To see the other types of publications on this topic, follow the link: Algoritmen.
Journal articles on the topic 'Algoritmen'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the top 50 journal articles for your research on the topic 'Algoritmen.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Browse journal articles on a wide variety of disciplines and organise your bibliography correctly.
1
Eidstuen, Jon Sigurd, and Hege Kornør. "Diagnostisk nøyaktighet ved algoritmen til den norske versjonen av StrengthsandDifficulties Questionnaire (SDQ)." PsykTestBarn 7, no. 1 (2017): 1–14. http://dx.doi.org/10.21337/0049.
Full textAbstract:
Beskrivelse: Strengths and Difficulties Questionnaire (SDQ) er et sett spørreskjema med tre informantversjoner: foreldre, lærere og barn ≥ 11 år. Måleegenskapene ved de ulike informantversjonene av SDQ er vurdert i separate PsykTestBarn-artikler. Robert Goodman har utviklet en algoritme for å predikere hvorvidt en psykisk lidelse er tilstede. SDQ-algoritmen inneholder data fra minst to informanter, men kan også ha data fra samtlige tre informanter. Ved hjelp av algoritmen kan man estimere sannsynligheten for at et barn har en diagnose blant fire brede kategorier: emosjonell lidelse, atferdsforstyrrelse, hyperkinetisk-/oppmerksomhetsforstyrrelse og noen (minst én) psykisk lidelse. Sannsynligheten har tre terskelverdier: unlikely, possible og probable. I denne artikkelen undersøker vi den diagnostiske nøyaktigheten til SDQ-algoritmen i skandinaviske utvalg. Litteratursøk: Av 541 unike treff vurderte vi 133 i fulltekst, hvorav 11 publikasjoner oppfylte inklusjonskriteriene. Fem publikasjoner var delstudier i kohortstudien Barn i Bergen, fem var andre norske studier og én var en dansk studie. Studiene omfattet både befolknings- og selekterte utvalg i alderen 5-18 år. Psykometri: Seks studier rapporterte relevante data for vurdering av diagnostisk nøyaktighet, mens fem kun rapporterte forekomster. SDQ-algoritmen hadde generelt god sensitivitet, spesifisitet og negativ prediktiv verdi i selekterte utvalg, mens den positive prediktive verdien varierte. I befolkningsutvalg der kun ADHD var undersøkt hadde algoritmen utmerket spesifisitet og negativ prediktiv verdi, mens sensitiviteten og den positive prediktive verdien var utilfredsstillende for denne diagnosen. Ingen av referansestandardene i studiene av diagnostisk nøyaktighet hadde godt nok dokumentert kriterievaliditet. Konklusjon: Med forbehold om usikkerheten knyttet til referansestandarden og normgrunnlag i de inkluderte studiene, har SDQ-algoritmen god evne til å identifisere barn med og uten noen psykisk lidelse i selekterte utvalg. I befolkningsbaserte utvalg kan SDQ-algoritmen med stor sannsynlighet korrekt utelukke ADHD, mens den har dårlig evne til å påvise ADHD. For å få bedre kunnskap om SDQ-algoritmens diagnostiske nøyaktighet i norske utvalg trenger vi studier som bruker en referansestandard med dokumentert kriterievaliditet.
2
Van Dalen, Arjen. "Når algoritmer styrer nyhedsstrømmen. YouTube-anbefalinger under folketingsvalget i 2019." Politica 53, no. 2 (2021): 168–87. http://dx.doi.org/10.7146/politica.v53i2.130385.
Full textAbstract:
Hvad folk ser og læser i medierne, bestemmes ikke længere kun af journalister, men i stigende grad af algoritmer. Disse algoritmer vælger, sorterer og prioriterer vores information. Automatiserede processer, som fx YouTubes anbefalingsalgoritme, påvirker den måde, vi ser verden på. Et vigtigt demokratisk spørgsmål er derfor, om YouTubes anbefalingsalgoritme eksponerer publikum incidentalt for politisk information, efter at man har set underholdningsindhold, og om algoritmen skaber en filterboble ved primært at anbefale indhold med et lignende politisk perspektiv. Under det danske folketingsvalg i 2019 var anbefalingsalgoritmen mere tilbøjelig til at føre seere væk fra end hen imod nyheder med politisk indhold. Når folk havde set en video, der var uploadet af de politiske partier Venstre eller Stram Kurs, blev de af algoritmen primært anbefalet videoer fra de samme partier, hvilket kan medføre, at de bliver bekræftede i forudindtagne holdninger (bekræftelsesbias). For andre partier var dette mindre tilfældet. Kun i begrænset omfang fører anbefalingsalgoritmen seere fra mainstream til ekstremt højreorienteret indhold.
3
van Elst, Laura. "Algoritmen preciseren bestraling." Zorgvisie tech 23, no. 3 (2022): 28–29. http://dx.doi.org/10.1007/s41186-022-0715-8.
Full text
4
Gstrein, Oskar J., and Andrej Zwitter. "Een transparant debat over algoritmen." Bestuurskunde 29, no. 4 (2020): 30–42. http://dx.doi.org/10.5553/bk/092733872020029004004.
Full text
5
. "721 Toetsing Aangepaste ZZP’S En Algoritmen." Zorg en Financiering 7, no. 6 (2008): 38–39. http://dx.doi.org/10.1007/bf03096957.
Full text
6
van der Voort, Haiko, and Joanna Strycharz. "Transparantie van algoritmen: naar een empirische onderzoeksagenda." Bestuurskunde 29, no. 4 (2020): 3–6. http://dx.doi.org/10.5553/bk/092733872020029004001.
Full text
7
Hu, Michel, Kim Rijkers, Jim Dings, et al. "Netwerkactiviteit in een gekweekt hersenbiopt." Epilepsie, periodiek voor professionals 19, no. 4 (2021): 14–16. http://dx.doi.org/10.54160/epilepsie.11399.
Full textAbstract:
Analyse van grote hoeveelheden data om daarmee verbanden te kunnen leggen, bijvoorbeeld verbanden binnen een netwerk van neuronen, is door recente technische ontwikkelingen (snellere computers, ontwikkeling van algoritmen, etc.) toegankelijker geworden voor onderzoekers. Onderstaande beschrijft een systeem voor de acquisitie en analyse van netwerkactiviteit in een gekweekt hersenbiopt.
8
Drouen, Thijs, and Marlies Eck. "Toezicht op het gebruik van algoritmen door de overheid." Tijdschrift voor Toezicht 11, no. 1 (2020): 32–35. http://dx.doi.org/10.5553/tvt/187987052020011001005.
Full text
9
Cools, Hannes. "Hoe algoritmen een extra laag toevoegen aan de journalistiek." Tijdschrift voor Communicatiewetenschap 52, no. 1 (2024): 83–105. http://dx.doi.org/10.5117/tcw2024.1.005.cool.
Full text
10
Cools, Hannes. "Hoe algoritmen een extra laag toevoegen aan de journalistiek." Tijdschrift voor Communicatiewetenschap 52, no. 1 (2024): 83–105. http://dx.doi.org/10.5117/tcw2023.x.004.cool.
Full text
11
Schuilenburg, Marc. "Psychomacht: hoe sturen data en algoritmen de veiligheid in smart cities?" Justitiële verkenningen 46, no. 3 (2020): 37–50. http://dx.doi.org/10.5553/jv/016758502020046003004.
Full text
12
De Jong, Annemieke. "Het beeld, het woord en de algoritmen. Mogelijkheden en beperkingen van automatische indexering." TMG Journal for Media History 3, no. 2 (2000): 113. http://dx.doi.org/10.18146/tmg.484.
Full text
13
Dzidolikaitė, Agnė. "GENETIC ALGORITHMS FOR MULTIDIMENSIONAL SCALING / GENETINIŲ ALGORITMŲ TAIKYMAS DAUGIAMATĖMS SKALĖMS." Mokslas – Lietuvos ateitis 7, no. 3 (2015): 275–79. http://dx.doi.org/10.3846/mla.2015.781.
Full textAbstract:
The paper analyzes global optimization problem. In order to solve this problem multidimensional scaling algorithm is combined with genetic algorithm. Using multidimensional scaling we search for multidimensional data projections in a lower-dimensional space and try to keep dissimilarities of the set that we analyze. Using genetic algorithms we can get more than one local solution, but the whole population of optimal points. Different optimal points give different images. Looking at several multidimensional data images an expert can notice some qualities of given multidimensional data. In the paper genetic algorithm is applied for multidimensional scaling and glass data is visualized, and certain qualities are noticed. Analizuojamas globaliojo optimizavimo uždavinys. Jis apibrėžiamas kaip netiesinės tolydžiųjų kintamųjų tikslo funkcijos optimizavimas leistinojoje srityje. Optimizuojant taikomi įvairūs algoritmai. Paprastai taikant tikslius algoritmus randamas tikslus sprendinys, tačiau tai gali trukti labai ilgai. Dažnai norima gauti gerą sprendinį per priimtiną laiko tarpą. Tokiu atveju galimi kiti – euristiniai, algoritmai, kitaip dar vadinami euristikomis. Viena iš euristikų yra genetiniai algoritmai, kopijuojantys gyvojoje gamtoje vykstančią evoliuciją. Sudarant algoritmus naudojami evoliuciniai operatoriai: paveldimumas, mutacija, selekcija ir rekombinacija. Taikant genetinius algoritmus galima rasti pakankamai gerus sprendinius tų uždavinių, kuriems nėra tikslių algoritmų. Genetiniai algoritmai taip pat taikytini vizualizuojant duomenis daugiamačių skalių metodu. Taikant daugiamates skales ieškoma daugiamačių duomenų projekcijų mažesnio skaičiaus matmenų erdvėje siekiant išsaugoti analizuojamos aibės panašumus arba skirtingumus. Taikant genetinius algoritmus gaunamas ne vienas lokalusis sprendinys, o visa optimumų populiacija. Skirtingi optimumai atitinka skirtingus vaizdus. Matydamas kelis daugiamačių duomenų variantus, ekspertas gali įžvelgti daugiau daugiamačių duomenų savybių. Straipsnyje genetinis algoritmas pritaikytas daugiamatėms skalėms. Parodoma, kad daugiamačių skalių algoritmą galima kombinuoti su genetiniu algoritmu ir panaudoti daugiamačiams duomenims vizualizuoti.
