Um die anderen Arten von Veröffentlichungen zu diesem Thema anzuzeigen, folgen Sie diesem Link: Gintrac.
Zeitschriftenartikel zum Thema „Gintrac“
Geben Sie eine Quelle nach APA, MLA, Chicago, Harvard und anderen Zitierweisen an
Machen Sie sich mit Top-50 Zeitschriftenartikel für die Forschung zum Thema "Gintrac" bekannt.
Neben jedem Werk im Literaturverzeichnis ist die Option "Zur Bibliographie hinzufügen" verfügbar. Nutzen Sie sie, wird Ihre bibliographische Angabe des gewählten Werkes nach der nötigen Zitierweise (APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver usw.) automatisch gestaltet.
Sie können auch den vollen Text der wissenschaftlichen Publikation im PDF-Format herunterladen und eine Online-Annotation der Arbeit lesen, wenn die relevanten Parameter in den Metadaten verfügbar sind.
Sehen Sie die Zeitschriftenartikel für verschiedene Spezialgebieten durch und erstellen Sie Ihre Bibliographie auf korrekte Weise.
1
Kanišauskienė, Karolina, and Simona Veličkaitė. "Futbolininkių rezultatyvumo statistinis tyrimas." Jaunųjų mokslininkų darbai 49, no. 1 (2019): 54–59. http://dx.doi.org/10.21277/jmd.v49i1.209.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Šiame straipsnyje nagrinėjami Šiaulių moterų futbolo klubo „Gintra-universitetas“ futbolininkių 2016 m. fizinio parengtumo testų bei rungtynių protokolų duomenys. Straipsnio tikslas – pateikti atlikto futbolininkių rezultatyvumo statistinio tyrimo rezultatus. Vienas iš uždavinių – įvertinti „Gintros-universiteto“ futbolininkių fizinį parengtumą pagal merginų, stojančių į policijos mokyklą, vertinimo normas. Patikrinus hipotezę apie vidurkio lygybę skaičiui nustatyta, kad futbolininkių fizinis parengtumas vertintinas patenkinamai. Sudarytas tiesinės regresijos modelis futbolininkių aikštėje praleistam laikui prognozuoti ir logistinės regresijos modelis, kuriuo siekiama aprašyti tikimybę, kad atsitiktinai parinkta rungtynių metu aikštėje esanti komandos žaidėja įmuš įvartį.
2
Busquet, Grégory. "GINTRAC, Cécile et GIROUD, Matthieu (2014) Villes contestées. Pour une géographie critique de l’urbain. Paris, Éditions Les Prairies ordinaires, 416 p. (ISBN 978-2-35096-083-8)." Cahiers de géographie du Québec 59, no. 166 (2015): 147. http://dx.doi.org/10.7202/1034359ar.
Der volle Inhalt der Quelle
3
Kulakov, Vladimir. "Gintaras Kaupe." Archaeologia Lituana 16, no. 16 (2016): 40. http://dx.doi.org/10.15388/archlit.2015.16.9842.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Plokštinis kapinynas Kleine Kaup (Mažasis Kaupas), esantis Kaupo vietovės rytinėje dalyje (pietinis Kranzo, dabar Zelenogradskas, pakraštys, šiaurės Semba) buvo atrastas 1865 m. rugpjūčio 3 d. Nedidelės apimties kasinėjimus kapinyne 1932 m. vykdė Karlas Engelis. Iš Berlyno archyvuose išlikusios lakoniškos informacijos apie kasinėjimus aiškėja, kad kapinyne buvo surasti 23 prūsiški dviejų sluoksnių XI–XIII a. datuojami kapai. Atkasant ir valant prastai išlikusius griaučius, kape K52a greta apnykusios ir šaknų apardytos kaukolės rasta skirtingo skersmens gludintų gintaro karolių. Į vakarus nuo kaukolės likučių, prie dešinės apatinio žandikaulio pusės rasti trijų tordiruotų antsmilkinių fragmentai. Viename tokiame fragmente buvo įvertas karolis. Į šiaurės rytus nuo jo rasti dar du vieno karolio fragmentai. Taigi paaiškėjo, kad šiame kape palaidotos moters kaukolę iš kairės ir dešinės pusių puošė po du gludintus karolius. Be to, į dešinę nuo kaukolės buvęs karolis (abu?) įvertas į geležinius antsmilkinius su kabliuku užsegti viename gale.
4
Zdanys, Jonas, Sigitas Geda, and Petras Repšys. "Žalio gintaro vėriniai." World Literature Today 64, no. 2 (1990): 338. http://dx.doi.org/10.2307/40146551.
Der volle Inhalt der Quelle
5
Kastiņš, Juris Andrejs. "Gintera Grasa pēdējās atzīšanās." Aktuālās problēmas literatūras un kultūras pētniecībā: rakstu krājums, no. 25 (March 4, 2020): 242–46. http://dx.doi.org/10.37384/aplkp.2020.25.242.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
The article is dedicated to the Günter Grass’s (1927–2015) second posthumous book “In letzter Zeit” that came out in 2017. Heinrich Detering, a professor at the University of Göttingen and a friend of the poet, has compiled the last interviews with Grass and discussions on literature and politics. The concept of the book is based on critical analysis of Grass’s works, treating them not as comments on political events, but as expressions of the poet’s creative work, in which he was able to harmoniously merge and consolidate the fairy tale, art, and joy of imagination in one masterpiece. Detering looks at Grass’s life from the socio-political aspect, emphasising the writer’s role in the life of the country and the people. Grass’s social themes (German history, splitting of the state and reunification, refugee policy, etc.) are gradually crystallizing in the collection, not forgetting the events of German literary life and giving them a principled assessment and putting the culture of criticism as one of the most important issues. The dialogues with Grass, collected and published by Detering, is a valuable cultural and historical material both for the research of the writer’s creative work and for the evaluation of German literary processes.
6
Kareiva, Aivaras, Jonas Kiuberis, and Algimantas Merkevičius. "Baltijos gintaro ir archeologinės keramikos apibūdinimas." Archaeologia Lituana 12 (March 16, 2011): 25–35. http://dx.doi.org/10.15388/archlit.2011.12.5129.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Šiame straipsnyje rentgeno difrakcinės analizės (XRD) ir Furje transformacijos infraraudonosios spektroskopijos (FTIR) metodais buvo apibūdinti Baltijos gintaro ir archeologinės keramikos mėginiai iš dviejų Lietuvos archeologinių radaviečių: Benaičių (Vakarų Lietuva) ir Turlojiškių (Pietų Lietuva). Palyginimui buvo tirti Baltijos pajūrio (ties Nida) ir nežinomos kilmės gintaro, rasto Vilniaus senamiestyje archeologinių kasinėjimų metu, mėginiai. Tyrimo metu nustatyta, kad keturi gintaro mėginiai iš Baltijos pajūrio, du mėginiai iš archeologinių radaviečių ir nežinomos kilmės gintaro mėginys iš Vilniaus senamiesčio savo chemine sudėtimi niekuo nesiskiria. Todėl daroma išvada, kad visi tirti gintaro mėginiai priskirtini Baltijos jūros regiono gintarams. Archeologinių keramikos mėginių tyrimo pirmiau minėtais metodais metu iš dviejų Lietuvos archeologinių kompleksų buvo nustatyta, kad pagal fazinę sudėtį šie mėginiai skiriasi, t. y., be vyraujančios abiejuose mėginiuose kvarco fazės, Turlojiškių mėginiui, kitaip nei Benaičių arheologiniame komplekse aptiktam ir tirtam mėginiui, būdinga kalcito kristalinė fazė. Tikėtina, kad keramikos gamyba Turlojiškėse vyko žemesnėje temperatūroje, negu Benaičiuose. Daroma išvada, kad tiek XRD, tiek FTIR yra ypač vertingi gintaro ir archeologinės keramikos mėginių apibūdinimo metodai.
7
Meilutytė, Monika. "Prasmės (de)konstravimas per aktoriaus ir veikėjo (re)prezentaciją Gintaro Varno režisūroje." Jaunųjų mokslininkų darbai 2, no. 44 (2015): 76–83. http://dx.doi.org/10.21277/jmd.v2i44.166.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti ir įvertinti, kaip konstruojama ar dekonstruojama prasmė režisieriaus Gintaro Varno pastatymuose per aktoriaus ir veikėjo (re)prezentaciją. Rašant šį darbą buvo derinta naratologinė analizė ir lyginamasis metodas, o struktūralizmo ir postruktūralizmo teorijos ir jų sampratos buvo pasitelktos formuojant šiam tyrimui teorines prieigas.Tyrimo eigoje išryškėjo, kad Gintaro Varno darbuose aktoriaus funkcija yra tradicinė – jis turi sukurti fikcinį personažą, kuris yra spektaklio prasminio sluoksnio dalis. Tačiau pagrindinis veikėjas šio režisieriaus pastatymuose paprastai vaizduojamas kaip nevienalypė asmenybė. Be to, veikėjo daugialypumą aktoriui kartais padeda išreikšti kitos priemonės, pavyzdžiui, gali būti kuriamas intensyvus dialogas tarp aktoriaus vaidybos ir vaizdo projekcijų.Pastebėta, kad aktoriams Gintaro Varno spektakliuose dažnai tenka manipuliuoti skirtingais pasakojimo lygmenimis ir kurti „teatrą teatre“. Tokiu būdu aktoriai Gintaro Varno pastatymuose pasakojimą konstruoja pasitelkdami ne tik diegetišką mimezę, bet ir jos kaitą. Taip pat aktoriai ir jų personažų vaizdavimas spektakliuose padeda sukurti tikroviškumo ir sapniškumo susilietimus, itin svarbius šio režisieriaus kūryboje.Taigi per aktoriaus ir veikėjo (re)prezentaciją Gintaro Varno spektakliuose kuriami ir spektaklio darnumą palaikantys, ir kartu visumą išardantys elementai.
8
Błażejewski, Artur. "Gintaro kelias Lenkijoje. Tyrimų būklė ir perspektyvos." Archaeologia Lituana 12 (March 16, 2011): 57–63. http://dx.doi.org/10.15388/archlit.2011.12.5132.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Vadinamojo Gintaro kelio tyrimai Lenkijoje turi senas tradicijas. Šio kelio supratimas yra įsitvirtinęs lenkiškoje literatūroje (ne tik archeologinėje ir istorinėje), taip pat bendroje kultūroje. Kartais šis supratimas yra gerokai nutolęs nuo mokslo teiginių. Gintaro kelio Barbaricumo archeologijos tyrimai dar ilgai bus viena svarbiausių krypčių. Be abejo, Gintaro kelio tyrinėjimams didžiulę įtaką padarė J. Wielowiejskis. Jo svarbių romėniškajam laikotarpiui veikalų serija turėjo įtakos naujausiems prekybos ryšių tarp Romos imperijos ir barbarų genčių tyrinėjimams. Čia galima paminėti ne tik jo publikacijas, skirtas betarpiškai keliui, bet ir darbus, nagrinėjančius atskiras romėniškojo importo rūšis, romanizacijos problemas. Po prof. J. Wielowiejskio darbų paskelbta kitų archeologų ir istorikų publikacijų, taikant jo metodiką. Pirmiausia reikia sutelkti dėmesį į Gintaro kelio funkcionavimą Romos imperijos laikais ir pareikšti keletą pastabų dėl tolesnių tyrimų perspektyvos. 1980 m. išleistoje knygoje J. Wielowiejskis smulkiai aprašė savo Gintaro kelio viziją, kuri buvo susijusi su tiksliu šio kelio trasos nustatymu. Romos imperijos teritorijoje trasą buvo galima nustatyti lengvai, žinant kelių kryptis, nors ir netyrinėtas archeologiniais metodais, bet pagal architektūrinius elementus, matomus šiandieniniame landšafte. Dėl to Gintaro kelio atkarpa nuo Akvilėjos iki limeso, įskaitant ir jos atšakas, nekelia jokių abejonių. Sunkiau kalbėti apie barbarų gyventas sritis į šiaurę nuo Dunojaus. Čia Gintaro kelio trasa turi būti fiksuojama remiantis kitais radiniais ar prielaidomis. Pirmiausia būtina paminėti nuodugnią gyvenviečių tinklo analizę. Ši, savo ruožtu, turi remtis romėniškojo importo daiktų paplitimu. Tolią analizę ir padarė J. Wielowiejskis 1980 m. išleistame darbe. Ji buvo paremta ir ankstesnėmis romėniškų monetų paplitimo į šiaurę nuo Sudetų ir Karpatų studijomis. Apskritai teiginiai sutapo su ankstesnių tyrinėtojų (pvz., H. J. Eggerso) paskelbtais duomenimis. J. Wielowiejskis susigundė Gintaro trasos rekonstrukcija nuo Dunojaus limeso iki Baltijos, remdamasis įvairių archeologinių kultūrų pagrindinių gyvenviečių koncentracija, jose rastais romėniškojo importo daiktais, ypač stambiais, vadinamaisiais ,,pramoniniais“, ir brangiais. Vėlyvesni tyrinėtojai daugiausia kartojo pagrindinius šio archeologo teiginius. Kai kurie jų atkreipė dėmesį į didelių upių, kaip komunikacijos arterijų, reikšmę. Tai yra teisinga, turint galvoje romėniškojo laikotarpio valčių radinius. Iš jų reikia paminėti bent dvi skaptuotas valtis iš Silezijos, galbūt buvusias keltų dalimi. Oderio ir Vyslos upių vaidmuo yra svarbus dėl to, kad jos teka iš pietų į šiaurę. Šių upių panaudojimas susisiekimui yra akivaizdus. Pačioje imperijoje vandens transportas vaidino svarbiausią vaidmenį komunikacijoje. Tai liudija ne tik rašytiniai ir ikonografiniai šaltiniai, bet ir archeologiniai radiniai. Vandens transportas buvo pigesnis už sausumos ir, be to, dažniausiai gerokai greitesnis. Pastaruoju metu pareikšta ir kitokių nuomonių dėl Gintaro kelio funkcionavimo. Jų autoriai mano buvus būtent pagrindinę prekybinių ir kultūrinių mainų kryptį, mainų idėją ir t. t., bet ne realią trasą. Šie teiginiai remiami radinių, kurie rodytų komunikacijų tinklo infrastruktūrą limeso barbariškojoje pusėje, nebuvimu, nors ilgalaikiai mainai šiaurės–pietų kryptimi, nuo Italijos iki Baltijos, vyko. Kaip šiandien turime žiūrėti į Gintaro kelią? Atrodo, pirmiausia jis turėtų būti suvokiamas kaip tolimų prekybos ryšių ,,koridorius“. Negalima visiškai atmesti ir J. Wielowiejskio koncepcijos. Su keliu tenka sieti prie Vyslos žiočių P. Urbańczyko surastas medinio kelio liekanas. Tai yra iš naujo atidengtas objektas, kuris buvo aptiktas XIX a. pabaigoje. Šiam keliui panaudota medžiaga – medis – skiriasi nuo medžiagų, naudotų keliams pačioje Imperijoje. Tačiau ir tokio kelio reikšmė susisiekimui yra akivaizdi. Iš kitos pusės, naujus romėnų infrastruktūros elementus, atidengiamus į šiaurę nuo Dunojaus, galima susieti su laikinu pačių romėnų buvimu Moravijoje ir Slovakijoje. Kalbant apie Gintaro kelią, daugiau dėmesio reikėtų skirti chronologijai. Manyčiau, kad J. Wielowiejskis chronologijai paliko per mažai vietos, nors apie pačius importinius daiktus ir jų datavimą rašė labai tiksliai. Įvairiais laikotarpiais Gintaro kelias buvo nevienodai intensyviai naudojamas – vienoks buvo Imperijos ankstyvuoju laikotarpiu, kai gintaro poreikis buvo didžiausias, ir kitoks – tautų kraustymosi laikotarpiu, kai tolimus prekybos ryšius kontroliavo greičiausiai hunai. Galima pateikti keletą pasiūlymų, kaip toliau reikėtų vykdyti Gintaro kelio tyrinėjimus. Pirmiausia reikėtų išplėsti gyvenviečių struktūros tyrimus. Nors J. Wielowiejskis šiam klausimui skyrė daug dėmesio, jis galėjo remtis kur kas menkesne duomenų baze, palyginti su ta, kurią turime dabar. Šiandien galima plačiau panaudoti ir tarpdalykinius tyrimus, taikant neinvazinius metodus (t. y. aerofotografiją, geologinį radarą, magnetometrą ir kt.). Šie metodai leidžia tiksliau nustatyti gyvenviečių ribas, jų grupes, pastebėti pakitimus topografijoje, hidrografijoje. Šie tyrimai gali padėti atrasti naujus objektus, susijusius su komunikacijos priemonių infrastruktūra (tiltai, prieplaukos ir t. t.). Taip pat reikia toliau tyrinėti romėniškojo importo daiktus Barbaricume, juos kataloguoti. Yra naujų darbų iš romėniškosios numizmatikos srities. Be abejo, katalogavimo darbas lyg ir neturi pabaigos, tačiau nuolatinis duomenų bazės papildymas yra labai svarbus ir leidžia plačiau tyrinėti prekybos ryšius bei plačiau suprantamą romanizaciją. Labai naudingi yra ir rašytinių šaltinių apie Barbaricumą tyrinėjimai. Čia turimas galvoje ne tik naujas požiūris (galbūt taip pat nauji šaltinių vertimai?) į gerai žinomus tekstus (Tacitas, Ptolemajas ir kt.), bet ir vertimai ir kritinis požiūris į iki šiol nežinomus rašytinius šaltinius. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti turbūt anoniminiams dokumentams, dažnai aprašantiems įvairias barbarų gentis arba įvykius į šiaurę nuo romėnų limeso.
