Pour voir les autres types de publications sur ce sujet consultez le lien suivant : Adenokarcinom.
Articles de revues sur le sujet « Adenokarcinom »
Créez une référence correcte selon les styles APA, MLA, Chicago, Harvard et plusieurs autres
Consultez les 39 meilleurs articles de revues pour votre recherche sur le sujet « Adenokarcinom ».
À côté de chaque source dans la liste de références il y a un bouton « Ajouter à la bibliographie ». Cliquez sur ce bouton, et nous générerons automatiquement la référence bibliographique pour la source choisie selon votre style de citation préféré : APA, MLA, Harvard, Vancouver, Chicago, etc.
Vous pouvez aussi télécharger le texte intégral de la publication scolaire au format pdf et consulter son résumé en ligne lorsque ces informations sont inclues dans les métadonnées.
Parcourez les articles de revues sur diverses disciplines et organisez correctement votre bibliographie.
1
Editorial, E. « Corrigendum : Sasa Vojinov, Mladen Popov, Ivan Levakov, Aleksandra Levakov Fejsa, Dimitrije Jeremic, Dragan Grbic : Adenocarcinoma of the prostate with small cell component and low levels of prostate specific antigen (adenokarcinom prostate sa mikrocelularnom komponentom i niskom vrednosti prostata specificnog antigena). Vojnosanit pregl 2020 ; 77(10):1101-3. (https://doi.org/10.2298/VSP181212029V) ». Vojnosanitetski pregled 78, no 7 (2021) : 796. http://dx.doi.org/10.2298/vsp210702069e.
Texte intégralRésumé :
In the Case report by Sasa Vojinov, Mladen Popov, Ivan Levakov, Aleksandra Levakov Fejsa, Dimitrije Jeremic, Dragan Grbic: Adenocarcinoma of the prostate with small cell component and low levels of prostate specific antigen (Adenokarcinom prostate sa mikrocelularnom komponentom i niskom vrednosti prostata specificnog antigena). Vojnosanit Pregl 2020; 77(10):1101-3. (https://doi.org/10.2298/VSP181212029V), the author Aleksandra Levakov Fejsa has an additional affiliation: University of Novi Sad, Faculty of Medicine, Novi Sad, Serbia <br><br><font color="red"><b> Link to the corrected article <u><a href="http://dx.doi.org/10.2298/VSP181212029V">10.2298/VSP181212029V</a></b></u>
2
Packová, Barbora, Lumír Kunovský, Michal Eid, Radek Kroupa, Milan Dastych, Michal Šenkyřík, Tomáš Grolich et al. « Adenokarcinom tenkého střeva diagnostikovaný pomocí video kapslové endoskopie u pacientky s celiakií : kazuistika a přehled literatury ». Vnitřní lékařství 66, no 7 (3 novembre 2020) : e39-e42. http://dx.doi.org/10.36290/vnl.2020.138.
Texte intégral
3
Buka, David, Josef Dvořák, Veronika Sitorová, Igor Richter, Igor Sirák, Radek Zapletal, Zuzana Donátová, Jana Hatlová et René Vobořil. « Prognostic significance of expression of protein p53 in rectal cancer patients treated ». Onkologie 10, no 5 (1 novembre 2016) : 228–30. http://dx.doi.org/10.36290/xon.2016.049.
Texte intégral
4
Turina, Sara, Srđan Novak, Tatjana Zekić, Emina Babarović, Ani Mihaljević Ferari et Senija Eminović. « Raynaud’s phenomenom as a first manifestation of high grade serosus carcinoma ». Medicina Fluminensis 55, no 4 (1 décembre 2019) : 391–95. http://dx.doi.org/10.21860/medflum2019_227130.
Texte intégralRésumé :
Cilj: Prikazati slučaj pacijentice s Raynaudovim fenomenom kao prvom manifestacijom seroznog karcinoma visokog gradusa te dijagnostički i terapijski postupak. Prikaz slučaja: Pacijentica stara 47 godina upućena je na Odjel za reumatologiju i kliničku imunologiju zbog pozitivnih antinuklearnih antitijela i Raynaudova fenomena. Kliničkim pregledom i laboratorijskom obradom isključena je sistemska bolest vezivnog tkiva. Ultrazvukom abdomena uočena je cistična tvorba u području zdjelice. Tumorski markeri CA-125, HE-4 bili su povišeni. PET/CT analizom (pozitronska emisijska tomografija / kompjutorizirana tomografija) uočeno je pojačano nakupljanje radiofarmaka u supra/retroklavikularnim limfnim čvorovima, zdjelično i paraaortalno. Citološka punkcija limfnog čvora na vratu upućivala je na metastatski slabodiferencirani adenokarcinom. Učinjena je laparoskopija desnog i lijevog jajnika, obostrana salpingektomija te zdjelična limfadenektomija. Patohistološka analiza potvrdila je da se radi o intraepitelnom seroznom karcinomu visokog gradusa jajovoda. Nakon dijagnostičke obrade provedeno je 6 ciklusa kemoterapije (Paklitaksel i Carboplatina). Na kontrolnom CT-u nije bilo znakova diseminacije osnovne bolesti. Pacijentica je trenutno dobrog općeg stanja i liječi se Olaparibom. Raynaudov fenomen je u značajnom poboljšanju. Zaključak: Serozni karcinom visokog gradusa može se prezentirati na atipičan način. Iznenadna pojava Raynaudova fenomena kod mlađih osoba treba pobuditi sumnju na moguću malignu bolest.
5
Dvořák, Josef, Veronika Sitorová, Igor Richter, David Buka, Igor Sirák, Radek Zapletal, Zuzana Donátová, Jana Hátlová et René Vobořil. « Prognostic significance of microvesel density determined using CD34 and CD105 antibody in rectal cancer patients treated with postoperative adjuvant radiotherapy ». Onkologie 10, no 4 (1 août 2016) : 189–92. http://dx.doi.org/10.36290/xon.2016.041.
Texte intégral
6
Marcinkevičienė, Kristina, Elena Zdanytė, Vytautas Lipnickas et Kęstutis Strupas. « Dvylikapirštės žarnos adenokarcinoma : etiologija, klinika, diagnostika, gydymas, prognozė ir klinikinis atvejis ». Lietuvos chirurgija 5, no 1 (1 janvier 2007) : 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.1.2248.
Texte intégralRésumé :
Kristina Marcinkevičienė, Elena Zdanytė, Vytautas Lipnickas, Kęstutis StrupasVilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: Vytautas.Lipnickas@santa.lt Šio straipsnio tikslas – aprašyti dvylikapirštės žarnos adenokarcinomos klinikinį atvejį, pateikti literatūros apžvalgą. Dvylikapirštės žarnos adenokarcinoma yra labai reta patologija, pasitaikanti 0,3–1% visų virškinimo trakto piktybinių navikų. Specifinių simptomų, kurie būdingi tik šiai patologijai, nėra. Todėl dažnai liga diagnozuojama vėlyvos stadijos. Pagrindinis gydymo būdas yra chirurginis naviko pašalinimas. Atliekamos operacijos: pankreatoduodeninė rezekcija ir duodeninė segmentektomija. Naviko prognozė bloga: 5 metų išgyvenamumas po radikalios operacijos įvairuoja nuo 15% iki 60%. Straipsnyje pateikiame mūsų klinikoje gydyto 66 metų paciento klinikinį atvejį. Klinika buvo apie pusę metų, nustatytas dvylikapirštės žarnos susiaurėjimas. Ligonis operuotas, histologiškai diagnozuota dvylikapirštės žarnos adenokarcinoma ir metastazės limfmazgiuose. Pagrindiniai žodžiai: dvylikapirštė žarna, adenokarcinoma, pankreatoduodeninė rezekcija Adenocarcinoma of the duodenum: etiology, clinics, diagnostics, management, prognosis, and case report Kristina Marcinkevičienė, Elena Zdanytė, Vytautas Lipnickas, Kęstutis StrupasVilnius University Hospital Santariškių Klinikos, Centre of Abdominal Surgery,Santariškių 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: Vytautas.Lipnickas@santa.lt The aim of this paper is to present a rare case of adenocarcinoma of duodenum and review the literature. Adenocarcinoma of duodenum is a very rare pathology. It presents 0.3–1% of all gastrointestinal tract malignant neoplasms. There are no specific symptoms for this disease. Therefore the disease is usually diagnosed at an advanced stage. Surgical resection is the only potentially curative treatment. Performed operations: pancreatoduodenectomy and duodenal segmentectomy. The prognosis of this neoplasm is bad. The five-year survival rate is from 15% to 60% for radical resection. We present a case of a 66-year-old man. He was ill about 0.5 year. Duodenal narrowing was defined. The patient was operated on: histollogicaly, duodenal adenocarcinoma and nodal metastases were diagnosed. Keywords: duodenum, adenocarcinoma, pancreatoduodenectomy
7
Česas, Alvydas, Aušra Bankauskaitė, Jolanta Česienė et Jūratė Kasnauskienė. « PAŽENGUSI AR METASTAZAVUSI PLAUČIŲ ADENOKARCINOMOS SU VYRAUJANČIA EGFR MUTACIJA. GYDYMO PATIRTIS IR NEPAGEIDAUJAMI REIŠKINIAI ». Sveikatos mokslai 24, no 5 (20 février 2014) : 35–38. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2014.090.
