Relevant bibliographies by topics / Analgetikai

Contents

  1. Journal articles
  2. Dissertations / Theses
  3. Books
  4. Book chapters
  5. Conference papers

Academic literature on the topic 'Analgetikai'

Author: Grafiati
Published: 4 June 2021
Last updated: 8 February 2022

Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles

Select a source type:

Consult the lists of relevant articles, books, theses, conference reports, and other scholarly sources on the topic 'Analgetikai.'

Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.

You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.

Journal articles on the topic "Analgetikai"

1

Vilkė, Alina, Ugnė Grimutienė, Lolita Grygalytė, and Andrius Macas. "PERIOPERACINIS SKAUSMO VALDYMAS INTRAOPERACINIU KETAMINU, ATLIEKANT STUBURO FIKSACIJOS OPERACIJAS: BANDOMOJI STUDIJA." Health Sciences 31, no. 3 (May 24, 2021): 45–50. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.078.

Full text
Abstract:
Pooperacinio skausmo valdymas yra aktuali anesteziologijos tema. Dėl ilgos trukmės, plataus audinių praskyrimo, chirurginių implantų naudojimo stuburo operacijos siejamos su dideliu pooperaciniu skausmu. Prastai kontroliuojamas pooperacinis skausmas gali sukelti lėtinį skausmą, padidinti komplikacijų riziką, pailginti gydymo stacionare laikotarpį. Adekvačiai malšinamas skausmas gali turėti teigiamos įtakos ankstyvajai reabilitacijai po operacijos. Dažniausiai skausmo malšinimui skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo arba opioidiniai analgetikai. Opioidų vartojimas siejamas su tokiais nepageidaujamais reiškiniais kaip pykinimas, vėmimas, kvėpavimo slopinimas ir kt. Siekdami efektyviai malšinti skausmą, sumažinti nepageidaujamus reiškinius ir suminę suvartojamų opioidų ar kitų analgetikų dozę, galime rinktis ketaminą. Subanestetinėmis dozėmis intraoperaciniu laikotarpiu vartojamas ketaminas gali efektyviai malšinti pooperacinį skausmą ir sumažinti opioidų poreikį. Tyrimo tikslas – nustatyti intraoperacinės ketamino infuzijos skyrimo vertę, malšinant skausmą po stuburo fiksacijos operacijų ir jo įtaką opioidų suvartojimui. Metodika. Atlikta bandomoji perspektyvaus tyrimo studija, įtraukta 10 pacientų, kuriems buvo atliktos stuburo fiksacijos operacijos. Pacientai atsitiktiniu būdu suskirstyti į dvi grupes: A grupė (kontrolinė, ketaminas nenaudojamas) ir B grupė (anestezijos metu naudojamas ketaminas). Po operacijos buvo vertinamas skausmo intensyvumas, opioidinės analgezijos poreikis ir kiekis, fiksuojami nepageidaujami reiškiniai. Rezultatai. Vertinant skausmą iškart po operacijos, ketamino grupėje stebėtas statistiškai reikšmingai mažesnis skausmas, nei kontrolinėje grupėje (P=0,042). Kitomis dienomis ketamino grupės pacientai taip pat jautė mažesnį skausmą, tačiau tai nebuvo statistiškai reikšminga. Statistiškai reikšmingų opioidų suvartojimo skirtumų ar nepageidaujamų reiškinių tarp grupių nebuvo. Išvados. Ketamino skyrimas operacijos metu gali turėti teigiamą efektą, malšinant pooperacinį skausmą po stuburo fiksacijos operacijų. Mūsų tyrimo duomenimis, mažų (subanestetinių) ketamino dozių skyrimas nedidina nepageidaujamų reiškinių rizikos.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
2

Vabalaitė, Birutė, Ieva Paliokaitė, Kęstutis Stašaitis, and Dinas Vaitkaitis. "SKAUSMO MALŠINIMO IKIHOSPITALINIAME ETAPE GALŪNIŲ TRAUMŲ ATVEJAIS TYRIMAS." Sveikatos mokslai 27, no. 2 (June 12, 2017): 34–38. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2017.022.