9
Šalčius, Kęstutis, Gintaras Turkevičius, and Vytė Valerija Maneikienė. "Osteoporozinis stuburo slankstelių lūžis po širdies operacijos." Lietuvos chirurgija 5, no. 3 (2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.3.2222.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Kęstutis Šalčius, Gintaras Turkevičius, Vytė Valerija ManeikienėVilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: chirurgai@santa.lt Osteoporozinis stuburo slankstelių lūžis, įvykęs po širdies operacijos, yra kazuistinis atvejis. Aprašome torokalinės stuburo dalies spontaninį lūžimą, kurio padarinys – stuburo smegenų pažeidimas 61 metų ligonei po širdies operacijos. Pagrindiniai žodžiai: vožtuvų protezavimas, osteoporozė Vertebral bone breaks after heart surgery Kęstutis Šalčius, Gintaras Turkevičius, Vytė Valerija ManeikienėVilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Cardiac Surgery Centre,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: chirurgai@santa.lt Osteoporotic vertebral break after heart surgery is a very rare complication. We report a case of 61-year-old woman who was diagnosed with later spontaneous backbone break after heart surgery. Key words: valve replacement, osteoporosis
10
Vanni, Simone Maria D'Angelo, Yara Marcondes Machado Castiglia, Eliana Marisa Ganem, et al. "Preoperative warming combined with intraoperative skin-surface warming does not avoid hypothermia caused by spinal anesthesia in patients with midazolam premedication." Sao Paulo Medical Journal 125, no. 3 (2007): 144–49. http://dx.doi.org/10.1590/s1516-31802007000300004.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
CONTEXT AND OBJECTIVE: Inadvertent perioperative hypothermia is common during spinal anesthesia and after midazolam administration. The aim of this study was to evaluate the effects of intraoperative skin-surface warming with and without 45 minutes of preoperative warming in preventing intraoperative and postoperative hypothermia caused by spinal anesthesia in patients with midazolam premedication. DESIGN AND SETTING: Prospective and randomized study at Hospital das Clínicas, Universidade Estadual Paulista, Botucatu. METHODS: Thirty patients presenting American Society of Anesthesiologists (ASA) physical status I and II who were scheduled for elective lower abdominal surgery were utilized. The patients received midazolam premedication (7.5 mg by intramuscular injection) and standard spinal anesthesia. Ten patients (Gcontrol) received preoperative and intraoperative passive thermal insulation. Ten patients (Gpre+intra) underwent preoperative and intraoperative active warming. Ten patients (Gintra) were only warmed intraoperatively. RESULTS: After 45 min of preoperative warming, the patients in Gpre+intra had significantly higher core temperatures than did the patients in the unwarmed groups (Gcontrol and Gintra) before the anesthesia (p < 0.05) but not at the beginning of surgery (p > 0.05). The patients who were warmed intraoperatively had significantly higher core temperatures than did the patients in Gcontrol at the end of surgery (p < 0.05). All the patients were hypothermic at admission to the recovery room (T CORE < 36° C). CONCLUSIONS: Forty-five minutes of preoperative warming combined with intraoperative skin-surface warming does not avoid but minimizes hypothermia caused by spinal anesthesia in patients with midazolam premedication.
11
Mohammed, Ovey N. "Ignatian Spirituality and the Bhagavad Ginta." Thought 62, no. 4 (1987): 423–34. http://dx.doi.org/10.5840/thought198762415.
Der volle Inhalt der Quelle
12
Oniščik, Marija. "VIENO SPEKTAKLIO ISTORIJA („NUSIAUBTOS ŠALIES“ CHRONOLOGIJA IR TOPOGRAFIJA)." Religija ir kultūra 4 (January 1, 2007): 93–111. http://dx.doi.org/10.15388/relig.2007.0.2797.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Tai filosofinis pasakojimas apie Gintaro Varno spektaklį „Nusiaubta šalis“ ir jo istorinį-literatūrinį kontekstą. Pagrindinė spektaklio tema įvardijama kaip Dievo vieta istorijoje. Tekste vartojami „vertikalaus laiko“ ir „istorijos spirale“ įvaizdžiai, būdingi viduramžių menui. Šalia pastebėjimų apie viduramžių teatro specifiką ir jos atspindėjimą spektaklyje tekste vartojamos H. Bergsono, G. Bachelard’o, G. Deleuze’o, P. Ricoeuro įžvalgos į laiko problematiką bei J. Derrida religijos filosofijos intarpai. Spektakliui būdingas virtualus laikų ir vietų daugybiškumas, skirtingų laikų sutraukimas vienoje trukmėje primena Bergsono „filosofinio laiko“ koncepciją. Paradigmos metonimiškumas leidžia traktuoti šį spektaklį kaip sakramentinį teatrą, kuriame performatyvumas bei papildomumo principas sukuria Realaus Buvimo efektą.Pagrindiniai žodžiai: teatras, istorija, vaizdas, laikas, vieta, Realus Buvimas.THE HISTORY OF ONE SPECTACLE (CHRONOLOGY AND TOPOGRAPHY OF „THE DESTROYED LAND“)Marija Oniščik SummaryThe text tells a story of „The Destroyed Land“ – the spectacle by Gintaras Varnas, considered as a spiral journey through time and places, paradigmatically showing the historical view of how the spectacle was born and performed, what literary images from Arthurian cycle gave rise to its plot and setting, what the historical and mythological import lies in the beginning of Grail legend, and what the sacramental meaning follows from it. The philosophical purpose of the text is to investigate the problem of time as it is presented in the spectacle together with treatment of place. It is argued that in the spectacle, there is a medieval view of history as „vertical“ time, presented paradigmatically as a whole, which reminds us of the Bergsonian conception of time with its instantaneous multiplicity. It is also proximate to medieval notion of aeviternity in Thomas Aquinas, as the mean between time and eternity, in which the succession of time treated as the changeableness of place, is compatible with being simultaneously whole. The text also analyses those features of the spectacle, which make it very similar to the medieval theatre with its simplicity of staging originated from liturgical drama. It is stated that here one has a sacred theatre, which has not a referential but a performative function to create a real world akin to the sacramental Real Presence, represented by the image of Grail. From the philosophical point of view, the religious longing for Grail can be treated as Derridian messianicity.Keywords: theatre, history. image, time, place, Real Presence.
13
BALTIERI, Letícia, Laisa Antonela SANTOS, Irineu RASERA-JUNIOR, Maria Imaculada Lima MONTEBELO, and Eli Maria PAZZIANOTTO-FORTI. "Use of positive pressure in the bariatric surgery and effects on pulmonary function and prevalence of atelectasis: randomized and blinded clinical trial." ABCD. Arquivos Brasileiros de Cirurgia Digestiva (São Paulo) 27, suppl 1 (2014): 26–30. http://dx.doi.org/10.1590/s0102-6720201400s100007.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
BACKGROUND: In surgical procedures, obesity is a risk factor for the onset of intra and postoperative respiratory complications. AIM: Determine what moment of application of positive pressure brings better benefits on lung function, incidence of atelectasis and diaphragmatic excursion, in the preoperative, intraoperative or immediate postoperative period. METHOD: Randomized, controlled, blinded study, conducted in a hospital and included subjects with BMI between 40 and 55 kg/m2, 25 and 55 years, underwent bariatric surgery by laparotomy. They were underwent preoperative and postoperative evaluations. They were allocated into four different groups: 1) Gpre: treated with positive pressure in the BiPAP mode (Bi-Level Positive Airway Pressure) before surgery for one hour; 2) Gpos: BIPAP after surgery for one hour; 3) Gintra: PEEP (Positive End Expiratory Pressure) at 10 cmH2O during the surgery; 4) Gcontrol: only conventional respiratory physiotherapy. The evaluation consisted of anthropometric data, pulmonary function tests and chest radiography. RESULTS: Were allocated 40 patients, 10 in each group. There were significant differences for the expiratory reserve volume and percentage of the predicted expiratory reserve volume, in which the groups that received treatment showed a smaller loss in expiratory reserve volume from the preoperative to postoperative stages. The postoperative radiographic analysis showed a 25% prevalence of atelectasis for Gcontrol, 11.1% for Gintra, 10% for Gpre, and 0% for Gpos. There was no significant difference in diaphragmatic mobility amongst the groups. CONCLUSION: The optimal time of application of positive pressure is in the immediate postoperative period, immediately after extubation, because it reduces the incidence of atelectasis and there is reduction of loss of expiratory reserve volume.
14
GALINIENĖ, GINTARĖ. "UNIVERSITETINĖS LEIDYBOS PROCESO SISTEMA: SANDARA IR JOS ELEMENTAI." Knygotyra 51 (January 1, 2015): 163–75. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v51i0.7896.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: gintare@cr.su.ltŠiaulių universiteto Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedraP. Višinskio g. 38, LT-76352 Šiauliai, LietuvaEl. paštas: gintare@cr.su.ltStraipsnyje nagrinėjama Lietuvos universitetinės leidybos proceso sandara ir jos elementai, išskiriant konkrečius leidybos etapus kaip vientisą ir nenutrūkstamą universitetinės leidybos darbo ir veiklos procesą. Universitetinėse leidyklose įvairių leidinių tipų rengimas publikuoti susideda iš dviejų pagrindinių etapų: 1) ikileidybinės parengties etapo, kuriame leidinys aprobuojamas mokslinės komisijos kaip tinkamas leidybai ir 2) leidybinės parengties etapo, kuriame leidinys perduodamas leidyklai ir ten rengiamas publikuoti. Vienas svarbiausių ikileidybinės parengties etapo elementų yra leidinio aprobacija akademinės institucijos struktūriniuose padaliniuose, padedanti išlaikyti aukštą universitetinės leidyklos publikuojamų mokslo ir studijų leidinių turinio kokybę. Tolesni aprobuotos ir atiduotos į leidyklą knygos leidybinės parengties etapai yra bendri – leidinys redaguojamas, koreguojamas ir maketuojamas. Taigi universitetinės leidybos proceso sandara ir jos elementai (veiksmai) – ikileidybinės ir leidybinės parengties etapai – traktuotini kaip vientisa ir nenutrūkstama leidybos proceso sistema. Straipsnyje prieita prie išvados, kad bendroji universitetinės leidybos proceso sistema yra tipinė ir tinka visoms akademinėms mūsų šalies institucijoms. Tačiau ši sistema, nors ir būdama vientisa ir nenutrūkstama, vis dar nėra pakankamai išplėtota dėl ilgai trunkančių ikileidybinės ir leidybinės parengties etapų.
15
GAY, ROBERT K. L. "GINTIC Institute of CIM: A national centre for R&D in CIM." International Journal of Computer Integrated Manufacturing 5, no. 4-5 (1992): 218–28. http://dx.doi.org/10.1080/09511929208944531.
Der volle Inhalt der Quelle
16
GALINIENĖ, GINTARĖ. "ŠIUOLAIKINĖS UNIVERSITETINĖS LEIDYBOS PERSPEKTYVŲ GAIRĖS." Knygotyra 54 (January 1, 2010): 291–300. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v54i0.3570.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: gintare@cr.su.ltKintant šiuolaikinio universiteto vaidmeniui, klostosi nauja aukštosios mokyklos misija, randasi naujų mokslinės komunikacijos formų, plečiasi tradicinės universitetinės leidybos galimybės. Universiteto leidėjai padarė didelę pažangą pradėdami publikuoti mokslo leidinius, ypač mokslo žurnalus, skaitmeninėje erdvėje. Tačiau ima ryškėti tendencija, kad spausdintinė mokslo žurnalo forma pamažu nyksta. Galima hipotetiškai svarstyti, kad kitas skaitmeninės universitetinės leidybos lygmuo – sukurti naujų leidybos formatų, kurie leistų taikyti tokias skaitmenines technologijas, kurios suteiktų galimybę mokslininkams atlikti itin integruotus skaitmeninius mokslinius tyrimus ir juos operatyviai platinti, aptarti su kitais mokslininkais, greitai atnaujinti jų turinį ir naudotis teikiamomis naujos kartos žiniatinklio galimybėmis.
17
Juga-Szymańska, Anna, and Pawel Szymański. "Radiniai iš 38 pilkapio Červony Dvor pilkapyne prie Geldapės. Pastabos dėl Bogačevo kultūros atsiradimo." Archaeologia Lituana 14 (January 1, 2013): 78–87. http://dx.doi.org/10.15388/archlit.2013.0.2640.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Tyrinėjant sūduvių pilkapyną Červony Dvor, 2011 m. pilkapyje Nr. 38 (1 pav.) aptikta radinių, kurių chronologija ryškiai nesutampa su bendra laidojimo paminklo chronologija, koncentracija. Pilkapis (jo centrinis kapas apiplėštas) (2 pav.), remiantis surastu pakabučiu, datuojamas C1a periodu (3 pav.). Jo pietiniame pakraštyje, po akmenų nuogrinda, aptikti keli daug ankstesni radiniai – gumbuotas žiedas, segė A. 67a, kvarcito skiltuvas ir kapas Nr. 148 su urna, papuošta daugiaskyle rankena (4 pav.). Žiedo su gumbeliais analogai leidžia manyti, kad jis pateko iš regionų, kurie I a. pr. Kr. buvo apgyvendinti keltų (1 žemėl.). Vienas panašus žiedas buvo surastas Pševorsko kultūros Kanopnicos kapinyne. Artimiausių segės A. 67a analogų taip pat žinoma Pševorsko kultūroje, ypač arčiausiai esančioje šios kultūros Nidzicos grupėje. Dar viena segė surasta toliau į šiaurę, Vidurio Lietuvoje, Adakavo kapinyne (2 žemėl.). Skiltuvų analogų taip pat surasta Pševorsko kultūroje. O puodas iš kapo Nr. 148 turi tiesioginių analogų Mozūrų regiono paminkluose, dažniausiai datuojamuose ankstyvuoju geležies amžiumi. Todėl galima manyti, kad Červony Dvor kapinyne mirusieji buvo laidojami jau tūkstantmečių sandūroje (A3/B1a periodas). Tai galima susieti su Bogačevo kultūros vadinamuoju pirmuoju horizontu. Yra žinomi to laikotarpio Bogačevo kultūros kapinynai vietovėse Babienta (Babienten), Novy Zyzdroj (Neu Sysdroy), Koček (Koczek), Muntovo (Alt-Muntowen), Labapa (Labab), Gžybovo (Grzybowen), Strengiel (Gross Strengeln), Kruklankai (Kruglanken), Romotai (Romoten), Rudzikai ir Botkunai (Botkunen) (3 žemėl.). Tuo pat metu dar gali funkcionuoti Vakarų baltų pilkapių kultūros gyvenvietės. Pirmojo horizonto pradžia – tai laikotarpis, kai buvo tęsiamos ankstesnės Vakarų baltų pilkapių kultūros tradicijos (toliau naudojamos gyvenvietės, keramika, kai kurie dirbinių tipai, pavyzdžiui, A tipo smeigtukai). Iš kitos pusės, jaučiama ryški gretimų kultūrų, visų pirma Pševorsko kultūros iš pietvakarių įtaka, atnešanti net keltų kultūrų įtaką. Bogačevo kultūra, su kuria yra susiję radiniai iš Červony Dvor, toli gražu nebuvo šių įtakų tikslas. Jos plinta toliau į šiaurės rytus per Nadruvą į Vidurio Lietuvą. Iki šiol tie ryšiai buvo interpretuojami kaip Gintaro kelio atšakos. Tai buvo grindžiama gintaro radiniais keltų paminkluose. Tačiau tuo laikotarpiu nematome ypatingos keltiško ar romėniško importo plėtros turtingoje gintaro Semboje. Importas ten atsiranda kiek vėliau, pradedant B1b–c periodu. Galbūt A3–B1a periode kelias, kuriuo keliavo Pševorsko ir Bogačevo kultūrų gyventojai, turėjo ir kitą tikslą, visiškai nevedantį į Sembą, o toliau į šiaurę. Šiaip ar taip, šie ryšiai prarado reikšmę keičiant kryptį maždaug B1 periodo pabaigoje. Nuo to laiko jo tikslu tapo neabejotinai Semba ir čia sparčiausiai besivystanti Dollkeimo-Kovrovo kultūra. Rytinės Bogačevo kultūros dalies paminklai tuo metu prarado savo reikšmę ir, galbūt, tai ir buvo priežastis, dėl kurios Červony Dvor kapinyne nelaidota net 200 metų iki B2/C1 periodo. Iš lenkų k. vertė Aleksiejus Luchtanas...Funde aus dem Hügel 38 des Gräberfeldes Czerwony Dwór bei Goldap. nmerkungen über den Anfänge der Bogaczewo-KulturAnna Juga-Szymańska, Pawel Szymański...
