Conecte-se

Bibliografias temáticas / Religies / Artigos de revistas

Siga este link para ver outros tipos de publicações sobre o tema: Religies.

Artigos de revistas sobre o tema "Religies"

Autor: Grafiati

Publicado: 29 de julho de 2024

Última modificação: 31 de julho de 2025

Crie uma referência precisa em APA, MLA, Chicago, Harvard, e outros estilos

Selecione um tipo de fonte:

Veja os 50 melhores artigos de revistas para estudos sobre o assunto "Religies".

Ao lado de cada fonte na lista de referências, há um botão "Adicionar à bibliografia". Clique e geraremos automaticamente a citação bibliográfica do trabalho escolhido no estilo de citação de que você precisa: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.

Você também pode baixar o texto completo da publicação científica em formato .pdf e ler o resumo do trabalho online se estiver presente nos metadados.

Veja os artigos de revistas das mais diversas áreas científicas e compile uma bibliografia correta.

1

Tytmonas, A. "Religijos struktūros problema." Problemos 25 (September 29, 2014): 107–14. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1980.25.6283.

Texto completo da fonte

Resumo:

Straipsnyje pateikiama religijos struktūros problemai skirtų marksistinių religijotyrininkų tyrimų apžvalga. Mokslinis religijos struktūros supratimas ypač būtinas visuomenės sekuliarizacijos ir religijos nykimo sąlygomis, kai galima sąmoningai reguliuoti bei valdyti šiuos procesus. Religija apibrėžiama kaip vieninga sistema tikėjimų ir apeigų, turinčių reikalą su šventumu, t. y. su atskirais draudžiamais daiktais, tikėjimais ir apeigomis, kurie sujungia į vieną moralinę bendruomenę, vadinamą bažnyčia, visus tuos, kas jų laikosi. Straipsnio autorius pasiūlo tokią religinės struktūros schemą: p

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

2

Harmsen, Maaike. "Hoe reageren religies op de komst van AI?" Handelingen: Tijdschrift voor Praktische Theologie en Religiewetenschap 51, no. 1 (2024): 35–43. http://dx.doi.org/10.54195/handelingen.19294.

Texto completo da fonte

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

3

Liubarskienė, Zita. "Religinės dorovės sąvokos klausimu." Problemos 27 (September 29, 2014): 72–76. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1982.27.6311.

Texto completo da fonte

Resumo:

Straipsnyje aptariama religinės dorovės sąvoka. Dorovės ir religijos santykiuose religija moralę veikia taip, kad jos sistemoje dorovė įgauna religinę reikšmę, sudaro kiekvienos religijos esminę dalį. Analizuojant dorovės ir religijos santykį, svarbią metodologinę prasmę įgyja sąvokų ir kategorijų turinio aiškinimas. Svarbi vieta šiuo klausimu priklauso sąvokai „religinė dorovė“. Autorė teigia, jog religija nesukuria moralės; dorovė susiformuoja tam tikros visuomeninės formacijos pagrindu; šios visuomenės pagrindai sankcionuojami religijos. Klasinėje visuomenėje dorovė išreiškia viešpataujanči

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

4

Mikuckas, Petras. "Religijos esmės klausimai pirmųjų Lietuvos marksistų darbuose." Problemos 31 (September 29, 2014): 35–46. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1984.31.6448.

Texto completo da fonte

Resumo:

Straipsnyje nagrinėjami religijos esmės klausimai pirmųjų Lietuvos marksistų (V. Kapsuko, Z. Angariečio, S. Matulaičio ir kt.) darbuose. Jie nesitenkino konstatavimu, kad religinės pažiūros yra gnoseologiškai iškreiptas, fantastinis tikrovės atspindys, bet mėgino religiją paaiškinti moksliškai. Lietuvos pirmieji ateistai marksistai pirmąkart Lietuvos ateistinės minties istorijoje religiją apibrėžė kaip sudėtingą visuomenės antstato reiškinį, akcentuodami pagrindinius struktūrinius jos elementus: religinę sąmonę, religinius santykius, religines organizacijas ir religinį kultą arba apeiginių vei

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

5

Sneller, Rico. "Ballet van schaduw naar licht." Handelingen: Tijdschrift voor Praktische Theologie en Religiewetenschap 49, no. 4 (2022): 58–65. http://dx.doi.org/10.54195/h.13356.

Texto completo da fonte

Resumo:

Wat is de betekenis van dans voor religie? Op deze vraag wil ik in deze bijdrage reflecteren. Mijn invalshoek is filosofisch, niet theologisch: ik kijk naar religies van buitenaf. Mijn doel is om te laten zien dat de dans in het hart van de religie explosief materiaal vormt: in zoverre de dans uitdrukking van beleving is en het onderscheid tussen lichaam en ziel in verwarring brengt, kan deze niet alleen het verschijnsel religie, maar ook het zelfverstaan van religie in beroering brengen.

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

6

Minkevičius, Jokūbas. "Religijos socialinės ir gnoseologinės prigimties modifikacija." Problemos 13 (September 16, 2014): 19–27. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1974.13.5536.

Texto completo da fonte

Resumo:

Straipsnyje nagrinėjami socialiniai ir gnoseologiniai religijos aspektai. Religija laikoma objektyviosios realybės (žmogiškosios, socialinės) antriniu produktu. Palankiausia dirva religijai tarpti yra žmogiškosios būties susvetimėjimas, kurio šaknys glūdi socialinėje ekonominėje antagonistinės visuomenės struktūroje. Teigiama, kad gnoseologiniu aspektu religija ir kitos iškreiptos ideologijos formos gali remtis įvairiais mokslinės bei techninės pažangos rezultatais. Šiuolaikiniame mokslinės techninės pažangos etape veikia ne tik visuomenės ateizacijos, bet ir jiems priešingi procesai. Religijo

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

7

Zwaan, Barbara. "Als 't danst ..." Handelingen: Tijdschrift voor Praktische Theologie en Religiewetenschap 49, no. 4 (2022): 2–6. http://dx.doi.org/10.54195/h.13348.

