To see the other types of publications on this topic, follow the link: Antikūnai.
Journal articles on the topic 'Antikūnai'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the top 44 journal articles for your research on the topic 'Antikūnai.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Browse journal articles on a wide variety of disciplines and organise your bibliography correctly.
1
Ivaškevičius, Rimvydas, Inga Ivaškevičienė, and Vytautas Usonis. "Specifinių antikūnų prieš B. pertussis titrai gimdyvių ir virkštelių kraujyje." Acta medica Lituanica 21, no. 4 (March 17, 2015): 171–77. http://dx.doi.org/10.6001/actamedica.v21i4.3046.
Full textAbstract:
Įvadas. Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, sergamumas kokliušu plečiasi, nors skiepijimų apimtys nuo šios infekcijos ir yra didelės. Kokliušu serga įvairaus amžiaus asmenys, tačiau jis pavojingiausias naujagimiams ir pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikiams. Šiai vaikų amžiaus grupei apsaugą nuo kokliušo galėtų užtikrinti transplacentaliai gauti specifiniai antikūnai iš mamos organizmo. Tyrimo tikslas – nustatyti specifinių antikūnų prieš B. pertussis toksiną (anti–PT IgG) titrus gimdyvių ir kūdikių virkštelių kraujyje bei įvertinti tikėtiną naujagimių imlumą B. pertussis infekcijai. Tiriamieji ir tyrimo metodika. Siekiant įvertinti mamos ir naujagimio imunitetą kokliušui, buvo tiriamas gimdyvės ir virkštelės kraujas, jame nustatomi G klasės antikūnai prieš B. pertussis toksiną. Rezultatai. Iš viso išanalizuota 400 kraujo mėginių (200 gimdyvių ir 200 virkštelių), juose nustatytas anti–PT IgG kiekis. Beveik 87 % nėščiųjų buvo seronegatyvios, anti–PT IgG kiekis jų kraujyje siekė
2
Steponavičiūtė, Kristina, Ernesta Mačionienė, Laimutė Jurgauskienė, and Marius Miglinas. "PACIENTŲ PO INKSTO TRANSPLANTACIJOS ANTIKŪNŲ PRIEŠ ŽMOGAUS LEUKOCITŲ ANTIGENUS KORELIACIJA SU LABORATORINIŲ IR HISTOLOGINIŲ TYRIMŲ DUOMENIMIS." Medicinos teorija ir praktika 22, no. 3 (January 2, 2017): 223–27. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2016.035.
Full textAbstract:
Reikšminiai žodžiai: anti-ŽLA antikūnai, inksto transplantato atmetimas, Luminex technologija. Įvadas. Ūminis inksto transplantato atmetimas diagnozuojamas remiantis Banff kriterijais, į kuriuos įtraukti donorui specifiniai antikūnai ir histologiniai radiniai. Antikūnai prieš žmogaus leukocitų antigenus (anti-ŽLA antikūnai), tarp jų ir donorui specifiniai antikūnai, nustatomi Luminex technologija, kuri Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose (VUL SK) pradėta taikyti 2012 m. Mūsų atlikto tyrimo tikslas yra įvertinti anti-ŽLA antikūnų ryšį su histologiniais radiniais bei paanalizuoti gydymo taktikos parinkimą atsižvelgiant į imunologinio ir histologinio tyrimo rezultatus pacientams po inksto transplantacijos. Tyrimo medžiaga ir metodai. Atliktas retrospektyvinis tyrimas VUL SK. Tiriamųjų grupę sudarė 65 pacientai, kuriems 2014– 2015 m. atlikta inksto transplantato biopsija bei imunologinis tyrimas (Luminex, kryžminės dermės mėginys limfocitotoksiniu arba tėkmės citometrijos metodu) biopsijos metu. Į tyrimą pagal šiuos kriterijus įtrauktos 89 biopsijos. Rezultatai. Iš 89 histologinių tyrimų gauti atsakymai: norma – 1 (1,1 proc.), transplantato atmetimas – 39 (43,8 proc.), lėtinė nefropatija/glomerulopatija – 20 (22,5 proc), kita – 29 (32,6 proc.). Iš visų imunologinių tyrimų 46 buvo atlikti atrankine Luminex techologija (iš jų 32 (69,6 proc.) buvo teigiami), 24 – specifiškumo Luminex technologija (iš jų 21 (87,5 proc.) buvo teigiamas). Luminex teigiamoje grupėje histologiniai rezultatai pasiskirstė taip: ptc0 – 65 proc., ptc1 – 29,3 proc., ptc2 – 4,9 proc. (Luminex neigiamoje – ptc0 – 76,9 proc., ptc1 – 23,1 proc., ptc2 – 0 proc., p > 0,05); g0 – 61 proc., g1 – 29,3 proc., g2 – 7,3 proc., g3 – 2,4 proc. (Luminex neigiamoje grupėje – g0 – 84,6 proc., g1 – 15,4 proc., g2 and g3 – 0 proc., p > 0,05). Esant žymiam C4d teigiamumui (> 51 proc.), visais atvejais tiriant Luminex technologija gautas teigiamas atsakymas. GFG biopsijos metu nuo bazinio GFG Luminex teigiamoje grupėje vidutiniškai sumažėjo 2,8 ± 10,3 ml/min/1,73 m2, o Luminex neigiamoje grupėje vidutiniškai padidėjo 2,0 ± 12,2 ml/min/1,73 m2. GFG 3 mėn. po biopsijos Luminex teigiamoje grupėje vidutiniškai padidėjo 10,6 ± 24,3 ml/min/1,73 m2, o Luminex neigiamoje grupėje vidutiniškai padidėjo 6,8 ± 24,3 ml/min/1,73 m2 (p > 0,05). Papildomas imunosupresinis gydymas Luminex teigiamoje ir Luminex neigiamoje grupėse skirtas atitinkamai 53,7 proc. ir 38,5 proc. pacientų (p = 0,263), taip pat 92,1 proc. pacientų, kuriems histologiškai rastas atmetimas, ir 28 proc., kuriems atmetimo nerasta (p = 0,000). Išvados. Nors ir negauta statistiškai reikšmingo skirtumo, pastebima tendencija, jog Luminex teigiamoje grupėje dažniau nustatytas glomerulitas, peritubulinis kapiliaritas bei C4d teigiamumas. Papildomas imunosupresinis gydymas pacientams skirtas labiau atsižvelgiant į histologinius radinius nei į imunologinio tyrimo rezultatus.
3
Giedraitienė, N., A. Lisinskaitė, and A. Klimašauskienė. "NEUROBORELIOZĖ, IMITUOJANTI DEMIELINIZUOJANČIUS CENTRINĖS NERVŲ SISTEMOS SUSIRGIMUS: KLINIKINIAI ATVEJAI." Neurologijos seminarai 22, no. 77 (January 14, 2019): 219–23. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2018.27.
Full textAbstract:
Straipsnyje pristatomi du pacientai, sergantys neuroborelioze, kuriems kliniškai ir radiologiškai buvo įtariama demielinizuojanti centrinės nervų sistemos liga. Pirmoji pacientė skundėsi dešinės veido pusės nutirpimu, dvejinimusi akyse, galvos svaigimu, kurie truko apie pusę metų. Galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrime nustatyti hiperintensiniai susiliejantys židiniai, o regos sukeltųjų potencialų tyrime – prailgėjęs nervinio impulso perdavimas. Antrasis pacientas skundėsi kairės rankos nutirpimu, skausmu ir silpnumu, kurie truko kelias savaites. Stuburo kaklinės dalies MRT tyrime nustatyti demielinizacijos procesą primenantys hiperintensiniai židiniai, o galvos smegenų MRT – keli smulkūs hiperintensiniai židinukai. Abiem atvejais bendras smegenų skysčio tyrimas parodė limfocitinę citozę, padidėjusį baltymo kiekį. Serologiškai teigiami Borrelia burgdorferi antikūnų rezultatai nurodė persirgtą infekciją, tačiau likvore nustatyti IgM ir IgG klasės antikūnai patvirtino neuroboreliozės diagnozę. Klinikinių simptomų visuma, citologiniai, biocheminiai ir imunologiniai pokyčiai likvoro tyrime bei antibiotikoterapinio gydymo veiksmingumas abiems pacientams patvirtino neuroboreliozės diagnozę.
4
Arštikytė, Inesa, Irena Butrimienė, and Algirdas Venalis. "Autoimuniniu artritu sergančių biologine terapija gydomų pacientų stebėjimo duomenys (lietuvos reumatinių ligų biologinės terapijos duomenų bazės duomenys)." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 3.2 (June 10, 2015): 390–405. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.063.