Texte intégralRésumé :
Plaučių vėžys yra trečia pagal sergamumą ir pirma pagal mirtingumą onkologinė liga pasaulyje. Per pastaruosius dešimtmečius gydant šią ligą atsirado daug naujovių. Klinikiniuose tyrimuose įrodyta, esant EGFR mutacijai, plaučių adenokarcinomų gydymui skiriant EGFR tirozinkinazės inhibitorius, pasiekiami geresni rezultatai, nei skiriant standartinį gydymą dubletais platinos pagrindu. EGFR (epidermio augimo faktoriaus receptorius) priklauso ErbB šeimai. Transmembraninis baltymas dalyvauja perduodant signalą RAS mitozes aktyvavimo proteinkinaze kelyje (MAPK), ir fosfatidilo inozitolio 3-kinazes (PI3K) kelyje (reguliuoja ląstelės diferenciaciją, proliferaciją, invazyvumą, angiogenezę ir apoptozę). EGFR tirozinkinazės domeno mutacijos (18-21 egzonuose) aktyvuoja baltymą, kuris turi didelę reikšmę paciento prognozei (geresnės prognozės žymuo) ir gydymo predikcijai ( numatomas atsakas, gydant tirozinkinazės inhibitoriais (Erlotinibas/ Gefitinibas). Šių preparatų pašaliniai poveikiai priklauso nuo jų veikimo į sveikų audinių EGF receptorius ir dažniausiai pasireiškia odos bėrimais bei sausumu, viduriavimu, paronichija. Klaipėdos universitetinės ligoninės patirtis gydant pacientus, sergančius EGFR mutuota plaučių adenokarcinoma, parodė, kad diagnostika, specifinis gydymas ir svarbiausia pašalinių reakcijų valdymas yra kokybiškas ir atitinka III fazės randomizuotų tyrimų rezultatus
8
Jakštaitė, Aldona, Aurelija Maziukienė, Giedrė Šilkūnienė, Antanas Gulbinas et Žilvinas Dambrauskas. « CUGBP2 IR HUR BALTYMŲ RAIŠKA BEI FUNKCIJA ŽMOGAUS KASOS ADENOKARCINOMOS PATOGENEZĖJE ». Sveikatos mokslai 24, no 6 (20 mai 2014) : 139–43. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2014.128.
Texte intégralRésumé :
Kasos adenokarcinoma yra viena agresyviausių onkologinių ligų ir šiuo metu taikomas gydymas yra tik minimaliai veiksmingas gydant šią ligą. Tik 15 - 20% pacientų galima atlikti radikalią operaciją, o chemoterapinis gydymas yra mažai veiksmingas [1]. Šio naviko agresyvumui įtakos turi daugelis veiksnių, tokių kaip nutildyti ar mutavę už naviko slopinimą ir apoptozę atsakingi genai, pokyčiai epigenetiniame reguliavime ar ląstelių metabolizme. Šiame darbe buvo analizuojama citoprotekcinių molekulių Cox-2 ir HO-1 raiška, kuri yra reguliuojama per CUGBP2 ir HuR baltymus. Šie baltymai gali prisijungti iRNR ir dalyvauti reguliuojant potranskripcinę genų raišką. Analizuojamos citoprotekcinės molekulės yra susijusios su apoptozės slopinimu, angiogenezės skatinimu, naviko išplitimu ir atsparumu oksidaciniam stresui bei chemoterapiniam gydymui. Baltymų ir iRNR ekspresijos analizei atlikti buvo naudoti Western blot ir tikro laiko polimerazinės grandininės reakcijos (TL-PGR) metodai. Buvo analizuojami kasos vėžio audiniai (iš pooperacinių mėginių) ir sveikos kasos audiniai (iš organų donorų). Vėžiniame audinyje, lyginant su sveiku kasos audiniu, HuR ir CUGBP2 ekspresija iRNR ir baltymų lygmenyje buvo sumažėjusi (p0.05). Tuo tarpu citoprotekcinių molekulių COX-2 ir HO-1 ekspresija buvo padidėjusi (p0.05). Atsiradęs disbalansas tarp CUGBP2 ir HuR molekulių bei padidėjusi COX-2 ir HO-1 molekulių ekspresija gali būti susiję su dideliu kasos vėžio atsparumu chemoterapijai ir ankstyvu naviko išplitimu. Šie rezultatai įgalina atlikti tolimesnius funkcinius tyrimus ir įvertinti potranskripcinį genų raiškos reguliavimą kaip naują galimą terapinį būdą kasos adenokarcinomos chemorezistentiškumui mažinti.
9
Rastović, Pejana, Snježana Šekerija, Marko Kordić, Anđela Azinović et Zdrinko Brekalo. « UČESTALOST KOMORBIDNIH BOLESTI U OBOLJELIH OD KOLOREKTALNOG ADENOKARCINOMA ». Zdravstveni glasnik, no 3 (31 mai 2016) : 45–53. http://dx.doi.org/10.47960/2303-8616.2016.3.45.
Texte intégral
10
Šašková, Bohuslava, Ondřej Daum, Magdaléna Dubová, Kristýna Pivovarčíková et Marián Švajdler. « Precursors of gastric adenocarcinoma ». Onkologie 12, no 2 (1 avril 2018) : 56–62. http://dx.doi.org/10.36290/xon.2018.012.
Texte intégral
11
Rak, Vladimír, et Petr Pospíšil. « Radiotherapy in treatment of pancreatic adenocarcinoma ». Onkologie 10, no 4 (1 août 2016) : 185–88. http://dx.doi.org/10.36290/xon.2016.040.
Texte intégral
12
Purnama Dewi, Ivana, Ismail Damanik, Dita Aulia Rachmi, Kristin Purnama Dewi et Rochmad Romdoni. « Úspěšná sklerotizace perikardu bleomycinem u plicního adenokarcinomu s masivním recidivujícím perikardiálním výpotkem ». Intervenční a akutní kardiologie 20, no 2 (9 juillet 2021) : 116–20. http://dx.doi.org/10.36290/kar.2021.004.
Texte intégral
13
Kunovský, Lumír, Petr Dítě, Martin Blaho, Jana Dvořáčková, Magdalena Uvírová, Marie Přecechtělová, Petr Jabandžiev et al. « Is autoimmune pancreatitis a risk factor for pancreatic adenocarcinoma ? » Vnitřní lékařství 67, no 1 (2 mars 2021) : e09-e13. http://dx.doi.org/10.36290/vnl.2021.011.
Texte intégral
14
Dragana, Tegeltija, Lovrenski Aleksandra, Vasiljević Tijana, Vanesa Sekeruš, Maksimović Siniša, Kuhajda Ivan, Bijelović Milorad, Ivanić Milena et Miroslav Ilić. « Da li je histološka građa adenokarcinoma pluća u dijagnostičkim i terapijskim uzorcima identična ? » Respiratio 9, no 1-2 (17 juin 2019) : 30–35. http://dx.doi.org/10.26601/rsp.aprs.19.3.
Texte intégral
15
Grbić, Kemal, Mirko Stanetić et Slavko Grbić. « Pouzdanost procjene prisustva limfovaskularne invazije kod plućnog adenokarcinoma na osnovu preoperativne veličine tumora ». Respiratio 9, no 1-2 (17 juin 2019) : 77–81. http://dx.doi.org/10.26601/rsp.aprs.19.5.
Texte intégral
16
John, Stanislav. « Current perspective on the treatment of advanced pancreatic adenocarcinoma ». Onkologie 14, no 1 (1 mars 2020) : 37–39. http://dx.doi.org/10.36290/xon.2020.010.
Texte intégral
17
Šťastná, Nela, et Kristián Brat. « A rare coincidence of a chylothorax and a hydrothorax caused by gastric adenocarcinoma - a case report ». Vnitřní lékařství 66, no 7 (3 novembre 2020) : e43-e45. http://dx.doi.org/10.36290/vnl.2020.139.
Texte intégral
18
Samalavičius, Narimantas Evaldas, Olegas Deduchovas, Geda Klimavičiūtė et Renata Paškevičiūtė. « ROBOTINĖ TIESIOSIOS ŽARNOS REZEKCIJA DĖL TIESIOSOS ŽARNOS VĖŽIO : ATVEJO ANALIZĖ ». Visuomenės sveikata 28, no 7 (24 janvier 2019) : 69–71. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2018.094.
Texte intégralRésumé :
Robotinė chirurgija pasaulyje atsirado prieš beveik du dešimtmečius ir pastaruoju metu sparčiai plinta pasaulyje. Šiame straipsnyje aprašomas pirmasis robotinės chirurgijos atvejis Lietuvoje. 58 metų pacientei buvo diagnozuotas tiesiosios žarnos viršutinio trečdalio vėžys vykdant ansktyvos storosios žarnos vėžio diagnostikos programą. Kolonoskopijos metu rastas 2 cm išopėjęs polipoidinis darinys 13 cm nuo išangės, histologiškai – vidutiniškai diferencijuota adenokarcinoma. Atlikus pilvo ir krūtinės ląstos kompiuterinę tomografiją, atokių metastazių nerasta. 2018 11 19 operuota, atlikta robotinė tiesiosios žarnos rezekcija su daline TME ir kolorektaline anastomoze naudojant Senhance Transenterix robotinę sistemą. Pooperacinis laikotarpis buvo nekomplikuotas, 7 pooperacinę parą pacientė išrašyta į namus.
19
Bartáková, Lucie, Miroslav Záleský, Miroslav Levý, Vanda Adamcová et Roman Zachoval. « A case report of rare mucinous urethral adenocarcinoma and its options of surgical treatment ». Urologie pro praxi 19, no 3 (1 juillet 2018) : 139–41. http://dx.doi.org/10.36290/uro.2018.073.
Texte intégral
20
Novaković Lacković, Lora, Ljilja Tadić Latinović, Мirko Stanetić, Marinko Vučić et Dušan Janičić. « Uticaj EGFR mutacijskog statusa na klinički tok bolesti u pacijenata sa adenokarcinomom pluća ». Respiratio 7, no 1-2 (15 mai 2017) : 30–37. http://dx.doi.org/10.26601/rsp.aprs.17.5.
Texte intégral
21
Sruogis, Algimantas, Ugnius Mickys, Tadas Petraitis, Edita Kaubrienė et Feliksas Jankevičius. « Prostatos urotelio karcinoma, diagnozuota atlikus biopsiją. Klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga ». Lietuvos chirurgija 3, no 4 (1 janvier 2005) : 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2005.4.2303.
