Indice
Letteratura scientifica selezionata sul tema "Kūdikis"
Cita una fonte nei formati APA, MLA, Chicago, Harvard e in molti altri stili
Consulta la lista di attuali articoli, libri, tesi, atti di convegni e altre fonti scientifiche attinenti al tema "Kūdikis".
Accanto a ogni fonte nell'elenco di riferimenti c'è un pulsante "Aggiungi alla bibliografia". Premilo e genereremo automaticamente la citazione bibliografica dell'opera scelta nello stile citazionale di cui hai bisogno: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver ecc.
Puoi anche scaricare il testo completo della pubblicazione scientifica nel formato .pdf e leggere online l'abstract (il sommario) dell'opera se è presente nei metadati.
Articoli di riviste sul tema "Kūdikis"
1
Kučinskienė, Rūta, Rūta Bilinevičiūtė e Karolina Stasiukynaitė. "Kaip sumažinti kūdikių alergiją karvės pieno baltymams?" Lithuanian General Practitioner 24, n. 8 (14 ottobre 2020): 550–52. http://dx.doi.org/10.37499/lbpg.583.
Testo completoAbstract (sommario):
Įsijautrinimas alergenams šiuo metu diagnozuojamas vis daugiau mokyklinio amžiaus vaikų. Iš visų žinomų rizikos veiksnių ankstyvąja alergenų, ypač karvės pieno baltymų, predispozicija kūdikystėje yra reikšmingiausias rizikos veiksnys alerginių ligų patogenezėje. Tais atvejais, kai kūdikiui yra padidėjusi alergijos rizika, tačiau dar nėra alergijos simptomų ir kūdikis negali būti maitinamas krūtimi, siūloma žindymą pakeisti baltymų hidrolizato mišiniu. Vienos iš didžiausios imties, GINI studijos duomenimis, didelės alergijos rizikos kūdikių mitybai vartojant pilnai hidrolizuotą kazeino mišinį arba dalinai hidrolizuotą išrūgų mišinį, sumažėja astmos ir alerginio rinito rizika vaikystėje.
2
Sytnikova, Viktorija, Veslava Radzevič, Lina Budrienė, Juozas Raistenskis e Vilma Dudonienė. "Motinų vidinės darnos ir kūdikių motorinės raidos subjektyvaus vertinimo sąsajos". Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija 2, n. 23 (10 febbraio 2021): 84–93. http://dx.doi.org/10.33607/rmske.v2i23.989.
Testo completoAbstract (sommario):
Tyrimo pagrindimas. Depresijos simptomų turinčios moterys mažiau domisi kūdikio raida, todėl turi mažiau žinių, nemoka tinkamai įvertinti raidos etapų, ir tai gali turėti įtakos motinos požiūriui į kūdikį, jo poreikių supratimui bei tenkinimui. Prastas vidinės darnos jausmas yra siejamas su didesniu stresu ir yra vienas svarbiausių depresijos rizikos veiksnių. Todėl negalima atmesti galimybės, kad vidinės darnos jausmas, turėdamas stiprią įtaką motinų psichologinei sveikatai, gali turėti įtakos ir kūdikio raidai.
Tikslas – nustatyti sąsajas tarp motinų vidinės darnos lygio, motinų darnos su kūdikiu ir kūdikių motorinės raidos subjektyvaus vertinimo.
Metodai. Apklausoje dalyvavo 41 motina. Buvo naudojami penki klausimynai: sociodemografinių klausimų anketa; ,,Vidinės darnos“ ir ,,Vidinės darnos su kūdikiu“ klausimynai, skirti įvertinti motinų vidinę darną, jos darną su kūdikiu; motinų kasdienio streso vertinimo,,Kasdienių rūpesčių skalė“; taip pat buvo modifikuota į klausimyną Alberta kūdikių motorinės raidos skalė tuo tikslu, kad motinos galėtų pačios įvertinti savo kūdikio motorinį vystymąsi.
Rezultatai. Motinoms, patiriančioms stiprų stresą, vidinės darnos balų vidurkis (44,9 ± 7,89) buvo statistiškai reikšmingai žemesnis, lyginant su motinomis, kurios stipraus streso nepatiria (49,9 ± 4,61). Nustatytas stiprus koreliacinis ryšys tarp motinų vidinės darnos ir darnos su kūdikiu (r = 0,72; p = 0,003). Motinų subjektyvus jų kūdikių motorinės raidos vertinimas nepriklausė nuo motinų vidinės darnos balo (r = 0,13; p > 0,05). Taip pat kūdikių motorinei raidai neturėjo įtakos motinų vidinė darna (r = 0,03; p > 0,05).
Išvada. Stiprios vidinės darnos motinos pasižymi ir stipria darna su kūdikiu. Subjektyvus kūdikių motorinės raidos vertinimas nepriklausė nuo motinų vidinės darnos lygio.
Raktažodžiai: vidinė darna, darna su kūdikiu, pogimdyvinė depresija, motorinė raida.
3
Čekuolienė, D., R. Jusienė, G. Širvinskienė, O. Zamalijeva e R. Breidokienė. "MOTINŲ PSICHOLOGINĖS SAVIJAUTOS IR KŪDIKIŲ PROBLEMINIO ELGESIO SĄSAJOS". Psichologija 43 (1 gennaio 2011): 44–62. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2011.0.2563.