18
Migauskas, Gintaras, Ugnius Kšanas, and Egidijus Jaržemskas. "Mielopatija po raktikaulio osteosintezės Kiršnerio viela." Lietuvos chirurgija 1, no. 1 (2003): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2003.1.2449.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Gintaras Migauskas, Ugnius Kšanas, Egidijus JaržemskasVilniaus Greitosios Pagalbos Universitetinė ligoninė, Neurochirurgijos skyrius Įvadas / tikslas Kiršnerio vielos migracija po raktikaulio osteosintezės – gana dažna komplikacija, tačiau nugaros smegenų kanalo pažeidimas pasitaiko ypač retai. Pateikiamas klinikinis nugaros smegenų pažeidimo Th2-Th3 lygyje atvejis, kuris pasitaikė po raktikaulio osteosintezės Kiršnerio viela. Klinikinis atvejis Dėl juosmens skausmų, laipsniškai progresuojančios paraparezės, dubens organų funkcijos sutrikimo 60 metų ligonis tirtas traumatologų ir neurologų. Iš anamnezės duomenų paaiškėjo sąmonės praradimo epizodas. Buvo diagnozuota ir stuburo osteochondrozė, dešinės slankstelinės arterijos okliuzija. Tiriant rentgenu ir kaklo KT nustatyta Kiršnerio vielos migracija į stuburo kanalą. Ligonis buvo operuotas Neurochirurgijos skyriuje, atlikta Th2 laminektomija, pašalinta viela, pervėrusi stuburo kanalą ir nugaros smegenų maišą. Po operacijos neurologiniai simptomai išnyko. Išvados Vielos migracija į stuburo kanalą po raktikaulio osteosintezės – labai reta, bet įmanoma komplikacija. Klinikinė eiga gali būti netipiška, dėl to gali kilti diagnostikos sunkumų. Prasminiai žodžiai: osteosintezė, Kiršnerio viela, migracija, mielopatija. Myelopathy after clavicular osteosynthesis with Kirschner wire Gintaras Migauskas, Ugnius Kšanas, Egidijus Jaržemskas Background / objective The aim of our report was to describe a spinal cord lesion and chronic myelopathy after clavicular osteosynthesis due to Kirschner wire migration. Case report A 60-year-old male was suffering from low back pain, gradually progressing paraparesis, bladder and bowel dysfunction. An episode of short lost of consciousness was documented during the patient’s examination. Vertebral osteochondrosis and right vertebral artery occlusion were diagnosed. Plain films and CT scan demonstrated Kirschner wire migration to the spinal canal. The surgery was performed in the neurosurgical department: Th2 laminectomy was performed and the wire extracted from the transfixed spinal cord. After the surgery and subsequent rehabilitation the former neurological deficit resolved. Conclusions Wire migration after clavicular osteosynthesis is a very rare complication. Early diagnosis may be aggravated by an atypical clinical course and multiple masking symptoms. Keywords: clavicular osteosynthesis, Kirschner wire migration, myelopathy
19
GALINIENĖ, GINTARĖ. "UNIVERSITETINĖS LEIDYBOS SAMPRATA: TERMINIJOS PROBLEMATIKA." Knygotyra 53 (January 1, 2015): 112–22. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v53i0.7808.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: gintare@cr.su.ltNagrinėjant universitetinės leidybos reiškinį, keliamas šios sampratos terminologinės analizės uždavinys, t. y. neišvengiamai būtina apibrėžti pačią sąvoką „universitetinė leidyba“. Formuluojant universitetinės leidybos apibrėžtį, susiduriama su terminijos problema – specialiojoje literatūroje vartojama daug įvairių terminų. Situaciją sunkina ir tai, kad tokia sąvoka kaip „universitetinė leidyba“ apskritai nevartojama, taip pat šio termino nėra mūsų šalies terminų žodynuose. Kita problema – jos apibrėžtis nesuformuluota ir neaprašyta. Taigi į šiuolaikinės knygotyros paradigmą terminas „universitetinė leidyba“ nėra įtrauktas. Pastebima, kad kalbant apie mokslų akademijos, universiteto, instituto ar kitos aukštosios mokyklos mokslinės ir mokomosios literatūros leidybą, dažniausiai vartojamas „akademinės leidybos“ terminas, greta jo – „akademinio leidinio“ sąvoka, neišskiriant universitetinės leidybos reiškinio.
20
Liu, Wei, and S. Hossein Cheraghi. "Design and implementation of a generic nonconformance tracking and recovery (GINTR) system." Computers in Industry 57, no. 7 (2006): 631–39. http://dx.doi.org/10.1016/j.compind.2005.11.005.
Der volle Inhalt der Quelle
21
Juga-Szymańska, Anna. "Segė iš Lattenwalde’s. A67-68 tipo segės vakarų baltų kultūrinėje srityje." Archaeologia Lituana 12 (March 16, 2011): 36–47. http://dx.doi.org/10.15388/archlit.2011.12.5130.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Vienas įdomiausių radinių, paminėtų pirmojoje Martos Schmiedehelm disertacijoje, yra segė iš Lattenwalde’s. Šią segę tyrinėtoja skiria labai profiliuotoms segėms su atramine plokštele (Schmiedehelm, 1943, S. 96). Segė, anot M. Schmiedehelm, buvo iš Eduardo Gisevijaus – garsaus Tilžės kolekcininko – rinkinio (Tamulynas, 2009, p. 9–11). Segės radimo aplinkybės tiksliau nežinomos. Emilis Hollack (1908, S. 81–82) užsimena apie ankstyvojo romėniškojo laikotarpio kapinyną, nedaug vėlesnį arba vienalaikį su Lattenwalde’s segės deponavimo laiku. Galbūt tai ir buvo kapinynas, kuriame ši segė buvo užkasta. Ją reikia sieti su vadinamąja Dollkeimo-Kovrovo arba Sembos-Notangos kultūra. M. Schmiedehelm kartotekoje yra Lattenwalde’s segės eskizas. Segę piešė ir H. Jankuhnas. Jo iliustracija yra patikimesnė (1 pav.). Šie piešiniai rodo, kad buvo išlikusi tik segės viršutinė dalis, o kojelė ir užkaba yra susilydžiusios. Vis dėlto tai yra neabejotinai Almgreno IV grupės A 67-68 tipo labai profiliuota segė. Negalint segės konkrečiau skirti vienam arba kitam tipui, reikia apžvelgti abu. A 67-68 tipų segėms, rastoms europiniame Barbaricume, skirta nemažai dėmesio. Segių yra gana daug. Kur kas mažiau duomenų turima apie šių tipų seges vakarų baltų kultūrinėje srityje (plg. Stadie, 1919, S. 397, Abb. 175; Almgren, 1923, S. 156; Nowakowski, 2007, s. 22–23; Mą-czyńska, 2001, S. 168, 173). M. Schmiedehelm 1943 m. disertacijoje šių tipų segių sąraše mini devynias seges iš Mozūrų paežeryno regiono (plg. Katalog, 2 pav.). Šią informaciją galima patikrinti, remiantis kitais archyviniais šaltiniais. Tyrinėtoja pamini segę iš Zydroj Nowy, kapo Nr. 2. Kadangi kartotekoje išlikęs piešinys (3 pav.), galima šią segę sieti su Jezerine tipo segėmis ir išbraukti iš A67-68 tipo segių sąrašo. Du pastarųjų segių radiniai žinomi iš naujų P. Iwanickio tyrinėjimų Lisy vietovėje, taip pat iš Geldapės apylinkių. Pasak M. Schmiedehelm, iš Sembos teritorijos buvo žinomos dvi segės: iš Dollkeimo (2:11 pav.) ir aptariamoji iš Lattenwalde’s (1 pav.). Dar vienas radinys žinomas iš Lietuvos, iš Adakavo (2:1 pav.). Taigi iš viso vakarų baltų kultūros regione žinoma 14 segių. Stiliaus požiūriu ankstyviausias radinys yra Adakavo segė (2:1 pav.), skiriama A67 tipui, ir, pasak Stefano De-metzo, datuojama Augusto ir Tiberijaus laikotarpiu, o tai atitinka B1a periodą (Demetz, 1998, S. 140–143; 1999, S. 128, Taf. 35:1, 2). Visos likusios segės, sprendžiant iš archyvinių piešinių, yra tvirtos konstrukcijos, turi suplokštintą galvutę. Jas galima sieti su A67b arba A68 tipais. Šios segės Romos imperijoje pasirodė Tiberijaus valdymo laikotarpiu ir aptinkamos kartu su Klaudijaus ir Flavijų monetomis (Demetz, 1998, S. 143–144; 1999, S. 195). Wielbarko ir Przeworsko kultūrose segės datuojamos B1b periodu (Dąbrowska, 2003, s. 157). Segės yra vienos iš gausesnių, ankstyviausiai datuojamų radinių. Jeigu remtumės tik Mozūrų radiniais, tai šių segių chronologijai patikslinti duomenų nėra. Priešingai, A67-68 tipų segės, kaip importiniai daiktai, buvo ir yra laikomos chronologijos rodikliais. Dėl to tenka rinktis Vidurio Europos Barbaricumo chronologiją – B1b–c periodą. Vakarų baltų srityje A67-68 tipo segės daugiausia žinomos Bogaczewo kultūros paminkluose – Mozūrų paežeryno regione (1 žemėl.). Žiūrint į šių daiktų paplitimą matyti, kad segių aptikta palei liniją, einančią iš pietvakarių į šiaurės rytus, o tai leidžia teigti, jog jų patekimo į Mozūrus tarpininkai turėjo būti Przeworsko kultūros žmonės. Minėta A67-68 tipo segių paplitimo linija veda į šiandienės Geldapės apylinkes. Čia pačioje mūsų eros pradžioje tikriausiai ėjo kelias, jungiantis Mozūrus su nadruvių sritimi ir toliau su Nemuno žemupio sritimi. Iš nadruvių srities pagal Prieglių tikriausiai buvo galima buvo patekti į Sembos pusiasalį. Kalbant apie seges iš Sembos ir Lietuvos, negalima atmesti galimybės, jog tai yra Wielbarko kultūros įtaka, nors labiausiai gundanti hipotezė yra apie Bogaczewo kultūros tarpininkavimą. Įdomu, kad Lietuvoje, be Adakavo segės, nėra kitų aptariamo tipo segių radinių, tačiau yra panašiai datuojamų A69 tipo segių ir vadinamųjų Flügelfibeln, kurių daugiausia rasta Noricume ir Panonijoje (Michelbertas, 1992, p. 280–281, Abb. 1; 2001). Pastarųjų tipų segės Mozūrų paežeryne nežinomos. Galbūt tai lėmė skirtinga Lietuvos ir Mozūrų radinių kilmė. A69 ir sparninės segės, rastos Lietuvoje, Latvijoje ir Semboje, yra neabejotinai importuotos iš Romos imperijos (Michelbertas, 2001). O štai A67b-68 tipų segės, aptiktos Mozūrų srityje, tikriausiai buvo gamintos barbarų meistrų. A67b-68 tipo segių radinius (1 žemėl.) galima palyginti su Jezerine’o tipo segių paplitimu (Nowakowski, 2009, S. 111–112, Abb. 5). Pastarosios segės yra keliomis dešimtimis metų ankstyvesnės (2 žemėl.). W. Nowakowskis dėl Jezerine’o tipo segių paplitimo iškėlė mintį apie Gintaro kelio Mozūrų-nadruvių atšaką, vedančią iš šiaurinių imperijos provincijų galbūt link Gotlando (Nowakowski, 1996 b; 2009). Galima pabrėžti, kad tuo pačiu laikotarpiu kaip Jezerine’o tipo seges, reikia datuoti A67 tipo segę iš Adakavo, kuri į dabartinę Lietuvos teritoriją greičiausiai pateko minėta Gintaro kelio Mozūrų-nadruvių atšaka. A67b-68 tipo segių paplitimo žemėlapio vaizdas yra kitoks – matyti radinių Mozūruose ir labiau į šiaurę esančiose srityse. Radinių nebuvimą Nemuno žemupyje kompensuoja du radiniai šiaurinėje Sembos dalyje ir, būtent, Lattenwalde’ėje. A67b–68 tipo segių paplitimo žemėlapis kalba apie žmonių aktyvumą I amžiaus antrojoje pusėje. Toks vaizdas yra prieš paplintant prūsų serijos akinėms segėms (plg. Nowakowski, 1996 a, Anhang B, Karte 3) ir šiek tiek vėlesnis, paplitus Jezerine’o tipo segėms, kurių nerasta Semboje. Tai yra vadinamasis Dollkeimo-Kovrovo kultūros O periodas, paliudytas šio kapinyno medžiagos ir radinių Kuršių nerijoje. Žiūrint į to laikotarpio ar šiek tiek vėlesnį pagrindinės akinių segių serijos paplitimo horizontą, matyti, kad Semboje yra jau daugiau radinių, tačiau jie visi koncentruojasi šiauriniame pakraštyje netoli Dollkeimo vietovės. Mozūrų radiniai paplitę kaip ir A67-68 tipo segės (plg. Nowakowski, 1995, s. 27) (3 žemėl.). Primenant karo metu dingusias seges iš Lattenwalde’s ir Dollkeimo, galima kalbėti ne tik apie naujų A67b–68 tipo segių mokslinėje apyvartoje pasirodymą. Svarbu tai, kad galima liudyti žmonių aktyvumą šiame regione jau pačiame ankstyviausiame Sembos romėniškojo laikotarpio kultūros formavimosi etape (Dollkeimo-Kovrovo kultūros O periodas). Turint omenyje minėtų segių radinius galima teigti, kad šios kultūros pradžia buvo būtent Dollkeimo apylinkėse ir susijusi su patogaus išėjimo į jūrą iš Kuršių įlankos kontrole. Galima kalbėti ir apie Gintaro kelio Mozūrų-nadruvių atšakos pabaigą. Su šia atšaka galbūt galima sieti tik seges A67b. Stilistiniu požiūriu jos yra ankstyvesnės už A68 tipo seges. Tačiau radiniai neleidžia teigti, jog A67b tipo segės, aptiktos Mozūruose, priklauso ankstyvesniam chronologiniam laikotarpiui. Dėl to A67b ir A68 tipai aptarti kartu. Pradedant šių segių chronologiniu horizontu, galima kalbėti apie Mozūrų–Sembos kelio variantą, kuriuo tikriausiai buvo gabenamas gintaras į Romos imperiją.
22
Bičkauskas, Nerijus, Gintaras Žukauskas, Gintaras Apanavičius, and Marijus Gutauskas. "Retrogradinė pasaito kraujagyslių rekonstrukcija sergant lėtine žarnyno išemija." Lietuvos chirurgija 2, no. 2 (2004): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2004.2.2368.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Nerijus Bičkauskas, Gintaras Žukauskas, Gintaras Apanavičius, Marijus GutauskasVilniaus miesto universitetinės ligoninėsKraujagyslių chirurgijos skyriusAntakalnio g. 57, LT-10305 VilniusEl paštas: nnnb@post.omnitel.net Įvadas / tikslas Pasaito kraujagyslių rekonstrukcinės operacijos sudaro nedidelę kraujagyslių rekostrukcinių operacijų dalį, stambiausiose klinikose – tik iki 0,5% rekonstrukcinių operacijų kiekio. Pagerėjus diagnostikai, lengviau sprendžiama operacijos tikslingumo problema, tačiau kontroversiški lieka operacinės taktikos klausimai. Labiausiai paplitusios antegradinė ir retrogradinė kraujotakos atkūrimo operacijos. Antegradinė kraujotakos atkūrimo operacija turi pranašumų. Tačiau jos apimtis yra gerokai didesnė. Retrogradinis kraujotakos atkūrimas yra lengvesnė operacija ir dėl to palankesnė senyviems ligoniams. Mūsų siūloma metodika atlikti šuntą su lengvu linkiu yra optimali, leidžia išvengti šunto perlinkių, be to, anastomozė gula tolygiau, sugrąžinus žarnas į pirminę padėtį. Darbo tikslas – palyginti tiesaus šunto ir lenkto šunto efektą. Ligoniai ir metodai Nuo 1998 metų iki 2003 metų operuoti 29 ligoniai (17 vyrų ir 12 moterų). Iš jų 18 atliktas lenktas šuntas, 11 – tiesus šuntas. Taikytas retrogradinis kraujotakos atkūrimo metodas. Vidutinis ligonių amžius – 68,7 metų. Visi ligoniai tirti ultragarsu ir angiografiškai. Ligonio operacijos taktiką pasirinkdavo pats chirurgas. Rezultatai Operacijos metu kraujotaka buvo atkuriama į geresnį kolateralių tinklą ar kelias pilvo visceralines šakas. Siuvama šunto medžiaga (protezas ar autovena ) abiejose grupėse buvo panaši. Pooperacinių mirčių nebuvo. Stebint ankstyvuosius ir vėlyvuosius rezultatus paaiškėjo, kad I grupėje, kuriai buvo atliekamas lenktas šuntas, vienam ligoniui pasireiškė restenozė, II grupėje, kuriai buvo siuvamas tiesus šuntas, pasitaikė viena restenozė ir dvi šunto trombozės (1 ligonis operuotas skubos tvarka). Vėliau išgyvenamumas, klinikinis ir ultragarsinis efektas liko panašūs. Išvados Taikant ilgo lenkto šunto techniką, galima išvengti šunto perlinkio ir trombozės ar distalinės anastomozės susiaurėjimo, todėl naudojant šią techniką retrogradinė pilvo aortos visceralinių šakų kraujotakos atkūrimo operacija tampa gana veiksminga. Ji yra saugesnė, nei tradicinė tiesaus šunto technika. Prasminiai žodžiai: pasaito kraujagyslės, lėtinė žarnyno išemija, retrogradinė rekonstrukcija Retrograde mezenteric revascularisation for patients with chronic visceral ischemia Nerijus Bičkauskas, Gintaras Žukauskas, Gintaras Apanavičius, Marijus Gutauskas Background / objective Occlusive disease of mezenteric vessels makes only a small part of all vascular surgical cases. According to literature, mezenteric revascularization makes about 0.5% of all reconstructive operations. Improvement of diagnostic procedures led to a more precise selection of the patients for surgery, while the surgical technique remains quite controversial. Most widely accepted is the antegrade and retrograde revascularization of mezenteric arteries. The main disadvantage of antegrade revascularization is a difficult, long and traumatic procedure. Retrograde revascularisation is significantly less traumatic, what is very important for elderly and severely sick patients. The disadvantage of this procedure – if the graft is positioned straight – is kinking of the graft, which can lead to thrombosis. The method proposed by us – positioning of the graft with a soft kinking – in our opinion, is optimal, as it allows to avoid sharp kinking and thrombosis of the graft, anastomosis is located in a more anatomic position, and the bowels are located in the most physiological position after surgery. Patients and methods From January 1998 till December 2003, 29 patients were treated by revascularization of mezenteric arteries – all by the retrograde method. In 18 cases bypass was performed with soft kinking (group I), and in 11 cases strait bypass was inserted (group II). The mean age of the patients was 68.7 years. There were 17 male and 12 female patients in the group. All patients were investigated by Dupplex-scan and aortography. Bypass was inserted to the artery with a better collateral network or to several visceral arteries. The use of graft material (autologous vein or prosthetic graft) was similar in both groups. The choice of the procedure was at the discretion of the operating surgeon. Results There was no deaths in the immediate postoperative period. In remote postoperative period we observed 1 restenosis in group I (retrograde revascularization with a soft graft kinking). In group II, where strait graft was inserted, we observed 1 restenosis, and in 2 cases thrombosis of the graft was observed (one of them was operated on on emergency basis). In the remote period, the survival rate, clinical and Dupplex-scan results were similar. Conclusions The advantages of retrograde revascularization are less operative trauma, possibility to perform simultaneously reconstruction of aorto-iliac as well as renal arteries. Positioning the graft with a soft kinking showed better postoperative results, allowing us to propose it as a method of choice for mezenteric reconstructive surgery. Keywords: mezenteric vessels, chronic visceral ischemia, mezenteric revascularisation
23
