Contents
Academic literature on the topic 'Antikūnai'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the lists of relevant articles, books, theses, conference reports, and other scholarly sources on the topic 'Antikūnai.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Journal articles on the topic "Antikūnai"
1
Ivaškevičius, Rimvydas, Inga Ivaškevičienė, and Vytautas Usonis. "Specifinių antikūnų prieš B. pertussis titrai gimdyvių ir virkštelių kraujyje." Acta medica Lituanica 21, no. 4 (March 17, 2015): 171–77. http://dx.doi.org/10.6001/actamedica.v21i4.3046.
Full textAbstract:
Įvadas. Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, sergamumas kokliušu plečiasi, nors skiepijimų apimtys nuo šios infekcijos ir yra didelės. Kokliušu serga įvairaus amžiaus asmenys, tačiau jis pavojingiausias naujagimiams ir pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikiams. Šiai vaikų amžiaus grupei apsaugą nuo kokliušo galėtų užtikrinti transplacentaliai gauti specifiniai antikūnai iš mamos organizmo. Tyrimo tikslas – nustatyti specifinių antikūnų prieš B. pertussis toksiną (anti–PT IgG) titrus gimdyvių ir kūdikių virkštelių kraujyje bei įvertinti tikėtiną naujagimių imlumą B. pertussis infekcijai. Tiriamieji ir tyrimo metodika. Siekiant įvertinti mamos ir naujagimio imunitetą kokliušui, buvo tiriamas gimdyvės ir virkštelės kraujas, jame nustatomi G klasės antikūnai prieš B. pertussis toksiną. Rezultatai. Iš viso išanalizuota 400 kraujo mėginių (200 gimdyvių ir 200 virkštelių), juose nustatytas anti–PT IgG kiekis. Beveik 87 % nėščiųjų buvo seronegatyvios, anti–PT IgG kiekis jų kraujyje siekė
2
Steponavičiūtė, Kristina, Ernesta Mačionienė, Laimutė Jurgauskienė, and Marius Miglinas. "PACIENTŲ PO INKSTO TRANSPLANTACIJOS ANTIKŪNŲ PRIEŠ ŽMOGAUS LEUKOCITŲ ANTIGENUS KORELIACIJA SU LABORATORINIŲ IR HISTOLOGINIŲ TYRIMŲ DUOMENIMIS." Medicinos teorija ir praktika 22, no. 3 (January 2, 2017): 223–27. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2016.035.
Full textAbstract:
Reikšminiai žodžiai: anti-ŽLA antikūnai, inksto transplantato atmetimas, Luminex technologija. Įvadas. Ūminis inksto transplantato atmetimas diagnozuojamas remiantis Banff kriterijais, į kuriuos įtraukti donorui specifiniai antikūnai ir histologiniai radiniai. Antikūnai prieš žmogaus leukocitų antigenus (anti-ŽLA antikūnai), tarp jų ir donorui specifiniai antikūnai, nustatomi Luminex technologija, kuri Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose (VUL SK) pradėta taikyti 2012 m. Mūsų atlikto tyrimo tikslas yra įvertinti anti-ŽLA antikūnų ryšį su histologiniais radiniais bei paanalizuoti gydymo taktikos parinkimą atsižvelgiant į imunologinio ir histologinio tyrimo rezultatus pacientams po inksto transplantacijos. Tyrimo medžiaga ir metodai. Atliktas retrospektyvinis tyrimas VUL SK. Tiriamųjų grupę sudarė 65 pacientai, kuriems 2014– 2015 m. atlikta inksto transplantato biopsija bei imunologinis tyrimas (Luminex, kryžminės dermės mėginys limfocitotoksiniu arba tėkmės citometrijos metodu) biopsijos metu. Į tyrimą pagal šiuos kriterijus įtrauktos 89 biopsijos. Rezultatai. Iš 89 histologinių tyrimų gauti atsakymai: norma – 1 (1,1 proc.), transplantato atmetimas – 39 (43,8 proc.), lėtinė nefropatija/glomerulopatija – 20 (22,5 proc), kita – 29 (32,6 proc.). Iš visų imunologinių tyrimų 46 buvo atlikti atrankine Luminex techologija (iš jų 32 (69,6 proc.) buvo teigiami), 24 – specifiškumo Luminex technologija (iš jų 21 (87,5 proc.) buvo teigiamas). Luminex teigiamoje grupėje histologiniai rezultatai pasiskirstė taip: ptc0 – 65 proc., ptc1 – 29,3 proc., ptc2 – 4,9 proc. (Luminex neigiamoje – ptc0 – 76,9 proc., ptc1 – 23,1 proc., ptc2 – 0 proc., p > 0,05); g0 – 61 proc., g1 – 29,3 proc., g2 – 7,3 proc., g3 – 2,4 proc. (Luminex neigiamoje grupėje – g0 – 84,6 proc., g1 – 15,4 proc., g2 and g3 – 0 proc., p > 0,05). Esant žymiam C4d teigiamumui (> 51 proc.), visais atvejais tiriant Luminex technologija gautas teigiamas atsakymas. GFG biopsijos metu nuo bazinio GFG Luminex teigiamoje grupėje vidutiniškai sumažėjo 2,8 ± 10,3 ml/min/1,73 m2, o Luminex neigiamoje grupėje vidutiniškai padidėjo 2,0 ± 12,2 ml/min/1,73 m2. GFG 3 mėn. po biopsijos Luminex teigiamoje grupėje vidutiniškai padidėjo 10,6 ± 24,3 ml/min/1,73 m2, o Luminex neigiamoje grupėje vidutiniškai padidėjo 6,8 ± 24,3 ml/min/1,73 m2 (p > 0,05). Papildomas imunosupresinis gydymas Luminex teigiamoje ir Luminex neigiamoje grupėse skirtas atitinkamai 53,7 proc. ir 38,5 proc. pacientų (p = 0,263), taip pat 92,1 proc. pacientų, kuriems histologiškai rastas atmetimas, ir 28 proc., kuriems atmetimo nerasta (p = 0,000). Išvados. Nors ir negauta statistiškai reikšmingo skirtumo, pastebima tendencija, jog Luminex teigiamoje grupėje dažniau nustatytas glomerulitas, peritubulinis kapiliaritas bei C4d teigiamumas. Papildomas imunosupresinis gydymas pacientams skirtas labiau atsižvelgiant į histologinius radinius nei į imunologinio tyrimo rezultatus.
3
Giedraitienė, N., A. Lisinskaitė, and A. Klimašauskienė. "NEUROBORELIOZĖ, IMITUOJANTI DEMIELINIZUOJANČIUS CENTRINĖS NERVŲ SISTEMOS SUSIRGIMUS: KLINIKINIAI ATVEJAI." Neurologijos seminarai 22, no. 77 (January 14, 2019): 219–23. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2018.27.
Full textAbstract:
Straipsnyje pristatomi du pacientai, sergantys neuroborelioze, kuriems kliniškai ir radiologiškai buvo įtariama demielinizuojanti centrinės nervų sistemos liga. Pirmoji pacientė skundėsi dešinės veido pusės nutirpimu, dvejinimusi akyse, galvos svaigimu, kurie truko apie pusę metų. Galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrime nustatyti hiperintensiniai susiliejantys židiniai, o regos sukeltųjų potencialų tyrime – prailgėjęs nervinio impulso perdavimas. Antrasis pacientas skundėsi kairės rankos nutirpimu, skausmu ir silpnumu, kurie truko kelias savaites. Stuburo kaklinės dalies MRT tyrime nustatyti demielinizacijos procesą primenantys hiperintensiniai židiniai, o galvos smegenų MRT – keli smulkūs hiperintensiniai židinukai. Abiem atvejais bendras smegenų skysčio tyrimas parodė limfocitinę citozę, padidėjusį baltymo kiekį. Serologiškai teigiami Borrelia burgdorferi antikūnų rezultatai nurodė persirgtą infekciją, tačiau likvore nustatyti IgM ir IgG klasės antikūnai patvirtino neuroboreliozės diagnozę. Klinikinių simptomų visuma, citologiniai, biocheminiai ir imunologiniai pokyčiai likvoro tyrime bei antibiotikoterapinio gydymo veiksmingumas abiems pacientams patvirtino neuroboreliozės diagnozę.