Testo completoAbstract (sommario):
Motinos psichologinės savijautos įtaka vaiko raidai yra neabejotina. Motinos depresiškumas nėštumo metu bei po gimdymo siejamas su įvairiais kūdikio raidos aspektais, didinančiais vėlesnės psichopatologijos riziką. Tačiau motinos psichologinę savijautą apibūdinančių ir jos elgesį su kūdikiu paveikiančių kintamųjų identifikavimas ir tyrimas bei kompleksinių ryšių tarp motinos charakteristikų ir kūdikio probleminio elgesio rodiklių analizavimas ir šiandien tebėra aktualus, problemiškas psichologų uždavinys. Šio tyrimo tikslas – atskleisti motinų psichologinės savijautos ir kūdikių probleminio elgesio sąsajas. Šis tyrimas yra tęstinės kūdikių fizinės ir psichikos sveikatos studijos dalis. Tyrimo dalyviai – 202 išnešioti kūdikiai ir jų motinos. Buvo atlikta kūdikių motinų anketinė apklausa antrą–trečią dieną po gimdymo bei kūdikiams sulaukus trijų ir šešių mėnesių. Tyrimo rezultatai: struktūrinių lygčių modelis parodė, kad motinų patiriami sunkumai suprasti kūdikių verkimo priežastį darė tiesioginę įtaką trijų–keturių ir šešių–septynių mėnesių kūdikių probleminiam elgesiui ir buvo veikiami motinų depresiškumo. Motinų depresiškumas ir santykiai su vyru / partneriu turėjo netiesioginės įtakos kūdikių probleminiam elgesiui. Probleminis elgesys dažniau buvo būdingas vienišų bei mažesnį išsilavinimą turinčių motinų kūdikiams.Pagrindiniai žodžiai: kūdikiai, motina, psichologinė savijauta, depresiškumas po gimdymo, kūdikių probleminis elgesys.Linking Maternal Psychological State and Infant Problem BehaviorČekuolienė D., Jusienė R., Širvinskienė G., Zamalijeva O., Breidokienė R. Summary The influence of maternal psychological state and emotional well-being on the child’s development is undeniable. Studies have documented an association of maternal depression during pregnancy and postpartum periods with several aspects of adverse infants’ development. Maternal depression is also considered to be a risk factor for individual psychopathology later in life. However, identifying the variables qualifying maternal psychological state and analyzing their complex relations with children problem behavior continues to be a challenging research assignment for psychologists. The main goal of the present study was to examine the manifold relations among the different indices of maternal psychological state and infants’ problem behavior. Participants of the study1 were 202 mothers and their full-term infants. Mothers completed several self-report questionnaires three times: on the 2nd/3rd day after delivery, and when the infants were three months and six months old. The women’s perception of the infant’s difficult behaviors scale (Bornstein et al., 2006) was used when infants were three and six months old. Maternal depression was measured with the Edinburgh postnatal depression scale (Cox et al., 1987) in all three stages of the study. Results: Maternal depressiveness appeared to be the most important aspect of maternal psychological state, strongly linked to the infants’ problem behavior. The data have shown that maternal depressiveness and the quality of relationships with the husband / partner influenced the infants’ behavior through maternal difficulties to understand the reason for the infant’s crying. Maternal depressiveness during the postpartum period and the quality of relationship with the husband / partner has an indirect impact on the infant’s problem behavior, i.e. depressiveness affects the maternal understanding of infant’s crying, and the quality of relationship with the husband / partner has an impact on maternal depressiveness in the postpartum period. The results of structural equation modeling indicate that maternal ability to understand infant crying is the only significant variable having a direct effect on infants’ problem behavior, i.e. difficulties to understand the reasons for the infant’s crying influence the quantity of manifestation of infants’ behavior problems at the age of three and six months. A group comparison has demonstrated that single and lower educated mothers reported significantly more cases of infants’ problem behavior. These results support the theoretical premises and empirical findings that maternal psychological state determines infants’ problem behavior through the mother’s emotional well-being which is closely linked to the family structure and relationship quality. Keywords: infant, mother, psychological state, postnatal depression, infant problem behavior.
4
Kučinskienė, Rūta. "Žarnyno mikrobiotos reikšmė funkciniams kūdikių virškinamojo trakto sutrikimams". Lithuanian General Practitioner 25, n. 4 (20 aprile 2021): 279–83. http://dx.doi.org/10.37499/lbpg.667.
Testo completoAbstract (sommario):
Kūdikio žarnyno mikrobiotos formavimasis yra sudėtingas ir dinamiškas procesas, kuriam įtakos turi gimdymo būdas, gestacinis amžius, genetika ir ypač mityba. Mikrobiota sąlygoja imuninės, metabolinės, centrinės nervų sistemos vystymąsi ir brendimą. Žarnyno bakterijų sudėtis turi įtakos ir funkciniams mažų vaikų virškinamojo trakto (VT) sutrikimams. Esant disbiozei, kūdikius dažniau vargina regurgitacija, pilvo diegliai ir funkcinis vidurių užkietėjimas. Mitybos korekcija su maisto papildymu probiotikais gali padėti sumažinti kūdikių funkcinių virškinimo sistemos ligų simptomus.
5
Petereit, Rūta. "Motinos pieno oligosacharidai". Lithuanian General Practitioner 25, n. 5 (18 maggio 2021): 358–61. http://dx.doi.org/10.37499/lbpg.696.
Testo completoAbstract (sommario):
Geriausias maistas kūdikiams yra motinos pienas. Motinos pienas ne tik aprūpina kūdikio organizmą visomis mitybos medžiagomis, kurios reikalingos augti, bet ir pasižymi unikaliomis savybėmis: užtikrina kūdikio organizmo apsaugą, palankiai veikia žarnyno mikrobiotos kolonizaciją ir žarnyno brendimą.
6
Tarutis, Virgilijus, Virgilijus Lebetkevičius, Kęstutis Versockas, Kęstutis Lankutis, Rita Sudikienė, Daina Liekienė, Virginijus Jakutis et al. "Vieno etapo Taussig ir Bingo anomalijos esant aortos koarktacijai ir aortos lanko hipoplazijai korekcija kūdikiui". Lietuvos chirurgija 5, n. 3 (1 gennaio 2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.3.2219.