Texto completo da fonte

Resumo:

Als ’t danst, wat danst er dan? In welke zin kan, vanuit kernthema’s uit het eigen onderzoek gereflecteerd worden op de dans als metafoor voor lichamelijkheid in religie, of in religies? Schrijven over de dans lijkt een engagement te vragen van de hele mens – lichaam en geest. Dat laat niemand onbewogen.

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

8

Trinkūnas, Jonas. "Religijos specifikos klausimas. (Pastabos apie senovės lietuvių religijos kilmę)." Problemos 12 (September 29, 2014): 25–32. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1973.12.5521.

Texto completo da fonte

Resumo:

Straipsnyje siekiama apibrėžti kriterijus, pagal kuriuos iš senosios pasaulėžiūros išskiriami religijos, mitologijos ir kitų visuomeninės sąmonės formų reiškiniai. Teigiama, kad pirmykštė mitologinė pasaulėžiūra buvo nediferencijuota, sinkretinė, joje dominavo antropomorfinis pažinimo būdas bei vaisingumo idėja. Seniausios vaisingumo idėjos, realizuojamos magiškais veiksmais, nebuvo susijusios su religija. Magija, kaip organiška mitologinės pasaulėžiūros dalis, nelaikytina pirmykštės religijos forma, ji glaudžiai susijusi su pirmykščiu deterministiniu galvojimo būdu. Tris religijos sudėtine da

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

9

Mourik, Ardin. "Water als bron van gerechtigheid." Christen democratische verkenningen 46, no. 2 (2025): 84–85. https://doi.org/10.5553/cd/016791552025046002020.

Texto completo da fonte

Resumo:

Water als bron van gerechtigheid Water en religie vormen een hecht verbond. Wie kijkt naar de rituele dimensie van religies, ziet de grote betekenis van water. In het jodendom en de islam spelen rituele wassingen en baden een belangrijke rol. In het christendom is water onlosmakelijk verbonden met de doop. In het boeddhisme keert water terug in het begrafenisritueel. Het hindoeïsme kent water een spiritueel reinigende kracht toe. Daarnaast heeft water belangrijke mythische dimensies die de theologie voeden.

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

10

Ciancio, Claudio. "Religijos prievarta? Nuo sakralumo prie šventumo." Religija ir kultūra 14, no. 14-15 (2017): 44. http://dx.doi.org/10.15388/relig.2014.14-15.10824.

Texto completo da fonte

Resumo:

Religija visuomet priklauso reiškiniams, labiausiai kaltinamiems socialine ir politine prievarta. Iš tiesų, religija gali reikštis kaip netolerancija ir prievarta, ir tai įvyksta, kai dieviškumas yra suobjektinamas, kitaip tariant, kai jis pasilieka sakralumo formos. Neneigiant simbolinio religijos matmens, būtina išgryninti religiją, kad ji pasiektų dieviškumą šventumo forma, kurioje dieviškumas prieinamas kaip absoliuti transcendencija ir absoliuti imanencija. Ši tezė straipsnyje iliustruojama pasitelkiant religinės šventės interpretaciją ir Antonello da Messinos paveikslo Apreiškimas Šve

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

11

Černienė, Bronislava. "Apie gnoseologinės religijos ištakas." Problemos 16 (September 29, 2014): 15–20. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1975.16.5588.

Texto completo da fonte

Resumo:

Straipsnyje aptariamos gnoseologinės religijos ištakos bei jų aiškinimo variantai. Du populiariausi iš jų susiję su skirtingai įvardijamomis žmogaus sąmonės savybėmis. Gnoseologines religijos šaknis autorė nagrinėja remdamasi V. Lenino raštais. Pateikiamas aiškinimas, kad jos yra specifiniai žmogiškojo pažinimo, kaip visuomeninio istorinio proceso ypatumai, kurie tam tikromis socialinėmis sąlygomis apsprendė religinės pasaulėjautos formavimąsi. Religija yra pirmykštėje visuomenėje susiformavęs reiškinys, todėl jo šaknų imamasi ieškoti pirmykštės epochos pažinimo proceso dėsningumuose. Pirmykšč

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

12

Kamstra, J. H. "De nieuwe nieuwe-religies in Japan." NTT Journal for Theology and the Study of Religion 44, no. 2 (1990): 89–108. http://dx.doi.org/10.5117/ntt1990.44.001.kams.

Texto completo da fonte

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

13

Mačiulis, Jonas. "Apie moralės ir religijos santykį." Problemos 27 (September 29, 2014): 81–87. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1982.27.6314.

Texto completo da fonte

Resumo:

Straipsnyje nagrinėjamas moralės ir religijos santykis. Ši problema turi įtakos ideologinei ateizmo bei religijos konfrontacijai, kurioje moralės klausimai tampa centriniai. Teologinė koncepcija teigia moralės ir religijos vienumą, skelbia Dievą moralės šaltiniu, religiją – dorovės pažangos pagrindine varomąja jėga. Teigiama, kad taip suprantant moralę, nesunku tvirtinti, jog ateizmas, griaunantis tikėjimą Dievu, griauna ir moralę. Ikimarksistiniai ateistai ypač pabrėždavo subjektyvius moralės ir religijos atsiradimo veiksnius. Marksistiniai ateistai pirmiausia išryškina moralės, kaip ir relig

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

14

Koster, Edwin. "CRITICAL STUDY: REDE EN RELIGIE IN DE KLAS." Philosophia Reformata 73, no. 1 (2008): 100–107. http://dx.doi.org/10.1163/22116117-90000433.