Full textAbstract:
Reikšminiai žodžiai: biologinės terapijos registrai, biologinės terapijos duomenų bazės, gydymo tęstinumas, efektyvumas, saugumas. Darbo tikslas. Įvertinti biologinių vaistų gydymo tęstinumą ir identifikuoti gydymo keitimo priežastis Lietuvos reumatinių ligų biologinės terapijos duomenų bazės (BIOLIT) pacientams. Tyrimo medžiaga ir metodai. Buvo ištirti 386 anksčiau biologine terapija negydyti autoimuniniais artritais (AA) sergantys pacientai, kurių duomenys buvo įtraukti į BIOLIT. Ankiloziniu spondilitu (AS), reumatoidiniu (RA), psoriaziniu (PsA) ir juveniliniu artritu (JIA) sergančių pacientų duomenys buvo renkami prieš paskiriant gydymą bei viso gydymo metu nustatytais laikotarpiais. Vertinti demografiniai, vartojamų medikamentų, ligos aktyvumo ir funkcinio neįgalumo rodiklių duomenys. Analizuota biologinės terapijos vaistų skyrimo trukmė ir gydymo keitimo priežastys. Rezultatai. Geriausias gydymo tęstinumas pastebėtas tarp adalimumabu ir etanerceptu gydytų AA pacientų. Tarp visų AA pacientų, kuriems gydymas biologine terapija nebuvo keičiamas, ligos aktyvumas statistiškai reikšmingai sumažėjo po 3 mėnesių, o poveikis išliko viso gydymo metu. Nebuvo nustatyta koreliacijos tarp AA pacientų ligos aktyvumo ir naudotų biologinių vaistų, infliksimabo dozės, ligą modifikuojančių vaistų naudojimo ir metotreksato dozės. 143 pacientų kraujo serumai buvo tirti dėl antikūnių prieš vaistus ir vaistų koncentracijos. 3,7 proc. adalimumabu ir 9,8 proc. infliksimabu gydytų pacientų nustatyti teigiami antikūnų prieš vaistus titrai; antikūnai prieš etanerceptą nenustatyti nė viename iš tirtų kraujo serumų. Pagrindinės priežastys, dėl kurių gydymas turėjo būti keičiamas, – nepakankamas jo efektyvumas RA, AS ir PsA, nepageidaujami reiškiniai JIA pacientams. Prieš gydymo keitimą ilgiausiai buvo gydomi pegiliuotu certolizumabu, infliksimabu ir adalimumabu RA, infliksimabu – AS, etanerceptu – PsA ir JIA pacientai. 19,7 proc. AA pacientų nutraukė gydymą biologine terapija dėl nepageidaujamų reiškinių. Infekcijos buvo dažniausiai nustatomi nepageidaujami reiškiniai. Gydymo metu aktyvi tuberkuliozė buvo nustatyta 1,66 proc., o latentinė – 3,37 proc. pacientų. Išvados. BIOLIT duomenys atspindi realią Lietuvos gydymo biologine terapija situaciją. Ši duomenų bazė pritaikyta analizuoti gydymo tęstinumą, gydymo biologiniais vaistais keitimus.
5
K., Ryliškienė, Jatužis D., and Vaitkus A. "Naujoji specifinė migrenos profilaktika: monokloniniai antikūnai prieš CGRP ir jo receptorių." Neurologijos seminarai 23, no. 82 (January 1, 2020): 187–95. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2019.24.
Full textAbstract:
Migrena yra ilgai trunkanti priepuoliais pasireiškianti liga, turinti neigiamą poveikį ne tik sergančiojo gyvenimui, bet ir visuomenei. Daug metų dažnos ir lėtinės migrenos profilaktiniam gydymui buvo ir yra skiriami nespecifiniai vaistai, sukurti arterinei hipertenzijai, depresijai ar epilepsijai gydyti. Su kalcitonino genu susijusio peptido (angl. calcitonin gene-related peptide, CGRP) reikšmės migrenos patofiziologijai nustatymas pastarąjį dešimtmetį buvo vainikuotas naujos specifinės migrenos profilaktikai skirtos vaistų klasės – monokloninių antikūnų prieš CGRP ir jo receptorių – sukūrimu. Apžvalginiame straipsnyje supažindiname su naujos vaistų klasės klinikinių tyrimų rezultatais, toleravimu, saugumu ir skyrimo rekomendacijomis.
6
Moncevičiūtė-Eringienė, Elena. "Natūralus imunitetas atavistiniam endotoksinui eksperimentinėje onkologijoje ir žmogaus vėžio profilaktikoje (naujos koncepcijos apžvalga)." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 3.2 (June 10, 2015): 430–37. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.068.
Full textAbstract:
Reikšminiai žodžiai: vėžys, endotoksinas, imunitetas, profilaktika, koncepcija. Daugiamečiai natūralaus imuniteto endotoksinui tyrimai, pradedant nuo 1970 m., atlikti Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Profilaktinės imunologijos laboratorijoje, parodė, kad natūralaus imuniteto funkcijos tiek imunostimuliuotų, tiek imunosupresuotų organizmų yra glaudžiai susijusios su specifiniais IgM klasės natūraliais antikūnais (IgMNA) enterobakteriniam bendram antigenui (EBA), esančiam žarninės grupės mikroorganizmų išorinėje membranoje, t. y. endogeniniai ar spontaniniai antikūnai gram-neigiamos bakterijos Alcaligenes faecalis 415 lipopolysacharido molekulėms, vadinamoms endotoksinu (IgMNAE). Šie duomenys, remiantis mūsų anksčiau sukurtos vėžio kilmės rezistentiškumo teorijos biologiniais dėsniais (rezistentiškumas ir atavizmas), leido pasiūlyti bendrą hipotezę apie „snaudžiančio“ atavistinio endotoksino galimą aktyvaciją ir svarų vaidmenį vėžio patologijoje navikinėms ląstelėms tampant savarankiška parazitine populiacija. Hipotezės išvados buvo ekstrapoliuotos į žmogaus vėžio profilaktiką. 1979 ir 1982 m. tirtų 2 223 sveikų žmonių (kraujo donorų ir ne donorų) kraujo serumo IgMNAE duomenys, nustatyti precipitacijos reakcijos agaro gelyje ir autoimunografijos metodais, buvo įvertinti vėžio ligotumo atžvilgiu. Turėję IgMNAE žmonės po 15–30 metų susirgo onkologinėmis ligomis atitinkamai procentine išraiška 1/3 mažiau (5 proc.) negu jų neturėję (p < 0,05). Gauti duomenys leidžia apibendrinti, kad natūralaus imuniteto endotoksinui mechanizme galima įžvelgti organizmo homeostazės apsauginę reakciją. IgMNAE aukštas lygis pagal paveldo programą turėtų stabdyti kancerogenais pažeistų ląstelių evoliucijos eigoje „paslėpto“ ląstelės gelmėse ir kancerogenezės procese „atgyjančio“ parazitizmo nešėjo atavistinio endotoksino veikos suaktyvėjimą, būtiną vėžinių ląstelių išgyvenimui ir metastazavimui, bet antagonistišką sveikoms kūno ląstelėms. Todėl natūralaus imuniteto endotoksinui stimuliacija pagamintomis vakcinomis prieš atavistinį endotoksiną gali būti naudinga vėžio prevencijoje žmonėms su žemu natūralaus imuniteto lygmeniu ir taip pat kuriant imunoterapinius metodus, siekiant sustabdyti navikinių ląstelių endogeninį parazitizmą.
7
Rutkauskaitė, G., R. Masaitienė, J. Dadonienė, and D. Jatužis. "Dauginis galvinių nervų pažeidimas, sergant Churgo-Strausso sindromu: klinikinis atvejis." Neurologijos seminarai 23, no. 80 (December 2, 2019): 92–97. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2019.14.
Full textAbstract:
Churgo-Strausso sindromas (CSS), dar žinomas kaip eozinofilinė granulomatozė su poliangitu, yra smulkiųjų ir vidutinių kraujagyslių vaskulitas, pradinėse stadijose pasireiškiantis lėtiniu rinosinusitu, bronchine astma ir hipereozinofilija periferiniame kraujyje. Sindromą pirmą kartą 1951 m. aprašė Jacobas Churgas ir Lotte Straussas. Histologiškai stebima eozinofilinė infiltracija audiniuose, nekrotizuojantis vaskulitas ir eozinofilinis-granulomatozinis uždegimas. Susirgimo patogenezė nėra iki galo žinoma, tačiau nustatytas genetinis polinkis, ryšys su HLA-DRB4. Iki 40 % pacientų nustatomi antineutrofiliniai citoplazminiai antikūnai (ANCA), todėl CSS priskiriamas ANCA asocijuotų vaskulitų grupei. CSS gali pažeisti beveik bet kurią organų sistemą, taip pat ir nervų. Nervų sistemos pažeidimai nustatomi iki 70 % CSS pacientų, nors galvinių nervų pažeidimas yra ypač retas. Pacientai gydomi gliukokortikoidais, imunosupresantais. Šiame straipsnyje pristatomas CSS sergančios 68 m. moters klinikinis atvejis, kuriai, praėjus 12 m. nuo ligos pradžios, pasireiškė dauginės galvinių nervų mononeuropatijos.
8
Tamašauskas, Oldas, and Ieva Šiaudinytė. "Žmogaus chorioninio gonadotropino reikšmė klinikinėje praktikoje." Lietuvos chirurgija 12, no. 4 (January 1, 2013): 238–42. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2013.4.2839.