Breivienė, Gintarė, Marytė Malevskienė, Andrius Čekuolis, and Kęstutis Trainavičius. "Vaikų, sergančių limfangioma, gydymo preparatu OK-432 (picibaniliu) patirtis." Lietuvos chirurgija 6, no. 2 (2008): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2008.2.2158.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Gintarė Breivienė, Marytė Malevskienė, Andrius Čekuolis, Kęstutis TrainavičiusVilniaus universiteto Vaikų ligoninė, Vaikų chirurgijos centras, Vilniaus universitetoVaikų ligoninės Chirurgijos centras, Santariškių g. 7, LT-08406 VilniusEl paštas: breiviene@gmail.com Įvadas / tikslas Pagrindinis limfangiomos gydymo būdas – jos pašalinimas. Tačiau radikaliai limfangiomą pašalinti ne visada įmanoma. Todėl ieškoma alternatyvių gydymo būdų. Pastaruoju metu labai paplito limfangiomų gydymas preparatu OK-432 (picibaniliu). Tyrimo tikslas – įvertinti vaikų limfangiomų gydymo rezultatus preparatu OK-432 (picibaniliu).. Ligoniai ir metodai Per 12 metų (1995–2006) preparatu OK-432 buvo gydyti 26 ligoniai (nuo 6 mėn. iki 15 metų amžiaus), sergantys įvairios lokalizacijos limfangiomomis. Cistine (makrocistine) limfangiomos forma sirgo 14 ligonių, kavernine (mikrocistine) – 12 ligonių. Rezultatai Trylika iš 14 ligonių, kurie sirgo cistine limfangiomos forma, pasveiko. Viena ligonė, nepadėjus skleroterapijai, buvo operuota. Iš 12-os sirgusiųjų kavernine forma visai pasveiko trys, labai pagerėjo šešiems, truputį pagerėjo trims. Išvada Mūsų patirtis leidžia daryti išvadą, kad OK-432 yra veiksmingas vaistas gydant cistines limfangiomas, taip pat jis padeda ir daliai ligonių, sergančių kavernine ligos forma. Pagrindiniai žodžiai: cistinė limfangioma, kaverninė limfangioma OK-432 (Picibanil) therapy in children with lymphangioma Gintarė Breivienė, Marytė Malevskienė, Andrius Čekuolis, Kęstutis TrainavičiusVilnius University Children’s Hospital, Center of Pediatric Surgery,Santariškių 7, LT-08406 Vilnius, LithuaniaE-mail: breiviene@gmail.com Background / objective The aim of this study was to evaluate the results of treatment with OK-432 of lymphangioma patients. Patients and methods During 12 years (1995–2006) we treated 26 children for lymphangiomas with OK-432. Their age ranged from 6 months to 15 years. Fourteen patients had cystic lymphangioma and 12 had cavernous lymphangioma. Results Thirteen patients with cystic lymphangioma recovered. One patient was operated on because of unsuccessful therapy, 3 patients from the 12 with cavernous lymphangiomas had a total shrinkage, 6 patients had a marked shrinkage and 3 a slight shrinkage. Conclusions Intralesional injection of OK-432 is an effective and safe treatment for lymphangiomas, especially for cystic lesions. Key words: cystic lymphangioma, cavernous lymphangioma
24
Budrius, Gintaras, and Henrikas Šimkevičius. "Echoskopu kontroliuojamų transrektalinių priešinės liaukos biopsijų komplikacijos." Lietuvos chirurgija 3, no. 4 (2005): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2005.4.2300.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Gintaras Budrius, Henrikas ŠimkevičiusVšĮ Šiaulių ligoninės Urologijos skyrius,Kudirkos g. 99, LT-76304 ŠiauliaiEl paštas: urolog@su.lt Tikslas Pateikti 2003–2004 m. Šiaulių ligoninėje atliktų transrektalinių sekstantinių priešinės liaukos biopsijų komplikacijų analizę. Ligoniai ir metodai Nuo 2003 m. sausio iki 2004 m. gruodžio VšĮ Šiaulių ligoninėje atliktos 687 sekstantinės priešinės liaukos biopsijos, iš jų 15 pacientų anksčiau buvo atliktas viršgaktinis drenažas dėl šlapimo susilaikymo, 18 ligonių tai buvo pakartotinės biopsijos, keturiems buvo prostatos cistos (0,5–2 cm). Prieš biopsiją visi pacientai profilaktiškai gydyti antibakteriniais preparatais. Rezultatai 104-iems (15,1%) pacientams pasireiškė komplikacijų. Dažnesnės komplikacijos buvo tiems, kurių priešinės liaukos tūris buvo didesnis nei 40 ml. Sunkios komplikacijos – retesnės. 3,5% vyrų karščiavo, 0,6% – susilaikė šlapimas. Keturi (0,6 %) pacientai, sergantys ūminiu prostatitu, ir keturi (0,6%) – urosepsiu, po biopsijos buvo hospitalizuoti. Vienas pacientas nuo urosepsio mirė. Padidėjusios rizikos grupė – tai pacientai, turintys prostatos cistų. Išvados Transrektalinės sekstantinės priešinės liaukos biopsijos išlieka saugi procedūra prostatos vėžiui diagnozuoti. Tačiau prostatos biopsijos neretai sukelia daug įvairių komplikacijų ir tai gali turėti įtakos paciento sveikatai. Reikšminiai žodžiai: sekstantinė priešinės liaukos (prostatos) biopsija, komplikacijos Complications after ultrasound-guided prostate biopsy Gintaras Budrius, Henrikas ŠimkevičiusDepartment of Urology, Šiauliai City Hospital,Kudirkos str. 99, LT-76304 Šiauliai, LithuaniaE-mail: urolog@su.lt Objective The paper reviews the complications after transrectal sextant ultrasound-guided prostate biopsies performed in 2003–2004 in Šiauliai Hospital. Patients and methods We performed 687 biopsies. 104(15.1%) were associated with complications. All participants received prophylactic antibiotic therapy. Results Complications are more frequent in patients with a prostate lager than 40 ml. Severe complications were far less frequent. 3.5% of patients developed fever after biopsy. Urinary retention was seen in 4 (0.6%) cases. Four (0.6%) men were admitted because of sings of prostatitis and 4 (0.6%) of urosepsis. One patient died from progressed urosepsis. Risk factors are analysed for men who had prostatic cyst. Conclusions Transrectal ultrasound-guided sextant prostate biopsy remains a safe procedure for the diagnosis of prostate cancer. However, prostate biopsy commonly causes a vast variety of complications and has a substantial impact on the patient’s well-being. Keywords: sextant prostate biopsy, complications
25
Ručinskas, Kęstutis, Saulius Miniauskas, Gintaras Rasimavičius, et al. "Širdies nepakankamumo gydymas implantuojant dirbtinį skilvelį INCOR." Lietuvos chirurgija 5, no. 3 (2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.3.2230.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Kęstutis Ručinskas1, Saulius Miniauskas1, Gintaras Rasimavičius1, Rimantas Bubulis2, Stanislovas Stankevič2, Vaclovas Jurkuvėnas2, Gitana Žemaitytė3, Vytė Valerija Maneikienė3, Vytautas Sirvydis1, Aleksandras Taucevičius41 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Anesteziologijos,intensyviosios terapijos ir skausmo gydymo centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius3 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius4 Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: kestutis.rucinskas@santa.lt Dirbtinis implantuojamas pastovios tėkmės kairysis skilvelis INCOR Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centre naudojamas nuo 2003 metų. Pacientams, kuriems nustatytas kraštutinis širdies nepakankamumas, implantuota 14 dirbtinių skilvelių. Po prijungimo 9 pacientai buvo išrašyti į namus, 4 iš jų sulaukė širdies persodinimo operacijos. Šiuo metu ambulatoriškai stebimi 4 pacientai, kuriems implantuotas INCOR skilvelis. Bendras pacientų stebėjimo laikas yra daugiau kaip 8,5 metų. Dirbtinio skilvelio INCOR implantacija yra labai efektyvus atrinktos grupės pacientų širdies nepakankamumo gydymo būdas. Pagrindiniai žodžiai: širdies nepakankamumas, dirbtinis skilvelis, širdies persodinimas Treatment of heart failure by implanting an INCOR left ventricular assist device Kęstutis Ručinskas1, Saulius Miniauskas1, Gintaras Rasimavičius1, Rimantas Bubulis2, Stanislovas Stankevič2, Vaclovas Jurkuvėnas2, Gitana Žemaitytė3, Vytė Valerija Maneikienė3, Vytautas Sirvydis1, Aleksandras Taucevičius41 Cardial Surgery Centre, Vilnius University, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Anesthesiology,Intensive Care and Pain Management Center, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania 3 Cardial Surgery Centre of Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania4 Vilnius University, Clinic of Cardiovascular Diseases,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: kestutis.rucinskas@santa.lt Continuous blood flow ventricular assist devices, INCOR, are used at Vilnius University Cardial Surgery Centre since 2003. Fourteen of them were implanted to terminal heart failure patients. After the procedure, 9 patients were discharged home and 4 received heart transplant. At the present time, four patients with INCOR are being observed at home. The cumulative time of the patients with the INCOR assist device is 8.5 years. Effective treatment for a selected group of patients with heart failure is ventricular assist device INCOR implantation. Key words: heart failure, assist device, heart transplantation
26
Klumbytė, Neringa. "Europe and Its Fragments: Europeanization, Nationalism, and the Geopolitics of Provinciality in Lithuania." Slavic Review 70, no. 4 (2011): 844–72. http://dx.doi.org/10.5612/slavicreview.70.4.0844.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
With a focus on Gintaras Beresnevičius's bookThe Making of an Empire(2003) and the marketing and consumption of "Soviet" sausages, this article explores the rise of national ideologies that promote an "eastern" and "Soviet" identity in Lithuania. Both during the nationalist movement against the Soviet Union and later in the 1990s and 2000s, the west and Europe were seen as sites of prestige, power, and goodness. Recently the reinvented "east" and "Soviet" have become important competing symbols of national history and community. In this article Neringa Klumbytė argues that nationalism has become embedded in the power politics of Europeanization. National ideologies are shaped by differing ideas about ways of being modern and European rather than by simple resistance to European Union expansion. The resulting geopolitics of provinciality, a nationalist politics of space, thus becomes an integral part of the story of European modernity and domination within a global history.
27
Taluntytė, Gintarė. "Gintare Taluntyte: One Step Further: Limiting the Scope of Functional Immunity on the Basis of Universal Jurisdiction? The Khaled Nezzar Case." Baltic Yearbook of International Law Online 13, no. 1 (2014): 1–25. http://dx.doi.org/10.1163/22115897-01301002.
Der volle Inhalt der Quelle
28
Semėnienė, Palmyra, Arimantas Grebelis, Rasa Joana Čypienė, Giedrė Nogienė, and Gintaras Turkevičius. "Protezinio infekcinio endokardito chirurginis gydymas: hospitalinis ir atokus išgyvenimas." Lietuvos chirurgija 5, no. 3 (2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.3.2206.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Palmyra Semėnienė1, Arimantas Grebelis1, Rasa Joana Čypienė1, Giedrė Nogienė1, Gintaras Turkevičius21 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras,Santariškių g, 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: chirurgai@santa.lt Tikslas Darbo tikslas – išanalizuoti pacientų, operuotų dėl protezinio infekcinio endokardito (PIE), hospitalinio ir atokiojo laikotarpio rezultatus. Ligoniai ir metodai Retrospektyviai analizuoti 41 paciento, operuoto dėl PIE Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centre, pooperaciniai ir atokieji rezultatai. Analizuojamas laikotarpis nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2006 m. liepos 1 d. Vidutinis pacientų amžius 51,2 ± 10,1 metų. Pirma grupė – 20 pacientų – anksčiau sirgę infekciniu endokarditu (IE), antra grupė – 21 pacientas – anksčiau operuoti dėl reumatinės, įgimtos ar kitos etiologijos širdies vožtuvų patologijos. Rezultatai Hospitaliniu laikotarpiu mirė 10 pacientų (26,8%). Pirmos grupės hospitalinis mirštamumas buvo 25,0%, antros grupės – 28,6%. Hospitalinis pirmos grupės pacientų išgyvenimas buvo 75,0%, o antros – 71,4%. Praėjus 5 metams po operacijos pirmos grupės pacientų išgyvenimas buvo 59,9%, o antros – 53,5%, p > 0,005. Išvada Pacientų, operuotų dėl PIE, hospitalinis mirštamumas tebėra didelis. Nepastebėta, kad pacientų, anksčiau operuotų dėl infekcinio endokardito, pooperacinis ir atokus išgyvenimas po reoperacijos dėl PIE reikšmingai skirtųsi nuo nesirgusiųjų infekciniu endokarditu išgyvenimo. Pagrindiniai žodžiai: infekcinis endokarditas, protezinis infekcinis endokarditas Surgical treatment of prosthetic valve endocarditis: early and long-term outcome Palmyra Semėnienė1, Arimantas Grebelis1, Rasa Joana Čypienė1, Giedrė Nogienė1, Gintaras Turkevičius21 Vilnius University Cardial Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 Vinius, Lithuania2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Cardial Surgery Centre,Santariškių str. 2, LT-08661 Vinius, LithuaniaE-mail: chirurgai@santa.lt Objective The objective of the present study was to examine in-hospital and long-term outcomes after surgical treatment of prosthetic valve endocarditis (PVE) between 1 January 2000 and 1 July 2006. Patients and methods Group 1 comprised 20 patients with previous infective endocarditis (IE) and group 2 – 21 patients without previous IE. The mean age was 51.2 ± 10.1 years. Results Ten patients (26.8%) died within 30 days post operation for PVE. In-hospital mortality of group 1 patients was 25% and of group 2 – 28.6%. The five-year survival rate is 59.9% (gr. 1) and 53.5% (gr. 2), p > 0.005. Conclusions Operation for PVE carries a high 30-day mortality and a reduced long-term survival. There was no evidence that previous infective endocarditis had an impact on survival rate in patients operated on for PVE. Key words: infective endocarditis, prosthetic valve endocarditis
29
Buckus, Bronius, Gintaras Varanauskas, Juozas Stanaitis, and Algimantas Stašinskas. "Svetimkūnis storojoje žarnoje: atvejo pristatymas ir literatūros apžvalga." Lietuvos chirurgija 7, no. 1-2 (2009): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2009.1.2138.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Bronius Buckus, Gintaras Varanauskas, Juozas Stanaitis, Algimantas StašinskasVilniaus universiteto Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinikos Bendrosios chirurgijos centras; Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė,Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl paštas: bronius.buckus@mf.vu.lt Svetimkūniai storojoje žarnoje nėra tokie reti, kaip kartais yra manoma. Į distalinę storojo žarnyno dalį patenkančių svetimkūnių įvairovė yra begalinė, kaip ir jiems pašalinti naudojamų metodų skaičius, aprašomas literatūroje.Šio straipsnio tikslas – aprašyti retą svetimkūnio storojoje žarnoje klinikinį atvejį ir pateikti literatūros apžvalgą.Aprašomas klinikinis avejis, kai 29 metų ligonis į tiesiąją žarną įsipurškė „Makroflex“ montažinių poliuretano putų, kurios stingdamos geba išsiplėsti iki dviejų kartų. Vyriškis atvyko į gydymo įstaigą praėjus trims valandoms po įvykio, tačiau pašalinti svetimkūnio priėmimo skyriuje nepavyko. Įvertinus anamnezę, kliniką ir tyrimų duomenis, bendrosios nejautros metu ligoniui buvo atliktas laparotominis pjūvis ir svetimkūnis pašalintas transanaliai. Operacijos metu išplėsta storoji žarna buvo nepažeista ir gyvybinga, todėl kolotomija nebuvo indikuotina. Ligonis sparčiai sveiko ir šeštąją dieną buvo išrašytas iš gydymo įstaigos. Straipsnio pabaigoje pateikiama literatūros ir svetimkūnių iš storosios žarnos šalinimo būdų apžvalga. Reikšminiai žodžiai: storoji žarna, svetimkūnis, gydymas Colorectal foreign bodies: a case report and current literature review Bronius Buckus, Gintaras Varanauskas, Juozas Stanaitis, Algimantas StašinskasVilnius University, General Surgery Center of Clinic of Gastroenterology, Nephrourology and Surgery, Vilnius University Emergency Hospital,Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mail: bronius.buckus@mf.vu.lt Rectal foreign bodies are not an uncommon presentation in the emergency department. The variety of foreign bodies inserted to the distal colon is enormous and ingenious methods have been described for the extraction of these foreign bodies.The aim of this article is to present a rare case of colorectal foreign body removal and to review current literature in this area.We present a case of a 29-year old male patient with a difficult colorectal foreign body of moisture-cure semirigid polyurethane foam insulation which expands roughly two times in size during curing. When manual transanal extraction in the emergency department failed, the patient was admitted directly to the operating room for retrieval of the foreign body under general anesthesia. A laparotomy was conducted and the foreign body was successfuly removed transanally from the colorectal region without a colotomy. The patient was discharged within 6 days of the operation. A current literature review is presented and a management strategy suggested. Key words: colorectal, foreign body, management
30
Mažeikienė, Rūta. "The Revitalization of Popular Theatre Forms in Contemporary Performance: The Case of Post-Soviet Lithuanian Theatre." Nordic Theatre Studies 29, no. 2 (2018): 120. http://dx.doi.org/10.7146/nts.v29i2.104608.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
The article examines the use of historical popular theatre forms in contemporary performance and analyses how historical popular theatre forms are revitalized in contemporary theatre. The first part of the article addresses the phenomena of popular theatre in general. Referring to the insights on this topic by such theatre scholars as D. Mayer (1972), P. Pavis (1998), T. Grammatas (2013) the article addresses the problem of the definition of popular theatre and discusses what are the major characteristics that make the forms of popular theatre into the source of creative renewal and artistic inspiration.The second part of the article analyses how historical popular theatre practices (such as pantomime, mime, puppetry or shadow plays) have been used by post-Soviet Lithuanian theatre artists – namely, director Gintaras Varnas at Šėpa theatre and director Vega Vaičiūnaitė at Miraklis theatre – as a stimulus to renew theatrical language and to foster new relationship with theatre audiences. The examples of both companies demonstrate that in spite of the conventional genre restrictions, the historical forms of popular theatre are not treated as an unquestionable museum relic, but rather as a means to create a live and immediate contact with a contemporary audience through universal historical forms.