Texto completo da fonte

Resumo:

Betreffende Michiel Leezenberg, Rede en religie. Een verkenning. Amsterdam 2007: Van Gennep. 205 pagina’s. ISBN 9789055157266. Examencahier filosofie VWO. Rede en religie lijken elkaar uitsluitende begrippen te zijn. Religieuze tradities verwijzen immers (meestal) naar een als transcendent beleefde werkelijkheid en transcendentie onttrekt zich, minstens voor een deel, aan ons bevattingsvermogen. Als voorwerp van religieuze overtuigingen gaat de transcendente werkelijkheid ons verstand te boven. Deze gedachte is op onnavolgbare wijze verwoord door Rudolf Otto in zijn bekende en populaire boek D

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

15

Molendijk, Arie L. "Het wereldparlement van religies te Chicago (1893)." NTT Journal for Theology and the Study of Religion 69, no. 1 (2015): 1–20. http://dx.doi.org/10.5117/ntt2015.69.001.mole.

Texto completo da fonte

Resumo:

The aim of this contribution is to give a coherent account of the World Parliament of Religions held in Chicago in 1893. The meeting was organised in the context of the Columbian World Exhibition, which celebrated 400 years of America. The Parliament convened in the main hall of the Chicago Art Institute and attracted 150,000 people, according to one of the lengthy reports. Various aspects are addressed: the objectives of the organisers, the character of the various reports of this mega-event, the participation of women, the relationship between the Christian organisers and the representatives

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

16

Bocken, Inigo. "dans van de soefi." Handelingen: Tijdschrift voor Praktische Theologie en Religiewetenschap 49, no. 4 (2022): 18–26. http://dx.doi.org/10.54195/h.13350.

Texto completo da fonte

Resumo:

De dansende derwisjen in hun oogverblindende elegantie, begeleid door ritmisch, haast extatisch handgeklap en tromgeroffel: ze spreken tot de verbeelding van velen, ook buiten de islamitische wereld. In Konya of Istanboel zijn ze tot toeristische trekpleister geworden. Ze roepen beelden op van een magisch Morgenland en misschien ook wel de dromen van een gemeenschappelijke spirituele kern die verborgen is (of ligt?) achter de uitwendige dogma’s en instituties die de religies verdelen.

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

17

Gendrolis, Edmundas. "Socialinis religijos vaidmuo feodalinėje visuomenėje." Problemos 1 (September 29, 2014): 47–55. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1968.1.5704.

Texto completo da fonte

Resumo:

Straipsnyje nagrinėjamos feodalizmo laikotarpio Katalikų bažnyčios atstovų (Aurelijaus Augustino, Tomo Akviniečio, P. Abelardo ir kt.) pažiūros į krikščionybės socialinius principus ir religinę toleranciją. Teigiama, kad Katalikų bažnyčia feodalinius ekonominius santykius sankcionavo kaip duotus Dievo. Politiniai, teisiniai, filosofiniai klausimai dažniausiai buvo sprendžiami remiantis tik teologija. Dogmatinis tikėjimo turinys buvo privalomas visiems be jokios individualios interpretacijos: bet koks kitas šių dogmų aiškinimas ir supratimas buvo laikomas tiesioginiu ar slaptu pasikėsinimu į so

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

18

Zasimauskas, Leonardas. "Religijos mąsinėje sąmonėje evoliucija." Problemos 29 (September 29, 2014): 30–37. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1983.29.6382.

Texto completo da fonte

Resumo:

Straipsnyje nagrinėjama religijos evoliucija kaip socialinis reiškinys. Kaip objektyvus socialinis tapsmas ši evoliucija yra sudėtinga, prieštaringa savo esme, turinti santykiškai savarankišką istorinės raidos logiką. Ji glaudžiai susijusi su individo socializacijos procesu ir jo pažintinės veiklos sritimi. Religinė sąmonė formavosi tam tikru visuomenės raidos etapu kaip neišvengiamas, būtinas, objektyvus socialinis reiškinys, kaip aktyvus individų, turinčių savimonę, santykis su tikrove. Pirmykštėje visuomenėje gamtos religiją, arba tokio pobūdžio santykiavimą su gamta, sąlygojo visuomenės fo

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

19

Ćoragić, Samir. "KRATKE LINGVISTIČKE POVEZNICE JEZIKA I RELIGIJE." Zbornik radova Islamskog pedagoškog fakulteta u Bihaću 3, no. 3 (2010): 357–70. http://dx.doi.org/10.52535/27441695.2010.3.357-370.

Texto completo da fonte

Resumo:

Prožimanje religijskoga u jeziku i jezičkoga u religiji je sveprisutno. O tome se dosada i nije toliko pisalo iz ideoloških razloga. U ovom radu se otvaraju moguća pitanja istraživanja toga problema: odnosa jezika i religije (gledano sa sociolingvističkog aspekta), utjecaju religije u čuvanju i kultiviranju bosanskoga jezika, odnosno jezika kao instrumenta religije, religijskom funkcionalnom stilu, te jeziku i religiji kao značajnim segmentima građenja nacionalnog identiteta jednoga naroda. Da se religija ne može posmatrati kao čisti ekstralingvistički faktor, dokaz je i ovaj rad.

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

20

De Maeyer, Jan. "Religie in BMGN: heilig en profaan." BMGN - Low Countries Historical Review 136, no. 2 (2021): 112–22. http://dx.doi.org/10.51769/bmgn-lchr.9891.

Texto completo da fonte

Resumo:

BMGN heeft inzake onderzoek en disseminatie van het thema religie een rol van betekenis gespeeld. Die rol nam BMGN veeleer impliciet op, zelden expliciet. Religie stond niet centraal in de redactionele missie, maar was inhoudelijk wel degelijk aanwezig en bij momenten ook heel zichtbaar. Het tijdschrift verbond niet alleen historici, het verbond ook onderzoek van historici en van andere menswetenschappers uit Nederland en Vlaanderen rond het thema religie en stimuleerde op velerlei wijzen de verspreiding van methodologische vernieuwingen en innovatieve inzichten. Jammer genoeg heeft BMGN relig

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

21

Piročkinas, Arnoldas. "J. Jablonskio santykiai su bažnyčia ir religija." Problemos 7 (September 29, 2014): 45–53. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1971.7.5811.

