Contents
Academic literature on the topic 'Ligos progresavimas'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the lists of relevant articles, books, theses, conference reports, and other scholarly sources on the topic 'Ligos progresavimas.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Journal articles on the topic "Ligos progresavimas"
1
Žalimas, Algirdas, Dovydas Kindurys, Gediminas Platkevičius, Henrikas Ramonas, and Feliksas Jankevičius. "Sėklidės vėžio kombinuoto gydymo analizė." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 2.2 (February 26, 2015): 203–7. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.030.
Full textAbstract:
Reikšminiai žodžiai: sėklidės vėžys, germinogeninis navikas, vėžio žymenys, prognostinės grupės. Tikslas. Įvertinti sėklidės vėžio gydymo rezultatus Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Urologijos centre. Medžiaga ir metodai. Nuo 2004 iki 2014 m. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Urologijos centre dėl sėklidės vėžio operuoti 53 pacientai. Retrospektyvinei analizei atrinkti 44 pacientai, kurie toliau buvo gydyti ir stebėti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose. Bendrieji duomenys (amžius, diagnozė, tyrimų duomenys, taikytas gydymas) rinkti iš ligos istorijų. Rezultatai. Vidutinis pacientų amžius 30,48 (± 8,59) metų. Dažniausia kreipimosi į gydytoją priežastis buvo padidėjusi sėklidė – 26 (59,1 proc.) pacientai. Visiems pacientams buvo atlikta kirkšninė hofunikolektomija: kairioji – 24 (54,5 proc.) pacientams, dešinioji – 20 (45,5 proc.). Po operacijos 14 (32 proc.) pacientų histologiškai nustatyta sėklidės seminominis, 30 (68 proc.) – neseminominis germinacinių ląstelių navikas. Pagal Tarptautinės urologų asociacijos gairių siūlomą vertinimą („International Germ Cell Cancer Collaborative Group“): geros prognozės – 26 ligoniai (59 proc.), vidutinės – 13 (30 proc.), blogos – 5 (11 proc.). Didelių dozių chemoterapija su autologine kamieninių kraujo ląstelių transplantacija taikyta 9 (20,5 proc.) pacientams, kurie buvo blogoje prognostinėje grupėje, ir pacientams, kuriem po pradinės chemoterapijos pastebėtas ligos progresavimas. Po chemoterapijos dėl nustatytų likutinių masių 2 (4,5 proc.) pacientams atlikta plaučio rezekcija, 2 (4,5 proc.) pašalinta smegenų metastazė, 23 (52 proc.) pašalinti pakitę regioniniai retroperitoniniai limfmazgiai, 1 (2,3 proc.) pašalinti pakitę neregioniniai viršraktikauliniai limfmazgiai, o 1 (2,3 proc.) taikytas spindulinis gydymas. Vidutinis stebėjimo laikotarpis 39,4 (± 27,8) mėnesio, per kurį 40 (91 proc.) pacientų buvo pasiekta remisija, 1 (2 proc.) ligoniui progresavimo požymių įvertinti negalime, kadangi nesikreipė, ir 3 (7 proc.) pastebėtas ligos progresavimas, iš jų 2 ligoniai mirė dėl vėžinės intoksikacijos, 1 pacientui šiuo metu taikoma chemoterapija. Bendras tiriamųjų 5 metų išgyvenamumas – 96 proc. Išvados. Sėklidės vėžys yra dažniausias solidinis navikas tarp jaunų vyrų. Dėl neskausmingų ankstyvų simptomų ir vengimo kreiptis į gydytoją vėžys nustatomas vėlesnių stadijų su blogesne prognoze.