Full textAbstract:
Žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG) koncentracijos nustatymas dažniausiai naudojamas ankstyvo nėštumo diagnostikai, trukmei nustatyti bei nėštumui stebėti. Be to, HCG yra vertingas diagnozuojant savaiminį persileidimą, nesivystantį arektopinį nėštumą. Šis hormonas leidžia prenataliai įvertinti vaisiaus apsigimimų riziką. Taip pat hCG labai svarbus trofoblastinių ligų ir tam tikrų lokalizacijų vėžio diagnostikai, gydymo efektyvumo vertinimui. Retai, tačiau galimi ir klaidingai teigiamityrimų rezultatai dėl analitinių klaidų, tyrimams naudojamų įrenginių, prietaisų gedimų ar tam tikrų kraujyje esančių medžiagų (pvz.: heterofiliniai antikūnai, autoantikūnai, reumatoidinis faktorius, taip pat bilirubinas, hemoglobinas ar lipidai galilemti klaidingus, netikslius tyrimo rezultatus), todėl svarbu įvertinti ne vieno tyrimo rezultatus, o bendrą klinikinį vaizdą, visą surinktą informaciją ir apsvarstyti visas klinikinės diagnozės galimybes.Reikšminiai žodžiai: žmogaus chorioninis gonadotropinas, hCG, ektopinis nėštumas, klaidingai teigiamas rezultatas, Immulite2000, nėštumo diagnostika.The significance of human chorionic gonadotropin in clinical practice pregnancy, assess its duration and observe its course. In addition, hCG is a valuable tool in the diagnostics of miscarriage, nondeveloping foetus or ectopic pregnancy. The measurements of this hormone allow to suspect the possible risk of foetalabnormalities. hCG is also used to diagnose and follow the course of particular types of cancer and diseases of throphoblastic origin. Rarely, though, it is possible that false positive results ensue due to failures of analysis, malfunction of laboratory equipment or particular substances circulating in the blood, i.e. heterophilic antibodies, autoantibodies, the rheumatoid factor, bilirubin, haemoglobin or lipids could possibly lead to false test results. Taking into consideration all the previously mentionedissues, it is always important to assess the whole clinical status of the patient, to gather all the possible information and to consider various diagnostic approaches and not to rely too heavily on one laboratory test.Key words: human chorionic gonadotropin, ectopic pregnancy, hCG, false-positive rezult, Immulite2000, pregnancy diagnostics
9
Malickaitė, Radvilė, Aldona Stanevičienė, Kęstutis Ručinskas, Laimutė Jurgauskienė, Saulius Miniauskas, and Vytautas Sirvydis. "Imuninė sensitizacija po dirbtinės širdies prijungimo." Lietuvos chirurgija 5, no. 3 (January 1, 2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.3.2208.
Full textAbstract:
Radvilė Malickaitė1,2, Aldona Stanevičienė2, Kęstutis Ručinskas1,2, Laimutė Jurgauskienė1,2, Saulius Miniauskas1,2, Vytautas Sirvydis1,21 Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: radvile.malickaite@santa.lt Tikslas Įvertinti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centre atliekamos dirbtinės širdies implantavimo procedūros įtaką imuninei širdies laukiančių recipientų būklei ir palyginti gautus rezultatus su kitų centrų duomenimis. Ligoniai ir metodai Ištirta aštuonių potencialių širdies recipientų, kurių kraujotaka buvo palaikoma dirbtinės širdies skilvelio (DŠS), imuninių rodiklių dinamika: prieš DŠS implantavimą ir praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui po operacijos. Nustatytas periferinio kraujo imunokompetentinių ląstelių CD3+CD4+ ir CD3+CD8+ skaičius, Apo-1/FAS (CD95) ekspresija CD4+ ir CD8+ limfocitų paviršiuje, viduląstelinė aktyvi kaspazė-3 ir sensitizacija HLA antigenams. Rezultatai Po DŠS prijungimo atsiranda limfocitų T helperių (CD3+CD4+) skaičiaus trūkumas, ryškesnis pacientų, kuriems implantuotas išorinis dirbtinis skilvelis. Numanomas ląstelių praradimo mechanizmas yra apoptozės indukcija. Nepaisant ilgalaikio DŠS prijungimo ir pakartotinių kraujo produktų perpylimų (lentelė), antikūnai prieš HLA sistemos antigenus daugumai pacientų nesigamino: sensitizacija nustatyta tik dviem iš aštuonių pacientų (gavusių santykiškai daugiau kraujo produktų). Išvada Sensitizacija apsunkina pacientų gydymą, ypač vengtini kraujo produktai. Patartina naudoti leukofiltruotus kraujo produktus. Pagrindiniai žodžiai: dirbtiniai širdies skilveliai, imunologinė sensitizacija, apoptozė Comparison of quality of life and physical condition of heart failure Radvilė Malickaitė1,2, Aldona Stanevičienė2, Kęstutis Ručinskas1,2, Laimutė Jurgauskienė1,2, Saulius Miniauskas1,2, Vytautas Sirvydis1,21 Vilnius University Clinic of Cardiovascular Diseases, Cardiac Surgery Centre,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: radvile.malickaite@santa.lt Objective This study was designed to characterize alterations in the immune system of patients who received artificial heart (AH) placement therapy for end-stage heart failure as a bridge to heart transplantation at the Vilnius University Cardial Surgery Centre. Patients and methods Immunological studies were performed in 8 pts awaiting cardiac transplantation with AH assist (7 of them were transplanted after 75–1050 days of support). Immunological indices before AH placement and after one month of mechanical assistance (period free from infection) were compared. Fluorochrome-labeled Mabs were used for immunophenotypic analysis of circulating T cells and apoptocic activity evaluation. Antibodies against HLA class I molecules were detected by a standard microlymphocytotoxic test. Results AH recipients showed relative lymphopenia, reduction in CD4 T cell counts, a decreased CD+4+ / CD8+ ratio. Six of the eight recipients with long-term support did not produce HLA antibodies despite receiving blood products during support. Conclusions In conclusion, these results suggest that reduction in CD4+ T cell levels accompanying AH support may increase the prevalence of infectious complications and HLA sensitization. Key words: heart-assist devices, immune, sensitization, apoptosis
10
Čemerkaitė, J., I. Kaukėnaitė, and R. Liutkevičienė. "Optinio neuromielito spektro sutrikimas: epidemiologija, patogenezė, diagnostika, gydymas, prognozė." Neurologijos seminarai 25, no. 87 (July 1, 2021): 20–29. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2021.03.
Full textAbstract:
Optinio neuromielito spektro sutrikimas (angl. Neuromyelitis optica spectrum disorder, NMOSD) yra reta uždegiminė demielinizuojanti centrinės nervų sistemos (CNS) liga, pažeidžianti regos nervus ir nugaros smegenis. Pagrindinis NMOSD patogenetinis mechanizmas yra akvaporino-4 (AQP4), integralaus astrocitų plazminės membranos baltymo, ir antikūnų prieš akvaporiną-4 (AQP4-IgG) sąveika. Sergamumas NMOSD svyruoja nuo 0,039 iki 0,73/100 000 suaugusių gyventojų ir yra didžiausias Afrikoje bei Azijoje. Dažniausiai liga diagnozuojama 32-45 m. amžiuje, moterys serga dažniau. Kliniškai liga gali pasireikšti labai įvairiai. Tai priklauso nuo pažeistų CNS struktūrų. Dažniausiai pažeidžiamos vietos, kuriose AQP4 ekspresija yra gausiausia: nugaros smegenys, regos nervas, dorsalinė pailgųjų smegenų dalis, smegenų kamienas, gumburas ir pogumburis. Liga prasideda optinio neurito arba skersinio mielito simptomais, kiek rečiau – šių ligų deriniu. NMOSD diagnostika remiasi klinikiniais požymiais, magnetinio rezonanso tomografijos radiniais ir AQP4-IgG antikūnų nustatymu kraujo serume. Pradinis ūmaus NMOSD gydymas yra didelės metilprednizolono dozės, t. y. 1 gramas intraveniškai, tęsiamas nuo 3 iki 5 dienų. Recidyvų prevencijai išskiriami trys pirmo pasirinkimo vaistai: azatioprinas, mikofenolato mofetilis ir rituksimabas. Naujausiuose randomizuotuose klinikiniuose tyrimuose įrodytas ir kitų monokloninių antikūnų, tokių kaip inebilizumabas, satralizumabas, tocilizumabas ir ekulizumabas, skyrimo palaikomajam NMOSD gydymui efektyvumas ir saugumas. Veiksniai, lemiantys blogesnę ligos prognozę, yra pirmo priepuolio sunkumas, didesnis recidyvų skaičius per pirmuosius dvejus metus, vyresnis amžius ligos pradžioje, sąsajos su kitais autoimuniniais sutrikimais. Mirštamumas per pirmuosius dešimt metų po ligos diagnozavimo siekia 20-25 %. COVID-19 pandemijos metu iškyla daug iššūkių, susijusių su NMOSD pacientų ligos recidyvais, padidėjusia infekcijos rizika ir gydymo taktikos parinkimu šiuo kritiniu laikotarpiu.
11
M., Vaišvilas, Mameniškienė R., and Barkauskienė A. "Anti-Yo antikūnų sukelta paraneoplastinė smegenėlių degeneracija. Atvejų pristatymas ir literatūros apžvalga." Neurologijos seminarai 24, no. 83 (January 1, 2020): 61–67. http://dx.doi.org/10.29014/10.29014/ns.2020.08.
Full textAbstract:
Paraneoplastiniai neurologiniai sindromai (PNS) – grupė ligų, kai neurologinį sindromą sukelia ne tiesioginis naviko ar masės efektas centrinei ar periferinei nervų sistemai, o autoimuninis organizmo atsakas į naviką arba medžiagas, kurias išskiria naviko ląstelės. PNS yra retesni už tiesiogines, metastazines ir su gydymu susijusias vėžio komplikacijas, tačiau svarbūs, kadangi sukelia sunkius neurologinius pažeidimus ir didina mirtingumą pacientams, kuriems vėžio diagnozė nenustatyta. Paraneoplastinė anti-Yo antikūnų sukelta smegenėlių degeneracija siejama su specifiniu poūmės eigos progresuojančiu neurologiniu sindromu, nespecifiniais pakitimais vaizdiniuose tyrimuose ir ligos eigoje aptinkamais ginekologiniais piktybiniais navikais vyresnėms moterims. Nepaisant daugelio agresyvaus gydymo galimybių, pasveikimo prognozė yra abejotina. Straipsnyje pristatome du paraneoplastinės smegenėlių degeneracijos atvejus ir pateikiame literatūros apžvalgą.
12
Vaišvilas, M., R. Mameniškienė, and A. Barkauskienė. "Anti-Yo antikūnų sukelta paraneoplastinė smegenėlių degeneracija. Atvejų pristatymas ir literatūros apžvalga." Neurologijos seminarai 24, no. 83 (January 1, 2020): 61–67. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2020.08.