Full text
Abstract:
Skausmas yra labai dažna priežastis, dėl kurios pacientai kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigas.Viena iš esminių problemų, neleidžiančių efektyviai gydyti skausmo, netinkamas skausmo vertinimas. Skausmas bus nepakankamai malšinamas jo stiprumą įvertinus netinkamai arba skausmas bus negydomas, jei bus nediagnozuotas. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad pacientų, patyrusių galūnių traumas, skausmo gydymas VšĮ Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stotyje (GMP) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus (LSMUL KK SPS) yra skirtingas. Tyrimo metodika. Atlikta darbuotojų, tirtų LSMUL KK SPS ir Kauno GMP stotyje, apklausa bei pacientų, atvežtų į LSMUL KK SPS 2015-2016 metais dėl galūnių skausmų (TLK S.40-99), GMP 110/A formų įrašų ir SPS duomenų bazės analizė. Iš darbuotojų apklausos rinkti duomenys: amžius, darbo patirtis, lytis, pareigos, dažniausiai naudojamos skausmo skalės, o iš GMP 110/A formos bei SPS duomenų bazės - pacientų skausmo balų kitimas bei gydymas ikihospitaliniame etape. Rezultatai ir išvados. Buvo apklausti 62 GMP ir 32 LSMUL KK Skubios pagalbos skyriaus darbuotojai. Iš GMP duomenų bazės buvo atrinkta 100 pacientų, 52 moterys (52%) ir 48 vyrai (48%), kurie skundėsi galūnių sužalojimais ar skausmais. Jų amžiaus vidurkis buvo 52,77 ± 0,2 metai.Iš apklausos paaiškėjo, kad tiek GMP (58,1%), tiek SPS (68,8%) darbuotojai skausmo balui vertinti dažniausiai naudoja skaitmeninę skausmo skalę. GMP darbuotojų minimalus skausmo balo vidurkis, kai skiriami neopioidiniai analgetikai, yra 2,68 ± 0,02 balo, o SPS darbuotojų - 4,96 ± 0,04 balo (p<0,05).Skausmo balų įvertinimai, atvežus pacientą į priėmimo skyrių, tarp GMP ir SPS darbuotojų skyrėsi dvigubai: GMP pirmą kartą įvertino skausmą 2,57 ± 1,43 balo, o SPS – 4,82 ± 1,93 balo. GMP darbuotojai skiria nesteroidinius vaistus nuo uždegimo ir opioidinius analgetikus esant mažesniam skausmo įvertinimui skausmo skalėse negu LSMUL KK SPS darbuotojai.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
3

Indriani, Indriani. "Uji Efek Analgetika Ekstrak Etanol Buah Ceplukan (Physalis angulata L.) pada Mencit Putih Jantan." Herb-Medicine Journal 2, no. 2 (October 2, 2019): 64. http://dx.doi.org/10.30595/hmj.v2i2.4501.

Full text
Abstract:
Salah satu tumbuhan obat yang digunakan dalam pengobatan tradisional adalah ceplukan (Physalis angulata L.). Penelitian ini bertujuan untuk mengetahui efek analgetik dan seberapa besar daya analgetik ekstrak etanol buah ceplukan dibanding parasetamol. Penelitian ini menggunakan metode geliat dengan rangsangan kimia asam asetat dari hewan uji selama 60 menit. Hewan uji yang digunakan adalah mencit putih jantan galur DDI, yang berumur 8-12 minggu, dengan berat badan 20-30 gram sebanyak 50 ekor yang dibagi menjadi 5 kelompok perlakuan. Kelompok I sebagai kontrol negatif diberi aquadest, kelompok II sebagai kontrol positif diberi parasetamol dosis 65 mg/kg BB, kelompok III, IV dan V diberi ekstrak etanol buah ceplukan (Physalis angulata L.) dengan dosis 0,03 g/kg BB; 0,1 g/kg BB dan 0,3 g/kg BB secara peroral. Setelah diberi perlakuan, hewan uji didiamkan selama 5 menit, setelah itu disuntik dengan asam asetat 0,5 % v/v dosis 50 mg/kg BB secara intraperitoneal sebagai rangsang nyeri. Kemudian diamati jumlah kumulatif geliat tiap 5 menit selama 1 jam. Daya analgetika dihitung dengan menggunakan persamaan Hendersoth and Forsaith. Data yang diperoleh kemudian dianalisis statistik menggunakan analisis varian satu jalan (ANAVA) dan dilanjutkan dengan uji-t taraf kepercayaan 95 %. Hasil penelitian menunjukkan bahwa ekstrak etanol buah ceplukan (Physalis angulata L.) mempunyai efek analgetika. Daya analgetika tiap kelompok perlakuan ekstrak etanol buah ceplukan (Physalis angulata L.) berturut-turut adalah kelompok III, IV dan V sebesar 22,20%; 47,84% dan 77,98%. Efek analgetika ekstrak etanol buah ceplukan (Physalis angulata L.) dosis 0,03 g/kg BB (22,20%) dan ekstrak etanol buah ceplukan (Physalis angulata L.) dosis 0,1 g/kg BB (47,84%) lebih kecil daripada parasetamol (66,42%). Ekstrak etanol buah ceplukan (Physalis angulata L.) dosis 0,3 g/kg BB (77,98%) mempunyai efek analgetika yang lebih besar daripada parasetamol (66,42%)
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
4

Tikuišis, Renatas, Povilas Miliauskas, Narimantas Evaldas Samalavičius, and Giedrė Rudinskaitė. "Epidurinės nejautros poveikis skausmo malšinimui ir žarnyno funkcijos atsitaisymui po gaubtinės ir tiesiosios žarnos rezekcijos." Lietuvos chirurgija 6, no. 3 (January 1, 2008): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2008.3.2152.

