Kliknij ten link, aby zobaczyć inne rodzaje publikacji na ten temat: Poveikis vartotojui.
Artykuły w czasopismach na temat „Poveikis vartotojui”
Utwórz poprawne odniesienie w stylach APA, MLA, Chicago, Harvard i wielu innych
Sprawdź 31 najlepszych artykułów w czasopismach naukowych na temat „Poveikis vartotojui”.
Przycisk „Dodaj do bibliografii” jest dostępny obok każdej pracy w bibliografii. Użyj go – a my automatycznie utworzymy odniesienie bibliograficzne do wybranej pracy w stylu cytowania, którego potrzebujesz: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver itp.
Możesz również pobrać pełny tekst publikacji naukowej w formacie „.pdf” i przeczytać adnotację do pracy online, jeśli odpowiednie parametry są dostępne w metadanych.
Przeglądaj artykuły w czasopismach z różnych dziedzin i twórz odpowiednie bibliografie.
1
Pečeliūnaitė, Angelė. "Pasitenkinimo bibliotekų paslaugomis gyvenimo kokybės kontekste indeksas: Lietuvos AVB atvejis". Informacijos mokslai 78, nr 78 (22.09.2017): 36. http://dx.doi.org/10.15388/im.2017.78.10833.
Pełny tekst źródłaStreszczenie:
Straipsnyje nagrinėjama problema siejama su viešųjų bibliotekų paslaugų poveikiu vartotojui. Pristatomi nepriklausomo Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų veiklos ir bendruomenės gyvenimo kokybės sąsajų tyrimo apibendrinti rezultatai – pasitenkinimo viešųjų bibliotekų paslaugomis gyvenimo kokybės kontekste indeksas (VPI2). Indeksas apskaičiuotas atsižvelgiant į apskričių viešųjų bibliotekų paslaugų svorius, kurie siejami su poveikiu gyvenimo kokybei. Nors bendras (visų apklausos dalyvių) pasitenkinimo paslaugomis indeksas didžiausias vertinant pasitenkinimą informacinėmis paslaugomis, tačiau pažymėtina, jog aktyvūs paslaugų vartotojai labiau vertina pasitenkinimą mokymais. Šiuo metu bibliotekoje organizuotų mokymų poveikis gyvenimo kokybei itin reikšmingas, nes didėja vartotojų socialinė įtrauktis, mažėja informacinė atskirtis, stiprėja pasitikėjimas savimi. Atlikus statistinę analizę nustatyta, jog tarp skirtingų apskričių bibliotekų VPI2 statistiškai reikšmingai nesiskiria, tačiau statistiškai reikšmingai priklauso nuo demografinių populiacijos duomenų. Pastebėta, jog bibliotekininkų kompetencija, paslaugumas, stipriausiai jaučiamas tiesioginio kontakto metu, nemažai lemia patiriamą didesnį pasitenkinimą paslaugomis, todėl manome, kad efektyvi komunikacija yra papildomas veiksnys, didinantis VPI2. Svarbu pažymėti, jog Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų paslaugų poveikis vartotojų gyvenimo kokybei yra reikšmingas. Galime patvirtinti užsienio kolegų teiginį, jog viešosios bibliotekos yra geras „biznis“ visuomenei.
2
VAIŠVILIENĖ, ALINA. "REKLAMOS POVEIKIS KNYGŲ RINKOJE: VARTOTOJO PATIRTIES KONTEKSTAS". Knygotyra 55 (1.01.2010): 181–202. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v55i0.3485.
Pełny tekst źródłaStreszczenie:
Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: a.vaisviliene@gmail.comSiekiant nustatyti reklamos poveikio galimybes knygų versle, nagrinėjama vartotojų patirtis, požiūriai, nuostatos, susijusios su knygų pasirinkimu ir vertinimu, reklamos poveikio vartotojams būdai, išskiriami individo patirties veiksniai, kurie šį poveikį diferencijuoja. Atlikus reklamos poveikio tyrimą, nustatyta reklamos poveikio vartotojams sistema. Reklama informuoja apie knygą ir ją populiarina, ji skatina susikurti asmeninę patirtį, ugdo teigiamą požiūrį į knygą, veikia kaip alternatyvi vartotojų informavimo sistema – šie ir kiti reklamos poveikio vartotojams būdai svarstomi tiriant reklamos poveikio galimybes knygų rinkoje. Nors reklama ir nėra vienintelė ar svarbiausia priežastis, skatinanti pirkti knygą, vis dėlto nustatyta priklausomybė tarp knygų verslo įmonių išlaidų reklamai ir skaitytojų dėmesio dalies – reklamuojamas knygas skaitytojai žino geriau nei nereklamuojamas. Šis ir kiti reklamos poveikio būdai kartu su naujųjų medijų technologijų plėtra formuoja naują knygos ir skaitytojo santykį – knyga imama suvokti ir vertinti ne vien skaitymo procese, perskaityta ji tampa skaitytojų asmeninės patirties dalimi. Nustatyti svarbiausi reklamos poveikį vartotojui diferencijuojantys veiksniai: skaitymo patirtis, medijų patirtis, jautrumas reklamai ir kt.
3
Rudienė, Elzė, i Mangirdas Morkūnas. "PREKYBOS OBJEKTO ĮVAIZDŽIO, EINANT Į KITOS ŠALIES RINKĄ, POVEIKIO VARTOTOJŲ NUOSTATOMS VERTINIMAS". Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development 39, nr 3 (29.09.2017): 347–55. http://dx.doi.org/10.15544/mts.2017.25.
Pełny tekst źródłaStreszczenie:
Atidaromo prekybos objekto įvaizdis yra svarbus mažmeninės prekybos internacionalizaci-jos proceso elementas. Prekybos objekto įvaizdis indikuoja vartotojų pasitenkinimo juo laipsnį. Straipsnio tikslas yra prekybos objekto įvaizdžio elementų identifikavimas ir jų poveikio vartotojų nuostatoms vertinimas. Tyrimo objektas – prekybos kompanijos ir jos objekto įvaizdis. Autoriai ap-klausė Lietuvos vartotojus apie „IKEA“ prekybos centro įvaizdį prieš jo atidarymą Vilniuje ir praė-jus metams po atidarymo. Prekybos objekto įvaizdžio elementai buvo identifikuoti, o tyrimai patvir-tino, jog vartotojai turi savo nuostatą apie prekybos centro „IKEA“ įvaizdį.
4
Robinson, Lyn, i David Bawden. "Medicinos informacijos paslaugų poveikio analizė". Informacijos mokslai 40 (1.01.2007): 95–104. http://dx.doi.org/10.15388/im.2007.0.3464.
Pełny tekst źródłaStreszczenie:
Darbo tikslas – analizuoti problemas, susijusias su bibliotekø ir informaciniø paslaugø poveikiu medicinos darbuotojams, ir pateikti rekomendacijas, leidþianèias plëtoti ðio tipo informaciniø paslaugø teikimà. Nagrinëjamas nestacionaraus pirminës sveikatos prieþiûros ir psichikos sveikatos srièiø medicinos darbuotojø aptarnavimo Londono mieste atvejis, remiantis 2006 m. kovà atliktu Londono medicinos bibliotekø veiklos tyrimu. Straipsnyje iðskiriami nevienodai lengvai iðmatuojami informacinio aptarnavimo aspektai, kartu ávertinant ir juos veikianèius faktorius. Tyrimu buvo siekta parodyti kokybinius tiek tiesioginio, tiek netiesioginio Londono medicinos bibliotekø informaciniø paslaugø poveikio rodiklius. Tirta trimis etapais: • Darbo apraðymø, ataskaitø, darbo ávertinimo apklausø bei kitos dokumentacijos analizë; • Bibliotekininkø interviu metodo taikymas; • Vartotojø apklausos anketø studijavimas. Buvo nustatytos ðios informacinio aptarnavimo poveikio sritys (svarbos maþëjimo seka): • Didesnë aptarnaujamø medikø informaciniø iðtekliø kompetencija ir panauda; • Kokybiðkai geresni apmokytø medicinos darbuotojø informacinio raðtingumo ágûdþiai; • Operatyvus vartotojø informavimas apie prieinamus iðteklius; • Medicinos darbuotojai jautë informacinæ paramà, didesná pasitikëjimà savo profesiniais gebëjimais; • Bibliotekinis aptarnavimas skatino racionalesnës ir árodymais grástos medicinos praktikos taikymà; • Visø lygiø medicinos darbuotojø sprendimai skiriant gydymà tapo geresni. Pagrindiniais nestacionaraus medikø informacinio aptarnavimo veiksniais laikytini: • Informacinio aptarnavimo charakterisitikos; • Bibliotekininkø asmeninës ir profesinës savybës; • Informacinio aptarnavimo organizacijos dalykai; • Informacinio aptarnavimo problemos. Tyrëjai pateikia ðias esmines rekomendacijas ir iðvadas: • Nestacionarus medicinos darbuotojø aptarnavimas daro netiesioginá poveiká ligoniø gydymui, todël turëtø bûti toliau plëtojamas ir remiamas finansiðkai; • Siekiant nustatyti tiesioginæ sàsajà tarp bibliotekinio aptarnavimo ir sëkmingo medikø darbo, reikia detaliau iðtirti vartotojus, bet tai gali bûti neámanoma bendruomeninëse sveikatos prieþiûros ástaigose. Measuring the impact of healthcare information services*Lyn Robinson, David Bawden SummaryThis paper looks at the issues inherent in assessing the impact of library and information services (LIS) to healthcare professionals. Using the example of an evaluation of outreach services to primary care and mental health workers within London, we identify service features which are readily measurable and those which are not, together with the factors affecting them. Recommendations for good practice are drawn from the findings**.
5
Piatkovskytė, Gytė, i Aurelija Ulbinaitė. "Tradicinių, elektroninių ir daugiakanalių pardavimų metodų ir rezultatų sąryšio vertinimo teoriniai aspektai". Informacijos mokslai, nr 83 (20.12.2018): 121–41. http://dx.doi.org/10.15388/im.2018.83.8.
Pełny tekst źródłaStreszczenie:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Įmonių, veikiančių globaliame, nuolat tobulėjančiame informacijos ir komunikacijos technologijų spartaus augimo, komunikacijos formų transformacijos, intelektiniu kapitalu ir žiniomis pagrįsto konkurencingumo laikmetyje, pardavimų metodų pa(si)rinkimas yra veiklos rezultatus, tarp jų – įmonių efektyvumą, bendradarbiavimą, rinkos dalies poziciją ir kitus rodiklius, lemianti pardavimo proceso dalis. Prieš priimant sprendimą dėl pardavimų metodo, kuriuo remiantis bus pasiekiamas galutinis vartotojas, pasirinkimo, prieš priimant sprendimą keisti pardavimų metodą ar po jo pakeitimo, įmonėms būtina atlikti detalų pardavimų metodo poveikio veiklos rezultatams vertinimą. Straipsnyje atskleidžiamas holistinis požiūris į sprendimų priėmimo dėl pardavimų metodų pa(si)rinkimo ar pakeitimo, pardavimų metodų ir daugiapjūvių rezultatų sąryšio vertinimą siekiant rinkos ir veiklos efektyvumo, rinkos ir vartotojų pasiekiamumo bei sėkmingos įmonės veiklos rinkoje. Atlikus sisteminę, lyginamąją mokslinės literatūros analizę, parengtas pardavimų galutiniam vartotojui metodų ir rezultatų sąryšio vertinimo teorinis modelis, skirtas įmonių pardavimų metodo (-ų) pasirinkimo sprendimams racionalizuoti.