14
Čiegis, Raimondas, Mečislavas Meilūnas, and Artūras Štikonas. "NUMERICAL METHODS FOR A VISCOUS INCOMPRESSIBLE HEAVY LIQUID MOTION EQUATIONS/SUNKIOJO NESPŪDŽIOJO SKYSČIO TEKĖJIMO LYGČIŲ SKAITINIAI SPRENDIMO METODAI." JOURNAL OF CIVIL ENGINEERING AND MANAGEMENT 3, no. 10 (1997): 32–36. http://dx.doi.org/10.3846/13921525.1997.10531681.
Full textAbstract:
Darbe nagrinėjamas sunkiojo nespūdžiojo skysčio tekėjimo uždavinys, kai dalis paviršiaus yra laisva. Skaitiškai sprendžiant tokius uždavinius svarbiausios dviproblemos. Pirmoji—netiesinio Navjė-Stokso uždavinio diskrečioji aproksimacija srityje su fiksuotu paviršiumi, o antroji problema—judančių paviršių skaitinis aproksimavimas. Darbe suformuluoti trys algoritmai pagrindiniam uždaviniui spręsti. Pirmajame panaudota konstruktyvi Puchnačiovo diferencialinio uždavinio sprendinio egzistencijos įrodymo schema. Šiuo metodu iteracinio proceso metu netiesinis Navjė-Stokso uždavinys sprendžiamas fiksuotoje erdvės srityje ir tikslinamas laisvasis srities paviršius. Tai išskaido uždavinį į du paprastesnius uždavinius, kurių kiekvieno sprendimas yra pakankamai nuodugniai išnagrinėtas literatūroje. Tiriama Puchnačiovo metodo konvergavimo sritis. Antrasis algoritmas gaunamas sprendžiant linearizuotą nestacionarų Navjė-Stokso uždavinį, t.y. nereikalaujame, kad kiekvienoje išorinėje iteracijoje netiesinė diskrečioji Navjė-Stokso sistema būtu tiksliai išspredžiama. Šio algoritmo vienos iteracijos realizacija yra efektyvesnė, lyginant su pirmuoju algoritmu, tačiau iteracijų skaičius didesnis. Abiejų pirmųjų algoritmų konvergavimas gali būti naudojamas diferencialinio uždavinio sprendinio stabilumo tyrimui. Trečiajame algoritme realizuota Niutono metodo modifikacija. Šiame algoritme nėra atskiriamos NavjėStokso ir laisvojo paviršiaus lygtys. Gautoji netiesinių lygčių sistema sprendžiama Gauso-Zeidelio metodu. Svarbus skaičiavimo eksperimento uždavinys—palyginti visų trijų algoritmų konvergavimo sritis.
15
Brøndbo, Per Håkan, and Anna Lise Høyland. "Måleegenskaper ved den norske versjonen av Autism Diagnostic ObservationSchedule, Second Edition (ADOS-2)." PsykTestBarn 8, no. 1 (2018): 1–9. http://dx.doi.org/10.21337/0059.
Full textAbstract:
Beskrivelse: Autism Diagnostic Observation Schedule, Second Edition (ADOS-2) (Lord, et al., 2012) er et kartleggingsinstrument for å vurdere atferd ved autismespekterforstyrrelser, ASF. ADOS-2 har fem moduler tilpasset språknivå og/eller alder. ADOS-2 er utviklet av Lord et al. og er en videreutvikling av ADOS-G (2000). Revisjonen har nye og reviderte algoritmer for modulene 1–4 samt en småbarnsmodul (Toddler Module) som kan brukes ned til 12 måneders alder (Hus & Lord, 2014). Dette betyr at ADOS-2 er et egnet verktøy ved utredning av ASF fra 12 måneder til voksen alder. l tillegg har revisjonen en sammenligningsskår for at en bedre skal kunne sammenligne mellom modulene. Testen er oversatt til norsk av Synnve Schölberg, Kenneth Larsen og Niels Petter Thorkildsen i 2014. Bruk av testen forutsetter godt kjennskap til testen og de enkelte oppgavene, samt kunnskap om ASF. Högrefe Psykologiforlaget AB © har rettighetene til den norske manualen og protokollene, copyright © 2012 Western Psychological Services. Testen består av aktiviteter som forventes å frambringe atferd som er relatert til en ASF-diagnose og tar ca. 40 – 60 minutter å administrere. Atferden skåres ut under testen på tvers av aktivitetene. Algoritmen er knyttet opp mot diagnosekriteriene. Litteratursøk: Det systematiske litteratursøket resulterte i 67 norske artikler hvorav ingen oppfylte inklusjonskriteriene. Tilsvarende litteratursøk resulterte i 129 skandinaviske artikler hvorav tre oppfylte inklusjonskriteriene. I tillegg ble en norsk artikkel av Karoline Alexandra Havdahl identifisert gjennom kontakt med Eric Zander. Alle de fire inkluderte artiklene rapporterte resultater fra tverrsnittsundersøkelser, tre av dem fra kliniske utvalg og den fjerde fra en norsk befolkningsstudie. Psykometri: Forekomst og middelverdier er beskrevet i den norske studien og den diagnostiske validiteten er undersøkt for både den norske og svenske versjonen. I tillegg er reliabilitet undersøkt i en svensk studie. Det foreligger ikke norske eller skandinaviske normer. Konklusjon: Det finnes begrenset dokumentasjonen på kartleggingsinstrumentets psykometriske egenskaper og ADOS-2 må derfor brukes med en viss forsiktighet. Resultatene må som anbefalt i manualen sees i sammenheng med annen klinisk informasjon samt andre tester, før en konkluderer med en diagnose i autismespekteret.
16
Kavaliauskas, Donatas, and Leonidas Sakalauskas. "Nuoseklios gamybos planavimo tvarkaraščio sudarymas." Jaunųjų mokslininkų darbai 50, no. 1 (2020): 62–69. http://dx.doi.org/10.21277/jmd.v50i1.280.
Full textAbstract:
Gamybos projektavimo ir vadybos uždaviniuose dažnai susiduriama su įvairiomis užduočių planavimo problemomis: išteklių, žaliavų, personalo. Šios problemos yra priskiriamos NP pilnumo sudėtingumo klasei. Norint gauti optimalų sprendinį neužtenka pasinaudoti godžiaisiais algoritmais, tačiau reikia naudoti euristinės klasės algoritmus. Vienas iš euristinių algoritmų yra šakų ir ribų algoritmas. Naudojant šį algoritmą su kompiuteriu yra modeliuojamas nuoseklios gamybos planavimo uždavinio sprendimas. Taip pat straipsnyje yra pateikiami keli nuoseklios gamybos planavimo uždavinio variantai, kuriems yra adaptuojamas šakų ir ribų algoritmas.
17
Janušonytė, Eglė. "ODOS VĖŽIO DIAGNOSTIKA IR DIRBTINIS INTELEKTAS." Health Sciences 31, no. 3 (2021): 175–80. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.103.
Full textAbstract:
Dirbtinis intelektas – plačiai diskutuojama tema su sparčiai tobulėjančiomis technologijomis, ateityje neabejotinai užimsianti svarbią vietą klinikinių būklių diagnostikoje bei sveikatos priežiūroje. Viena aktualiausių dirbtinio intelekto krypčių – konvoliucinių neuroninių tinklų algoritmai, interpretuojantys vaizdinius duomenis, todėl labiausiai šioje srityje pažengusios tos specialybės, kurių praktikoje taikoma klinikinio vaizdo analizė. Odos piktybiniai navikai yra baltaodžių populiacijoje labiausiai paplitęs vėžys, kurį anksti diagnozavus galima sėkmingai gydyti, didėja pacientų išgyvenimo tikimybė. Šioje literatūros apžvalgoje aprašomas dirbtinio intelekto taikymas dermatologijoje, pastaraisiais metais diagnozuojant piktybinius odos navikus, ypač melanomą, bei šių algoritmų pažanga, jų tikslumo palyginimas su gydytojų dermatologų rezultatais. Aprašomas pacientų požiūris bei jų įžvelgiama rizika, gydytojų dermatologų požiūris ir jų žinios apie šias technologijas. Nepaisant sparčios pažangos, dirbtinio intelekto taikymas kelia daug iššūkių dėl netobulų mokymosi duomenų rinkinių, etinių klausimų bei sunkumų, identifikuojant dirbtinio intelekto algoritmo sprendimo priėmimo seką. Nors dabartiniai algoritmai kone prilygsta dermatologų lygio rezultatams ir yra patvirtinti naudojimui Europos rinkoje, tačiau jie nepakeičia gydytojo, o yra pagalbinė odos vėžio diagnostikos priemonė. Trūksta duomenų apie tokių algoritmų taikymą ir jų įtaką sprendimų priėmimui realioje klinikinėje praktikoje, reikia daugiau tyrimų apie pacientų bei gydytojų perspektyvas bei požiūrį.