Texte intégralRésumé :
Algimantas Sruogis1, Ugnius Mickys2, Tadas Petraitis1, Edita Kaubrienė3, Feliksas Jankevičius11 Vilniaus universiteto Onkologijos institutoUrologijos skyrius,Santariškių g. 1, LT-08661 VilniusEl paštas: sruogis@loc.lt2 Lietuvos nacionalinis patologijos centras3 Vilniaus universiteto Onkologijos institutoIntervencinės echoskopijos irultragarsinės diagnostikos skyrius Tikslas Nustatyti diagnostinius prostatos urotelio karcinomos kriterijus, diferencijuojant urotelio karcinomą, peraugančią šlapimo pūslės kaklelį ir prostatą, nuo prostatos adenokarcinomos, peraugančios šlapimo pūslę. Atvejis Pacientas, 37 metų, trejus metus gydytas nuo lėtinio prostatito. Prostatos sekrete nustačius atipinių ląstelių, įtarus prostatos vėžį, ligonis nusiųstas į VU Onkologijos institutą. Tyrimo pro tiesiąją žarną, cistoskopijos, rentgenologinio, ultragarso ir serumo žymenų tyrimo duomenimis, diddesnių pokyčių nerasta. Atlikus transuretrinę šlapimo pūslės gleivinės biopsiją (TUR) iš šlapimo pūslės sienelių, kaklelio ir šlaplės prostatinės gleivinės, histologiškai nustatyti normalūs urotelio audiniai. Šlapimo citologinis tyrimas buvo neigiamas. Atlikus transrektalinę prostatos biopsiją, diagnozuotas prostatos urotelio navikas, imunohistochemiškai neigiamas PSA (prostatos specifiniam antigenui) ir teigiamas citokeratinams CK8 ir CK HMW. Pacientui buvo atlikta radikali cistoprostatektomija, pašalinti dubens limfmazgiai ir suformuotas šlapimo nuotėkis į ileum segmentą, išvestą į priekinę pilvo sieną (Brycker būdu). Morfologinė diagnozė – prostatos urotelio karcinoma. Taip pat diagnozuota prostatos adenokarcinoma ir prostatos intraepitelinė neoplazija. Po 15 mėnesių PSA lygis buvo 0,2 ng/ml, jokių ligos progresavimo požymių nepasireiškė. Remiantis šiuo klinikiniu atveju straipsnyje apžvelgiama literatūra, aiškinantis prostatos urotelio karcinomos ir adenokarcinomos skirtumus. Išvados Diagnozuojant prostatos urotelio karcinomą reikia vadovautis tam tikrais kriterijais: 1) prostatos urotelio karcinoma turi būti verifikuota makro-, mikroskopiškai ir imunohistocheminiais metodais, 2) neturėtų būti kitų urotelio karcinomos židinių organizme. Būtent prostatos biopsija leidžia patologui nustatyti tikslią diagnozę prieš operaciją. Imunohistocheminis tyrimas padeda atlikti diferencinę diagnostiką. Po operacijos tiriant pašalintus audinius, diagnozė patikslinama histomorfologiškai, naudojant imunohistocheminius tyrimus, net jei ir labai retai nustatoma prostatos urotelio karcinoma. Reikšminiai žodžiai: prostatos vėžys, urotelio karcinoma, prostatos urotelio karcinoma, prostatos biopsija Prostate urothelial carcinoma diagnosed on prostatic needle biopsy. Case report with literature overview Algimantas Sruogis1, Ugnius Mickys2, Tadas Petraitis1, Edita Kaubrienė3, Feliksas Jankevičius11 Vilnius University Institute of Oncology,Urology Department,Santariškių str. 1,LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: sruogis@loc.lt2 Lithuanian National Centre of Pathology3 Vilnius University Institute of Oncology,Radiology Department Objective To establish criteria for the diagnosis of primary urothelial prostate carcinoma after the differential diagnosis including high-grade urothelial carcinoma extending into the bladder neck and prostate versus poorly differentiated prostate adenocarcinoma extending into the bladder. Case report The patient was a 37-year-old man with severe prostatism symptoms, who presented with an atypical seminal vesicles fluid cytological test result. The prostate was also normal by the digital examination, endoscopy, roentgenography, ultrasonography and serum markers. A diagnostic transurethral resection of bladder mucosa, bladder neck specimen revealed normal urothelial tissues. The urine cytological test result was negative. The transrectal biopsy of the prostate revealed an urothelial carcinoma with a negative staining of PSA (prostate-specific antigen) and positive of cytokeratins CK 8 and CK HMW. The patient subsequently underwent radical cystoprostatectomy and pelvic lymphadenectomy with ileal conduit m. Brycker creation. The histological diagnosis was the urothelial carcinoma of the prostate. Also, the prostate showed foci of High Grade PIN and prostate adenocarcinoma. After 15 months the patient has a PSA level of 0.2 ng/mL, no symptoms, no evidence of progression. Based on this case of the urothelial carcinoma of prostate, the literature was reviewed and the morphological differentiation between urothelial carcinoma and adenocarcinoma of the prostate was discussed. Conclusions The diagnostic criteria are the following: (1) the tumor should be a macro-, microscopically and imunohistochemically verified as urothelial carcinoma localized exclusively in the prostate gland; (2) there must be no other primary urothelial carcinoma in the body. These criteria can be readily applied when evaluating surgical resection specimens. With the use of radiologically guided or endoscopically derived biopsies, however, the pathologist is increasingly called upon to make a diagnosis before definitive surgical resection. In these circumstances, the pathologist will often resort to immunostains to help refine the differential diagnosis. Moreover, even when surgical resection specimens are evaluated, immunostains are still used in conjunction with histomorphology to confirm the diagnosis, particularly when a rare entity such as primary urothelial prostate carcinoma is encountered. Keywords: prostate cancer, urothelial carcinoma, prostate urothelial carcinoma, prostatic needle biopsy
22
Alavočiūtė, Urtė, Ernesta Mačionienė, Justinas Besusparis et Marius Miglinas. « GEMCITABINO SUKELTA TROMBINĖ MIKROANGIOPATIJA : KLINIKINIS ATVEJIS ». Medicinos teorija ir praktika 22, no 3 (2 janvier 2017) : 253–55. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2016.041.
Texte intégralRésumé :
Reikšminiai žodžiai: gemcitabinas, trombinė mikroangiopatija, ūminis inkstų pažeidimas. Šiame straipsnyje aprašomas gemcitabino sukeltos trombinės mikroangiopatijos atvejis. 69 metų moteris atvyko į Vilniaus universiteto Santariškių klinikas besiskųsdama bendru silpnumu, dusuliu, pykinimu, vėmimu, apetito stoka, pradingusiu šlapinimusi. Pacientė buvo operuota dėl kasos adenokarcinomos ir gydyta adjuvantine chemoterapija gemcitabinu. Laboratoriniuose tyrimuose – hemolizinė anemija, trombocitopenija, padidėjusi kreatinino koncentracija, hiperkalemija. Pradėtos hemodializės. Imunogenetiniais tyrimais nustatytas ADAMTS13 nežymus aktyvumo sumažėjimas. Leukogramoje – šistocitai. Atlikta inksto biopsija patvirtino trombinės mikroangiopatijos diagnozę. Po dviejų savaičių pradėtos plazmaferezės.
23
Milkovič, Richard, Peter Telekes, Pavel Nedbal, Vladimír Hraboš, Petra Antonová et Rostislav Polášek. « ECG findings of the anterolateral ST segment elevation as a primary manifestation of lung adenocarcinoma : a case report ». Cor et Vasa 54, no 3-4 (1 mars 2012) : e104-e107. http://dx.doi.org/10.1016/j.crvasa.2012.01.013.
Texte intégral
24
Franc, Pavel, Dalibor Kašík, Dana Matoušková, Anna Korcová, Martin Mašek et Tomáš Paleček. « Large metastatic involvement of pericardium, myocardium and andocardium of both heart ventricles in pulmonary adenocarcinoma ». Cor et Vasa 53, no 12 (1 décembre 2011) : 744–47. http://dx.doi.org/10.33678/cor.2011.184.
Texte intégral
25
Dostálová, Gabriela, Jan Bělohlávek, Kateřina Jirátová, Vítková Ivana et Aleš Linhart. « Acute ST-elevation myocardial infarction in a young male with rectal adenocarcinoma ». Cor et Vasa 52, no 9 (1 septembre 2010) : 532–33. http://dx.doi.org/10.33678/cor.2010.140.
Texte intégral
26
Dvořák, Josef, Veronika Sitorová, Igor Richter, David Buka, Igor Sirák, Zuzana Donátová, Jana Hátlová et René Vobořil. « Prognostic significance of survivin expression in patients with locally advanced rectal ». Onkologie 10, no 3 (1 juin 2016) : 131–34. http://dx.doi.org/10.36290/xon.2016.028.
Texte intégral
27
Eid, Michal, et Jakub Foukal. « Early bone metastatic dissemination in patient with locally advanced rectal cancer after neoadjuvant chemoradiotherapy ». Onkologie 14, Suppl.E (25 septembre 2020) : 127–30. http://dx.doi.org/10.36290/xon.2020.071.
Texte intégral
28
Arko, Darja, Maruša Esih, Zoran Simonović, Iztok Takač et Alenka Repše Fokter. « Več kot le rak materničnega vratu : neoplazme v povezavi z okužbo s človeškimi papilomavirusi in njihovo preprečevanje ». Slovenian Medical Journal 90, no 3-4 (29 avril 2021) : 208–18. http://dx.doi.org/10.6016/zdravvestn.3037.