6
Skorupa, Pavel. "SHOCKING CONTENTS IN SOCIAL AND COMMERCIAL ADVERTISING / ŠOKIRUOJANTYS TURINIAI SOCIALINĖJE IR KOMERCINĖJE REKLAMOJE". CREATIVITY STUDIES 7, nr 2 (22.12.2014): 69–81. http://dx.doi.org/10.3846/23450479.2014.997317.
Pełny tekst źródłaStreszczenie:
The current paper presents an analysis of the concept of advertising and its functions in the present-day world. Three prime advertising functions have been singled out: the informative or communicative, economic and social. In addition, the impact of advertising on the consumer is discussed based on seven main appeals (fear, humour, sex, music, rationality, emotions, scarcity) used by advertisers when targeting feelings and emotions of an audience. Moreover, the paper presents and defines the concept of shocking advertising as well as analyses the aims of its use. One of the main purposes of shocking advertising is to draw the attention of the target audience to the advertising message. It is rather frequent that shocking content – disgusting images, sexual reference, profanity/ obscenity, vulgarity, impropriety, moral offensiveness and religious taboos – is presented and described. Straipsnyje analizuojama reklamos sąvoka ir nagrinėjamos funkcijos, kurias reklama atlieka šiuolaikiniame pasaulyje. Išskiriamos trys pagrindinės reklamos funkcijos – informacinė, arba komunikacinė, ir ekonominė bei socialinė. Taip pat aptariamas reklamos poveikis vartotojui, aprašomos septynios reklamos apeliacijos (baimė, humoras, seksas, muzika, racionalumas, emocijos ir stygius), kurias naudoja reklamos kūrėjai, taikydamiesi į tikslinės reklamos auditorijos jausmus ir emocijas. Be to, šiame darbe didelis dėmesys skiriamas šokiruojančiai reklamai ir jos sąvokos apibrėžimui, analizuojamos šokiruojančios reklamos naudojimo priežastys, kurių viena pagrindinių yra tikslinės auditorijos dėmesio patraukimas į reklaminį pranešimą. Nagrinėjami ir aprašomi dažniausiai komercinėje ir socialinėje reklamoje naudojami šoką sukeliantys turiniai, tokie kaip bjaurūs vaizdai, seksualinės užuominos, nešvankybės, cinizmas, vulgarumas, nepadorumas, moralinių normų pažeidimai ir religiniai tabu.
7
Denisenko, Viktor. "Žurnalistai ir ideologiniai apribojimai interneto poveikio kontekste (Rusijos atvejis)". Žurnalistikos Tyrimai 5 (1.01.2012): 167–82. http://dx.doi.org/10.15388/zt/jr.2012.5.1801.
Pełny tekst źródłaStreszczenie:
Šis straipsnis1 skirtas ideologinių apribojimų, kuriuos patiria žurnalistai nelaisvose šalyse, problematikai aptarti. Pateikiami ir aptariami šeši paradigminio pobūdžio pavyzdžiai, rodantys, kaip ideologinio poveikio apribojimai veikia Rusijos žiniasklaidos sferą ir kokį poveikį šiems apribojimams turi interneto veiksnys. Parodoma, kad vadinamoji virtualioji (arba alternatyvioji) viešoji informacinė erdvė iš tikrųjų suteikia galimybę kovoti su ideologiniais apribojimais, skleisti necenzūruotą informaciją.Tačiau interneto veiksnio nereikėtų pervertinti. Straipsnyje cituojamas Jacobo Grosheko tyrimas byloja, kad interneto plėtros poveikis demokratijos sklaidai nėra stiprus ir pastebimas. Taip pat, vertinant duomenis apie Rusijos interneto vartotojų įpročius ir jų prioritetus ieškant informacijos virtualioje erdvėje, daromos išvados, kad nors internetas gali būti svarbus demokratinius pokyčius palaikantis elementas, tikroji jo reikšmė šiai sferai galėtų padidėti tik tuo atveju, jeigu Rusijos raidoje įvyktų esminių pokyčių demokratėjimo linkme.Esminiai žodžiai: alternatyvi informacinė erdvė, ideologinis apribojimas, netiesioginė cenzūra, savicenzūra.
8
Stukas, Rimantas, Rokas Arlauskas, Valerij Dobrovolskij, Donatas Austys, Birutė Strukčinskienė i Sigitas Griškonis. "LIETUVOS GYVENTOJŲ POŽIŪRIS Į MAISTO ŽENKLINIMĄ". Health Sciences 29, nr 5 (12.11.2019): 19–22. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2019.074.
Pełny tekst źródłaStreszczenie:
Maisto ženklinimas vartotojui gali suteikti daug informacijos apie produktą, tik svarbu tą informaciją perskaityti ir teisingai suprasti. Tuomet maisto produkto pasirinkimas bus teisingas, o mityba sveikesnė ir visavertiškesnė. Tyrimo tikslas – nustatyti, koks Lietuvos gyventojų požiūris į maisto etiketėse pateikiamą informaciją. Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas 2019 metais visoje Lietuvos teritorijoje. Tikslinė grupė – šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Per tyrimą taikyta apklausa raštu, apklausti 1008 respondentai. Atliekant tyrimą, naudotas daugiapakopės stratifikuotos tikimybinės atrankos metodas. Duomenų analizė atlikta SPSS/PC programine įranga. Duomenys laikomi statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Rezultatai. Etiketėje pateikiamą produkto sudėtį visuomet skaito 26 proc. gyventojų. 38 proc. tai daro kartais, 21 proc. ‒ pavieniais atvejais, 15 proc. ‒ niekada. Renkantis maisto produktus, etikečių informacijos visiškai neskaito 21,1 proc. vyrų ir 8,8 proc. moterų, o dažnai skaito 33,6 proc. moterų ir 17,5 proc. vyrų. Maisto produktų sudėtimi etiketėse dažniausiai nesidomi 56 m. amžiaus ir vyresni respondentai (19,8 proc.). Nustatyta, kad 36,3 proc. gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, dažnai skaito produktų sudėtį. Dažnai skaito ir didesnes pajamas gaunantys asmenys. Maisto produktų ženklinimo informacijos visiškai neskaito 16,3 proc. nevedusiųjų / netekėjusiųjų ir 13 proc. gyvenančiųjų šeimoje. Produktų sudėties neskaito daugiau kaimo (20,4 proc.) nei miesto ir rajono centrų gyventojų. Išvados. Tyrimas atskleidė, kad maisto produktų sudedamosiomis dalimis daugelis gyventojų nesidomi, taigi renkantis maisto produktus jų galimas poveikis sveikatai Lietuvos gyventojams nėra prioritetas. Todėl svarbu ir prasminga tai, kad direktyviniuose Lietuvos Respublikos dokumentuose kalbama apie sveikos mitybos mokymą, o Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu 2019 m. priimtose „Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairėse“ numatyta skatinti sveiką ir subalansuotą mitybą bei nurodytos būtinos veiklos, kurios yra savalaikės ir pagrįstos. Būtina užtikrinti išsamų ir visiems suprantamą informacijos apie maisto sudėtį ir vertę pateikimą, naudojant maisto ženklinimą.
9
Gružienė, Aldona, Lina Malcienė, Sigita Kerzienė, Greta Pečiulytė, Saulius Andruškevičius i Kristina Norkaitytė. "INTERNACIONALINIS VARTOTOJAS IR ENERGINIAI GĖRIMAI: VARTOJIMO PAPLITIMAS IR ŽINIOS APIE POVEIKĮ ORGANIZMUI". Sveikatos mokslai 27, nr 2 (12.06.2017): 15–19. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2017.018.
Pełny tekst źródłaStreszczenie:
Šiandien energiniai gėrimai apibūdinami kaip viena greičiausiai augančių šakų visoje gėrimų industrijoje. Reklamai nusitaikius į paauglius ir jaunus žmones, teigiama, kad tokio tipo gėrimai pagerina bendrą savijautą, dėmesio koncentraciją, budrumą, aktyvina metabolizmą. Nepaisant minimų teigiamų savybių, vis dažniau pasitaiko atvejų, siejančių energetinius gėrimus su neigiamu poveikiu organizmui. Šio tyrimo tikslas buvo išanalizuoti energinių gėrimų vartojimo priežastis ir paplitimą tarp studentų, įvertinti ir palyginti lietuvių ir užsieniečių studentų žinias apie energinių gėrimų daromą poveikį organizmui. Tyrimas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU). Studentai atrinkti atsitiktinai. Apklausti LSMU 322 II – III kursų studentai, kurių amžius 20-22 metų. Buvo anketuojami tiek lietuviai studentai, tiek užsienio studentai, kurie yra kilę iš Ispanijos, Norvegijos, Švedijos, Lenkijos, Izraelio, Libano ir kitų šalių. Atsakomumo rodiklis 96,4%. Aprašomosios statistikos pagrindu atliekamas pirminis kiekybinių duomenų apdorojimas. Statistiškai patikimais laikyti tie atvejai, kai p < 0,05. Surinktų klausimynų duomenys suvesti ir apdoroti, naudojant SPSS 11.0 programinį paketą. Vartojančių energinius gėrimus grupę sudarė didesnis studentų skaičius (52,8%), nei nevartojančių (47,2%). Grupės, vartojančios energinius gėrimus, rezultatai parodė, jog minėti gėrimai labiau paplitę tarp užsieniečių studentų (61%), lyginant su lietuviais studentais (49,1%).Taip pat tyrimas parodė, jog vaikinai energinius gėrimus vartoja dažniau (54,9%) nei merginos (50,3%). Didžioji dalis lietuvių ir užsieniečių studentų (72,4%) teigia, jog dažniausiai vartoja energinius gėrimus studijuodami, norėdami pagerinti protinę veiklą (p<0,001). Užsieniečius studentus statistiškai reikšmingai dažniau vartoti energinius gėrimus paskatino draugai (29,5%), lyginant su lietuviais studentais (10,1%). Tyrimas parodė statistiškai reikšmingą skirtumą tarp Lietuvos ir užsienio šalių studentų žinių apie energinių gėrimų sukeliamus šalutinius poveikius: daugiau lietuvių, lyginant su užsieniečiais, žinojo apie galimas šių gėrimų sukeliamas, nepageidaujamas reakcijas: hipertenziją, nemigą, perdozavimą.
10
Pockevičiūtė, Birutė, i Regina Motienė. "NUOMONĖS LYDERIŲ KOMUNIKACIJOS POVEIKIS VARTOTOJŲ PIRKIMO ELGSENAI ELEKTRONINĖSE VAISTINĖSE". Health Sciences 29, nr 6 (17.12.2019): 149–53. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2019.118.