2
Šiaulys, Raimondas, Justina Domarkaitė, and Michail Tarachovskij. "DUBENS EKSENTERACINĖS OPERACIJOS – ULTRARADIKALIOS OPERACIJOS KLAIPĖDOS UNIVERSITETINĖJE LIGONINĖJE." Sveikatos mokslai 24, no. 5 (February 20, 2014): 20–25. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2014.087.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas: apžvelgti ir išanalizuoti Klaipėdos universitetinės ligoninės patirtį atliekant dubens eksenteracines operacijas bei palyginti su literatūros duomenimis. Tyrimo metodai: retrospektyvinė apžvalga moterų, kurioms nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. buvo atliktos dubens eksenteracinės operacijos. Įvertintos jų komplikacijos bei baigtys. Rezultatai: išanalizuota 8 ligonių duomenys. Vidutinis amžius – 56,6 (36 – 72) m. Vidutinis atkryčio laikas nuo pirminio naviko gydymo buvo apie 3,5 (0,5 – 8) m. 7 moterims iš 8 dubens eksenteracinė operacija atlikta kaip radikalus, o 1 – paliatyvus gydymo metodas. Dažniausia indikacija operacijai buvo gimdos kaklelio vėžio recidyvas (62,5%). Iš 8 į studiją įtrauktų moterų 3 atliktos pilnos, 3 – priekinės ir 2 – užpakalinės dubens eksenteracinės operacijos. 1 atlikta infralevatorinė rezekcija, likusioms 7 – supralevatorinės rezekcijos. Vidutinė operacijos trukmė – 306,25 (210 – 370) min. Radikaliai operaciją pavyko atlikti 75% moterų (n=6). Nebuvo nei vieno mirties atvejo po operacijos hospitalizacijos metu. Vidutinis hospitalizacijos laikas - 23,375 (14- 51) dienos. Komplikacijos ankstyvuoju pooperaciniu periodu išryškėjo 37,5% (n =3) pacienčių. Vėlyvų komplikacijų pasitaikė 50% moterų (n=4). Per mūsų studijos stebėjimo laikotarpį buvo vienas mirties atvejis dėl ligos progresavimo ir vienas mirties atvejis dėl miokardo infarkto. Ligos progresavimas diagnozuotas 37,5% pacienčių (n=3). Dviem iš jų dubens eksenteracinė operacija atlikta neradikaliai. Po dubens eksenteracinės operacijos 3 moterims taikyta chemoterapija. Išvados: 1. Dubens eksenteracinė operacija išlie- DUBENS EKSENTERACINĖS OPERACIJOS – ULTRARADIKALIOS OPERACIJOS KLAIPĖDOS UNIVERSITETINĖJE LIGONINĖJE Raimondas Šiaulys1, Justina Domarkaitė1,2, Michail Tarachovskij1,2 1Klaipėdos universitetinė ligoninė, 2Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas ka paskutinis radikalus gydymo metodas moterims su recidyvuojančia onkoginekologine patologija. 2. Pacientės turi būti maksimaliai ištirtos, kad sumažėtų neradikalių operacijų skaičius. Nepaisant to, visada bus dalis ligonių, kurioms galimybę atlikti radikalią operaciją pavyks įvertinti tik pačios operacijos metu. 3. Pooperacinės komplikacijos yra dažnos ir gali būti mirtinos.
3
Pileckė, D., and N. Giedraitienė. "Sergančiųjų išsėtine skleroze imunomoduliuojančio gydymo vartojimo drausmingumas." Neurologijos seminarai 23, no. 80 (December 2, 2019): 79–85. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2019.12.