Texte intégralRésumé :
Človeški (humani) papilomavirusi (HPV) so heterogena skupina virusov, ki jih etiološko povezujemo z benignimi in malignimi novotvorbami ploščatoceličnega epitela. Prav tako pa se vpletajo tudi v karcinogenezo adenokarcinomov. Zmotno je prepričanje, da je okužba s HPV povezana zgolj z rakom materničnega vratu. Številne raziskave so potrdile povezavo med okužbo s HPV in nastankom anogenitalnih bradavic, papilomatoze grla, raka glave in vratu ter nenazadnje novotvorb zunanjega spolovila, nožnice, anusa in penisa. Okužba s HPV je danes v razvitih državah poznana kot najpogostejša spolno prenosljiva bolezen. Z njo se okuži večina spolno aktivnih ljudi vsaj enkrat v življenju. Pred okužbo se lahko zaščitimo s splošnimi ukrepi, kot so manjše število spolnih partnerjev, kasnejši začetek spolnega življenja ter varno in odgovorno vedenje. Trenutno ne poznamo specifičnega protivirusnega zdravljenja okužbe s HPV. Najuspešnejša metoda, s katero lahko preprečimo okužbo s HPV, je cepljenje. Z obstoječimi cepivi lahko preprečimo večino hujših predrakavih sprememb in raka materničnega vratu ter druge benigne in maligne neoplazme, povzročene z okužbo z virusi HPV.
29
Belica, Roman, Denisa Kudlová, Andrej Klepanec, Matúš Hoferica, Ján Haršany, Ján Rajec, Martin Habiňák, Rastislav Husťak et Jan Martínek. « Severe bleeding as a complication of endoscopic choledocho-duodenal drainage using LAMS (Hot-Axios) in the treatment of distal stenosis of the common bile duct due to pancreatic head adenocarcinoma ». Gastroenterologie a hepatologie 75, no 3 (30 juin 2021) : 207–12. http://dx.doi.org/10.48095/ccgh2021207.
Texte intégralRésumé :
Introduction: Endoscopic transpapillary drainage is a common method of solving malignant biliary obstruction. An alternative to the transpapillary approach is endosonographically guided biliary drainage using a lumen-apposition stent, which can be used not only in case of ERCP failure. Case report: We describe our experience with endosonographically guided choledocho-duodenal drainage using a lumen-apposition stent, which was complicated by delayed hemobilia. Persistent and severe bleeding was successfully resolved by endovascular embolization using a spiral coiling. Conclusion: Endosonographically guided drainage using a lumen-apposition stent may, despite all advantages, be accompanied by serious complications, including significant bleeding. Therefore, the availability of an interventional radiology unit is appropriate.
30
Zaremba, Sigitas, Renatas Aškinis, Agota Piščikaitė, Giedrė Smailytė et Saulius Cicėnas. « Stemplės vėžio gydymo rezultatai Nacionaliniame vėžio institute 2008–2017 metais ». Lietuvos chirurgija 18, no 2 (9 juillet 2019) : 91–100. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2019.18.10.
Texte intégralRésumé :
Įvadas. Stemplės vėžys (SV) yra aštunta pagal dažnumą onkologinė liga ir šešta mirties dėl vėžio priežastis pasaulyje. Nepaisant pažangos šią ligą diagnozuojant ir gydant, bendrasis 5-erių metų reliatyvus išgyvenamumas siekia 15–25 proc. Straipsnio tikslas – apžvelgti 2008–2017 m. Nacionaliniame vėžio institute (NVI) gydyto SV atvejų gydymo patirtį, įvertinti operacinio, konservatyvaus ir paliatyvaus gydymo rezultatus, nustatyti ligonių išgyvenamumą. Tyrimo metodika. 2008–2017 m. NVI gydėsi 512 pacientų, sergančių SV. Ligoniams taikytas operacinis, paliatyvus operacinis, chemospindulinis, spindulinis, chemoterapinis ar simptominis gydymas. Statistinė analizė atlikta naudojant STATA 11 statistinę programinę įrangą. Rezultatai. Tirtų pacientų amžiaus vidurkis – 61,8 metai. Iš 512 tiriamųjų 63 buvo moterys (12,3 %), 449 – vyrai (87,7 %). I stadijos vėžiu sirgo 25 (4,9 %), II stadijos vėžiu – 74 (14,4 %), III stadijos vėžiu – 258 (50,4 %), IV stadijos vėžiu – 155 (30,3 %) pacientai. Dažniausia morfologija – plokščialąstelinė karcinoma (445 atvejai, 86,9 %), adenokarcinoma – 48 atvejai (9,4 %). Operuoti radikaliai – 75 (14,6 %), paliatyviai – 271 ligonis. Chemospindulinis gydymas taikytas 97 (19,0 %) ligoniams, spindulinis – 81 (15,8 %), chemoterapinis – 111 (21,7 %), simptominis – 148 (28,9 %). Po radikalių operacijų komplikacijų dažnis – 46,17 proc., mirtingumas – 10,67 proc. Dažniausia komplikacija – fistulė. Bendrasis reliatyvus išgyvenamumas: vienus metus – 33,91 proc., penkerius metus – 9,0 proc. Atsižvelgiant į gydymo rūšį, reliatyvusis 5-erių metų išgyvenamumas po radikalių operacijų siekė 26,53 proc., po chemospindulinio gydymo – 17,95 proc., po radioterapinio gydymo – 5,36 proc., po chemoterapinio gydymo – 1,92 proc., po simptominio gydymo – 1,92 proc. Išvados: Po radikalaus SV operacinio gydymo pooperacinių komplikacijų dažnis siekė 46,17 proc., mirtingumas – 10,67 proc. Po paliatyvaus operacinio gydymo komplikacijų dažnis siekė 4,5 proc., mirtingumas – 0,7 proc. NVI gydytų SV sergančiųjų bendrasis 5-erių metų reliatyvus išgyvenamumas – 9,0 proc. Reikšmingos įtakos išgyvenamumui turėjo taikytas gydymas, diagnozuotos ligos stadija ir pirminio naviko dydis.
31
Samuolis, Nikas, Narimantas Evaldas Samalavičius et Ugnius Mickys. « Kolektomija po kolonoskopinės piktybinių polipų šalinimo procedūros ir netikėta T1 vėžio histologinė diagnozė ». Lietuvos chirurgija 13, no 2 (1 janvier 2014) : 92–97. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2014.2.3086.
Texte intégralRésumé :
TikslasAnkstyvos stadijos storosios ir tiesiosios žarnos vėžio, pašalinto endoskopiniu būdu, tolesnė gydymo taktika priklauso nuo histologinio ištyrimo radinių. Šio tyrimo tikslas yra įvertinti kolektomijos naudos ir rizikos santykį pacientams, kuriems atliktaendoskopinė polipektomija ir histologinio tyrimo metu rasti nepalankūs histologiniai veiksniai.MetodikaĮ šį retrospektyvųjį tyrimą įtraukta 23 pacientai (12 vyrų ir 11 moterų, amžiaus mediana 66 metai), kuriems nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d. VUOI buvo atlikta kolektomija po kolonoskopinės piktybinių polipų su T1 vėžiu polipektomijos dėl bent vieno iš šių nepalankių histologinių veiksnių: teigiamas rezekcijos kraštas ar polipas pašalintas dalimis. Pagrindinis tikslas buvo įvertinti onkologinės kolektomijos, atliktos po endoskopinės polipektomijos, naudos ir rizikos santykį. Onkologinėnauda vertinta pagal pacientų, kuriems rasta metastazių limfmazgiuose, skaičių. Rizika vertinta atsižvelgiant į III–IV laipsnio komplikacijų dažnį ir mirtingumą.RezultataiDažniausia piktybinių polipų su T1 vėžiu vieta buvo riestinė žarna – 10 atvejų (43,5 %) ir viršutinis tiesiosios žarnos trečdalis – 9 atvejai (39,1 %). Devyniems (39,1 %) pacientams histologinio tyrimo metu rasta geros diferenciacijos adenokarcinoma (G1),kitiems (14 pacientų iš 23, 60,9 %) – vidutinės diferenciacijos adenokarcinoma (G2). Pagrindinės kolektomijos indikacijos buvo dvi: rezekcijos kraštas ≤1 mm (n=17), rezekcija dalimis (n=7). Daugiausia buvo atlikta tiesiosios žarnos rezekcijų su daline mezorektine ekscizija – 9 (39,1 %). Onkologinė kolektomijos nauda pasiekta dviem pacientams (8,7 %), kurie turėjo metastazių limfmazgiuose. Penkiems pacientams (21,7 %) pasireiškė pooperacinių komplikacijų. Šios komplikacijos nedidino operacinės rizikos, nes pagal Clavien klasifikaciją buvo I–II laipsnio. Mirties atvejų nepasitaikė.IšvadaAtliktus onkologinę kolektomiją dėl nepalankių histologinių veiksnių (teigiamas rezekcijos kraštas ar rezekcija dalimis) po endoskopinės polipektomijos, 8,7 % pacientų rasta metastazių limfmazgiuose, todėl šis retrospektyvusis tyrimas pabrėžiaonkologinės rezekcijos svarbą šių pacientų grupėje.Reikšminiai žodžiai: piktybinis tiesiosios žarnos polipas, endoskopinė polipektomija, limfmazgių metastazėsElective colectomy after colonoscopic polypectomy for unexpected polypoid T1 cancerNikas Samuolis, Narimantas Evaldas Samalavičius, Ugnius Mickys ObjectiveThe treatment of early-stage colorectal cancers removed endoscopically depends on histopathologic findings. The aim of this retrospective study was to assess the benefit–risk balance for patients who underwent colectomy after endoscopic polypectomy of a T1 carcinoma with unfavourable histological factors.MethodsFrom January 1st 2004 to February 28th 2014, twenty-three patients (12 men and 11 women, age median 66 years) who underwent colectomy after endoscopic resection of malignant polyps with T1 carcinoma were included in this retrospective study. Specimens resected after endoscopic polypectomy showed at least one of the two unfavorable factors – no free margin or piecemeal resection. The main objective was to assess the benefit–risk balance of oncological resection performed after polypectomy. The oncological benefit was measured by the lymph node metastasis rate, and the risk was measured by the occurrence of severe (grade III–IV) complications or death.ResultsThe most common localisation of T1 cancer was the sigmoid colon (10 cases, 43.5%) and the upper rectum (9 cases, 39.1%). Nine (39.1%) patients had a well-differentiated adenocarcinoma (G1), while others (14 patients from 23, 60.9%) had a moderately differentiated adenocarcinoma (G2). The main indications for colectomy were the margin of resection ≤ 1 mm (n = 17) and peacemeal resection (n = 7). The most common surgical operation was rectal resection with partial mesorectal excision (9, 39.1%). The oncological benefit of colectomy was reached for two patients (8.7%) who had lymph node metastases. Five patients (21.7%) presented postoperative complications. These complications did not rise surgery risk, because all of them were of I–II grade according to Clavien’s classification. There were no deaths.ConclusionsAmong the patients who underwent oncological colectomy after endoscopic polypectomy for unexpected polypoid T1 cancer with unfavorable histology (no free margin or peacemeal polypectomy) 8.7% had metastases in the lymph nodes; thus, this study suggests the rationale of oncological surgical resection after endoscopic polypectomy for these patients. Key words: malignant colonic polyp, endoscopic polypectomy, lymph node metastases
32
Samuolis, Nikas, Narimantas Evaldas Samalavičius et Ugnius Mickys. « Kolektomija po kolonoskopinės piktybinių polipų šalinimo procedūros ir netikėta T1 vėžio histologinė diagnozė ». Lietuvos chirurgija 13, no 2 (1 janvier 2014) : 92–97. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2014.3086.