4
Arštikytė, Inesa, Irena Butrimienė, and Algirdas Venalis. "Autoimuniniu artritu sergančių biologine terapija gydomų pacientų stebėjimo duomenys (lietuvos reumatinių ligų biologinės terapijos duomenų bazės duomenys)." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 3.2 (June 10, 2015): 390–405. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.063.
Full textAbstract:
Reikšminiai žodžiai: biologinės terapijos registrai, biologinės terapijos duomenų bazės, gydymo tęstinumas, efektyvumas, saugumas. Darbo tikslas. Įvertinti biologinių vaistų gydymo tęstinumą ir identifikuoti gydymo keitimo priežastis Lietuvos reumatinių ligų biologinės terapijos duomenų bazės (BIOLIT) pacientams. Tyrimo medžiaga ir metodai. Buvo ištirti 386 anksčiau biologine terapija negydyti autoimuniniais artritais (AA) sergantys pacientai, kurių duomenys buvo įtraukti į BIOLIT. Ankiloziniu spondilitu (AS), reumatoidiniu (RA), psoriaziniu (PsA) ir juveniliniu artritu (JIA) sergančių pacientų duomenys buvo renkami prieš paskiriant gydymą bei viso gydymo metu nustatytais laikotarpiais. Vertinti demografiniai, vartojamų medikamentų, ligos aktyvumo ir funkcinio neįgalumo rodiklių duomenys. Analizuota biologinės terapijos vaistų skyrimo trukmė ir gydymo keitimo priežastys. Rezultatai. Geriausias gydymo tęstinumas pastebėtas tarp adalimumabu ir etanerceptu gydytų AA pacientų. Tarp visų AA pacientų, kuriems gydymas biologine terapija nebuvo keičiamas, ligos aktyvumas statistiškai reikšmingai sumažėjo po 3 mėnesių, o poveikis išliko viso gydymo metu. Nebuvo nustatyta koreliacijos tarp AA pacientų ligos aktyvumo ir naudotų biologinių vaistų, infliksimabo dozės, ligą modifikuojančių vaistų naudojimo ir metotreksato dozės. 143 pacientų kraujo serumai buvo tirti dėl antikūnių prieš vaistus ir vaistų koncentracijos. 3,7 proc. adalimumabu ir 9,8 proc. infliksimabu gydytų pacientų nustatyti teigiami antikūnų prieš vaistus titrai; antikūnai prieš etanerceptą nenustatyti nė viename iš tirtų kraujo serumų. Pagrindinės priežastys, dėl kurių gydymas turėjo būti keičiamas, – nepakankamas jo efektyvumas RA, AS ir PsA, nepageidaujami reiškiniai JIA pacientams. Prieš gydymo keitimą ilgiausiai buvo gydomi pegiliuotu certolizumabu, infliksimabu ir adalimumabu RA, infliksimabu – AS, etanerceptu – PsA ir JIA pacientai. 19,7 proc. AA pacientų nutraukė gydymą biologine terapija dėl nepageidaujamų reiškinių. Infekcijos buvo dažniausiai nustatomi nepageidaujami reiškiniai. Gydymo metu aktyvi tuberkuliozė buvo nustatyta 1,66 proc., o latentinė – 3,37 proc. pacientų. Išvados. BIOLIT duomenys atspindi realią Lietuvos gydymo biologine terapija situaciją. Ši duomenų bazė pritaikyta analizuoti gydymo tęstinumą, gydymo biologiniais vaistais keitimus.
5
K., Ryliškienė, Jatužis D., and Vaitkus A. "Naujoji specifinė migrenos profilaktika: monokloniniai antikūnai prieš CGRP ir jo receptorių." Neurologijos seminarai 23, no. 82 (January 1, 2020): 187–95. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2019.24.
Full textAbstract:
Migrena yra ilgai trunkanti priepuoliais pasireiškianti liga, turinti neigiamą poveikį ne tik sergančiojo gyvenimui, bet ir visuomenei. Daug metų dažnos ir lėtinės migrenos profilaktiniam gydymui buvo ir yra skiriami nespecifiniai vaistai, sukurti arterinei hipertenzijai, depresijai ar epilepsijai gydyti. Su kalcitonino genu susijusio peptido (angl. calcitonin gene-related peptide, CGRP) reikšmės migrenos patofiziologijai nustatymas pastarąjį dešimtmetį buvo vainikuotas naujos specifinės migrenos profilaktikai skirtos vaistų klasės – monokloninių antikūnų prieš CGRP ir jo receptorių – sukūrimu. Apžvalginiame straipsnyje supažindiname su naujos vaistų klasės klinikinių tyrimų rezultatais, toleravimu, saugumu ir skyrimo rekomendacijomis.
6
Moncevičiūtė-Eringienė, Elena. "Natūralus imunitetas atavistiniam endotoksinui eksperimentinėje onkologijoje ir žmogaus vėžio profilaktikoje (naujos koncepcijos apžvalga)." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 3.2 (June 10, 2015): 430–37. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.068.
Full textAbstract:
Reikšminiai žodžiai: vėžys, endotoksinas, imunitetas, profilaktika, koncepcija. Daugiamečiai natūralaus imuniteto endotoksinui tyrimai, pradedant nuo 1970 m., atlikti Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Profilaktinės imunologijos laboratorijoje, parodė, kad natūralaus imuniteto funkcijos tiek imunostimuliuotų, tiek imunosupresuotų organizmų yra glaudžiai susijusios su specifiniais IgM klasės natūraliais antikūnais (IgMNA) enterobakteriniam bendram antigenui (EBA), esančiam žarninės grupės mikroorganizmų išorinėje membranoje, t. y. endogeniniai ar spontaniniai antikūnai gram-neigiamos bakterijos Alcaligenes faecalis 415 lipopolysacharido molekulėms, vadinamoms endotoksinu (IgMNAE). Šie duomenys, remiantis mūsų anksčiau sukurtos vėžio kilmės rezistentiškumo teorijos biologiniais dėsniais (rezistentiškumas ir atavizmas), leido pasiūlyti bendrą hipotezę apie „snaudžiančio“ atavistinio endotoksino galimą aktyvaciją ir svarų vaidmenį vėžio patologijoje navikinėms ląstelėms tampant savarankiška parazitine populiacija. Hipotezės išvados buvo ekstrapoliuotos į žmogaus vėžio profilaktiką. 1979 ir 1982 m. tirtų 2 223 sveikų žmonių (kraujo donorų ir ne donorų) kraujo serumo IgMNAE duomenys, nustatyti precipitacijos reakcijos agaro gelyje ir autoimunografijos metodais, buvo įvertinti vėžio ligotumo atžvilgiu. Turėję IgMNAE žmonės po 15–30 metų susirgo onkologinėmis ligomis atitinkamai procentine išraiška 1/3 mažiau (5 proc.) negu jų neturėję (p < 0,05). Gauti duomenys leidžia apibendrinti, kad natūralaus imuniteto endotoksinui mechanizme galima įžvelgti organizmo homeostazės apsauginę reakciją. IgMNAE aukštas lygis pagal paveldo programą turėtų stabdyti kancerogenais pažeistų ląstelių evoliucijos eigoje „paslėpto“ ląstelės gelmėse ir kancerogenezės procese „atgyjančio“ parazitizmo nešėjo atavistinio endotoksino veikos suaktyvėjimą, būtiną vėžinių ląstelių išgyvenimui ir metastazavimui, bet antagonistišką sveikoms kūno ląstelėms. Todėl natūralaus imuniteto endotoksinui stimuliacija pagamintomis vakcinomis prieš atavistinį endotoksiną gali būti naudinga vėžio prevencijoje žmonėms su žemu natūralaus imuniteto lygmeniu ir taip pat kuriant imunoterapinius metodus, siekiant sustabdyti navikinių ląstelių endogeninį parazitizmą.