31
Turkevičius, Gintaras, Stanislovas Stankevič, Arimantas Grebelis, Rasa Čypienė, and Palmyra Semėnienė. "Drungno kraujo kardioplegijos įvertinimas atliekant trijų vožtuvų korekcijos operacijas." Lietuvos chirurgija 5, no. 3 (2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.3.2203.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Gintaras Turkevičius1, Stanislovas Stankevič2, Arimantas Grebelis3, Rasa Čypienė3, Palmyra Semėnienė31 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Anesteziologijos,intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius3 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: chirurgai@santa.lt Ligoniai ir metodai 58 ligoniai (amžiaus vidurkis 66 metai), NYHA III–IV funkcinės klasės, suskirstyti į dvi grupes. Pirmoje grupėje (19 ligonių) taikyta pastovi retrogradinė drungno kraujo kardioplegija, antroje (39 ligoniai) – antegradinė frakcinė drungno kraujo kardioplegija. Aortos perspaudimo laikas 93 ± 5 min. Abiejų grupių ligoniams buvo vertinamas savaiminis širdies veiklos atsikūrimas po aortos atleidimo, EKG normalizavimosi laikas, trukmė nuo aortos atleidimo iki dirbtinės kraujo apytakos sustabdymo, adrenomimetikų poreikis pirmą pooperacinę parą, echoskopinis kairiojo skilvelio funkcijos įvertinimas prieš operaciją ir po jos. Rezultatai Išgyveno 54 ligoniai, mirė 4 (po 2 iš abiejų grupių). Vienas ligonis mirė nuo smegenų pažeidimo, du nuo dauginio organų nepakankamumo ir vienas nuo širdies silpnumo. Buvo geresni visų vertinamų tyrimų antros ligonių grupės rezultatai (1 lentelė). Išvados Trijų širdies vožtuvų korekcijos operacijose miokardo apsaugai tinkama naudoti tiek pastovi retrogradinė drungno kraujo kardioplegija, tiek frakcinė antegradinė drungno kraujo kardioplegija. Kiek geresni buvo antros ligonių grupės rezultatai. Pagrindiniai žodžiai: kardioplegija, vožtuvų korekcija Evaluation of tepid blood cardioplegia in three heart valve surgical correction Gintaras Turkevičius1, Stanislovas Stankevič2, Arimantas Grebelis3, Rasa Čypienė3, Palmyra Semėnienė31 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Cardiac Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Anesteziology,Intensive Care and Pain Management Center, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius3 Vilnius University, Cardiac Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 VilniusE-mail: chirurgai@santa.lt Objective Analysis of myocardial protection technique for triple valve surgery was performed. Patients and methods Fifty-eight NYHA III–IV F.cl patients, mean age 66 years, were the investigated. All the patients were divided into two groups. Continuous retrograde tepid blood cardioplegia was used in group I patients (19) and antegrade intermittent tepid blood cardioplegia in 39 patients (group II). Aorta cross-clamp time was 93 ± 5 min. After declamping the aorta, the following criteria were analysed: heart rhythm self-restoration, time to ECG normalization and time from declamping the aorta till weaning from CPB (reperfusion), epinephrine doses after surgery, left ventricle ejection fraction before and after procedure. Results Fifty-four patients survived and 4 patients died after surgery. The causes of death were: 1 – postoperative brain damage, 2 – multiorgan failure, 1 – severe heart failure. Postoperative heart function was better preserved in group II of the patients. Conclusions Both type of cardioplegia are suitable for triple valve surgery. A slight improvement of hemodynamic data was noted when intermittent tepid blood cardioplegia was used. Key words: cardioplegia, valve correction
32
Kalinauskas, Gintaras, Robertas Samalavičius, Arūnas Valaika, Gediminas Norkūnas, Jurgis Verižnikovas, and Giedrius Uždavinys. "Kairiojo skilvelio geometrijos ir tūrio atkūrimo operacija: priešoperaciniai ir operaciniai rizikos veiksniai." Lietuvos chirurgija 5, no. 3 (2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.3.2215.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Gintaras Kalinauskas1, Robertas Samalavičius2, Arūnas Valaika1, Gediminas Norkūnas1, Jurgis Verižnikovas3, Giedrius Uždavinys11 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Anesteziologijos,intensyviosios terapijos ir skausmo gydymo centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius3 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: chirurgai@santa.lt Įvadas / tikslas Ligoniams, kuriems yra poinfarktinė kairiojo skilvelio remodeliacija, reikalinga kairiojo skilvelio geometrijos ir tūrio atkūrimo operacija (Dor procedūra). Parenkant ligonius operacijai svarbu išsiaiškinti, kurie iš priešoperacinių ir operacinių rizikos veiksnių labiausiai turi įtakos operaciniam mirštamumui. Ligoniai ir metodai Tai retrospektyvus tyrimas. Ligoniai buvo operuoti laikotarpiu nuo 2000 metų sausio 1 dienos iki 2006 metų gruodžio 31 dienos. Išnagrinėti 88 ligonių, 69 vyrų ir 19 moterų, kurių amžiaus vidurkis 64,5±9,8 metų ir jiems atliktos aortos vainikinių arterijų jungčių suformavimo ir kairiojo skilvelio geometrijos ir tūrio atkūrimo operacijos (Dor procedūra), priešoperaciniai ir operaciniai duomenys. Rezultatai Iš 88 operuotų ligonių šeši ligoniai mirė, mirštamumas 6,8%. Mirusių ligonių priešoperacinės būklės EuroSCORE įvertinimo balas reikšmingai skyrėsi nuo išgyvenusiųjų (p = 0,0180), tai buvo sunkesni, didesnės rizikos ligoniai. Išaiškėjo, kad mirę ligoniai buvo dažniau operuoti skubos tvarka (p = 0,0077). Jų operacijos truko ilgiau, ilgesnė buvo ir jų dirbtinė kraujo apytaka. Išvados EuroSCORE balais vertinamas priešoperacinės būklės sunkumas, skubi operacija, ilgas operacijos ir dirbtinės kraujo apytakos laikas yra gana reikšmingi veiksniai vertinant operacijos riziką. Pagrindiniai žodžiai: kairiojo skilvelio geometrijos ir tūrio atkūrimo operacija Left ventricular reconstruction: preoperative and operative risk factors Gintaras Kalinauskas1, Robertas Samalavičius2, Arūnas Valaika1, Gediminas Norkūnas1, Jurgis Verižnikovas3, Giedrius Uždavinys11 Vilnius University, Cardiac Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Centre of Anaesthesiology,Intensive Therapy and Pain Management, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania3 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“,Cardiac Surgery Centre,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: chirurgai@santa.lt Background / objective The dor procedure is a surgical option in patients with coronary artery disease and postinfarction left ventricular aneurysm. The aim of this study was to evaluate our clinical experience in this procedure and determine risk factors for in-hospital mortality. Patients and methods This was a retrospective investigation. From January 1, 2000 to December 31, 2006, surgical ventricular restoration was performed in 88 patients (69 males), mean age 64.5 ± 9.8 (42–80) years. Patient with valve repair or replacement were excluded from the study. Results All patients underwent the Dor procedure with coronary artery bypass grafting. Crude mortality rate was 6.8%. Higher EuroSCORE, longer operation and cardiopulmonary bypass time and emergency surgery were univariate predictors of in-hospital mortality. Conclusions The Dor procedure with myocardial revascularization can be performed with acceptable mortality in this high risk group of patients. Higher EuroSCORE, longer operation and cardiopulmonary bypass time and emergency surgery increase the risk of in-hospital mortality. Key words: Dor procedure
33
Čapienė, Aistė, and Aistė Ragauskaitė. "VERSLUMO UGDYMO MODELIO TAIKYMAS UNIVERSITETE PER ASMENYBĖS ŽINIŲ IR ELGSENOS KAITĄ." Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development 39, no. 3 (2017): 291–302. http://dx.doi.org/10.15544/mts.2017.21.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Verslumas ugdomas daugelyje aukštųjų mokyklų, tačiau pasigendama apibendrintų verslumo ugdymo modelių, kurie atskleistų ne tik verslumo ugdymo procesą, bet ir papildomus veiksnius. Šiame straipsnyje siekiama papildyti mokslinius tyrimus, susijusius su verslumo ugdymu universitete per asmenybės žinių ir elgsenos kaitą. Pateiktas teorinis koncepcinis modelis, kuris grindžiamas pla-nuoto elgesio ir elgesio keitimo stadijų modelių pagrindu. Vadovaujantis sudarytu verslumo ugdymo modeliu atlikta atvejo analizė. Atveju pasirinkta Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Verslumo ugdymo centro veikla. Išanalizuoti modelį sudarantys veiksniai ir paly-ginta kaip praktiškai veikia nustatytas verslumo ugdymo modelis ir kokios dedamosios tarpusavyje sąveikauja pačiame modelyje. Pagrindinis straipsnio tikslas – teoriškai išanalizavus verslumo ug-dymo ypatumus, sudaryti verslumo ugdymo modelį universitete, atsižvelgiant į asmenybės žinių ir elgsenos kaitą, bei atlikti atvejo analizę Aleksandro Stulginskio universitete.
34
Mączyńska, Magdalena. "Auksinė segė iš Młoteczno (Hammersdorf) (Braniewo rajonas, Šiaurės Rytų Lenkija)." Archaeologia Lituana 14 (January 1, 2013): 181–98. http://dx.doi.org/10.15388/archlit.2013.0.2634.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
1873–1913 metais įvairiose Młoteczno kaimo (seniau Hammersdorf) vietovėse buvo rasta 17 auksinių ir sidabrinių dirbinių, iš kurių šiandien yra žinomi du auksiniai indai, vienas jų yra Rytų Romos, o kitas galų ar italų kilmės, Konstantijaus II medalionas, nukaldintas 335–336 metais, be to, auksinė segė, trys auksiniai kibiro pavidalo kabučiai ir dvi auksinės antkaklės. Antkaklės yra VI amžiaus, kiti radiniai datuojami IV amžiaus pabaiga ir V amžiaus pirmąja puse. Auksinė segė su granato ir gintaro inkrustacija sukėlė gyvą, dešimtmečius trunkančią diskusiją. Nesutarimai susiję su segės kilme: ar tai vietinis gaminys, ar jis pagamintas Vidurinėje ar Žemutinėje Padunojėje? Visi autoriai laikosi nuomonės, kad segė atspindi stilistinį perėjimą nuo Sackrau prie Untersiebennbrunno ir Szilágysomlyó stiliaus. Už jos vietinę kilmę pasisakė K. Godłowskis, R. Starkas, A. Cieślińskis ir V. Hilbergas, bet kai kurie jų palaikė ir segės skandinaviškąją kilmę, nes joje panaudoti ažūras ir filigranas. Už dunojiškąją kilmę pasisako J. Werner, R. Harhoiu, M. Schmauder ir D. Quast. Remiantis stilistiniais segės iš Młoteczno požymiais ir jos atitikmenimis iš D2 pakopos, t. y. Nežin-Szilágysomlyó- Regöly-Untersiebennbrunn-Rábapordány tipu, galima daryti prielaidą, kad radinys kilęs iš Vidurinės ir Žemutinės Padunojės dirbtuvių. Segė yra Dunojaus stiliaus liudijimas, rastas toli Šiaurėje....Die Goldfibel von Młoteczno (Hammersdorf), Kr. Braniewo in NordostpolenMagdalena Mączyńska...
35
Siaurusaitis, Benjaminas, Kęstutis Trainavičius, Gintarė Breivienė, Andrius Čekuolis, and Arūnas Strumila. "Vaikų uždaros pilvo traumos: diagnostika ir gydymas." Lietuvos chirurgija 2, no. 2 (2004): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2004.2.2371.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Benjaminas Siaurusaitis, Kęstutis Trainavičius, Gintarė Breivienė, Andrius Čekuolis, Arūnas StrumilaVilniaus universiteto Vaikų ligoninė ir Vaikų ligų klinikaSantariškių g. 7, LT-08406 VilniusEl paštas: gintas.posiunas@rvuvl.vu.lt Įvadas / tikslas Dauguma vaikų uždarų pilvo traumų pastaraisiais metais išgydoma konservatyviai. Darbo tikslas – apžvelgti šių traumų gydymo taktiką per 25 metus ir jo rezultatus. Ligoniai ir metodai Retrospektyviai analizuota 1979–2003 metais gydytų 1139 vaikų uždarų pilvo traumų priežastys, sužalojimų klinikiniai ir tyrimų duomenys, gydymo metodai ir rezultatai. Rezultatai Vaikų uždaros pilvo traumos dažniausiai įvyksta dėl buitinių traumų ir autoįvykių. Daugėja smurtinių traumų. Dažniausiai sužalojama blužnis (174 ligoniai, 15,3% visų traumų). Kepenų sužalojimai nustatyti 42 ligoniams (3,7%). Dėl tikslesnės diagnostikos per pastaruosius 5 metus šių pažeidimų gydymo taktika tapo konservatyvesnė: neoperuojant išgydyti 39 iš 47 blužnies traumą patyrusių vaikų (83,0%) ir 10 iš 12 kepenų traumą patyrusių vaikų (83,3%). Vaikų ertminių pilvo organų sužalojimai reti: 36 ligoniai (3,2%). Visi kasos, dvylikapirštės žarnos traumas patyrę ligoniai buvo operuoti. Jie pasveiko. 865 ligoniams (75,9%) diagnozuotas tik pilvo sumušimas. Mirė 3 ligoniai (0,3%). Išvados Nauji šiuolaikiniai tyrimo metodai – echoskopija, kompiuterinė tomografija – labai pakeitė vaikų uždarų pilvo traumų gydymo taktiką. Dėl tikslesnės diagnostikos daugumą blužnies, kepenų, kasos sužalojimų galima išgydyti konservatyviai. Operuojama besitęsiant ar atsinaujinus kraujavimui ir esant nestabiliai hemodinamikai. Reikšminiai žodžiai: vaikų uždaros pilvo traumos, pilvo organų sužalojimai, diagnostika, chirurginio gydymo taktika Blunt abdomen injury in children: diagnosis and treatment Benjaminas Siaurusaitis, Kęstutis Trainavičius, Gintarė Breivienė, Andrius Čekuolis, Arūnas Strumila Background / objective The large majority of children with blunt abdomen trauma are treated non-operatively. The aim of our study was to analyze the tactics of treatment of blunt abdomen trauma and the results of 25 years. Patients and methods The retrospective study of 1139 patients treated in our clinic between 1979 and 2003 has been undertaken. Causes of trauma, clinical and diagnostic data, methods of treatment and results were analyzed. Results The most common causes of injuries were conditions of life and motor vehicle accidents, but violent traumas were also frequent. Spleen injury was the most frequent blunt trauma (174 patients, 15.3%). Hepatic trauma was diagnosed in 42 patients (3.7%). The diagnosis was made clinically and confirmed by sonography. The background for non-operative treatment was the precise diagnostics including CT-scan: in the last 5 years 83% of spleen (39 patients) and liver (10 patients) injuries were treated non-operatively. All 36 patients (3.2%) with intestinal injuries were operated on. Injuries of the retroperitoneal organs (duodenum, pancreas) were rare. The diagnosis was confirmed by CT. All patients were operated on and recovered. The large majority of patients (865 patients, 75.9%) underwent only abdomen contusion. There were 3 deaths (0.3%). Conclusions New diagnostic modalities, sonography and CT-scan, changed the management of patients with blunt abdominal trauma. Most patients with liver and spleen blunt injuries are treated non-operatively. Operative treatment is indicated if there are signs of continuing bleeding and patients are hemodinamically unstable. Keywords: blunt abdomen injury in children, intraabdominal injuries, diagnosis, tactics of surgical treatment
36
Sirvydis, Vytautas, Arimantas Grebelis, Gintaras Turkevičius, et al. "Disekuojamoji torakoabdominalinės aortos aneurizma: nediagnozuota fistulė į kairįjį pagrindinį bronchą." Lietuvos chirurgija 2, no. 4 (2004): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2004.4.2353.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Vytautas Sirvydis1, Arimantas Grebelis1, Gintaras Turkevičius1, Vytautas Pronckus1, Remigijus Sipavičius1, Stasys Stankevičius2, Mindaugas Balčiūnas2, Povilas Radikas2, Evaldas Žurauskas31 Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinika, Širdies chirurgijos centras,Vilniaus universiteto ligoninė "Santariškių klinikos", Santariškių g. 2, LT-08611 VilniusEl. paštas: remsip@takas.lt2 Vilniaus universiteto Anesteziologijos ir reanimatologijos klinika,Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centras,Vilniaus universiteto ligoninė "Santariškių klinikos"3 Valstybinis patologijos centras Įvadas Pateikiamas nediagnozuotos disekuojamosios torakoabdominalinės aneurizmos (Crawfordo II tipo) fistulės į kairįjį plautį atvejis. Klinikinis atvejis Didelė intervencijos rizika ir sąlyginai stabili ligonio būklė nutolino operaciją. Paskutinio hospitalizavimo metu buvo įtarta aneurizmos disekacija ir spindžio trombozė. Dėl sparčiai blogėjančios būklės ligonis buvo operuojamas skubos tvarka. Operuojant rasta pilna trombų disekuojanti degeneravusi nusileidžiančiosios aortos aneurizma ir jos fistulė į kairįjį pagrindinį bronchą. Pašalinus aneurizmos maišą, nusileidžiančioji aorta buvo pakeista kraujagysliniu protezu, pašalintas ir nefunkcionavęs kairysis plautis. Pooperacinį laikotarpį sunkino tebesitęsiantis difuzinis kraujavimas. Nepaisant intensyvaus gydymo, ligonio būklė vis blogėjo ir jis mirė antrą parą po operacijos nuo dauginio organų nepakankamumo. Patologiniu pašalintojo plaučio tyrimu nustatyti seni organizuoti trombai ir nauji krešuliai bronchuose, taip pat cholesterolio kristalai parenchimoje, rodantys kraujavimo epizodus ir lėtinę embolizaciją aterominėmis plokštelėmis pro aneurizmos ir broncho fistulę. Išvada Ligonius, kuriems yra torakoabdominalinė aortos aneurizma, reikia stebėti labai aktyviai ir trumpai, o indikacijos chirurginiam gydymui turi būti nustatomos anksčiau ir ryžtingiau. Reikšminiai žodžiai: krūtinės aortos aneurizma, pilvo aortos aneurizma, disekuojamoji aortos aneurizma, aortos plyšimas Dissecting thoracoabdominal aortic aneurysm: an undiagnosed rupture into the left main bronchus Vytautas Sirvydis1, Arimantas Grebelis1, Gintaras Turkevičius1, Vytautas Pronckus1, Remigijus Sipavičius1, Stasys Stankevičius2, Mindaugas Balčiūnas2, Povilas Radikas2, Evaldas Žurauskas3 Background A case report presents a patient with undiagnosed Crawford type II dissecting thoracoabdominal aneurysm fistulation into the left main bronchus. Case report The high risk associated with the aneurysm repair and the conditionally stable patient’s state delayed the elective operative treatment. At a recent admission, aneurysm dissection with lumen thrombosis was suspected. The quickly deteriorating patient’s condition determined urgent surgical intervention. A dissecting degenerative descending aortic aneurysm packed with a large amount of thrombi and fistulation into the left main bronchus was found during the procedure. Following debridiment the descending aorta was replaced with a prosthetic graft, and the non-functioning left lung was extirpated. Persistent diffuse bleeding complicated the early postoperative course. Despite the aggressive medical therapy, the patient’s condition deteriorated progressively and he died on the second postoperative day due to multisystemic organ failure. Pathological investigation of the resected left lung showed chronic organized thrombi and fresh clots within the bronchi with cholesterol crystals in the parenchyma, evidencing bleeding episodes with chronic embolisation with atheromatous plaques through the aneurysm-bronchial fistula. Conclusion The follow-up of patients with thoracoabdominal aneurysm should be very active and short, and indications for surgical repair should be determined earlier and more decisively. Keywords: thoracic aortic aneurysm, abdominal aortic aneurysm, dissecting aortic aneurysm, aortic rupture