Full textAbstract:
Paraneoplastiniai neurologiniai sindromai (PNS) – grupė ligų, kai neurologinį sindromą sukelia ne tiesioginis naviko ar masės efektas centrinei ar periferinei nervų sistemai, o autoimuninis organizmo atsakas į naviką arba medžiagas, kurias išskiria naviko ląstelės. PNS yra retesni už tiesiogines, metastazines ir su gydymu susijusias vėžio komplikacijas, tačiau svarbūs, kadangi sukelia sunkius neurologinius pažeidimus ir didina mirtingumą pacientams, kuriems vėžio diagnozė nenustatyta. Paraneoplastinė anti-Yo antikūnų sukelta smegenėlių degeneracija siejama su specifiniu poūmės eigos progresuojančiu neurologiniu sindromu, nespecifiniais pakitimais vaizdiniuose tyrimuose ir ligos eigoje aptinkamais ginekologiniais piktybiniais navikais vyresnėms moterims. Nepaisant daugelio agresyvaus gydymo galimybių, pasveikimo prognozė yra abejotina. Straipsnyje pristatome du paraneoplastinės smegenėlių degeneracijos atvejus ir pateikiame literatūros apžvalgą.
13
Gaižauskienė, Birutė, Deividas Dragatas, and Rima Lukoševičienė. "Lėtinio kosulio diferencinė diagnostika. Toksokarozė. Klinikinis atvejis." Lithuanian General Practitioner 25, no. 5 (May 18, 2021): 345–48. http://dx.doi.org/10.37499/lbpg.693.
Full textAbstract:
Lėtinis kosulys yra dažnas pacientų skundas, kurį gali sąlygoti įvairios priežastys. Viena priežasčių yra toksokarozė, kuri pažeidžia įvairius organus, gali būti periodiškai atsinaujinantys simptomai, kurie tęsiasi ilgai: dusulys, švokštimas ir lėtinis sausas kosulys, regos sutrikimai ir kt. [1]. Liga diagnozuojama remiantis anamneze, klinikinio tyrimo ir laboratorinių tyrimų duomenimis, patvirtinama nustačius žmogaus IgG antikūnus prieš toksokarozės sukėlėją. Skiriamas specifinis antihelmintinis gydymas albendazoliu [1]. Šiame straipsnyje pristatomas klinikinis atvejis apie visceralinę toksokarozės formą, kai buvo pažeisti plaučiai.
14
Čibirkaitė, Agnė, Beata Kairytė, Evelina Bučionytė, Rūta Radavičiūtė, and Rosita Kiudelienė. "VAIKŲ EVANSO SINDROMAS. KLINIKINIS ATVEJIS." Health Sciences 31, no. 1 (February 6, 2021): 55–58. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.011.
Full textAbstract:
Evanso sindromas (ES) yra reta, gyvybei grėsmę kelianti autoimuninė būklė, kurios tikslus paplitimas pasaulyje nėra žinomas. Šis sindromas manifestuoja pasikartojančiais imuninės trombocitopenijos (ITP) ir autoimuninės hemolizinės anemijos (AIHA) epizodais. Kiek rečiau pacientams pasireiškia imuninė neutropenija. Ši būklė gydoma, skiriant intraveninį imunoglobuliną, sisteminius kortikosteroidus, mononuklearinius antikūnus (rituksimabą) ar kitus, rezervinius, gydymo metodus. ES prognozė priklauso nuo sindromo etiologijos bei atsako į gydymą. Šiame straipsnyje pristatomas ES klinikinis atvejis. Pacientei sindromas pasireiškė dviem ITP epizodais, po kurių trečiąjį kartą pacientė atvyko manifestavus AIHA epizodui. Diagnozuotas ES. Taikytas gydymas intraveniniu imunoglobulinu (IVIG), gliukokortikoidais bei rituksimabu. Pasiekta remisija.
15
Valiūtė, Silvija Valdonė, and Julija Užkurnienė. "Skydliaukės funkcija ir astmos kontrolė. Ar tai susiję?" Lithuanian General Practitioner 24, no. 10 (December 11, 2020): 712–16. http://dx.doi.org/10.37499/lbpg.604.
Full textAbstract:
Astma – viena labiausiai paplitusių sunkių lėtinių uždegiminių kvėpavimo takų ligų. Publikuotų mokslinių tyrimų duomenimis, skydliaukės funkcija gali turėti poveikį astmos eigai bei jos kontrolei. Tiek skydliaukės hipofunkcija, tiek hiperfunkcija gali sąlygoti kvėpavimo funkcijos susilpnėjimą, tačiau poveikio mechanizmai skiriasi. Motinos skydliaukės funkcija gali turėti įtakos besivystančiam vaisiui. Įdomu, kad astma gali sąlygoti antikūnų prieš skydliaukę gamybą. Nors tyrimai, nagrinėjantys skydliaukės funkcijos ir astmos ryšį vyksta jau seniai, tačiau, apžvelgus jų prieštaringus rezultatus, vis dar negalime atsakyti į klausimus, ar tikslinga tirti skydliaukės funkciją sergantiesiems bronchų astma
16
Klinavičiūtė, Ieva, Rūta Pangonytė–Kiuberienė, and Dalia Jarušaitienė. "Kogano sindromas. Dažniausi regos ir klausos organų funkcijos sutrikimai." Lithuanian General Practitioner 25, no. 1 (January 18, 2021): 30–34. http://dx.doi.org/10.37499/lbpg.616.
Full textAbstract:
Kogano sindromas – tai reta, autoimuninė, multisisteminė liga, kuri skirstoma į tipinę ir atipinę formas. Sindromas dažniausiai pažeidžia regos, klausos ir pusiausvyros organus. Kliniškai ši liga pasireiškia abipusiu intersticiniu keratitu, uveitu, konjunktyvitu, skleritu, episkleritu, tinklainės vaskulitu, neurosensoriniu klausos praradimu, pusiausvyros sutrikimu ir tinitu. Patogenezė nėra pakankamai ištirta, tačiau daugėja įrodymais pagrįstų tyrimų, kurie siejami su autoimuniniu organizmo atsaku. Kogano sindromo diagnostika remiasi klinikine išraiška, antigeno–antikūno sąveikos nustatymu laboratoriniuose tyrimuose. Šių dienų pagrindinis rekomenduojamas gydymas yra kompleksinė terapija skiriant steroidus ir imunosupresinius medikamentus kartu. Siekiant pagerinti paciento gyvenimo kokybę, esant klausos sutrikimui, implantuojamas kochlearinis implantas.
17
Pavinič, Jelena, Laurynas Rimševičius, and Marius Miglinas. "KLAIDINGAI TEIGIAMAS ŽMOGAUS IMUNODEFICITO VIRUSO TESTAS – AR TAI KLIŪTIS INKSTO TRANSPLANTACIJAI?" Medicinos teorija ir praktika 22, no. 3 (January 2, 2017): 259–60. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2016.043.
Full textAbstract:
Reikšminiai žodžiai: inksto transplantacija, žmogaus imunodeficito virusas. Į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Nefrologijos ir inkstų transplantacijos skyrių atvyko 52 metų recipientė inksto transplantacijai iš kadaverinio donoro. Atliekant potencialaus recipiento ištyrimą prieš inksto transplantaciją, rasta teigiama žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) reakcija. Nustatant ŽIV p24 antigeną ir antikūnus prieš ŽIV 1 ir 2 tipą (Combo metodas), reakcija buvo stipriai teigiama, tačiau papildomai tiriant ŽIV antigenus imunofermentinės analizės (IFA) metodu, gautas neigiamas atsakymas. Padaryta prielaida, kad klaidingai teigiama reakcija pasireiškė dėl autoantikūnų, būdingų sisteminei raudonajai vilkligei. Taip pat klaidingai teigiami ŽIV tyrimai gali pasitaikyti tarp pacientų, sergančių reumatoidiniu artritu, virusiniais hepatitais, įvairiomis onkologinėmis, piktybinėmis hematologinėmis ir autoimuninėmis ligomis. Siekiant užtikrinti tinkamą gydymą, reikiamu laiku rekomenduojamas atidus ir etapinis pacientų ištyrimas esant teigiamai ŽIV reakcijai.
18
Stašaitytė, A., T. Vanagas, V. Danielius, G. Jurkevičienė, and R. Balnytė. "Anti-LGI1 autoimuninis encefalitas. Klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga." Neurologijos seminarai 25, no. 87 (July 1, 2021): 51–57. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2021.08.
Full textAbstract:
Anti-LGI1 encefalitas yra reta autoimuninio limbinio encefalito forma. Kadangi klinikiniai šios ligos požymiai panašūs į kitų tipų encefalitus, dažniausiai susijusius su paraneoplastiniu procesu ar endokrininiu sutrikimu, yra būtinas nuodugnus ištyrimas dėl onkologinės ar endokrininės ligos, siekiant teisingai nustatyti diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą. Pristatome klinikinį atvejį apie 63 m. pacientės ligos diagnozės nustatymą ir gydymą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Neurologijos klinikoje dėl galimai epileptinės kilmės sąmonės sutrikimo. Dėl atminties sutrikimų, židininių traukulių su sutrikusia sąmone, kognityvinių sutrikimų ir tipiškų pokyčių, stebimų smegenų MRT, yra įtariamas limbinis encefalitas. Išsamus ištyrimas leidžia atmesti paraneoplastinius procesus ar endokrininius sindromus, o likvore esančių antikūnų paletės tyrimas patvirtina autoimuninio anti-LGI1 encefalito diagnozę. Skirtas gydymas gliukokortikoidais ir intraveniniu imunoglobulinu leidžia pasiekti gerų rezultatų.