Full textAbstract:
Įvadas. Išsėtinė sklerozė – tai lėtinė uždegiminė demielinizuojanti centrinės nervų sistemos liga, pasireiškianti recidyvuojančiais arba nuolat progresuojančiais neurologinės disfunkcijos simptomais, sukeliančiais negrįžtamą negalią. Ligos paūmėjimų skaičius ir negalios progresavimas yra priklausomi nuo imunomoduliuojančio gydymo, todėl labai svarbūs yra šios ligos gydymo pastovumas ir drausmingumas. Darbo tikslas. Nustatyti sergančių išsėtine skleroze ligonių, vartojančių imunomoduliuojantį gydymą, vaistų vartojimo drausmingumą ir jį lemiančius veiksnius. Metodai. Tyrimas atliktas 2019 m. VUL Santaros klinikų Neurologijos centre anoniminės anketinės apklausos būdu. Anketą sudarė 15 originalių klausimų apie sergančiųjų išsėtine skleroze imunomoduliuojančio gydymo vartojimo drausmingumą, trukmę, vartojamus vaistus, jų šalutinį poveikį. Duomenų analizė atlikta IBM SPSS 23 programa. Rezultatų skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p < 0,05. Rezultatai. Patikimai daugiau sergančiųjų savo sveikatos būklę vertino prastai, jei per pastaruosius 24 mėnesius liga buvo paūmėjusi (p = 0,003). Beveik pusė respondentų (44,7 %) nurodė, kad buvo pamiršę išgerti arba susileisti vaistus. Pacientai patikimai dažniau pamiršo išgerti vaistus tabletėmis, nei susileisti po oda (p = 0,024), o pacientai, savo savijautą įvertinę geriau, patikimai dažniau pamiršdavo išgerti arba susileisti vaistus (p = 0,008). Dauguma pacientų (78,8 %) sutiko, kad jų liga priklauso nuo ligą modifikuojančių vaistų, tačiau 51,7 % pacientų nerimavo dėl šalutinio poveikio, kuris gali atsirasti ilgą laiką vartojant šiuos vaistus. Išvados. Beveik pusė pacientų yra pamiršę suvartoti vaistus, dažniau tabletėmis nei injekcijomis po oda. Sąmoningai jų negėrė tik maža dalis pacientų. Vaistų vartojimo drausmingumas tiesiogiai priklausė nuo geros respondentų savijautos. Dauguma ligonių pasitikėjo gydytojo skirtais vaistais ir drausmingai juos vartojo, nepaisydami nerimo dėl šalutinio poveikio ilgalaikėje perspektyvoje.
4
Gudavičienė, Daiva, and Žygimantas Židonis. "Duktalinė karcinoma in situ: vieno centro patirtis ir 5 metų pooperacinė stebėsena." Lietuvos chirurgija 15, no. 2-3 (September 9, 2016): 79–83. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2016.2-3.10083.
Full textAbstract:
ĮvadasDuktalinė karcinoma in situ (DCIS) – heterogeniška liga. Įdiegus profilaktinės patikros programą, nustatomų DCIS atvejų sparčiai daugėja.Medžiaga ir metodaiAtlikome retrospektyvią pacienčių, operuotų Nacionaliniame vėžio institute dėl DCIS 2010 metais, analizę. NVI duomenų bazėje radome 31-ą tokią pacientę. Pacienčių amžius buvo 46–75 metai, vidurkis – 60 metų. 51,6 % atvejų sudarė didelio laipsnio DCIS, 9,6 % – vidutinio laipsnio DCIS, 32,2 % – mažo laipsnio DCIS, 3,2 % – Pedžeto liga. Dauguma DCIS atvejų estrogenų receptoriai buvo labai jautrūs: 61,3 % pacienčių nustatyti 7–8 Allredo balai iš aštuonių, 32,2 % – estrogenų receptoriai buvo neigiami. Progesteronų receptoriai buvo teigiami 61,3 % atvejų, 35,5 % atvejų – neigiami. Diagnozuojat DCIS dažniausiai, 67,7 % atvejų, buvo atlikta mamografija ir biopsija, kontroliuojama rentgenu, 70,1 % atvejų matomus mamogramose pakitimus radiologai įvertino BI-RADS 4–6 kategorijomis. Rentgenu kontroliuojama biopsija atlikta 45 % atvejų; 29,0 % atvejų biopsija atlikta plona adata.RezultataiMoterys stebėtos penkerius metus. Viena pacientė mirė dėl kiaušidžių onkologinės ligos po 5 metų, vienai pacientei, praėjus 61 mėnesiui po DCIS operacijos, rastos metastazės pažastyje.IšvadosDCIS sirgo maždaug 60 metų moterys, vyravo didelio laipsnio DCIS, turinti labai jautrius estrogenų ir progesteronų receptorius. Stebint 5 metus, nustatytas progresavimas vienai pacientei pažastyje (3,2 %).
