Segui questo link per vedere altri tipi di pubblicazioni sul tema: Atstovavimas.
Articoli di riviste sul tema "Atstovavimas"
Cita una fonte nei formati APA, MLA, Chicago, Harvard e in molti altri stili
Vedi i top-29 articoli di riviste per l'attività di ricerca sul tema "Atstovavimas".
Accanto a ogni fonte nell'elenco di riferimenti c'è un pulsante "Aggiungi alla bibliografia". Premilo e genereremo automaticamente la citazione bibliografica dell'opera scelta nello stile citazionale di cui hai bisogno: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver ecc.
Puoi anche scaricare il testo completo della pubblicazione scientifica nel formato .pdf e leggere online l'abstract (il sommario) dell'opera se è presente nei metadati.
Vedi gli articoli di riviste di molte aree scientifiche e compila una bibliografia corretta.
1
Grigaravičiūtė, Sandra. "Lietuvių ir Lietuvos piliečių atstovavimas Sibire 1918–1920 metais". OIKOS: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 23-24 (2017): 25–63. http://dx.doi.org/10.7220/2351-6561.23-24.2.
Testo completo
2
Vitunskienė, Vlada, Jolanta Droždz, Asta Bendoraitytė e Lina Lauraitienė. "MAŽŲ ŪKIŲ INTERESŲ ATSTOVAVIMAS RINKOJE PER KOOPERATYVUS: POVEIKIS GAMINTOJŲ KAINAI". Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development 42, n. 4 (18 gennaio 2021): 561–70. http://dx.doi.org/10.15544/mts.2020.57.
Testo completo
3
Bučaitė Vilkė, Jurga, e Apolonijus Žilys. "Dvi skirtingos vietos demokratijos vizijos? Interesų atstovavimas, lyderystė ir gyventojų dalyvavimas savivaldoje". Culture & Society 7, n. 1 (2016): 93–112. http://dx.doi.org/10.7220/2335-8777.7.1.5.
Testo completo
4
Kasiliauskas, Nerijus. "Profesinių sąjungų ir darbo tarybų veiklos santykis Lietuvoje ir Europos Sąjungoje". Teisė 68 (1 gennaio 2008): 51–64. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2008.0.341.
Testo completoAbstract (sommario):
Straipsnyje1 nagrinėjamas papildomų darbuotojų atstovų institucionalizavimas Europos Sąjungos valstybėse ir Lietuvoje. Straipsnio tikslas – nustatyti profesinių sąjungų ir darbo tarybų veiklos santykį. Norint įdiegti realiai veikiančią papildomą darbuotojų atstovavimo sistemą, nepakanka priimti vien darbo tarybų įstatymą. Todėl daugelio naujųjų Europos Sąjungos valstybių, ir Lietuvos, teisėkūra yra tik teorinio, o ne praktinio lygmens, ir darbuotojai, be profesinės sąjungos atstovavimo, retai naudojasi papildoma atstovavimo galimybe. In the article author analyses the institution of workers’ subsidiary representatives in Lithuania and the European Union. The purpose is to describe relations between trade unions and works councils. To establish an effective subsidiary system of workers’ representation an adoption of a Law on Works Councils is not enough. In many cases in new member states of European Union and Lithuania also an adoption of legal acts is of a theoretical level only, and not a practical one, as workers, beside a representation by a trade union, rarely use a subsidiary channel of representation.
5
Beneševičiūtė, Irmina. "Effectiveness of representation of the interests of persons with disabilities trough the activities of non-governmental organisations". Social Work: Experience and Methods 16, n. 2 (2015): 59–81. http://dx.doi.org/10.7220/2029-5820.16.2.4.
Testo completo
6
Jankauskaitė, Margarita. "Moterų (ne)reprezentacija masinės kultūros vaizdiniuose". Sociologija. Mintis ir veiksmas 14, n. 3 (5 ottobre 2004): 52–64. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2004.3.5974.
Testo completoAbstract (sommario):
Straipsnio tikslas – praplėsti Lietuvos akademinį diskursą analizuojant vaizdinius, kurie yra neatsiejama šiuolaikinės masinės kultūros dalis ir formuoja simbolinius lyčių reprezentacijos kodus. Remiantis psichoanalizės, lyčių teorijos, žiniasklaidos ir kultūros studijomis, čia nagrinėjamos moterų reprezentacijos strategijos, kurios padeda arba, priešingai, trukdo moterų kaip subjektų atstovavimui žiniasklaidoje. Kalbama apie „kasdienės pornografijos“ įsišaknijimą masinėje kultūroje ir ją paremiančius normatyvinio heteroseksualumo imperatyvus.
7
Stankevičienė, Evelina. "Tautinė mažuma lauko perspektyvoje: Pierre‘o Bourdieu ir Rogerio Brubakerio idėjų sandūra". Sociologija. Mintis ir veiksmas 13 (20 giugno 2004): 115–25. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2004.1.5954.
Testo completoAbstract (sommario):
Žlugus sovietinio režimo blokui, atsikuriančių valstybių specifika privertė iš naujo pažvelgti ir į tautinių mažumų nacionalizmą. Atsikūrusiose valstybėse daugelio tautinių mažumų netipinis imigracinis procesas neleidžia jų traktuoti kaip tipinių imigrantų grupių. Šio straipsnio tikslas yra pažvelgti į tautinę mažumą kaip į dinamiškai kintantį lauką, integruojant P.Bourdieu ir R.Brubakerio idėjas. Siekiama parodyti, kad, suformavus tautinės mažumos kaip lauko modelį, atsiranda galimybė tautinės mažumos atstovavime išskirti daugiau lauko veikėjų, o ne tik vieną homogenišką grupę, kartu pateikiant lankstesnę ir visapusiškesnę analizę.