7
Rutkauskaitė, G., R. Masaitienė, J. Dadonienė, and D. Jatužis. "Dauginis galvinių nervų pažeidimas, sergant Churgo-Strausso sindromu: klinikinis atvejis." Neurologijos seminarai 23, no. 80 (December 2, 2019): 92–97. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2019.14.
Full textAbstract:
Churgo-Strausso sindromas (CSS), dar žinomas kaip eozinofilinė granulomatozė su poliangitu, yra smulkiųjų ir vidutinių kraujagyslių vaskulitas, pradinėse stadijose pasireiškiantis lėtiniu rinosinusitu, bronchine astma ir hipereozinofilija periferiniame kraujyje. Sindromą pirmą kartą 1951 m. aprašė Jacobas Churgas ir Lotte Straussas. Histologiškai stebima eozinofilinė infiltracija audiniuose, nekrotizuojantis vaskulitas ir eozinofilinis-granulomatozinis uždegimas. Susirgimo patogenezė nėra iki galo žinoma, tačiau nustatytas genetinis polinkis, ryšys su HLA-DRB4. Iki 40 % pacientų nustatomi antineutrofiliniai citoplazminiai antikūnai (ANCA), todėl CSS priskiriamas ANCA asocijuotų vaskulitų grupei. CSS gali pažeisti beveik bet kurią organų sistemą, taip pat ir nervų. Nervų sistemos pažeidimai nustatomi iki 70 % CSS pacientų, nors galvinių nervų pažeidimas yra ypač retas. Pacientai gydomi gliukokortikoidais, imunosupresantais. Šiame straipsnyje pristatomas CSS sergančios 68 m. moters klinikinis atvejis, kuriai, praėjus 12 m. nuo ligos pradžios, pasireiškė dauginės galvinių nervų mononeuropatijos.
8
Tamašauskas, Oldas, and Ieva Šiaudinytė. "Žmogaus chorioninio gonadotropino reikšmė klinikinėje praktikoje." Lietuvos chirurgija 12, no. 4 (January 1, 2013): 238–42. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2013.4.2839.
Full textAbstract:
Žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG) koncentracijos nustatymas dažniausiai naudojamas ankstyvo nėštumo diagnostikai, trukmei nustatyti bei nėštumui stebėti. Be to, HCG yra vertingas diagnozuojant savaiminį persileidimą, nesivystantį arektopinį nėštumą. Šis hormonas leidžia prenataliai įvertinti vaisiaus apsigimimų riziką. Taip pat hCG labai svarbus trofoblastinių ligų ir tam tikrų lokalizacijų vėžio diagnostikai, gydymo efektyvumo vertinimui. Retai, tačiau galimi ir klaidingai teigiamityrimų rezultatai dėl analitinių klaidų, tyrimams naudojamų įrenginių, prietaisų gedimų ar tam tikrų kraujyje esančių medžiagų (pvz.: heterofiliniai antikūnai, autoantikūnai, reumatoidinis faktorius, taip pat bilirubinas, hemoglobinas ar lipidai galilemti klaidingus, netikslius tyrimo rezultatus), todėl svarbu įvertinti ne vieno tyrimo rezultatus, o bendrą klinikinį vaizdą, visą surinktą informaciją ir apsvarstyti visas klinikinės diagnozės galimybes.Reikšminiai žodžiai: žmogaus chorioninis gonadotropinas, hCG, ektopinis nėštumas, klaidingai teigiamas rezultatas, Immulite2000, nėštumo diagnostika.The significance of human chorionic gonadotropin in clinical practice pregnancy, assess its duration and observe its course. In addition, hCG is a valuable tool in the diagnostics of miscarriage, nondeveloping foetus or ectopic pregnancy. The measurements of this hormone allow to suspect the possible risk of foetalabnormalities. hCG is also used to diagnose and follow the course of particular types of cancer and diseases of throphoblastic origin. Rarely, though, it is possible that false positive results ensue due to failures of analysis, malfunction of laboratory equipment or particular substances circulating in the blood, i.e. heterophilic antibodies, autoantibodies, the rheumatoid factor, bilirubin, haemoglobin or lipids could possibly lead to false test results. Taking into consideration all the previously mentionedissues, it is always important to assess the whole clinical status of the patient, to gather all the possible information and to consider various diagnostic approaches and not to rely too heavily on one laboratory test.Key words: human chorionic gonadotropin, ectopic pregnancy, hCG, false-positive rezult, Immulite2000, pregnancy diagnostics
9
Malickaitė, Radvilė, Aldona Stanevičienė, Kęstutis Ručinskas, Laimutė Jurgauskienė, Saulius Miniauskas, and Vytautas Sirvydis. "Imuninė sensitizacija po dirbtinės širdies prijungimo." Lietuvos chirurgija 5, no. 3 (January 1, 2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.3.2208.
Full textAbstract:
Radvilė Malickaitė1,2, Aldona Stanevičienė2, Kęstutis Ručinskas1,2, Laimutė Jurgauskienė1,2, Saulius Miniauskas1,2, Vytautas Sirvydis1,21 Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: radvile.malickaite@santa.lt Tikslas Įvertinti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centre atliekamos dirbtinės širdies implantavimo procedūros įtaką imuninei širdies laukiančių recipientų būklei ir palyginti gautus rezultatus su kitų centrų duomenimis. Ligoniai ir metodai Ištirta aštuonių potencialių širdies recipientų, kurių kraujotaka buvo palaikoma dirbtinės širdies skilvelio (DŠS), imuninių rodiklių dinamika: prieš DŠS implantavimą ir praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui po operacijos. Nustatytas periferinio kraujo imunokompetentinių ląstelių CD3+CD4+ ir CD3+CD8+ skaičius, Apo-1/FAS (CD95) ekspresija CD4+ ir CD8+ limfocitų paviršiuje, viduląstelinė aktyvi kaspazė-3 ir sensitizacija HLA antigenams. Rezultatai Po DŠS prijungimo atsiranda limfocitų T helperių (CD3+CD4+) skaičiaus trūkumas, ryškesnis pacientų, kuriems implantuotas išorinis dirbtinis skilvelis. Numanomas ląstelių praradimo mechanizmas yra apoptozės indukcija. Nepaisant ilgalaikio DŠS prijungimo ir pakartotinių kraujo produktų perpylimų (lentelė), antikūnai prieš HLA sistemos antigenus daugumai pacientų nesigamino: sensitizacija nustatyta tik dviem iš aštuonių pacientų (gavusių santykiškai daugiau kraujo produktų). Išvada Sensitizacija apsunkina pacientų gydymą, ypač vengtini kraujo produktai. Patartina naudoti leukofiltruotus kraujo produktus. Pagrindiniai žodžiai: dirbtiniai širdies skilveliai, imunologinė sensitizacija, apoptozė Comparison of quality of life and physical condition of heart failure Radvilė Malickaitė1,2, Aldona Stanevičienė2, Kęstutis Ručinskas1,2, Laimutė Jurgauskienė1,2, Saulius Miniauskas1,2, Vytautas Sirvydis1,21 Vilnius University Clinic of Cardiovascular Diseases, Cardiac Surgery Centre,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: radvile.malickaite@santa.lt Objective This study was designed to characterize alterations in the immune system of patients who received artificial heart (AH) placement therapy for end-stage heart failure as a bridge to heart transplantation at the Vilnius University Cardial Surgery Centre. Patients and methods Immunological studies were performed in 8 pts awaiting cardiac transplantation with AH assist (7 of them were transplanted after 75–1050 days of support). Immunological indices before AH placement and after one month of mechanical assistance (period free from infection) were compared. Fluorochrome-labeled Mabs were used for immunophenotypic analysis of circulating T cells and apoptocic activity evaluation. Antibodies against HLA class I molecules were detected by a standard microlymphocytotoxic test. Results AH recipients showed relative lymphopenia, reduction in CD4 T cell counts, a decreased CD+4+ / CD8+ ratio. Six of the eight recipients with long-term support did not produce HLA antibodies despite receiving blood products during support. Conclusions In conclusion, these results suggest that reduction in CD4+ T cell levels accompanying AH support may increase the prevalence of infectious complications and HLA sensitization. Key words: heart-assist devices, immune, sensitization, apoptosis
10
Čemerkaitė, J., I. Kaukėnaitė, and R. Liutkevičienė. "Optinio neuromielito spektro sutrikimas: epidemiologija, patogenezė, diagnostika, gydymas, prognozė." Neurologijos seminarai 25, no. 87 (July 1, 2021): 20–29. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2021.03.