Pełny tekst źródłaStreszczenie:
Sparti interneto technologijų ir Web 2.0 saityno plėtra paskatino farmacijos įmones orientuotis į komunikaciją elektroninėse vaistinėse, pasitelkiant nuomonės lyderius. Mokslinių tyrimų rezultatai atskleidė, kad nuomonės lyderių patyrimu grindžiama komunikacija elektroninėse vaistinėse daro teigiamą poveikį vartotojų suvokimui, todėl šį poveikį svarbu įvertinti. Tam tikslui reikalingi išsamesni tyrimai, nes aktualu teoriškai pagrįsti ir empiriškai patikrinti nuomonės lyderių komunikacijos poveikį vartotojų suvokiamai utilitarinei, hedonistinei vertei ir pirkimo elgsenai. Tyrimo objektas – nuomonės lyderių komunikacijos elektroninėse vaistinėse, vartotojų suvokiamos utilitarinės ir hedonistinės vertės bei pirkimo elgsenos sąsajos. Tyrimo tikslas – nustatyti nuomonės lyderių komunikacijos elektroninėse vaistinėse poveikį vartotojų suvokiamai utilitarinei, hedonistinei vertei bei pirkimo elgsenai. Tyrimo metodai. Mokslinės literatūros palyginamoji analizė ir sisteminimas. Empirinis kiekybinis tyrimas – anoniminė anketinė apklausa. Empirinio tyrimo rezultatų apdorojimui ir analizei naudota statistinė programa SPSS Statistic 23.0, taikant aprašomosios statistikos bei koreliacinės ir tiesinės regresijos analizės metodus. Tyrimo rezultatai. Nustatytas statistiškai reikšmingas teigiamas, stiprus ryšys tarp nuomonės lyderių komunikuojamos elektroninėse vaistinėse vaizdingos, informatyvios, įsimintinos, įdomios žinutės ir vartotojų suvokiamos utilitarinės ir hedonistinės vertės savybių. Nuomonės lyderių komunikacinė žinutė vartotojams teikia laimės ir malonumo jausmą, ji suvokiama kaip originali ir kelianti susižavėjimą. Išvados. Didžiausią poveikį vartotojų suvokiamai utilitarinei vertei daro nuomonės lyderių asmeninės savybės (kompetentingumas, objektyvumas, patikimumas ir fizinis patrauklumas).
11
Švedaitė, Eglė. "THE INFLUENCE OF NATURAL USER EXPERIENCE ON INFORMATION LAWS / NATŪRALAUS VARTOTOJO POTYRIO ĮTAKOS PRIKLAUSOMYBĖ NUO INFORMACIJOS PASKIRSTYMO DĖSNINGUMŲ". Mokslas - Lietuvos ateitis 4, nr 1 (23.04.2012): 35–38. http://dx.doi.org/10.3846/mla.2012.08.
Pełny tekst źródłaStreszczenie:
This article reviews the main cause of user experience on development methods and laws, including Fitt’s Law, Hick-Hyman Law, Accot’s Law, Gestalt Law, proximity, similarity, closure, continuity, figure and ground, simplicity, symmetry and experience. Santrauka Darbe apžvelgiami pagrindiniai natūralaus vartotojo potyrio kūrimo metodai ir dėsniai: Fitso dėsnis, Hiko dėsnis, valdymo dėsnis, Gestalto dėsniai, artumo dėsnis, panašumo dėsnis, uždarymo dėsnis, tęsimo dėsnis, iliustracijos ir pagrindo dėsnis, paprastumo dėsnis, simetrijos dėsnis, patirties dėsnis. Parodoma, kaip dėsniai leidžia priartinti vartotoją prie kūrėjui norimo pasiekti rezultato. Norint pasiekti efektyvų rezultatą būtina atsižvelgti į skirtingose situacijose veikiančius skirtingus dėsnius. Neteisingai taikomi dėsniai gali turėti neigiamą poveikį.
12
Balaišytė, Gabrielė, Danguolė Grūnovienė, Aušrinė Vaitkutė i Edita Kizevičienė. "EKSPERIMENTŲ SU GYVŪNAIS DRAUDIMAS, LEMIANTIS GYVŪNINĖS KILMĖS INGREDIENTŲ KEITIMĄ ALTERNATYVOMIS, KOSMETIKOS PRAMONĖJE". Health Sciences 30, nr 6 (24.11.2020): 45–49. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.138.
Pełny tekst źródłaStreszczenie:
Eksperimentai su gyvūnais ilgą laiką buvo, o kai kuriose valstybėse vis dar yra neišvengiami ir būtini metodai, užtikrinantys kosmetikos priemonių bei jų ingredientų saugumą. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio kreipiama į gyvūnų teises, svarstomas žiaurių bei nehumaniškų tyrimų draudimas ir jų alternatyvos. Prie gyvūnų teisių užtikrinimo ir jų testavimo draudimo ypač aktyviai prisideda socialiniuose tinkluose skelbiama informacija. Išsivysčiusiose valstybėse, tokiose kaip Jungtinės Amerikos Valstijos ar Europos Sąjungos šalys, padidėjo domėjimasis gyvūnų gerove, jų psichologine savijauta ir laime. Šiandieninėje visuomenėje kosmetikos pramonė siūlo platų kosmetinių priemonių asortimentą su įvairiomis sudedamosiomis dalimis, kurių kilmė gyvūninė, augalinė ar sintetinė, o paskirtis − odos valymas, raminimas, atkūrimas, stiprinimas, apsaugojimas ir gydymas. Kosmetinės priemonės prieinamos kiekvienam, tačiau neretai vartotojams sunku išsirinkti jiems tinkamas priemones dėl per mažos informacijos sklaidos apie atskirų ingredientų atpažinimą, jų poveikį, efektą. Tyrimu siekta atskleisti Lietuvos vartotojų ir kosmetologų bei vartotojų iš užsienio šalių: Latvijos, Ispanijos, Lenkijos ir Didžiosios Britanijos respondentų nuomonę apie eksperimentų su gyvūnais draudimą bei gyvūninės kilmės ingredientų keitimą alternatyvomis kosmetikos pramonėje. Tyrime dalyvavo 50 vartotojų ir 51 kosmetologė iš Lietuvos bei 50 vartotojų iš įvairių užsienio šalių: 20 Latvijos, 14 Ispanijos, 10 Lenkijos ir 6 Didžiosios Britanijos piliečiai. Tyrimo tikslui pasiekti vykdyta apklausa raštu (internetu). Klausimai suskirstyti į uždaro ir atviro tipo (kokybinius). Tyrimo rezultatai parodė, kad trečdalis respondentų mano, jog daugelyje šalių eksperimentai su gyvūnais atliekami, nes kol kas dar nėra išrasta alternatyvių būdų. Nustatyta, kad Lietuvos visuomenei trūksta žinių apie eksperimentus su gyvūnais, gyvūninės kilmės ingredientus bei jų alternatyvų naudojimą kosmetikos pramonėje. Informacija socialiniuose tinkluose skatina visuomenės domėjimąsi kosmetikos priemonėmis, kurių gamybai nenaudojami gyvūninės kilmės ingredientai. Kosmetologės, atlikdamos kosmetines procedūras, supažindina klientus su kosmetikos priemonių ingredientų poveikiu odai, tačiau tik mažuma informuoja apie jose naudojamus gyvūninės kilmės ingredientus bei jų alternatyvas. Kosmetologės renkasi priemones pagal ingredientų poveikį ir saugumą, neatsižvelgdamos, ar tai gyvūninės, ar augalinės kilmės produktai. Didėja domėjimasis etiškomis ir aukštesnius standartus atitinkančiomis priemonėmis.
13
Šliburytė, Laimona, i Giedrė Bankauskienė. "Prekės kilmės šalies efekto poveikis vartotojo požiūriui į prekę". Management of Organizations: Systematic Research 76 (2016): 133–47. http://dx.doi.org/10.7220/mosr.2335.8750.2016.76.9.
Pełny tekst źródła
14
Rutkauskienė, Ugnė. "Viešųjų bibliotekų poveikio vertinimas". Informacijos mokslai 46 (1.01.2008): 84–101. http://dx.doi.org/10.15388/im.2008.0.3355.
Pełny tekst źródłaStreszczenie:
Atsiradus įtampai viešojo sektoriaus finansavimo srityje bei didėjant visuomenės reikalavimams, keliamiems mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomoms institucijoms, bibliotekos turi parodyti, kokią naudą duoda jų teikiamos paslaugos. Šie rezultatai gali būti iliustruojami bibliotekų statistiniais duomenimis, liudijančiais, kokia yra paslaugų paklausa, naudojamumas, kokybę apibrėžiančiais rodikliais ar tyrimų išvadomis, kurios parodo vartotojų pasitenkinimą, tačiau nei vieni iš paminėtų dar neįrodo teigiamo bibliotekų poveikio individams ir bendruomenėms. Siekdamos atsakyti į šį klausimą, itin dominantį tiek visuomenę, tiek finansuojančias institucijas, bibliotekos turėtų vertinti ne tik savo veiklą, bet ir jos pasekmes, susijusias su bibliotekų verte, poveikiu lankytojams bei visuomenei. Straipsnyje aptariami bibliotekų poveikio vertinimo klausimai, išsamiau nagrinėjamas vienos iš bibliotekų paslaugų – viešos interneto prieigos – poveikio vertinimas bei pristatomas Lietuvos viešosioms bibliotekoms siūlomas poveikio vertinimo modelis.Pagrindiniai žodžiai: poveikio vertinimas, viešosios bibliotekos, vertė, vieša interneto prieiga, projektas „Bibliotekos pažangai“Public libraries impact measuresUgnė Rutkauskienė SummaryRecent years were very challenging for most of public libraries. Due to the financial tension in public administration budgets many of them experienced heavy financial cuts. Both financial pressure from local authorities and growing demands for pubic accountability sets new gals for libraries performance measurement. There is a clear need for data, proving positive impact of libraries on individuals and communities.The goal of this paper is to demonstrate the importance of impact and outcome research in public libraries. The paper gives an overview of purposes and methods used in impact studies and illustrate this through research experiences. It also presents impact assessment model of “Libraries for Innovations” project.One of the main identified problems of the impact focused research is that it is very tightly related with the influences on individuals so it is very difficult to trace changes and improvements back to the library. Other methodological challenges of measuring the impact of PAC in libraries’ include a multi-methodological orientation; a balance between process and outcome analyzes; a combination of both primary and secondary source data; an emphasis on triangulation of research data; an observation of the same items over long periods of time.The paper acquaints libraries with a topic that is not yet well known and, by showing practical examples, demonstrates how libraries can attempt to assess the impact of public access computing.
15
Murphy, John W. "Vartotojas nebūtinai esti pilietis". Sociologija. Mintis ir veiksmas 14 (28.12.2004): 21–28. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2004.2.5959.