18
Sjåstad, Hallgeir. "Algoritme-aversjon." Magma 22, no. 8 (2019): 63–70. http://dx.doi.org/10.23865/magma.v22.1209.
Full textAbstract:
Nyere utvikling innen kunstig intelligens og maskinlæring tilbyr enorme muligheter, men også betydelige utfordringer. Om bare halvparten av forhåpningene slår til, vil selvlærende algoritmer snart kunne tilby datadrevet beslutningsstøtte på et nivå som verden aldri før har sett. Samtidig er det noe som holder oss tilbake. Psykologisk forskning viser at motstanden mot algoritmer er langt fra ny: Helt siden 1950-tallet har vi latt være å ta i bruk svært enkle modeller for statistisk prediksjon, til tross for en treffsikkerhet som er påviselig bedre enn menneskelige eksperter på en rekke områder. Derfor stoler vi fortsatt på fastlegens magefølelse i helsevesenet og på intervjuerens magefølelse i ansettelsesprosesser, selv i tilfeller hvor en enkel modell kan gjøre en bedre jobb. I denne artikkelen gir jeg en kortfattet oversikt over hvordan folk flest forholder seg til automatiserte beslutningsprosesser, og fire psykologiske faktorer som kan forklare fenomenet algoritme-aversjon: tendensen til å foretrekke en menneskelig vurdering selv når vi vet at en datadrevet algoritme har høyere treffsikkerhet. Disse faktorene omfatter 1)overdreven tillit til menneskelige eksperter, 2)ulik vekting av maskinelle feil over menneskelige feil, 3)sosiale behov, og 4)frykten for tapt individualitet. For å utvikle gode beslutningssystemer som er til mer hjelp enn skade, trengs det nøye tilpasning til disse psykologiske faktorene gjennom systematisk utprøving i kontrollerte eksperimenter. I denne utviklingen er det avgjørende at vi tar hensyn til at brukeren i den andre enden fortsatt er et menneske av kjøtt og blod –med fornuft og følelser, åpenhet og fordommer, og svært stor variasjon i teknologisk kompetanse.
19
Pragarauskaitė, Julija, and Gintautas Dzemyda. "Tikimybinis dažnų posekių paieškos algoritmas." Informacijos mokslai 50 (January 1, 2009): 352–57. http://dx.doi.org/10.15388/im.2009.0.3211.
Full textAbstract:
Dažnų posekių paieška didelėse duomenų bazėse yra svarbi biologinių, klimato, fi nansinių ir daugelio kitų duomenų bazių analizei. Tikslieji algoritmai, skirti dažnų posekių paieškai, daug kartų perrenka visą duomenų bazę. Jeigu duomenų bazė didelė, tai dažnų posekių paieška yra lėta arba reikalingi superkompiuteriai. Straipsnyje pasiūlytas naujas tikimybinis dažnų posekių paieškos algoritmas, kuris analizuoja tam tikru būdu sudarytą pradinės duomenų bazės atsitiktinę imtį. Remiantis šia analizedaromos statistinės išvados apie dažnus posekius pradinėje duomenų bazėje. Šis algoritmas nėra tikslus, tačiau veikia daug greičiau negu tikslieji algoritmai ir tinka žvalgomajai statistinei analizei. Tikimybinio algoritmo klaidų tikimybės įvertinamos statistiniais metodais. Tikimybinis algoritmas gali būti derinamas su tiksliaisiais dažnų posekių paieškos algoritmais. Jį galima taikyti ir bendrajam struktūrų paieškos uždaviniui.Probabilistic Algorithm for Mining Frequent SequencesJulija Pragarauskaitė, Gintautas Dzemyda SummaryFrequent sequence mining in large volume databases is important in many areas, e.g., biological, climate, fi nancial databases. Exact frequent sequence mining algorithms usually read the whole database many times, and if the database is large enough, then frequent sequence mining is very long or requires supercomputers. A new probabilistic algorithm for mining frequent sequences is proposed. It analyzes a random sample of the initial database. The algorithm makes decisions about the initial database according to the random sample analysis results and performs much faster than the exact mining algorithms. The probability of errors made by the probabilistic algorithm is estimated using statistical methods. The algorithm can be used together with the exact frequent sequence mining algorithms.
20
Oktavia, Rizki Eka, Putranto Hadi Utomo, and Titin Sri Martini. "PENERAPAN KODE REED SOLOMON PADA KRIPTOSISTEM MCELIECE." FIBONACCI: Jurnal Pendidikan Matematika dan Matematika 9, no. 1 (2023): 79. http://dx.doi.org/10.24853/fbc.9.1.79-88.
Full textAbstract:
Era modern ini, keamanan pesan dalam suatu transmisi tergolong lemah. Berbagai algoritme kriptosistem rentan dipecahkan oleh komputer kuantum yang mampu menyelesaikan perhitungan lebih cepat dibanding komputer konvensional. Kriptosistem McEliece tergolong aman digunakan pasca komputer kuantum karena memanfaatkan kode pengoreksi eror. Algoritmenya didasarkan pada penambahan eror pada pesan sehingga pesan tersandi dan tidak dapat diserang oleh pihak lain. Kode Reed Solomon merupakan kode berbasis koreksi eror dengan parameter tertentu. Pada artikel ini akan dijelaskan penerapan kode Reed Solomon dengan panjang 15 bit yang dapat mengoreksi hingga 3 eror pada kriptosistem McEliece.
21
Raina, Parminder S., Christina Wolfson, Susan A. Kirkland, et al. "Ascertainment of Chronic Diseases in the Canadian Longitudinal Study on Aging (CLSA), Systematic Review." Canadian Journal on Aging / La Revue canadienne du vieillissement 28, no. 3 (2009): 275–85. http://dx.doi.org/10.1017/s071498080999002x.
Full textAbstract:
RÉSUMÉLes procédures diagnostiques cliniques standards sont souvent inappropriées et fréquemment non applicables dans des études basées sur la population; pourtant, vérifier le statut précis d’une maladie est essentiel. Nous avons fait une revue systématique pour identifier des algorithmes, des critères, et des outils utilisés pour identifier 17 maladies chroniques, et avons fait la praticabilité de développer des algorithmes pour l’ÉLCV. Des 29 616 citations examinées, 668 papiers ont rencontré tous les critères d’inclusion. Nous avons déterminé que l’information incluse dans un algorithme de maladie différera selon le type de condition. Le diagnostic de quelques conditions symptomatiques, telles l’arthrose et l’arthrite, exigera la justification par des critères cliniques (par exemple, rayons X, mesure de densité osseuse) tandis que d’autres conditions, telles la dépression, se baseront seulement sur les dires des individus. Les conditions asymptomatiques, telles l’hypertension, sont plus difficiles à vérifier par les dires des individus et exigeront des mesures physiologiques additionnelles (par exemple, tension artérielle) et des mesures de laboratoire (par exemple, glucose). Cette étude pilote a identifié les outils nécessaires pour développer des algorithmes d’évaluation de diagnostic.
22
Misevičius, Alfonsas, Vytautas Bukšnaitis, and Jonas Blonskis. "Euristinių algoritmų klasifikavimas." Informacijos mokslai 48 (January 1, 2009): 117–26. http://dx.doi.org/10.15388/im.2009.0.3327.
Full textAbstract:
Straipsnis skiriamas euristinių optimizavimo algoritmų, kurie jau kelis dešimtmečius traukia kompiuterių mokslo specialistų dėmesį, klasifikavimo klausimų aptarčiai. Jame apibrėžiami euristinių algoritmų tikslai, paskirtis, jų principiniai skiriamieji faktoriai, savybės. Apžvelgiamos svarbesnių euristinių optimizavimo algoritmų (tokių kaip atkaitinimo modeliavimas, tabu paieška, genetiniai algoritmai ir pan.) klasifikavimo schemos (metodikos). Nagrinėjamas universalios algoritmų sudedamųjų komponentų matricos – substancinių konceptų sistemos – naudojimas klasifikuojant euristinius algoritmus. Pabaigoje pateikiamos apibendrinamosios išvados.Reikšminiai žodžiai: algoritmai, algoritmų klasės, euristiniai ir metaeuristiniai algoritmai, algoritmų klasifikavimas.On the classification of heuristic algorithmsAlfonsas Misevičius, Vytautas Bukšnaitis, Jonas Blonskis SummaryIn this paper, the issues related to the classification (taxonomy) of heuristic optimization algorithms are discussed. Firstly, the main goals and features of heuristic techniques are introduced. Further, we outline some important classification schemes (templates) for the classical and modern heuristic algorithms such as (descent) local search, simulated annealing, tabu search, genetic (evolutionary) algorithms, ant colony optimization, etc. We also analyze the basic aspects of a universal classification template based on a set of so-called substantial concepts, i.e. the fundamental structural components of the algorithms. The paper is completed with concluding remarks. Key words: algorithms, heuristic and metaheuristic algorithms, classification of algorithms.
23
Baušys, Romualdas. "A NEW PREDICTOR-MULTICORRECTOR ALGORITHM FOR TIME INTEGRATION IN STRUCTURAL DYNAMICS/NAUJAS PROGNOZĖS IR MULTIKOREKCIJOS ALGORITMAS, SKIRTAS LAIKUI INTEGRUOTI STRUKTŪRINĖS DINAMIKOS UŽDAVINIUOSE." JOURNAL OF CIVIL ENGINEERING AND MANAGEMENT 6, no. 5 (2000): 345–50. http://dx.doi.org/10.3846/13921525.2000.10531612.