Full textAbstract:
Optinio neuromielito spektro sutrikimas (angl. Neuromyelitis optica spectrum disorder, NMOSD) yra reta uždegiminė demielinizuojanti centrinės nervų sistemos (CNS) liga, pažeidžianti regos nervus ir nugaros smegenis. Pagrindinis NMOSD patogenetinis mechanizmas yra akvaporino-4 (AQP4), integralaus astrocitų plazminės membranos baltymo, ir antikūnų prieš akvaporiną-4 (AQP4-IgG) sąveika. Sergamumas NMOSD svyruoja nuo 0,039 iki 0,73/100 000 suaugusių gyventojų ir yra didžiausias Afrikoje bei Azijoje. Dažniausiai liga diagnozuojama 32-45 m. amžiuje, moterys serga dažniau. Kliniškai liga gali pasireikšti labai įvairiai. Tai priklauso nuo pažeistų CNS struktūrų. Dažniausiai pažeidžiamos vietos, kuriose AQP4 ekspresija yra gausiausia: nugaros smegenys, regos nervas, dorsalinė pailgųjų smegenų dalis, smegenų kamienas, gumburas ir pogumburis. Liga prasideda optinio neurito arba skersinio mielito simptomais, kiek rečiau – šių ligų deriniu. NMOSD diagnostika remiasi klinikiniais požymiais, magnetinio rezonanso tomografijos radiniais ir AQP4-IgG antikūnų nustatymu kraujo serume. Pradinis ūmaus NMOSD gydymas yra didelės metilprednizolono dozės, t. y. 1 gramas intraveniškai, tęsiamas nuo 3 iki 5 dienų. Recidyvų prevencijai išskiriami trys pirmo pasirinkimo vaistai: azatioprinas, mikofenolato mofetilis ir rituksimabas. Naujausiuose randomizuotuose klinikiniuose tyrimuose įrodytas ir kitų monokloninių antikūnų, tokių kaip inebilizumabas, satralizumabas, tocilizumabas ir ekulizumabas, skyrimo palaikomajam NMOSD gydymui efektyvumas ir saugumas. Veiksniai, lemiantys blogesnę ligos prognozę, yra pirmo priepuolio sunkumas, didesnis recidyvų skaičius per pirmuosius dvejus metus, vyresnis amžius ligos pradžioje, sąsajos su kitais autoimuniniais sutrikimais. Mirštamumas per pirmuosius dešimt metų po ligos diagnozavimo siekia 20-25 %. COVID-19 pandemijos metu iškyla daug iššūkių, susijusių su NMOSD pacientų ligos recidyvais, padidėjusia infekcijos rizika ir gydymo taktikos parinkimu šiuo kritiniu laikotarpiu.
Dissertations / Theses on the topic "Antikūnai"
1
Strodomskytė, Ieva. "Vienagrandžių anti-TNF antikūnų konstravimas ir ekspresija." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2010. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20101125_190749-88353.
Full textAbstract:
Auglių nekrozės faktorius (TNF - tumor necrosis factor) yra citokinas, kuris dalyvauja sukeliant uždegimą. Išskiriamas daugiausia makrofagų, bet taip pat ir limfocitų, endotelio ląstelių, adipozinio audinio ląstelių, širdies miocitų, nervinio audinio ląstelių. Padidėjusi TNF koncentracija sukelia pagrindinius uždegimo požymius: karščiavimą, tinimą, paraudimą ir skausmą. TNF skatinamas uždegiminis atsakas gali sukelti daug sveikatos problemų, susijusių su autoimuniniais sutrikimais – reumatoidinį artritą, ankilozinį spondilitą, Crohn‘o ligą, psoriazę, bronchinę astmą. Tyrimai parodė, jog, užblokavus TNF, pacientų būklė pagerėja. Šias ligas galima gydyti panaudojant TNF inhibitorius, kurių vaidmenį puikiai galėtų atlikti TNF surišantys antikūnai. Monokloniniai antikūnai tampa vis populiaresniais įrankiais analitiniuose ir diagnostiniuose metoduose, taip pat ir vis reikšmingesne terapine priemone. Tačiau antikūnų praktinį pritaikymą apsunkina jų imunogeniškumas, sudėtingas ir brangus jų gavimas, nepageidaujamas biologinis aktyvumas, ribotas afiniškumas bei sugebėjimas įsiskverbti į audinius (Zola et al., 1995). Siekiant šias problemas išspręsti yra kuriami rekombinantiniai antikūnai. Norint išvengti imunogeniškumo naudojami chimeriniai (IgG žmogaus, o Fab fragmentas – iš pelių), humanizuoti (iš pelės yra jau tik CDR rajonas) ak. Antikūnų fragmentai Fab, Fv gali taip pat jungtis prie antigeno kaip jų „tėvinės“ molekulės, net jei afiniškumas ir sumažėja. Tačiau, skirtingai nuo... [toliau žr. visą tekstą]Tumor necrosis factor (TNF) is a cytokine involved in systemic inflammation. Tumor necrosis factor promotes the inflammatory response, which, in turn, causes many of the clinical problems associated with autoimmune disorders such as rheumatoid arthritis, ankylosing spondylitis, Crohn's disease, psoriasis and refractory asthma. These disorders could be treated using a TNF inhibitors. Antibodies against TNF proved to be the most perspective instrument for therapy of increased level of TNF.. Recombinant single chain antibodies (scFv) might be excellent alternative to expensive and complicated monoclonal antibodies. The scFv are recombinant antibody fragments consisting of only two domains: the variable light chain (VL) and variable heavy chain (VH) domains, covalently connected to one another by polypeptide linker. The benefits of scFv over traditional monoclonal antibodies shoul be the small penetrable size and rapid, inexpensive production. In addition, the lack of Fc domains makes them less immunogenic and less capable for binding to Fc receptors distributed on the normal cells. In this work we tried to construct and express scFv antibodies against TNF. Firstly, for this purpose we purified total RNA from hybridoma cells, producing monoclonal anti-TNF antibodies. Then we synthesised cDNA and isolated PCR fragments of variable heavy and light chain domains of monoclonal antibodies against TNF. In order to get single chain antibodies, we coupled domains by a flexible peptide... [to full text]
2
Karanauskaitė, Milda. "Antikūnų prieš rezus kraujo grupės antigenus atsiradimas ir paplitimas." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20110709_152250-34101.