Pełny tekst źródłaStreszczenie:
Šiame straipsnyje nagrinėjamos socialinės pilietinės visuomenės formavimosi sąlygos, svarstomi požiūriai į dabartinę ekonominių idėjų kaitą, aptariami prieštaravimai, kurie kyla dėl to, kad netinkamai suplakami vartotojo ir piliečio terminai. Daugiau dėmesio skiriama kolektyvinės praktikos sampratai.Pilietinė visuomenė esti socialinio solidarumo pagrindas. Nors šis požiūris nėra naujas, čia pabrėžiama, kad pilietinė visuomenė svarbi priimant įstatymus bei kitas normas, kurios siekia išvengti susvetimėjimo, kad pilietiškumo samprata apima kur kas daugiau negu tik organizacijas, egzistuojančias už pagrindinių visuomenės institucijų. Pilietinė visuomenė nėra savaime suprantamas dalykas. Tai nėra tik profsąjungos, vietiniai klubai ir neformalios organizacijos. Daug svarbiau yra tai, kaip šios organizacijos, kurios išreiškia darnią diskutuojančių ir polemizuojančių piliečių veiklą, susijusios su kolektyvine praktika.Per pastaruosius dvidešimt metų, silpnėjant Johno Maynardo Keyneso idėjų poveikiui, susiformavo naujas – neoliberalus – požiūris į ekonomiką. Vienas pagrindinių Keyneso principų yra tas, kad prekyba ir kiti mainų būdai yra socialinė veikla. Visi yra tos pačios sistemos dalis, taigi visoms socialinėms klasėms (tiek darbininkų klasei, tiek elitui) būdingas bendras likimas. Vadinasi, siekiant bendrojo gėrio, turi būti laikomasi kooperacijos principų. Kadangi subalansavimo galimybė esti gana trapi, būtinos darnios pastangos.Tačiau nuo 9-ojo dešimtmečio pradžios šios koncepcijos pamažu atsisakoma, o tarpusavio priklausomybės idėja suprantama kaip ekonominės raidos ir asmeninės laisvės suvaržymas. Keyneso idėjas keičia Friedricho von Hayeko koncepcija, teigianti, kad kolektyvinis pradas yra mitas, o socialinė tvarka formuojasi spontaniškai rinkos sąveikų aplikose. Hayeko požiūriu, kolektyvinė atsakomybė yra ne tik beprasmis dalykas, bet ir esminis ekonomikos stabdis. Neoliberalizmo plitimas daro nebemadingą socialinės sutarties sampratą, nes, Hayeko požiūriu, santykiai tarp individų yra prekiniai ir trumpalaikiai. Atsisakoma minties (kaip pasenusios ideologijos), kad žmonės yra esmingai tarp savęs susiję ir turi bendrus interesus. Tuo tarpu Keyneso koncepcinis vaizdinys – visiškai kitoks. Svarbiausias dalykas tas, kad asmenys vaizduojami kaip piliečiai, kurie susiję su kaimynais ir platesne visuomene. Kaip tik todėl tikimasi, kad jie laikysis teisingumo ir nešališkumo idealų. Šioji koncepcija nėra abstrakti, ji reikalauja nuolatinio budrumo ir noro veikti, kai tik šito prireikia. Šiandieną šie požiūriai yra nesuderinami. Problema ta, kad asmenys, kurie yra socializuoti kaip vartotojai, raginami gana sparčiai tapti piliečiais. Hayeko požiūriu, individai tampa piliečiais tik dalyvaudami rinkoje. O Keyneso teigimu, toks pilietinio įsitraukimo būdas yra nepakankamas, jis negali sukurti lanksčios ir demokratinės visuomenės. Veiksmingam pilietiškumui reikia gerokai platesnio požiūrio ir aktyvesnio socialinio dalyvavimo negu tik rinkos nauda grindžiamos taisyklės. Stingant aktyvios socialinės sutarties, pilietinė veikla yra labai apribojama.Rinka yra klaidinanti – pilietinio lavinimo ir švietimo požiūriu – metafora, kuri vaizduoja pernelyg atsijusius, atomizuotus ir abejingus individus. Rinkos reguliuojama visuomenė sudaryta iš besivaržančių ir priešiškų asmenų, o socialinė sritis apibūdinama kaip darinys, susidedantis iš „kliūčių“, kurias turį įveikti sėkmės siekiantys individai. Sakykim, socialiniai įsipareigojimai tariamai riboja individų gebėjimą greitai ir veiksmingai prisitaikyti prie rinkos pokyčių.Tačiau galima plėtoti ir kitas metaforas. Juk netinka sakyti, kad visuomenė esti tik netiesiogiai – geriausiu atveju – susiję atomai. Naujieji modeliai atsižvelgia į tiesioginę sąveiką tarp visuomenės dalių. Be to, jie neįtraukia „aukštesnės tvarkos“ principų, kurie vadinami nematoma rinkos ranka, koordinuojančia savarankiškų elementų veiksmus. Šie modeliai rodo, kad socialinės tvarkos principai yra intersubjektyvūs – socialiai konstruojami ir diskursyviai plėtojami. Kadangi socialinė aplinka nėra laisvai pasirenkama ir išorinė (kaip, sakykim, rinkos – nematomos rankos - atveju), svarbu tai, kaip asmenys įvertina savo veiksmų poveikį kitiems asmenims. Jie turi įsipareigojimą išsaugoti socialinės asociacijos integralumą, vadinasi, negali nepaisyti kitų asmenų egzistavimo būdų. Išsaugoti tokį bendravimo stilių – tolygu tartis ir diskutuoti dar prieš imantis veiksmo.Pilietinė visuomenė, priešingai negu abstrakti rinkos erdvė, sudaro įsipareigojančią sritį, kurią išsaugo kolektyvinis, intersubjektyvus veiksmas. Todėl ne rinka, bet pilietinis diskursas yra ekonominės sąveikos pagrindas. Sugrįžimas į šią sritį yra teisėtas ir gali atnaujinti gyvenamąjį pasaulį. Vadinasi, pilietinė visuomenė yra galimybė išvengti susvetimėjimo, kurį diegia rinka. Kadangi rinka ir pilietinė visuomenės griežtai atskiriamos, intersubjektyvi ekonominio reguliavimo kilmė yra iš esmės deformuojama. Pilietiškumas negali būti efemeriškas dalykas. Kai pilietį pakeičia vartotojas, demokratija susiduria su rimtomis problemomis, nes be abipusio pasitikėjimo, saugumo ir kolektyvinės atsakomybės visuomenė pasmerkta ištirpti į daugybę atomų, kurie vieni kitus kaltina, įtarinėja ir kurie yra nesaugūs. Taigi pakartotinai verta kelti esminį sociologijos klausimą: kaip ir kodėl egzistuoja visuomenė?
16
Barevičiūtė, Jovilė. "Vartojimo ir kūrybos visuomenių diskursai: medijų ir komunikaciniai aspektai". Coactivity: Philosophy, Communication 23, nr 1 (15.07.2015): 1–2. http://dx.doi.org/10.3846/cpc.2015.226.
Pełny tekst źródłaStreszczenie:
Vartojimo (kitaip – vartotojų) ir kūrybos visuomenės – tai du šiuolaikinių visuomenių tipai, apie kuriuos pastaraisiais dešimtmečiais mokslinėje literatūroje rašoma itin plačiai. Apie vartotojų visuomenę diskutuoti pradėta jau seniai, apytikriai nuo praėjusio amžiaus 3-iojo dešimtmečio, o vienas griežčiausių jos kritikų buvo prancūzų filosofas ir sociologas Jeanas Baudrillard’as, po 1968 m. gegužės įvykių Paryžiuje netrukus paskelbęs knygą „Vartotojų visuomenė: mitai ir struktūros“. Būtent šioje knygoje skleidžiamos įžvalgos, kurioms apibūdinti tinka Thornsteino Vebleno „parodomojo vartojimo“ sąvoka, kai pertekliniu vartojimu siekiama socialinio prestižo ir galios – tai pagrindinis tikro vartotojo tikslas. Vis dėlto šiandien greta vartojimo (vartotojų) visuomenės koncepto kai kurie autoriai (pavyzdžiui, vienas garsiausių jų – amerikietis Richardas Florida) ne mažiau įtikinamai prabyla apie iš pirmo žvilgsnio radikaliai priešingos kūrybos (kitaip – kūrėjų ir kūrybininkų) visuomenės iškilimą. Taip tarsi paneigiama mintis, esą šiuolaikinės visuomenės vien tik vartoja dėl paties vartojimo, ir imama įrodinėti, kad jos geba kurti ir kuria kai ką visiškai naujo ir netikėto, kas pirmiausia paveikia mūsų potyrius. Tačiau ar vartotojų ir kūrėjų / kūrybininkų visuomenes yra išties pagrįsta ir logiška supriešinti vieną su kita? Veikiau esama daugiau jas vienijančių, o ne tarpusavyje skiriančių bruožų ir veiksnių. Vienas svarbiausių šių tipų visuomenes jungiančių veiksnių – tai medijuotos komunikacijos sklaida ir tų visuomenių funkcionavimas neatsiejamai nuo naujųjų medijų kuriamų sąlygų ir teikiamų galimybių. Tiek vartotojų, tiek kūrėjų / kūrybininkų visuomenėse gyvenantys individai siekia išsiskirti iš pilkos masės, turėti vienokių ar kitokių individualių išskirtinumų, susikurti jiems patrauklią tapatybę ar geidžiamą statusą visuomenėje. O čia ypač svarbus vaidmuo atitenka naujajai žiniasklaidai ir medijuotajai komunikacijai. Šiame žurnalo numeryje iš savo pasirinktų ir jiems įdomių perspektyvų straipsnių autoriai gvildena su medijų ir komunikacijos aspektais vienaip ar kitaip susijusias šiuolaikinių visuomenių – vartojančios ir kuriančios – problemas. Pirmoje dalyje gretinami ir lyginami du minėti – vartojimo ir kūrybos – visuomenių konceptai. To savo tekstuose imasi Agnieška Juzefovič ir Eglė Jaškūnienė, dėmesį sutelkdamos į tam tikrus kūrybos visuomenės aspektus. Ieva Mantė Valivonytė savo straipsnyje analizuoja vartojimo visuomenės problematiką, gilindamasi į mados ir asmens individualumo raiškos ypatumus. Antroje dalyje šiuolaikinių visuomenių problematika toliau tyrinėjama imantis naujųjų medijų ir apskritai technikos raidos refleksijų. To savo straipsniuose imasi Saulius Kanišauskas ir Algis Mickūnas – pirmasis autorius labiau apibendrintu žvilgsniu, o antrasis – konkretesnio teorinio tyrimo perspektyvoje. Trečia dalis organiškai pratęsia antrąją: joje plėtojami detalesni naujųjų medijų tyrinėjimai, jas interpretuojant kaip tam tikro socialinio poveikio ir galios priemones. Agnė Rimienė ir Vilmantė Liubinienė savo straipsnyje analizuoja televizijos įtaką religinei komunikacijai XXI a. visuomenėje, o Ieva Aurylaitė gilinasi į komunikacinio galios diskurso apimtį ir ribas. Paskutinėje, ketvirtoje, dalyje plėtojamos filosofinės įžvalgos šio numerio tema. Jų savo straipsniuose imasi du autoriai – Edvardas Rimkus, labiau susitelkdamas į pažinimo aspektą, ir Seungbae Parkas, daugiau dėmesio skirdamas patyrimo problemai. Tikimasi, kad šis žurnalo numeris veiksmingai prisidės prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto ir kitų Lietuvos bei užsienio universitetų mokslininkų produktyvesnio dialogo skatinimo.