19
Umbrasaitė, Solveiga, and Kęstutis Versockas. "Respiracinio sincitinio viruso infekcijos aktualumas vaikų kardiochirurgijoje." Lietuvos chirurgija 5, no. 3 (January 1, 2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.3.2227.
Full textAbstract:
Solveiga Umbrasaitė, Kęstutis VersockasVilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: solveigaum@takas.lt Įvadas / tikslas Respiracinis sincitinis virusas (RSV) yra dažniausia apatinių kvėpavimo takų infekcijos priežastis, ypač naujagimiams ir kūdikiams. Tarp vaikų, kuriems yra padidėjusi sunkios RSV infekcijos formos rizika, yra turinčių įgimtą širdies ydą. Ši rizika yra dar didesnė atliekant širdies operacijas. Šio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kiek yra infekuotų RSV vaikų tarp patenkančių į stacionarą operaciniam gydymui. Metodai ir rezultatai Specifiniai RSV imunoglobulinų testai buvo atlikti 32 vaikų grupėje (iš kurių 9 naujagimiai ir 23 kūdikiai). Teigiamų IgG antikūnų rasta 12 atvejų (41%), teigiamų IgM antikūnų – vienu. Išvados RSV infekuotų vaikų yra gana daug; dėl to tikslinga tęsti tyrimus. Kitas žingsnis būtų išsiaiškinti RSV infekcijos įtaką perioperacinei pacientų būklei ir pasyvios imunoprofilaktikos palivizumabu tikslingumą. Pagrindiniai žodžiai: respiracinis sincitinis virusas, įgimtos širdies ydos, imunoprofilaktika Relevance of RSV infection in children’s cardiac surgery Solveiga Umbrasaitė, Kęstutis VersockasVilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: solveigaum@takas.lt Background / objective Respiratory syncytial virus (RSV) is the most common cause of lower respiratory tract infections, especially in newborns and children under one year of age. Among children at a higher risk of a severe form of RSV infection are children with congenital heart disease. This risk is higher in case of heart operation.The purpose of this research was to reveal the incidence of RSV-infected patients among those admitted for surgical treatment. Methods and results Specific RSV immunoglobulin tests were performed for a group of 32 children (9 newborns and 23 infants). Positive IgG antibodies were found in 12 cases (41%) and positive IgM antibodies in one case. Conclusions The incidence of RSV-infected children is quite high; therefore, it is purposeful to continue research. The next step would be to reveal the influence of RSV infection on the perioperative condition of patients and the expediency of passive imunoprophylaxis with palivizumab. Key words: respiratory syncytial virus, congenital heart disease, imunoprophylaxis
20
Kovalevska, Mariola, and Dainora Kubiliūtė. "WEGENERIO GRANULOMATOZĖ. KLINIKINIS ATVEJIS." Visuomenės sveikata 28, no. 5 (November 29, 2018): 60–65. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2018.060.
Full textAbstract:
Wegenrio granulomatozė, kitaip vadinama granulomatoze su poliangitu, priklauso su antikūnų prieš neutrofilų citoplazmos antigenus susijusių vaskulitų grupei. Ji, pagal 1994 metais Chapel Hillyje vykusiame konferencijos susitarime priimtą vaskulitų skirstymą, pažeidžia smulkiąsias kraujagysles. Granulomatoze su poliangitu serga įvairaus amžiaus žmonės, bet dažniausiai liga manifestuoja ketvirtą – penktą dešimtmetį. Ilgai laikoma blogos prognozės liga, taikant šiuolaikinį, inovatyvų gydymą ir atsiradus naujiems vaistams, Wegenerio granulomatozė buvo ištraukta iš blogos prognozės ligų sąrašo. Pacientų išgyvenamumo vidurkis, lyginant su mikroskopinio poliangito išgyvenamumo vidurkiu, padidėjo. Kliniškai Wegenerio granulomatozė prasideda į gripą panašiais požymiais: bendru silpnumu, karščiavimu, galvos skausmais, apetito stoka. Vėliau pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų, plaučių, inkstų bei virškinimo trakto pažeidimas. Pusei iš sergančių šia liga pacientų pasireiškia odos bėrimas (hemoraginis bėrimas, poodiniai mazgai). Taip pat gali būti stebimas nervų sistemos pakenkimas. Pateikiame Wegenerio granulomatozės atvejį, kuriame matyti, kaip laiku pradėjus specifinį gydymą galima stebėti pažeistos inkstų funkcijos atsistatymą, bendros ligonio būklės pagerėjimą bei klastingos ligos atkryčio atsiradimą.
21
Baltrūnaitė, Jūratė, Rimantas Norkūnas, Andrius Karpavičius, and Audrius Gradauskas. "BLUŽNIES CISTOS: KLINIKINIS ATVEJIS IR LITERATŪROS APŽVALGA." Medicinos teorija ir praktika 22, no. 4 (January 10, 2017): 408–12. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2016.067.
Full textAbstract:
Reikšminiai žodžiai: blužnies cista, neparazitinė blužnies cista, blužnies pseudocista, splenektomija. Blužnies cistos – reta liga. Jos klasifikuojamos į tikrąsias, kurios išklotos epiteliu, ir pseudocistas. Pastarosios dažniausiai nesukelia simptomų ir sietinos su buvusia blužnies trauma, infekcija ar infarktu. Šiame straipsnyje pateikiame retą gigantinės simptominės blužnies pseudocistos klinikinį atvejį. Pacientė hospitalizuota į Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (VMKL) Abdominalinės chirurgijos skyrių dėl kliniškai ir ultragarsu diagnozuoto lėtinio kalkuliozinio cholecistito. Iš anamnezės prieš 2 metus pilvo organų kompiuterinės tomografijos metu buvo nustatytas 10 x 8 x 9 cm dydžio blužnies cistinis darinys apkalkėjusia kapsule. Stebint ambulatoriškai, darinys nedidėjo. Pacientė buvusias pilvo traumas neigė. Echinoccocus gr. IgG antikūnų titras buvo neigiamas. Pacientė operuota, atlikta laparoskopinė cholecistektomija su simultanine totaline splenektomija atviru būdu per pjūvį kairėje pošonkaulinėje srityje. Pathistologinis tyrimas patvirtino neparazitinės blužnies pseudocistos diagnozę. Dalinė splenektomija, tausojanti blužnies parenchimą, yra „auksinis standartas“ gydant simptomines ar dideles blužnies pseudocistas. Totalinė splenektomija, laparoskopiniu arba atviru būdu, turėtų būti atliekama, kai blužnies cistos lokalizacija ar dydis neleidžia jos saugiai pašalinti.
22
Mažeikaitė, Ieva, Gintarė Kumžaitė, and Danutė Povilėnaitė. "MIKROSKOPINIS POLIANGITAS. KLINIKINIS ATVEJIS." Medicinos teorija ir praktika 22, no. 2 (May 13, 2016): 189–92. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2016.029.
Full textAbstract:
Reikšminiai žodžiai: mikroskopinis poliangitas, ANCA, aortos aneurizma, širdies tamponada. Pristatome klinikinį atvejį 68 m. moters, kuri pirmą kartą kreipėsi į gydytojus 2003 m. dėl nepastovių, migruojančių sąnarių skausmų. 2008 m. dėl inkstų funkcijos sutrikimo atlikta biopsija, nustatytas židininis pusmėnulinis sklerozuojantis glomerulonefritas, asocijuotas su antineutrofilinių citoplazminių antikūnų (angl. antineutrophil cytoplasmic autoantibodies) buvimu. Diagnozuotas mikroskopinis poliangitas, paskirta prednizolono ir ciklofosfamido pulsterapija. Praėjus keturiems mėnesiams po prednizolono nutraukimo, atsirado plaštakų ir kelių sąnarių skausmai. Skirtas gydymas prednizolonu, azatioprinu, fosinopriliu (hipertenzijos korekcijai), vaistų dozės buvo koreguojamos atsižvelgiant į ligos eigą ir inkstų funkcijos rodiklius. 2014 m. diagnozuota antrinė sensomotorinė distalinė galūnių polineuropatija. 2015-05-10 pacientė kreipėsi dėl stiprių nugaros skausmų, kurie prasidėjo prieš 3 mėnesius. Įtarus aortos aneurizmą, atlikta krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos angiografija, nustatyta aortos kylančiosios dalies aneurizma be disekacijos požymių ir daugybiniai kompresiniai slankstelių lūžiai (krūtininiai 6–10, 12). Dėl sunkios būklės kardiochirurginė intervencija kontraindikuotina. 2015-05-11 diagnozuotas galvos smegenų infarktas, somnolencija, lengva tetraparezė. 2015-06-04 nustatyta kairės kojos ūminė giliųjų venų trombozė. 2015- 06-23 plyšo kylančiosios aortos aneurizma, susidarė hemoperikardas ir išsivystė širdies tamponada, gaivinimo priemonės neefektyvios – konstatuota pacientės mirtis. Šiame straipsnyje pateikiame klinikinio atvejo analizę – pacientės, sergančios mikroskopiniu poliangitu, kuris pasireiškė sunkiomis ir retomis komplikacijomis.
23
Tilindytė, E., I. Muliuolis, and R. Samaitienė. "Autoimuninis encefalomielitas (MOG asocijuotas) su aktyvia ligos dinamika vaizdiniuose tyrimuose ir minimalia klinikine simptomatika." Neurologijos seminarai 23, no. 80 (December 2, 2019): 86–91. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2019.13.