5
Leleika, Arnoldas, Einius Trumpa, and Palmira Leišytė. "EOZINOFILIJOS SĄSAJOS SU ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGOMIS." Health Sciences 31, no. 3 (May 24, 2021): 148–52. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.098.
Full textAbstract:
Medicinoje eozinofiliniai granulocitai daugiausiai žinomi kaip kraujo ląstelės, kurios dalyvauja alerginių reakcijų, helmintozių bei bronchinės astmos gynybos mechanizmuose. Šių ląstelių bei širdies ir kraujagyslių ligų sąsaja Lietuvoje ir pasaulyje dar mažai nagrinėta. Dažniausiai atlikti tyrimai su nedidelėmis žmonių populiacijomis, nes tokių įvykių pasitaiko retai, nors gydytojams, tiriantiems ligonį, ne visada pavyksta nustatyti ligos priežastį. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti eozinofilinių granulocitų kiekio padidėjimo koreliaciją su širdies bei kraujagyslių ligų išsivystymu; pristatyti jau atliktus klinikinius tyrimus, aptariant ligų klinikines formas, epidemiologiją, riziką sirgti; atskleisti būtinybę analizuoti eozinofilinių granulocitų padidėjimą bendrame kraujo vaizde. Sisteminė literatūros apžvalga atlikta PubMed, UpToDate elektroninėse medicininių publikacijų paieškos sistemose. Atrenkant tinkamas publikacijas, buvo naudojami raktažodžiai ir jų deriniai: eosinophilia, heart damage, ischemia, arterial hypertension, coronary heart disease. Analizei atrinktos daugiausia pirminės publikacijos bei klinikiniai tyrimai. Atlikus tyrimą, pastebėta, jog eozinofilinių granulocitų padidėjimas koreliuoja ne vien su alergijomis, atopija, bronchine astma, helmintozėmis, bet ir su širdies bei kraujagyslių ligomis. Nustatyta, kad šios efektorinės ląstelės infiltruoja įvairius audinius, sukelia uždegimą, organų disfunkciją. Ištirta, jog eozinofilija reikšmingai susijusi su vainikinėmis arterijomis, kai kuriems pacientams sukelia sunkią išeminę širdies ligą, kuri dažnai baigiasi mirtimi. Pastebėta, jog eozinofilija reikšmingai siejasi su arterijų kalcifikacija, todėl paspartėja arterinės hipertenzijos progresavimas.
6
Štelemėkienė, Inga. "Gyvensenos pokyčių įtaka širdies ir kraujagyslių ligų gydymui." Lithuanian General Practitioner 25, no. 2 (February 18, 2021): 127–30. http://dx.doi.org/10.37499/lbpg.628.
Full textAbstract:
Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, nepaisant aktyvaus medikamentinio ir chirurginio gydymo, tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje išlieka pagrindine sergamumo ir mirtingumo priežastimi. Tradiciniai medikamentiniai ir chirurginiai gydymo metodai veikia ligos pasekmes, neveikdami ligos priežasties. Gyvensenos medicinos intervencijos, nukreiptos į gyvenimo būdo keitimą, atskirai arba kartu su įprastais gydymo metodais sumažina širdies ir kraujagyslių sistemos bei kitų lėtinių ligų riziką bei daro įtaką jų eigai, o tam tikrais atvejais sustabdo ligos progresavimą ar pasuka šių ligų eigą priešinga kryptimi.
7
Morkūnas, Dainius, Algimantas Stašinskas, and Deividas Narmontas. "Mažos molekulinės masės heparinų vaidmuo stabdant vėžinės ligos progresavimą." Lietuvos chirurgija 4, no. 3 (January 1, 2006): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2006.3.2262.