17
Gončarova, Viktorija, i Danguolė Grūnovienė. "Bandymai su gyvūnais ir gyvūninės kilmės ingredientų bei jų alternatyvų naudojimas kosmetikos pramonėje". Sveikatos mokslai 25, nr 5 (30.11.2015): 78–84. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2015.093.
Pełny tekst źródłaStreszczenie:
Pasaulyje, ypač išsivysčiusiose šalyse, kosmetikos pramonėje bandymai su gyvūnais išlieka vienu iš brutaliausių ir nehumaniškiausių metodų, išmėginant naujas kosmetines priemones ar jų ingredientus. Dar ir šiandien yra naudojami primityvūs tyrimo metodai, tokie kaip Draize ir LD50 testai. Nežinomi skaičiai gyvūnų, dažniausiai triušių, pelių ir žiurkių, yra naudojami įvairiuose kosmetikos, asmens higienos, namų ūkio priemonių, cheminių medžiagų, medicinos preparatų saugaus naudojimo bandymuose. Reakcija į visus šiuos produktus kiekvienai gyvybės formai yra skirtinga, todėl nėra lengva bandymais su gyvūnais surinktus duomenis pritaikyti situacijoms, kurios yra susijusios su produktų daromu poveikiu žmogaus organizmui. Cheminių medžiagų bandymų su gyvūnais metodai netenkina žmonių poreikių, o naujų atradimų alternatyvos lėmė tobulesnių metodų, kuriuose nėra naudojami gyvūnai, atsiradimą [11]. Kyla klausimas, ar kosmetikos bandymai su gyvūnais yra efektyvus būdas ištirti kosmetinių priemonių poveikį žmogaus organizmui? Ar atsižvelgiant į testuojamų gyvūnų fiziologiją galima teigti, kad tyrimų rezultatai tiks ir žmonėms? Vis daugiau šalių draudžia kosmetinių produktų bandymus su gyvūnais. Šio tyrimo tikslas: atskleisti Lietuvos ir Latvijos vartotojų nuomonę apie bandymus su gyvūnais ir gyvūninės kilmės ingredientų naudojimą kosmetikos pramonėje. Tyrimo rezultatai rodo, kad dalyvavę apklausoje Lietuvos ir Latvijos gyventojai nepritaria bandymams su gyvūnais ir pasisako už alternatyvius metodus. Tiriamieji turi mažai informacijos apie bandymus, jų daromą žalą gyvūnams.
18
Gundlach, Hardy, i Ulrich Hofmann. "Online strategies of public broadcasting services in the tension between sustainable public services and state aid control". Informacijos mokslai 60 (1.01.2012): 7–220. http://dx.doi.org/10.15388/im.2012.0.1672.
Pełny tekst źródłaStreszczenie:
The aim of this study was to analyze the conflicting situation faced by the public broadcasting service (PBS) companies in Germany. However, the paper points to a possible conflicting situation which fails to illustrate the situation that is unique to Germany. Rather, the situation in the online strategies of the public broadcaster is very similar in all European Union member states. The article stresses that the public management of public service broadcasters will have to prove that the online strategies contribute to creating the public value and that they are in compliance with the competition policy and state aid control of the European Union.Key words: digital and Internet economics, media economics, public service broadcasting, European state aid control, public management.Visuomeninio transliavimo paslaugų internetinės strategijos esant įtampai tarp ilgalaikių viešųjų paslaugų ir valstybės pagalbos kontrolėsHardy Gundlach, Ulrich Hofmann SantraukaStraipsnio autoriai teigia, kad viešas visuomeninio transliavimo paslaugų valdymas atsidūrė prieštaringoje padėtyje. Toks scenarijus tinka viešųjų paslaugų įmonėms ne tik Vokietijoje, bet ir visose Europos Sąjungos šalyse narėse. Kai kurios visuomeninio transliavimo paslaugos iš tiesų skatina internetinės žiniasklaidos naujoves. Tačiau autoriai taip pat pabrėžia, kad visuomeninių transliuotojų vadovybė negali valdyti įmonės taip, lyg ji būtų privati, nes viešųjų paslaugų transliuotojai yra viešosios įstaigos, įsipareigojusios vykdyti konkrečią viešųjų paslaugų funkciją, finansuojamą valstybės lėšomis. Taigi, vadovybė turės pagrįsti, kad internetinės strategijos prisideda prie viešosios vertės kūrimo ir neprieštarauja Europos Sąjungos konkurencijos politikai ir valstybės pagalbos kontrolei. Šiuo metu aktualus TV vaizdo peržiūros internete klausimas. Privatūs transliuotojai skundžiasi, kad visuomeninių transliuotojų transliuotų TV programų peržiūros paslaugos sutrukdys jiems plėtoti mokamų užsakomųjų vaizdo perdavimo paslaugų verslo modelį. Todėl Vokietijos žiniasklaidos politikoje įvestas nustatytas prieinamumo laikotarpis, atsižvelgiant į pasiūlymą ir jo turinį. Ši konkreti nuostata tapo politikos sutvirtinimo elementu.Vis dėlto vadovybė privalo apsvarstyti, kaip visuomeninio transliavimo paslaugos galėtų išlikti tinkamos ateityje. Tai reiškia, kad paslaugos turėtų išlikti patrauklios jaunajai auditorijai. Taigi, svarbiausia yra patrauklios internetinės paslaugos ir ypač užsakomosios vaizdo perdavimo paslaugos.Europos valstybės pagalbos kontrolė yra trečiasis veiksnys, į kurį reikėtų atsižvelgti kuriant sėkmingą strategiją. Todėl naujai internetinei paslaugai įvesti reikia atlikti rinkos poveikio vertinimą. Bet pirmiausia išankstinio vertinimo procedūra turi išaiškinti, kokią viešąją vertę kuria naujoji visuomeninio transliavimo paslauga. Klausimas apie viešąją vertę gali būti atsakytas tik atlikus rinkos poveikio vertinimą. Rinkos tyrimas turėtų atsakyti į klausimą, kokį neigiamą poveikį rinkai turės (jei apskritai turės) naujoji visuomeninio transliavimo internete paslauga. Taikant specialų empirinį hipotetinio monopolisto testą kartu su jungtine (angl. conjoint) analize, galima apskaičiuoti vartotojų emigracijos ar imigracijos mastą dėl produkto požymio (pvz., kainos, kokybės ar kliento paslaugos) lygio pakitimo. Kalbant apie viešųjų paslaugų informacijos portalo atvejį, apskaičiuojamas vartotojų, kurie nesinaudoja internetine paslauga dėl pablogėjusios turinio kokybės, skaičiaus pokytis. Vis dėlto svarbiausia yra viešosios internetinės paslaugos ir jos kokybinio indėlio į redagavimo paslaugų konkurenciją ir visuomenės nuomonės formavimą viešoji vertė. Taigi, privaloma rasti kompromisinį sprendimą.
19
Štarolytė, Sandra. "Verslo apskaitos standartų ir LR pelno mokesčio įstatymo nuostatų taikymo vertinimas". Buhalterinės apskaitos teorija ir praktika, nr 17-18 (1.10.2018): 116–40. http://dx.doi.org/10.15388/batp.v0i1.11957.
Pełny tekst źródłaStreszczenie:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Finansinėse ataskaitose pateikiama informacija turi būti rengiama pagal verslo apskaitos standartus arba tarptautinius apskaitos standartus, tačiau vis dar jaučiama stipri mokesčių apskaitą reglamentuojančių įstatymų įtaka finansinėse ataskaitose pateikiamiems duomenims. Nors nuo 2004 – ųjų metų Lietuvos teisės aktai bei verslo apskaitos standartai buvo derinami, tačiau iki šiol vis dar pastebimi jų skirtumai, kuriuos būtina identifikuoti bei įvertinti susidariusių skirtumų įtaką finansinių ataskaitų elementams. Todėl buvo atliktas tyrimas, siekiant nustatyti verslo apskaitos standartų (VAS) ir LR pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) nuostatų skirtumus bei jų taikymo poveikį finansinėms ataskaitoms bei finansinių ataskaitų informacijos vartotojų priimamiems sprendimams. Tyrimo atlikimui buvo atliekama lyginamoji mokslinės literatūros ir informacijos šaltinių analizė, sintezė, duomenų rinkimas ir analizė, grafinis duomenų vaizdavimas, statistinė analizė, lyginimas, ekstrapoliacija, sisteminimas bei apibendrinimas. Tyrimo metu buvo tiriama apskaitos samprata ir sąveika, parengta VAS ir PMĮ nuostatų skirtumų nagrinėjimo metodologiją, siekiant nustatyti, ar tiriamoje visumoje susidaro minėti skirtumai ir kokią įtaką jie daro ūkio subjektų finansinėms ataskaitoms bei finansinių ataskaitų informacijos vartotojų priimamiems sprendimams. Atlikus tyrimą nustatyta, kad tiriamoje visumoje susidarantys VAS ir PMĮ nuostatų skirtumai daro įtaką tiek pelningai, tiek nuostolingai veikiantiems ūkio subjektams ir veikia 84,4% tirtų ūkio subjektų pelningumo rodiklius. Taigi, susidarantys VAS ir PMĮ nuostatų skirtumai daro įtaką finansinių ataskaitų elementams ir gali daryti įtaką finansinių ataskaitų vartotojų priimamiems sprendimams.
20
Zubrutė, Liucija. "Nepilnamečių apsauga: kur klumpa žiniasklaida". Žurnalistikos Tyrimai 7 (1.01.2015): 129–49. http://dx.doi.org/10.15388/zt/jr.2014.7.7412.
Pełny tekst źródłaStreszczenie:
Ankstyvame amžiuje gaunama informacija vaikams gali daryti didelį poveikį: išmokyti elgesio, bendravimo taisyklių, formuoti nuomonę įvairiais klausimais, susidaryti bendrą aplinkos vaizdą ir t.t. Nepilnamečiai informacijos vartotojai itin pažeidžiami: kritinis mąstymas dar nesusiformavęs, vaikai dažnai neturi su kuo palyginti pirmą kartą matytos situacijos. Todėl, pavyzdžiui, konflikto sprendimas smurtu jiems gali pasirodyti tinkama išeitis iš susidariusios situacijos, o žiniasklaidos antraštėse nurodytos savižudybės priežastys gali sudaryti įspūdį, kad vienos ar kitos problemos yra neišsprendžiamos.Viešosios erdvės stebėsena užsiimanti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba geba kontroliuoti profesionalias internetines žiniasklaidos priemones, tačiau pasaulinio tinklo platybėse kiekvieną dieną sukuriama begalės tinklalapių, kuriuos pasiekti vaikui nėra sunku. Todėl užtikrinti visapusišką vaikų apsaugą nėra realu – neįmanoma sukurti informacinio vakuumo. Kita vertus, tarnybos vykdoma stebėsena ir skiriamos administracinės nuobaudos ne visada sulaiko profesionalias žiniasklaidos priemones nuo nagrinėjamo įstatymo pažeidimų – svarbesniu naujienų atrankos kriterijumi tampa įdomumas (auditorijos smalsumo tenkinimas).