8
Miliauskas, P. Aulius. "Interesų konfliktas: sąvoka ir galimi sprendimo būdai". Teisė 75 (1 gennaio 2010): 93–110. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2010.0.234.
Testo completoAbstract (sommario):
Interesų konfliktų kyla beveik visomis gyvenimo situacijomis, kai vienas asmuo veikia kito asmens interesais. Šiame straipsnyje nagrinėjamas teorinis interesų konflikto sąvokos modelis, apibūdinamos interesų konfliktų rūšys, taip pat pateikiami galimi interesų konflikto sprendimo būdai: prevencinės ir interesų konfliktų valdymo priemonės. Visas tyrimas atliekamas remiantis atstovavimo teorija. Almost all of the situations where one person acts according to another‘s interests give rise to conflicts of interest. In this paper author analyses the theoretical model of conflict of interests, describes various types of conflicts of interests and presents possible solutions: preventive and managing measures. All the research is carried out in the context of agency theory.
9
Świątkowski, Andrzej Marian. "PROFESINIŲ SĄJUNGŲ MONOPOLIS KAIP TEISINIS JŲ VEIKLOS PAGRINDAS. LENKIJOS ATVEJIS". Teisė 89 (1 gennaio 2013): 69–83. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2013.0.1917.
Testo completoAbstract (sommario):
Straipsnyje analizuojamas profesinių sąjungų steigimosi ir statuso teisinio reguliavimo aspektas. Autorius analizuoja Lenkijoje istoriškai susiklosčiusią situaciją, kai profesinėms sąjungoms teisės aktais buvo suteiktas darbuotojų atstovavimo kolektyviniuose darbo santykiuose monopolis. Straipsnyje taip pat keliamas civilinės teisės reguliuojamos įsisteigimo laisvės ir darbo teisės garantuojamos asociacijų laisvės santykio klausimas. The article analyses the legal aspects of the establishment of trade unions and the legal regulation of trade unions status. The article is based on Polish legal system where monopoly of the trade unions representation is historically established. The author also tries to find the answer on the relation between civil-law regulated right to establish and the labour law right to freedom of association.
10
Lauraitytė, E. "SUTARTINĖ BENDROVĖS TEORIJA IR AKCININKŲ INTERESŲ PIRMENYBĖS PRINCIPAS". Teisė 90 (1 gennaio 2014): 158–74. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2014.0.2873.
Testo completoAbstract (sommario):
Straipsnyje analizuojamos bendrovių teisės doktrinoje dominuojančios sutartinės bendrovės teorijos tezės, įtvirtinančios akcininkų interesų pirmenybės principą. Taip pat aiškinamos sutartinės bendrovės teorijos, ją papildančios ekonominės atstovavimo teorijos ir akcininkų interesų pirmenybės principo sąsajos; analizuojami ir pagrindiniai sutartinės bendrovės teorijos argumentai, pagrindžiantys akcininkų interesų pirmenybės principą, ir šiam principui oponuojančios pozicijos ekonominės teisės analizės paradigmoje. The article analyses the shareholders primacy principle stated by the contractual theory of the corporation, a dominant theory of a corporate law scholarship. The article explains the links between contractual theory, the supplementing economic agency theory and shareholders primacy principle; it also discusses the main arguments supporting application of this principle as well as opposing views in the economic analysis of law paradigm.
11
Karalius, Gintas. "LAISVĖS PROBLEMA DEMOKRATIJOJE: DRĄSOS ASPEKTAS". Politologija 71, n. 3 (1 gennaio 2013): 106–34. http://dx.doi.org/10.15388/polit.2013.3.1730.
Testo completoAbstract (sommario):
Straipsnio tikslas yra naujai pažvelgti į politinės laisvės principo modernioje demokratijoje problemą, iškylančią piliečių konformizmo ir abejingumo viešajam gyvenimui pavidalu. Mūsų siūlomas analitinis būdas – tai laisvės problemą suvokti ir nagrinėti moderniųjų laikų mąstytojų adaptuotu klasikinės drąsos dorybės aspektu. Viešojo gyvenimo nuosmukio demokratijoje aiškinimai paprastai susitelkia į politinių institucijų, atstovavimo mechanizmų arba pilietinės visuomenės ugdymo klausimus, tačiau retai reikšmingą dėmesį skiria piliečių kasdienių papročių ir dorybių veiksniui. Nematant demokratijos kaip unikalaus, socialinės lygybės idealu grįsto papročių tinklo, sunku deramai įvertinti reikšmingus šios santvarkos prieštaravimus politinės laisvės principui, ir dėl to išvados apie konformizmo reiškinio priežastis būna negalutinės. Drąsos dorybė yra patogus analitinis įrankis, leidžiantis taikliai ir spalvingai pamatyti demokratijai būdingų etinių prielaidų santykį su politinės laisvės principą palaikančiomis prielaidomis. Mūsų straipsnyje pasitelktas žiūrėjimo į laisvės problemą demokratinėje santvarkoje būdas leidžia tikėtis nestandartinių išvadų apie konformizmo reiškinio priežastis.
12
Šinkūnas, Haroldas, e Artūras Driukas. "Teisėjų tarybos sudėtis: reglamentavimo pokyčiai Lietuvoje 1994–2019 metais". Acta Universitatis Lodziensis. Folia Iuridica 93 (30 dicembre 2020): 61–74. http://dx.doi.org/10.18778/0208-6069.93.04.