Texte intégralRésumé :
TikslasAnkstyvos stadijos storosios ir tiesiosios žarnos vėžio, pašalinto endoskopiniu būdu, tolesnė gydymo taktika priklauso nuo histologinio ištyrimo radinių. Šio tyrimo tikslas yra įvertinti kolektomijos naudos ir rizikos santykį pacientams, kuriems atliktaendoskopinė polipektomija ir histologinio tyrimo metu rasti nepalankūs histologiniai veiksniai.MetodikaĮ šį retrospektyvųjį tyrimą įtraukta 23 pacientai (12 vyrų ir 11 moterų, amžiaus mediana 66 metai), kuriems nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d. VUOI buvo atlikta kolektomija po kolonoskopinės piktybinių polipų su T1 vėžiu polipektomijos dėl bent vieno iš šių nepalankių histologinių veiksnių: teigiamas rezekcijos kraštas ar polipas pašalintas dalimis. Pagrindinis tikslas buvo įvertinti onkologinės kolektomijos, atliktos po endoskopinės polipektomijos, naudos ir rizikos santykį. Onkologinėnauda vertinta pagal pacientų, kuriems rasta metastazių limfmazgiuose, skaičių. Rizika vertinta atsižvelgiant į III–IV laipsnio komplikacijų dažnį ir mirtingumą.RezultataiDažniausia piktybinių polipų su T1 vėžiu vieta buvo riestinė žarna – 10 atvejų (43,5 %) ir viršutinis tiesiosios žarnos trečdalis – 9 atvejai (39,1 %). Devyniems (39,1 %) pacientams histologinio tyrimo metu rasta geros diferenciacijos adenokarcinoma (G1),kitiems (14 pacientų iš 23, 60,9 %) – vidutinės diferenciacijos adenokarcinoma (G2). Pagrindinės kolektomijos indikacijos buvo dvi: rezekcijos kraštas ≤1 mm (n=17), rezekcija dalimis (n=7). Daugiausia buvo atlikta tiesiosios žarnos rezekcijų su daline mezorektine ekscizija – 9 (39,1 %). Onkologinė kolektomijos nauda pasiekta dviem pacientams (8,7 %), kurie turėjo metastazių limfmazgiuose. Penkiems pacientams (21,7 %) pasireiškė pooperacinių komplikacijų. Šios komplikacijos nedidino operacinės rizikos, nes pagal Clavien klasifikaciją buvo I–II laipsnio. Mirties atvejų nepasitaikė.IšvadaAtliktus onkologinę kolektomiją dėl nepalankių histologinių veiksnių (teigiamas rezekcijos kraštas ar rezekcija dalimis) po endoskopinės polipektomijos, 8,7 % pacientų rasta metastazių limfmazgiuose, todėl šis retrospektyvusis tyrimas pabrėžiaonkologinės rezekcijos svarbą šių pacientų grupėje.Reikšminiai žodžiai: piktybinis tiesiosios žarnos polipas, endoskopinė polipektomija, limfmazgių metastazėsElective colectomy after colonoscopic polypectomy for unexpected polypoid T1 cancerNikas Samuolis, Narimantas Evaldas Samalavičius, Ugnius Mickys ObjectiveThe treatment of early-stage colorectal cancers removed endoscopically depends on histopathologic findings. The aim of this retrospective study was to assess the benefit–risk balance for patients who underwent colectomy after endoscopic polypectomy of a T1 carcinoma with unfavourable histological factors.MethodsFrom January 1st 2004 to February 28th 2014, twenty-three patients (12 men and 11 women, age median 66 years) who underwent colectomy after endoscopic resection of malignant polyps with T1 carcinoma were included in this retrospective study. Specimens resected after endoscopic polypectomy showed at least one of the two unfavorable factors – no free margin or piecemeal resection. The main objective was to assess the benefit–risk balance of oncological resection performed after polypectomy. The oncological benefit was measured by the lymph node metastasis rate, and the risk was measured by the occurrence of severe (grade III–IV) complications or death.ResultsThe most common localisation of T1 cancer was the sigmoid colon (10 cases, 43.5%) and the upper rectum (9 cases, 39.1%). Nine (39.1%) patients had a well-differentiated adenocarcinoma (G1), while others (14 patients from 23, 60.9%) had a moderately differentiated adenocarcinoma (G2). The main indications for colectomy were the margin of resection ≤ 1 mm (n = 17) and peacemeal resection (n = 7). The most common surgical operation was rectal resection with partial mesorectal excision (9, 39.1%). The oncological benefit of colectomy was reached for two patients (8.7%) who had lymph node metastases. Five patients (21.7%) presented postoperative complications. These complications did not rise surgery risk, because all of them were of I–II grade according to Clavien’s classification. There were no deaths.ConclusionsAmong the patients who underwent oncological colectomy after endoscopic polypectomy for unexpected polypoid T1 cancer with unfavorable histology (no free margin or peacemeal polypectomy) 8.7% had metastases in the lymph nodes; thus, this study suggests the rationale of oncological surgical resection after endoscopic polypectomy for these patients. Key words: malignant colonic polyp, endoscopic polypectomy, lymph node metastases
33
Mačiūnienė, Agnė, Dileta Rutkauskaitė et Audrius Šileikis. « KASOS CISTINIAI NAVIKAI, TOMOGRAFINIŲ RADIOLOGINIŲ TYRIMŲ SVARBA JŲ DIAGNOSTIKOJE : VUL SK PATIRTIS IR LITERATŪROS APŽVALGA ». Medicinos teorija ir praktika 21, no 4.1 (10 septembre 2015) : 535–43. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.084.
Texte intégralRésumé :
Tikslas. Apžvelgti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose gydytus ligonius, kuriems diagnozuoti kasos cistiniai navikai, patvirtinti histologiškai, radiologinių tomografinių tyrimų svarbą ir galimybes juos diagnozuojant; apžvelgti aktualius literatūros šaltinius. Tyrimo medžiaga ir metodai. Naudojantis Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose įdiegta elektronine ligos istorija ir joje esančia paieškos sistema, iš galutinių diagnozių epikrizėse atliktas retrospektyvinis tyrimas. Rasti 46 ligoniai, kuriems 2009–2014 m. diagnozuotas ir histologiškai patvirtintas kasos cistinis navikas; nagrinėti navikų epidemiologiniai, klinikiniai, radiologiniai ir patologiniai duomenys. Rezultatai. Ligonių, sirgusių kasos cistiniais navikais, amžius 29–83 metai (vidurkis – 60,5 metų); mucininė cistinė neoplazija, palyginti su serozine cistadenoma ir intraduktaline papiline mucinine neoplazija, diagnozuota jaunesniems: amžiaus vidurkis atitinkamai 53,5, 61 ir 69 metai, solidinė pseudopapilinė neoplazija diagnozuota 41 metų moteriai. Serozinė cistadenoma ir mucininė cistinė neoplazija kur kas dažniau diagnozuota moterims, atitinkamai 88,2 proc. ir 84,6 proc., intraduktalinė papilinė mucininė neoplazija daugiau nustatyta vyrams – 62,5 proc. Iš 46 ligonių, sirgusių kasos cistiniu naviku, 17 (36,9 proc.) diagnozuota serozinė cistinė neoplazija, 13 (28,3 proc.) – mucininė cistinė neoplazija, 8 (17,3 proc.) – intraduktalinė papilinė mucininė neoplazija, 5 (10,9 proc.) – duktalinė adenokarcinoma su cistiniu komponentu, po vieną (2,2 proc.) atvejį – solidinė pseudopapilinė neoplazija, neuroendokrinis navikas ir kaverninė limfangioma. Apie 67 proc. ligonių pirmiausia buvo atlikta pilvo organų sonoskopija ir po to kompiuterinė tomografija (44 (95,6 proc.) ligoniams) ir/ar magnetinio rezonanso tomografija (4 (~9 proc.) ligoniams patikslinimui ir 2 (4,3 proc.) iš karto). Išvados. Pacientai su kasos cistiniu naviku sudarė nedidelę ligonių, gydytų mūsų ligoninėje, dalį. Dažniausiai diagnozuotas kasos cistinis navikas – serozinė cistadenoma. Kadangi klinikiniai simptomai nespecifiniai, o 1/3 ligonių neturi jokių skundų, diagnozuojama atsitiktinai, dažniausiai atliekant daugiasluoksnę kompiuterinę tomografiją. Išliekant neaiškiai diagnozei, patikslinimui gali būti atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas (mūsų ligoninėje atlikta 9 proc.).