37
Turkevičius, Gintaras, Vytautas Sirvydis, Arimantas Grebelis, et al. "Ūminės kylančiosios aortos disekacijos chirurginio gydymo rezultatai." Lietuvos chirurgija 8, no. 3 (2010): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2010.3.2108.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Gintaras Turkevičius1, Vytautas Sirvydis1, Arimantas Grebelis1, Rasa Čypienė1, Palmyra Semėnienė1, Vilija Jakumaitė2, Gediminas Kitra2, Gediminas Kundrotas2, Pranas Šerpytis3 1 Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius El. paštas: chirurgai@santa.lt2 Klaipėdos jūrininkų ligoninė3 Vilniaus universiteto Kardiologijos ir angiologijos centras Darbo tikslas: Išanalizuoti ligonių, sergančių ūmine kylančiosios aortos disekacija, chirurginio gydymo rezultatus. Ligoniai ir metodai: 1997–2007 metais operuoti 89 ligoniai, sergantys ūmine aortos disekacija. Išanalizuota ligonių priešoperacinė būklė, pasirinktas širdies operacijos metodas, ankstyvieji ir vėlyvieji gydymo rezultatai. Rezultatai: Pooperaciniu laikotarpiu mirė 26 ligoniai (29,2 %). Mirties priežastys: nesustabdomas pooperacinis kraujavimas – 11, širdies nepakankamumas – 5, galvos smegenų pažeidimas – 8 ir dauginis organų nepakankamumas – 2 ligoniams. Labiausiai kraujavo operuojant Bental de Bono metodika. Priešoperaciniu laikotarpiu 23 ligoniams (25,8 %) diagnozuota širdies tamponada ir akivaizdus širdies nepakankamumas. Iš šių ligonių 19 (82,6 %) teko atlikti retorakotomiją dėl kraujavimo ir 6 (26,0 %) gydyti sunkų inkstų funkcijos nepakankamumą. Vėlyvuoju laikotarpiu iš išgyvenusių 63 ligonių du mirė nepraėjus 12 mėnesių, 5 – praėjus 1–6 metams po operacijos. Išvados: Kylančiosios aortos disekacijos operacinio gydymo rezultatai priklauso nuo ligonių būklės prieš operaciją ir operacijos pobūdžio. Širdies tamponada prieš operaciją ir didelio laipsnio širdies nepakankamumas labai didina operacijos riziką. Vėlyvieji chirurginio gydymo rezultatai yra geri. Reikšminiai žodžiai: kylančioji aorta, disekacija, chirurgija Acute dissection of ascending aorta: data of surgical treatment Gintaras Turkevičius1, Vytautas Sirvydis1, Arimantas Grebelis1, Rasa Čypienė1, Palmyra Semėnienė1, Vilija Jakumaitė2, Gediminas Kitra2, Gediminas Kundrotas2, Pranas Šerpytis3 1 Vilnius University, Clinic of Cardiovascular Diseases, Heart Surgery Centre, Vilnius University Hospital Santariškių Clinics, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania E-mail: chirurgai@santa.lt2 Klaipėda Seamen’s Hospital3 Vilnius University, Cardiology and Angiology Centre Objective: The aim of present study was to analyze the results of surgical treatment of patients suffering from dissecation of the ascending aorta. Patients and methods: During the period 1997–2007, 89 patients underwent operations because of acute dissecation of aorta. The preoperative data, methods of surgery and short-term as well as long-term results of treatment were analyzed. Results:There were 26 postoperative deaths (29.2 %). The causes of death included fatal postoperative bleeding (11), heart failure (5), brain impairment (8), multiple organ insufficiency (2). Bleeding was mostly characteristic of Bental-De Bono operations. In 23 patients (25.8 %), heart tamponade and marked heart failure were diagnosed preoperatively. In 19 of these patients (86.2 %), a rethoracotomy was required because of bleeding, and 6 (26.2 %), suffered from marked renal insufficiency. Seven of 63 survivors died during the long-term observation period (the survival time in two patients was up to 1 year, and 5 patients survived 1–6 years after the operation). Conclusion: The results of surgery for ascending aorta dissection depend on the preoperative condition of the patients and the mode of operation. The preoperative cardiac tamponade with a marked heart failure increases the risk of operation. The long-term results of the treatment are excellent. Key words: ascending aorta, dissection, surgery.
38
Laužikas, Giedrius, Gintaras Varanauskas, and Juozas Stanaitis. "Apendikulinio infiltrato diagnostikos ir gydymo ypatumai." Lietuvos chirurgija 2, no. 1 (2004): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2004.1.2377.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Giedrius Laužikas, Gintaras Varanauskas, Juozas StanaitisVilniaus universiteto Bendrosios ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Bendrosios chirurgijos centras,Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė,Šiltnamių g. 29, LT-2043 VilniusEl paštas: giedrius.lauzikas@vgpul.lt Įvadas / tikslas Apendikulinis infiltratas – viena iš ūminio apendicito formų, pasižyminti sudėtinga diagnostika ir gydymo ypatumais. Literatūroje diskutuojama, kuriam gydymo metodui – operaciniam ar konservatyviam – teikti pirmenybę. Mūsų darbo tikslas – apžvelgti apendikulinių infiltratų diagnostikos ir gydymo ypatumus pagal literatūros ir VGPUL duomenis. Ligoniai ir metodai Retrospektyviai išnagrinėtos 49 ligonių, 1992–2002 m. gydytų Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje nuo apendikulinio infiltrato, ligos istorijos. Vėlyvieji gydymo rezultatai vertinti apklausiant telefonu ar peržiūrint kartotinės hospitalizacijos ligos istorijas. Rezultatai Per 1992–2002 m. VGPUL Bendrosios chirurgijos klinikoje nuo apendikulinio infiltrato gydyti 49 ligoniai: 27 moterys ir 22 vyrai. Į stacionarą šia liga sergantys ligoniai kreipėsi vidutiniškai po 8,4 paros nuo ligos pradžios. Iki tol 43 ligoniai gydėsi patys, 4 – gydyti poliklinikoje nuo kitų ligų, 2 – išleisti iš ligoninės priimamojo. Stacionare vidutiniškai praleido po 17,4 dienos, dauguma jų pasveiko, mirė 2 ligoniai (4,08%). Diagnozuojant apendikulinį infiltratą remtasi šiais medicininės apžiūros duomenimis: čiuopiamu infiltratu dešinėje klubinėje srityje (29 ligoniai; 59,2%), pilvo echoskopijos (35 ligoniai; 71,4%) ar KT metu (vienas ligonis) matomu dariniu dešinėje klubinėje srityje. Keturiasdešimt apendikuliniu infiltratu sirgusių ligonių buvo operuoti: 27 ligoniams – atlikta laparotomija dešinėje klubinėje srityje ir drenavimas, 6 – vidurinė laparotomija ir drenavimas, 6 – ileocekalinio kampo rezekcija, 1 – dešinioji hemikolektomija. Devyni ligoniai buvo gydyti konservatyviai. Vėlyvuoju laikotarpiu iš 24 ligonių 18 buvo operuoti: šešiolikai atlikta apendektomija, dviem – dešinioji hemikolektomija. Šešiems iš 49 (12,24%) šia liga sirgusių ligonių diagnozuota onkologinė liga. Išvados Gydant apendikulinį infiltratą reikėtų skirti konservatyvų gydymą ir pagal galimybes išsiaiškinti ligos priežastį. Jei šis gydymas neveiksmingas, rekomenduojama ligonį operuoti. Operacijos metu radus apendikulinį infiltratą, tikslinga atlikti radikalią rezekcinę operaciją pagal onkologinius principus. Prasminiai žodžiai: apendikulinis infiltratas, laparotomija, drenavimas, ileocekalinio kampo rezekcija, hemikolektomija Diagnostics and treatment of appendiceal mass: 10 years of experience at Vilnius University Emergency Hospital Giedrius Laužikas, Gintaras Varanauskas, Juozas Stanaitis Background / Objective Discussions still continue concerning treatment tactics for appendiceal mass. The main endpoint of the study was to analyse appendiceal mass diagnostic measurements and treatment at Vilnius Emergency University Hospital. Patients and methods Medical records for patients admitted with "appendiceal mass" between 1992–2002 were reviewed. There were 49 patients treated for appendiceal mass at Vilnius Emergency University Hospital General Surgery Clinic during 1992–2002: 27 women, 22 men. Results The mean duration of hospitalisation was 17.4 days, two patients (4.08%) died. "Appendiceal mass" was diagnosed by clinical investigation in 29 patients (59.2%), by sonoscopy in 35 patients (71.43%), and by CT-scan in one patient. Fourty patients were operated on. Laparotomy in right iliac fossa and drainage were performed in 27, median laparotomy and drainage in six, ileocecal resection in 6 cases, right hemicolectomy in one case. Nine patients received conservative treatment. Malignancy was diagnosed in 6 patients (12.24%). Most "appendiceal masses" should be treated conservatively and examined carefully. Conclusions If there is no effect of conservative treatment, an operation should be performed. If appendiceal mass is found during operation, a radical resection according to oncological principles is the operation of choice. Keywords: appendiceal mass, laparotomy, drainage, ileocecal resection, hemicolectomy
39
Valaika, Arūnas, Gintaras Kalinauskas, Robertas Samalavičius, et al. "Stipininės arterijos naudojimas vainikinių jungčių chirurgijoje – vėlyvesnio laikotarpio rezultatai." Lietuvos chirurgija 5, no. 3 (2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.3.2198.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Arūnas Valaika1, Gintaras Kalinauskas1, Robertas Samalavičius2, Loreta Ivaškevičienė1, Gediminas Norkūnas1, Jurgis Verižnikovas3, Giedrius Uždavinys11 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Anesteziologijos,intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius3 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: arunas.valaika@santa.lt Įvadas Vidinė krūtinės arterija (VKA), naudojama aortos vainikinių jungčių (AVJ) operacijoms, vėlyvuoju laikotarpiu funkcionuoja geriau nei autoveninės (AV) jungtys. Stipininės arterijos (SA) reikšmė AVJ chirurgijoje dar nėra visiškai apibrėžta. Ligoniai ir metodai Vilniaus širdies chirurgijos centruose nuo 1997 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. 607 ligoniai buvo operuoti naudojant VKA, SA ir autovenas. Retrospektyviai buvo įvertinti šių operacijų vėlesnio laikotarpio rezultatai. Rezultatai 89% ligonių buvo 0–1 funkcinės klasės po 5 metų, 72% – po 7 metų. Praėjus 37 ± 28 mėnesio po operacijos angiografiškai ištirti 73 simptominiai ligoniai. Paaiškėjo, kad veikia 67 iš 75 (89%) VKA, 70 iš 88 (80%) SA ir 71 iš 112 (63%) autoveninių anastomozių. Vidutinis zonduotų ligonių amžius buvo 57 ± 10 metų. Vyriškos lyties ligonių buvo 68 (93%) moteriškos – 5 (7%). Vidutinis anastomozių skaičius vienam ligoniui buvo 3,7 ± 1,2, o SA atlikta 1,3 ± 0,7 anastomozių. Išvados SA jungtys vėlyvuoju laikotarpiu gali funkcionuoti geriau ar bent ne blogiau negu autoveninės jungtys, bet šiuo metu dar reikia daugiau duomenų, visiškai patvirtinančių šį teiginį. Pagrindiniai žodžiai: stipininės arterijos jungtys, aortos vainikinių jungčių operacija The usage of radial artery in coronary artery bypass surgery – midterm results Arūnas Valaika1, Gintaras Kalinauskas1, Robertas Samalavičius2, Loreta Ivaškevičienė1, Gediminas Norkūnas1, Jurgis Verižnikovas3, Giedrius Uždavinys11 Vilnius University, Cardiac Surgery Centre,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Anesthesiology,Intensive Care and Pain Management Center, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania3 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Cardiac Surgery Centre,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: arunas.valaika@santa.lt Objective Long-term studies have shown that internal thoracic artery (ITA) has a higher patency rate compared with saphenous veins grafts (SVG). The role of radial artery (RA) as a conduit for myocardial revascularization procedures should still be defined. Methods The study was designed as a retrospective investigation to evaluate the use of radial artery graft in patients referred to coronary revascularisation. From April 1, 1997 to December 31, 2006, 607 patients (pts) were operated on using RA, ITA and SVG. Results 93% of patients were in CCS functional class 0 or 1 five years and 72% seven year following surgery. Angiographic evaluation was performed in 73 symptomatic patients 37 ± 28 months after surgery. Patent ITA anastamosis was found in 67 cases of 75 (89%), RA in 70 of 88 (80%) and SVG in 71 of 112 (63%). The mean age of the patients was 58 ± 9 years. There were 68 (93%) male and 5 (7%) female patients. The average distal anastomosis per patient was 3.7 ± 1.2 and RA grafts 1.2 ± 0.5. Conclusions Radial artery is a good conduit for myocardial revascularization: the harvesting technique is simple, it has a good length to achieve the distal parts of all coronary arteries. Midterm results of RA patency tend to be satisfactory. Key words: radial artery graft, coronary artery bypass grafting
40
Čypienė, Rasa Joana, Palmyra Semėnienė, Arimantas Grebelis, and Gintaras Turkevičius. "Rizikos veiksnių įtaka ligonių išgyvenimui po kylančiosios aortos aneurizmos korekcijos konduitu." Lietuvos chirurgija 5, no. 3 (2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.3.2204.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Rasa Joana Čypienė1, Palmyra Semėnienė1, Arimantas Grebelis1, Gintaras Turkevičius21 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: chirurgai@santa.lt Tikslas Analizuoti rizikos veiksniai 221 ligonio, kuriam atlikta kylančiosios aortos aneurizmos esant aortos vožtuvų nesandarumui, korekcija konduitu. Ligoniai ir metodai Darbas atliktas Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centre. Ligoniai stebėti nuo vieno mėn. iki 20 metų po operacijos. Pacientai tirti suskirstyti į šias tris grupes pagal klinikinę eigą:• 1 grupė – ūminė sluoksniuojančioji kylančiosios aortos aneurizma (ŪSA) – 48 (21,7%) ligoniai, vidutinė simptomų atsiradimo trukmė – 0,25 ± 0,11 mėn.• 2 grupė – lėtinė sluoksniuojančioji kylančiosios aortos aneurizma (LSA) – 44 (19,9%) ligoniai, vidutinė simptomų atsiradimo trukmė – 24,4 ± 5,26 mėn.• 3 grupė – lėtinė nesisluoksniuojančioji kylančiosios aortos aneurizma (LNA) – 129 (58,4%) ligoniai, vidutinė simptomų atsiradimo trukmė – 44,6 ± 5,06 mėn. Priešoperacinė vidutinė funkcinė klasė (f. kl.) (NYHA) klinikinėse grupėse atitinkamai buvo: 4,5 ± 0,08; 4,0 ± 0,12 ir 3,5 ± 0,05. Rezultatai Išskirta 14 (p < 0,01) reikšmingų rizikos veiksnių, turėjusių įtakos ligonių išgyvenimui – amžius, ligos trukmė, priešoperacinė funkcinė klasė, skausmas už krūtinkaulio, šokas, priešoperacinis miokardo infarktas Q+, KSdd, KSH, sistolinis arterinis kraujospūdis, DKA trukmė, galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas, kairiojo skilvelio išmetimo frakcija, kylančiosios aortos skersmuo. Koreliacinė analizė parodė, kad yra glaudus tiesinis priešoperacinės f. kl. ir DKA trukmės – r = 0,374 (p = 0,01) ryšys. Išvados Analizė parodė, kad ligonių išgyvenimui tiek hospitaliniu, tiek atokiu periodais turėjo įtakos nustatyti reikšmingi rizikos veiksniai pagal klinikinę eigą. Pagrindiniai žodžiai: kylančiosios aortos aneurizma Effects of risk factors on patients’ survival after replacement of ascending aorta aneurysm with aortic valve insufficiency using conduit Rasa Joana Čypienė1, Palmyra Semėnienė1, Arimantas Grebelis1, Gintaras Turkevičius21 Vilnius University, Heart Surgery Center, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Heart Surgery Center,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: chirurgai@santa.lt Objective Risk factors were analyzed for 221 patients after replacement of ascending aorta aneurysm with aortic valve insufficiency using a conduit. Patients and methods Work was accomplished at Vilnius University Heart Surgery Center. Patients were followed up from 1 month to 20 years after operation. By the clinical course they were divided into three groups:group 1 – acute dissecting aortic aneurysm (ADA) – 48 (21.7%);group 2 – chronic dissecting aortic aneurysm (CHDA) – 44 (19.9%);group 3 – chronic aneurysm without dissection (CHAWD) – 129 (58.4%) patients. The mean period of anamnesis was in group 1 – 0.25 ± 0.11 months; group 2 – 24.4 ± 5.26 months; group 3 – 44.6 ± 5.06 months. The preoperational mean functional class in the groups was 4.5 ± 0.08; 4.0 ± 0.12 and 3.5 ± 0.05 respectively. Results There were 14 significant risks factors which have an impact on the survival of patients: age, period of anamnesis, preoperational functional classes, pain over the breastbone, preoperational myocardial infarction Q+, LVDD, LVH, systolic arterial hypertension, cardiopulmonary bypass (CPB) term, head cerebra failure, ejection fraction, ascending aorta diameters. Correlation analysis showed a close relation between preoperation functional class and CPB term r = 0.374 (p = 0.01). Conclusions Significant risk factors in different group of patients influenced their both in-hospital and follow-up survival. Key words: ascending aorta aneurysm
41
Ginting, Nurzainah, and E. Pase. "Effect of incubation time of sago (metroxylon sago) waste by local microorganism ″ginta″ on ph, crude protein, and crude fiber content." IOP Conference Series: Earth and Environmental Science 130 (March 2018): 012022. http://dx.doi.org/10.1088/1755-1315/130/1/012022.