Testo completoAbstract (sommario):
Virgilijus Tarutis1, Virgilijus Lebetkevičius1, Kęstutis Versockas2, Kęstutis Lankutis3, Rita Sudikienė3, Daina Liekienė1, Virginijus Jakutis2, Žydrė Jurgelienė2, Asta Bliūdžiūtė2, Solveiga Umbrasaitė2, Vidmantas Žilinskas1, Vytautas Sirvydis11 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Anesteziologijos,intensyviosios terapijos ir skausmo gydymo centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius3 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: virgilijus.tarutis@santa.lt Straipsnyje pasakojame apie kompleksinės Taussig ir Bingo anomalijos esant aortos koarktacijai ir hipoplastiškam aortos lankui vienmomentį chirurginį gydymą, pirmąkart atliktą Lietuvoje.2007 m. vasario 8 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centre operuotas 2 mėnesių 4,2 kg svorio kūdikis, kurio klinikinė diagnozė buvo: dvigubas ištekėjimas iš dešiniojo skilvelio, Taussig ir Bingo anomalija, skilvelių pertvaros defektas, aortos koarktacija ir aortos lanko hipoplazija, plautinė hipertenzija, lėtinė hipoksemija, lėtinis širdies nepakankamumas. Atlikta vienmomentė ištaisanti visas ydas chirurginė korekcija – aortos koarktacijos ir hipoplastiško aortos lanko plastika, stambiųjų arterijų apkeitimo (Jatene) operacija ir skilvelių pertvaros defekto plastika. Operacija pavyko sėkmingai, kūdikis išleistas į namus stabilios būklės 26 parą po operacijos. Pagrindiniai žodžiai: dvigubas ištekėjimas iš dešiniojo skilvelio, Taussig ir Bingo anomalija, aortos lanko hipoplazija, Jatene operacija Left ventricular reconstruction: preoperative and operative risk factors Virgilijus Tarutis1, Virgilijus Lebetkevičius1, Kęstutis Versockas2, Kęstutis Lankutis3, Rita Sudikienė3, Daina Liekienė1, Virginijus Jakutis2, Žydrė Jurgelienė2, Asta Bliūdžiūtė2, Solveiga Umbrasaitė2, Vidmantas Žilinskas1, Vytautas Sirvydis11 Vilnius University, Cardiac Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Centre of Anaesthesiology,Intensive Therapy and Pain Management, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania3 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“,Cardiac Surgery Centre,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: virgilijus.tarutis@santa.lt We report a case of a successful one-stage repair of Taussig–Bing anomaly with aortic coarctation and hypoplastic aortic arch in a 2-month-old infant. It was the first surgical correction of this type in Lithuania. The patch augmentation of the aortic arch and ascending aorta, arterial switch operation and ventricular septal defect patch closure were accomplished as a switch operation. Key words: double outlet right ventricle, Taussig–Bing anomaly, hypoplastic aortic arch
7
Razlevičė, Ilona, Danguolė Rugytė e Andrius Macas. "Smegenų pažeidimo žymenų (S100B ir NSE) kitimas naujagimių ir kūdikių perioperaciniu laikotarpiu". Sveikatos mokslai 26, n. 4 (26 settembre 2016): 46–51. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.057.
Testo completoAbstract (sommario):
Tikslas. Įvertinti perioperacinio laikotarpio įtaką smegenų ląstelių pažeidimą atspindinčių baltymų S100B ir NSE koncentracijos kitimui kraujo plazmoje prieš operaciją ir po jos naujagimiams ir kūdikiams bei nustatyti šių baltymų ryšį su operacijos metu stebėtu smegenų įsotinimu deguonimi (rSO2c). Darbo metodika. Perspektyvusis, stebimasis, klinikinis tyrimas. Įtraukti 46 naujagimiai ir kūdikiai iki 3 mėn. amžiaus, kuriems atliktos išplėstinės pilvo, dubens ar krūtinės organų operacijos. Tiriamiesiems atlikta standartinė bendrinė anestezija, taikant įprastinę stebėseną. Smegenų įsotinimas deguonimi stebėtas visos operacijos metu. S100B ir NSE žymenų koncentracijai kraujo plazmoje nustatyti buvo imamas kraujas prieš operaciją ir 24 val. po operacijos. Buvo apskaičiuotas skirtumas tarp pradinės žymens reikšmės ir 24 val. po operacijos ir išreikštas procentais nuo pradinės reikšmės (delta S100B%, delta NSE%). Rezultatai. Tyrimo metu buvo analizuojami 46 naujagimiai ir kūdikiai. Po 24 valandų po operacijos S100B žymuo padidėjo 10 (21,7%), NSE 11 (23,9%) operuotų pacientų. Rasta vidutinė tiesinė koreliacija tarp abiejų tiriamų biožymenų, r=0,5, p=0,002, tarp delta S100B% ir rSO2c r=0,42, p=0,004, delta S100B% ir vidurinio arterinio spaudimo (VAS) r=-0,3, p=0,04, rSO2c koreliavo su VAS r=0,3, p=0,037. Negauta statistiškai reikšmingo ryšio tarp smegenų pažeidimo žymenų didėjimo ir nepageidaujamų neurologinių pažaidų nustatytų neurosonografijos metu. Išvados. Pirmąją parą po operacijos didžiajai daugumai pacientų reikšmingo CNS ląstelių pažeidimo ar kraujo-smegenų barjero pralaidumo padidėjimo nebuvo. Pacientams, kuriems galimai galėjo būti smegenų audinio hiperoksija, stebėtas S100B padidėjimas. Svarbus perioperacinis faktorius, galintis turėti įtakos naujagimių ir kūdikių smegenų įsotinimui deguonimi ir smegenų pažeidimo žymenų didėjimui, yra arterinis kraujo spaudimas.
8
Jasiulionė, Jurgita Smiltė, Roma Jusienė e Eglė Markūnienė. "Sintetinio oksitocino naudojimo gimdymo veiklos sužadinimui ir skatinimui sąsajos su vaikų iki 1,5 m. amžiaus emocijų ir elgesio sunkumais". Sveikatos mokslai 26, n. 2 (30 aprile 2015): 59–66. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.028.