Full textAbstract:
Anti-MOG asocijuotas encefalomielitas yra uždegiminė demielinizuojanti liga, kurios metu paciento serume nustatomi autoantikūnai prieš mielino oligodendrocitų glikoproteiną (MOG). MOG spektro susirgimams priskiriamos šios patologijos: optinis neuritas, mielitas, smegenų arba smegenų kamieno encefalitas ir ūminis diseminuotas encefalomielitas. Dažniausiai liga pirmą kartą manifestuoja kaip ūminis diseminuotas encefalomielitas, rečiau – kaip optinis neuritas. Būdinga progresuojanti encefalopatija ir įvairialypė židininė neurologinė simptomatika: dirglumas, sąmonės sutrikimas, silpnumas, sensorikos sutrikimai, tuštinimosi, šlapimo pūslės disfunkcija, spazmiškumas, hiperrefleksija, teigiamas Babinskio refleksas, parezės, smegenėlių ataksija, galvinių nervų neuropatijos, nugaros smegenų disfunkcija (skersinis mielitas). Gydymui naudojami gliukokortikoidai, dažniausiai stebimas greitas atsakas. Jei ligos eiga recidyvuojanti, siūloma gydyti intraveniniu imunoglobulinu, azatioprinu, mikofenolato mofetiliu, rituksimabu. Straipsnyje aprašoma 6 metų pacientė, serganti MOG spektro daugiafaziu diseminuotu encefalomielitu. Ligos pradžia buvo poūmė: pirmiausia mergaitė tapo mieguista dienos metu, per mėnesį išsivystė skausmas stovint, dėl kurio liovėsi vaikščioti, dar po kelių dienų atsirado šlapimo susilaikymas, dėl kurio pacientė buvo hospitalizuota. Diagnozė patvirtinta remiantis galvos ir kaklo magnetinio rezonanso tyrimais (MRT) bei MOG antikūnų serume tyrimu. Skyrus gydymą metilprednizolono pulsterapija ir prednizolonu, klinikinė simptomatika išnyko per keletą savaičių. Tačiau šis gydymas buvo nepakankamai efektyvus – nors vaizdiniuose tyrimuose buvo stebimas smegenų pažeidimų regresas, nepavyko išvengti naujų židinių atsiradimo. Kartojant MRT, stebėta recidyvuojanti ligos eiga, tačiau be klinikinių simptomų atsinaujinimo. Recidyvams gydyti buvo skirtas kasmėnesinis intraveninio imunoglobulino kursas (IVIG), iš viso 5 kartus. Gydymas intraveniniais imunoglobulinais buvo efektyvesnis, nes stebėtas pažeidimo židinių regresavimas MRT ir ilgesnė ligos remisija. Tačiau, baigus gydymą, išsivystė ligos paūmėjimas, kuris pasireiškė atsinaujinusia klinikine simptomatika ir naujų židinių atsiradimu MRT, todėl peršasi išvada, kad gydymas IVIG buvo nepakankamai ilgas.
24
Romanova, Svetlana, Aušra Žibaitė, Asta Baranauskaitė, and Nomeda Basevičienė. "PERIODONTITO IR REUMATOIDINIO ARTRITO RYŠYS. LITERATŪROS APŽVALGA." Medicinos teorija ir praktika 22, no. 2 (May 13, 2016): 177–83. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2016.027.
Full textAbstract:
Reikšminiai žodžiai: periodontitas, reumatoidinis artritas, P. gingivalis, citrulinacija. Darbo tikslas. Apžvelgti mokslinę literatūrą, analizuojančią periodontito ir reumatoidinio artrito patogenezinio ryšio mechanizmus. Apibendrinimas. Tyrimais nustatyta, kad periodontitas (PD) yra susijęs su kai kuriomis sisteminėmis ligomis, tarp jų – reumatoidiniu artritu (RA). Abi ligos apibūdinamos kaip lėtiniai uždegimai, kurių metu uždegiminės ląstelės ir kiti patologiniai veiksniai lemia klinikinių simptomų (patinimo, skausmo) atsiradimą ir šalia esančio kaulo destrukciją. Epidemiologiniai tyrimai patvirtina, kad PD paplitimas yra didesnis tarp RA sergančių pacientų, o ligos laipsnis – sunkesnis. Tačiau tikslus šių ligų ryšys per etiopatogenetinius mechanizmus vis dar nėra aiškus. Tyrimai nurodo abiejų lligų ryšį per autoimuninį organizmo atsaką į citrulinuotus baltymus. Daugelis RA atvejų yra inicijuoti autoimuninio atsako į citrulinuotus baltymus. Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad vienas pagrindinių periodontito sukėlėjų Porphyromona gingivalis gali būti atsakingas už anticiklinio citrulinuoto peptido antigenų sintezę, kurie yra pagrindiniai reumatoidinio artrito markeriai. Bakterinės infekcijos ir reumatoidinio artrito jungiančioji grandis galėtų būti P. gingivalis išskiriamos peptidilarginino deaminazės. Tikėtina, kad PPAD, citrulinuodama žmogaus baltymus, galėtų suformuoti sisteminius autoantigenus ir paskatinti anti-CCP antikūnų atsiradimą. Be to, nauji tyrimai patvirtino PPAD autocitrulinaciją. PPAD kaip citrulinuotas bakterinis baltymas galėtų būti potencialus antigenas, kuris galėtų pažeisti šeimininko organizmo toleranciją citrulinuotiems baltymams ir dalyvauti RA patogenezėje. Išvados. Pastaruoju metu atliekama daug tyrimų norint nustatyti ryšį tarp periodontito ir reumatoidinio artrito, tačiau trūksta didesnių kontroliuojamų studijų šiuo klausimu, todėl vienareikšmiškų išvadų pateikti negalima. Atliktos studijos įrodo, kad genetiniai veiksniai lemia organizmo atsaką į lėtines ligas per kompleksinius patogenezės kelius. Remdamiesi epidemiologiniais duomenimis gydytojai reumatologai ir bendrosios praktikos gydytojai turėtų nukreipti RA sergančius pacientus pas odontologą arba periodontologą ištirti periodonto būklę.
25
Maknavičius, Stanislovas Jonas, Benjaminas Siaurusaitis, and Arūnas Valiulis. "Vaikų priekinio tarpuplaučio navikų ir displazijų chirurginis." Lietuvos chirurgija 5, no. 3 (January 1, 2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.3.2188.
Full textAbstract:
Stanislovas Jonas Maknavičius, Benjaminas Siaurusaitis, Arūnas ValiulisVilniaus universiteto Vaikų ligoninės Vaikų chirurgijos centras,Santariškių g. 7, LT-08406 VilniusEl paštas: stanislovas@b4net.lt Įvadas / tikslas Vaikų priekinio tarpuplaučio navikai ir displazijos yra dažnesni nei plaučių/bronchų navikai. Jie yra embrioninės kilmės, labai įvairios histologinės struktūros. Iki operacijos jų diferencinė diagnostika yra sunki, ji patikslinama atlikus naviko biopsiją ir histologinį tyrimą. Literatūroje diskutuojama dėl operacinio pjūvio, operacijų apimties. Ypač daug neaiškumų yra analizuojant užkrūčio liaukos patologiją. Mūsų tyrimo tikslas – panagrinėti vaikų priekinio tarpuplaučio navikų ir displazijų įvairovę, aptarti diagnostikos ir chirurginio gydymo taktiką. Ligoniai ir metodai Retrospektyviai analizavome 73 vaikų, gydytų 1985–2006 metais Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės 1-ajame chirurgijos skyriuje dėl priekinio tarpuplaučio navikų ir displazijų, ligos istorijas, operacijų protokolus, tyrimų duomenis. Ligoniai buvo tirti klinikiniais metodais, atlikti navikinių žymenų tyrimai, acetilcholino antikūnų kiekio tyrimas, rentgenogramos (ir su kontrastuota stemple), kompiuterinės tomogramos, echoskopija, angiogramos, aortogramos. Rezultatai Iš mūsų gydytų ligonių 45-iems nustatyti nepiktybiniai navikai ir displazijos, o 28-iems – piktybiniai navikai. Navikai dažniausiai lokalizavosi užkrūčio liaukoje (48 ligoniams), ne užkrūčio liaukoje (25 ligoniams). Kvėpavimo takų distreso ir kompresijos simptomai buvo 58 ligoniams (79,5%) ir visiems vaikams iki 3 metų. Myasthenia gravis simptomai buvo 11 vaikų, iš jų 7 sirgo sunkia forma. Tiksliai diagnozei nustatyti buvo atliekama naviko biopsija ir histologinis tyrimas. Visos displazijos, nepiktybiniai, solidiniai piktybiniai navikai ir ribotos limfomos pašalinti operaciniu būdu. Šešiems ligoniams, sirgusiems Hodžkino ir ne Hodžkino limfoma, atlikta tik židinio biopsija. Išvados Svarbiausias priekinio tarpuplaučio navikų klinikinis simptomas yra kvėpavimo distresas, rečiau būna karščiavimas ir myasthenia gravis sindromas. Šis sindromas būdingas tikrajai užkrūčio liaukos hiperplazijai, limfoidinei hiperplazijai bei timomoms. Priekinio tarpuplaučio navikai ir displazijos yra labai įvairūs. Diagnozei patikslinti atliekama biopsija ir histologinis tyrimas. Visus nepiktybinius navikus, displazijas, solidinius piktybinius navikus bei ribotas limfomas reikia šalinti tik nustačius diagnozę. Pagrindiniai žodžiai: vaikų priekinio tarpuplaučio navikai, užkrūčio liaukos navikai, chirurginis gydymas Surgical treatment of anterior mediastinal tumours and dysplasias in children Stanislovas Jonas Maknavičius, Benjaminas Siaurusaitis, Arūnas ValiulisVilnius University Children’s Hospital, Centre of the Pediatric Surgery,Santariškių str. 7, LT-08406 Vilnius, LithuaniaE-mail: stanislovas@b4net.lt Background / objective Anterior mediastinal tumours and dysplasias are more common than pulmonary – bronchial tumours in children. They differ in histological structure. In children, the differential diagnosis and surgical treatment of mediastinal tumours and dysplasias are very difficult. The aim of this study was to analyse the diagnostic methods of various tumours and dysplasias and the tactics of surgical treatment. Patients and methods We analysed retrospectively 73 children‘s cases histories with anterior mediastinal tumours and dysplasias from the period 1985–2006. Clinical symptoms, histological diagnosis and methods of surgical treatment were analysed. Results Forty-five patients had benign tumors and dysplasias and 28 patients had malignant tumours. Thymic gland pathology was found in 48 patients. Respiratory distress syndrome was have diagnosed in 58 cases (79.5%). All children under 3 years had severe respiratory symptoms. Myasthenia gravis was present in 11 cases. Our data are based on histological analysis after biopsy or operation. All dysplasias, benign tumours, solid malignant tumours and local lymphomas were operated on and removed. Conclusions Anterior mediastinal tumours and dysplasias differed in histological structure. The most frequent symptom was respiratory distress, rare symptoms were fever or myasthenia gravis. All dysplasias, benign and solid malignant tumors and localised lymphomas were operated on and removed when the diagnosis had been confirmed. Keywords: anterior mediastinal tumours in children, thymic gland tumours, surgical treatment
26
Chomičienė, Anželika, and Audra Blažienė. "Lėtinė autoimuninė dilgėlinė: mechanizmai ir nustatymo metodai." Pulmonology and allergology 5, no. 1 (May 20, 2009). http://dx.doi.org/10.37499/pia.477.