21
TOMAŠEVIĆ, NIVES, i IVANA LJEVAK LEBEDA. "LEIDYBOS VAIDMUO KULTŪROS IR KŪRYBOS INDUSTRIJOJE". Knygotyra 62 (1.01.2014): 47–59. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v62i0.3610.
Pełny tekst źródłaStreszczenie:
Department of Information Sciences,ntomasev@unizd.hr Ivana Ljevak Lebeda University of ZadarUlica dr. Franje Tuđmana 24i, 23 000 Zadar, Croatiaivana.ljevak@naklada-ljevak.hr Kultūros tyrimai susiję su poreikiu dialektiškai apmąstyti vietinių ir globalių kultūrų homologiją. Šį kultūros šaltinį būtina išlaikyti ne tik išsaugojant kultūrą, bet ir užtikrinant tinkamą jos atnaujinimą ateityje. Leidyba kaip industrija, būdama kultūros šaltinis, turi tiesioginį poveikį šiems abiem kultūros segmentams. Kitais žodžiais tariant, dėl savo produkcijos leidyba tuo pačiu metu išsaugo esamas kultūros vertybes ir jas patobulina. Šiossavybės suteikia leidybai du vaidmenis – vienas jų susijęs su rinka, kitas su kultūra. Abi šios savybės susijungia kultūros ir kūrybinėje industrijoje, kuri šiuo metu formuojasi Kroatijoje. Kitas svarbus kultūros ir kūrybinės industrijos sektoriaus vaidmuo susijęs su knyga, kuri yra leidybos industrijos produktas. Straipsnyje aptariami atlikti tyrimai, knygą laikant leidybos industrijos produktu, kuriam turėtų būti rasta patraukli niša rinkoje. Autorės teigia, kad, žiūrint iš pardavimo perspektyvos, su potencialiu skaitytoju, tai yra su būsimu šios kultūros vertybės vartotoju, derėtų elgtis suprantamai ir efektyviai. Visa tai rodo, kad knygai taip pat tenka dvilypė funkcija (ji yra tiek kultūrinė, tiek ekonominė vertybė); todėl šią sritį būtina nagrinėti kompleksiškai, apimant vietines ir globalias kultūras ir sutelkiant dėmesį į tai, kad būtent knyga ir yra pagrindinė priemonė, kuri leidžia puoselėti tam tikros kultūros tapatybės kalbinį kapitalą bei kultūros įvairovę visame pasaulyje.
22
Petuškienė, Edita, i Rasa Glinskienė. "Promoting Lithuania’s Competitiveness through Entrepreneurship: the Results of Expert Assessment". Socialiniai tyrimai 1, nr 39 (11.01.2017): 13. http://dx.doi.org/10.21277/sc.v1i39.72.
Pełny tekst źródłaStreszczenie:
Tyrimo aktualumas. Šalies konkurencingumo klausimai, susiję su globalizacijos poveikį patiriančiais ir dėl to itin sparčiai kintančiais ekonominės, politinės, teisinės bei socialinės aplinkos elementais, yra nuolatos aktualūs, reikšmingi, atkreipiantys tiek konkurencingumo teorijas kuriančių ar praplečiančių mokslininkų, tiek ekonomikos augimo politikas formuojančių praktikų dėmesį. Esamojo laikotarpio konkurencingumo iššūkiai glaudžiai siejami su sudėtinga šalies demografine padėtimi, emigracijos procesų sąlygotomis problemomis, Rusijos ir Ukrainos konfliktu, leidusiu suvokti atskirų Lietuvos verslo sektorių (tarp dažniausiai įvardijamų – pieno, mėsos, atvykstamojo turizmo, transporto) spragas. Tikėtina, kad verslo problemų kyla dėl menkų gebėjimų rasti naujų rinkų ir konkuruoti juose savo produkcija ar paslaugomis. Taigi itin svarbus tampa verslumas.Mokslinė tyrimo problema formuluojama klausimu, kaip padidinti Lietuvos konkurencingumą, pasitelkiant verslumą, inovatyvaus verslo kūrimą ir vystymą?Mokslinės problemos ištyrimo lygis ir tyrimo naujumas. Pažymėtina, jog verslumas, kaip šalies konkurencingumo pagrindas, teoriškai nagrinėtas menkai, nepaisant fakto, jog per savo istoriją verslumas buvo tirtas daugybės mokslininkų, priklausančių įvairioms mokslo sritims:verslumas kaip nedarbo mažinimo priemonė (Baptista, Thurik, 2004; Rona-Tas, Sagi, 2005; Parker, 2006; Henley, 2007; Block, Sandner, 2009; Malchow-Møller, Schjerning, Sørensen, 2009; Badal, 2010; Oladele, Akeke, Oladunjoye, 2011; Nallari, Griffith, Wang, Andriamananjara, Hiat, Bhattacharya, 2011; Kritikos, 2014; Hathaway, Litan, 2014);verslumas kaip ekonominio augimo (t. y. BVP didinimo) ir vystymosi variklis (Schumpeter, 1934; Harbison, 1956; Baumol, 1968; Wennekers, Thurik, 1999; Dejardin, 2000; Carree, Thurik, 2002; Audretsch, Thurik, 2003; Holcombe, 1998, 2003, 2007; Hughes, 2003; Brown, Ulijn, 2004; Bayineni, 2005; Baptista, Escaria, Madruga, 2005; Ebner, 2005; Acs, 2006, 2007; Acs, Szerb, 2007; Galbraith C. S., Galbraith D. M., 2007; Powell, 2007; Arnold, 2008; Naude, 2008; Fischer, Nijkamp, 2009; High, 2009; Ahiauzu, 2010; Smith, 2010; Vázquez-Rozas, Gómes, Vieira, 2010; Vorley, 2010; El Harbi, Grolleau, Bekir, 2011; Gunter, 2012; Koster, van Stel, Folkeringa, 2012).Tačiau verslumas ir inovacijos, laikomos verslininko veiklos rezultatu, gali veikti daugelį svarbių ekonominių indeksų ir socialinių procesų (vartotojų išprusimą, žmogiškojo kapitalo vystymąsi, visuomenės progresą ir kt.). Tad verslumas gali būti analizuojamas kaip nacionalinio konkurencingumo veiksnys. Vertinant šiuo požiūriu, reikia pastebėti, kad stinga darbų, galinčių pasiūlyti išsamią verslumo poveikio šalies konkurencingumui globalioje erdvėje analizę.Tyrimo objektas yra verslumas kaip konkurencingumo veiksnys.Tyrimo tikslas yra teoriškai argumentuoti identifikuotą ir koncepciniame modelyje išryškintą teigiamą verslumo įtaką Lietuvos konkurencingumo didinimui ir pagrįsti tolesnio kiekybinio tyrimo reikšmę.Tyrimo metodai: mokslinės literatūros sisteminė, lyginamoji analizė ir sintezė; loginė dedukcija ir indukcija; ekspertinis vertinimas (pusiau struktūruoto interviu metodas); turinio analizė.Pagrindinės darbo išvados. Verslumas suvokiamas kaip daugiadisciplininis objektas, aktualus vadybos, ekonomikos, psichologijos, sociologijos, antropologijos ir kitų mokslo šakų tyrinėtojams. Jis gali būti nusakomas kaip įvairiais aspektais analizuotinas reiškinys, turintis nepaneigiamą reikšmę socialinių procesų vystymuisi ir visuomenės pažangai. Dėl tyrimo aspektų gausos verslumą gana sunku vienareikšmiškai apibūdinti, todėl dažniausiai mokslininkai, pateikdami definicijas, išryškina tuo metu jų atliekamai analizei svarbius verslumo aspektus. Dažniausiai verslumo definicijos išskiria tokias dimensijas: esmines verslininkų savybes, bruožus; verslių organizacijų požymius; verslumo raiškos rezultatus. Manytina, jog, norint sukurti išsamiausią verslumo apibrėžtį, reikėtų stengtis aprėpti visas šias dimensijas, tačiau tokiu būdu būtų prarastas definicijoms būtinas konkretumas, lakoniškumas, aiškumas. Todėl, atsižvelgiant į šio darbo tikslą, verslumas apibūdinamas kaip verslo, besiremiančio įžvalgia, veiklia verslininko (angl. entrepreneur) asmenybe, kūrimas ir (ar) vystymas, taip realizuojant ir komercializuojant turimas inovatyvias verslo idėjas, sąlygojančias pokyčius ekonominėje, kultūrinėje, politinėje, teisinėje, socialinėje aplinkoje, mikrolygmeniu stiprinančias konkuravimo galimybes rinkoje, o makrolygmeniu – didinančias nacionalinio konkurencingumo pozicijas.Verslumo poveikį konkurencingumui atspindinčių tyrimų mokslinėje literatūroje itin stinga. Nors dažnai inovacijos yra pateikiamos kaip pagrindinė konkurencingumo siekimo ir išlaikymo priemonė, o verslumas daugelio mokslininkų yra pripažįstamas kaip inovacijų kūrimo variklis, vis dėlto bendrų sąsajų tarp nacionalinio verslumo ir konkurencingumo nesiekiama plačiau pagrįsti. Mokslininkai neretai apsiriboja tik abstrakčiais teiginiais, leidžiančiais suvokti, jog verslumo, kaip konkurencingumo formavimo pagrindo, prielaida egzistuoja ir gali būti patvirtinama. Kita vertus, mokslinių tyrimų analizuojamoje srityje stokojama dėl pavienių mokslininkų įvardijamos objektyvios priežasties – rasti ryšį tarp verslumo ir konkurencingumo yra pakankamai sudėtinga užduotis, kurios rezultatus dažnai lemia tyrimo metodų pasirinkimas, bendras šalies kontekstas (šalies vystymosi stadija, verslininkiškos veiklos lygis, verslininkiškos veiklos prigimtis ir kt.). Šiame straipsnyje pateiktas modelis akcentuoja išorinių ir vidinių veiksnių įtaką nacionalinėms verslumo sąlygoms, veikiančioms šalies konkurencingumą. Tinkamos verslumo sąlygos sukuria aukštesnius verslumo rezultatus (socialinio kapitalo efektyvumo ir kvalifikacijos padidėjimas, aukštas produktyvumas, kaštų mažėjimas, BVP didėjimas, darbo vietų sukūrimas) ir taip sąlygoja šalies konkurencingumo augimą.Pusiau struktūruotas ekspertų interviu, kuris buvo vykdomas kaip žvalgomasis tyrimas, rodo, jog respondentai pritaria nuostatai, kad verslumas gali veikti nacionalinį konkurencingumą. Beveik visi respondentai pastebi verslumo poveikį ekonomikos augimui (BVP), kaštų mažinimui, produktyvumo, socialinės gerovės, socialinio kapitalo kokybės ir inovacijų augimui (beveik visi respondentai pabrėžia teigiamą verslumo įtaką kiekvienai iš šių dimensijų). Prieštaringai vertinama verslumo įtaka nedarbui. Respondentai negali vienareikšmiškai pritarti verslo daromai pozityviai įtakai, kadangi neigiama įtaka taip pat akivaizdi. Todėl reikalingas tolesnis tyrimas, įvertinantis statistinį ryšį tarp verslumo ir nedarbo, tarp verslumo ir nacionalinio konkurencingumo.