Testo completoAbstract (sommario):
Nors sintetinis oksitocinas plačiai naudojamas sužadinti ir skatinti gimdymą, jo galimas poveikis psichosocialinei kūdikių ir mažų vaikų raidai nėra pakankamai tyrinėjamas. Šio tyrimo tikslas: nustatyti, ar ir kaip oksitocino vartojimas sužadinti bei skatinti gimdymo veiklą siejasi su vaikų iki 1,5 metų amžiaus emocijų ir elgesio sunkumais. Tęstiniame tyrime dalyvavo 161 vaikas, gimęs mažos rizikos gimdymo metu natūraliais gimdymo takais ir jų motinos. 3 ir 6 mėnesių kūdikių probleminiam elgesiui vertinti naudota motinos nuomonės apie kūdikio probleminį elgesį skalė (6). Pusantrų metų amžiaus vaikų elgesio ir emociniai sunkumai vertinti Vaikų elgesio aprašu (CBCL/1½-5, Achenbach & Rescorla, 2000). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad vaikai, gimę oksitocino sužadinto ar skatinamo gimdymo metu, motinų vertinimu 3 mėn. amžiaus pasižymi menkesniu domėjimusi tuo, kas vyksta aplinkui, kai yra budrūs, 6 mėn. amžiaus – dažniau nei jų bendraamžiai įsitempia ar verkia paėmus ant rankų ar perrengiant, o 1,5 m. turi daugiau užsisklendimo elgesio apraiškų. Net ir įvertinus galimai susijusių veiksnių reikšmę, tyrimo rezultatai rodo, kad oksitocino naudojimas gimdymo sužadinimui gali prisidėti prie anksti pasireiškiančių specifinių raidos sunkumų.
9
Martinkienė, Vaiva, Algirdas Dembinskas e Arūnas Germanavičius. "Naujagimius nužudžiusių moterų ekspertinių tyrimų Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie SAM 1994 – 2014 m. duomenų analizė". Sveikatos mokslai 25, n. 5 (30 novembre 2015): 107–13. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2015.096.
Testo completoAbstract (sommario):
Vaikžudystė yra sukrečiantis žiaurumu fenomenas, todėl visuomenėje vyrauja nuomonė, kad ją įvykdyti gali tik psichiškai nesveiki asmenys. Visoms neonaticidus (naujagimio nužudymus per 24 valandas nuo gimimo) įvykdžiusioms moterims Lietuvoje teismo sprendimu yra atliekamos teismo psichiatrijos ekspertizės Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje. 1994-2014m. laikotarpiu iš viso ištirtos 59 moterys, tik 15,3% iš jų buvo nustatyti psichikos sutrikimai, dėl kurių teismas jas pripažino nepakaltinamomis. Didžiajai daliai naujagimius nužudžiusių moterų teismo psichiatrijos ekspertizės metu buvo nustatyti asmenybės sutrikimai, nesąlygojantys būsenų, kurių metu asmuo negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Tyrimo duomenys parodė, kad didesnė dalis kūdikius nužudžiusių moterų buvo netekėjusios, turėjo vaikų iki kūdikio nužudymo, nužudymą įvykdė aktyviais metodais ir dažniausiai rėmėsi „nenorimo vaiko“ motyvu. Įvertinus analizės duomenis, siūlomos prevencinės priemonės, kurios galėtų pasitarnauti ateityje mažinant neonaticidų skaičių Lietuvoje.
10
Urbonas, Vaidotas. "Motinos pieno oligosacharidai – motinos pieno skaidulos". Lithuanian General Practitioner 24, n. 9 (23 novembre 2020): 629–32. http://dx.doi.org/10.37499/lbpg.597.
Testo completoAbstract (sommario):
Ši literatūros apžvalga apie trečią pagal dydį motinos pieno maisto medžiagą – motinos pieno oligosacharidus. Šių medžiagų motinos piene randama apie 200, tuo tarpu kitų žinduolių piene jų nėra. Žindančių motinų MPO kiekis ir sudėtis skiriasi. Šių medžiagų gamybai didelę įtaką turi genetiniai faktoriai. MPO pasižymi prebiotiniu, antimikrobiniu, antiadheziniu poveikiais, tiesioginiu poveikiu žarnyno epitelio ląstelėms bei imuninei sistemai. Nustačius MPO naudą, kai kurie iš jų pradėti dėti į adaptuotus pieno mišinius. EFSA ir FDA patvirtino, kad pieno mišiniuose kūdikiams vartojami 2’FL ir LNnT yra saugūs, gerai toleruojami ir skatina normalų augimą. Galima 2’FL ir LNnT klinikinė nauda yra daug žadanti, ypač kūdikio imuninės sistemos vystymuisi ir apsaugo nuo infekcijų, tačiau, norint patvirtinti klinikinę naudą, reikia daugiau patikimų duomenų.
Tesi sul tema "Kūdikis"
1
Juodienė, Daiva. "Motinų vidinės darnos ir motinos darnos su kūdikiu sąsajos". Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2007. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20070803.113139-62215.
Testo completoAbstract (sommario):
Darbo tikslas: Ištirti žindančių motinų vidinę darną, motinos su kūdikiu darną ir šių veiksnių sąsajas su žindymo trukme.
Uždaviniai: 1. Įvertinti žindančių motinų vidinę darną; 2. Išanalizuoti motinos darną su kūdikiu; 3. Nustatyti motinos vidinės darnos ir motinos darnos su kūdikiu sąsajas. 3. Nustatyti darnos veiksnių ryšį su žindymo trukme.
Tyrimo metodai: Tyrimo objektas – ką tik pagimdžiusios motinos ir auginančios kūdikius iki 6 mėn. Tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa. Tyrimas susidėjo iš dviejų etapų. Pirmasis tyrimas vyko pirmąją savaitę motinai pagimdžius kūdikį, antrasis – 6 mėn. po kūdikio gimimo. Tyrimui buvo atrinktos motinos, gimdžiusios KMUK, Pr. Mažylio ir Krikš��ioniškuose gimdymo namuose. Pirmojo tyrimo metu buvo apklaustos 493 motinos. Antrajame tyrime pakartotinai apklausta 141 motina. Atsako dažnis sudarė 35,6 proc.