Texto completo da fonte

Resumo:

Straipsnyje pateikiama faktų, iliustruojančių žymaus lietuvių kalbininko J. Jablonskio (1860–1930) santykius su Katalikų bažnyčia ir religija apskritai. Jis, kaip ir daugelis XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuvių liberaliosios inteligentijos atstovų, aktyviai dalyvavo lietuvių tautiniame judėjime bei patyrė konservatyvios lietuvių katalikų dvasininkijos atstovų išpuolių. Šie negalėjo susitaikyti su tuo, kad J. Jablonskis atmetė Katalikų bažnyčios principus, kritikavo jos dogmas bei propagavo racionalizmą, vienodai vertino visas religijas. Religinių vadovėlių recenzijose jis kėlė nedialekti

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

22

Šileikaitė, Diana. "I. Kantas apie religiją ir religinį auklėjimą." Acta Paedagogica Vilnensia 15 (January 17, 2016): 67–78. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2005.15.9727.

Texto completo da fonte

Resumo:

Straipsnyje bandoma parodyti, kokią įtaką Kanto filosofija turėjo jo religinio auklėjimo koncepcijai. Pristatomi religinio auklėjimo turinys ir metodai, grindžiami Kanto požiūrio į dorovę, Dievą, maldą, Šventąjį Raštą. Religija Kantui – dorovinio tobulėjimo priemonė, jis siūlo anksti supažindinti vaikus su svarbiausiomis religinėmis sąvokomis. Dorovės katekizmą vaikams reikia pateikti prieš religijos katekizmą. Viena vertus, religija be dorovės Kantui yra smerktina ir nepriimtina, kita vertus, dorovė be religijos nėra išbaigta, todėl religinis auklėjimas taikytinas tik po dorovinio auklėjimo,

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

23

Tophoff, Michael. "Conflictmanagement: de kunst van het niet handelen." Maandblad voor Accountancy en Bedrijfseconomie 96, no. 7/8 (2022): 195–200. http://dx.doi.org/10.5117/mab.96.87004.

Texto completo da fonte

Resumo:

Evolutionair bepaalde neurofysiologische programma’s, actief vanuit hersengebieden als de amygdala en hippocampus, leiden tot inadequate reacties bij conflictmanagement. In dit artikel wordt een strategie voor effectief conflictmanagement aangereikt. Hoge niveaus van emotionele ‘arousal’ dienen allereerst te worden afgebouwd, ten gunste van een helder en kalm bewustzijn. In tegenstelling tot een mindset zoals die gefundeerd is in Abrahamitische religies en Westerse filosofieën, wordt een klassiek daoïstisch, non-binair, dynamisch en geünificeerd wereldbeeld voorgesteld. Hieruit wordt de strate

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

24

Tophoff, Michael. "Conflictmanagement: de kunst van het niet handelen." Maandblad voor Accountancy en Bedrijfseconomie 96, no. (7/8) (2022): 195–200. https://doi.org/10.5117/mab.96.87004.

Texto completo da fonte

Resumo:

Evolutionair bepaalde neurofysiologische programma's, actief vanuit hersengebieden als de amygdala en hippocampus, leiden tot inadequate reacties bij conflictmanagement. In dit artikel wordt een strategie voor effectief conflictmanagement aangereikt. Hoge niveaus van emotionele 'arousal' dienen allereerst te worden afgebouwd, ten gunste van een helder en kalm bewustzijn. In tegenstelling tot een mindset zoals die gefundeerd is in Abrahamitische religies en Westerse filosofieën, wordt een klassiek daoïstisch, non-binair, dynamisch en geünificeerd wereldbeeld voorgesteld. Hieruit wordt de strate

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

25

Dubnikas, Kęstutis. "Religinis interesas ir tikėjimas." Problemos 64 (January 1, 2015): 173–81. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2003.64.5365.

Texto completo da fonte

Resumo:

Straipsnis skiriamas ontologinių religijos prielaidų analizei. Remiantis egzistencine fenomenologija tvirtinama, kad kasdienėje bendražmogiškoje patirtyje galima nurodyti į religinę dimensiją kaip ribinį santykį su pasauliu, įgaunantį pamatinio rūpesčio būties prasmingumu klausimą arba, kitaip tariant, religinio intereso išraišką. Tikėjimas analizuojamas kaip dalyvaujančiojo tikrovėje tiesioginis būties priėmimas. Tačiau ribiniame tikėjimo santykyje pasaulis nėra pažintas ir užbaigtas, o veikiau tampantis, dar ne-esantis pasaulis. Remiantis D. Tracy ribinės patirties analize, nagrinėjamas reli

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

26

Ažubalis, Juozas. "Bažnyčios skelbiamos dorovės kritika Lietuvos ateistinėje 1940-1965 m. literatūroje (Kai kurie aspektai)." Problemos 2 (September 29, 2014): 124–29. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1968.2.5732.

Texto completo da fonte

Resumo:

Apžvelgiami Lietuvos ateistų 1940–1965 m. darbai, nagrinėjantys religijos ir moralės santykį, kritikuojantys bažnyčios skelbiamą religinę etiką. Tarybų Lietuvos ateistinėje literatūroje ši etika ir ja grindžiami moralės principai bei normos vis nuosekliau buvo kritikuojami iš istorinio materializmo pozicijų, tačiau ilgą laiką buvo jaučiamos kai kurios buržuazinės Lietuvos laisvamanių klaidos – bažnyčios skelbiamos moralės kritikos suvedimas į dvasininkijos ir tikinčiųjų amoralaus elgesio kritiką, neanalizuojant, kiek tas elgesys išplaukia iš pačios religijos esmės ir pan. Daugelis ateistų nukr

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

27

Kovačević, Vlaho. "Od sekularizacije religije do revitalizacije religije." Filozofska istraživanja 41, no. 1 (2021): 173–96. http://dx.doi.org/10.21464/fi41111.