Testo completoAbstract (sommario):
Straipsnyje nagrinėjami Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje numatytos specialios teisėjų institucijos, kuri šiuo metu galiojančiame Teismų įstatyme įtvirtinta Teisėjų tarybos pavadinimu, sudėties teisinio reguliavimo pokyčiai nuo pat šios institucijos įsteigimo 1994 metais iki paskutiniųjų 2019 metais padarytų pakeitimų. Įgyvendindama Konstitucijoje jai pavestas funkcijas Teisėjų taryba veikia kaip atsvara Respublikos Prezidentui formuojant teisėjų korpusą, o būdama viena svarbiausių teisminės valdžios savivaldos institucijų atlieka labai svarbią misiją saugodama teismų sistemos ir teisėjų nepriklausomumą. Straipsnyje nagrinėjamas esminius Teisėjų tarybos sudėties pokyčius nulėmęs Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas, kuriame buvo išaiškinta, kad šios institucijos nariais gali būti tik teisėjai. Autoriai pateikia siūlymus, kurie, jų manymu, sudarytų prielaidas gerinti Teisėjų tarybos veiklos veiksmingumą: įtvirtinti draudimą Teisėjų tarybos pirmininku rinkti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkus, sumažinti pernelyg didelę aukštesniųjų teismų teisėjų ir teismų pirmininkų įtaką teismų savivaldoje, nustatyti proporcingas visų teismų teisėjų atstovavimo kvotas, visus renkamus Teisėjų tarybos narius rinkti visuotiniame teisėjų susirinkime ir į Teisėjų tarybos sudėtį įtraukti ne tik teisėjus.
13
Aurylaitė, Ieva. "Vietos valdžios ir piliečių interakcija socialiniame tinkle „Facebook“: Lietuvos savivaldybių atvejis". Informacijos mokslai 78, n. 78 (22 settembre 2017): 122. http://dx.doi.org/10.15388/im.2017.78.10838.
Testo completoAbstract (sommario):
Globalizacijos laikotarpiu vietos savivaldoje ėmė ryškėti politinės galios decentralizacijos proceso įtaka vietos valdžios ir piliečių politinei komunikacijai. Vykstant politinei decentralizacijai, teritorinių bendruomenių nariams bei jų išrinktiems atstovams perduodama daugiau įtakos priimant politinius sprendimus, tačiau politiniai institutai, nesuteikiantys piliečiams prieinamų būdų įsitraukti į politinių sprendimų priėmimo procesą, paskatina demokratijos deficito įsivyravimą vietos savivaldoje. Straipsnio tikslas yra atskleisti vietos valdžios (savivaldybių) ir piliečių komunikacijos specifiką socialinėse medijose. Atskleidžiant politinės galios decentralizacijos proceso įtaką vietos savivaldai, išskiriama atskaitomybės ir responsyvumo svarba formuojantis Lietuvos informacinei visuomenei. Liberalios demokratijos procedūrinių dimensijų – atskaitomybės ir responsyvumo moksliniai tyrinėjimai padeda atskleisti interesų atstovavimo galimybes priimant politinius sprendimus skaitmeninėje viešojoje erdvėje. Straipsnyje pristatoma 2015–2016 m. atlikta Lietuvos savivaldybių informacijos viešinimo strategijų socialiniame tinkle „Facebook“ kiekybinė turinio analizė. Atliekant tyrimą vertinama interakcija – viešinamos ir vartojamos informacijos santykis, padedantis atskleisti informacijos viešinimo strategijas socialiniame tinkle „Facebook“. Vertinant elektroninio dalyvavimo strategijas daugiausia dėmesio skiriama atskaitomybės ir responsyvumo kriterijams, šiuo būdu siekiama palaikyti subsidiarumo principą socialinėse medijose. Naujųjų medijų logika pasižymi abipuse komunikacija ir informacijos viešinimo operatyvumu, tačiau politinio instituto – savivaldybių skelbiama informacija yra gana formali, orientuota į vienkryptę komunikaciją. Vietos valdžia skatina piliečius įsitraukti į politinio sprendimo procesą tik tuomet, kai organizuotai viešina informaciją socialiniame tinkle „Facebook“.
14
Varaška, Mantas. "Valdovo įgaliojimų trukmė parlamentinėse monarchijose". Parliamentary Studies, n. 12 (1 gennaio 2012): 163–92. http://dx.doi.org/10.51740/ps.vi12.284.
Testo completoAbstract (sommario):
Avinjono popiežių nelaisvė ir augančio absoliutizmo ženklai Prancūzijoje ir Anglijoje inspiravo pirmuosius mąstytojų ginčus dėl valdovo įgaliojimų trukmės ir subjekto (tautos, jos atstovybės), galinčio juos nutraukti nepriklausomai nuo valdovo valios. XV a. pradžioje bažnytiniams susirinkimams atstatydinus popiežius, buvo sukurti pirmieji valdovo įgaliojimų nutraukimo precedentai. Jie lėmė tolesnes Europos mokslo pasaulio diskusijas dėl galimybių nutraukti ne vien bažnytinio, bet ir pasaulietinio valdovo įgaliojimus.