Rezultatai: Tyrimo duomenimis, motinoms kurioms kūdikis buvo planuotas, visų darnos skalės sričių ir visos skalės, balų sumos vidurkis buvo didesnis negu toms motinoms, kurioms kūdikis buvo neplanuotas (p<0,001). Išsimokslinimas statistiškai reikšmingai veikė vidinės darnos suprantamumo (p=0,006), kontroliavimo jausmų sritis (p=0,038) ir visą skalę (p=0,005). Šeimyninė padėtis siejosi tik su motinos vidinės darnos prasmingumo jausmu (p=0,003). Motinos darna su kūdikiu statistiškai reikšmingai siejosi su gimdymo eiliškumu. Motinos kurios pagimdė antrą ar trečią vaiką, turėjo stipresnį prasmingumo (p=0,055), suprantamumo jausmą (p=0,0... [toliau žr. visą tekstą]Objective: To study mother‘s sense of coherence (SOC), the mother‘s coherence with a baby and influence of these factors to the duration of breastfeeding. Tasks: 1. To evaluate sense of coherence of the mothers; 2. To analyze the mother‘s coherence with a baby; 3. To evaluate relations between mother‘s sense of coherence and mother‘s coherence with a baby. 4. To assess the influence mother‘s sense of coherence and mother‘s baby coherence to the duration of breastfeeding. Methods of the study: Object of the research – mothers after their delivery and after six months. Method of the research – anonymous questionnaire survey. The research consisted of two stages. The first research was performed in the first week after the mother gave a birth to her baby, the second one – the same mothers 6 months after the baby was born. For the research, the mothers giving birth in Kaunas Medical University Hospital, Pr. Mazylis and Christian maternity home were chosen. In the first research, 493 mothers were surveyed. In the second research, 141 mothers were surveyed one more time. The response rate was 35.6%. Results: According to the data of the research, the average sum of points of the ranges of the SOC and the total SOC was higher of the mothers who had planned a baby than of these ones who had not planned a baby (p<0.001). The education influenced the ranges of comprehensibility of the SOC (p=0.006), the ranges of manageability (p=0.038) and the total scale of SOC (p=0.005). The... [to full text]
2
Šimkutė, Vaida. "Kineziterapijos efektyvumas judėjimo funkcijų atsiradimo laikui giliai ir vidutiniškai neišnešiotiems kūdikiams pagal koreguoto amžiaus rodiklius". Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2006. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20060508_173104-28524.
Testo completoAbstract (sommario):
Infants born prior to the term of 36 gestation weeks and 6 days are considered preterm infants. The number of preterm infants in Lithuania amounts to 5 – 6% per year. The most significant health problems of such infants in the neonate period are caused by immaturity of the organs and their systems. Knowledge of a preterm infant’s psychomotoric development contributes to early notification of disorders, more effective composition of problem-orientated corrective programs and monitoring of development progress. According to the reference literature, early application of physical therapy enables recovery of as much as 50 percent of infants and improvement of the condition of the rest. The goal of this thesis is to determine within which group: in the preterm infants (extremely preterm (born within 25-30 gestation week) or very preterm infants (born within 31-36 gestation week)), physical therapy has major effect for the emergence time of motor function. The objectives of the thesis are as follows: 1. Comparison of emergence time of motor functions with regard to extremely preterm and very preterm infants within the same stage of corrected age. 2. Comparison of motor development of the extremely preterm and very preterm infant groups and within each separate group considering the gender aspect. 3. Comparison of motor development alternation of the extremely preterm and very preterm infant groups and within each separate group considering the aspect of applied surgical treatment... [to full text]
3
Lisinskienė, Aušra. "Moterų požiūris į kūdikį prenataliniu laikotarpiu (Kauno m. ir Milano, Rho (Italija)) lyginamuoju aspektu". Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2006. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20060517_104145-50686.
Testo completoAbstract (sommario):
According to Mercer (2001), motherhood of all social roles covers the widest scale of social attitudes, expectations and behavior models and reflects stages of human development – overcoming of passed stages and preparation to successive ones.
Pregnant woman has a power of managing the organized matter – inside she forms physical body for incoming soul and imparts her inside traits. Definitely, it is the most important process of the creation in the world. The creator is created – a human being, who will determine our and the world’s fate.
Our topical question is whether psychological-pedagogic and physical nurture of an unborn child is important for women of today’s society. As different scientists hold Fanti, Marcone (1993), future relationship with a child starts forming while in womb, therefore the grounds of this relationship are made during pregnancy (Žarskus, 2005).
Hypothesis of survey
Physically active women look more positively to nurture of a baby during prenatal period and their emotional condition is better.
Aim of survey:
To clear out the attitude of pregnant women in Kaunas City P. Mažylis, Second hospital, Public Institution “Mother, Father and Me” and Italian Azienda Ospedaliera “G. Salvini” towards the nurture of a baby during prenatal period and pregnant women’s need for physical training.
Tasks of survey:
1. To reveal the attitude of Lithuanian and Italian women towards a baby during prenatal period.
2. To clear out the opinion of Lithuanian and Italian... [to full text]
4
Kardašienė, Audronė. "Kūdikių namų veiklos krypčių kaitos tendencijos: Šiaulių apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namų atvejo analizė". Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2008. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080929_101936-29256.