Full textAbstract:
Dainius Morkūnas, Algimantas Stašinskas, Deividas NarmontasVilniaus universiteto Bendrosios ir plastinės chirurgijosortopedijos ir traumatologijos klinika,Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl. paštas: mork.dainius@yahoo.com Įvadas / tikslas Mažos molekulinės masės heparinai plačiai vartojami klinikinėje praktikoje. Šie antikoaguliantai skiriami trombozinių komplikacijų profilaktikai. Naujausi tyrimai rodo, kad mažos molekulinės masės heparinai tromboembolizmą sergant vėžiu veikia efektyviau ir gali pailginti išgyvenamumą. Metodai Straipsnyje apžvelgiama naujausia literatūra apie mažos molekulinės masės heparinų poveikį tromboembolizmui. Pateikiamos daugiacentrių tyrimų apžvalgos ir išvados. Rezultatai Mažos molekulinės masės heparinai, slopindami koaguliacijos procesus, veikia naviko augimą, invaziją, metastazavimą ir angiogenezę, kartu pagerina išgyvenamumą. Išvada Po didelių onkologinių operacijų rekomenduojama ilgalaikė 2–4 savaičių antitrombozinė terapija mažos molekulinės masės heparinais. Pagrindiniai žodžiai: mažos molekulinės masės heparinai, tromboembolinė liga, antitrombozinė terapija, onkologija Principles of surgical treatment of gastrointestinal stromal tumors Dainius Morkūnas, Algimantas Stašinskas, Deividas NarmontasVilnius University, Clinic of General and Plastic Surgery, Orthopedics and Trauma SurgeryŠiltnamių str. 29 LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mails: mork.dainius@yahoo.com Background / objective Low Molecular Mass Heparins (LMMH) are widely used in clinical practice. These anticoagulants are prescribed for the prophylaxis of thromboembolic complications. Recent trials have shown that low molecular mass heparins are effective more in cancer patients with thromboembolism and may lower their mortality. Methods The newest literature on the effectiveness of low molecular mass heparins in the management of thromboembolic disease is reviewed. Multicenter clinical trials are presented. Results By inhibiting the coagulation processes, the LMMH exert a positive effect on tumor growth, invasion, metastasing, and angiogenesis, thus improving the survival. Conclusion Long-lasting 2–4 week antithrombolic LMMH therapy is recommended after major oncologic operations. Key words: low molecular mass heparin; thromboembolic disease; antithrombolic therapy
8
Širvinskienė, Rasa. "Gyvensenos veiksnių reikšmė prostatos vėžio progresavimui aktyviai stebimiems pacientams." Lithuanian General Practitioner 25, no. 3 (March 17, 2021): 196–99. http://dx.doi.org/10.37499/lbpg.646.
Full textAbstract:
Prostatos vėžys yra antra dažniausia vyrų onkologinė liga pasaulyje ir pati dažniausia vyrų onkologinė liga Lietuvoje. 2018 m. pasaulyje buvo užregistruota daugiau nei 1,3 mln. prostatos vėžio atvejų [1]. Daugybė atliktų tyrimų parodė gyvensenos ir prostatos vėžio rizikos santykį, bet yra nedaug tyrimų, kurie būtų sutelkę dėmesį į gyvensenos reikšmę prostatos vėžio progresavimui. Prostatos vėžiu sergančių pacientų aktyvi stebėsena suteikia geresnes galimybes vertinti gyvensenos pokyčių reikšmę ligos progresavimui, nes nėra iškraipančių gydymo rezultatų [2].
9
A., Ovčinikova, and Kizlaitienė R. "Geriamųjų vaistų, skirtų išsėtinei sklerozei gydyti, ypatumai. Kiek individualios genetinės ypatybės lemia gydymo efektyvumą? Multiple sclerosis: overview of orally administrated disease-modifying drugs. Do genetics influence the success of treatment?" Neurologijos seminarai 23, no. 79 (August 2, 2019): 20–25. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2019.03.