Full textAbstract:
Santrauka Antikūnų prieš Rhezus kraujo grupės sistemos antigenus atsiradimas ir paplitimas Šis tiriamasis darbas buvo atliekamas norint įvertinti antikūnų prieš Rhezus kraujo grupės sistemos antigenus atsiradimą, paplitimą, bei jų pasiskirstymą po hemotransfuzijų. Buvo ištirtas 115 recipientų kraujas, kurie gydėsi Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose. Tiriamųjų amžiaus ribos buvo nuo 18 iki 82 metų. Antikūnų prieš Rhezus kraujo grupės sistemos antigenus nustatymas ir identifikavimas buvo atliekamas tiesioginio ir netiesioginio Kumbso metodu. Mes tyrėme antikūnų prieš Rhezus kraujo grupės sistemos antigenus aloimunizacijos riziką ketverių metų laikotarpyje. Nustatėme, kad pirmaisiais tyrimo metais šių antikūnų aloimunizacijos rizika siekė 9,56%, o tyrimo pabaigoje (2007 – 2008 m.) – 19,13%. Pirmaisiais tyrimo metais aloantikūnai prieš Rhezus kraujo grupės sistemos antigenus buvo identifikuoti 92,17%, autoantikūnai prieš Rh kraujo grupės sistemos antigenus – 7,83% pacientų. Ketvirtaisiais tyrimo metais aloantikūnai prieš Rh kraujo grupės sistemos antigenus buvo nustatyti 75,47%, o autoantikūnai prieš Rh kraujo grupės sistemos antigenus nebuvo identifikuoti nei vienam ir recipientų. Dažniausiai sutinkami Rhezus kraujo grupės sistemos aloantikūnai buvo prieš D (n = 24) ir E (n = 19) antigenus, o dažniausiai sutinkamos Rh sistemos aloantikūnų kombinacijos: anti – (D+ C) (n = 3), anti – (E+ Cw) (n = 4), anti – (E + c) (n = 3), anti – (D+ C+ E) (n = 5). Tirdami... [toliau žr. visą tekstą]SUMMARY The Origin and the Incidence of Antibodies against Rhesus Blood System Antigens This research work was carried out seeking to assess origin and incidence of antibodies against antigens of Rhesus Blood Type system as well as their distribution after hemotransfusions. Blood of 115 recipients was explored in patients treated at Vilnius University hospital „Santariškių klinikos”. The age of the persons under research varied between 18 and 82 years. Appearance and spread of antibodies against antigens of Rhesus Blood Type system was established using the direct and indirect Coombs test. We had explored the risk of alloimmunization of antibodies against antigens of Rhesus Blood Type system within the period of four years. The risk of alloimmunization of alloantibodies against antigens of Rhesus Blood Type system, which we found on the first time within the first year of research was 9.56 %. And in the end of research, the risk of alloimmunization of alloantibodies against antigens of Rhesus Blood Type system, which we found on the first time was 19.13 %. On the whole, within the first year of research, alloantibodies against antigens of Rhesus Blood Type system were identified in 92.17 % of the patients, and the autoantibodies against antigens of Rhesus Blood Type – in 7.83 % of the patients.Within the fourth year of research, in total 75.47 % of the patients were identified alloantibodies against antigens of Rhesus Blood Type system, and the autoantibodies against antigens... [to full text]
3
Černyšiov, Vitalij. "Cirkadiniai ritmai ir melatoninas reguliuoja nuoT-ląstelių priklausomą ir nuo T-ląstelių nepriklausomą antikūnų produkciją." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20140625_183719-85241.
Full textAbstract:
Melatoninas – hormonas, kurį produkuoja kankorėžinė liauka, buvo atrastas 1959 metais ir vadinamas “tamsos hormonu“, kadangi jis gaminamas tamsiu paros metu. Maksimalus melatonino kiekis būna vidurnaktį ir iki ryto mažėja, be to šviesa silpnina jo sintezę. Melatoninas reguliuoja biologinį laikrodį, pagerina miegą, stimuliuoja imuninę sistemą bei apsaugo nervų sistemą. Literatūriniai duomenys apie melatonino įtaką imuninei sistemai daugiausia yra apie jo poveikį T ląstelėms. Melatoninas padidina čiobrialaukės dydį bei citokinų produkciją, stimuliuoja T ląsteles pagalbininkes (TH1) bei aktyvuoja NK ląsteles ir makrofagus. Tačiau, šio hormono įtaka B ląstelių funkcijoms nėra ištirta. Mūsų darbo tikslas buvo ištirti melatonino įtaką B ląstelių funkcijoms, t.y. antikūnų susidarymui. Kadangi antikūnų produkcija būna nepriklausoma ir priklausoma nuo T ląstelių, buvo nuspręsta imunizuoti BALB/c peles nuo T ląstelių nepriklausomu ir priklausomu antigenais, bei stebimas specifinių antikūnų susidarymas. Imunizuojamos pelės eksperimento metu buvo laikomos trijose skirtingose sąlygose: esant normalioms šviesos tamsos ciklo sąlygoms; esant pastoviam apšvietimui ir esant pastoviam apšvietimui, ir papildomai kasdien leidžiant melatoniną. Buvo nustatyta kad, esant melatonino sintezės sutrikimams (gyvūnams esant pastovaus apšvietimo sąlygoms) padidėja nuo T ląstelių nepriklausomų antikūnų sintezė. Padidėja visų izotipų (IgM, IgG1, IgG2b ir IgG3) antikūnų kiekis. Melatonino sintezės sutrikimai... [toliau žr. visą tekstą]Melatonin is a hormone produced by the pineal gland that is secreted during the night in response to the darkness. It reaches a maximum level in the middle of the night, then decrease until the morning. The light inhibits the melatonin synthesis: it is the hormone of the circadian rate/rhythm. When people are exposed to frequent artificial light and they do not get enough sleep, melatonin level is suppressed. The production of melatonin decreases with age. Melatonin regulates and controls biological clock: it improves sleep, stimulates the immune system, and protects the central nervous system. This hormone is an extremely powerful antioxidant. The literature data about melatonin effect on immune system are mostly about the T cells and macrophages. Melatonin increases the thymus weight. It stimulates the function of TH1 T cells, increases cytokine production by T cells. Melatonin also activates NK cells and macrophages. However, the role of melatonin on the function of B cells is not investigated very well. We have investigated the role of melatonin on the function of B cells, e.g. production of specific antibodies. For this purpose, BALB/c mice were immunized with T independent and T dependent antigen. We looked for production of specific antibodies in animals living at three different conditions. The first group of mice was kept on the normal light/night cycle conditions. The second group of mice was exposed all the time to artificial light, which causes decreased synthesis... [to full text]
4
Levinaitė-Zaher, Daiva. "Infekuotų Streptococcus pneumoniae vaikų serologinių ir imunologinių parametrų tyrimai." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2010. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20101125_190735-54113.