Testo completoAbstract (sommario):
Magistro darbe yra nagrinėta Kūdikių namų veiklos krypčių kaitos tendencijos problemos, išanalizuoti palyginti ir apibendrinti įvairių Lietuvos ir užsienio autorių vadybinės, socialinės, pedagoginės, istorinės, psichologinės, medicininės literatūra, pasirinktos temos aspektu, teoriniai mokslo darbai. Išsamiai analizuojami Kūdikių namų prioritetai, užtikrinantys visavertį vaiko, augančio vaiko ne šeimoje, raidą, kokia turėtų būti Kūdikių namų veiklos krypčių kaita, kaip sukurti visaverčius Kūdikių namuose augančių vaikų ir jo šeimų santykius. Išnagrinėti Lietuvos Respublikos įstatymai, nutarimai, Civilinis kodeksas, Kūdikių namų nuostatai, Europos ir pasaulio šalių gera patirtis, kuriant paslaugų sistemą ankstyvojo amžiaus vaikams ir jų šeimoms. Patvirtinta suformuota mokslinio tyrimo hipotezė, kad Šiaulių apskrities sutrikusio vystymosi Kūdikių namų veiklos krypčių pagrindinės kaitos tendencijos yra šios: Kūdikių namai iš sveikatos priežiūros įstaigos turėtų keistis į globos įstaigą, orientuotą į šeimos išsaugojimą, socioedukacinę ir vadybinę veiklą; dėl objektyvios institucinės aplinkos vaiko raidos kokybė neatitinka biologinių, psichologinių, edukologinių, socialinių ir ekonominių vaiko amžiaus charakteristikų; esant šeimyninei krizei, Kūdikių namų paslaugos galėtų keistis iš paslaugų teikimo ne tik vaikui, bet ir jo šeimai; Kūdikių namai nepakankamai dėmesio skiria socioedukaciniam darbui su tėvais, neauginančiais savo vaiko.In the research work for Master of Arts the problems of the tendency of the change in the directions of the activity of Infant Home have been analyzed; the literature and theoretical scientific works in management, social sciences, education, history, psychology, and medicine of various Lithuanian and foreign authors in the aspect of the chosen topic have been analyzed, compared and generalized. The priorities of Infant Home that ensure full development of a child who does not grow up in a family, the questions what change the directions of the activity of Infant Home should undergo and how to create full relations between children who grow up in Infant Home and their families have been thoroughly analyzed. The analysis of the laws and resolutions of the Republic of Lithuania, the Civil Code, the rules of Infant Home, the good experience of the European and world countries in the process of the creation of the service system for young children and their families has been performed. The formulated hypothesis of the scientific research has been proved: the main tendencies of the change in the directions of the activity of Infant Home are focused on the preservation of the relationship between a child and his/her family, the solution of emerging social problems and they allow identifying the optimal possibilities of the interaction between a child and his/her family.
5
Znatnova, Elena. "Kūdikio saugaus prieraišumo ugdymas šeimoje". Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110214_111232-34334.
Testo completoAbstract (sommario):
Kūdikių saugaus prieraišumo ugdymas susideda iš daugybės vienas su kitu susijusių dalykų. Visų pirma, kad vaikas jaustųsi saugus, jam reikalingi artimiausi žmonės – mama, tėvas. Daugelis šaltinių, neatmesdami tėvo vaidmens, pirmaisiais gyvenimo metais išskiria motinos vaidmenį. Būtent motina kūdikiui esti tarsi malonumų šaltinis. Pirmaisiais gyvenimo metais motinos skatinti natūraliai maitinti naujagimius. Tam net yra kuriami specialūs įstatymai, kurie įvedami kūdikiui palankiose ligoninėse. Per žindymą naujagimis apgaubiamas gerosiomis mamos bakterijomis (mikloflora). Nepertraukiamas pirmasis kūdikio ir mamos kontaktas turėtų tęstis ne trumpiau 2 valandų ar iki to momento, kol kūdikis randa spenelį. Kūdikis atsipalaiduoja, nurimsta. Užsimezga tamprus mamos ir kūdikio emocinis ryšys. Mamos organizme išsiskiriantys hormonai (oksitocinas ir endorfinas) lemia tai, kad pirmosiomis akimirkomis mama jaučiasi itin laiminga.
Pastebėta, kad motinų vidinė darna priklauso nuo vidinių išgyvenimų, situacijų. Esant planuotam nėštumui, mamos paprastai pasižymi stipresne vidine darna. Pastebėta, kad motinos, turinčios aukštąjį išsilavinimą pasižymi stipresniu suprantamumo ir kontroliavimo jausmu. Motinos, turinčios daugiau nei vieną vaiką, pasižymi stipresniu prasmingumo ir suprantamumo jausmu. Moterys, linkusios į depresiškumą, nerimą, pasižymi silpnu kontroliavimo bei prasmingumo jausmu, tai gali lemti gimdymo komplikacijas.
Atlikus empirinį tyrimą, nepastebėta, kad vaikams būtų... [toliau žr. visą tekstą]If parents wanted to train Child safe attachment they shoud do a lot of important things. First of all, child should feel safely. Mother and father can create safety of child. Various authors say that mother is the most important person in begining of child life. Also they admited the importance of the father. There are special hospitals, there doctors pay a greater attention to breasting in the begining of baby life. They try to provide parents with a lot of information about breasting. The first contact between baby and his mother and the duration of breasting is so important for future child and mother relationship. Baby calms down, relaxes in this contact with mother. Breasting gives a lot of benefits for child and his mother. During the breasting period child recieves all the good bacterium from his mother‘s milk. The activated hormons leaves a great influence on mother‘s good emotions. The mother‘s self coherence depends on deep inners experience, situations. If baby was planned, the self coherence of mother will be stronger. Mothers with higher education have stronger meaningfulness and comprehensibility components. Mothers which tend to be depressive, feel worry have weak meaningfulness and comprehensibility components. These factors could determine complication of labour. The research had shown that the child common safe attachment. So you can say, that child safe attachment could form in every conditions. The family status has no influence on safe attachment. It was... [to full text]
6
Samulytė, Edita. "Kūdikių mitybos būklės tendencijos Lietuvoje". Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20081203_184158-56377.