Full textAbstract:
Išsėtinė sklerozė yra pagrindinė įgytos neurologinio pobūdžio negalios priežastis jauno amžiaus asmenims. Ligos eigą modifikuojančių vaistų sukūrimas ir įdiegimas į klinikinę praktiką yra itin svarbus, nes užkerta kelią naujiems išsėtinės sklerozės recidyvams ir negalios progresavimui. Injekciniai (glatiramero acetatas, β interferonai) ir infuziniai (natalizumabas, alemtuzumabas) ligos eigą modifikuojantys vaistai yra efektyvūs ir plačiai taikomi, tačiau ilgametė injekcinė arba infuzinė terapija išvargina išsėtinės sklerozės pacientus, todėl jie labiau pageidauja geriamosios vaistų formos. Šiame straipsnyje pateikiame trumpą geriamųjų vaistų, skirtų išsėtinei sklerozei gydyti (fingolimodo, dimetilfumarato ir teriflunamido), apžvalgą. Taip pat atkreipiame dėmesį į polimorfinių genetinių variacijų HLA regione svarbą išsėtinės sklerozės patogenezėje ir organizmo atsakui į ligos eigą modifikuojantį gydymą.
10
Navickienė, Aušrinė, and Urtė Builytė. "PERIFERINIŲ ARTERIJŲ OKLIUZINĖS LIGOS YPATUMAI SERGANT CUKRINIU DIABETU: LITERATŪROS APŽVALGA." Medicinos teorija ir praktika 20, no. 4 (February 20, 2014): 401–9. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2014.064.
Full textAbstract:
Reikšminiai žodžiai: cukrinis diabetas, periferinių arterijų okliuzinė liga, arterijų rekonstrukcija. Viena didžiausių senstančios visuomenės problemų yra aterosklerozė ir cukrinio diabeto sukeltos komplikacijos. Aterosklerozės klinikinės išraiškos yra išeminė širdies liga, galvos smegenų išemija ir periferinių arterijų okliuzinė liga. Cukrinis diabetas, amžius, rūkymas ir lytis yra svarbiausi rizikos veiksniai periferinių arterijų okliuzinei ligai išsivystyti ir progresuoti. Atlikta daugelis studijų, nagrinėjančių periferinių arterijų okliuzinės ligos progresavimą, tačiau iki šiol tyrimai negali pateikti vienareikšmio atsakymo, kokie rizikos veiksniai yra svarbiausi ir turi daugiausia įtakos periferinių arterijų okliuzinės ligos vystymuisi sergančių cukriniu diabetu pacientų grupėje. Šiame straipsnyje apibendriname svarbiausius gretutinius rizikos veiksnius, ligos ypatumus, klinikinius ligos pasireiškimus, pagrindinius diagnostikos ir gydymo pasirinkimo metodus pacientams, sergantiems cukriniu diabetu ir periferinių arterijų okliuzine liga. Metodai. Surinkta ir apibendrinta literatūra, apžvelgianti periferinių arterijų okliuzinės ligos pasireiškimą, diagnostikos ir gydymo metodus pacientams, sergantiems cukriniu diabetu. Išvados. Būtini tolesni randomizuoti tyrimai, kurie leistų sudaryti gydymo algoritmą pacientams, sergantiems cukriniu diabetu ir periferinių arterijų okliuzine liga.
Dissertations / Theses on the topic "Ligos progresavimas"
1
Birbilaitė, Sandra. "Progresuojančios ligos ir lėtinio skausmo priėmimas sergant onkologinėmis ligomis." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20140623_172245-48008.