Full textAbstract:
Didelė dalis lėtinės dilgėlinės atvejų siejami su autoimunine kilme, nes randama funkcinių antikūnų prieš didelio giminingumo (afiniteto) imunoglobulino E receptorius arba prieš patį imunoglobuliną E. Šie antikūnai sukelia histamino atsipalaidavimą iš bazofilų ir odos putliųjų ląstelių. Autoantikūnai pacientų kraujyje nustatomi įodiniu odos mėginiu su autologiniu serumu ir jų buvimas patvirtinamas in vitro laboratoriniu histamino atsipalaidavimo iš donoro bazofilų mėginiu. Pastaruoju metu pradėti taikyti bazofilų aktyvacijos tyrimai.
27
Gasiūnienė, Edita, Valdas Šarauskas, and Brigita Šitkauskienė. "Imunosupresinis gydymas po plaučių transplantacijos." Pulmonology and allergology 4, no. 2 (September 15, 2008). http://dx.doi.org/10.37499/pia.496.
Full textAbstract:
Tarptautinės širdies ir plaučių transplantacijos asociacijos duomenimis, 2000–2006 metais indukcinė imunosupresija buvo taikyta 54 proc. pacientų po plaučių transplantacijos. Indukcinei imunosupresijai naudoti šie imunosupresiniai vaistai: polikloniniai antikūnai, IL-2 antagonistai, monokloniniai antikūnai. Palaikomajai imunosupresijai skiriamas trijų vaistų derinys, į kurį įeina kalcineurino inhibitorius, antiproliferacinis vaistas ir gliukokortikosteroidas. Gydant persistuojančią ūminę atmetimo reakciją pirmiausia ciklosporinas A pakeičiamas takrolimusu. Gydant lėtinę atmetimo reakciją modifikuojama palaikomoji imunosupresija, imunosupresinis gydymas papildomas kitų grupių vaistais, skiriama imuninę sistemą moduliuojanti terapija (limfmazgių švitinimas, fotoferezė).
28
Vaitkus, Antanas, Diana Obelienienė, Simona Gylytė, and Žemyna Kurnickaitė. "Migrenos imunomoduliuojamasis profilaktinis gydymas. Mitai ir realybė." Lithuanian General Practitioner 25, no. 7 (September 20, 2021). http://dx.doi.org/10.37499/lbpg.775.
Full textAbstract:
Naujausia vaistų grupė skirta profilaktiniam migrenos priepuolių gydymui yra monokloniniai antikūnai, kitaip žinomi kaip CGRP. Pagrindinis ir pirmasis jos atstovas Lietuvoje – erenumabas. Penkerių metų pasaulinė patirtis rodo šio vaisto saugumą, veiksmingumą ir gerus epizodinės ir lėtinės migrenos gydymo rezultatus. Erenumabo veiksmingumas didėja vartojant šį vaistą ilgą laiką, su gydymu susiję nepageidaujami reiškiniai su laiku sumažėja, o tai rodo šio vaisto palankų toleravimą. Dabar pats laikas gydyti migreną, pasauliui tokiu sudėtingu pandemijos laikotarpiu įmanomas net nekontaktinis migrenos gydymas atliekant virtualią paciento apžiūrą ir skiriant tinkamiausią medikamentą.
29
Bajoriūnaitė, Aušrinė, and Virginija Kalinauskaitė-Žukauskė. "SARS–CoV–2 virusas: infekcijos ir vakcinų sukeltas imuninis atsakas." Pulmonology and allergology 5, no. 1 (June 14, 2021). http://dx.doi.org/10.37499/pia.706.
Full textAbstract:
SARS–CoV–2 virusas taip pavadintas Tarptautinio virusų taksonomijos komiteto sprendimu dėl savo panašumo į kitus koronavirusus, sukeliančius sunkų kvėpavimo sindromą. 2020 m. vasario mėn. virusas pradėjo sparčiai plisti visame pasaulyje, o 2020 m. kovo 11 d. Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) paskelbė SARS–CoV–2 viruso sukeliamos ligos – COVID–19 pandemiją. Koronavirusas pažeidžia kvėpavimo sistemą, sukeldamas plaučių uždegimą ir limfopeniją. Viruso struktūros nukleokapsidės ir smaigalio baltymai sukelia šeimininko imuninės sistemos atsaką. Šiuos viruso antigenus atpažįsta ir sunaikina imuninės sistemos humoralinės ir ląstelinės grandies elementai: specifiniai antikūnai ir ląstelės. Vakcinacija yra veiksminga ir saugi profilaktikos priemonė, galinti apsaugoti nuo sunkios COVID–19 ir užkirti kelią jos plitimui.
30
Kondratavičienė, Laima. "Omalizumabo veiksmingumas gydant sunkią alerginę astmą." Pulmonology and allergology 3, no. 1 (September 18, 2020). http://dx.doi.org/10.37499/pia.152.
Full textAbstract:
Omalizumabas – tai monokloninis antikūnas prieš imunoglobuliną E (IgE) bei pirmasis biologinis pridėtinis vaistas sunkiai alerginei astmai gydyti. Klinikiniai tyrimai rodo, kad omalizumabo vartojimas žymiai sumažina sunkios alerginės astmos paūmėjimų dažnį bei pagerina gyvenimo kokybę.
31
Hoppenot, Deimantė. "Omalizumabas: sunkios alerginės astmos gydymo galimybės." Pulmonology and allergology 2, no. 1 (May 10, 2018). http://dx.doi.org/10.37499/pia.201.
Full textAbstract:
Omalizumabas – tai monokloninis antikūnas, kuris selektyviai jungiasi prie žmogaus imunoglobulino E (IgE) ir neleidžia jam prisijungti prie didelio ir mažo afiniteto IgE receptorių, esančių ląstelių – taikinių paviršiuje. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad omalizumabas pagerina astmos kontrolę, sumažina šios ligos paūmėjimų dažnį, gliukokortikoidų (GK) poreikį bei sulėtina kvėpavimo takų remodeliacijos vystymąsi. Be to, omalizumabas yra veiksmingas tiek esant dideliam, tiek mažam eozinofilų kiekiui kraujyje. Skirtingų tyrimų rezultatai ir klinikinė patirtis rodo, jog ilgalaikis gydymas omalizumabu yra veiksmingas ir saugus.
32
Tamašauskienė, Laura, Diana Barkauskienė, and Brigita Šitkauskienė. "Omalizumabo efektyvumas gydant sunkią astmą: klinikinis atvejis." Pulmonology and allergology 17, no. 2 (September 15, 2015). http://dx.doi.org/10.37499/pia.297.
Full textAbstract:
Omalizumabas - monokloninis antikūnas prieš imunoglobuliną E, skiriamas sunkia progresuojančia alergine astma sergantiems pacientams, kuriems simptomai dažnai kartojasi dieną arba pažadina naktį, kuriems buvo daug dokumentuotų sunkių astmos paūmėjimų, nepaisant kasdien vartojamų didelių inhaliuojamųjų gliukokortikoidų ir ilgai veikiančių beta 2 agonistų dozių. Omalizumabas pagerina astmos kontrolę, sumažina šios ligos paūmėjimų skaičių ir gliukokortikoidų poreikį. Mokslininiai tyrimai rodo, kad šis vaistas efektyvus gydant lėtine idiopatine dilgėline sergančius asmenis, kurių reakcija į gydymą H1 antihistamininiais preparatais yra nepakankama. Straipsnio tikslas - apžvelgti omalizumabo efektyvumą gydant sunkią astmą bei pristatyti klinikinį atvejį.
33
Palačionytė, Jolita. "Benralizumabo veiksmingumas ir saugumas gydant sunkią nekontroliuojamą astmą." Pulmonology and allergology 3, no. 1 (September 18, 2020). http://dx.doi.org/10.37499/pia.151.