34
Sakalauskas, Edmundas, Narimantas Evaldas Samalavičius, Kasparas Gylys et Ramunė Ryliškytė. « Altemeierio operacija dėl tiesiosios žarnos įstrigusio iškritimo – atvejo analizė ». Lietuvos chirurgija 8, no 2 (1 janvier 2010) : 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2010.2.2119.
Texte intégralRésumé :
Edmundas Sakalauskas1,2, Narimantas Evaldas Samalavičius1,2, Kasparas Gylys1,2, Ramunė Ryliškytė1,21Vilniaus universitetinio Onkologijos instituto Chirurgijos klinika,Santariškių g. 1, LT-08660 Vilnius2Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: narimantas.samalavičius@loc.lt Visiškas tiesiosios žarnos iškritimas yra reta, o tiesiosios žarnos įstrigęs iškritimas dėl tiesiosios žarnos naviko labai reta būklė. Vienas iš gydymo metodų yra Altemeierio operacija. Pateikiama šios operacijos atvejo analizė. 60 metų vyrui buvo atlikta Altemeierio operacija dėl tiesiosios žarnos įstrigusio iškritimo, kurį sukėlė tiesios žarnos viliozinis navikas. Po operacijos rastas ir T1 adenokarcinomos židinys. Pooperacinė eiga buvo sklandi, šeštą pooperacinę parą ligonis išrašytas į namus. Pooperaciniu laikotarpiu ligoniui rekomenduotas tik stebėjimas. Reikšminiai žodžiai: tiesiosios žarnos iškritimas, tiesiosios žarnos navikas, išmatų nelaikymas, Altemeierio operacija Altemeier operation due to incarcerated rectal prolapse – a case analysis Edmundas Sakalauskas1,2, Narimantas Evaldas Samalavičius1,2, Kasparas Gylys1,2, Ramunė Ryliškytė1,21Vilniaus University, Institute of Oncology, Clinic of Surgery,Santariškių Str. 1, LT-08660 Vilnius, Lithuania2Vilniaus University, Faculty of Medicine, Clinic of Internal Medicine, Family Medicine and Oncology,Santariškių Str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: narimantas.samalavičius@loc.lt Full thickness rectal prolapse is a rare disease, and incarcerated rectal prolapse due to rectal tumor is a very rare condition. A method of choice is Altemeier operation. A case of Altemeier’s operation is presented. 60-year-old man has been operated on due to incarcerated rectal prolapse caused by rectal villous tumor. Postoperative course was uncomplicated, on 6th postoperative day the patient was discharged from the hospital. A T1 rectal cancer in postoperative speciance was detected, and surveillance only was offered. Key words: rectal prolapse, rectal cancer, faecal incontinence, Altemeyer operation
35
Buckus, Bronius, Narimantas Evaldas Samalavičius, Renatas Tikuišis et Povilas Miliauskas. « Tarpvietės išvarža po laparoskopinės abdominoperinealinės rezekcijos : klinikinio atvejo pristatymas ir literatūros apžvalga ». Lietuvos chirurgija 9, no 3-4 (1 janvier 2011) : 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2011.1.2084.
Texte intégralRésumé :
Bronius Buckus1, Narimantas Evaldas Samalavičius2, Renatas Tikuišis2, Povilas Miliauskas2 1 Vilniaus universiteto Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinikos Bendrosios chirurgijos centras, Vilniaus universitetinė greitosios pagalbos ligoninė,Šiltnamių g. 29, LT-04130 Vilnius2 Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Chirurgijos klinika ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius El. paštas: bronius.buckus@mf.vu.lt Straipsnio tikslas – aprašyti retą tarpvietės išvaržos klinikinį atvejį ir pateikti literatūros apžvalgą.Pooperacinė tarpvietės išvarža yra reta patologija, apibūdinama kaip intraperitoninių organų išsiveržimas į tarpvietės sritį. Pooperacinės tarpvietės išvaržos gali būti operuojamos per priekinę pilvo sieną, tarpvietę, mišrią prieigą ar laparoskopiškai. Defektas, esantis tarpvietėje, gali būti pridengtas gretimais audiniais ar tinkliuku.Pristatomas pooperacinės išvaržos, atsiradusios po laparoskopinės abdominoperinealinės tiesiosios žarnos rezekcijos, klinikinis atvejis. 2007 metais 84 metų moteriai diagnozuota vidutinės diferenciacijos tiesiosios žarnos adenokarcinoma. Ligonei buvo atliktas priešoperacinis spindulinis gydymas. 2007 metų balandį atlikta laparoskopinė abdominoperinealinė rezekcija. Po metų ligonė pastebėjo darinį tarpvietėje, jis vis didėjo, tapo skausmingas, ir 2010 metų lapkritį moteriai buvo atlikta išvaržos plastika. Pasirinktas abdominoperinealinis prieigos būdas. Tarpvietės defektas panaikintas pridengiant jį autogeniniais audiniais. Pooperacinis laikotarpis buvo sklandus ir ligonė išrašyta į namus. Pooperaciniu laikotarpiu išvarža neatsinaujino. Reikšminiai žodžiai: tarpvietės išvarža, abdominoperinealinė rezekcija, laparoskopija, hernioplastika. Perineal hernia after laparoscopic abdominoperineal resection: a case report and literature review Bronius Buckus1, Narimantas Evaldas Samalavičius2, Renatas Tikuišis2, Povilas Miliauskas2 1 Vilnius University, General Surgery Center of Clinic of Gastroenterology, Nephrourology and Surgery, Vilnius University Emergency Hospital, Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University, Institute of Oncology, Surgery Clinic, Vilnius University, Faculty of Medicine, Clinic of Internal Diseases, Family Medicine and Oncology,Santariškių Str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania E-mail: bronius.buckus@mf.vu.lt The aim of the paper is to present a rare case of perineal hernia and to review the current literature.Postoperative perineal hernia is a rare complication defined by the protrusion of intraperitoneal contents through a defect in the pelvic floor. Surgical repair may be performed through perineal, abdominal, combined or laparoscopic approaches. Reinforcement of the damaged pelvic floor may be accomplished with autologous tissues or a prosthetic mesh.An 84-year-old woman was referred to the surgical unit with a diagnosis of rectal adenocarcinoma in 2007. After receiving tumour irradiation in April 2007, a patient had a laparoscopic abdominoperineal resection. A year after the initial operation, the patient complained of painful perineal swelling most obvious whilst walking. The abdominoperineal approach was used to correct the hernia on November 2010. During the procedure, the defect in the pelvic floor was covered with autologous tissues. The postoperative course was uneventful. The patient has had no recurrence of her perineal hernia within 6 months following the repair. Keywords: perineal hernia, abdominoperineal resection, laparoscopy, hernioplasty.
36
Jackevičius, Algirdas, Saulius Cicėnas, Vladislavas Vencevičius, Arnoldas Krasauskas, Teresė Pipirienė - Želvienė et Romualdas Mickevičius. « Nesmulkialąstelinio plaučių vėžio IIIA stadijos sudėtinio gydymo rezultatai ». Lietuvos chirurgija 5, no 3 (1 janvier 2007) : 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.3.2184.