Full textAbstract:
Šio tyrimo tikslas nustatyti onkologinių pacientų prisitaikymo prie progresuojančios onkologinės ligos ypatumus bei nustatyti prisitaikymo būdų ryšius su kognityvinėmis schemomis, gyvenimo kokybe, psichopatologine simptomatika, ligos ir skausmo įveika. Kėlėme hipoteze, kad onkologinių pacientų prisitaikymo prie progresuojančios onkologinės ligos bei lėtinio skausmo būdai bus skirtingi, tarp jų bus ir progresuojančios onkologinės ligos priėmimas. Taip pat tikėjomės, kad yra ryšys tarp adaptyvių kognityvinių schemų bei aukštesnės gyvenimo kokybės, aktyvių ligos ir skausmo įveikos būdų. Ištyrėme 38 onkologinius pacientus, besigydančius VUL Onkologijos Institute Radioterapijos ir Chemoterapijos skyriuose, VUL Santariškių Klinikų Hematologijos ir Onkologijos Centre. Tyrime naudojome pusiau struktūruoto interviu metodiką, Prielaidų apie pasaulį klausimyną (Janoff–Bulman, 1989), Potrauminio augimo įvertinimo metodiką (Tedeschi, Calhoun, 1996), Prasmės priskyrimo skalę (Fife, 1994), Gyvenimo kokybės klausimyną EORTC QLQ-C30 (Fayers ir kt. 2001), Įvykio poveikio skalę – revizuota (IES-R) (Kazlauskas ir kt., 2006), Beck depresijos inventorių (Beck, 1996), Psichologinio prisitaikymo prie vėžio skalę (Watson, Greer 1986), Įveikos strategijų klausimyną (Rosenstiel, Keefe, 1983), Lėtinio skausmo priėmimo klausimyną (McCracken ir kt., 2004). Nustatėme, kad onkologiniai pacientai skirtingai prisitaiko prie progresuojančios onkologinės ligos: 23,7 proc. pacientų yra priėmę onkologinės ligos... [toliau žr. visą tekstą]The aim of this research was to explore the particular aspects of patients’ adjustment to advanced cancer disease and to determine the relations between the ways of adjustment, cognitive schemata, life quality, psychopathology and the strategies of cancer and pain coping. We hypothesized that the ways cancer patients adjust to advanced cancer disease and chronic pain would be different and would include the acceptance of advanced cancer disease; we expected to determine the relations between adaptive cognitive schemata, better life quality and the active strategies of cancer and pain coping as well. We have investigated 38 cancer patients hospitalized at the Department of Radiotherapy and Chemotherapy of Vilnius University Oncology Hospital and at the Department of Hematology and Oncology of Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos. The approach of the half-structured interview, Word Assumption Scale (Janoff–Bulman, 1989), Posttraumatic Growth Inventory (Tedeschi, Calhoun, 1996), Meaning Constructed Scale (Fife, 1994), European Organization for Research and Treatment of Cancer Quality of Life Questionnaire Core 30 (EORTC QLQ-C30, Fayers et all., 2001), Impact of the Event Scale – Revised (IES-R) (Kazlauskas ir kt., 2006), Beck Depression Inventory (Beck, 1996), Mental Adjustment to Cancer Scale (Watson, Greer 1986), The Coping Strategies Questionnaire (Rosenstiel, Keefe, 1983), Chronic Pain Acceptance Questionnaire (McCracken et all., 2004) have been applied in the... [to full text]
2
Kriukas, Darius. "Sunkių gastroezofaginio refliukso formų charakteristika bei Bareto stemplės sindromo progresavimo rizikos veiksniai." Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2008. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20081202_110030-75794.
Full textAbstract:
1. Nustatyti erozinio ezofagito ir jo komplikacijos – ikivėžinio susirgimo, Bareto stemplės, dažnį tarp endoskopiniam tyrimui atsiųstų pacientų, turinčių viršutiniojo virškinamojo trakto skundų ir/ar „pavojaus“ simptomų. 2. Nustatyti klinikinius, endoskopinius ir morfologinius požymius, susijusius su gastroezofaginio reflukso ligos sunkumu. 3. Nustatyti klinikinius, endoskopinius ir morfologinius požymius, susijusius su ikivėžiniu susirgimu – Bareto stemple. 4. Nustatyti skrandžio, skrandžio – stemplės jungties ir stemplės gleivinės morfologinius pakitimus, sergant įvairaus sunkumo GERL ir Bareto stemple. 5. Išanalizuoti trumpo ir ilgo segmento Bareto stemple sergančių asmenų klinikinius, endoskopinius ir morfologinius ypatumus. 6. Nustatyti rizikos veiksnius, įtakojančius ikivėžinio susirgimo - Bareto stemplės - progresavimą dvejų metų stebėjimo laikotarpiu.1. To investigate the prevalence of erosive esophagitis and its complication -precancerous disease, Barrett‘s oesophagus, in patients referred to upper diagnostic endoscopy with upper gastrointestinal and/or „alarm“ symptoms. 2. To establish clinical, endoscopic and morphological signs associated with severity of gastro-oesophageal reflux disease. 3. To establish clinical, endoscopic and morphological signs associated with precancerous disease - Barrett‘s oesophagus. 4. To determine morphological alterations of stomach, gastro-oesophageal junction and oesophagus mucosa of different severity of GORD and Barrett‘s oesophagus. 5. To analyse clinical, endoscopic and morphological peculiarities of long and short segments of Barrett’s oesophagus. 6. To investigate risk factors associated with progression of precancerous disease, Barrett‘s oesophagus, during two years follow-up period.