Full textAbstract:
Trūkusis laike Galiorkino metodas leidžia sudaryti efektyvius struktūrinės dinamikos uždavinių sprendimo algoritmus. Šio metodo variacinė formuluotė pateikta lygtyje (3). Lygčių sistema, gauta taikant kvadratines laiko interpoliacines funkcijas, yra pateikta lygtyje (6). Taikant originalų trūkųjį laike Galiorkino metodą tenka spręsti didesnę lygčių sistemą, palyginti su įprastiniais laiko integravimo algoritmais. Norint iš vengti šio trūkumo, pasiūlytas naujas prognozės ir multikorekcijos algoritmas, skirtas laiko integravimui struktūrinės dinamikos uždaviniuose. Šio algoritmo sudarymo pagrindinė idėja yra atskirų pagrindinių lygčių liekamųjų narių minimizacija. Šiuo atveju sprendžiamos tokio paties dydžio matricinės lygtys, kaip ir taikant įprastus laiko integravimo algoritmus. Tai leidžia sumažinti skaičiavimo sąnaudas kartu išlaikant tą pačią tikslumo klasę bei besąlyginį stabilumą. Pateiktas prognozės ir multikorekcijos algoritmas skirtas pagrindinei lygčių sistemai (6) spręsti. Taikant prognozės ir multikorekcijos algoritmą, pirmoji lygtis iš (6) sistemos apibrėžia u + n-1 reikšmę, t. y. u + n-1 = u - n-1. Lygčių sistemos (6) antroji ir trečioji lygtys sprendžiamos atskirai. Taikant pradinę pagreičio aproksimaciją. (prognozės etapo reikšmę), sprendžiama antroji lygtis ir randamos greičių reikšmės. Toliau, naudojant gautas greičių reikšmes, sprendžiama trečioji lygtis ir apskaičiuojamos naujos pagreičių reikšmės. Pabaigoje, įrašius apskaičiuotas pagreičių reikšmes, vėl sprendžiama antroji lygtis ir nustatomos naujos patikslintos greičių reikšmės. Pakartotinai sprendžiant šias dvi lygtis, pasiekiamas norimas tikslumas. Kadangi taikant šį prognozės ir multikorekcijos algoritmą minimizuojami kiekvienos lygties liekamieji nariai, šio algoritmo sprendinys konverguoja prie visos lygčių sistemos sprendinio. Prognozės ir multikorekcijos algoritmo pagrindinės lygtys pateiktos lentelėje. Pagrindinės algoritmo charakteristikos nustatomos klasikiniais modalinės analizės būdais. Gautos charakteristikos palyginamos su kitais metodais.
24
Pulido, Deiber Andrés Aldana, Pedro Alberto Arias Quintero, and Fredy Angarita Reina. "Prototipo electrónico BlindTI como herramienta de aprendizaje para niños en condición de discapacidad visual." RISTI - Revista Ibérica de Sistemas e Tecnologias de Informação, no. 48 (March 31, 2023): 5–22. http://dx.doi.org/10.17013/risti.48.5-22.
Full textAbstract:
La investigación tuvo como objetivo desarrollar el prototipo electrónico BlindTI como herramienta de aprendizaje para la formación de Tecnologías emergentes para niños con discapacidad visual, con un enfoque en la algoritmia. En el proyecto participaron niños con limitaciones visuales y sus padres de familia, pertenecientes a la fundación Ojos del Alma de la ciudad de Neiva Colombia. Se obtuvo el desarrollo y aplicación del prototipo BlindTI para la enseñanza del braille y conceptos básicos de algoritmia aplicados en un tablero didáctico para la representación de algoritmos. Se evidencia que la falta de herramientas tecnológicas inclusivas potencia el crecimiento de brechas de acceso a educación a niños con limitaciones visuales, y que, con la aplicación de la propuesta presentada en este artículo, es posible contribuir al cierre de esta brecha e implementar metodologías de enseñanza y aprendizaje para niños con discapacidad visual con profundización en competencias del siglo XXI.
25
Eliiyi, Deniz Türsel, Aslıhan Gizem Korkmaz, and Abdullah Ercüment Çiçek. "OPERATIONAL VARIABLE JOB SCHEDULING WITH ELIGIBILITY CONSTRAINTS: A RANDOMIZED CONSTRAINT‐GRAPH‐BASED APPROACH." Technological and Economic Development of Economy 15, no. 2 (2009): 245–66. http://dx.doi.org/10.3846/1392-8619.2009.15.245-266.
Full textAbstract:
In this study, we consider the problem of Operational Variable Job Scheduling, also referred to as parallel machine scheduling with time windows. The problem is a more general version of the Fixed Job Scheduling problem, involving a time window for each job larger than its processing time. The objective is to find the optimal subset of the jobs that can be processed. An interesting application area lies in Optimal Berth Allocation, which involves the assignment of vessels arriving at the port to appropriate berths within their time windows, while maximizing the total profit from the served vessels. Eligibility constraints are also taken into consideration. We develop an integer programming model for the problem. We show that the problem is NP‐hard, and develop a constraint‐graph‐based construction algorithm for generating near‐optimal solutions. We use genetic algorithm and other improvement algorithms to enhance the solution. Computational experimentation reveals that our algorithm generates very high quality solutions in very small computation times. Santrauka Nagrinėjama nepastovių darbų planavimo problema, susijusi su mašinų darbo planavimu laiko tarpais. Ši problema yra bendresnė fiksuotų darbų planavimo problemos versija, kai laiko tarpai ilgesni už darbų trukmę. Siekiama rasti optimalų atliekamų darbų poaibį. Geras pavyzdys yra optimali laivų priežiūra prieplaukoje, kai laivai prisišvartuoja laiko tarpais, taip maksimizuodami iš laivų gaunamą pelną. Taip pat įvertinami tinkamumo ribojimai. Problemai spręsti sukurtas sveikųjų skaičių programavimo modelis. Sukurtas apribojimų ir kreivių pavidalo algoritmas, gebantis generuoti apytikslius sprendinius. Jiems patikslinti naudojamas genetinis algoritmas ir kiti korekciniai algoritmai. Kompiuteriniai eksperimentai atskleidė, kad sukurtieji algoritmai generuoja labai tikslius sprendinius per labai trumpą laiko tarpą.
26
Lahmann, Henning, and Robin Geiß. "The use of AI in military contexts: opportunities and regulatory challenges." Military Law and the Law of War Review 59, no. 2 (2022): 165–95. http://dx.doi.org/10.4337/mllwr.2021.02.02.
Full textAbstract:
While the use of artificial intelligence (AI) and machine-learning algorithms in the context of armed conflicts has been subject to scholarly and political debate for at least the past half-decade, to date discussions have focused on the possible development and deployment of lethal autonomous weapon systems. Going beyond this narrow perspective, the article draws attention to other military uses of AI that are conceivable or in fact already exist, for example for the purpose of detention, force protection, equipment maintenance, or reconnaissance. It critically examines these different applications from a legal and ethical perspective, exposing some of the challenges inherent in the technology such as algorithmic bias or predictability. On the basis of existing and emerging approaches to the regulation of ‘civilian’ AI, the article concludes by proposing a granular, tiered way to future regulation of military AI that proceeds from the criticality of each particular application. Alors que le recours à l’intelligence artificielle et aux algorithmes d’apprentissage automatique dans le contexte des conflits armés a fait l’objet d’un débat entre spécialistes et au niveau politique durant au moins ces cinq dernières années, les discussions se sont concentrées jusqu’alors sur le développement et le déploiement possibles de systèmes d’armes létaux autonomes. Cet article va au-delà de cette perspective restrictive et attire l’attention sur d’autres usages militaires de l’intelligence artificielle qui sont concevables ou qui existent déjà, par exemple à des fins de détention, de protection des forces armées, d’entretien de l’équipement ou de reconnaissance. Il examine de manière critique ces différentes applications d’un point de vue légal et éthique, en exposant certains des défis inhérents à la technologie, tels que le biais algorithmique ou la prévisibilité. En se basant sur des approches existantes ou émergentes relatives à la réglementation de l’intelligence artificielle «civile», l’article propose pour conclure une approche graduelle de la future réglementation en matière d’intelligence artificielle, en partant du caractère critique de chaque application particulière. Hoewel het gebruik van artificiële intelligentie (AI) en machine learning-algoritmen in de context van gewapende conflicten al gedurende minstens de laatste vijf jaar onderwerp is van wetenschappelijk en politiek debat, zijn de discussies tot nu toe vooral gericht geweest op de mogelijke ontwikkeling en inzet van dodelijke autonome wapensystemen. Het artikel gaat verder dan dit beperkte perspectief en vestigt de aandacht op andere militaire toepassingen van AI die denkbaar zijn of in feite al bestaan, bijvoorbeeld voor detentie, troepenbescherming, materieelonderhoud of verkenning. Deze verschillende toepassingen worden kritisch onderzocht vanuit een juridisch en ethisch perspectief, waarbij enkele uitdagingen worden blootgelegd die inherent zijn aan de technologie, zoals algoritmische vooringenomenheid of voorspelbaarheid. Op basis van bestaande en opkomende benaderingen van de reglementering van “civiele” AI, wordt in het artikel tot slot een stapsgewijze