Full textAbstract:
Streptococcus pneumonine viršutiniuose kvėpavimo takuose sutinkamos gram-teigiamos bakterijos, galinčios sukelti pneumoniją, meningitą, vidurinės ausies uždegimą, sinusitus ir kitus susirgimus. Neatspariausi šiems susirgimams yra vaikai. Vienas šio darbo tikslų buvo ištirti streptokokų paplitimą ikimokyklinio amžiaus grupės sveikų vaikų populiacijoje. Buvo ištirtas 601 nosiaryklės tepinėlis, paimtas iš 2-7 metų amžiaus vaikų, lankančių ikimokyklines ugdymo įstaigas Vilniaus mieste. Streptococcus pneumoniae išaugo 280 vaikų tepinėlių pasėliuose (47 proc.). Viso rasti 22 skirtingi serotipai; nustatyti dažniausiai šioje populiacijoje sutinkami serotipai 19F,23F, 6B, 6A, 3, 18C. Labai dažnai pneumokokai susitelkia nosiaryklės gleivinės epitelyje nesukeldami jokių ligos simptomų. Šiuo atveju ypatingą reikšmę įgauna žmogaus imuninė sistema, todėl buvo tiriamas atskirų klasių imunoglobulinų (IgG, IgA, IgM) kiekis infekuotų vaikų seilių pavyzdžiuose. Šiems tyrimams buvo panaudoti monokloniniai antikūnai, gauti hibridominės technologijos pagalba. Imunofermentiniu metodu seilių mėginiuose buvo nustatytas IgA, sIgA, IgG, IgM klasių antikūnų kiekis, o taip pat specifinių S. pneumonine antikūnų kiekis; nustatyta, kad koreliacija tarp duomenų grupių (bendras konkrečios klasės imunoglobulinų skaičius, specifinių antikūnų skaičius) yra vidutinė arba silpna. Tačiau gleivinių imuniteto vertinimas imunofermentiniu metodu yra pakankamai informatyvus ir perspektyvus, ypač dėl tos priežasties, kad... [toliau žr. visą tekstą]Streptococcus pneumonine is a gram-positive bacterial organism that colonizes the upper respiratory tract and causes diseases such as pneumonia, meningitis, otitis media, sinusitis and others. Disease rates are particularly high in young children. One of the aims of this study was to assess the prevalence rates of streptococcal infection among the population of healthy children of preschool age. 601 nasopharyngeal samples were tested from 2-7 years age kindergardeners in Vilnius. Streptococcus pneumonine were grown from 280 samples (47 % of collected samples). 22 different serotypes were identified; the most frequent serotypes were determined 19F, 23F, 6B, 6A, 3, and 18C. Frequently S.pneumonine colonizes mucosal epithelium at nasopharynx without causing any symptoms. In that case the immunity of an organism is of great significance. The second aim of this study is to evaluate the immune response to pneumococcal infection. The amount of separate immunoglobuline classes (IgG, IgA, and IgM) were assessed in saliva samples of infected children. Monoclonal antibodies developed by hybridoma technology were applied. The amounts of classes IgA, sIgA, IgG, IgM antibodies were determined parallel to amount of specific antibodies to S.pneumonine. Correlation between data groups (total amount of actual immunoglobulin class, concentration of specific antibodies) was weak or moderate. Generally, evaluation of mucosal immunity by enzyme immunoassay is informative and perspective especially... [to full text]
5
Radvilavičienė, Jūratė. "ERKINIO ENCEFALITO IR LAIMO BORELIOZĖS SUKĖLĖJŲ ANTIKŪNŲ PAPLITIMAS KAUNO RAJONE." Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2014~D_20140904_150306-11241.
Full textAbstract:
Erkinis encefalitas (EE) yra dažniausia ir sunkiausia virusinė nervų sistemos infekcija, neturinti specifinio priešvirusinio gydymo. Vienintelė efektyvi šios ligos profilaktikos priemonė yra vakcinacija. Nesant galimybių įvesti visuotinę vakcinaciją nuo EE mūsų šalyje, ypač svarbu nustatyti didžiausią šios ligos riziką turinčias gyventojų grupes, kurioms būtų teikiamas vakcinacijos prioritetas.
Pagal tarptautines Laimo boreliozės (LB) diagnostikos ir gydymo gaires, klinikiniai sindromai ir jų trukmė yra svarbiausias šios ligos diagnostikos kriterijus. Serologiniai tyrimai vaidina tiktai pagalbinį vaidmenį patvirtinant diagnozę. Pagrindinis serologinių tyrimų trūkumas yra tas, kad jie neleidžia atskirti aktyvios infekcijos nuo buvusio kontakto su šios ligos sukėlėjais. Laimo boreliozės atveju tai labai svarbu, kadangi endeminiuose rajonuose nuo 1,8 iki 26 proc. sveikų žmonių turi šios ligos sukėlėjų antikūnus dėl buvusios besimptomės infekcijos praeityje. Neįmanoma teisingai interpretuoti LB serologinių tyrimų, nežinant LB paplitimo regione, kuriame šie tyrimai taikomi LB diagnostikai.
Šis darbas yra pirmasis Lietuvoje LB sukėlėjų antikūnų paplitimo tyrimas, kuriame nustatytas dviejų pagrindinių erkių pernešamų ligų sukėlėjų antikūnų serokonversijos dažnis tyrimo laikotarpiu, didelio endemiškumo regione, tiriamųjų imtį sudarius atsitiktinės sluoksniuotos atrankos pagal amžių ir lytį principu. Šiame darbe ištirtos įvairių rizikos veiksnių sąsąjos su EE ir LB sukėlėjų paplitimu... [toliau žr. visą tekstą]TBE is the most common and severe CNS affecting zoonosis. No specific treatment for TBE exists. Tick-borne encephalitis can be prevented by active immunization. Due to governmental financial shortages this vaccination is not included in the national program of imunoprophylaxis for the years 2014-2018. It is very important to find out groups for priority vaccination according to living area, age, leisure activities and occupational risk. Lyme borreliosis diagnosis should be based primarily on the clinical presentation and an assessment of tick exposure risk. In most cases laboratory diagnosis is only supporting clinical picture. Antibody assays still fall short of being completely sensitive and specific to distinguish acute and chronic infection. The diagnostic specificity of serum antibody tests is low because seropositivity in normal population ranges from 1.8% to 26% and LB IgM and IgG may persist for years. The interpretation of serological tests may also lead to misdiagnosis not knowing the seroprevalence of LB in the area. This is the first study of seroprevalence of LB and incidence of TBE and LB during a three year period in Lithuania. The study was conducted in high endemic areas and random samples stratified by gender and age groups were made. Only a few studies perform neutralization tests for detecting TBEV antibodies. Assumed risk factors for the prevalence of TBE and LB were established.
6
Kučinskaitė-, Kodzė Indrė. "Production, Characterization And Application Of New Monoclonal Antibodies Against Viral Antigens." Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110630_104940-67693.
Full textAbstract:
The dissertation describes development and characterization of monoclonal
antibodies against recombinant yeast-expressed antigens: nucleocapsid (N)
proteins of human parainfluenza virus type 3, Menangle virus, hantavirus and
rabies virus. The newly developed antibodies were investigated by different
immunochemical assays for their specificity, affinity and ability to recognize
native viruses in infected cells. It was determined that the antibodies raised
against recombinant yeast-expressed viral proteins are suitable to identify virusinfected
cells. These data confirmed that recombinant yeast-expressed viral N
proteins possess antigenic properties similar to that of native viral nucleocapsids.
The monoclonal antibodies were also used to study the antigenic structure of
viral N proteins and localize their immunodominant regions. The obtained
results may have impact on the development of new immunodiagnostic test
systems for the detection of viral infections.
The dissertation consists of the introduction, three sections, references, and
the list of author’s publications.
In the Introductory Chapter, the research topic, the actuality, the aim and
tasks, scientific novelty and practical value of the dissertation are discussed.