Texto completo da fonte

Resumo:

Cilj je ovoga rada otvaranje prostora mogućoj revitalizaciji religije izvan ideološkoga koncepta dijalektike suvremenoga društva, a unutar povijesnoga konteksta specifičnoga značenja sekularizacije religije. Razumijevanje religije nužno ostaje s onu stranu dijalektike svjetovnosti, s obzirom na to da religija ne ovisi o toj dijalektici nego o Svetom i njegovu razumijevanju. Bez njega bili bismo u situaciji »stalnog vraćanja istoga« koje u sebi ima i negativne posljedice na čovjekov život u vidu suvremenih modernih ideologija. Iz navedenoga proizlazi potreba za višedimenzionalnim teorijskim pri

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

28

Minkevičius, Jokūbas. "Ateizmas: istorija ir metodologija." Problemos 29 (September 29, 2014): 21–29. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1983.29.6381.

Texto completo da fonte

Resumo:

Straipsnyje apžvelgiama ateizmo istorija, kurio ištakas autorius įžvelgia senovės graikų kultūroje, argumentuodamas tai šio žodžio etimologija. Teigiama, kad senovės graikų ateizmas įsiliejo į bendrą graikų dvasinės kultūros intelektualinės revoliucijos srautą, kuris reiškė kritinio ir teorinio mąstymo tapsmą, t. y. šuolį iš mythos į logos. Pirmajai ateizmo revoliucijai nepavyko įveikti religijos, kadangi graikų ateizmas reiškė ne absoliutų dievų paneigimą, bet tik jų pašalinimą iš tiesioginės veiklos realiame gyvenime. Antroji revoliucija sutampa su Renesansu ir porenesansiniu laikotarpiu. Tu

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

29

Ažubalis, Juozas. "Religijos socialinio vaidmens klausimu." Problemos 9 (September 29, 2014): 96–101. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1972.09.5858.

Texto completo da fonte

Resumo:

Straipsnyje nagrinėjama religijos padėtis ir vaidmuo visuomenėje įvairiais istoriniais laikotarpiais. Pirmykščiam žmogui religija, kaip tam tikros pažinimo pakopos, sąlygojamos primityvių gamybinių jėgų, objektyvus rezultatas padėjo paaiškinti daugelį gamtos ir visuomenės reiškinių. Padėjusi griauti atgyvenusią vergovinę santvarką, krikščionybė vėliau virto svarbiausia ideologine priemone kitų išnaudotojų – feodalų – viešpatavimui stiprinti ir išlaikyti. Pradėjus formuotis naujai būsimajai kapitalistų klasei, formavosi ir naujos religinės pažiūros, kurios, atspindėdamos naujų visuomenės sluoks

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

30

HALILOVIĆ, MUAMER. "ODNOS IZMEĐU RELIGIJE I ETIKE U TRANSCENDENTNOJ FILOZOFIJI MULA SADRE ŠIRAZIJA." ARHE 12, no. 24 (2016): 163. http://dx.doi.org/10.19090/arhe.2015.24.163-179.

Texto completo da fonte

Resumo:

<p>Među najvažnijim pitanjima filozofije etike jeste pitanje o odnosu između etike i religije, odnosno o tome da li su religijski iskazi ujedno i moralni ili ne. Iz ovog pitanja proizlaze i brojna druga detaljnija pitanja, kao što su sledeća: da li su prvi oblici etike nastali u drevnim religijskim tradicijama? Da li su religijska predanja usklađena s moralom ili su etički iskazi i ideali proistekli iz religije? Da li je moguće da imamo nereligijsku – ili antireligijsku – etiku? Da li je moguće da imamo neetičku – ili antietičku – religiju? Na ovakva pitanja, ali i na druga slična pitanj

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

31

Čagalj, Mislav Stjepan, Branimir Vukosav, and Denis Radoš. "Fenomen translacije svetih mjesta." Bogoslovska smotra 94, no. 2 (2024): 307–24. http://dx.doi.org/10.53745/bs.94.2.4.

Texto completo da fonte

Resumo:

Geografija religija subdisciplina je kulturne geografije koja se bavi socijalnim, kulturnim i okolišnim međuutjecajima religije i prostora. U tom smislu ona proučava sve promjene koje religija kao kulturni fenomen izaziva kao čimbenik transformacije prostora. Jedna od specifičnih tema u geografiji religija je utjecaj religije na oblikovanje krajolika. U njezine okvire ulazi i pojava, odnosno nastanak svetih mjesta ili svetišta kao prostora s posebnim značenjem za onaj dio društva koji je vezan uz neku konkretnu religiju ili vjerovanje. Svetišta su često povezana s nekim povijesnim događajem il

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

32

Gendrolis, Edmundas. "Krikščionybė šiuolaikinėje buržuazinėje visuomenėje." Problemos 11 (September 29, 2014): 18–26. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1973.11.5503.

Texto completo da fonte

Resumo:

Šiuolaikinėje buržuazinėje visuomenėje krikščionybė prarado savo transcendentinį matmenį ir į pirmą vietą iškilo jos socialinė doktrina. Veikiant šios visuomenės socialiniams antagonizmams, vykstant dviejų pasaulinių socialinių sistemų kovai bei plintant socializmo ir komunizmo idėjoms, religinės organizacijos savo veiklą vis labiau kreipia link socialinių problemų sprendimo. Religija, būdama viena iš pripažintų socialinių ir kultūrinių buržuazinės visuomenės vertybių, ideologinėje kovoje įgyja politinę reikšmę ir dėl to panaudojama kaip ideologinis įrankis kovoje prieš komunizmą. Kova už kapi

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

33

Račič, Manca, and Michal Uhrin. "Uvodnik." Svetovi: revija za etnologijo, antropologijo in folkloristiko 2, no. 1 (2024): 8–13. http://dx.doi.org/10.4312/svetovi.2.1.8-13.