Texte intégralRésumé :
Algirdas Jackevičius, Saulius Cicėnas, Vladislavas Vencevičius, Arnoldas Krasauskas, Teresė Pipirienė - Želvienė, Romualdas MickevičiusVilniaus universiteto Onkologijos institutas,Santariškių g. 1, LT-08660 VilniusEl paštas: algirdasj@is.lt Tikslas Išanalizuoti sergančiųjų IIIA stadijos nesmulkialąsteliniu plaučių vėžiu sudėtinio gydymo (operacija ir chemoterapija, spindulinė terapija) vėlyvuosius rezultatus. Ligoniai ir metodai Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Torakalinės chirurgijos ir onkologijos skyriuje nuo 1994 iki 2005 metų buvo gydyta 1251 ligonis, sergantis nesmulkialąsteliniu plaučių vėžiu. Jie buvo operuoti. Iš šių ligonių 838 atvejais buvo diagnozuotas plokščialąstelinis vėžys, 394 – liaukinis, 15 – stambių ląstelių, 3 – šviesių ląstelių karcinoma. IIIA stadijos plokščialąstelinis vėžys buvo diagnozuotas 410 ligonių, 140 – adenokarcinoma, 6 – stambių ląstelių vėžys. Iš šios grupės 77 ligoniai, sergantys IIIA stadijos plaučių nesmulkialąsteliniu vėžiu, buvo įtraukti į klinikinį tyrimą ir, atsitiktiniu būdu juos suskirsčius, buvo tiriamas papildomo gydymo (chemoterapijos, spindulinės terapijos) vaidmuo operuotų ligonių vėlyviems rezultatams. Kontrolinėms grupėms buvo priskirti 85 operuoti ligoniai, kurie gydyti papildomai. Keturios ligonių grupės buvo tiriamosios: I grupės 30 ligonių po operacijos gavo adjuvantinę chemoterapiją, II grupės 9 ligoniams buvo taikyta priešoperacinė spindulinė terapija, III grupės 25 ligoniai gavo indukcinę chemoterapiją, IV grupės 13 ligonių taip pat taikyta chemoterapija prieš operaciją, o po operacijos ir chemoterapijos dar taikyta spindulinė terapija. Rezultatai Visų tiriamųjų grupių ligonių vidutinė gyvenimo trukmė buvo didesnė negu tik operuotų ligonių. Antros grupės ligonių, kurie prieš operaciją gavo spindulinę terapiją, vėlyvieji gydymo rezultatai buvo geresni negu tik operuotų ligonių. Tačiau palyginus vėlyvus gydymo rezultatus su tais atvejais, kai ligoniai gavo neoadjuvantinę ir adjuvantinę chemoterapiją, švitintų ligonių vėlyvieji gydymo rezultatai buvo prastesni, jų vidutinė gyvenimo trukmė mažesnė. Išvados Papildomas gydymas pagerina plaučių nesmulkialąstelinio IIIA stadijos vėžio vėlyvuosius gydymo rezultatus. Jei nesmulkialąstelinis plaučių vėžys yra IIIA ligos stadijos, patariama taikyti neoadjuvantinę ir adjuvantinę chemoterapiją. Po operacijos nustačius daugines tarpuplaučio limfmazgių metastazes, po adjuvantinės chemoterapijos reikia taikyti spindulinę terapiją į tarpuplaučio sritį. Pagrindiniai žodžiai: plaučių nesmulkialąstelinis IIIA stadijos vėžys, neoadjuvantinė ir adjuvantinė terapija Results of combined treatment of non-small lung cancer in stage IIIA of disease Algirdas Jackevičius, Saulius Cicėnas, Vladislavas Vencevičius, Arnoldas Krasauskas, Teresė Pipirienė - Želvienė, Romualdas MickevičiusVilnius University, Institute of Oncology,Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, LithuaniaE-mail: algirdasj@is.lt Objective Analysis of the follow-up results in patients with non-small lung cancer in stage IIIA of the disease, who received a combined treatment (surgery + chemotherapy, radiotherapy). Patients and methods At Thoracic Surgery Department of the Institute of Oncology of Vilnius University, from 1994 to 2005, 1251 patients (pts) with non-small lung cancer were operated on. 838 pts had squamous cell carcinoma, 394 adenocarcinoma,15 large cell carcinoma, 3 clarocellular carcinoma. In stage IIIA of the disease, 410 pts had squamous cell carcinoma, 140 adenocarcinoma, 6 large cell carcinoma. This is a randomized study of combined treatment (surgery + chemotherapy, radiotherapy) of 77 pts with non-small cell carcinoma. 85 pts were in control groups. These pts before and after surgery did not receive any adjuvant therapy. Four groups of pts were investigated: 30 pts of group I received adjuvant chemotherapy, 9 pts of group II received preoperative radiotherapy, 25 pts of group III received neoadjuvant chemotherapy, 13 pts of group IV before surgery were treated with chemotherapy and after operation received chemotherapy and radiotherapy. Results The mean survival of pts in the four groups was better than in the control groups. The follow-up results of treatment of pts who received neoadjuvant and adjuvant therapy were satisfactory. The results of treatment of pts who received preoperative radiotherapy were moderate. Pts of group II lived less than pts who were treated with neoadjuvant and adjuvant chemotherapy. Conclusions Adjuvant therapy of non-small cell carcinoma in stage IIIA of the disease improved the follow-up results of treatment. Neoadjuvant and adjuvant chemotherapy can be recommended as an adjuvant therapy in cases of non-small cell carcinoma in stage IIIA of the disease. In the cases multiplex metastases of mediastinum lymhnodes radiotherapy can be recommended after adjuvant chemotherapy. Keywords: non-small cell lung carcinoma in stage IIIA, neadjuvant ir adjuvant therapy
37
Klepšytė, Evelina, et Narimantas Evaldas Samalavičius. « Metileno mėlio tirpalo injekcijos į pašalinto preparato a. messenterica inferior kamieną po tiesiosios žarnos rezekcijos atlikus totalią mezorektalinę eksciziją įtaka aptinkamų limfmazgių kiekiui ». Lietuvos chirurgija 8, no 4 (1 janvier 2010) : 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2010.4.2099.
Texte intégralRésumé :
Evelina Klepšytė, Narimantas Evaldas Samalavičius Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, M. K. Čiurlionio g. 21, LT-03101 VilniusVilniaus universiteto Onkologijos instituto Chirurgijos klinika, Santariškių g. 1, LT-08660 Vilnius Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius Tikslas: Nustatyti, ar metileno mėlio tirpalo injekcija į pacientų, kuriems dėl tiesiosios žarnos vėžio atliekama tiesiosios žarnos rezekcija darant totalią mezorektalinę eksciziją, pašalinto preparato a. messenterica inferior kamieną, padidina tiriant patologiją aptinkamų limfmazgių kiekį. Medžiaga ir metodai: Tiriamąją grupę sudarė 10 pacientų, atitinkamai kontrolinę grupę – 20 pacientų, sirgusių I–III stadijų tiesiosios žarnos vėžiu (adenokarcinoma histologiškai), gydytų Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) Chirurgijos klinikoje 2008 m. vasarį–2010 m. kovą. Pacientams to paties chirurgo buvo atlikta standartinė tiesiosios žarnos rezekcija ir totali mezorektalinė ekscizija. Į tyrimą įtraukti pacientai, kuriems rezekcinio tipo operacija padarant koloanalinę jungtį atlikta dėl tiesiosios žarnos vidurinio ar apatinio trečdalio vėžio, netaikytas ikioperacinis smulkiafrakcinis spindulinis gydymas ir nebuvo atokių metastazių. Tiriamojoje grupėje pašalinus rezektatą buvo suleidžiama 30 ml 0,5 % metileno mėlio tirpalo į a. messenterica inferior kamieną. Tiriamosios ir kontrolinės grupių rezektatų patologijos tyrimas buvo atliekamas vienodai (pagal VPC standartą). Patologas nebuvo specialiai informuotas atlikti makroskopinį apdorojimą kokiu nors ypatingu būdu, tad tyrimo metodika buvo vienoda. Atlikta retrospektyvi klinikinių ir patologijos duomenų analizė. Rezultatai: Tiriamojoje (metileno mėlio) grupėje gautas limfmazgių rezektate vidurkis buvo 18 ± 5,598, kontrolinėje grupėje – 14 ± 6,300; p = 0,092. Metastazių limfmazgiuose aptikta 5 iš 10 metileno mėlio grupės pacientų ir atitinkamai 7 iš 20 kontrolinės grupės pacientų rezektatuose. Išvados: Ryškėja tendencija, kad metileno mėlio tirpalo injekcija į po totalios mezorektalinės ekscizijos dėl tiesiosios žarnos vėžio pašalinto rezektato a. messenterica inferior kamieną padidina tiriant patologiją randamų sritinių limfmazgių kiekį. Siekiant pagerinti tyrimo rezultatų statistinio patikimumo rodiklius ir patvirtinti šią tendeciją, tikslingas tęstinis didesnių tiriamosios ir kontrolinės grupių pacientų tyrimas. Reikšminiai žodžiai: totali mezorektalinė ekscizija (TME), metileno mėlio tirpalas, patologijos tyrimas. Injection of methylene blue solution into the inferior messenteric artery of resected rectal specimens for rectal cancer as a method to increase lymph node harvest Evelina Klepšytė, Narimantas Evaldas Samalavičius Vilnius University Medical Faculty, M. K. Čiurlionio str. 21, LT-03101 Vilnius, Lithuania Vilnius University, Institute of Oncology, Clinic of Surgery, Santariškių str. 1, LT-08406 Vilnius, Lithuania Vilnius University Medical Faculty, Clinic of Internal, Family Medicine and Oncology,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania Objective: To determine whether the injection of methylene blue solution into the inferior mesenteric artery could improve the lymph node harvest in rectal specimens of rectal cancer patients treated with rectal resection with TME. Material and methods: A group of 10 fresh rectal specimens from patients with stage I–III rectal cancer treated at Clinic of Surgery of Institute of Oncology of Vilnius University during the period from February, 2008 to March, 2010 was composed randomisely to be injected with the methylene blue solution and 20 specimens were selected under the same conditions to serve as the control group. The patients underwent conventional rectal resection with TME and colo-anal anstomosis for middle and low rectal cancer performed by the same surgeon, did not receive preoperative long course radiotherapy and had no distant metastases. Postoperatively 30 ml of 0,5 % methylene blue solution was injected into the inferior messenteric artery of the specimens in the methylene group. Afterwards the specimens from both methylene and control groups were examined and dissected following the standard of the National Centre of Pathology. The pathologist was not informed to make any special attempt. A retrospective analysis of clinical and pathology records was performed. Results: The comparison of the mean lymph node harvest showed a significant difference between methylene blue and control groups with average lymph node numbers per specimen of 18 ± 5,598 and 14 ± 6,300, respectively (p = 0,092). 5 of 10 patients from the methylene group and 7 of 20 patients from the control group had metastases in the detected lymph nodes. Conclusion: There was a tendency to improve the lymph node harvest in rectal specimens of rectal cancer patients treated with rectal resection with TME by injecting methylene blue solution into the inferior mesenteric artery. In order to confirm this tendency and to improve statistical reliability of the results extention of the study increasing the numbers of patients in both methylene and control groups is strongly advisable. Key words: total mesorectal excision (TME), Methylene blue solution, pathologic examination.
38
Aškinis, Renatas, Saulius Cicėnas, Valdas Puodžiūnas, Arnoldas Krasauskas et Sigitas Zaremba. « Susiaurėjusio stambiųjų bronchų ir trachėjos spindžio gydymas ». Lietuvos chirurgija 8, no 3 (1 janvier 2010) : 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2010.3.2110.
