Bibliografías temáticas / Juslinis suvokimas

Índice

  1. Artículos de revistas
  2. Tesis

Literatura académica sobre el tema "Juslinis suvokimas"

Autor: Grafiati
Publicado: 4 de junio de 2021
Última modificación: 15 de febrero de 2022

Crea una cita precisa en los estilos APA, MLA, Chicago, Harvard y otros

Elija tipo de fuente:

Consulte las listas temáticas de artículos, libros, tesis, actas de conferencias y otras fuentes académicas sobre el tema "Juslinis suvokimas".

Junto a cada fuente en la lista de referencias hay un botón "Agregar a la bibliografía". Pulsa este botón, y generaremos automáticamente la referencia bibliográfica para la obra elegida en el estilo de cita que necesites: APA, MLA, Harvard, Vancouver, Chicago, etc.

También puede descargar el texto completo de la publicación académica en formato pdf y leer en línea su resumen siempre que esté disponible en los metadatos.

Artículos de revistas sobre el tema "Juslinis suvokimas"

1

Vabalaitė, Rūta Marija. ""Meno istorijos pabaiga" A. Danto teorijoje." Problemos 50 (September 29, 2014): 81–89. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1996.50.6979.

Texto completo
Resumen
Straipsnyje nagrinėjama analitinės estetikos atstovo A. Danto meno pabaigos koncepcija. A. Danto plėtoja dvi meno pabaigos sampratas – meno istorijos, kaip kryptingos imanentinės raidos, pabaigą ir esminį meno ypatybių pokytį, leidžiantį teigti, jog šis fenomenas tapo filosofijos dalimi. Analizuojama pati meno sąvoka, kritiškai nagrinėjami meno raidos modeliai. Pirmoji meno raidos samprata apima tik vizualius menus. Menininkus vedantis imperatyvas buvo vis tikslesnis realybės vaizdavimas, kur tik įmanoma konvencionalius ženklus pakeitus optiniais jų ekvivalentais, leidžiantis žiūrovui įtarpint
Los estilos APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.
2

Simaška, K. "Pedagoginės kryptys lietuviškų elementorių turinyje (XIX a. pabaiga – XX a. pradžia)." Psichologija 7 (January 6, 2016): 97–114. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1965.7.8914.

Texto completo
Resumen
Lietuvių tautos kova už demokratinės mokyklos, mokymo gimtąją kalba sukūrė pedagoginės minties pagyvėjimo sąlygas, kuri savo ruožtu suteikė teigiamą postūmį elementorių atnaujinimui. Švietėjai – publicistai (J. Adomaitis – Šernas, J. Šliūpas, P. Višinskis ir kt.) ir kai kurie kiti bažnyčios obskurantizmui priešpastatė mokslą, religinei, antihumaniškai moralei – pasaulietišką, patirtimi pagrįstą moralę, dogmatiškam mokymo proceso supratimui – aktyvų ir sąmoningą žinių įgijimą. Jie įrodė, kad mokslinis, jusliniu suvokimu pagrįstas mokymas leidžia susiformuoti teisingą požiūrį į aplinkinį pasaulį
Los estilos APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.
3

Žvirblytė, Milda. "JUDĖJIMO IDĖJA MODERNISTINĖJE TAPYBOJE." Religija ir kultūra 9 (January 1, 2011): 77–88. http://dx.doi.org/10.15388/relig.2011.0.2747.

Texto completo
Resumen
Straipsnyje susitelkiama į fenomenologijos diskurso taikymo Lietuvos XX a. antrosios pusės modernistinėje tapyboje problematiką siekiant paaiškinti judėjimo idėjos perteikimą tapybos kūrinyje. Tam analizuojami Kazimieros Zimblytės ir Eugenijaus Antano Cukermano abstraktūs paveikslai, sukurti aštuntajame–dešimtajame dešimtmečiuose. Abu menininkus domina abstrakčios plastinės idėjos – kaip sukurti paveikslo paviršiuje dėmės, plokštumos, fono judėjimo įspūdį. Straipsnyje keliamas klausimas: kaip vyksta judėjimas, slinktis paveiksluose, kas slenka, kaip tai atsiskleidžia pačiuose kūriniuose? Judėj
Los estilos APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.
4

Jonkus, Dalius. "JUSLIŠKUMO SAMPRATOS TRANSFORMACIJOS ŠIUOLAIKINĖJE FENOMENOLOGIJOJE." Problemos 82 (January 1, 2012): 18–26. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2012.0.724.