Ispanijos ir Anglijos absoliutizmo krizės XVI a. pabaigoje ir XVII a. viduryje sudarė prielaidas įgyvendinti tautos ar jos atstovybės teisę nutraukti valdovo įgaliojimus. Drauge šie įvykiai atskleidė tolimesnės tokios institucijos veiklos organizavimo problemas. Jų sprendimas buvo neatsiejamas nuo tautos suvereniteto ir jo atstovavimo klausimų nagrinėjimo. Thomo Hobbeso, Johno Locke‘o ir kitų mąstytojų (Charleso L. Montesquieu, Franciso Hutchesono) darbai apie suvereniteto kilmę, jo įgyvendinimą monarchijos sąlygomis didino parlamento, jo priimamų konstitucinių aktų reikšmę, tarp jų ir galias nustatyti bei kontroliuoti valdovo įgaliojimų trukmės sąlygas.
Jungtinėje Karalystėje susiformavusi instituciškai (pirmiausia parlamentu) ir teisiškai (konstituciniais aktais) apribota valdovo įgaliojimų trukmės sistema palaipsniui paplito kitose Europos ir pasaulio monarchijose. Šiuo metu parlamentinėms ir dualistinėms santvarkoms sudarant monarchijos valdymo formos daugumą, jų valdovų įgaliojimų trukmės reikalavimai iš esmės atitinka tautos suvereniteto, valdžių padalijimo ir konstitucijos viršenybės principų reikalavimus.
15
Katinienė, Inga, Laimutė Vaidelienė e Sigita Burokienė. "VAIKŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS IŠŠŪKIAI EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖSE IR LIETUVOJE". Health Sciences 30, n. 6 (24 novembre 2020): 88–94. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.147.
Testo completoAbstract (sommario):
Vaikų sveikatos priežiūros poreikių pokyčiai skatina Europos šalis peržiūrėti vaikų sveikatos priežiūros sistemas, kad visiems vaikams būtų prieinama efektyvi ir tinkama sveikatos priežiūra. Atlikta atrinktų mokslinių publikacijų, rekomendacijų ir studijų apžvalga parodė Europos šalių vaikų sveikatos priežiūros sistemų skirtumus, ypač pirminės vaikų sveikatos priežiūros organizavimo. Išskiriamos trys vaikų pirminės sveikatos priežiūros sistemos: pediatrinė, šeimos gydytojo ir mišri. Ne visos šalys vadovaujasi PSO Europos regiono biuro parengta Vaikų ir paauglių sveikatos strategija 2015-2020 m., skirta padėti šalims įdiegti įrodymais pagrįstą sistemą, siekiant patobulinti vaikų ir paauglių poreikius atitinkančią sveikatos priežiūrą. Pastebima, kad vaiko centriškumo principas nėra įdiegtas ne tik daugelio šalių sveikatos priežiūros sistemose, bet ir kitose gyvenimo srityse. Modeliuojant bendrą sveikatos priežiūros sistemą, neišskiriant vaikų, dažniausiai remiamasi didžiosios gyventojų dalies – suaugusiųjų poreikiais, nuvertinant vaikų poreikius. Vaikystės sveikatos problemos gali turėti įtakos visam gyvenimui. Sveikatos priežiūros netolygumų problemos sprendimas, mažinant socialinių veiksnių įtaką sveikatai, apsaugotų vaikų populiaciją. Kūdikių mirtingumo rodikliai žemesni tose Europos šalyse, kuriose geresnė ekonominė situacija ir didesnis dėmesys skiriamas gyventojų gerovei. Augančio vaiko sveikatos priežiūros poreikiai yra specifiniai daugelyje sričių, pradedant specifinėmis žiniomis, kurių reikia vaikų ligų gydymui ir baigiant vaikų atstovavimo ypatumais, todėl sveikatos priežiūros paslaugos turi būti pritaikytos vaikams, o specialistai turi turėti specifinių kompetencijų.
16
Arlauskas, Saulius. "SOVEREIGNTY OF A NATION IN THE PARLIAMENTARY SYSTEM OF LITHUANIA: PROBLEMS AND PROPOSALS". CREATIVITY STUDIES 3, n. 2 (31 dicembre 2010): 99–109. http://dx.doi.org/10.3846/limes.2010.11.
Testo completoAbstract (sommario):
The aim of the article is to show in what way it is possible to guarantee the proper representation of human interests in the parliamentary form of government. To quote ideas of Mykolas Romeris concerning relationships between sovereign and State powers, it is stated that a special function of safeguarding of constitutionality as an expression of the Sovereign's will ought to be provided in the Constitution of Parliamentary Republic. In the article, it is demonstrated that such function is implemented in the Constitutions of France and Germany by granting a President to guarantee a proper work of parliamentary system (the function of political and legal reserve). It is also shown that in Lithuania, which is considered to be a Parliamentary Republic, the President does not perform a function of political and legal reserve and does not have appropriate authorizations. The author of the article proposes to follow the standards of Constitutions of France and Germany and to reconsider the competences between the institutions of the Seimas and the President. Tautos suverenitetas parlamentinėje Lietuvos sistemoje: problemos ir pasiūlymai Santrauka Straipsnyje siekiama parodyti, kaip parlamentinė valdymo forma gali užtikrinti deramą žmonių interesų atstovavimą. Remiantis Mykolo Romerio idėjomis apie suvereno ir valdžios santykį teigiama, kad parlamentinės valstybės Konstitucijoje privalo būti numatyta speciali konstitucingumo apsaugos funkcija kaip suvereno valios išraiška. Parodoma, kad tokia funkcija numatyta Prancūzijos ir Vokietijos Konstitucijose, suteikiant Prezidentui funkciją užtikrinti deramą parlamentinės sistemos veikimą (politinio ir teisinio rezervo funkcija). Atskleidžiama, kad Lietuvoje, kuri taip pat yra laikoma parlamentine respublika, Prezidentas politinio ir teisinio rezervo funkcijos neatlieka ir atitinkamų įgaliojimų neturi. Straipsnyje siūloma pasekti Prancūzijos ar Vokietijos Konstitucijų pavyzdžiu ir peržiūrėti Seimo bei Prezidento kompetencijas.