manier voorgesteld voor de toekomstige reglementering van militaire AI, die uitgaat van het kritische karakter van elke specifieke toepassing. Mentre l’uso dell’intelligenza artificiale (AI) e degli algoritmi di apprendimento automatico nel contesto dei conflitti armati è stato oggetto di dibattito accademico e politico per almeno l’ultimo mezzo decennio, ad oggi le discussioni si sono concentrate sul possibile sviluppo e dispiegamento di sistemi d’arma autonomi letali. Superando questa limitata prospettiva, l’articolo richiama l’attenzione su altri usi militari dell’IA immaginari o che di fatto già esistono, per esempio a scopo di detenzione, protezione delle forze, manutenzione delle attrezzature o ricognizione. L’articolo esamina criticamente queste diverse applicazioni da una prospettiva legale ed etica, mettendo in luce alcune sfide insite nella tecnologia, come la distorsione algoritmica o la prevedibilità. Sulla base degli approcci esistenti ed emergenti alla regolamentazione dell’IA “civile”, l’articolo conclude proponendo una precisa e graduale via per la futura regolamentazione dell’IA militare che consegue alla criticità di ogni particolare applicazione. Si bien el empleo de inteligencia artificial (IA) y de algoritmos de aprendizaje automático en el contexto de los conflictos armados ha sido objeto de debate académico y político durante al menos la última media década, hasta la fecha las discusiones se han centrado en el posible desarrollo y despliegue de sistemas letales de armas autónomos. Más allá de esta perspectiva particular, el artículo llama la atención sobre otros usos militares de la IA que son concebibles o que de hecho, por ejemplo, ya existen con fines de detención, protección de la fuerza, mantenimiento de equipos o reconocimiento. Se examinan críticamente estas diferentes aplicaciones desde una perspectiva legal y ética, exponiendo algunos de los desafíos inherentes a la tecnología, como el sesgo algorítmico o la previsibilidad. Partiendo de la base de los enfoques ya existentes y emergentes para la regulación de la IA “civil”, el artículo concluye proponiendo una alternativa granular y escalonada de cara a la futura regulación de la IA militar con fundamento en un análisis crítico de cada aplicación en particular. Obwohl die Anwendung von künstlicher Intelligenz (KI) und von Algorithmen für maschinelles Lernen im Kontext bewaffneter Konflikte mindestens in den letzten fünf Jahren Gegenstand wissenschaftlicher und politischer Debatten gewesen ist, fokussierten die Diskussionen bisher auf die mögliche Entwicklung und den möglichen Einsatz letaler autonomer Waffensysteme. Über diesen Gesichtspunkt hinaus lenkt der Artikel die Aufmerksamkeit auf andere denkbare oder tatsächlich bereits existierende militärische Anwendungen der KI, zum Beispiel zum Zwecke der Haft, des Schutzes der eigenen Kräfte, der Ausrüstungswartung oder Aufklärung. Der Autor prüft diese verschiedenen Anwendungen kritisch aus gesetzlicher und ethischer Sicht, und legt dabei einige der Herausforderungen offen, die der Technologie inhärent sind, wie algorithmische Voreingenommenheit oder Voraussagbarkeit. Auf der Basis existierender und neu aufkommender Vorgehensweisen in Bezug auf die Reglementierung “ziviler” KI schlägt der Artikel zum Schluss eine stufenweise künftige Reglementierung militärischer KI vor, die von der Kritikalität jeder besonderen Anwendung ausgeht.
27
Christian Zuleta. "Aprendizaje basado en algoritmos y diagramas de flujo aplicados en la asignatura Física." GACETA DE PEDAGOGÍA, no. 43 (September 30, 2022): 172–90. http://dx.doi.org/10.56219/rgp.vi43.958.
Full textAbstract:
El objetivo del artículo fue analizar las tendencias de los estudios realizados sobre el aprendizaje basado en algoritmos y diagramas de flujo aplicados en la asignatura Física. Teóricamente se apoyó en los aportes de la Misión Internacional de Sabios, Sánchez y otros, Tobón y Perea, Crispín, entre otros. Se enmarcó en el tipo de investigación documental con la revisión de diez artículos en el periodo de 2008 a 2021, publicados en las plataformas de Revistas Redalyc, Dialnet y UAZ. Los resultados mostraron la necesidad de generar cambios a partir de la implementación de estrategias innovadoras como algoritmos y diagramas de flujo, ya que pueden ayudar a los estudiantes a mejorar su desempeño. Se concluyó que es factible utilizar los conceptos de algoritmos y diagramas de flujo para apoyar la enseñanza y aprendizaje de la Física.
 
 ABSTRAC
 The aim of the article was to analyse the trends in studies carried out on learning based on algorithms and flowcharts applied to the subject of Physics. Theoretically, it was based on the contributions of the International Mission of Wise Men, Sánchez et al, Tobón and Perea, Crispín, among others. It was framed in the type of documentary research with the review of ten articles in the period from 2008 to 2021, published in the Redalyc, Dialnet and UAZ journal platforms. The results showed the need to generate changes from the implementation of innovative strategies such as algorithms and flowcharts, as they can help students to improve their performance. It was concluded that it is feasible to use the concepts of algorithms and flowcharts to support the teaching and learning of Physics.
 Key words: Algorithms; Flowcharts; Basic physics; Physics learning
 
 RÉSUMÉ
 L'objectif de l'article était d'analyser les tendances des études réalisées sur l'apprentissage basé sur des algorithmes et des organigrammes appliqués à la matière de la Physique. Théoriquement, il s'est basé sur les contributions de la Mission Internationale des Sages, Sánchez et al, Tobón et Perea, Crispín, entre autres. Elle a été encadrée dans le type de recherche documentaire avec l'examen de dix articles dans la période de 2008 à 2021, publiés dans les plateformes de revues Redalyc, Dialnet et UAZ. Les résultats ont montré la nécessité de générer des changements à partir de la mise en œuvre de stratégies innovantes telles que les algorithmes et les organigrammes, car elles peuvent aider les étudiants à améliorer leurs performances. Il a été conclu qu'il est possible d'utiliser les concepts d'algorithmes et d'organigrammes pour soutenir l'enseignement et l'apprentissage de la physique.
 Mots clés: Algorithmes; Organigrammes; Physique de base; Apprentissage de la physique.
28
Rydenfelt, Henrik, Lauri Haapanen, and Tuukka Lehtiniemi. "Dataa näkyvissä: Läpinäkyvyys algoritmien ja datan journalistisessa hyödyntämisessä." Media & viestintä 44, no. 2 (2021): 1–22. http://dx.doi.org/10.23983/mv.109857.
Full textAbstract:
Läpinäkyvyyden käsite on noussut keskeiseksi viestinnän, median ja politiikan tutkimuksessa sekä viestinnän ja politiikan käytäntöjen eettisessä arvioinnissa. Läpinäkyvyyttä on esitetty keinoksi ylläpitää ja kasvattaa luottamusta journalistista työtä ja sen tuotteita kohtaan interaktiivisessa media- ja viestintäympäristössä. Tiedontuotannon ja päätöksenteon perustuessa yhä enemmän dataan ja sen prosessointiin läpinäkyvyys on noussut keskeiseksi käsitteeksi myös algoritmisen päätöksenteon kohdalla. Tässä artikkelissa tarkastelemme läpinäkyvyyden roolia dataa ja algoritmeja sekä journalismia koskevassa keskustelussa ja esitämme mahdollisuuksia dataan ja algoritmeihin tukeutuvan journalismin läpinäkyvyyskäytännöiksi. Dataa hyödynnetään digitaalisessa journalismissa sekä informaation lähteenä manuaalisissa ja automatisoiduissa tuotantoprosesseissa että sisällön jakelussa ja kohdentamisessa yleisöille. Miten journalismi voisi tuoda läpinäkyväksi datan käyttöä, dataa koskevia valintoja ja niihin vaikuttavia tarpeita, tarkoituksia ja arvoja?
29
Sondakh, Debby Erce, Stenly Richard Pungus, Raissa C. Maringka, and George M. W. Tangka. "Memperkenalkan Algoritma dan Berpikir Algoritmik kepada Siswa Sekolah Dasar Menggunakan CS Unplugged." Servitium Smart Journal 2, no. 2 (2024): 134–40. http://dx.doi.org/10.31154/servitium.v2i2.29.
Full textAbstract:
Kegiatan pengabdian kepada masyarakat ini bertujuan untuk memperkenalkan konsep algoritma dan berpikir algoritmik kepada siswa sekolah dasar, menggunakan pendekatan Computer Science Unplugged. Dua kegiatan utama, "Sorting Network" dan "Move It, Move It," telah diimplementasikan. Sebanyak 35 siswa dari sekolah dasar di wilayah rural di Sulawesi Utara, dimana perangkat komputer tidak tersedia. Penilaian keberhasilan kegiatan ini didasarkan pada observasi perilaku, partisipasi siswa, dan umpan balik mereka terhadap aktivitas yang diberikan. Hasil dari kegiatan ini menunjukkan peningkatan pemahaman siswa terhadap konsep algoritma dan penguatan kemampuan mereka dalam menerapkan cara berpikir algoritmik. Selain itu, kegiatan ini juga berhasil meningkatkan minat siswa terhadap ilmu komputer dan menunjukkan pentingnya pembelajaran interaktif dalam pendidikan dasar.
30
Griavev, Kiril, and Simona Ramanauskaitė. "Duomenų išrinkimo interneto puslapiuose algoritmas, paremtas duomenų tarpusavio panašumu." Jaunųjų mokslininkų darbai 47, no. 1 (2017): 73–79. http://dx.doi.org/10.21277/jmd.v47i1.88.