Full text
Abstract:
Renatas Tikuišis, Povilas Miliauskas, Narimantas Evaldas Samalavičius, Giedrė RudinskaitėVilniaus universiteto Onkologijos institutas, Santariškių g. 1, LT-08660 VilniusEl paštas: renatas.tikuisis@loc.lt Įvadas / tikslas Palyginti su sistemine analgezija opiatais, atliekant atviras gaubtinės ir tiesiosios žarnos operacijas, epidurinė nejautra efektyviau malšina skausmą ir ją sukėlus sumažėja pooperacinio žarnų nepraeinamumo dažnis. Šio tyrimo tikslas – nustatyti epidurinės analgezijos poveikį skausmo malšinimui ir žarnyno funkcijos atsitaisymui po gaubtinės ir tiesiosios žarnos operacijų. Ligoniai ir metodai Tyrime dalyvavo 50 ligonių, kuriems buvo atlikta gaubtinės arba tiesiosios žarnos rezekcija. Tai buvo perspektyvusis tyrimas, kuris truko dvejus metus. Atsitiktinės atrankos būdu ligoniai buvo suskirstyti į tiriamąją (T) ir kontrolinę (K) grupes. Po 25 ligonius pateko į kiekvieną grupę. T grupės ligoniams buvo taikyta epidurinė nejautra, o K grupės – švirkščiami narkotiniai analgetikai į veną ir penkis raumenis. Buvo vertinamas narkotinių analgetikų suvartojimas, skausmo intensyvumas po operacijos, žarnyno funkcijos atsitaisymo laikas ir laikas, kai ligonis pradėjo vartoti kietą maistą. Rezultatai Abi grupės pagal operacijos apimtį ir ligonių charakteristiką buvo labai panašios. T grupės ligoniams reikėjo mažiau narkotinių analgetikų, jiems skausmo intensyvumas buvo mažesnis, jų žarnyno veikla atsitaisė anksčiau ir jie anksčiau pradėjo vartoti kietą maistą, palyginti su K grupės ligoniais. Išvada Epidurinės analgezijos metodas yra pranašesnis už intraveninį skausmo malšinimo metodą, taip pat mažiau suvartojama narkotinių analgetikų. Epidurinė analgezija pagreitina žarnyno funkcijos atsitaisymą, todėl ligoniai anksčiau pradeda valgyti kietą maistą po atvirų gaubtinės ir tiesiosios žarnos operacijų. Reikšminiai žodžiai: epidurinė analgezija, intraveninė analgezija, gaubtinės žarnos rezekcija, tiesiosios žarnos rezekcija Influence of epidural analgesia on postoperative pain relief and gastrointestinal recovery after colorectal resection Renatas Tikuišis, Povilas Miliauskas, Narimantas Evaldas Samalavičius, Giedrė RudinskaitėVilnius University, Institute of Oncology, Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, LithuaniaE-mail: renatas.tikuisis@gmail.com Backgound / objective Epidural analgesia provides superior analgesia with a lower incidence of postoperative ileus as compared with systemic opiate analgesia in open colorectal surgery. The aim of this study was to determine the effects of epidural analgesia on the outcome after colorectal surgery. Patients and methods Fifty patients were enrolled in this investigation. Open colorectal resection was performed for all these patients. The patients were randomly assigned into two groups: the study group (T) and the control group (K). Epidural analgesia was used for 25 patients of group T, and intravenous-intramuscular analgesia was used for 25 patients of group K. Consumption of narcotic analgesics, pain intensity, gastrointestinal recovery time and solid food tolerated time were investigated. Results There were no significant differences in the type of operations and preoperative patients’ characteristics between the groups. Consumption of narcotic analgesics was lower in group T, and analgesia was more effective in the epidural group. The mean time of peristalsis and solid food tolerance was earlier in group T as compared with group K. Conclusion Epidural analgesia provides a significant benefit as regards analgesic consumption, postoperative pain relief and the recovery of gastrointestinal function in patients undergoing open colorectal resection. Keywords: epidural analgesia, intravenous analgesia, colorectal surgery
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
5

Gollwitzer, Andrea, Lukas Grammel, Julia Henke, and Sabine Tacke. "Schmerztherapie bei kleinen Heimtieren." Tierärztliche Praxis Ausgabe K: Kleintiere / Heimtiere 45, no. 01 (2017): 53–60. http://dx.doi.org/10.15654/tpk-161188.

Full text
Abstract:
ZusammenfassungObwohl gerade in den letzten Jahren viele Fortschritte in der Schmerztherapie beim Tier gemacht wurden, gestaltet sich die Schmerztherapie beim kleinen Heimtier schwieriger als bei Hund und Katze. Es besteht jedoch die ethische Verpflichtung, dass auch diese Tiere eine adäquate Schmerztherapie erhalten. Kaum ein Analgetikum ist zum Einsatz beim kleinen Heimtier zugelassen, oft fehlen pharmakologische Untersuchungen und Dosierungen wurden häufig nur empirisch ermittelt. Aufgrund der kleinen Größe der Tiere ist im Vergleich zu Hund und Katze oft eine höhere Dosis pro Kilogramm Körpergewicht notwendig. Auch die Dosierung selbst lässt sich bei den kleinen Tieren nur schwer korrekt durchführen, denn viele Analgetika müssen vor der Applikation verdünnt werden. Zusätzlich bereitet eine häufige Manipulation der kleinen Heimtiere zur Verabreichung von Analgetika den Patienten Stress und dieser kann den Schmerz verstärken. Im vorliegenden Artikel werden die zum Einsatz beim kleinen Heimtier geeigneten Analgetika beschrieben und die Indikationen für die Anwendung der verschiedenen Analgetikatypen erläutert. Ein spezieller Abschnitt widmet sich der Schmerzerkennung, der Algesimetrie, die sich beim kleinen Heimtier deutlich schwieriger gestaltet. In den letzten Jahren wurden sogenannte „Grimace Scales“ entwickelt, anhand derer der Gesichtsausdruck der Tiere beurteilt wird.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
6

Zinkus, Janis, Dalia Urbanaitė, Arūnas Gelmanas, Ramūnas Tamošiūnas, Arūnas Vertelis, and Andrius Macas. "Pooperacinio skausmo malšinimo metodų įtaka ankstyvai kelio sąnario funkcijai, lėtiniam skausmui ir gyvenimo kokybei po pilno kelio sąnario endoprotezavimo operacijos." Sveikatos mokslai 26, no. 2 (April 30, 2015): 78–84. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.031.