Author’s publications and conference reports are also presented. The first
Chapter of the dissertation provides literature overview on the genome
organization, structural proteins, pathogenesis and epidemiology of
parainfluenza viruses, Menangle virus... [to full text]Disertacijoje aprašomi monokloniniai antikūnai, sukurti prieš rekombinantinius mielėse susintetintus antigenus: žmogaus paragripo treciojo tipo viruso, Menangle viruso, hantavirusų bei pasiutligės viruso nukleokapsidės (N) baltymus. Sukurtieji antikūnai buvo visapusiškai charakterizuoti įvairiais imunocheminės analizės metodais, įvertintas jų specifiškumas, afiniškumas, sugebėjimas atpažinti natyvius virusus infekuotų ląstelių kultūrose. Buvo nustatyta, kad antikūnai, sukurti prieš rekombinantinius mielėse susintetintus virusų baltymus, tinka virusų nustatymui infekuotose ląstelėse. Šie tyrimai patvirtino, kad rekombinantiniai mielėse susintetinti virusu N baltymai turi panašias antigenines savybes, kaip natyvūs virusų N baltymai, formuojantys nukleokapsides. Sukurtieji monokloniniai antikūnai taip pat buvo panaudoti išsamiems minėtų virusų N baltymų antigeninės struktūros tyrimams bei imunodominuojančių sekų nustatymui. Disertaciniame darbe gauti duomenys svarbūs, kuriant naujas imunodiagnostikos sistemas, skirtas virusų infekcijoms nustatyti. Disertacija sudaro įvadas, trys skyriai, naudotos literatūros sąrašas ir autorės publikacijų sąrašas. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, darbo aktualumas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, darbo mokslinis naujumas ir praktinė reikšmė, pristatomos paskelbtos publikacijos ir pranešimai konferencijose. Pirmasis disertacijos skyrius skirtas literatūros apžvalgai: jame apibūdinamos paragripo virusų, Menangle viruso... [toliau žr. visą tekstą]
7
Kairytė, Ieva. "Monokloninių antikūnų prieš Hendra ir Nipah virusų nukleokapsidės baltymus gavimas ir charakterizavimas." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2008. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080625_122938-82635.
Full textAbstract:
Šio darbo tikslas buvo gauti monokloninius antikūnus prieš Hendra ir Nipah virusų nukleokapsidės baltymus. Dėl didelės Henipavirus genties virusų nukleokapsidės baltym�� homologijos sunku gauti monokloninius antikūnus, specifiškus konkretaus viruso nukleokapsidės baltymui. Siekiant išspręsti šią problemą, buvo panaudoti chimeriniai rekombinantiniai baltymai, sukonstruoti pelės poliomos viruso pagrindinio kapsidės baltymo VP1 pagrindu, į kurį buvo įterptos nehomologiškos Nipah ir Hendra virusų nukleokapsidės baltymų sekos. Imunizacijoms panaudojus tokius chimerinius baltymus, buvo nustatyta, kad jie sukelia stiprų imuninį atsaką. Buvo sukurti nauji monokloniniai antikūnai, specifiški tik Nipah viruso nukleokapsidės baltymui ir nereaguojantys su Hendra viruso nukleokapsidės baltymu. Taip pat buvo sukurti monokloniniai antikūnai prieš baltymą-nešiklį – pelės poliomos viruso pagrindinį kapsidės baltymą VP1. Naujai sukurtų antikūnų specifiškumas buvo patvirtintas imunofermentinės analizės ir imunoblotingo metodais. Monokloninių antikūnų prieš Hendra viruso nukleokapsidės baltymą gauti nepavyko.The aim of this study was to generate monoclonal antibodies against Hendra and Nipah virus nucleocapsid proteins. There is high homology between nucleocapsid proteins of Henipavirus genus members, therefore it is difficult to generate monoclonal antibodies that do not show any cross-reactivity with both antigens. This problem was solved by using recombinant chimeric proteins designed by insertion of non-homological segments of Hendra and Nipah virus nucleocapsid proteins into the mouse polyomavirus capsid protein VP1. Mice were immunized with these chimeric proteins and it was determined that they induce a strong immune response. Monoclonal antibodies against Nipah virus nucleocapsid protein as well as carrier protein – mouse polyomavirus capsid protein VP1 – were generated. The specificities of newly developed monoclonal antibodies were confirmed by ELISA and immunoblot. The generation of specific monoclonal antibodies against Hendra virus nucleocapsid protein failed.
8
Korenkovaitė, Margarita. "Sergančiųjų sisteminėmis jungiamojo audinio ligomis antikūnų prieš branduolio antigenus paplitimas." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20140625_193612-74219.
Full textAbstract:
SANTRAUKA Sergančiųjų sisteminėmis jungiamojo audinio ligomis antikūnų prieš branduolio antigenus paplitimas Darbo tikslas - įvertinti antikūnų prieš branduolio antigenus (ANA/ENA) paplitimą bei diagnostinę vertę pacientams, sergantiems autoimunine sistemine jungiamojo audinio liga, bei įvertinti ANA/ENA sąsają su uždegiminiais rodikliais (ENG, CRB ir RF). Tyrimai atlikti Vilniaus Universiteto Santariškių klinikų, Laboratorinės diagnostikos centro, klinikinės imunologijos laboratorijoje, 2008-2009 metais. Tiriamąją grupę sudarė 50 pacientų, kuriems buvo patvirtintos 7 skirtingos diagnozės: mišri jungiamojo audinio liga (6%), dermatomiozitas/polimiozitas (6%), sisteminė sklerodermija (16%), sisteminė raudonoji vilkligė (16%), Sjogreno sindromas (16%), nediferencijuota jungiamojo audinio liga (20%) ir artropatijos (20%) ir besigydžiusių Vilniaus Universiteto Santariškių klinikų reumatologijos skyriuje, ir kuriems buvo nustatytas bent vienas ANA ir/ar ENA žymuo. Tiriamoji medžiaga - kraujo serumas. Pagal tai, koks antigenas įeina į antigeno - antikūno kompleksą, netiesioginės imunofluorescencijos (NIF) metodu, buvo nustatyti skirtingi ANA švytėjimo tipai: 60% (n=30) pacientų nustatytas grūdėtasis švytėjimo tipas, 36% (n=18) pacientų – homogeninis švytėjimo tipas, 2% (n=1) sergančiųjų – centromerinis švytėjimo tipas, bei 2% (n=1) pacientų – grudėtasis/homogeninis švytėjimo tipas. Imunobloto metodu buvo patikslinta 13 skirtingų antikūnų prieš branduolio antigenines struktūras: Ro-... [toliau žr. visą tekstą]SUMMARY The prevalence of antibodies agaisnt nuclear antigens in patients in systemic connective tissue diseases The aim of this study was to assess the diagnostic value and to determine the frequency of ENA/ANA in systemic connective tissue diseases (SCTD) and to compare the association of these antibodies with following inflammatory markers ESR, CRP and rheumatoid factor (RF). The analysis involved 50 patiens with seven different diagnosis of connective tissue diseases: mixed connective tissue disease (MITD), systemic lupus eritromatosus (SLE), Sjogren syndrome, systemic sclerodermia, nondifferential connective tissue disease, dermatomiositis/ polimiositis and arthropaties. Sera from each patient was tested for ANA by indirect immunofluoresce (NIF), we assigned, that speckled pattern is appropriate for 60% and homogenous pattern is appropriate for 36% SCTD patients. The result was confirmed by immunoblot method, we estimated, that the prevalence of ENA is as follows anti-Ro-52 (56%), anti-SS-A (44%), anti-SS-B (26%), ds-DNR and nukleosomal antibodies (24%), nRNP/Sm, Scl-70 and hystonic antibodies (14%). Anti-Jo-1 (10%), anti-CENP-B (8%) anti-PCNA (4%). Antibodies to ribosomal and P- Prot antigens (2%). Antibodies to Ku antigens were not detected. Assessing the value of ENA antibodies in differentiation of SCTD, we defined that antibodies against Ro-52 antigens are the only markers detectable in all disease groups, so it could be appraised as a markers of autoimunic systemic... [to full text]
9
Sadauskaitė, Jolita. "Vilniaus miesto 11-13 metų vaikų celiakijos paplitimas." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20140625_184234-42653.