17
Valantiejus, Algimantas. "Šiuolaikiškas tapatumas. Istorijos ir dabarties vertinimo kriterijai". Sociologija. Mintis ir veiksmas 5, n. 3 (4 aprile 1999): 5–15. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.1999.3.6964.
Testo completoAbstract (sommario):
Nemažai diskutuota, kaip vertinti šiuolaikišką socialinių saitų požiūriu tautinio identiteto apibrėžimą. Turint galvoje įprastus įvardijimus, butų galima teigti: kultūros bendrumas iki šiol buvo svarbiausia visuomenės ar tautos centro savybė, kuri į pirmą vietą kėlė žmonių įsitikinimų - simbolių, vertybių, normų - visumą. Kaip tik pastaruoju faktu remiamasi teigiant, kad švento naujosios bendruomenės autoriteto (centro) iškilimas buvo pagrindinė valstybės ir tautos formavimosi sąlyga: iki tautinės valstybės atsiradimo, dauguma žmonių gyveno "anapus tautos". Svarbu suprasti ir paaiškinti vieną pasikeitimą. "Oficialiosios religijos" centras, modernybės laikotarpiu tapęs daugelio "periferijos" atstovų, ypač moderniosios ideologijos pradininkų - inteligentų, simboliniu atskaitos tašku, rodos, praranda savo autoritetingą šventybės galią - intensyvaus informacinio žmonių bendravimo laikais paskiras individas nebesijaučia skausmingai nutolęs nuo centro. Šiandienos pasaulyje tautinio tapatumo samprata praranda savo buvusį aiškumą, glaustą ir paprastą įvardijimo pagrindą, taip pat vadinamąsias priskirtines savybes, o drauge ir apibrėžtumą. Įdėmiai pažvelgus į šios problemos istoriją, matyti, kad išlieka ne tik bendrieji bruožai, bet atsiranda ir esminis skirtumas - visos identiteto reikšmės palaipsniui išsivaduoja iš statiškos, "natūralios" būsenos ir yra perkeliamos į nuolat kintančią socialinių sąveikų paribį, kur viešpatauja du priešingi motyvai: arba tapatumo "stygius", arba "perteklius". Tad visai nenuostabu, kad pagrįstai keliamas reikalavimas daugiau paisyti atviro pasirinkimo galimybių. Reikėtų pripažinti, kad identiteto stygius ar perteklius egzistuoja kaip neįgyvendinama pastanga sukonstruoti patvarų tautinio tapatumo modelį. Dėl to randasi ir naujas, skiriamasis, apibrėžimas: visuomenė nėra natūraliai susidariusi vienovė: bet kurio identiteto paribio (periferijos) reikšmėms kaip tik ir trūksta natūralaus pagrindo. Todėl galima formuluoti hipotezę: šią dieną "tauta" yra pakankamai ar netgi labai specializuotų žmonių visuma, kurios funkcinis ryšys su esama socialine struktūra yra sudėtingesnis negu ankstesniais laikotarpiais. Tokia struktūra jau nebesiremia statiškais, priskirtiniais giminystės ar kilmės ryšiais. Specializuoti vaidmenys yra daug lengviau pasiekiami ir pasirenkami. Šiuolaikinė tauta daugiausia dėmesio skiria socialinio tapatumo stygiaus savivokai ir kritinio pobūdžio veiksniams, kurie susiję su asmens atstovavimo visumai esminiais pakitimais. Šiandieną svarbu yra ne tai, kam aš priklausau, bet kuo galėčiau tapti.
18
Grigaravičiūtė, Sandra. "Lietuvos Tarybos atstovavimas Sovietų Rusijoje 1918 metais". Parliamentary Studies, n. 23 (1 giugno 2017). http://dx.doi.org/10.51740/ps.vi23.75.
Testo completoAbstract (sommario):
Straipsnyje analizuojama Lietuvos Tarybos vyriausiųjų įgaliotinių Sovietų Rusijoje (Maskvoje ir Petrograde) paskyrimo, kompetencijos ir veiklos specifikos problematika. Tyrimas atskleidžia realiai egzistavusį Lietuvos Tarybos, Lietuvos ir Lietuvos piliečių atstovavimo Sovietų Rusijos europinėje dalyje (iki Uralo) mechanizmą Vokietijos diplomatinės ir konsulinės tarnybos sudėtyje ir parodo pastangas perimti iš Vokietijos diplomatinį ir konsulinį Lietuvos atstovavimą. Taip pat straipsnyje nagrinėjami Lietuvos atsiskyrimo nuo Rusijos ir Lietuvos piliečio radimosi klausimai.
19
Grigaravičiūtė, Sandra. "Lietuvos Tarybos (ne)atstovavimas Šveicarijoje 1917–1918 metais". Parliamentary Studies, n. 25 (1 giugno 2018). http://dx.doi.org/10.51740/ps.vi25.48.