Full text
Abstract:
Pilna kelio sąnario endoportezavimo (PKSE) operacija – viena iš dažniausiai pasaulyje atliekamų ortopedinių operacijų, sąlygojančių lėtinio pooperacinio skausmo išsivystymą [1-3], kuris turi įtakos pacientų gyvenimo kokybei. Skausmo malšinimas po šių operacijų yra tikras iššūkis gydančiajam personalui visame pasaulyje [1-8]. Paprastai taikoma multimodalinė analgezija, kuri apima įvairius nuskausminimo metodus, pvz.: intraveniniai opioidai, periferinių nervų blokados, epidurinė analgezija, vidusąnarinės blokados, peroraliniai analgetikai ir kt. [1, 2]. Tačiau “auksinio standarto” vis dar nėra. Mūsų tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti ūmaus pooperacinio skausmo malšinimo metodo, taikyto po pilno kelio sąnario endoprotezavimo (PKSE) operacijos, įtaką pacientų gyvenimo kokybei bei vėlyvam pooperaciniam skausmo atsiradimui po PKSE operacijų. Buvo atliktas perspektyvinis tyrimas, į kurį įtraukti 54 pacientai, kuriems atliktos PKSE operacijos. Pagal operacijos dieną atliktą randomizaciją, pacientai buvo suskirstyti į dvi lygias grupes: I grupę (taikyta juomeninio rezginio blokada) ir II grupę (taikyta vidusąnarinė blokada). Kelio sąnario funkcija bei lėtinio skausmo (LS) įtaka gyvenimo kokybei vertinta pagal VAS skalę ir specialų KOOS (ang. Knee injury and osteoarthritis outcome score) klausimyną bei prieš operaciją pildytą Yesavage’o geriatrinės depresijos skalės anketą. Tyrimo rezultatai parodė, jog pooperacinis nuskausminimo metodas neturėjo įtakos LS išsivystymui, o depresija galėjo sąlygoti lėtinį pooperacinį skausmą. Kelio sąnario funkcija II grupės pacientams per pirmą mėnesį po PKSE operacijos gerėjo greičiau. Gyvenimo kokybė, nepaisant galimos depresijos, reikšmingai pagerėjo abiejų grupių pacientams.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
7

Schlüter, Egbert, and Paul Reinhold. "Paracetamol rektal – das postoperative Analgetikum der Wahl?" Kinder- und Jugendmedizin 4, no. 05 (2004): 156–60. http://dx.doi.org/10.1055/s-0037-1617829.

Full text
Abstract:
ZusammenfassungParacetamol rektal ist das derzeit meist genutzte postoperative Analgetikum im Kindesalter in Deutschland. Wie in verschiedenen Studien gezeigt werden konnte, weist es jedoch nur eine geringe analgetische Potenz auf und erreicht auf Grund niedriger Bioverfügbarkeit in den zugelassenen Dosierungen (10-15 mg/kg KG) bei rektaler Anwendung keine effektiven Plasmaspiegel. Als Monoanalgetikum ist es daher in aller Regel in dieser Applikationsform in der postoperativen Phase unzureichend. Da die langsame rektale Resorption das Erreichen der maximalen Plasmakonzentration auf 2-3 Stunden hinauszögert, wird eine wirksame Therapie erschwert; Opioide können zudem nicht optimal titriert werden. Darüber hinaus wirkt Paracetamol kaum antiphlogistisch und überhaupt nicht spasmolytisch.Bei zu hoher Dosierung verursacht Paracetamol potenziell letale hepatotoxische Nebenwirkungen, weshalb die Tageshöchstdosierungen in Abhängigkeit vom Lebensalter auf 50-90 mg/kg KG begrenzt sind. Wenn man sich trotz fehlender antiinflammatorischer und spasmolytischer Aktivität für Paracetamol entscheidet, sollte die Wahl auf die effektivere und zuverlässigere perorale oder noch besser auf die intravenöse Applikationsform fallen.Ansonsten bieten sich in der postoperativen Phase als effektive und hervorragend steuerbare Schmerzmittel vom Nonopioidtyp das Analgetikum Metamizol oder auch die nonsteroidalen Analgetika an.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
8

Schöffel, D., and M. Steinhaus. "Leitliniengerechte Schmerztherapie." Osteologie 17, no. 04 (2008): 205–11. http://dx.doi.org/10.1055/s-0037-1619867.