Texto completo
Resumen
Klausimas apie transcendenciją šiuolaikinės fenomenologijos diskusijose susiejamas su klausimu apie jusliškumą. Jutimai tradiciškai suvokiami kaip išorybės ir vidujybės tarpininkai. Nagrinėdamas objekto duotį patirtyje Edmundas Husserlis įsteigia materijos ir formos perskyrą. Grynieji įspūdžiai pateikiami kaip tokia pirminė patyrimo medžiaga, kuri tampa prasminga tiktai per intencionalų formavimą. Michelis Henry supriešina materialią ir intencionalią fenomenologiją. Jis siekia parodyti, jog be grynųjų įspūdžių analizės nebūtų galima ir intencionali fenomenologija. Henry mano, kad Husserlis aiš
Los estilos APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.
5

Jonkus, Dalius. "Formalizmas ir fenomenologija v. Sezemano estetikoje." Problemos, October 24, 2018, 144. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.0.0.12002.

Texto completo
Resumen
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]Straipsnio tikslas – atskleisti formalizmo ir fenomenologijos sąryšius Vosyliaus Sezemano estetikoje. Sezemanas estetikai skirtuose straipsniuose „Estetinis vertinimas meno istorijoje“ (1922), „Poetinio vaizdo prigimtis“ (1925), „Menas ir kultūra“ (1927) polemizavo su formalistine meno samprata. Tačiau išsamiausiai formalistinės meno sampratos kritika yra atskleista „Estetikoje“ (1970), nuodugniai pristatant estetinės struktūros sampratą. Šiame straipsnyje autorius pirmiausia analizuoja svarbiausius formalistinės meno istorijos bru
Los estilos APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

Tesis sobre el tema "Juslinis suvokimas"

1

Simonova, Jelena. "Language and speech in the phenomenological philosophy of Maurice Merleau-Ponty." Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110204_101755-16579.

Texto completo
Resumen
The thesis reflects on the dichotomy of language and speech. The separation, introduced by Ferdinand de Saussure and successfully interpreted and developed by Merleau-Ponty, is analyzed from a phenomenological perspective where the individual speech appears as live and intentional act; from this perspective, it gains advantages against the language as a system of signs. The problem of the diacricity of the meaning of speech is articulated keeping in mind that sensory perception is also diacritical. Moreover, sensory perception is expressive initially and always correlates to the expressivity o
Los estilos APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.
2

Simonova, Jelena. "Kalba ir kalbėjimas Maurice'o Merleau-Ponty fenomenologinėje filosofijoje." Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110204_101857-08763.

Texto completo
Resumen
Kalba ir kalbėjimas Maurice’o Merleau-Ponty fenomenologinėje filosofijoje Disertacijoje apmąstoma kalbos ir kalbėjimo dichotomija. Ferdinando de Saussure’o įvesta ir Merleau-Ponty interpretuota bei vaisingai išplėtota perskyra analizuojama todėl, kad individualus kalbėjimas, pasitelkus fenomenologinę perspektyvą, atsiskleidžia kaip gyvas ir intencionalus, – šiuo požiūriu jis įgyja pranašumų kalbos, kaip uždaros ženklų sistemos, atžvilgiu. Kalbėjimo reikšmės diakritiškumo problema darbe artikuliuojama, turint omenyje, kad juslinis suvokimas yra diakritinis. Dar daugiau, juslinis suvokimas pirma
Los estilos APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.
Ofrecemos descuentos en todos los planes premium para autores cuyas obras están incluidas en selecciones literarias temáticas. ¡Contáctenos para obtener un código promocional único!

Pasar a la bibliografía