Full textAbstract:
Straipsnyje aprašoma ir analizuojama duomenų išrinkimo iš interneto puslapių problema ir egzistuojantys sprendimai. Atsižvelgiant į šiuo metu vyraujančias tendencijas duomenims išrinkti naudoti ne keliu, o duomenimis paremtus algoritmus, pasiūlytas naujas duomenų išrinkimo iš interneto puslapių algoritmas, paremtas kontrolinių duomenų panašumu į interneto puslapyje pateikiamus duomenis ir taip leidžiantis vienu kontroliniu įrašu nustatyti visų duomenų įrašų padėtį puslapyje.Straipsnyje analizuojamas pasiūlyto algoritmo efektyvumas, jį taikant valiutų kursų duomenų stebėjimo atveju, ir įvertintas šio algoritmo sukurto prototipo efektyvumas, lyginant jį su kitais šiuo metu rinkoje siūlomais įrankiais. Šių tyrimų rezultatai parodo, kad siūlomas duomenų išrinkimas, nors ir yra skirtas labiau stebėti nuolat kintančius duomenis bei reikalauja kontrolinių įrašų, vis dėlto pasižymi didesniu efektyvumu nei kiti analogiški produktai.
31
Narváez Díaz, Lizzie Edmea, and Rocío Edith López Martínez. "Identificación de errores en conceptos básicos de principios de programación." IE Revista de Investigación Educativa de la REDIECH 13 (April 6, 2022): e1222. http://dx.doi.org/10.33010/ie_rie_rediech.v13i0.1222.
Full textAbstract:
Crear algoritmos en la universidad es el primer paso para introducir al alumno a la programación de computadoras y es crucial considerarlo ya que diversas investigaciones han reportado que muchas veces el estudiante manifiesta un deficiente rendimiento académico en estos cursos por la complejidad de los contenidos, por no contar con algo tangible para contrastar el algoritmo y porque resolver problemas requiere esfuerzo, creatividad y otras habilidades. Esta investigación se centró en la materia de Algoritmia de la Unidad Multidisciplinaria Tizimín en la cual muchos alumnos no logran alcanzar los conocimientos requeridos, siendo el rendimiento académico al final del curso inadecuado. Se decidió encontrar exactamente en qué temas los estudiantes tienen problemas al crear sus algoritmos, situación no analizada, y que una vez determinados estos pudieran servir de apoyo a una metodología de aprendizaje mediante el lenguaje de programación Scratch, la cual se viene empleando para ayudar al alumno en su rendimiento académico. La investigación fue de tipo cualitativo, sujeta al análisis de contenido aplicado a las pruebas de desempeño de los cursos. Se analizaron 1037 reactivos obteniendo un listado de errores y se probó la efectividad de su uso en los cursos impartidos.
32
Fialová, Eva. "Využití algoritmů při profilování v trestním řízení a důsledky pro lidská práva." Časopis pro právní vědu a praxi 26, no. 2 (2018): 229–58. http://dx.doi.org/10.5817/cpvp2018-2-3.
Full textAbstract:
Algoritmy nahrazují činnosti, které dříve vykonávali lidé. Jednou z těchto činností je soudní rozhodování založené na algoritmech. Obecně se předpokládá, že algoritmické rozhodování, na rozdíl od toho lidského, postrádá předsudky a předpojatosti. Tento předpoklad je problematický ve dvou momentech. Za prvé, algoritmus rozhoduje podle předem stanovených kritérií a hodnot. Tyto hodnoty určují lidé, kteří mohou mezi předem stanovená kritéria zahrnout ta, která odpovídají jejich předsudkům. Za druhé, některé algoritmy mohou mít schopnost učit se, což znamená, že vygenerované výsledky jsou přizpůsobeny předchozím výsledkům, které byly v minulosti upřednostněny. Uživatelé mohou mít možnost zvolit výsledky, které odpovídají jejich názoru, které však mohou být založeny na předsudcích. Ve Spojených státech a také v některých evropských zemích již soudy používají algoritmus k posouzení, zda je pravděpodobné, že obviněný (resp. odsouzený) spáchá v budoucnosti jiný trestný čin. Soudce nerozhoduje na základě okolností případu a individuálních charakteristik obviněného. Soudce rozhoduje místo toho na podkladě profilu. Profily pachatelů jsou sestaveny na základě osobních údajů pachatelů, přičemž některé z těchto údajů mohou mít povahu biometrického údaje. Algoritmické rozhodování založené na profilování vyvolává obavy ze zásahu do práv obviněného v soudním řízení, konkrétně zákazu diskriminace a právu na spravedlivý proces.
33
Drumetz, Lucas, Jocelyn Chanussot, and Akira Iwasaki. "Démélange robuste d'images hyperspectrales en interprétant les pôles de mélange comme des données directionnelles." Revue Française de Photogrammétrie et de Télédétection, no. 217-218 (September 21, 2018): 43–50. http://dx.doi.org/10.52638/rfpt.2018.410.
Full textAbstract:
Le démélange d'images hyperspectrales vise à extraire les spectres des matériaux purs de la scène observée (pôles de mélange ou endmembers), ainsi que leurs proportions dans chaque pixel de l'image (abondances). La plupart des algorithmes s'appuient sur des techniques classiques d'extraction d'endmembers qui peuvent échouer dans des scénarios difficiles. Dans cet article, nous abordons ce problème en même temps que la variabilité des matériaux en considérant qu'un endmember est une direction dans l'espace ambiant plutôt qu'un seul point. Sous ce paradigme, nous proposons un algorithme pour fournir des spectres de référence robustes. Nous montrons le potentiel de l'algorithme proposé sur un jeu de données synthétiques en utilisant des spectres réels présentant de la variabilité intra-classe, et une image d'une scène naturelle complexe.
34
Halvorsen, Marianne, and Sissel Berge Helverschou. "Måleegenskaper ved den norske versjonen av Autism Diagnostic Interview- Revised (ADI-R)." PsykTestBarn 7, no. 1 (2017): 1–17. http://dx.doi.org/10.21337/0052.
Full textAbstract:
Beskrivelse: Autism Diaganostic Interview – Revised (ADI-R) er et semistrukturert intervju utviklet av Sir Michael Rutter, Ann Le Couter og Cathrine Lord for å bidra til valid og reliabel diagnostisering av Autismespekterforstyrrelser. Intervjuet ble første gang publisert i 1989 av Western Psychological Services og revidert i 1994. Norsk utgave ble utarbeidet av Hogrefe i 2009. Det foreligger norsk protokoll med oversikt over spørsmålene, mens manualen med instruksjon for hvordan intervjuet skal gjennomføres og skåres er amerikansk. Intervjuet består av 93 ledd. Det kan benyttes til vurdering av voksne og barn over tolv måneder og med mental alder over ti måneder. Intervjuet tar 1,5 – 2,5 timer. ADI-R bør administreres av en erfaren kliniker. Klinikeren intervjuer forelder eller omsorgsperson med god kjennskap til utviklingshistorien og nåværende fungering for personen som vurderes. Ved hjelp av en diagnostisk algoritme utarbeides grenseverdier for indikasjon på mulig forekomst av autisme. Litteratursøk: Systematisk litteratursøk etter studier av målegenskaper ved den norske, svenske og danske versjonen av intervjuet ga 190 treff. I tillegg ble tre artikler inkludert etter innspill fra eksperter. En norsk befolkningsstudie med til sammen 679 deltakere og seks svenske kliniske studier, hvorav den største bestod av 268 deltakere, oppfylte inklusjonskriteriene. Flertallet av studiene omfattet barn og ungdom. Psykometri: Den diagnostiske validiteten til ADI-R er undersøkt for de nye småbarns algoritmene. Funn viser at den norske og svenske ADI-R-versjonen har lavere sensitivitet sammenlignet med amerikanske valideringsstudier. Grad av samsvar mellom ADI-R og Autism Diagnostic Observation Schedule-2 (ADOS) i diagnostikk er varierende. Interrater-reliabilitet for ADI-Rs enkeltledd, diagnostiske ledd og diagnostisk klassifisering er funnet tilfredsstillende i et mindre svensk utvalg. Faktorer som barnets alder, IQ og atferdsvansker, i tillegg til foreldrebekymring, kan påvirke validiteten til ADI-R. Konklusjon: Det foreligger ikke norske eller skandinaviske normer. Validiteten til de nye småbarns algoritmene er i all hovedsak tilfredsstillende når en komplementerer diagnostikken av autismespekterforstyrrelser ved hjelp av direkte observasjon ved bruk av ADOS. Karakteristika ved barnet og omsorgsgiver kan påvirke validiteten til ADI-R. Det er behov for studier av validiteten til de ordinære diagnostiske algoritmene, men også av instrumentets reliabilitet.
35
Camilo Júnior, Celso G., and Keiji Yamanaka. "Algoritmo Auxiliar Paralelo para Melhorar a Performance dos Algoritmos Genéticos com Codificação Binária." Learning and Nonlinear Models 6, no. 2 (2008): 121–41. http://dx.doi.org/10.21528/lnlm-vol6-no2-art3.
Full text
36
Duclos-Prévet, Claire, François Guéna, and Mariano Efron. "Algorithme génétique ou automate cellulaire : le cas d’une optimisation multicritère sous contraintes pour la conception d’une enveloppe." SHS Web of Conferences 147 (2022): 09001. http://dx.doi.org/10.1051/shsconf/202214709001.
Full textAbstract:
Il existe différentes méthodes génératives qui permettent une conception performancielle. Les algorithmes génétiques apparaissent comme la solution la plus populaire dans la littérature scientifique. Néanmoins, en pratique, les problèmes rencontrés nécessitent souvent une intégration de contraintes strictes que d’autres techniques génératives fonctionnant avec des règles, comme les automates cellulaires, sont plus aptes à intégrer. Dans cette étude, nous comparons l’efficacité de ces deux techniques appliquées à un même cas d’étude issu de la pratique professionnelle. Il s’agit de la conception d’une enveloppe pour une tour de bureaux à Madagascar qui intègre à la fois le confort thermique et la qualité de vue. Il ressort de cette expérience que l’approche la plus efficace est une méthode hybride qui utilise à la fois un automate cellulaire pour intégrer les contraintes, et un algorithme génétique conduisant l’optimisation multicritère.