23
Stauskis, Gintaras. "JAPANESE GARDENS OUTSIDE OF JAPAN: FROM THE EXPORT OF ART TO THE ART OF EXPORT". JOURNAL OF ARCHITECTURE AND URBANISM 35, nr 3 (30.09.2011): 212–21. http://dx.doi.org/10.3846/tpa.2011.22.
Pełny tekst źródłaStreszczenie:
Since the 19th century, a Japanese garden as a cultural phenomenon with a millennium-old history of religion and philosophy-based landscaping art has been exported to different regions of the globe and built in countries far from the land of its origin. The article focuses on two aspects of Japanese gardens: the basic and more specific principles of planning and design of a traditional Japanese garden, and the related discourse of a tradition of exporting its planning and design cultural tradition outside of Japan. Based on analysed international examples of Japanese-style gardens, the specific traits of planning the landscape of these gardens were identified. The narrative of multiple psycho-emotional effects that these gardens have on their users and visitors is disclosed in correlation with the specific aspects of their planning and design. The culture of exporting a Japanese garden tradition overseas is discussed and the important principles for introducing a Japanese garden to a remote cultural context are spotlighted. The concluding remarks on the user-oriented culture of exporting a Japanese garden as a complete planning and design system of landscape architecture, reflect author’s aspiration to open a wider cross-professional discussion and research on the topic. Santrauka Japonijos sodai – tai tūkstantmetes tradicijas turintis filosofija ir religija grįstas kraštovaizdžio architektūros kultūrinis reiškinys, kurio pavyzdžiai nuo XIX a. yra eksportuojami ir įrengiami skirtinguose pasaulio regionuose. Kraštovaizdžio architektūros požiūriu straipsnyje nagrinėjami du Japonijos sodų aspektai: esminiai šių sodų suplanavimo ir įrengimo principai bei specifiniai bruožai, taip pat Japonijos sodų meninės tradicijos eksporto ir sklaidos užsienyje klausimai. Visame pasaulyje garsių Japonijos sodų pavyzdžių apžvalga ir pasirinktų Baltijos jūros regiono pavyzdžių tyrimas atskleidžia esminius šių sodų suplanavimo principus, kurie sietini su lankytojams formuojamu psichologiniu emociniu poveikiu. Aptariant Japonijos sodų eksporto į kitus etninius ir geografinius regionus klausimus iškeliama jų integravimo į skirtingą kultūrinį kontekstą problema. Straipsnis apibendrinamas baigiamosiomis nuostatomis, kurios apibrėžia tolesnio Japonijos sodų meno diskurso lauką nuo vartotojo poreikių iki vientisos kraštovaizdžio sistemos eksporto galimybių, išreiškia autoriaus siekį atverti šia tema platesnį tyrimų ir diskusijų lauką.
24
Aabø, Svanhild. "Viešosios bibliotekos ir vertė: Norvegijos viešųjų paslaugų vertinimo tyrimas". Informacijos mokslai 40 (1.01.2007): 115–24. http://dx.doi.org/10.15388/im.2007.0.3462.
Pełny tekst źródłaStreszczenie:
Ðiandien daugelis vieðøjø bibliotekø susiduria su spaudimu pateisinti joms skiriamas biudþeto lëðas, árodant jø vertæ bei socialiná, ðvieèiamàjá, taip pat ekonominá poveiká individams ir bendruomenëms. Ðiame straipsnyje pristatomas Norvegijos vieðøjø bibliotekø vertës tyrimas, kurá atliekant vieðosioms paslaugoms tirti buvo taikyti ekonominiai modeliai. Vieðøjø bibliotekø paslaugos ðiame tyrime traktuojamos kaip viena ið vieðøjø gërybiø, turinèiø tam tikrà socialinæ vertæ. Kadangi lëðos vieðosioms gërybëms finansuoti nëra skirstomos lygiai, vartotojai gali iðreikðti savo prioritetus, teikiamus vienai ar kitai vieðajai paslaugai. Tyrime kelti ðie pagrindiniai klausimai: Ar vieðàsias gërybes vertinantys ekonominiai modeliai gali bûti naudingai pritaikyti vieðosioms bibliotekoms? Ar ðis poþiûris á vieðàsias bibliotekas prisideda prie bibliotekininkystës ir informacijos mokslø teorijos ir metodologijos? Teorinës analizës pagrindu autorë daro iðvadà, kad ekonominiai modeliai, o ypaè sàlyginio vertinimo modelis, gali bûti taikomi siekiant iðsiaiðkinti vertæ, kurià þmonës sieja su vieðosiomis bibliotekomis. Siekiant pagrásti ðià iðvadà empiriniais duomenimis, atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 1000 bibliotekø lankytojø, taip pat respondentø, nesinaudojanèiø vieðøjø bibliotekø paslaugomis. Tyrimo atspirties situacija buvo pasirinkimas uþdaryti vieðàjà bibliotekà, jos finansavimà skiriant kitoms vieðosioms paslaugoms arba padidinant metinius mokesèius gyventojams. Tyrimo duomenimis, 94 proc. respondentø mano turintys turëti galimybæ naudotis vieðàja biblioteka savo savivaldybëje. 36 proc. respondentø sutiktø su mokesèiø padidinimu, jei ði suma bûtø skirta vietos vieðajai bibliotekai iðlaikyti. 10 proc. respondentø teigë, kad sutiktø mokëti papildomus mokesèius, skirtus bibliotekai, taèiau nurodyta suma yra per didelë. Nemaþa respondentø dalis (39 proc.) teigë, kad vieðoji biblioteka turi bûti iðlaikoma, taèiau nesutiko su tuo, kad bibliotekos iðlaikymo pagrindu galëtø bûti didinami mokesèiai. Tik 3 proc. respondentø pareiðkë, kad vieðoji biblioteka neturëtø bûti finansuojama, net jeigu jiems tai nieko nekainuotø. Taip pat 90 proc. respondentø teigë, kad ðiuo metu bibliotekoms skiriamos mokesèiø dalies nukreipimas kitoms vieðosioms paslaugoms jiem bûtø maþiau vertingas nei bibliotekø paslaugø vertë. 3 proc. respondentø sutiktø, kad vieðoji biblioteka bûtø uþdaryta, o finansavimas skirtas kitoms savivaldybës remiamoms vieðosioms paslaugoms. Remdamasi tyrimo rezultatais autorë daro esminæ iðvadà, kad Norvegijos vieðøjø bibliotekø nauda yra daug didesnë, nei kainuoja jø paslaugø iðlaikymas, ir ðá kainos ir naudos santyká vertina kaip 1:4. Kitaip tariant, gyventojai teigia ið kiekvienos mokesèiams sumokëtos kronos, skirtos vieðajai bibliotekai, gaunà keturis kartus didesnæ naudà.Public libraries and valuation: A Norwegian study applying a non-market approachSvanhild Aabø
25
Lin, Lee-kuo, Chih-chiang Chang i Yu-cheng Lin. "STRUCTURE DEVELOPMENT AND PERFORMANCE EVALUATION OF CONSTRUCTION KNOWLEDGE MANAGEMENT SYSTEM / STATYBŲ ŽINIŲ VALDYMO SISTEMA: STRUKTŪROS KŪRIMAS IR EFEKTYVUMO ĮVERTINIMAS". Journal of Civil Engineering and Management 17, nr 2 (12.07.2011): 184–96. http://dx.doi.org/10.3846/13923730.2011.576833.
Pełny tekst źródłaStreszczenie:
Construction or civil engineering is a kind of basic necessary industry for each citizen's livelihood. Due to its characteristic of participants and tasks variety, this industry becomes highly requirement for collaboration and professional knowledge. Applying knowledge management in construction industry can improve its’ operation with positive help. To illustrate the application effect and correct suitable management system, an appropriate evaluation model of performance result with constructional knowledge management system should be built. So this research uses Windows 2003 Server IIS Ver. 5.0 as the platform to develop a constructional knowledge management sharing system. Both end user and systematic function were integrated in this system. Meanwhile, this system applied three-tier structure and FrontPage to edit Web Server pages. This research also develops a performance evaluation model to check the application result of constructional knowledge management system. With the result of this research, the competition capability of construction industry could be increased. According to the main concept of this essay, the reference about performance evaluation will be collected at first. Then the current situation of internal construction knowledge management will be described. After that, scientific analysis including fuzzy Delphi method, fuzzy analytic hierarchy process (FAHP) and fuzzy theory will be used to develop an evaluation system of knowledge management performance. This model includes four levels: knowledge creation, knowl- edge transportation, knowledge spreading and knowledge accumulating. After developing and testing, the proof of knowledge manage the feasibility duct into the construction industry, organization decision ability and competitiveness in construction industry could be promoted through this system and to echo an objective of knowledge economy. Santrauka Statyba yra vienas iš pagrindinių būtinų pramonės sektorių, kuris yra svarbus kiekvienam gyventojui. Dėl dalyviams būdingų savybių ir užduočių įvairovės šiame sektoriuje labai svarbus bendradarbiavimas ir profesines žinios. Žinių vadyba gali pagerinti statybų sektoriaus veiklą. Norint pademonstruoti taikymo poveikį ir tinkamą valdymo sistemą, reikia sukurti tinkamą efektyvumo vertinimo modelį su statybos žinų valdymo sistema. Taigi šiame tyrime kaip platformą pasitelkus Windows 2003 Server IIS Ver. 5.0 buvo sukurta statybos žinių valdymo sistema. Šioje sistemoje integruoti ir galutiniai vartotojai, ir sisteminė funkcija. Sistemoje naudojama trijų lygių struktūra, o internetinio serverio puslapiams redaguoti naudota FrontPage. Šiame tyrime taip pat kuriamas efektyvumo vertinimo modelis, kurį naudojant patikrinami statybos žinių valdymo sistemos taikymo rezultatai. Taikant šio tyrimo rezultatus, galima padidinti statybų pramonės konkurencingumą. Remiantis pagrindine šio darbo idėja, pirmiausia surenkama literatūra apie efektyvumo vertinimą. Tuomet aprašoma esama vidinio statybos žinių valdymo situacija. O tuomet, pasitelkus mokslinę analizę, įskaitant neapibrėžtų aibių Delfi metodą, neapibrėžtų aibių analitinį hierarchijos procesą (FAHP) ir neapibrėžtų aibių teoriją, sukuriama žinių vadybos efektyvumo vertinimo sistema. Šis modelis turi keturis lygius: žinių kūrimo, žinių perdavimo, žinių platinimo ir žinių kaupimo. Sukūrus ir išbandžius šios sistemos galimybes statybos pramoneje, šią sistemą būtų galima naudoti norint pagerinti organizacijos gebėjimą priimti sprendimus ir konkurencingumą; tai atitiktų žinių ekonomikos tikslus.