Testo completoAbstract (sommario):
Straipsnyje analizuojamas realiai egzistavęs Lietuvos Tarybos atstovavimas Šveicarijoje 1917–1918 metais. Šis darbas buvo pavestas kolegialiai institucijai Lietuvių tautos tarybai (Lozanoje) ryšiams su užsieniu palaikyti, turėjusiai derinti, bet ne visada derinusiai savo politiką su Lietuvos Taryba (Vilniuje). Tyrimas atskleidžia su Lietuvos Tarybos kompetencija susijusius šios Tarybos suverenumo, jo pripažinimo (nepripažinimo), tvarkant Lietuvos užsienio reikalus, klausimus.
20
Grigaravičiūtė, Sandra. "Lietuvos Tarybos atstovavimas Vokietijoje. Antras etapas (1918 m. kovo 31 d. – lapkričio 15 d.)". Parliamentary Studies, n. 28 (1 giugno 2020). http://dx.doi.org/10.51740/ps.vi28.146.
Testo completoAbstract (sommario):
Straipsnyje analizuojamas Lietuvos Tarybos Vokietijoje atstovavimo antras etapas (1918 m. kovo 31 d. – lapkričio 15 d.), pateikiama jo charakteristika. Daugiausia dėmesio skiriama Lietuvos Tarybos atstovavimo Vokietijoje pokyčių kontekstui bei Lietuvos Tarybos „notifikacijos delegacijos“ likimui atskleisti, Lietuvių biuro Berlyne įsteigimo ir delegatų pasirinkimo motyvų, subordinacijos, finansavimo analizei, Lietuvių biuro Berlyne transformacijai į Lietuvos Valstybės Tarybos atstovybę Berlyne.
21
Grigaravičiūtė, Sandra. "Lietuvos Tarybos atstovavimas Vokietijoje. Pirmasis etapas (1917 m. rugsėjo 24 d. – 1918 m. kovo 31 d.)". Parliamentary Studies, n. 27 (21 dicembre 2020). http://dx.doi.org/10.51740/ps.vi27.8.
Testo completoAbstract (sommario):
Straipsnyje analizuojamas pirmasis Lietuvos Tarybos atstovavimo Vokietijoje etapas (1917 m. rugsėjo 24 d. – 1918 m. kovo 31 d.), išskiriami du laikotarpiai (pirmasis – nuo 1917 m. rugsėjo 24 d. iki 1917 m. gruodžio 11 d., antrasis – nuo 1917 m. gruodžio 13 d. iki 1918 m. kovo 31 d.), pateikiamas jų apibūdinimas. Daugiausia dėmesio skiriama Lietuvos Tarybos atstovavimo Vokietijoje genezei (1917 m. rugsėjo 24 d. – gruodžio 13 d.), Lietuvos Tarybos delegacijų, vykusių į Vokietiją, sudarymo procesui, instrukcijų ir įgaliojimų joms parengti, pasirašytų dokumentų analizei ir vertinimui.
22
Matonytė, Irmina, e Oksana Mejerė. "Politinio atstovavimo galimybių plėtra? Lietuvos parlamentarų požiūrio į moterų kvotas analizė". Parliamentary Studies, n. 10 (1 gennaio 2011). http://dx.doi.org/10.51740/ps.vi10.305.
Testo completoAbstract (sommario):
Straipsnyje, paremtame pusiau struktūruotų interviu su Lietuvos Seimo nariais medžiaga, analizuojama tiek bendrojo diskurso, susijusio su moterų atstovavimo politikoje stiprinimu, kaita, tiek Seimo narių konkrečiai reiškiamo požiūrio į lyčių kvotas ypatumai, pristatant formalaus struktūrinio lyčių atstovavimo sovietiniame režime patirtis ir santykinai nykstančio moterų atstovavimo požymius demokratinėje politikoje. Atskleidžiama, kad nei priklausymas politinei partijai, nei „plitimo“ (angl. contagion) efektas, nei ekonominės ir socialinės plėtros veiksniai trumpuoju laikotarpiu nedaro pastebimo poveikio lyčių lygybės diskurso kaitai ir nestimuliuoja teigiamų nuostatų lyčių kvotų ar moterų atstovavimo politinėje arenoje didinimo atžvilgiu.
23
Grigaravičiūtė, Sandra. "Atstovavimo Lietuvai Skandinavijos šalyse problemų svarstymai Lietuvos Respublikos Seime 1920–1927 metais". Parliamentary Studies, n. 3 (1 dicembre 2004). http://dx.doi.org/10.51740/ps.vi3.386.
Testo completoAbstract (sommario):
Remiantis Lietuvos centrinio valstybės archyvo Užsienio reikalų ministerijos fondo (f. 383.), Steigiamojo Seimo, I, II, III Seimų stenogramų medžiaga, taip pat įstatymų dokumentais, publikuotais periodiniame leidinyje „Vyriausybės žinios“, bei straipsniais dienraščiuose „Lietuva“ ir „Laisvė“, nušviečiamas atstovavimo Lietuvai Skandinavijoje problemų svarstymų ir sprendimų priėmimo Seime mechanizmas, apžvelgiami svarbiausių dėl atstovavimo kilusių administracinio ir ekonominio pobūdžio problemų svarstymai Seime, priimti sprendimai ir jų pasekmės valstybių santykiams. Prieinama išvados, kad egzistavo tam tikras atstovavimo Lietuvai Skandinavijoje problemų svarstymų ir sprendimų Steigiamajame Seime, I, II, III Seimuose mechanizmas (Ministrų kabinetas teikdavo įstatymus Seimo prezidiumui, pastarasis perduodavo juos atitinkamoms komisijoms, o jos, pateikusios pataisas – Seimui, ir po trijų „skaitymų“ įstatymai būdavo priimami). Dėl atstovavimo Lietuvai kilusių administracinio ir ekonominio pobūdžio problemų svarstymai ir jų aptarimas Seime daugeliu atvejų buvo tik formalumas, o priimti „Skerdyklų ir mėsos priežiūros“ bei „Mėsos ir mėsos dirbinių eksporto kontrolės“ įstatymai atstovavimo Lietuvai Švedijoje ekonominių problemų dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių neišsprendė.