Texto completo da fonte

Resumo:

Religija je že desetletja v središču pozornosti antropologov, etnologov in verskih učenjakov. Teorije o religiji, obredih in magiji so med drugim zasnovali ugledni učenjaki, kot so Émile Durkheim, William James, Marcel Mauss, Bronislaw Kasper Malinowski, Clifford Geertz in Victor Witter Turner. Religija, magija in rituali skupaj s sorodstvenimi in družinskimi odnosi, odnosi med spoloma, političnimi sistemi, kmetijstvom in načini proizvodnje ter raznolikimi manifestacijami ljudske kulture sodijo med klasična raziskovalna področja etnologije in sociokulturne antropologije. Čeprav so minila deset

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

34

Tijūnėlienė, Ona. "Šeima – pašauktasis religinio vaikų auklėjimo veiksnys." Acta Paedagogica Vilnensia 7 (January 17, 2016): 13–22. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2000.07.9481.

Texto completo da fonte

Resumo:

Šio tyrimo tikslas - aptarti katalikų ir pravoslavų tikėjimo mokinių religinio auklėjimo šeimoje sąlygas ir aplinkybes. Tyrimo uždaviniai – apibūdinti mokinių tėvų santykio su religija būklę, nustatyti mokinių religinio auklėjimo veikėjus, nustatyti paauglių pažinties su Dievu pradžią, aptarti religinių švenčių vaidmenį paauglių tikėjimo jausmui stiprinti. Tyrime dalyvavo Klaipėdos miesto mokyklų 7, 8, 9 klasių mokiniai, iš viso – 346 respondentai. Iš jų – 170 katalikų tikybos, 176 – pravoslavų tikybos. Prigimtinė tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus religine dvasia. Tačiau posovietinėj

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

35

Bacevičiūtė, Danutė. "SEKULIARIZACIJA IR SOCIALINĖ RELIGIJOS PRASMĖ." Religija ir kultūra 8 (January 1, 2011): 64–73. http://dx.doi.org/10.15388/relig.2011.0.2753.

Texto completo da fonte

Resumo:

Straipsnyje keliamas klausimas apie religiją šiuolaikiniame sekuliarizuotame pasaulyje, o tiksliau – klausiama, ką reiškia šiuolaikiniame pasaulyje nuolat į pirmą planą iškylantys politinis ir etinis religijos aspektai, t. y. socialinė religijos prasmė. Mėginant atsakyti į šį klausimą ir ieškant teorinių tokio požiūrio į religiją ištakų, analizuojamos dviejų filosofų, Immanuelio Kanto ir Jürgeno Habermaso, religijos interpretacijos, kuriose religijos prasmė įžvelgiama jos socialinėje paskirtyje. Kanto moralinės religijos projektas bei Habermaso pastangos užmegzti sekuliaraus proto ir religijos

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

36

Repšys, Jonas. "Marksizmas, ateizmas, žmogus." Problemos 2 (September 29, 2014): 16–26. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1968.2.5720.

Texto completo da fonte

Resumo:

Remiantis ateistinės propagandinės literatūros apibendrinimu, straipsnyje bandoma nustatyti kai kurias šios propagandos nepakankamo efektyvumo priežastis. Pagrindine tokia priežastimi autorius įvardija propagandos autorių nepakankamai marksistines, dažnai netgi idealistines, metafizines ir švietėjiškąsias religijos socialinio vaidmens sampratas. Marksizmo socialinės metodologijos požiūriu, religinis tikėjimas nėra vien tamsumo ir apgaulės objektas, o pozityviai, dėsningai paaiškinamas visuomenės vystymosi produktas, savotiška, iliuzinė pasaulio koncepcija, be kurios neįmanomas žmonių gyvenimas

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

37

Rubavičius, Vytautas. "Meno religinis aspektas šiuolaikinėje civilizacinėje vaizduotėje." Religija ir kultūra, no. 18-19 (December 20, 2016): 62–74. http://dx.doi.org/10.15388/relig.2016.5.

Texto completo da fonte

Resumo:

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje aptariamas šiuo metu įvairiuose pasaulio regionuose vykstantis civilizacinės vaizduotės iškilimas bei civilizacinės savimonės stiprėjimas ir politiniu, ir geopolitiniu lygmeniu. Remiantis Samuelio P. Huntingtono įžvalgomis, iškeliama jo mintis apie religijos reikšmę civilizacijai ir civilizacijų sąveikai. Straipsnyje išskleidžiama religinio ir meninio paveldo svarba civilizacinei vaizduotei ir teigiama, kad imperinių civilizacijų religinis paveldas visada įkūnijamas meno pavidaluose ir meninėse praktikose, kurioms, sav

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

38

Griška, A. "Konservatyvios jėgos prieš pažangią filosofinę mintį Vilniaus universitete (XVIII a. pabaiga - XIX a. pradžia)." Problemos 8 (September 29, 2014): 58–63. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1971.8.5834.

Texto completo da fonte

Resumo:

Straipsnyje nagrinėjamos gamtamokslinių idėjų ir konservatyvios minties priešpriešos Vilniaus universtitete XVIII a. pab. – XIX a. pradžioje. Šiuo laikotarpiu Lietuvos aukštoji mokykla, stiprėjant joje gamtos mokslams, plačiai skleidė pažangias filosofines idėjas. Daugelis gamtininkų knygose, straipsniuose, paskaitose kėlė pasaulio materialumo, materijos amžinumo ir jos įvairumo idėją. Jie rašė erdvės, laiko, judėjimo bei kitais materialistinės filosofijos klausimais. Konservatyvūs universiteto dvasininkai, matydami religijos silpnėjimą bei bedievystės plitimą ir negalėdami užkirsti šiam proce

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

39

Dieckhoff, Alain. "Les religieux en force en Israël." Études Juillet-Août, no. 7 (2023): 19–28. http://dx.doi.org/10.3917/etu.4306.0019.