Full text
Abstract:
ZusammenfassungIn den gültigen Leitlinien des DVO (Dachverband der deutschsprachigen osteologischen Fachgesellschaften) wird bezüglich der Schmerztherapie bei Osteoporose auf das WHO-Stufenschema verwiesen. Dort wird empfohlen, dass zunächst ein Analgetikum der WHO-Stufe 1 (Nicht- opioid) eingesetzt werden soll, bevor – bei nicht ausreichender Wirkung – Opioide zugegeben werden. Der Metabolismus für Analgetika verändert sich im Alter und bei älteren Menschen muss mit einer Vielzahl von Komorbiditäten und Arzneimittel-Interaktionen gerechnet werden. Deshalb sind die vorhandenen Daten, die überwiegend aus der Therapie von Rückenschmerzen anderer Ursache stammen, nur mit großen Einschränkungen auf die Behandlung osteoporotischer Frakturschmerzen übertragbar. Gerade beim alten Menschen gibt es zusätzliche Nebenwirkungen; dabei sind Schwindel und Sturzneigung beim Osteoporosepatienten besonders relevante Nebenwirkungen einer Schmerztherapie.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
9

Förster, U., and H. Olze. "Analgetika-Intoleranz." HNO 56, no. 4 (March 29, 2008): 443–52. http://dx.doi.org/10.1007/s00106-008-1701-6.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
10

Bach, Michael. "Analgetika-Konsum." rheuma plus 20, no. 3 (March 24, 2021): 127–30. http://dx.doi.org/10.1007/s12688-021-00419-w.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
More sources

Dissertations / Theses on the topic "Analgetikai"

1

Lasinskas, Marius. "Trends in the consumption of analgesic drugs in Lithuania in 2005 – 2007." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2008. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080616_100523-46119.

Full text
Abstract:
Objective: To evaluate the consumption of analgesics in Lithuania in the year 2005 – 2007. Material and methods: The data on sales of analgesics drugs in Lithuanian over a 3-year period (2005 – 2007) were obtained from Softdent database. Data were calculated by defined daily dose (DDD) methodology and expressed in DDDs per 1000 inhabitants per day. Results: The total analgesic drugs consumption increased by 16.55% in a 3-year period (2005 – 2007): from 58.37 DDDs/1000 inhabitants/day to 68.03 DDDs/1000 inhabitants/day. Diclofenac (ATC M01A) seemed to be the most highly consumed drug in Lithuania in the three-year period. Diclofenac (M01A) price/DDD is only 0.28 Lt. For these reasons diclofenac was more often used than other painkillers. The second most used agent for pain control was glucosamine (6.38 DDDs/1000 inhabitants/day in 2005), which is used for the treatment of osteoarthritis and, along with new products, its popularity increased sharply. Its consumption grew by 29.80% and achieved 8.28 DDDs/1000 inhabitants/day in 2007. Glucosamine value (Price/DDD) is 1.39 Lt, while paracetamol - 0.59 Lt. Glucosamine is OTC drug so people can buy it easily without control. Maybe for this reasons the usage of glucosamine is enough high. Ibuprofen has regained its popularity after the problems with coxibs. In 2005, the consumption of ibuprofen (4.42 DDDs/1000 inhabitants/day) grew rapidly once again, reached 7.26 DDDs/1000 inhabitants/day in 2007 and showed 64.25% increase... [to full text]
Tikslas. Įvertinti analgetikų vartojimo tendencijas Lietuvoje 2005 – 2007 m. Metodai. Duomenys apie analgetikų pardavimą Lietuvoje 2005 – 2007 metais rinkti iš UAB „Softdent" duomenų bazės. Vaistai buvo klasifikuojami pagal anatominę terapinę cheminę (ATC) klasifikaciją. Vaistų suvartojimas buvo vertinamas pagal apibrėžtos dienos dozės (DDD – angl. defined daily dose) metodiką, o duomenys pateikiami apibrėžta dienos doze tūkstančiui gyventojų. Rezultatai. Lietuvoje per trejus metus (2005 – 2007) analgetikų vartojimas padidėjo 16.55%: nuo 58.37 iki 68.03 DDD/tūkstančiui gyventojų. Daugiausiai buvo suvartojama diklofenako (ATC grupė M01A), tai galėjo būtų dėl tam tikrų priežasčių: diklofenako vieno DDD kaina tik 0.28 lito. Antroje vietoje pagal suvartojimą – gliukozaminas, kuris vartojamas osteoartritui gydyti. Jo suvartojimas išaugo 29.80% ir 2007 m. pasiekė 8.28 DDD/tūkstančiui gyventojų. Gliukozamino vieno DDD vertė 1.39 Lt, kai paracetamolio – 0.59 Lt. Gliukozaminas yra bereceptis vaistas, taigi žmonėms jis legvai prieinamas. Galbūt dėl šių priežasčių gliukozamino suvartojama gana daug. Ibuprofenas susigrąžino savo populiarumą: 2005 metais jo suvartojimas pradėjo vėl sparčiai didėti, 2007 metais pasiekė 7.26 DDD/tūkstančiui gyventojų, ir parodė 64.25% augimą. Nimesulido vartojimas dramatiškai išaugo ir 2007 metais pasiekė 4.91 DDD/tūkstančiui gyventojų. Jo vieno DDD vertė 1.69 Lt, kai paracetamolio ir kitų analgetikų ši vertė nesiekė 1 Lt. Airijoje nimesulidas buvo... [toliau žr. visą tekstą]
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
2

Stašaitis, Kęstutis. "Ūminio pilvo skausmo klinikinių charakteristikų ir veiksnių, lemiančių efektyvų skausmo malšinimą, tyrimas." Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2014~D_20140904_150446-46372.