24
Maksimaitis, Mindaugas. "Politinio atstovavimo problema Lietuvos (valstybės) taryboje (1917–1920)". Parliamentary Studies, n. 18 (1 gennaio 2015). http://dx.doi.org/10.51740/ps.vi18.190.
Testo completoAbstract (sommario):
Straipsnyje atskleidžiami veiksniai, dėl kurių Lietuvos (Valstybės) Taryba, sudėtingomis politinėmis aplinkybėmis 1918 m. paskelbusi Lietuvos nepriklausomybę ir laikinajame konstituciniame akte įtvirtinusi valstybingumo pagrindus, nelauktai greitai tolesnį valstybės atkūrimo darbą užleido vyriausybei. Mažėjantį Tarybos vaidmenį lėmė politinio jos reprezentatyvumo, sykiu ir visuomenės pasitikėjimo, smukimas. Ieškoma reprezentatyvumo smukimo priežasčių, aptariama istorinė jo raida ir pasekmės.
25
Parent, Arnaud. "Švietimo laikų prancūzų mąstytojų įtaka tautos sampratai 1791 m. gegužės 3-iosios Konstitucijoje". Parliamentary Studies, n. 15 (1 giugno 2013). http://dx.doi.org/10.51740/ps.vi15.239.
Testo completoAbstract (sommario):
1788–1792 metais Abiejų Tautų Respublikoje vykęs Ketverių metų Seimas įvykdė reikšmingų reformų. Svarbiausias iš jo atliktų darbų buvo 1791 m. gegužės 3-iosios Konstitucija. Vienas iš esminių dalykų, dėl kurių turėjo apsispręsti Konstitucijos kūrėjai, buvo tautos sąvokos apibrėžimas.
Konstitucija buvo parašyta švietimo epochoje ir tuo pačiu metu, kai vyko Prancūzijos revoliucija, todėl straipsnyje svarstoma, kokią įtaką Konstitucijos redaktoriams apibūdinant ir suvokiant tautą bei jos atstovavimo būdą turėjo prancūzų mąstytojai ir įvykiai Prancūzijoje.
Straipsnyje nagrinėjama, kaip Gegužės 3-iosios Konstitucijoje buvo apibrėžta tautos sąvoka, koks joje nustatytas tautos atstovavimo būdas, ir jie lyginami su tų laikų prancūzų mąstytojų mintimis ir norminiais teisės aktais. Tai bus įnašas į minčių sklaidą tiriant XVIII a. Prancūzijos ir Lietuvos bei Lenkijos teisės filosofijos ir konstitucinės teisės istoriją.
26
Petrauskas, Rimvydas. "Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo ištakos: didžiojo kunigaikščio taryba ir bajorų suvažiavimai XIV–XV a." Parliamentary Studies, n. 3 (1 dicembre 2004). http://dx.doi.org/10.51740/ps.vi3.385.
Testo completoAbstract (sommario):
Straipsnio tikslas – įvertinus LDK ir kaimyninių kraštų istoriografiją bei atidžiau išanalizavus šaltinių terminiją, pasiūlyti teorinį LDK Seimo genezės modelį. Vytauto laikais įsteigta institucinė valdovo dvaro taryba ir ankstyvieji kilmingųjų suvažiavimai traktuotini kaip svarbūs politiniai rėmai, kuriuose skleidėsi diduomenės politinė valdžia, tačiau jų negalima vertinti kaip „pirminio“ parlamentarizmo tarpsnio. Ilgo Kazimiero viešpatavimo laikais brendusios permainos valdymo sistemoje, kurias sukėlė nuolatinio valdovo rezidavimo Lietuvoje stygius ir tolesnė institucionalizacijos šalyje pažanga, pasireiškė Aleksandro, o ypač – Žygimanto Senojo valdymo metu. LDK Seimas kaip parlamentinė bajorų reprezentacijos institucija susiformavo 1492–1566 m. Instituciniu, organizaciniu ir politinės savimonės požiūriu tai buvo nauja struktūra, kurioje jau pastebimi nuoseklūs atstovavimo, kvietimo ir nutarimų skelbimo principai.
27
Kostinienė, Nelė. "Kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos parlamentarizmas atskleistas šiandieniuose istorijos vadovėliuose?" Parliamentary Studies, n. 19 (1 giugno 2015). http://dx.doi.org/10.51740/ps.vi19.179.
Testo completoAbstract (sommario):
Pagal Lietuvos Respublikoje šiuo metu veikiančias Bendrąsias ugdymo programas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos istorijos mokiniai pradeda mokytis 5 klasėje, plečia istorijos supratimą 8–9 klasėse, o tie, kurie baigę 10 klasių pasirenka istorijos kursą, aukštesniu lygiu gilinasi 11 klasėje. Straipsnyje analizuojama, kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos parlamentarizmas atskleistas po Pagrindinio ugdymo bendrosios programos (2008) ir Vidurinio ugdymo istorijos programos (2011) atnaujinimo išleistuose istorijos vadovėliuose.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos parlamentarizmas šiame straipsnyje suvokiamas kaip valstybės įstatymais besiremianti valstybės piliečių (šiuo atveju – bajorų ir dvasininkų) politinė veikla, kuri XV a. antrojoje pusėje – XVI a. pirmojoje pusėje reiškėsi per Ponų tarybą, o XVI a. viduryje – XVIII a. pabaigoje – per įvairias luominio atstovavimo institucijas (Seimus, seimelius, konvokacijas, Vyriausiąjį Lietuvos tribunolą). Išanalizuoti keturių pagrindinių mokymosi priemones rengiančių leidyklų – „Briedis“, „Baltos lankos“, „Šviesa“ ir „Ugda“ – istorijos vadovėlių komplektai: du skirti 5 klasei, trys – 8 klasei, trys – 9 klasei, ir trys – 11 klasei (iš viso 11 vadovėlių komplektų).