Der volle Inhalt der Quelle
42
Valeikaitė, Gintarė, Juozas Stanaitis, Nerijus Kaselis, Eligijus Poškus, Kęstutis Strupas, and Dainius Pavalkis. "Laparoskopinė storosios žarnos chirurgija: pirmoji patirtis Lietuvoje." Lietuvos chirurgija 4, no. 4 (2006): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2006.4.2256.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Gintarė Valeikaitė1, Juozas Stanaitis2, Nerijus Kaselis3, Eligijus Poškus4, Kęstutis Strupas4, Dainius Pavalkis11 Kauno medicinos universiteto klinikų Chirurgijos klinika;2 Vilniaus universiteto Bendrosios ir plastinės chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos klinika;3 Klaipėdos apskrities ligoninės Chirurgijos skyrius;4 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: valeikaite@gmail.com Įvadas Šio straipsnio tikslas – įvertinti pirmąją laparoskopinės storosios žarnos chirurgijos praktiką Lietuvoje ir supažindinti su pasauline patirtimi. Metodai Sudarytas klausimynas išsiųstas keturiems pagrindiniams Lietuvos centrams, kuriuose atliekamos storosios žarnos laparoskopinės operacijos. Išnagrinėti 56 atliktų operacijų duomenys. Trisdešimt šeši (64,3%) pacientai buvo operuoti nuo vėžio: penkiolika – nuo riestinės, vienuolika – tiesiosios, keturi – kylančiosios, trys – aklosios, du – skersinės ir vienas – nusileidžiančiosios žarnos vėžio. Nuo nepiktybinių storosios ir tiesiosios žarnos ligų operuota dvidešimt (35,7%) pacientų: aštuoni – nuo divertikuliozės, aštuoni – tiesiosios žarnos iškritimo, keturi – pailgėjusios riestinės žarnos. Vidutinis moterų amžius – 64,9 metų, vyrų – 59,7 metų. Rezultatai Buvo atlikta septyniolika aukštų priekinių tiesiosios žarnos rezekcijų, vidutinė operacijos trukmė (VOT) – 203,9 min., penkiolika dešinių hemikolektomijų, VOT – 212 min., devynios kairios hemikolektomijos, VOT – 221,4 min., šešios riestinės žarnos rezekcijos, VOT – 194 min., trys riestinės ir tiesiosios žarnos rezekcijos, VOT – 220 min, aštuonios rektopeksijos, VOT – 179,5 min., viena tiesiosios žarnos ekstirpacija, VOT – 255 min. Visos žarnų jungtys buvo padarytos intrakorporaliniu būdu, išskyrus dešinę hemikolektomiją, kai jungtis padaroma išorėje per minilaparotominį pjūvį dešinėje pilvo sienos pusėje. Konversijos priežastys dviem atvejais buvo kraujavimas iš pasaito ir dviem atvejais – peraugęs į gretimus organus navikas. Vidutiniškai prieš operaciją ligoniai gulėjo 3,2 dienos, po operacijos – 8,3 dienos. Išvada Laparoskopinis metodas toliau vertinamas atliekant perspektyvųjį nacio nalinį tyrimą. Reikšminiai žodžiai: laparoskopija, storoji žarna, chirurgija First experience in laparoscopic colorectal surgery in Lithuania Gintarė Valeikaitė1, Juozas Stanaitis2, Nerijus Kaselis3, Eligijus Poškus4, Kęstutis Strupas4, Dainius Pavalkis11 Kaunas University of Medicine, Clinic of Surgery;2 Vilnius University Clinic of General, Plastic Surgery, Orthopedic and Traumatology;3 Klaipėda City Hospital;4 Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos, Centre of Abdominal Surgery,Santariškių 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: valeikaite@gmail.com Objective To evaluate the first experience in laparoscopic colorectal surgery in Lithuania and to review the worldwild accepted practice. Methods A questionnaire was sent to four major centers performing laparoscopic colorectal surgery in Lithuania. Analysis of obtained data showed that 56 laparoscopic operations were performed. For colorectal cancer were operated 36 patients (64.3%): 11 for rectal, 15 for sigmoid, 4 for ascending colon, 3 for ceacal, 2 for transversal and 1 for descending colon cancer. For benign colorectal disease – 20 (35.7%): 8 for diverticular disease, 8 for rectal prolapse, 4 for constipation caused by sigmoid elongation. The mean age of males was 59.7 and of females – 64.9 years. Results There were performed 15 laparoscopic left hemicolectomies (the mean operative time (MOT) 212 min), 17 laparoscopic high rectal resections (MOT 203.9 min), 9 laparoscopic right hemicolectomies (MOT 221.4 min), 6 sigmoid resections (MOT 194 min), 3 sigmoid and rectal resections (MOT 220 min), 8 laparoscopic rectopexies (MOT 179.5 min) and one laparoscopic abdominoperineal resection, operative time 255 min. All the anastomoses were intracorporeal, except right hemicolectomies and sigmoid resections. The reasons for conversion were bleeding from mesenterium in 2 cases and advanced tumours in 2 cases. The mean preoperative stay was 3.2 and postoperative stay 8.3 days. Conclusions There could not be clear conclusions, and the laparoscopic method is being further evaluated by a prospective national trial. Key words: laparoscopic colorectal surgery
43
Samalavičius, Robertas, Irina Misiūrienė, Karolis Urbonas, et al. "Padidėjusi laktatų koncentracija plazmoje kaip prognostinis didesnio mirštamumo ir komplikacijų po miokardo revaskuliarizavimo operacijų rodiklis." Lietuvos chirurgija 5, no. 3 (2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.3.2195.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Robertas Samalavičius1, Irina Misiūrienė1, Karolis Urbonas1, Ieva Norkienė1, Gintaras Kalinauskas2, Gediminas Norkūnas2, Arūnas Valaika2, Alis Baublys11 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Anesteziologijos,intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: robertas.samalavicius@santa.lt Įvadas / tikslas Šio darbo tikslas buvo nustatyti padidėjusios laktatų koncentracijos miokardo revaskuliarizavimo operacijų metu dažnį ir įvertinti šio rodiklio galimybes prognozuojant pooperacinį mirštamumą ir pooperacinių komplikacijų kilimą. Ligoniai ir metodai Nuo 2003 m. sausio 5 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. mūsų klinikose atlikta 600 vainikinių arterijų apeinamųjų jungčių suformavimo operacijų dirbtinės kraujo apytakos sąlygomis. Šie ligoniai ir sudarė tiriamąją grupę. Laktatų koncentracija plazmoje buvo nustatoma prieš prijungiant dirbtinę kraujo apytaką, prieš atleidžiant aortą, neutralizavus hepariną protaminsulfatu ir ligonio atkėlimo po operacijos į Intensyvios terapijos skyrių metu. Rezultatai Didesnė nei 5 mmol/l laktatų koncentracija plazmoje buvo nustatyta 2,5% ligonių dirbtinės kraujotakos metu, 6,7% – protamino neutralizavimo metu ir 10,8% – atvykimo į Intensyviosios terapijos skyrių metu. Ligonių, kurių laktatų koncentracija kraujyje buvo didesnė nei 5 mmol/l, mirštamumas siekė 19,3% ir 59,6%, taip pat jiems pooperaciniu laikotarpiu pasitaikė komplikacijų, o ligonių, kurių laktatų koncentracija mažesnė, mirštamumas buvo 3,2%, ir tik 10,3% jų pooperaciniu laikotarpiu pasitaikė komplikacijų. Išvados Laktatų koncentracija plazmoje po kardiochirurginių operacijų gana dažnai padidėja. Didesnė nei 5 mmol/l laktatų koncentracija kraujyje buvo daugiau nei 10% pacientų atvykimo į Intensyviosios terapijos skyrių po miokardo revaskuliarizavimo operacijų metu. Padidėjusi laktatų koncentracija poperfuziniu laikotarpiu leidžia nustatyti, kurių ligonių operacinio mirštamumo ir komplikacijų susidarymo rizika gerokai didesnė. Pagrindiniai žodžiai: laktatai, rizikos veiksniai, mirštamumas, pooperacinės komplikacijos Serum lactate level as predictor of mortality and morbidity following coronary artery bypass grafting Robertas Samalavičius1, Irina Misiūrienė1, Karolis Urbonas1, Ieva Norkienė1, Gintaras Kalinauskas2, Gediminas Norkūnas2, Arūnas Valaika2, Alis Baublys11 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Center of Anesthesia,Intensive Care and Pain Management, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University , Heart Surgery Center,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: robertas.samalavicius@santa.lt Background / objective Risk stratification for predicting mortality and morbidity is widely used in cardiac surgery. However, prediction of individual outcome shortly after cardiac surgery is difficult. Postoperative hyperlactemia has been related to an increased rate of postoperative complications and increased mortality following cardiac surgery. The aim of this study was to evaluate the frequency of intraoperative and postoperative hyperlactemia and to assess the value of serum lactate level in predicting mortality and morbidity following surgery. Patients and methods 600 consecutive CABG from January 5, 2003 to December 30, 2003 at the Vilnius University Hospital Santariskiu Clinics were investigated. Serume lactate levels were measured before cardiopulmonary bypass, before declamping of the aorta, after heparin neutralization and at ICU admission. Morbidity was defined as the presence of one or more of the following categories of complications: cardiac, pulmonary, neurological and renal. Results Lactate level greater than 5 mmol/l was found in 2.5% of patients during cardiopulmonary bypass, in 6.7% of patients shortly after weaning from CPB, and in 10.8% of patients on ICU admission. The mortality rate of patients with hyperlactemia at ICU admission was 19.3% and morbidity 59.6%. The mortality rate of patients without hyperlactemia was 3.2% and morbidity 10.3%. Conclusions Hyperlactemia was quite frequent following cardiac surgery. Increased lactate levels (> 5 mmol/l) were found in more than 10% of patients following CABG surgery on ICU admission. Increased serum lactate levels following coronary artery bypass grafting identifies a group of patients with an increased risk of postoperative mortality and morbidity. Key words: hyperlactemia, outcomes, morbidity, mortality
44
Sirvydis, Vytautas, Saulius Raugelė, Arimantas Grebelis, et al. "Pirmosios aortos vožtuvą išsaugančios operacijos šalinant kylančios aortos aneurizmas Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centre." Lietuvos chirurgija 5, no. 4 (2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.4.2179.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Vytautas Sirvydis1, Saulius Raugelė1, Arimantas Grebelis1, Gintaras Turkevičius2, Rimantas Karalius1, Rasa Čypienė1, Palmyra Semėnienė11 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: sauliusr@email.lt Įvadas / tikslas Šiuolaikinė kardiochirurgija leidžia radikaliai chirurgiškai gydyti Marfano sindromu sergančius ligonius, kuriems diagnozuojama kylančios aortos aneurizma. Vienas iš pirmųjų metodų buvo sukurtas ir aprašytas Benthallio ir DeBono 1968 m., o 1992 m. Davidas aprašė operaciją, kurios metu išsaugomas natūralus aortos vožtuvas. Vėliau ši technika tobulinta, sukurta dar keletas panašių būdų. Nors ši metodika, atrodytų, leidžia išspręsti keletą problemų, tokių kaip antikoaguliantų vartojimas, tačiau diskusijų tebekelia jos naudojimas esant Marfano sindromui, kai aneurizma yra didesnė nei 50–55 mm. Supažindiname su pirmosiomis sėkmingomis aortos vožtuvą išsaugančiomis operacijomis šalinant kylančios aortos aneurizmas. Ligoniai ir metodai 2003–2006 m. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centre atliktos keturios izoliuotos Davido I tipo operacijos Marfano sindromu sergantiems ligoniams, turintiems kylančios aortos lėtinę aneurizmą. Operuota dvi moterys ir du vyrai, amžiaus vidurkis 32,5 ± 5,7 m., visi buvo NYHA II funkcinės klasės. Retrospektyviai surinkti širdies echoskopijos duomenys iki ir po operacijos. Rezultatai Ritmo sutrikimų ar kitų grėsmingesnių komplikacijų, mirčių nebuvo. Aortos matmenys tiek ties sinotubuline jungtimi, tiek kylančios dalies skyrėsi statistiškai reikšmingai ir smarkiai, aortos vožtuvo nesandarumo nebuvo arba buvo menkas. Išvados Marfano sindromu sergantiems ligoniams, turintiems lėtinę kylančios aortos aneurizmą, aortos vožtuvą išsaugančios operacijos yra užtektinai saugus gydymo metodas. Literatūros ir mūsų duomenimis, šio tipo operacijos gali būti atliktos, kol aneurizmos dydis yra 50–55 mm ir nėra reikšmingo aortos vožtuvo nesandarumo. Pagrindiniai žodžiai: Marfano sindromas, aortos aneurizma, Davido operacija First experience of aortic valve sparing procedures in patients with aneurysm of ascending aorta at Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos Heart Surgery Center Vytautas Sirvydis1, Saulius Raugelė1, Arimantas Grebelis1, Gintaras Turkevičius2, Rimantas Karalius1, Rasa Čypienė1, Palmyra Semėnienė11 Heart Surgery Center of Vilnius University2 Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos Heart Surgery Center,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: sauliusr@email.lt Background / objectives The methods of modern cardiac surgery allow to perform a thoroughgoing treatment of ascending aorta aneurysm. Benthall and DeBono in 1968 were the first to describe the basic surgical technique; in 1992 David reported a novel surgical procedure aimed to spare the native aortic valve. The latter technique is superior because of permanent anticoagulation therapy exclusion, but also it is controversial in cases when ascending aorta aneurysm exceeds 55 mm, especially in patients with Marfan syndrome. We would like to introduce our first experience in treating ascending aorta aneurysm and sparing the aortic valve in patients with Marfan syndrome. Patients and methods There were 4 successful cases of David I procedure during 1996–2006 at Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos Heart Surgery Center. The patients were 2 male and 2 female, mean age 32.5 ± 5.7 years; all were of NYHA II functional class. Data were collected retrospectively from case histories. Results There were no deaths of any rhythm disturbances after surgery. The parameters of the ascending aorta and aortic root were significantly different as compared with preoperative data. Also, after surgery there were no aortic insufficiency or it was trivial. Conclusions The aortic valve sparing procedure in patients with Marfan syndrome and ascending aorta aneurysm appears to be a safe method of treatment. According to the literature and our data, these operations are safe and effective when the aneurysm does exceed 55 mm and there is no aortic valve insufficiency. Key words: aortic aneurysm, Marfan syndrome, David procedure
45
Kulakov, Vladimir. "Vakarų baltų peilių-durklų genezė." Archaeologia Lituana 14 (January 1, 2013): 36–50. http://dx.doi.org/10.15388/archlit.2013.0.2643.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Šiandieninis Vidurio ir Vakarų Europos vėlyvojo romėniškojo laikotarpio vienašmenių kovos peilių ištirtumo lygis leidžia iškelti naują vakarų baltų peilių-durklų genezės versiją. Ši egzotiška šaltojo ginklo forma sujungia trikampių Turovo tipo geležčių ir „trumpųjų“ saksų idėjas. Šių unikalaus pavidalo ginklų paplitimo arealai sutampa su vakarų baltų „galindų“ migracijos punktais. Vieno iš prūsiškųjų peilių-durklų (kapas SH – 24 Warthen / Šoseinoje kapinyne) gamybos vieta taip pat sutampa su vienu iš tų punktų. „Galindų“ ir peilių-durklų atsiradimo procesas akivaizdus. Jų etnokultūrinėje erdvėje peilių, skirtų vien tik duriamajam smūgiui, gamybos idėja atsirado susipažinus su Turovo tipo peiliais Galicijoje ir „trumpaisiais“ saksais Lombardijoje, t. y. netrukus po 415 m. Sprendžiant iš kapo Do-370 Dollkeimo-Kovrovo įkapių, pirmieji peiliai-durklai Semboje karių (o būtent jiems buvo skirtas ir ankstesnis romėniškais kalavijas – gladius) kapuose atsiranda V a. po Kr. pradžioje. Susidaro įspūdis, kad pirmųjų peilių-durklų savininkai, besiruošiantys juos panaudoti pagal Turovo tipo peilių paskirtį prieš apsišarvavusius priešininkus, buvo priversti pasitraukti iš jų dislokacijos vietos ir atsidurti ten, kur apie šarvus niekas net nenutuokė – Gintaro krašto platybėse. Galbūt, dedant šiuos ginklus į karių kapus, kartu buvo pabrėžiamas ypatingas jų statusas – priklausymas būriams, galintiems kovoti su šarvuotais kariais. Peilių-durklų pasiskirstymas pietryčių Baltijoje parodo kelis jų išplitimo mikroregionus: 1. Šiaurės Vakarų Semba, turtingiausias pasaulyje gintaro paplitimo regionas – didžiausia ir akivaizdžiai pagrindinė peilių-durklų radaviečių koncentracija. 2. Minijos upės baseinas prie šiaurės vakarinio Kuršių nerijos galo. 3. Nemuno dešiniojo intako Jūros žiotys. 4. Nemuno dešiniojo intako Neries žiotys. Peilių-durklų radaviečių koncentracijos žymi prekybos operacijų bazę – gintaringąją Sembą ir Nemuno prekybos kelio vertingosios prekės plitimo mazgą – Nemuno baseino upių žiotis. Iš rusų k. vertė Aleksiejus Luchtanas... />Vladimir Kulakov...