Full text
Abstract:
Skausmo malšinimas yra nenauja ir iki šiol aktuali problema visame pa¬saulyje, o oligoanalgezijos reiškinys, deja, yra taip pat dažnas. Mokslininkai atliko ne viena studiją ir pasiūlė būdus, kaip galima būtų išgyvendinti šį reiškinį, tačiau skausmo gydymo rekomendacijų diegimas neduoda reikiamo efekto. Tikėtina, kad nusi¬stovėjusios vietos tradicijos ar žmonių požiūris gali lemti, tai, kad įrodymais grįstos rekomendacijos yra nepilnai pritaikomos praktikoje. Todėl šiame tyrime ieškoma svarbių ūminio nediferencijuoto pilvo skausmo, klinikinių skausmo charakteristikų ir veiksnių, lemiančių ūminio pilvo skausmo efektyvų gydymą universitetinės ligo¬ninės skubios pagalbos skyriuje. Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti pacientų, patiriančių ūminį nediferencijuotą pilvo skausmą, klinikines skausmo charakteristikas atvykstant ir išvykstant iš universitetinės ligoninės skubios pagalbos skyriaus. 2. Įvertinti ūminio pilvo skausmo malšinimo tendencijas universite¬tinės ligoninės skubios pagalbos skyriuje ir palyginti jas su šalyje galiojančiomis rekomendacijoms. 3. Nustatyti skirtumus tarp paciento subjektyvaus pilvo skausmo stip¬ru¬mo vertinimo ir slaugytojų bei gydytojų paciento patiriamo skaus¬mo stiprumo vertinimo. 4. Ištirti stipriųjų analgetikų (morfino) poveikį neaiškios kilmės ūminio pilvo skausmo malšinimui skubios pagalbos skyriuje ir paly¬ginti jo efektyvumą su nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (diklo¬fenako) ar placebo.
The problem of pain is not new, it remains an important global issue, and a phenomenon of oligoanalgesia, unfortunately, is also common. Different researchers conducted studies and suggested different ways to eradi¬cate this phenomenon. However, the question why patients with acute abdominal pain are treated inadequately, even with clear evidence that the treatment will not cause any adverse effects so far remains unanswered. Researchers of this study have hypothesis that the well-established local tradition or people's attitudes can lead to the fact that evidence-based guidelines are not fully applied in practice. This study investigates clinical characteristics of pain in patients with acute undifferentiated abdominal pain and to identify the factors influencing effective management of acute abdominal pain in the ED at university hospital. Objectives of the study 1. To investigate clinical characteristics of pain in patients with acute undifferentiated abdominal pain upon arrival and departure from the ED at university hospital. 2. To evaluate the trends of acute abdominal pain relief in the ED at university hospital and to compare them with current guidelines. 3. To identify differences in subjective pain intensity rating between patients with abdominal pain and assessment of nurses and doctors. 4. To investigate effect of strong analgesic drugs (morphine) for acute abdominal pain management in the ED and compare their efficacy versus NSAIDs (diclofenac) or placebo.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
3

Kaiser, Urs Hermann. "Haut-Nebenwirkungen unter nicht-steroidalen Analgetika-Entzündungshemmern und sogenannten leichten Analgetika /." [S.l : s.n.], 1986. http://www.ub.unibe.ch/content/bibliotheken_sammlungen/sondersammlungen/dissen_bestellformular/index_ger.html.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
4

Nilsson, Emma, and Emelie Pettersson. "Cannabis som analgetika vid långvarig smärta." Thesis, Uppsala universitet, Institutionen för folkhälso- och vårdvetenskap, 2017. http://urn.kb.se/resolve?urn=urn:nbn:se:uu:diva-317079.

Full text
Abstract:
Bakgrund: I dagens samhälle lever var femte person mellan åldrarna 18 år och 75 år med långvarig smärta. I vissa delar av världen används cannabis som en del av behandlingen av långvarig smärta. Det vetenskapliga underlaget anses vara skralt och därför är det ännu inte en godkänd behandlingsmetod i Sverige Syfte: Att undersöka om det finns någon vetenskaplig evidens om att cannabis kan lindra långvarig smärta. Dessutom att undersöka hur användandet av cannabis kan påverka livskvaliteten hos personer med långvarig smärta. Metod: En litteraturstudie baserad på 10 kvantitativa artiklar med hjälp av databaserna PubMed, PMC och Cochrane Library.  Resultat: Cannabis visade sig ha en god smärtlindrande effekt på långvarig smärta. Patienterna upplevde att smärtintensiteten minskade och flertalet av patienterna kunde minska sina opioid och antidepressions/ångestdämpande läkemedelsdoser. Behandlingen medförde vissa biverkningar men en förbättring gällande patienternas livskvalitet kunde ändå ses. Patienterna ansåg även att deras sömn, trötthet, fysiska aktivitet och humör förbättrades i samband med cannabisbehandlingen. Slutsats: Sammanfattningsvis kan resoneras att cannabis kan vara ett lämpligt behandlingsalternativ vid långvarig smärta. Behandling med cannabis kan ha en god analgetisk effekt utan att orsaka allvarliga biverkningar samtidigt som livskvaliteten förbättrades. Cannabis skulle även kunna verka som en tilläggsmedicin till dagens smärtbehandling. Dock behövs ytterligare forskning för att avgöra huruvida cannabis verkar, både kortsiktigt och långsiktigt.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
5