Texto completo da fonte

Resumo:

La représentation parlementaire des religieux est en plein essor en Israël. Cette subculture religieuse se répartit en trois courants : le sionisme religieux, l’ultraorthodoxie ashkénaze et le traditionalisme sépharade. Quels effets cette vitalité de la subculture religieuse a-t-elle sur la démocratie israélienne ?

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

40

Kovačević, Vlaho, Lea Milošić, and Dino Rušinović. "Odnos totalitarnog refleksa postmodernog doba prema religiji." Nova prisutnost XVI, no. 3 (2018): 509–29. http://dx.doi.org/10.31192/np.16.3.6.

Texto completo da fonte

Resumo:

U ovom radu se postavlja sociološki problem religijskog opredjeljenja u odnosu na političku korektnost radi postizanja razumijevanja postmodernog doba prema religiji. Historijski se u radu uvažavaju problemi totalitarizma i sklonost religije da padne u totalitarni društveni koncept, izgubivši tako svoju eshatološku i duhovnu bit i tako bude antipod političkoga, kao što je bilo slučajeva u povijesti moderne. Pokušavajući prikazati različite načine na koje se religija proučavala, te se i danas proučava, dajemo prednost razumijevanju i analizi političke korektnosti prema religijskom opredjeljenju

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

41

Leskauskaltė, B. "Mokslinio pažinimo ir tikėjimo santykis A. Jakšto-Dambrausko filosofinėse pažiūrose." Problemos 8 (September 29, 2014): 74–78. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1971.8.5837.

Texto completo da fonte

Resumo:

Straipsnyje analizuojamas mokslinio pažinimo ir tikėjimo santykis A. Jakšto-Dambrausko filosofinėse pažiūrose. Jis plačiai domėjosi ir rašė kosmogonijos, materijos, evoliucijos, antropologijos ir meno klausimais. Esminis A. Jakšto-Dambrausko filosofinių pažiūrų principas – suderinti krikščionybę ir pozityviuosius mokslus. Mokslas ir religija nėra priešingos žinojimo rūšys, reikalinga darni jų sintezė. A. Jakštas-Dambrauskas, spręsdamas mokslinio pažinimo ir tikėjimo santykį iš klasinių buržuazijos pozicijų, mokslą ir religiją laiko savarankiškomis pažinimo sritimis, lygiagrečiomis pažinimo ver

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

42

Rinkevičienė, Rūta. "Neoscholastinė filosofijos metodo koncepcija Lietuvoje." Problemos 45 (October 3, 2014): 84–92. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1991.45.7068.

Texto completo da fonte

Resumo:

Straipsnyje analizuojamos neoscholastinės filosofijos metodo koncepcijos tarpukario Lietuvoje, nurodomos jų teorinės prielaidos, eklektiškumas ir prieštaravimai. Ortodoksinės katalikų filosofijos metodologinės aspiracijos atitiko tomizmo intelektualines nuostatas. Neortodoksinė katalikų filosofija buvo transformuota metalogikos (A. Jakštas), reliatyvistinės filosofijos (P. Dovydaitis) ir fenomenologijos (I. Tamošaitis) idėjų ir todėl neatitiko neotomistinių metodo koncepcijų, buvo artimesnė spiritualistinei filosofijos tradicijai. A. Jakštas siūlė filosofijos racionalius samprotavimus papildyt

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

43

Mikuckas, Pranas. "Religijos socialinės šaknys (1917-1940 metų lietuvių komunistinės spaudos apžvalga)." Problemos 16 (September 29, 2014): 8–14. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1975.16.5587.

Texto completo da fonte

Resumo:

Straipsnyje apžvelgiami 1917-1940 metais Lietuvos komunistinėje spaudoje publikuoti straipsniai apie religijos socialinę kilmę. Teigiama, kad XIX a. pab. – XX a. pradžios ateistai religijos kilmę aiškino idealistiškai, taip nukrypdami nuo marksistinės-lenininės filosofijos tyrimo metodologijos, todėl nepajėgė atskleisti socialinių religijos priežasčių. Kritikuojamas ribotas šviečiamasis požiūris į religijos kilmę, kai vienas sąmonės reiškinys (religija) aiškinamas kitais sąmonės reiškiniais (tamsumu ir nemokšiškumu) ir neieškoma objektyvių socialinių ekonominių jo egzistavimo priežasčių. Teigi

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

44

Liubarskienė, Zita. "Dorovės ir religinių vaizdinių ryšio atsiradimas." Problemos 29 (September 29, 2014): 47–51. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1983.29.6384.

Texto completo da fonte

Resumo:

Straipsnyje siekiama atskleisti dorovės ir religinių vaizdinių ryšio pirmykštėje visuomenėje atsiradimą, nagrinėtą lietuvių autorių XX a. pradžioje bei sovietiniu laikotarpiu. Pateikiamos dvi koncepcijos: pirmoji teigia, kad moralė atsirado anksčiau nei religija. Moralė yra objektyvus socialinis reiškinys, atsiradęs kartu su visuomene. Kita nuomonė teigia, jog moralė atsirado dėl religijos. Šios dvi koncepcijos nėra griežtai alternatyvios viena kitai, nes pirmoji turėjo tikslą ateistiškai pagrįsti moralės pirmumą ir autonomiškumą prieš religiją, o antroji, kaip socialinė filosofija, šį klausim

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

45

Gaižutis, Algridas. "Kūryba ir absoliutas." Problemos 29 (September 29, 2014): 52–64. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1983.29.6385.