Testo completoAbstract (sommario):
Tyrimo tikslas: Išanalizuoti ir įvertinti kūdikių mitybos būklę Lietuvoje 2005 metais bei nustatyti būklės kitimo tendencijas (palyginti su 1993m. ir 1999m. tyrimų duomenimis). Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti kūdikių žindymo trukmę. 2. Nustatyti pagrindines priežastis ir veiksnius, turinčius įtakos žindymo trukmei. 3. Nustatyti papildomų maisto produktų įvedimo laiką. 4. Įvertinti maitinimo įpročius ir būdus. 5. Išsiaiškinti pagrindinius informacijos šaltinius kūdikių maitinimo klausimais. Tyrimo metodika ir apimtis: Siekiant įvertinti kūdikių mitybos būklę Lietuvoje ir jos pokyčius bei dinamiką per pastaruosius 12 metų atlikta motinų, auginančių 12-18 mėn. kūdikius, anoniminė apklausa. Apklausai parengta anketa, kurią sudarė 39 uždaro ir atviro tipo klausimai. Bendrojoje anketos dalyje buvo pateikti klausimai apie respondenčių gyvenamąją vietą, kūdikių amžių apklausos metu, vaikų skaičių šeimoje, motinų amžių kūdikio gimimo metu, išsilavinimą ir socialinę padėtį. Didžioji dalis anketos klausimų skirta išsiaiškinti kūdikių žindymo trukmę, papildomo maitinimo įvedimo laiką, maitinimo būdus ir įpročius, pagrindines priežastis, turinčias įtakos žindymo trukmei. Anketoje yra klausimų, skirtų išsiaiškinti maisto alergijos dažnį bei netoleruojamus maisto produktus pirmais kūdikio gyvenimo metais, pagrindinius informacijos šaltinius maitinimo klausimais, motinų sunkumus, pageidavimus susijusius su kūdikių maitinimu. Atsitiktinės atrankos būdu apklausta 1543 motinų, gyvenančių 10-yje... [toliau žr. visą tekstą]The aim of the investigation is to analyze and evaluate the state of infants nutrition in Lithuania in 2005 and determine the state changing tendencies (comparing with the data of 1993 and 1999) The tasks of the investigation: To evaluate the duration of infants breastfeeding. 2. To determine the main reasons, which have influence on the duration of breastfeeding. 3. To determine the introduction of time of complementary feeding. 4. To evaluate the habits and ways of feeding. 5. To clarify the main sources of information about infants feeding. The methods and volume of the investigation: Trying to evaluate infants’ feeding state in Lithuania its changes and dynamics during the last 12 years there was made an anonymous questionnaire of mothers, growing infants of the age of 12-18 months. The questionnaire was made of 39 open-close type questions. In the general part of the questionnaire there were given such questions: about respondents’ living place, infants’ age, the number of children in families, mothers age at the time of infants birth, education and social classes. The largest part of questions was given to clarify the duration of breastfeeding, the introduction of time of complementary feeding, habits and ways of feeding, the main reasons which have influence on breastfeeding duration. By accidental selection there were questioned 1543 mothers living in 10 Lithuanian regions: 73,2% of all respondents lived in towns, 10,5% - in regional centers, 16,3% - in villages. This... [to full text]
7
Dirvonskienė, Virginija. "Kineziterapijos programų efektyvumas kūdikių motorinei raidai". Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2005. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2005~D_20050517_093544-55071.
Testo completoAbstract (sommario):
Evolution is an ever lasting process from the beginning of embryo up to a person’s mature. It depends on the ripening of nerve system and the factors of the envision mint. The main goal of every family is to bring a healthy child, so their attention is focused on the development problems of their children and in this way it enables to prevent the development of the pathological models, which may have some hind of the quality of their children’s lives.
The aim of the work is: to determine the effectiveness of the kinesitherapy programmes to the development motorian evolution.
The following methods have been used in this work:1. Evolution of motorical maturity. 2. Determination of motorical factor (MQ). 3. Massage, kinesitherapy, home programme of action. 4. Mathematical system.
The studying was carried in the hospital of Šilutė, at the early rehabilitation service from 2003-11 up to 2004-11 during the period of 11 months. During this period there were selected by
chance 27 babies, having derangments of motorical development. They were divided into 3 groups: I gruop, as a mean of treatment, massage was applied; II group, the were applied massage and kinesitherapy, III gruop – massage, kinesitherapy and home programme. The gross motorical maturity of all the groups was eveluated befor the testing and after it, using Munich Functional Delelopmental Diagnostic and colculated motorical factor (MQ). To all those, who were being tested, there were made 9 procedures. After the... [to full text]
8
Šalūgienė, Lorita. "Korekcinio ugdymo poveikis kūdikių psichomotorinei raidai". Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2005. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2005~D_20050518_082044-73671.
Testo completoAbstract (sommario):
The purpose of the study is to assess the influence of correctional treatment on psychomotoric
development in infants with muscle hypertonia.
The following objectives were put forward: the assessment of specific features of the
psychomotoric development of the infants with muscle hypertonia; to evaluate variations of
psychomotoric function development; to compare infant psychomotoric development of the infants
between in the experimental and control groups.
Psychomotoric development of the infants' and the effectiveness of the correctional
program were evaluated according to the Munich functional development diagnostic scale. Seven
psychometric functions of the infants were being evaluated.
Fifty - four infants with muscle hypertonia were included in the study, for which early
correction of the disorders was recommended. The experimental group consisted of infants (n=30, at
the average age of 6.45 ± 0.38 months) who underwent an early correctional development
program applied by rehabilitation professionals at the correction service. The duration of
correctional treatment lasted 1.85 ± 0.13 months. The control group (n=24, at the average age of
6.12 ± 0.40 months) consisted of the infants whom was correctional treatment recommended, but
their parents refused it for various reasons or failed to complete. The following factors were
analyzed: physical and intellectual development of the infants with muscle hypertonia, the age of
infants, and their retardation from the... [to full text]
9
Kalinauskienė, Lina. "Motinos ir kūdikio prieraišumo santykių korekcijos galimybės". Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2010. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20101116_163948-63882.