Hiller, Joachim. "Wirksamkeit intraoperativ applizierter, lokaler Analgetika bei Tonsillektomie." Diss., lmu, 2009. http://nbn-resolving.de/urn:nbn:de:bvb:19-103809.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
6

Gais, Katharina Susanne [Verfasser]. "Antiphlogistika/Analgetika in der Orthopädie beim Hund / Katharina Susanne Gais." Berlin : Freie Universität Berlin, 2018. http://d-nb.info/1176708821/34.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
7

Winter, Christian Martin [Verfasser]. "Retrospektive Betrachtung von Patienten mit Analgetika-Hypersensitivität / Christian Martin Winter." Ulm : Universität Ulm, 2018. http://d-nb.info/1162953845/34.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
8

Larsson, Ralf. "Prehospital opioidbehandlíng vid akut buksmärta." Thesis, Halmstad University, School of Social and Health Sciences (HOS), 2007. http://urn.kb.se/resolve?urn=urn:nbn:se:hh:diva-688.

Full text
Abstract:

Akuta buksmärtor är en av de vanligaste orsakerna till att

människor söker vård. Ett stort antal möjliga tillstånd kan ge

upphov till besvären och symtombilden varierar. Det som är

gemensamt för samtliga tillstånd är att det orsakar en besvärande

smärta av olika grad och omfattning. Smärtlindring till denna

patientkategori har historiskt alltid varit restriktiv på grund av att

den ansetts dölja viktiga kliniska tecken och försvårar

diagnostisering. Syftet med litteraturstudien har varit att beskriva

betydelsen av tidig smärtlindring med opioider vid akut buksmärta.

Metoden var en litteraturstudie baserad på nio vetenskapliga

artiklar. Frågeställningarna som analysen utgick ifrån var om

opioidanalgetika döljer viktiga symtom och försvårar diagnostik

samt om det innebär minskat lidande för patienten.

Resultatet av artiklarna visar att patienter med akut buksmärta

skall ha smärtlindring, det försvårar inte diagnostiksäkerheten samt

det minskar patientens lidande. Slutsatsen av resultatet ger,

förutom förbättrad omvårdnad till patienten, sjuksköterskan bättre

möjligheter att följa de etiska principer och författningar som

gäller. Implementering av ny kunskap i vårdverksamheten kan

vara en långvarig process, därför vore det intressant att granska

organisationernas följsamhet till ny evidensbaserad kunskap.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
9

Winkler, Jens Ulf [Verfasser]. "Mechanismen reduzierter Ansprechbarkeit auf Opioid-Analgetika bei diabetischer Neuropathie / Jens Ulf Winkler." Berlin : Medizinische Fakultät Charité - Universitätsmedizin Berlin, 2016. http://d-nb.info/111155871X/34.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
10

El-Hindy, Nicolai. "Hat Dronabinol bei Patienten mit chronischen Schmerzen, die mit einem medikamentös-analgetischen Schema der Stufe II oder III nach WHO behandelt werden, eine additive, analgetische Wirkung?" [S.l. : s.n.], 2008. http://nbn-resolving.de/urn:nbn:de:bsz:289-vts-61869.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
More sources

Books on the topic "Analgetikai"

1

Waldvogel, Herman Hans. Analgetika Antinozizeptiva Adjuvanzien. Berlin, Heidelberg: Springer Berlin Heidelberg, 1996. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-642-97649-0.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
2

Waldvogel, Herman Hans. Analgetika Antinozizeptiva Adjuvanzien. Berlin, Heidelberg: Springer Berlin Heidelberg, 2001. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-642-56710-0.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
3

Arifin, Hasanul. Ragam obat bebas yang digunakan sebagai analgetika oleh masyarakat pedesaan: Laporan penelitian. Medan: Departemen Pendidikan dan Kebudayaan R.I., Bagian Proyek Operasi dan Perawatan Fasilitas, Universitas Sumatera Utara, 1997.

Find full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
4

Vauth, Christoph. Gesundheitsökonomische Sekundärforschung: Das Beispiel der Bewertung stark wirksamer Analgetika in der chronischen Schmerztherapie. Baden-Baden: Nomos, 2010.

Find full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
5

Illingworth, Karen A. Anaesthesia and analgesia in emergency medicine. 2nd ed. Oxford: Oxford University Press, 1998.

Find full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
6

H, Simpson Karen, ed. Anaesthesia and analgesia in emergency medicine. Oxford: Oxford University Press, 1994.

Find full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
7

Resisting representation. New York: Oxford University Press, 1994.

Find full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
8

Waldvogel, Herman H. Analgetika. Antinozizeptiva. Adjuvanzien: Handbuch für die Schmerzpraxis. 2nd ed. Springer, 2001.

Find full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
9

Freye, E. Opioide in Der Medizin: Wirkung Und Einsatzgebiete Zentraler Analgetika. 2nd ed. Springer-Verlag, 1991.

Find full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
10

Hofbauer, Hannes, Peter Steffen, and Juraj Artner. Medikamente in der Schmerztherapie: Analgetika, Koanalgetika und Adjuvanzien von A-Z. Springer, 2020.