26
Baalousha, Yousef, i Tahir Çelik. "AN INTEGRATED WEB-BASED DATA WAREHOUSE AND ARTIFICIAL NEURAL NETWORKS SYSTEM FOR UNIT PRICE ANALYSIS WITH INFLATION ADJUSTMENT / INTEGRUOTA INTERNETINĖ DUOMENŲ SAUGYKLOS IR DIRBTINIŲ NEURONINIŲ TINKLŲ SISTEMA, SKIRTA VIENETO KAINAI ANALIZUOTI ATSIŽVELGIANT Į INFLIACIJĄ". Journal of Civil Engineering and Management 17, nr 2 (12.07.2011): 157–67. http://dx.doi.org/10.3846/13923730.2011.576806.
Pełny tekst źródłaStreszczenie:
Estimating is a fundamental part of construction projects. Accurate cost estimate is the single most important element involved in the series of events that leads to a profitable completion of a contract in construction industry. The success or failure of a project depends on the accuracy of cost estimation. A cost estimate becomes more difficult and more complicated under inflationary medium. An unpredictable inflation rate and long progress payment delay during this period makes the budgeting function very difficult, if not impossible. The cost estimation process uses lots of data. The availability of the appropriate data at the appropriate time is one of the main factors affecting the accuracy of the cost estimation. As the complexity of the estimating task increases computerized system becomes increasingly important. The estimator should develop a good system of estimating forms and procedures that exactly meet the requirements of the pro- ject, and that is understood and accessible by all team members. This system should provide the ability to define material, labor hour and equipment hour quantities required for the project. Material, labor, and equipment unit costs are then applied to the bill of quantities. This paper presents An Integrated Web-Based Data Warehouse and Artificial Neural Net- works Model for Unit Price Analysis with Inflation Adjustment system called “DANUP“. Web facilities and database management capabilities of Microsoft Visual Studio 2005 are applied to create a data warehouse which is mainly aimed to integrate data from multiple heterogeneous databases and other information sources. The System also supports integrated cost index for adjusting the effect of inflation during estimating process. An artificial neural network model for forecast- ing the cost indices in Turkey for the project period has been developed. A construction project takes relatively long time to complete, effective communication among the project participants during the project period is important. A web based system is developed to facilitate the collection of construction cost information and communication. The web based sys- tem focuses on demonstrating the potential of data centric web data bases in enhancing the communication process during project execution. End users can access the database through the internet and perform certain transactions according to their authorization. Santrauka Sąmatos sudarymas – esminė statybos projektų dalis. Tiksli sąnaudų sąmata – vienas svarbiausių elementų, susijusių su įvykiais, kurie statybų sektoriuje leidžia pelningai įvykdyti sutartį. Projekto sėkmė arba žlugimas priklauso nuo to, ar tiksliai įvertintos sąnaudos. Infliacinėje aplinkoje sąnaudas įvertinti sunkiau ir sudėtingiau. Dėl neprognozuojamo infliacijos lygio ir ilgalaikių dalinių mokejimų vėlavimo per tokį laikotarpį biudžetą numatyti itin sunku, o gal net neįmanoma. Vertinant sąnaudas reikia gausybės duomenų. Galimybė reikiamu metu gauti reikiamus duomenis – vienas pagrindinių veiksnių, darančių įtaką sąnaudų sąmatos tikslumui. Kadangi sąmatas sudaryti vis sudėtingiau, vis svarbiau yra naudoti kompiuterizuotas sistemas. Sąmatininkas turi suformuoti gerą sąmatų sudarymo formų ir procedūrų sistemą, tiksliai atitinkančią projekto reikalavimus, suprantamą ir prieinamą visiems komandos nariams. Tokioje sistemoje reikia funkcijos, leidžiančios nurodyti projektui reikalingų medžiagų, darbo valandų ir įrangos naudojimo valandų skaičius. Tuomet medžiagų, darbo ir įrangos vienetų kainos įtraukiamos i sąmatą. Šiame darbe pristatoma integruoto internetinio duomenų saugyklos ir dirbtinių neuroninių tinklų modelio, tinkamo analizuoti vieneto kainą, atsižvelgiant į infliacija, sistema, pavadinta ”DANUP“. Naudojant Microsoft Visual Studio 2005 internetines ir duomenų bazių valdymo funkcijas, sukuriama duomenų saugykla, kurios svarbiausias tikslas – integruoti iš daugybės heterogeninių duomenų bazių ir kitų informacijos šaltinių gautus duomenis. Be to, naudojant sistemą galima sudaryti integruotą sąnaudų indeksą, kuris sudarant sąmatą leidžia įvertinti infliacijos poveikį. Buvo sukurtas dirbtinio neuroninio tinklo modelis, leidžiantis Turkijoje prognozuoti sąnaudų indeksus, kurie galios vykstant projektui. Statybos projektas trunka gana ilgai, taigi vykdant projektą svarbu, kad bendravimas tarp jo dalyvių būtų efektyvus. Buvo sukurta internetinė sistema, padedanti rinkti informaciją apie statybų sąnaudas ir bendrauti tarpusavyje. Pagrindinis internetinės sistemos tikslas – parodyti, kaip, remiantis duomenų kiekiu grindžiamomis internetinėmis duomenų bazėmis, vykdant projektą galima pagerinti komunikaciją. Galutiniai vartotojai duomenų bazę gali pasiekti internetu ir, priklausomai nuo prieigos lygio, atlikti tam tikras operacijas.
27
Butkus, Povilas, Jurgita Stravinskiene i Tomas Stravinskas. "PREKĖS ŽENKLO POVEIKIS VAIKO VARTOTOJO ELGSENAI". ECONOMICS AND MANAGEMENT 17, nr 2 (17.08.2012). http://dx.doi.org/10.5755/j01.em.17.2.2191.
Pełny tekst źródła
28
Stravinskienė, Jurgita, i Edita Toldinaitė. "VIZUALAUS ORGANIZACIJOS ĮVAIZDŽIO POVEIKIS VARTOTOJŲ EMOCIJOMS: VYNINIŲ ATVEJIS". ECONOMICS AND MANAGEMENT 17, nr 4 (7.12.2012). http://dx.doi.org/10.5755/j01.em.17.4.3020.
Pełny tekst źródła
29
Rudžionienė, Kristina. "Informacijos vartotojų poreikių poveikis pasirinkti įmonės finansinės apskaitos politiką". Ekonomika 67, nr 2 (1.12.2004). http://dx.doi.org/10.15388/ekon.2004.17383.
Pełny tekst źródłaStreszczenie:
Apskaitos alternatyvų pasirinkimas yra socialinio pasirinkimo problema, tačiau daugelyje finansinės apskaitos politikos pasirinkimo empirinių tyrimų autoriai analizuoja ekonominių veiksnių poveikį, neįvertindami žmogiškųjų pasirinkimo veiksnių. Vos keletoje tyrimų, kuriuose teigiama, kad apskaitos informacijos vartotojams yra aktualūs kai kurie įmonės rodikliai, nagrinėjamas jų ryšys su pelną didinančios finansinės apskaitos politikos pasirinkimu ir patvirtinama ši hipotezė. Autorių atlikti Lietuvos įmonėse tyrimai šios hipotezės nepatvirtino, o tai rodo, kad įmonėms, renkantis apskaitos politiką, nėra svarbūs informacijos vartotojų, išskyrus administruojančias institucijas, poreikiai, tačiau galima prognozuoti, kad stambiose įmonėse ateityje bus labiau atsižvelgiama į akcininkų, administruojančių institucijų bei visuomenės informavimo priemonių poreikius.
30
Bagdonienė, Lina, i Vincentas Blauzdys. "V—VI klasių mokinių intereso kūno kultūrai lygių kaita". Baltic Journal of Sport and Health Sciences 4, nr 58 (7.11.2018). http://dx.doi.org/10.33607/bjshs.v4i58.622.
Pełny tekst źródłaStreszczenie:
Straipsnyje analizuojama V—VI klasių mokinių interesas kūno kultūrai, intereso lygiai ir jų kaita eksperimento laikotarpiu. Tyrimo objektas — V—VI klasių mokinių interesas kūno kultūrai. Tyrimo rezultatai gauti apklausos būdu atlikus ugdomąjį pedagoginį eksperimentą. Buvo tiriami dviejų Vilniaus miesto bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų 346 penktų (10—11 metų) ir šeštų klasių (11—12 metų) pagrindinės medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai. Šios apklausos metu buvo analizuojami ne tik tiesioginiai atsakymai, bet ir išskirti paauglių domėjimosi kūno kultūra lygiai (Kregždė, 1988). Klasifikacijos pagrindą sudarė žmogaus veiklos aktyvumo charakteristikos ir intereso struktūrinės ypatybės.Tyrimo rezultatai parodė, kad V—VI klasių eksperimentinių grupių mokinių interesas kūno kultūrai, jo lygiai prieš ugdomąjį eksperimentą buvo panašūs, o po eksperimento statistiškai patikimai kito tik poveikio klasėse (p < 0,02; p < 0,04), t. y. iš „vartotojo“ lygio perėjo į aukštesnį — „veikėjo“, šiek tiek padaugėjo „specialiojo intereso“ lygio mergaičių ir berniukų.Raktažodžiai: kūno kultūros pamoka, interesas kūno kultūrai, kaita.
31
Lezgovko, Aleksandra, i Povilas Lastauskas. "Šiuolaikinė draudimo rinka ES šalyse ir Lietuvoje: analizė ir perspektyvos". Ekonomika 82 (1.12.2008). http://dx.doi.org/10.15388/ekon.2008.17663.
Pełny tekst źródłaStreszczenie:
Lietuvos draudimo rinka turi didelių plėtros galimybių. Jas patvirtina menki draudimo išsivystymo rodikliai. Be to, manytina, kad esama aplinka yra labai palanki plėtrai - vyksta socialinio draudimo perėjimas į privatų sektorių, užsienio kapitalo įmonės teikia gerosios patirties, didina kokybės reikalavimus, pastebima draudimo įmonių ir bankų integracija. Draudimo paslaugų teikimas šalies ekonomikai turi keleriopą poveikį: užtikrina finansinį stabilumą verslo įmonėms ir fiziniams asmenims, didina gyventojų taupymo normą, o tai savo ruožtu didina investicijas; mažina biudžeto lėšas, skiriamas socialinei apsaugai; visuomenė supažindinamo su galimomis rizikomis ir būdais, kaip jas valdyti. Visus šiuos pokyčius lėmė šalies integracija į Europos Sąjungos vidaus rinką ir besikeičiantis požiūris į finansų institucijų veiklą - pamažu įsigali vartotojų polinkis reikalauti kokybiškų paslaugų. Didėja gyventojų pasitikėjimas draudimo įmonėmis, keičiasi jų elgsena draudimo paslaugų pirkimo požiūriu.Šio straipsnio tikslai yra apžvelgti ir išryškinti ES šalių ir Lietuvos draudimo rinkos išsivystymo lygį, tendencijas, pagrindinius matus, nusakančius draudimo padėti šalių ekonomikoje.Tyrimo objektas - ES šalių ir Lietuvos draudimo rinka.Tyrimo uždaviniai - nustatyti dabartinio laikotarpio draudimo rinkos bruožus, pagrindinių rodiklių kitimo tempus ir bendrą kitimo tendenciją; pateikti draudimo rinkos raidos prognozę.Tyrimo metodai: literatūros analizė ir apibendrinimas, prognozavimas, ekspertinis vertinimas.