Testo completoAbstract (sommario):
Disertacijoje tirtas vaizdo analizės metodu pagrįstos, trumpalaikės, nukreiptos į motinos ir kūdikio sąveiką, prieraišumo santykius koreguojančios intervencijos (VIPP, Juffer, Bakermans-Kranenburg, & Van IJzendoorn, 2008) poveikis motinų jautrumui kūdikio signalams bei kūdikių prieraišumo saugumui. Tiriamieji buvo (N = 54) nepakankamai jautrios kūdikio signalams, klinikinių sutrikimų neturinčios, viduriniosios klasės motinos ir kūdikiai. Motinos jautrumas kūdikio signalams buvo vertinamas klasikine Ainsworth skale pagal nufilmuotą motinos ir kūdikio laisvą žaidimą, o kūdikių prieraišumo saugumas vertintas Waters‘o „Prieraišumo Q-rūšiavimo metodika“ (stebint kūdikį ir motiną namuose). Ilgalaikį dalyvavimo korekcijos programoje poveikį vaikų elgesio sunkumams vertinome CBCL metodika. Nustatyta, kad dalyvavimas korekcijos programoje reikšmingai padidino motinų jautrumą kūdikių signalams, net kai buvo kontroliuojamas motinos amžius, išsilavinimas, kasdienis stresas, saviveiksmingumas, kūdikių lytis ir temperamentas. Kūdikių prieraišumo saugumas eksperimentinėje grupėje nepadidėjo, kai eksperimentinės grupės tiriamieji baigė dalyvauti programoje, lyginant su kontroline grupe. Aukštesniu ir žemesniu neigiamu emocionalumu pasižymintys kūdikiai gavo tiek pat naudos iš dalyvavimo programoje. Eksperimentinės, kontrolinės grupių ir pakankamai jautrių motinų vaikai patyrė panašiai tiek pat elgesio sunkumų dviejų metų amžiuje. Disertacijoje analizuojami veiksniai, susiję su motinų... [toliau žr. visą tekstą]The randomized control trial examined the effects of a short-term, interaction focused and attachment-based video-feedback intervention (VIPP, Juffer, Bakermans-Kranenburg, & Van IJzendoorn, 2008) on mothers’ sensitive responsiveness and infant-mother attachment security in a sample (N = 54) of low sensitive, non-clinical, middle class Lithuanian mothers. Maternal sensitivity was assessed in a free play session with the Ainsworth sensitivity scale, and attachment security was observed using the Attachment Q sort for home observations. The long-term intervention effect on children behavior problems was assessed with CBCL. We found that the intervention mothers indeed significantly improved their sensitive responsiveness through participation in the intervention. VIPP enhanced maternal sensitive responsiveness even when maternal age, educational level, daily hassles, efficacy, infant gender, and infant negative and positive affect were controlled for. However, attachment security in the intervention group infants was not enhanced after the intervention, compared to the control infants, and the infants did not seem to differential susceptible to the increase in maternal sensitivity. Experimental, control groups children and sensitive mothers’ children experienced the same level of behavior problems at two years. Factors associated with maternal sensitivity and children behavior problems were analyzed.
10
Lukauskienė, Milda. "Motinų jautrumo korekcijos analizė kūdikių prieraišumo kontekste". Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20110709_151558-25016.
Testo completoAbstract (sommario):
„Motinų jautrumo korekcijos analizė kūdikių prieraišumo kontekste“ SANTRAUKA Motinos jautrumo kūdikio signalams korekcija – palyginus naujas reiškinys, ypatingai Lietuvoje, tad šiuo tyrimu siekiama panagrinėti intervencijoje dalyvavusių motinų sąveikos su kūdikiais ypatumus, iškelti šiam procesui svarbius klausimus bei problemas, numatyti galimas ateities studijų kryptis. Pirmiausia siekiama panagrinėti motinų jautrumo pokyčius atliekant jautrumo korekciją. Kaip tyrimo problema keliamas klausimas – ar motinos jautrumas gali būti prognostinis kūdikio prieraišumo kokybės rodiklis. Taip pat norima aprašyti tyrime dalyvavusių motinų jautrumo, depresijos simptomų išreikštumo ir kasdienių rūpesčių vertinimo ypatumus bei palyginti jautrumo korekcijoje dalyvavusių ir nedalyvavusių motinų kūdikių prieraišumą. Šiame tyrime dalyvavo 35 motinų ir jų kūdikių poros. Dalis jų, t.y. 11 jautrių savo kūdikių signalams motinų sudarė vieną kontrolinę grupę; kitos – tai 24 mažai jautrios savo 6 mėnesių amžiaus kūdikių signalams motinos, atsitiktinai priskirtos vienai iš kitų dviejų - eksperimentei ar kontrolinei grupėms. Tad 10 iš jų dalyvavo vaizdo grįžtamuoju ryšiu paremtoje trumpalaikėje jautrumo korekcijos programoje, likusios (14) nedalyvavo. Po jautrumo korekcijos buvo įvertinti motinų jautrumo kūdikio signalams pokyčiai (Ainsworth motinos jautrumo skalė), depresijos simptomų išreikštumas (pagal Beck depresijos skalę), suvokiamo kasdienių rūpesčių vertinimo ypatumai (Kasdienių rūpesčių... [toliau žr. visą tekstą]„Mothers' Sensitivity Correction Analysis in the Context of Infants' Attachment“ SUMMARY Maternal sensitivity correction is fairly novel and unexplored field, especially in Lithuania, therefore the aim of this study is to explore mother-infant interaction characteristics after participation in sensitivity correction programme, to highlight important questions and problems, to predict possible directions for future investigations. Also it is sought to analyze maternal sensitivity changes after the correction programme. The problem of this study is a question – can maternal sensitivity be a prognostic indicator of a child attachment security. This study is also ment to describe the peculiarities of maternal sensitivity, expresiveness of depression syptomes, estimation of daily hassles and to compare their child attachment security according to their participation in intervention programme. 35 mother-infant dyads participated in this study. Part of them, that is 11 sensitive mothers constituted one control group; others – 24 that were rated as inconsistently sensitive or insensitive to their infants‘ signals, formed two other – experimental and control groups. 10 of them participated in a short-term sensitivity correction programme with video feedback, while others (14) didn‘t. The changes in maternal sensitivity (Ainsworth Maternal Sensitivity Scale) to the infants‘ signals, as well as mothers‘ perceived daily hassles (Daily Hassles Questionaire) and depressiveness (according... [to full text]