Texte intégralRésumé :
Renatas Aškinis1, Saulius Cicėnas1,2, Valdas Puodžiūnas1, Arnoldas Krasauskas1, Sigitas Zaremba11 Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyrius, Santariškių g. 1, LT-08660 Vilnius El. paštas: torakalinis@gmail.com2 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Reabilitacijos, sporto medicinos ir slaugos institutas Tikslas: Įvertinti endobronchinių intervencijų svarbą ir galimybes susiaurėjusiam trachėjos ir stambiųjų bronchų spindžiui gydyti. Ligoniai ir metodai: Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriuje 2005–2009 metais buvo atliktos 68 endobronchinės trachėjos ir stambiųjų bronchų intervencijos ligoniams, kurių kvėpavimo takų spindis susiaurėjęs: 28 (41 %) atliktas kvėpavimo takų protezavimas, 3 (4,4 %) – kvėpavimo takų tamponavimas dėl ūminio kraujavimo ir gresiančio pavojaus gyvybei, 35 (51 %) – endobronchinė naviko rezekcija ir kvėpavimo takų rekanalizacija, 2 (3,6 %) – pašalintas svetimkūnis iš kvėpavimo takų. Pacientų amžiaus vidurkis buvo apie 63 metus. Gydyta 50 (73,5 %) vyrų ir 18 (26,5 %) moterų, 33 (48,5 %) iš jų sirgo plaučių vėžiu. Rezultatai: Stambiųjų bronchų ir trachėjos spindis buvo susiaurėjęs dėl kelių priežasčių: 33 (48,5 %) ligoniams – dėl plaučių vėžio, 23 (33,8 %) – dėl kitų piktybinių ligų (sėklidžių vėžio, limfomos, inksto vėžio, krūties vėžio) metastazių ar gretimų organų naviko (skydliaukės vėžio, trachėjos vėžio, gerklų vėžio, stemplės vėžio, limfomos) įaugimo, 12 (17,7 %) – dėl nepiktybinių ligų (nepiktybinės trachėjos ligos, tuberkuliozės, nepiktybinės plaučių ligos, nepiktybinės tarpuplaučio ligos, dėl svetimkūnio). Atliekant endobronchinę naviko rezekciją, 35 ligoniams atnaujintas kvėpavimo takų spindis: 3 (8,6 %) – trachėjos, 32 (91,4 %) – stambiųjų bronchų. Dvidešimt aštuoniems ligoniams atlikta endobronchinė naviko rezekcija ir protezuoti kvėpavimo takai: 8 (28,5 %) – bronchų, 8 (28,5 %) – trachėjos, 12 (43 %) naudojant „Y“ protezą atlikta tracheobronchinė jungtis. Trisdešimt trims (48,5%) ligoniams endobronchinė intervencija atlikta dėl plaučių vėžio. Navikus rezekavus, 12 (37 %) ligonių nustatyta plokščialąstelinė karcinoma, 2 (6 %) ligoniams – nesmulkialąstelinė karcinoma, 5 (15 %) – adenokarcinoma, 4 (12 %) – smulkialąstelinė karcinoma, 4 (12 %) – atipinis karcinoidas, 6 (18 %) – tiriant rezekuotus audinius naviko diagnozė morfologiškai nepatvirtinta dėl naviko nekrozės ir storo fibrino sluoksnio. Trys (4,4 %) ligoniai po intervencijos mirė. 65 (95,6 %) ligoniams atlikus intervenciją pagerėjo gyvenimo kokybė, išnyko dusulys ir švokštimas alsuojant. Ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu 25 (37 %) ligoniams atsirado nepageidaujamų reiškinių, dėl kurių reikėjo papildomų intervencijų: 2 – koreguoti protezą, 23 – siurbti sekretą iš kvėpavimo takų. Išvada: Endobronchinė intervencija dėl susiaurėjusio apatinių kvėpavimo takų spindžio yra saugus ir patikimas paliatyviojo gydymo būdas, kai radikalusis gydymas negalimas dėl sunkios bendrosios būklės, gretutinių ligų ar senyvo amžiaus. Reikšminiai žodžiai: endobronchinė intervencija, kvėpavimo takų protezavimas, kvėpavimo takų naviko rezekcija. Treatment of stenosis of trachea and large bronchi Renatas Aškinis1, Saulius Cicėnas1,2, Valdas Puodžiūnas1, Arnoldas Krasauskas1, Sigitas Zaremba11 Vilnius University, Institute of Oncology, Department of Thoracic sSurgery and Oncology, Santariškių str. 1,LT-08660 Vilnius, Lithuania E-mail: torakalinis@gmail.com2 Vilnius University, Faculty of Medicine, Institute of Rehabilitation, Sport Medicine and nursing Objective: To evaluate the role and possibilities of endobronchial procedures during the treatment of stenosis of trachea and large bronchi. Patients and methods: At the Department of Thoracic Surgery and Oncology, Institute of Vilnius university, from 2005 to 2009 there were performed 68 endobronchial procedures of trachea and large bronchi for patients suffering from airway stenosis: 28 (41 %) airway stenting, 3 (4.4 %) airway tamponade because of sudden bleeding and life threatening risk, 35 (51 %) endobronchial tumour resection and recanalisation of lumen, 2 (3.6 %) foreign body removed from the airway. The mean of age patients was 63 years. There were 50 (73.5 %) males and 18 (26.5 %) females. 33 (48.5 %) patients had lung cancer. Results: Stenosis of large bronchi and trachea lumen was due to several reasons: in 33 (48.5 %) patients it was lung cancer, in 23 (33.8 %) patients – metastases from other malignant diseases or penetration from adjacent organs (testicular cancer, thyroid cancer, lymphoma, renal cancer, tracheal cancer, laryngeal cancer, esophageal cancer, breast cancer), in 12 (17.7 %) patients – for non- malignant reasons (benign tracheal disease, tuberculosis, benign lung disease, benign mediastinal disease, foreign body). For 35 patients, airway recanalisation was achieved by endobronchial tumour resection: 3 (8.6 %) patients – trachea, 32 (91.4 %) patients – large bronchi. For 28 patients, endobronchial turmour resection and airway stenting were performed: for 8 (28.5 %) patients a stent was placed in large bronchi, 8 (28.5 %) patients in the trachea, and 12 (43 %) patients were treated by placing “Y” stent at the tracheobronchial junction. For 33 (48.5 %) patients, endobronchial interventions were performed due to lung cancer. After tumour resection, in 12 (37 %) patients squamous cell carcinoma, in 2 (6 %) patients non-small cell lung cancer, in 5 (15 %) patients adenocarcinoma, in 4 (12 %) patients small cell carcinoma, in 4 (12 %) patients atypic carcinoid were diagnosed, in 6 (18%) patients the morphologic diagnosis was not confirmed because of tumour necrosis and a large fibrin layer. 3 (4.4 %) patients died after the intervention. After interventions, 65 (95.6 %) patients felt improvement of the quality of life, shortness of breath and stridor disappeared. 25 (37 %) patients during the early postoperative period needed additional interventions: for 2 patients correction of the stent position was perfomed, 23 patients required further bronchoscopies to evacuate secretion. Conclusion: Endobronchial intervention due to inferior airway stenosis is a safe and reliable method of palliative treatment when radical treatment is not possible because of poor condition, comorbidity or advanced age. Keywords: endobronchial intervention, airway stenting, airway tumour resection and recanalisation.
39
Голубинская, Е. П., Т. П. Сатаева, И. И. Фомочкина, А. В. Кубышкин, Т. П. Макалиш, Н. А. Школяр, А. А. Галышевская et Д. В. Варгхесе. « Prediktivnyj potencial fenotipirovaniya makrofagal'noj populyacii v malignizacii H. pylori-associirovannogo hronicheskogo gastrita ». Вестник Российского государственного медицинского университета, no 2021(5) (septembre 2021). http://dx.doi.org/10.24075/vrgmu.2021.044.
Texte intégralRésumé :
Opuhol'-associirovannye makrofagi sposobny regulirovat' proliferaciyu opuholevyh kletok i vliyat' na processy ih disseminacii. Cel'yu issledovaniya bylo ocenit' prediktivnyj potencial immunogistohimicheskogo fenotipirovaniya makrofagal'noj populyacii pri rannej malignizacii H. pylori-associirovannogo hronicheskogo gastrita. Materialom dlya issledovaniya posluzhili gastrobioptaty inficirovannyh Helicobacter pylori pacientov oboego pola v vozraste 48 ± 7,2 let, razdelennyh na tri gruppy: hronicheskij neatroficheskij gastrit (HNG, n = 10), hronicheskij atroficheskij gastrit (HAG, n = 10), adenokarcinoma zheludka G1-G2 (AKC, n = 10). Makrofagal'nuyu populyaciyu vizualizirovali s pomoshch'yu panmakrofagal'nogo markera CD68 i markera monocitov/makrofagov 2-go tipa CD163. Intensivnost' neoangiogeneza opredelyali s ispol'zovaniem markera endoteliya sosudov CD31 putem ocenki summarnoj ploshchadi poperechnogo secheniya sosudov. Ustanovleno, chto hronicheskij gastrit soprovozhdaetsya dinamicheskim uvelicheniem obshchej populyacii makrofagov po mere narastaniya atroficheskih i neoplasticheskih processov. Po dannym immunogistohimicheskogo issledovaniya bioptatov, u gruppy pacientov s HNG sootnoshenie CD163 : CD68 sostavilo 0,67 ± 0,02, a summarnaya ploshchad' poperechnogo secheniya sosudov byla ravna 3590,92 ± 356,27 mkm2. Atroficheskij gastrit i adenokarcinoma harakterizuyutsya vektornym pereraspredeleniem monocitov/makrofagov vo vtoroj funkcional'nyj fenotip. Indeks ekspressii CD163 : CD68 v gruppe s HAG sostavlyaet 0,81 ± 0,04, a v gruppe s AKC — 0,88 ± 0,03. Ploshchad' mikrocirkulyatornogo rusla v gruppah s HAG i AKC znachitel'no vozrastaet, chto otrazhaet intensifikaciyu processov neoangiogeneza v opuholi pod vliyaniem monocitov/makrofagov M2. Usilennaya ekspressiya CD163 mozhet sluzhit' prediktorom malignizacii hronicheskogo gastrita v komplekse s ocenkoj stepeni atrofii i metaplazii epiteliya zhelezistogo komponenta.