37
Grigorenko, Alexander, and Sergiy Yaremchenko. "INVESTIGATION OF STATIC AND DYNAMIC BEHAVIOR OF ANISOTROPIC INHOMOGENEOUS SHALLOW SHELLS BY SPLINE APPROXIMATION METHOD." JOURNAL OF CIVIL ENGINEERING AND MANAGEMENT 15, no. 1 (2009): 87–93. http://dx.doi.org/10.3846/1392-3730.2009.15.87-93.
Full textAbstract:
The present report proposes an efficient approach to solving within the framework of the classic and refined models the stress‐strain problems of shallow shells as well as the problems on free vibrations. In accordance with the approach the initial system of partial differential equations is reduced to one‐dimensional problems by using approximation of the solution in terms of basic splines in one coordinate. The boundary‐value problems obtained and eigenvalue boundary‐value problems for systems of ordinary differential high‐order equations are solved by the stable numerical method of discrete ortogonalization. Santrauka Nagrinėjamas efektyvus lėkštųjų kevalų įtempių, deformacijų ir laisvųjų svyravimų nustatymo algoritmas, pagrįstas klasikiniais ir tobulesniais skaičiavimo modeliais. Algoritme dalinių diferencialinių lygčių sistema yra transformuojama į vienmatį uždavinį, sprendžiamą naudojant pagrindinių splainų aproksimaciją į vieną koordinatę. Gaunamas kraštinis uždavinys, kuris sprendžiamas kaip kraštinis savųjų reikšmių nustatymo uždavinys. Uždavinio sąlygas atitinka įprastų aukštesnės eilės diferencialinių lygčių sistema, kuriai spręsti taikomi patikimi diskrečiosios ortogonalizacijos skaitiniai metodai.
38
Aminudin, Aminudin, Luqman Hakim, Ilyas Nuryasin, and Handika Rama Santiyas. "Kriptosistem Hybrid Algoritme RSA dan El-Gamal Menggunakan Socket TCP pada Instant Messaging." JRST (Jurnal Riset Sains dan Teknologi) 8, no. 1 (2024): 1. http://dx.doi.org/10.30595/jrst.v8i1.17124.
Full textAbstract:
Kriptografi adalah ilmu yang digunakan untuk mengamankan pesan agar hanya dapat dibaca oleh pihak yang berwenang. Salah satu teknik kriptografi yang umum digunakan adalah RSA dan El-Gamal. RSA adalah teknik kriptografi asimetris yang menggunakan kunci publik dan kunci pribadi untuk enkripsi dan dekripsi pesan. Sementara El-Gamal adalah teknik kriptografi yang juga asimetris, tetapi menggunakan operasi eksponensial modular pada bilangan prima sebagai dasar dari Algoritmenya. Pada paper ini akan dibahas kombinasi Teknik Algoritme RSA dan El-Gamal untuk mempersulit memecahkan pesan bagi pihak yang tidak punya kepentingan. Dalam metode ini, pesan dienkripsi dengan El-Gamal menggunakan kunci sesi yang hanya diketahui oleh pengirim dan penerima. Kunci sesi ini kemudian dienkripsi dengan RSA untuk memastikan bahwa hanya penerima yang dapat membaca pesan tersebut. Berdasarkan hasil pengujian menunjukkan bahwa metode yang diusulkan mampu menyulitkan pembacaan pesan bagi pihak yang tidak berkepentingan dibandingkan dengan menggunakan RSA atau El-Gamal secara terpisah dengan menggunakan menggunakan metode penyerangan baby step-giant step.
39
Matsaguim Nguimdo, Cédric Aurélien, and Emmanuel D. Tiomo. "FORET D'ARBRES ALEATOIRES ET CLASSIFICATION D'IMAGES SATELLITES : RELATION ENTRE LA PRECISION DU MODELE D'ENTRAINEMENT ET LA PRECISION GLOBALE DE LA CLASSIFICATION." Revue Française de Photogrammétrie et de Télédétection, no. 222 (November 26, 2020): 3–14. http://dx.doi.org/10.52638/rfpt.2020.477.
Full textAbstract:
Résumé: En télédétection, il existe un grand nombre d'algorithmes permettant de classifier une image satellite. Parmi ces algorithmes de classification, la Forêt d'Arbres Aléatoires apparait comme particulièrement performant. Cette étude a pour objectifs d'évaluer (1) l'importance de la sélection des images pour le niveau de précision du modèle d'entrainement et (2) la nature de la relation qui existe entre le niveau de précision du modèle et celui de la précision globale de la carte thématique résultant de la classification de l'image satellite avec cet algorithme de classification. A partir d'une image Landsat 8 OLI prise au-dessus d'une zone de montagne tropicale : la région de l'Ouest Cameroun, 35 modèles ont été construits et testés. Les résultats montrent que le niveau de la précision globale des résultats de la Forêts d'Arbres Aléatoires est étroitement dépendant d'une part de la précision du modèle d'entrainement utilisé pour classifier l'image satellite, et d'autre part du choix des images utilisées pour entrainer ce modèle. De plus, la sélection de ces images est elle-même dépendante de la qualité des zones d'entrainement qui serviront à la construction du modèle. Il est donc important de mettre en accent particulier sur la qualité des données d'entrée afin de garantir des résultats satisfaisants avec cet algorithme. Mots clés : Forêt d’Arbres Aléatoires ; précision ; modèle d’entrainement ; télédétection ; Cameroun
40
ALTINDİŞ-, Fatih. "Duygulardan Arındırılmış Yatırım Yöntemi “Algoritmik Alım-Satım” Üzerine Genel Değerlendirme ve Örnek Algoritma Çalışması." Turkish Studies-Economics,Finance,Politics Volume 15 Issue 1, Volume 15 Issue 1 (2020): 23–34. http://dx.doi.org/10.29228/turkishstudies.37827.
Full text
41
Jorgovanović, Bojan. "POREĐENJE PERFORMANSI UPRAVLJAČKOG ALGORITMA REGULATORA PO STANJIMA SA ALGORITMOM ZASNOVANIM NA UČENJU SA POTKREPLJENJEM." Zbornik radova Fakulteta tehničkih nauka u Novom Sadu 37, no. 11 (2022): 1817–21. http://dx.doi.org/10.24867/20be13jorgovanovic.
Full textAbstract:
U ovom radu prikazan je jedan način primene učenja sa potkrepljenjem za upravljanje mehaničkim sistemom. Izvršeno je modelovanje dvostrukog matematičkog klatna i obuka agenta koji pomoću pomenutog algoritma dovodi klatno u željeni položaj. Zatim su rezultati ovog algoritma upoređeni sa rezultatima dobijenim primenom konvencionalne regulacije po stanjima. Na kraju su izmenjeni parametri modela sa kojim je agent obučen i za koji je regulator po stanjima projektovan i upoređeni su rezultati oba upravljačka algoritma primenjena na takav model.
42
Hamouda, Leïla, та Yassine Hachaichi. "NOTE SUR L'EXTRACTION DE LA RACINE CARRÉE D'UN ENTIER CHEZ IBN AL-HAYṮAM ET COMPARAISON AVEC AL-BAĠDĀDĪ". Arabic Sciences and Philosophy 31, № 1 (2021): 149–57. http://dx.doi.org/10.1017/s0957423920000119.
Full textAbstract:
Dans le cadre des algorithmes numériques introduits et élaborés par les mathématiciens arabes, à partir du ixe siècle, figure l'algorithme de l'extraction de la racine carrée d'un entier naturel. Cet algorithme a été étudié chez plusieurs d'entre eux et surtout bien expliqué par alBaġdādī (mort vers 1037) dans le chapitre « Comment extraire la racine des nombres entiers » de son livre « La complétion du calcul », Al-takmila fī al-ḥisāb 1. Dans ce chapitre, al-Baġdādī expose son travail pédagogiquement en six sections traitant de plusieurs manières différentes le problème de l'extraction de la racine carrée d'un entier 2. À la même époque, dans un texte isolé intitulé « Sur la cause de la racine, de son doublement et de son déplacement 3 », Ibn al-Hayṯam (mort vers 1040) donne une justification géométrique de l'algorithme en se basant sur des notions algébriques précises.
43
Vojtíšek, Michal, and Martin Kotek. "Estimation of Engine Intake Air Mass Flow using a generic Speed-Density method." Journal of Middle European Construction and Design of Cars 12, no. 1 (2014): 7–15. http://dx.doi.org/10.2478/mecdc-2014-0002.
Full textAbstract:
SHRNUTÍ Měření výfukových emisí spalovacích motorů během reálného provozu přenosnými zařízeními umístěnými na palubě vozidla (PEMS) je důležitou součástí hodnocení dopadu nových paliv a technologií na životní prostředí a lidské zdraví. Znalost aktuálního toku výfukových plynů je jedním z nezbytných předpokladů pro takové provozní měření. Jedním z nejjednodušších způsobů je výpočet z toku nasáveného vzduchu, který je vypočten z měřených otáček motoru a tlaku a teploty náplně v sacím potrubí. V této práci byl obecný algoritmus využívající odhad dopravní účinnosti libovolného běžného čtyřdobého motoru aplikován na tři produkční evropské motory běžně využívané v ČR: těžký a automobilový přeplňovaný vznětový motor, a atmosférický zážehový motor. Vypočtené průtoky nasávaného vzduchu byly porovnány s různými referenčními metodami. Výsledky ukazují, že nejistota stanovení toku nasáveného vzduchu obecným algoritmem je v řádu 10% pro většinu provozních režimů motoru, kromě případů recirkulace velké části výfukových plynů, kdy nejistota vzrůstá na desítky procent. Desetiprocentní nejistota pro motory bez vysoké míry recirkulace výfukových plynů je přijatelná pro mnohá, zvláště průzkumná a orientační, měření emisí za provozu, a může být snížena kalibrací algoritmu pro daný motor.