3
Poškienė, Lina. "Gastrointestinės stromos navikų morfologinės charakteristikos ir ligos progresavimo sąsajų tyrimas." Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2014~D_20140904_150128-30363.
Full textAbstract:
Gastrointestinės stromos tumorai (GIST) – dažniausi mezenchiminės kilmės virškinamojo trakto navikai, kurie pradėti identifikuoti ir diagnozuoti tik per pastaruosius 25 m. GIST, pagal ligos progresavimo reliatyvią riziką, klasifikuojami į rizikos kategorijas, kurių nustatymas 2002 m. Nacionalinių sveikatos institutų sutarimu (NSI) paremtas dviem kintamaisiais: naviko dydžiu ir navikinių ląstelių mitozių skaičiumi 50 DPRL, kurių apimamas plotas įvairių studijų ir rekomendacijų duomenimis varijuoja nuo 5 mm² iki 11,9 mm². Neaišku, kaip netikslus mitozių skaičius įtakoja rizikos kategorijos nustatymą bei jų sąsajas su ligos progresavimu. Nors atliktose didžiausiose GIST studijose teigiama, kad, esant identiškiems morfologiniams požymiams, skrandžio GIST prognozė geresnė, kiti tyrėjai nustatė morfologinius požymius lemiančius geresnę šių navikų prognozę. Esant prieštaringoms nuomonėms, tyrimo metu nustatėme ir palyginome skirtingų lokalizacijų GIST morfologinius požymius ir prognozę. NSI klasifikacijoje buvo pastebėta, kad ligos prognozę įtakoja ir GIST histologinis fenotipas, tačiau tuomet nebuvo pakankamai atliktų studijų, paneigiančių ar patvirtinančių šiuos teiginius, todėl detaliai nagrinėjome skirtingų histologinių fenotipų GIST morfologinius požymius ir jų įtaką ligos prognozei bei kitų morfologinių požymių: naviko dydžio, mitozių skaičiaus, ląstelingumo, branduolių polimorfizmo ir nekrozės sąsajas su ligos prognoze.Gastrointestinal stromal tumours (GIST) – the most common mesenchymal tumours of the gastrointestinal tract which have been identified and diagnosed in the past 25 years. GIST, according to relative risk of disease progression, are classified in risk categories which under the agreement of the National Institutes of Health (2002) were based on two variables: tumour size and mitotic count in 50 HPF, which total area varies from 5 mm² to 11.9 mm². There is no consensus what area is sufficient for the counting of mitoses. Thus, we compare number of GIST tumor cell mitoses in different sized areas and evaluated the impact of mitotic rate changes in determination of risk categories and their relation to the progression of the disease. According to the data of largest GIST study, disease prognosis is also influenced by tumour localization, other researchers found morphological features of these tumours leading to a better prognosis. Thus, we identified and compared the different localizations of GIST morphological features and prognosis. It was observed that disease prognosis is also determined by the tumour histological phenotype, but up till now the controversial results of histological phenotypes relationship to disease prognosis are published. We set morphological features of different GIST histological phenotypes and evaluate their relation to disease progression, evaluate the impact of GIST morphological features to disease prognosis.