Full textAbstract:
Tyrimo objektas. Celiakija yra labai dažna virškinimo trakto liga. Jos paplitimas Europoje ir Šiaurės Amerikoje 1 iš 100-300 suaugusių ir vaikų. Lietuvoje duomenų apie celiakijos paplitimą nėra, ši liga diagnozuojama tik pavieniais atvejais [29]. Sergantieji imumoglobulino A (IgA) deficitu 10 kartų dažniau serga celiakija negu sveikieji. Viršutinių kvėpavimo takų ir virškinimo trakto infekcijos, autoimuninės ligos ir onkologiniai susirgimai taip pat dažnesni sergantiesiems IgA deficitu [143, 163-168]. Lietuvoje duomenų apie IgA deficito paplitimą nėra [29]. Darbo tikslas. Nustatyti Vilniaus miesto 11-13 m. vaikų celiakijos ir IgA deficito paplitimą. Tyrimo medžiaga ir metodai. Gavus Lietuvos bioetikos komiteto leidimą nuo 2009 metų sausio mėnesio iki 2010 metų kovo mėnesio ištirta 1000 vaikų nuo 11 iki 13 metų amžiaus, kurie mokėsi šešiose lietuviškose Vilniaus miesto mokyklose. Mokyklos pasirinktos atsitiktiniu atrankos būdu. Jose buvo išdalintos asmens informavimo formos (tėvams priedas nr. 1 ir vaikams priedas nr. 2), kuriose buvo aprašytas biomedicininis tyrimas, jo eiga ir nauda. Vaikams, kurių tėvai sutiko atlikti celiakijos tyrimą, buvo nustatomi audinių transgliutaminazės IgA klasės (aTG IgA) antikūnai ir bendras IgA kiekis kapiliarinio kraujo laše. Tyrimo metu buvo naudojami Biocard TM celiakijos testai (Ani Biotech OY, Suomija). Tyrimo atsakymas buvo gaunamas ir įvertinamas po 5 min. Nustačius aTG IgA klasės antikūnus, vaikai buvo nukreipti į Vilniaus universitetinę... [toliau žr. visą tekstą]Object. Coeliac disease is one of the most prevalent gastrointestinal disorder. It‘s prevalence in Europe and North America is 1 of 150-300 adults and children. In Lithuania there are no data on prevalence of coeliac disease but it‘s seems that there is hypodiagnosis [29]. IgA-deficient individuals have a tenfold risk for coeliac disease compared with the general population. Patients with IgA deficiency have a tendency to develop recurrent sinopulmonary and gastrointestinal infections, allergies, autoimmune diseases and malignancies [148-154]. There are no data on the prevalence of IgA deficiency in Lithuania [29]. The aim. To determine the prevalence of coeliac disease and IgA deficiency among 11-13 years children in Vilnius. Material and methods. From January 2009 to March 2010 we investigated 1000 children (11-13 years of age) for coeliac disease and immunoglobulin A (IgA) deficiency from six Vilnius secondary schools. We examined capillary blood for tissue transglutaminase IgA class antibodies (tTG IgA) and total IgA with Biocard TM test (Ani Biotech OY, Finland) for children whose parents agreed to do this test. The results were evaluated after 5 min. Children with positive test results (tTG IgA positive or total IgA deficiency) underwent small bowel endoscopy with biopsies at Vilnius University Children Hospital to confirm or deny the diagnosis of coeliac disease. We get permission for this study from Lithuanian Bioethics Committee. Results. Two of 1000 children were... [to full text]
10
Buitkuvienė, Jūratė. "Kiaulių reprodukcijos ir kvėpavimo sindromo viruso (KRKSV) epidemiologiniai tyrimai Lietuvos šernų ir kiaulių populiacijose." Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2013. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20131104_101421-91409.
Full textAbstract:
Disertacinio darbo tikslas buvo imunologiniais ir molekuliniais metodais įvertinti kiaulių reprodukcijos ir kvėpavimo sindromo (KRKSV) infekcijos epidemiologinę situaciją 2008-2011 metų laikotarpiu Lietuvos šernų ir kiaulių populiacijose. Lietuvos kiaulininkystės ūkiuose atlikti KRKSV serologiniai tyrimai parodė, kad pakitusios kiaulių auginimo sąlygos, technologijos ir pritaikytos biologinio saugumo priemonės leido iki 10 kartų sumažinti KRKSV paplitimą Lietuvos kiaulių populiacijoje, kurioje KRKSV specifinius antikūnus turėjo 4,29 proc. tirtų kiaulių 12-oje iš 30-ties Lietuvos rajonų. Atlikus imunofermentinės analizės (IFA) metodo validaciją įrodyta, kad KRKSV IFA tyrimuose naudojamų IDEXX PRRS HerdChek, IDEXX PRRS X3, INGEZIM PRRS Europa komercinių rinkinių rezultatų svyravimai statistiškai nereikšmingi ir jie yra patikimi šernų ir kiaulių KRKSV serologinėje diagnostikoje.
Pirmą kartą Rytų Europoje nustatytas palyginti didelis 6,36 proc. specifinius antikūnus KRKSV turėjusių šernų kiekis 23 –juose Lietuvos rajonuose, kuris buvo net didesnis už kiaulių populiacijoje nustatytų serologiškai teigiamų kiaulių kiekį bei paplitimą. Pirmą kartą AT-nPGR su ORF5 ir ORF7 oligonukleotidiniais pradmenimis parodė, kad Lietuvoje šernai yra aktyvūs europietiškojo genotipo KRKSV nešiotojai ir pirmą kartą pasaulyje šernų KRKSV padermių ORF5 PGR produkto nukleotidų sekas pavyko susekvenuoti ir paskelbti GenBank duomenų bazėje (Nr. KC714037-KC714042 ). Iš Lietuvos šernų gautos ORF5... [toliau žr. visą tekstą]The objective of the present doctoral dissertation was to evaluate the epidemiological situation of porcine reproductive and respiratory syndrome (PRRSV) infection in the wild boar and pig populations between 2008 and 2011 in Lithuania by means of immunological and molecular methods. The serological studies of PRRSV carried out on the pig-breeding farms in Lithuania showed that the changed pig-breeding conditions, technologies and the adopted biosafety measures, enabled PRRSV prevalence in the pig population in Lithuania in which as much as 4.29 per cent of pigs under investigation had PRRSV-specific antibodies in 12 out of 30 Lithuanian regions, to be reduced tenfold. Validation of enzyme-linked immunosorbent assay (ELISA) method demonstrated, that commercial INGEZIM PRRS EU and IDEXX PRRS X3, IDEXX PRRS Herd Chek IFA kits variations in the results were not statistically significant and all the kits are suitable for serological diagnostics in Lithuania when investigating samples of blood serum of both pigs and wild boars. First time in Eastern Europe, investigations into PRRSV infection carried out a relatively large number, 6.36 per cent, of wild boars from 23 regions of Lithuania that had antibodies specific to this virus, which was even larger than the number and prevalence of serologically positive pigs determined in the pig population on the Lithuanian pig–breeding farms. It was for the first time that AT-nPGR with ORF5 and ORF7 oligonucleotide primers has shown... [to full text]