44
van Winsen, Arthur. "Algoritmes." Tandartspraktijk 39, no. 4 (2018): 23. http://dx.doi.org/10.1007/s12496-018-0059-5.
Full text
45
Treusch, Oliver. "Algorithmen." Controlling 28, no. 8-9 (2016): 533–34. http://dx.doi.org/10.15358/0935-0381-2016-8-9-533.
Full text
46
Felix. "Optimasi Algoritme Perkalian Karatsuba dengan Menggunakan Metode Nikhilam II." Jurnal Nasional Teknik Elektro dan Teknologi Informasi 9, no. 2 (2020): 132–37. http://dx.doi.org/10.22146/jnteti.v9i2.148.
Full textAbstract:
Perkalian adalah operasi penting di dalam teknik informatika, misalnya pada bidang kriptografi, kriptanalisis, dan pengolahan citra. Riset-riset mengenai algoritme perkalian terus-menerus dilakukan dan dikembangkan oleh berbagai ahli dari bidang ilmu matematika, teknik informatika, hingga teknik elektro. Algoritme perkalian yang paling populer dikembangkan oleh Anatoly Karatsuba pada tahun 1960 di Uni Soviet. Meskipun telah lama dan telah banyak algoritme perkalian baru yang bermunculan, tetapi algoritme ini masih tetap menjadi pilihan untuk kategori bilangan yang berukuran sedang hingga besar. Teknik divide and conquer diterapkan pada algoritme ini untuk mempercepat proses perkalian. Kelemahan dari algoritme Karatsuba adalah proses rekursif yang terlalu banyak yang menyebabkan waktu eksekusi lebih lama. Metode Nikhilam II adalah algoritme yang dikembangkan di India dan termasuk ke dalam Matematika Weda. Umumnya, Metode Nikhilam II ini digunakan oleh orang awam di India untuk memudahkan perhitungan perkalian harian. Metode ini mampu menggantikan sebagian operasi perkalian menjadi penjumlahan, sehingga bisa lebih optimal. Dalam makalah ini, metode Nikhilam II diterapkan pada bagian base case dari algoritme Karatsuba untuk mengurangi jumlah pemanggilan rekursif. Dengan demikian, algoritme Karatsuba dapat dioptimasi dari segi waktu eksekusi. Hasilnya, algoritme baru ini mampu mengoptimasi waktu eksekusi hingga tiga kali lebih cepat dibandingkan algoritme aslinya.
47
Codina, Lluís, Carlos Lopezosa, and Cristòfol Rovira. "Prólogo. Periodismo y algoritmos: de la era de la información a la era del algoritmo." Documentación de las Ciencias de la Información 45, no. 1 (2022): 1–5. http://dx.doi.org/10.5209/dcin.79269.
Full textAbstract:
Presentación del número monográfico dedicado al periodismo y algoritmos. Se ofrece la visión panorámica de algunos de los problemas de investigación relacionados, como son los algoritmos que deciden la visibilidad de las noticias, los que afectan a los sistema de agregación y recomendación de noticias, y algunos aspectos del así llamado robot periodista. Por último, se presentan las investigaciones que forman parte de este monográfico. Se concluye reclamando líneas de investigación sólidas alrededor de estos temas, no solo desde las ingenierías, sino desde las ciencias sociales y las humanidades. Dado el impacto para el futuro del periodismo y de las sociedades libres de epidemias de desinformación, es imprescindible aportaciones desde la comunicación social.
48
Aqham, Ahmad Ashifuddin, and Kristoko Dwi Hartomo. "Data Mining untuk Nasabah Bank Telemarketing Menggunakan kombinasi Algoritm Naïve Bayes Dan Algoritma Genetik." InfoTekJar (Jurnal Nasional Informatika dan Teknologi Jaringan) 4, no. 1 (2019): 47–56. http://dx.doi.org/10.30743/infotekjar.v4i1.1574.
Full textAbstract:
The strategy used for telemarketing by conducting promotional media, this strategy is a marketing method used by banks, in offering products to customers, banks, one of the products that will be offered is time deposits, the bank has difficulty in knowing the obstacles experienced by customers in making a decision to make deposits against the bank, so that later it will have the effect of a financial crisis at the bank. Telemarketing banks must have targets for customers, where customers have the potential to join one of the bank's products, namely deposits by looking at existing customer data.With the existing problems will be overcome by the datamining technique that will be used for this research is the Naïve Bayes algorithm and genetic algorithm which aims to predict the Telemarketing customers' sources sourced from public UCI Repsitory data so that the bank offers a product to the customer right at the target. Naïve Bayes test with experimental results of 86.71% accuracy while cross validation testing using Genetic algorithm produces high accuracy 90.27%, Root proves the prediction of time series data Naïve Bayes method and Genetics produces an accuracy of 90.27%, so it can be concluded that using the Naive Bayes algorithm and Genetics can optimize in predicting Telemarketing client decisions right in the deposit offer.
49
van Brenk, Herman. "Boekbespreking: Van Aristoteles tot algoritme." Maandblad voor Accountancy en Bedrijfseconomie 97, no. 11/12 (2023): 383–85. http://dx.doi.org/10.5117/mab.97.116831.
Full textAbstract:
In dit artikel bespreek ik het boek Van Aristoteles tot algoritme (2022) van Guido van der Knaap, met als ondertitel ‘Filosofie van kunstmatige intelligentie’. Van der Knaap studeerde politicologie, wijsbegeerte en logica en is als docent verbonden aan het Instituut voor Interdisciplinaire Studies aan de Universiteit van Amsterdam. Dit boek is zijn debuut en bereikte de shortlist van de Socratesbeker voor het meest urgente, oorspronkelijke en prikkelende filosofieboek. Het nodigt daarmee uit tot nadenken over de rol van techniek in het leven van alledag. De mogelijkheden van kunstmatige intelligentie (AI) worden steeds praktischer. Denk aan toepassingen zoals gezichtsherkenning om toegang tot je telefoon te krijgen, chatbots om gesprekken mee te voeren en zelflerende algoritmes om patronen in grote databestanden te ontdekken. Deze ontwikkelingen roepen fundamentele vragen op over de interactie tussen mens en machine. Ook accountants zullen zich moeten verhouden tot deze technologische veranderingen die steeds sneller lijken te gaan. Is de klant echt of nep in het gesprek dat je online voert? Is het patroon in de data toeval of wijst het op fraude? Zijn de antwoorden van de chatbot bruikbaar als controle-informatie? In deze boekbespreking geef ik eerst een korte impressie van het boek, daarna een reflectie op het boek en tot slot mijn opinie.
50
Samofalov, Michail, Artur Kazakov, and Roman M. Pavlovsky. "THE BASIC PRINCIPLES OF THE ALGORITHM RECALCULATING DATA ON EXPERIMENTAL AERODYNAMIC TESTS INTO WIND AFFECTED LOAD STRAINS / AERODINAMINIO BANDYMO DUOMENŲ PERSKAIČIAVIMO ŠIŲ VĖJO POVEIKIO APKROVŲ ATMAINAS ALGORITMO ESMĖ." Journal of Civil Engineering and Management 17, no. 2 (2011): 296–307. http://dx.doi.org/10.3846/13923730.2011.583676.
Full textAbstract:
The article examines an algorithm used for processing the results of laboratory tests when experimental data was obtained in the aerodynamic tunnel. The paper deals with information when data about pressure distribution on the surfaces of a designed building are recalculated into wind loads required for calculating a virtual model for the finite element method. Due to differences in methodology between experimental airflow testing in the aerodynamic tunnel and the simulation of wind loads for a complex facility referring to the finite element method, the proposed investigations are actual while taking into account the current design codes and climatology conditions for an individual site. A review of similar problems, design conditions, the principles of the conducted experiment, a concept of the algorithm, basic assumptions and some results are briefly described in the paper. The final conclusions and recommendations can help with choosing the right solution during such calculations. Santrauka Straipsnyje nagrinėjamas laboratorinio bandymo rezultatų apdorojimo algoritmas, kai aerodinaminiame tunelyje gauti eksperimentiniai duomenys apie oro slėgio pasiskirstymą ant pastato maketo paviršių perskaičiuojami šio vėjo apkrovas, reikalingas baigtinių elementų metodo virtualiajam modeliui skaičiuoti. Duomenu perkėlimo uždavinys yra aktualus, nes laboratorinių tyrimų metodika ir priemonės iš esmės skiriasi nuo skaitinio modeliavimo baigtiniais elementais eigos ir principų, kai atsižvelgiama šių realiai projektuojamo statinio vietovės klimatologines sąlygas ir galiojančių projektavimo normų reikalavimus. Straipsnyje apžvelgta eksperimento duomenų apdorojimo problematika, nagrinejama konkretaus statinio konstrukcijų skaičiavimo situacija, aptarti pagrindiniai laboratorinio aerodinaminio bandymo principai, paaiškintas duomenų perkėlimo inžinerinis algoritmas bei esmines prielaidos, pasirinktinai pateikti rezultatai uždavinio sprendimui vaizduoti. Baigiamosios išvados ir siūlymai pades rasti tinkamiausius sprendinius kuriant panašaus pobūdžio algoritmus.