Find full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
More sources

Book chapters on the topic "Analgetikai"

1

Böger, Rainer H., and Gerhard Schmidt. "Analgetika." In Arzneiverordnungs-Report 2009, 237–52. Berlin, Heidelberg: Springer Berlin Heidelberg, 2009. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-642-01080-4_6.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
2

H. Böger, Rainer, and Gerhard Schmidt. "Analgetika." In Arzneiverordnungs- Report 2014, 301–19. Berlin, Heidelberg: Springer Berlin Heidelberg, 2014. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-662-43487-1_6.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
3

Böger, Rainer H., and Gerhard Schmidt. "Analgetika." In Arzneiverordnungs-Report 2001, 89–102. Berlin, Heidelberg: Springer Berlin Heidelberg, 2001. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-642-56434-5_4.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
4

Böger, Rainer H., and Gerhard Schmidt. "Analgetika." In Arzneiverordnungs-Report 2016, 237–49. Berlin, Heidelberg: Springer Berlin Heidelberg, 2016. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-662-50351-5_9.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
5

Böger, Rainer H., and Gerhard Schmidt. "Analgetika." In Arzneiverordnungs-Report 2013, 257–74. Berlin, Heidelberg: Springer Berlin Heidelberg, 2013. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-642-37124-0_6.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
6

Beubler, Eckhard. "Analgetika." In Kompendium der Pharmakologie, 135–53. Vienna: Springer Vienna, 2011. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-7091-0659-4_21.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
7

Böger, Rainer H., and Gerhard Schmidt. "Analgetika." In Arzneiverordnungs-Report 2002, 89–103. Berlin, Heidelberg: Springer Berlin Heidelberg, 2003. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-662-11173-4_4.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
8

Böger, Rainer H., and Gerhard Schmidt. "Analgetika." In Arzneiverordnungs-Report 2012, 263–79. Berlin, Heidelberg: Springer Berlin Heidelberg, 2012. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-642-29242-2_6.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
9

Böger, Rainer H., and Gerhard Schmidt. "Analgetika." In Arzneiverordnungs-Report 2015, 311–30. Berlin, Heidelberg: Springer Berlin Heidelberg, 2015. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-662-47186-9_5.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
10

Böger, Rainer H., and Gerhard Schmidt. "Analgetika." In Arzneiverordnungs-Report 2011, 261–77. Berlin, Heidelberg: Springer Berlin Heidelberg, 2011. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-642-21992-4_6.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

Conference papers on the topic "Analgetikai"

1

Buth, S., R. Holzbach, MS Martens, and U. Verthein. "Trends des (problematischen) Opioid-Analgetika-Gebrauchs bei Kassenpatienten." In Deutscher Suchtkongress 2019. Georg Thieme Verlag KG, 2019. http://dx.doi.org/10.1055/s-0039-1696263.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
2

Schinz, K., S. Müller, L. Steigerwald, K. Mantsopoulos, and H. Iro. "Postoperatives Schmerzmanagement nach Nasennebenhöhlenoperationen mittels Nicht-Opioid Analgetika." In Abstract- und Posterband – 91. Jahresversammlung der Deutschen Gesellschaft für HNO-Heilkunde, Kopf- und Hals-Chirurgie e.V., Bonn – Welche Qualität macht den Unterschied. © Georg Thieme Verlag KG, 2020. http://dx.doi.org/10.1055/s-0040-1711959.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
3

Aydin, D., C. Rauschert, J. Atzendorf, N. Seitz, and LN Kraus. "Gebrauch und Abhängigkeit von opioiden und nichtopioiden Analgetika in Deutschland." In Deutscher Suchtkongress 2019. Georg Thieme Verlag KG, 2019. http://dx.doi.org/10.1055/s-0039-1696154.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
4

Steenfadt, H., S. Klauss, S. Schorn, H. Friess, GO Ceyhan, and IE Demir. "Mastzellstabilisatoren als „Ko-Analgetika“ in der akuten und chronischen Pankreatitis." In Viszeralmedizin 2019. Georg Thieme Verlag KG, 2019. http://dx.doi.org/10.1055/s-0039-1695219.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
5

Kroll, C., I. Kromer, S. Niemann, and S. Engeli. "Dosisempfehlungen für Analgetika, Antibiotika & Antikoagulantien bei Adipositas – Hinweise in deutschen Fachinformationen." In Abstracts der Adipositastage 2019. Georg Thieme Verlag KG, 2019. http://dx.doi.org/10.1055/s-0039-1693560.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
6

Tacke, F., T. Umland, A. Hintz, A. Mörner, and M. Gündogdu. "Drug-Drug-Interactions (DDIs) unter HCV-Therapie: Analgetika bei Suchtpatienten und Patienten mit Opioid-Substitutionstherapie." In DGVS Digital: BEST OF DGVS. © Georg Thieme Verlag KG, 2020. http://dx.doi.org/10.1055/s-0040-1716244.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
You might also be interested in the extended bibliographies on the topic 'Analgetikai' for particular source types:
Journal articles Dissertations / Theses Books
We offer discounts on all premium plans for authors whose works are included in thematic literature selections. Contact us to get a unique promo code!

To the bibliography