46
Šustickas, Gytis, Jurgita Ušinskienė, Gintaras Migauskas, et al. "Galvos smegenų arterijų aneurizmų maišo ir kaklo santykio klinikinė reikšmė." Lietuvos chirurgija 5, no. 1 (2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.1.2245.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Gytis Šustickas1, Jurgita Ušinskienė2, Gintaras Migauskas1, Ugnius Kšanas1, Robertas Kvaščevičius1, Saulius Širšinaitis1, Jolita Gaidelienė3, Virginija Gaigalaitė11 Vilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikaŠiltnamių g. 29, LT-04130 Vilnius2 Vilniaus universiteto Pulmonologijos ir radiologijos klinika,Santariškių g. 12, LT-08661 Vilnius3 VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Anesteziologijos skyrius,Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl paštas: gytis.sustickas@gmail.com Įvadas / tikslas Sparčiai tobulėjančios kompiuterinės technologijos, gerėjanti galvos smegenų kraujagyslių diagnostika iškėlė naują problemą gydytojams: kaip elgtis su neplyšusia galvos smegenų arterijos aneurizma (GSAA). Jos plyšimo rizikos įvertinimas, prognozinių veiksnių paieška sukėlė naują bangą pasaulinėje neurochirurgijoje ir neuroradiologijoje. Greitai ateis diena, kai kas dvidešimtam pasaulio gyventojui turėsime paaiškinti, koks optimalus jam diagnozuotos galvos smegenų arterijos aneurizmos gydymas. Pagrindinis mūsų tyrimo tikslas – įvertinti aneurizmos maišo ir kaklo santykio klinikinę reikšmę prognozuojant galimą aneurizmos plyšimą. Ligoniai ir metodai Prospektyviai ištirti visi 265 pacientai, 2000–2006 metais VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos ir Reanimacijos skyriuose gydyti nuo galvos smegenų arterijos maišelinės aneurizmos. 23 pacientams diagnozuota neplyšusi, 242 pacientams – plyšusi aneurizma. Šioje grupėje 36 pacientams aneurizma plyšo pakartotinai. Pacientai suskirstyti į tris grupes: neplyšusių (n = 23), plyšusių pirmą kartą (n = 206) ir plyšusių pakartotinai (n = 36) aneurizmų. Atlikti visų maišelinių aneurizmų maišo ir kaklo matavimai, įvertinta aneurizmos lokalizacija, paciento amžius, atlikta statistinė analizė. Verpstinės ir gigantinės aneurizmos į tyrimą neįtrauktos. Rezultatai Galvos smegenų arterijos maišelinės aneurizmos maišo ir kaklo santykis (MKS) statistiškai reikšmingai skyrėsi visose trijose pacientų grupėse: neplyšusių MKS 1,83 ± 0,2 (p < 0,01), plyšusių pirmą kartą – 2,36 ± 0,05 (p < 0,01) ir plyšusių pakartotinai – 3,1 ± 0,08 (p < 0,01). Didėjant MKS, labai daugėjo plyšusių aneurizmų, kad ir kokia būtų aneurizmos lokalizacija. Pats aneurizmos maišo dydis nebuvo toks reikšmingas tirtiems pacientams. Aneurizmos kaklas didesnis greitos kraujotakos arterijose (3,45 ± 0,17 mm), palyginti su lėtos kraujotakos jungiančiosiose arterijose (3,01 ± 0,07 mm; p < 0,05). Išvados Gauti statistiškai reikšmingi MKS duomenys į klinikinę praktiką mums leidžia įtraukti dar vieną labai svarbų GSAA parametrą, kuris gali būti papildomas veiksnys sprendžiant dėl neplyšusios besimptomės aneurizmos gydymo taktikos. Taip pat šis parametras gali būti naudingas numatant plyšusios GSAA aktyvaus gydymo terminus. Pagrindiniai žodžiai: maišo ir kaklo santykis, aneurizmos plyšimo rizika, neplyšusi aneurizma, plyšusi aneurizma, subarachnoidinė hemoragija Clinical significance of cerebral arterial aneurysm dome / neck ratio Gytis Šustickas1, Jurgita Ušinskienė2, Gintaras Migauskas1, Ugnius Kšanas1, Robertas Kvaščevičius1, Saulius Širšinaitis1, Jolita Gaidelienė3, Virginija Gaigalaitė11 Vilnius University, Clinic of Neurology and Neurosurgery,Šiltnamių 29, LT-04130 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University, Clinic of Pulmonology and Radiology3 Vilnius University Emergency Hospital, Department of Anaesthesiology,Šiltnamių 29, LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mail: gytis.sustickas@gmail.com Background / objective The present prospective study was undertaken to assess the reliability of the aspect ratio (i.e. aneurysm deph to aneurysm neck width) for predicting aneurysm rupture. Unruptured aneurysm, ruptured aneurysm and rebleeded aneurysm patient groups are compared. Aneurysm size, site, patient age and gender also are taken into account. Patients and methods Intraoperative measurements were made of consecutive patients with 265 aneurysms in three patient groups admitted between 2000 and 2006 to Department of Neurosurgery, Vilnius University Emergency Hospital. 23 unruptured aneurysms, 206 ruptured and 36 which rebled where included into the study. Giant and fusiform aneurysms were excuded from the study. Results Aspect ratio was 1.83 ± 0.2 (p < 0.01) for unruptured aneurysms, 2.36 ± 0.05 (p < 0.01) for ruptured and 3.1 ± 0.08 (p < 0.01) which rebled. Aneurysm size has not to be found significant factor for aneurysm rupture in our study. Aneurysm neck was wider on high flow arteries (i.g., MCA and ICA) to compare with low flow arteries (i.g., ACom and PCom) respectively 3.45 ± 0.17 mm and 3.01 ± 0.07 mm (p < 0.05). Conclusion The aspect ratio was found to be a statistically significant important index to calculate for predicting aneurysm rupture. Key words: aspect ratio, dome/neck ratio, aneurysm size, risk of aneurysm rupture, unruptured aneurysm, ruptured aneurysm, subarachnoid hemorrhage
47
Jagelavičius, Žymantas, Vytautas Jovaišas, Arūnas Žilinskas, et al. "Trauminiai penetruojantys širdies sužalojimai: 25 metų duomenų analizė." Lietuvos chirurgija 8, no. 2 (2010): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2010.2.2117.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Žymantas Jagelavičius, Vytautas Jovaišas, Arūnas Žilinskas, Algis Kybartas, Gintaras Kiškis, Vygantas Gruslys, Irena Liubertienė, Ričardas JanilionisVilniaus universiteto Krūtinės ligų, alergologijos ir radiologijos klinika, Krūtinės chirurgijos centras; Vilniaus universiteto ligoninės „Santariškių klinikų“ centro filialas, Krūtinės chirurgijos skyrius,Žygimantų g. 3, LT-01102 VilniusEl paštas: zymant@yahoo.com Įvadas / tikslasŠirdies sužalojimai yra viena letališkiausių traumų, ją patiria jaunesnio amžiaus žmonės. Dauguma sužeistųjų į širdį miršta nepasiekę ligoninės. Pateikiame Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialo Krūtinės chirurgijos skyriaus patirtį gydant širdies traumą patyrusius asmenis. Ligoniai ir metodaiRetrospektyviai išanalizavome 170 ligonių, gydytų dėl įtariamo širdies sužalojimo ir operuotų per pirmas 24 valandas po traumos, 1983–2007 metų duomenis. Įvertinome veiksnius, turėjusius įtakos išgyvenamumui. RezultataiVidutinis ligonių amžius – 36 metai. Vyrų buvo 88,2 %. Dauguma atvežti Vilniaus miesto greitosios medicinos pagalbos – 126 (74,1 %). Vidutinė trukmė nuo traumos iki patekimo į priėmimo skyrių Vilniuje būdavo 104 min., o rajone ar siunčiant iš kitų šalies gydymo įstaigų – 310 min. Dauguma krūtinės sužalojimų buvo durtiniai pjautiniai – 161 (94,7 %), šautiniai – 9 (5,3 %). Operacijos metu dažniausiai būdavo nustatomas hemoperikardas ar tamponada – 130 (76,5 %) ligonių. Dažniausiai sužalojama širdies vieta buvo dešinysis skilvelis – 68 (40,0 %) ligoniams. Papildomų sužalojimų patyrė 92 (54,1 %) ligoniai. Iš 170 gydytų ligonių išgyveno 151, bendras išgyvenamumas siekė 88,8 %. Palyginti su mirusiais ligoniais, išgyvenusieji atvykdami turėjo aukštesnį sistolinį kraujospūdį (87,9 mmHg ir 56,3 mmHg, p=0,001), dažniau visus penkis gyvybės požymius (80,8 % ir 47,4 %, p=0,003), o tiems, kurie neišgyveno, dažniau pasitaikydavo širdies tamponada (52,6 % ir 29,8 %, p=0,045), sunkesnis (IV–VI laipsnio) širdies sužalojimas (89,5 % ir 29,8 %, p<0,001) ir širdies veiklos sustojimas per operaciją (84,2 % ir 7,9 %, p<0,001). IšvadosBlogesnę sužalotųjų į širdį prognozę lemia žemesnis kraujospūdis, išnykę gyvybės požymiai atvykus, operuojant nustatoma širdies tamponada, kiaurinis širdies sužalojimas ir širdies veiklos sustojimas. Greičiau suteikus tinkamą pagalbą didesnė dalis sužeistųjų turėtų šansą išgyventi. Reikšminiai žodžiai: širdies sužalojimai, širdies trauma, širdies žaizda, penetruojantys krūtinės sužalojimai Penetrating cardiac injuries: evaluation of a 25-year experience Žymantas Jagelavičius, Vytautas Jovaišas, Arūnas Žilinskas, Algis Kybartas, Gintaras Kiškis, Vygantas Gruslys, Irena Liubertienė, Ričardas JanilionisVilnius University Hospital „Santariškių Clinics“, Central Branch, Thoracic Surgery Department, Žygimantų str. 3,LT-01102 Vilnius, LithuaniaE-mail: zymant@yahoo.com Background /objectiveCardiac injuries are one of the most lethal traumas, and they are usually sustained by young people. Most of the injured die before reaching hospital. We present our experience in treating penetrating cardiac injuries in Vilnius University Hospital “Santariskiu Clinics” Centre Affiliation. Patients and MethodsWe have retrospectively analyzed data on 170 patients who were treated and operated on for suspicion of cardiac injury within the first 24 hours after trauma in our department during a 25-year period. We evaluated the effect of various factors on survival. ResultsThe mean age was 36 years. 88.2% were male. The mean time from trauma till reception room in Vilnius was 104 min and beyond Vilnius 310 min. Most of the injuries were stab wounds (161, 94.7%). During operation the general finding was haemopericardium or tamponade – 130 (76.5%). Right ventricle was the most frequently injured part of the heart (68, 40.0%). 92 (54.1%) patients had associated injuries. 151 of 170 patients survived, the survival rate until discharge was 88.8%. Compared to nonsurvivors, survivors had a higher systolic blood pressure (87.9 mm Hg vs. 56.3 mm Hg, p = 0.001) and more often had all signs of life (80.8% vs. 47.4%, p = 0.003), but in nonsurvivors more frequent were tamponade (52.6% vs. 29.8%, p = 0.045), higher grade (IV–VI) of injury (89.5% vs. 29.8%, p < 0.001) and stopping of heart action (84.2% vs. 7.9%, p < 0.001). ConclusionsLower blood pressure, missing one or more signs of life on arrival determine the worse outcome as well as tamponade, higher grade cardiac injury and stopping of the heart action during the operation. The proper care given more rapidly to the victims injured to the heart could help to save more lives. Keywords: cardiac injuries, cardiac trauma, heart wound, penetrating chest injuries
48
Narušytė, Agnė. "Dislocation: The Conflict of Photographic and Cinematographic Representations of War in Soviet Lithuania." Art History & Criticism 13, no. 1 (2017): 42–57. http://dx.doi.org/10.1515/mik-2017-0004.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Summary The Cold War that shaped the societies of late modernity had penetrated everyday life with constant messages about the nuclear threat and demonstrations of military power. On the one hand, Soviet republics such as Lithuania were occupied by the enemy of Western democracies, and the nuclear threat would apply to their territory as well. On the other hand, many people secretly sided with the West. But information about the world behind the Iron Curtain was filtered ideologically. Images of Vietnam War and civil unrest in Western countries were broadcasted by the state controlled media as a counterpoint to the orderly and optimistic Soviet life idealised in chronicles and photographs. This positive image was shown to rest on the victory of the Great Patriotic War as well as October Revolution. Those events were represented by iconic monuments in the public space as well as by memorialization rituals taking place every half-year. Their visual documentation was an important part of Soviet culture. Photo journalists like Ilja Fišeris were assigned to record the parades of May the 1st, the 9th and November the 7th. Art photographers treated such images as a tribute to authorities exchanged for a measure of artistic freedom. But in the 1980s, the memorialization rituals, the monuments and other ideological signs became the focus of “rogue” art photographers and cinematographers: Artūras Barysas-Baras, Vytautas Balčytis, Vitas Luckus, Alfonsas Maldutis, Algirdas Šeškus, Remigijus Pačėsa and Gintaras Zinkevičius. Their ironic and reflective images worked as dislocating counter-memorials against the stale reconstructions of the past. Referring to theories of Svetlana Boym, Verónica Tello and Ariella Azoulay, the paper discusses the complicated relationships between the different memorializations of war, including the absence of the Holocaust in collective memory.
49
King, Henry. "Doris Kareva: Days of Grace, translated by Miriam McIlfatrick-Ksenofontov; Mircea Dinescu: The Barbarians’ Return, translated by Adam J. Sorkin and Lidia Vianu; Gintaras Grajauskas: Then What: Selected Poems, translated by Rimas Uzgiris." Translation and Literature 28, no. 1 (2019): 139–43. http://dx.doi.org/10.3366/tal.2019.0378.
Der volle Inhalt der Quelle
50
Dereškevičiūtė, Edita, and Gintaras Chomentauskas. "VADOVŲ KOMANDOS EFEKTYVUMO VEIKSNIAI (NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ VADOVŲ KOMANDŲ ANALIZĖ)." Psichologija 23 (January 1, 2001): 60–78. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2001..4419.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Atlikome kompleksinę vadovų komandos efektyvumą lemiančių veiksnių analizę, taikydami Pradinių sąlygų - grupės procesų - rezultatų (J. E. McGrath) modelį. Tyrimui pasirinkome P. Vinai, G. Hjelm modelį ir jo pagrindu parengtą pusiau struktūruoto interviu metodą. Modelis apibūdina vadovų komandos kontroliuojamus ir nulemiamus organizacijos funkcionavimo aspektus: tikslus, veiklą ir rezultatus, išteklius, raidą, vadovavimą, įtaką, ryšius su "išore"(klientais, rėmėjais, kitomis organizacijomis). Tyrime dalyvavo 17 nevyriausybinių ne pelno organizacijų vadovų komandų, iš viso - 56 tiriamieji.Nustatėme, jog organizacijos efektyvumas reikšmingai susijęs su šiais pradinių sąlygų ir grupės procesų kintamaisiais- finansine priklausomybe, narių aktyvumu, ryšiais su rėmėjais ir valdžios atstovais, strategija, tikslais, administravimu, komunikacija. Nustatėme vadovų komandos veiklą apibūdinančius šešis faktorius: I. kryptingos veiklos, II. komunikacijos, III. įsisąmonintos kompetencijos, IV. planingos veiklos / ekonominių problemų sprendimo, V. išorinės orientacijos, VI. struktūros. Šie veiksniai nebuvo nustatyti per ankstesnius mums žinomus tyrimus. Išskyrėme kintamuosius, leidžiančius prognozuoti komandos efektyvumą, tai ryšiai su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis (pradinių sąlygų kintamasis), strategija, tikslai ir komunikacija (grupės procesų kintamieji).
 
 FACTORS DESCRIBING FUNCTIONING OF MANAGEMENT TEAM Edita Dereškevičiūtė, Gintaras Chomentauskas
 Summary The article presents the complex analysis of variables related with team effectiveness. We applied Input-process-output concept (J. E. McGrath) and P. Vinai, G. Hjelm model. P. Vinai, G. Hjelm's model describes the aspects of organizational functioning that are controlled and influenced by top management team: objectives, performance-output, resources, development and change, management, influence, external relations. In our research 17 top management teams from non-profit non-governmental organizations were assessed. According to our research data following input and process variables related with team effectiveness were determined: financial dependence, activity of members, external relations with sponsors, authorities, strategy, goals, administration and communication. Six factors describing team functioning were defined: I. Purposeful action, II. Communication, III. Conscious competence, IV. Planned activities versus resolution of financial problems, V. External orientation, VI. Structure. Regression analysis allowed to determine variables predicting team effectiveness - they are relations with other organizations (input variable), strategy, goals and communication (group processes).