Texto completo da fonte

Resumo:

Straipsnyje supažindinama su prancūzų filosofo B. Pascalio biografija, pagrindiniais kūrybos aspektais ir jo religine patirtimi, jo santykiu su Absoliutu. Aprašomi B. Pascalio gamtos tyrinėjimai, vaikystė, Paskalio teoremos išradimas ir materialistinis slėgio aiškinimas, susidomėjimas religija. Pirmiausia jam įtakos turėjo šv. Augustino sekėjai jansenistai, su kurių mokymu susipažino slaugomas jų vienuolių. B. Pascalio filosofinės pažiūros nuosekliausiai atsiskleidžia „Mintyse“ – žymiausiame, nebaigtame kūrinyje, sudarytame iš atskirų fragmentų. Jame samprotaujama apie žmogų, Dievą, pažinimo k

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

46

Bélanger, Steeve, and Frédérique Bonenfant. "Pour une approche des processus d’innovation religieuse : quelques réflexions conceptuelles et théoriques." Dossier 72, no. 3 (2017): 393–417. http://dx.doi.org/10.7202/1040353ar.

Texto completo da fonte

Resumo:

Le concept d’« innovation religieuse » est rarement, mais surtout particulièrement mal défini dans la recherche actuelle. De plus, il est souvent associé aux nouveaux mouvements religieux (NMR) qui ont émergé à l’époque contemporaine, ce qui limite indéniablement son utilisation comme outil et catégorie d’analyse des phénomènes de changement, de nouveauté, de transformation et de mutation religieux d’hier comme d’aujourd’hui. Afin de la distinguer d’une nouveauté, d’une mode ou d’une tendance religieuse passagère, nous proposons de considérer que l’innovation religieuse consiste en un processu

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

47

Bacevičiūtė, Danutė. "SEKULIARI KASDIENYBĖ IR RELIGINĖ PRASMĖ: ETIŠKUMO IR RELIGIŠKUMO SANTYKIS." Religija ir kultūra 10 (January 1, 2012): 7–21. http://dx.doi.org/10.15388/relig.2012.0.2742.

Texto completo da fonte

Resumo:

Straipsnyje svarstoma religinės prasmės galimybė sekuliarios kasdienybės sąlygomis. Remiantis Charles’o Tayloro sekuliarizacijos proceso tyrimais, siekiama ne likti prie sociologijoje įsitvirtinusios tezės apie religijos vaidmens menkėjimą šiuolaikinės visuomenės gyvenime, bet mėginti iš naujo apmąstyti, kas yra religiškumas šiandien. Pastebima, kad kasdienėje sekuliarioje sąmonėje įsitvirtinęs „Apšvietos mitas“ apsunkina prieigą prie religijos tradicine prasme, tačiau suteikia galimybę įsižiūrėti į pačią kasdienybę. Remiantis Jacques’o Derrida „religijos be religijos“ apibrėžtimi aptariamas t

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

48

Gutauskas, Mintautas. "RELIGIJA IR SEKULIARI VIEŠOJI INTERPRETACIJA." Religija ir kultūra 7, no. 1-2 (2010): 45–54. http://dx.doi.org/10.15388/relig.2010.1.2765.

Texto completo da fonte

Resumo:

Straipsnyje keliamas klausimas, kaip santykį su religija paveikia ir keičia santykis su religijai priskiriamų dalykų prasme. Remiantis Martinu Heideggeriu atskleidžiami viešojo požiūrio ypatumai. Teigiama, kad sekuliarizacija veikia kaip prasmės pasisavinimo mechanizmas. Viešoji interpretacija religiją pasisavina, redukuodama ją į politinę, ekonominę, kultūros paveldo ar kriminalinę plotmes. Būtent jose religija įgauna realumo matmenį ir esmę, kuri nulemia religinių dalykų prasmę viešojoje interpretacijoje. Taip pat parodoma, kad viešoji interpretacija veikia kaip demaskavimo mechanizmas, o ta

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

49

Uhrin, Michal, and Manca Račič. "Uvodnik." Svetovi: revija za etnologijo, antropologijo in folkloristiko 2, no. 2 (2024): 8–13. http://dx.doi.org/10.4312/svetovi.2.2.8-13.

Texto completo da fonte

Resumo:

Religija je eno najstarejših področij raziskovanja v družboslovju in humanistiki. Sociokulturna antropologija in etnologija sta prepleteni s študijem religije, mitov, magije in ritualov. Mnogi klasični avtorji, kot so James George Frazer, Émile Durkheim, Victor Turner in Mary Douglas, so zasnovali teorije, ki so poskušale razložiti številne razsežnosti vere in religioznosti. Ideje doajenov sociokulturne antropologije in etnologije, čeprav morda v nekaterih pogledih zastarele, še vedno ponujajo neizčrpen vir navdiha za sodobne znanstvenike, kot se odraža v nekaterih študijah v tej številki. Pre

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

50

Dakowska, Dorota. "Usages politiques croisés du registre religieux en Pologne." Études internationales 55, no. 2 (2024): 297–320. https://doi.org/10.7202/1117559ar.

Texto completo da fonte

Resumo:

La mobilisation de la référence religieuse par le parti national- conservateur polonais Droit et Justice (PiS) au pouvoir entre 2015 et 2023 est devenue omniprésente. Cet article analyse ces usages croisés – et controversés – du registre religieux. Premièrement, il montre comment le référent religieux a été mis au service du gouvernement PiS, dans le domaine des droits reproductifs ou de l’enseignement supérieur et de la recherche. Deuxièmement, les usages de la référence religieuse dans l’action collective sont analysés à travers deux types de mobilisations distinctes mais interreliées : d’un

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

Oferecemos descontos em todos os planos premium para autores cujas obras estão incluídas em seleções literárias temáticas. Contate-nos para obter um código promocional único!