28
Koženiauskienė, Regina. "Politinė retorika etiniu požiūriu". Parliamentary Studies, n. 3 (1 dicembre 2004). http://dx.doi.org/10.51740/ps.vi3.389.
Testo completoAbstract (sommario):
Straipsnio objektas – Lietuvos politikų parlamentarų retorika, o tikslas – parodyti, kad etika yra svarbiausias kalbėjimo matas, nusveriantis visus kitus vertybinius kriterijus – sklandžią, skambią frazeologiją, tropus ar figūras. Nors straipsnyje pabrėžiama, jog politikai parlamentarai yra elitinės kalbos formuotojai, valstybinės kalbos reprezentantai ir pagrindinis jų įrankis yra ištobulinta kalba (parlamentas – iš pranc. parle – kalbėti, šnekėti), tačiau siekiama atskleisti, kad išradingiausios retorinės priemonės ir oratoriaus šmaikštumas gali teikti atvirkštinį efektą. Politiko retorika sudaro netgi atgrasų įspūdį, jeigu jo elgsena neetiška, kartais tiesiog prasilenkianti su elementariu žmoniškumu. Lietuvoje pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kai politikų kalbos turinys labiau primena užstalės kalbas uždarame verslininkų bičiulių ratelyje, nei profesionalias kalbas įstatymų leidimo ir svarbiausioje tautos atstovavimo institucijoje, valstybingumą ginančioje citadelėje.
Straipsnyje žvelgiama į demokratijos šalių retorikos patirtį, randama tam tikrų paralelių ir iškalbingų istorijos pamokų. Siūloma idėja ir vienas iš pragmatinių būdų apie politikų etiką diskutuoti su akademiniu jaunimu iš universiteto katedrų per stilistikos ir retorikos seminarus bei pratybas ir šitokiu būdu ugdyti studentų pilietinį sąmoningumą, kad išgirdę ar perskaitę neetišką politiko diskursą, studentai gyvai ir griežtai reaguotų, analizuotų ir siųstų tuos pavyzdžius jo siuntėjui atgal kaip netoleruotiną ir nepriimtiną paštą.
29
Blažytė-Baužienė, Danutė. "Lietuvos parlamentarai 1990–2004 metais". Parliamentary Studies, n. 2 (1 giugno 2004). http://dx.doi.org/10.51740/ps.vi2.397.
Testo completoAbstract (sommario):
Straipsnyje aptariamas Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo vaidmuo lietuvių tautos neprievartinio išsivadavimo iš sovietinės okupacijos procese, suformuluojant juridinio ir politinio okupacijos padarinių įveikimo strategiją ir užtikrinant nuoseklų jos laikymąsi.
Glaustai apibūdinama 1990–1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo ir 1992–2004 m. trijų kadencijų Seimo struktūra, jo vadovybė, įvairių jo institucijų raida demokratinių valstybių (taip pat ir Rytų bei Vidurio Europos) patirties kontekste.
Straipsnyje siekiama nustatyti, kuo šiuolaikinis Seimas skiriasi nuo to paties pavadinimo institucijos tarpukario Lietuvoje; atskirai sugretinami Steigiamasis (1920–1922 m.) bei Atkuriamasis (1990–1992 m.) Seimai. Taip pat aptariama, kuo Lietuvos Respublikos Seimas skiriasi nuo LTSR Aukščiausiosios Tarybos – sovietinio pseudoparlamento, aptariama TSRS liaudies deputatų (1989 m. gegužė – 1990 m. kovas) statuso ir priskyrimo valstybingumo atkūrimo institucijai problema.
Straipsnyje aptariami parlamentaro statusą reglamentuojantys dokumentai, pagal prieinamus spaudos bei elektroninius informacijos šaltinius sudarytas parlamentarų sąrašas, pateikiami kai kurie statistiniai duomenys (bendras parlamentarų bei jų atstovavimo Seime kadencijų laikas, vyrų ir moterų santykis atskiruose Seimuose, kadencijos nebaigusių parlamentarų skaičius).
Palyginti nemažai vietos straipsnyje skiriama parlamentarų vardyno biogramų pateikimo klausimams: tolesniam svarstymui pateikiamos nuostatos apie tai, kokią teksto dalį turėtų užimti parlamentaro biografija, parlamentinės veiklos aprašymas, politinė, visuomeninė, kūrybinė veikla, kokia turėtų būti Seimo darbo analizės bei atskiro parlamentaro veiklos aprašymo struktūra, keliami ir individualūs sudėtingesnių biogramų atvejai.
Galiausiai apibūdinama parlamentarų vardyno reikšmė parlamentarizmo, atskirų Seimų kolektyviniams portretams bei pavienių parlamentarų biografijoms pateikti, atsižvelgiant į palyginti naujos temos – moderniojo parlamentarizmo Lietuvoje istoriją.