Full textAbstract:
Astma sergantiems pacientams dažnai nustatoma eozinofilija, kuri susijusi su ligos sunkumu, pablogėjusia plaučių funkcija ir padidėjusiu paūmėjimų dažniu. Benralizumabas – taimonokloninis antikūnas, kuris jungiasi prie eozinofilų paviršiujeesančių interleukino-5 (IL-5) receptorių ir sukelia tiesioginį, greitą ir beveik visišką eozinofilų išeikvojimą. Benralizumabas patvirtintas sunkia eozinofiline astma sergantiems pacientams, kuriems, skiriant gydymą didelėmis įkvepiamųjų gliukokortikoidų dozėmis ir ilgo veikimo β2 agonistais, liga yra nekontroliuojama. Šioje apžvalgoje apibendrinami benralizumabo veiksmingumo ir saugumo duomenys iš SIROCCO, CALIMA, BORA, ZONDA ir ALIZE klinikinių tyrimų. Vertinant jų rezultatus, benralizumabas žymiai sumažino astmos paūmėjimų dažnį ir geriamųjų gliukokortikoidų dozę, pagerino plaučių funkciją ir ligos simptomų kontrolę. Benralizumabas yra veiksmingas ir gerai toleruojamas vaistas. Dažniausiai pasireiškianti nepageidaujama reakcija, susijusi su benralizumabo vartojimu, yra virusinė viršutinių kvėpavimo takų infekcija.
34
Bajoriūnienė, Ieva. "Alergijos įtaka vėžiui vystytis." Pulmonology and allergology 3, no. 1 (September 18, 2020). http://dx.doi.org/10.37499/pia.145.
Full textAbstract:
Visame pasaulyje plintant alerginėms bei onkologinėmis ligoms, mokslininkų dėmesys krypsta į šių patologijų tarpusavio ryšio tyrimus. Keliama ne viena hipotezė, siejanti su imunoglobulinu E (IgE) susijusios alergijos ir vėžio vystymąsi: pakitęs II tipo T limfocitų pagalbininkų imuninis atsakas, specifinių imunoglobulino E antikūnų citotoksinis poveikis vėžinėms ląstelėms, ilgalaikio uždegimo metu susidarančių medžiagų onkogenezę skatinamasis poveikis. Straipsnyje aptariami įvairūs alergijos ir vėžio vystymosi mechanizmų tarpusavio ryšiai.
35
Miliauskas, Skaidrius. "Smulkiųjų ląstelių plaučių vėžio imunoterapija." Pulmonology and allergology 5, no. 1 (June 14, 2021). http://dx.doi.org/10.37499/pia.714.
Full textAbstract:
Per pastaruosius dešimtmečius atlikta daug tyrimų, ieškant naujų diagnostikos ir ypač gydymo galimybių, tačiau smulkiųjų ląstelių plaučių vėžio (SLPV) prognozė išlieka bloga. SLPV – tai labai imunogeniškas navikas su aukštu somatinių mutacijų skaičiumi, potencialiai išskiriamų dideliu neoantigenų kiekiu, nuslopintu imuniniu atsaku, paraneoplastiniais sutrikimais. Imunoterapija, skiriant imuninės sistemos kontrolės taško inhibitorius, daug žadantis SLPV gydymo metodas. Šiuo metu patvirtinta, kad papildomas imuninės sistemos kontrolės taškų inhibitorių skyrimas (skiriant antikūnus prieš programuotos ląstelių žūties baltymo ligandą 1 (PD-L1) atezolizumabą arba durvalumabą) kartu su pirmos eilės chemoterapija platinos pagrindu reikšmingai prailgina bendrąjį išgyvenamumą bei išgyvenamumą be ligos progreso, neblogėjant saugumo profiliui.
36
Kalinauskaitė-Žukauskė, Virginija. "Biologinio vaisto Mepolizumabo poveikis gyvenimo kokybei ir plaučių funkcijai sergant sunkia eozinofiline astma: MUSCA tyrimo duomenys." Pulmonology and allergology 1, no. 2 (September 20, 2017). http://dx.doi.org/10.37499/pia.221.
Full textAbstract:
Ilgalaikio astmos gydymo tikslas – pasiekti simptomų kontrolę, sumažinti paūmėjimų riziką, bronchų obstrukciją ir su vartojamais vaistais susijusius nepageidaujamas reakcijas. Ne mažiau svarbu gerinti su sveikata susijusią gyvenimo kokybę. Sergančiųjų sunkia eozinofiline astma gyvenimo kokybės gerinimas prilygsta iššūkiui, nes eozinofilinei astmai būdingi pasikartojantys paūmėjimai, bloga ligos kontrolė, sparčiai blogėjanti plaučių funkcija, blogėjanti su sveikata susijusi gyvenimo kokybė. Pastebėta, kad, gydant mepolizumabu – anti-IL-5 monokloniniu antikūnu, – gyvenimo kokybė reikšmingai pagerėja, o pats gydymas saugus. Todėl šie rezultatai rodo, kad mepolizumabo pridėjimas prie standartinio astmos gydymo gali turėti reikšmingą teigiamą poveikį.
37
Bajoriūnienė, Ieva. "Alergija maistui." Pulmonology and allergology 1, no. 1 (May 15, 2007). http://dx.doi.org/10.37499/pia.552.
Full textAbstract:
Alergija maistui – tai neįprasta, arba padidėjusio jautrumo, organizmo imuninės sistemos reakcija į įvairias maisto sudedamąsias dalis. Sergamumas alergija maistui, kaip ir daugeliu kitų alerginių ligų, pastebimai didėja. Alergija maistui pasireiškia klasikiniais alergijos simptomais, kurie yra labai įvairūs ir pažeidžia daugelį organų: odą, virškinamąjį kanalą, kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemas. Įtarti alergiją maistui lengvai gali kiekvienas, tačiau neretai sunku ją būna atskirti ne tik nuo maisto sukeliamų nealerginių padidėjusio jautrumo reakcijų, bet ir kitų vidaus organų ligų. Diagnostikos metodai: odos mėginiai, specifinių antikūnų tyrimai serume, eliminacijos ir provokacijos mėginiai, padeda tiksliai diagnozuoti alergiją maistui, o tinkamas gydymas leidžia apsaugoti nuo sunkių, net gyvybei pavojingų alerginių reakcijų, taip pat netinkamos mitybos dėl nepagrįstai ribojamų maisto produktų.
38
Paulauskienė, Margarita, Ieva Bajoriūnienė, Jūratė Staikūnienė, Edita Gasiūnienė, Simona Kašinskaitė, and Brigita Šitkauskienė. "Gydymo omalizumabu veiksmingumas tarp pacientų, sergančių lėtine spontanine dilgėline." Pulmonology and allergology 2, no. 1 (May 10, 2018). http://dx.doi.org/10.37499/pia.197.
Full textAbstract:
Įvadas. Lėtinė spontaninė dilgėlinė yra daugiau nei šešias savaites trunkanti liga, pasireiškianti išbėrimais pūkšlėmis ir (arba) angioedema. Daliai sergančiųjų standartinis gydymas antihistaminiais vaistais yra neveiksmingas net skiriant keturis kartus didesnę nei vaisto apraše rekomenduojama dozę. Omalizumabas – monokloninis antikūnas prieš imunoglobuliną E (anti-IgE), pastarųjų metų klinikinių tyrimų duomenimis, yra veiksmingiausias III pakopos vaistas, skirtas atsparios antihistaminiams vaistams lėtinės spontaninės dilgėlinės gydymui. Tikslas – įvertinti omalizumabo veiksmingumą malšinant lėtinės spontaninės dilgėlinės simptomus. Metodika. Atlikta 22 asmenų, sergančių antihistamininiams vaistams atsparia aktyvia lėtine spontanine dilgėline, kurie buvo tirti ir gydyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikoje, retrospektyvioji duomenų analizė. Ligos aktyvumas ir gydymo omalizumabu poveikis vertinti pagal dilgėlinės aktyvumo balą (UAS7). Rezultatai. Teigiamas gydymo poveikis pasiektas (dilgėlinės aktyvumo balas sumažėjo >50 proc.) 18 pacientų (81,8 proc.), septyniems pacientams (31,8 proc.) simptomų sumažėjimas stebėtas jau po pirmos vaisto injekcijos, aštuoniems asmenims (47,1 proc.) iš visų baigusiųjų 6 mėn. gydymo kursą dėl pasikartojančių intensyvių dilgėlinės simptomų vaisto vartojimas buvo atnaujintas. Išvados. Gydymas omalizumabu žymiai sumažino ligos aktyvumą. Atsinaujinus lėtinės spontaninės dilgėlinės simptomams po sėkmingo gydymo omalizumabu, vėl pratęstas gydymas šiuo vaistu buvo veiksmingas ir saugus.
39
Kalinauskaitė-Žukauskė, Virginija. "Išplėstinės lokaliai pažengusio arba metastazavusio nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžio gydymo galimybės skiriant bevacizumabą." Pulmonology and allergology 1, no. 1 (May 25, 2017). http://dx.doi.org/10.37499/pia.238.
Full textAbstract:
Plaučių vėžys išlieka dominuojančia mirties priežastimi visame pasaulyje, o pagal paplitimą nusileidžia tik melanocitinei odos karcinomai [1]. Nepaisant didelės pažangos, gydant ankstyvą plaučių vėžio stadijas, pažengusios ligos atvejais išgyvenamumas tebėra žemas. Viena plačiausiai išnagrinėtų palaikomojo antinavikinio gydymo sričių yra nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžys (NSLPV), sudarantis apie 85 proc. visų plaučių vėžio atvejų [2]. Ilgus metus atsitiktinių imčių klinikiniuose tyrimuose buvo analizuojamas esamų chemoterapinių preparatų, įvairių jų schemų veiksmingumas, saugumas, iki prasidėjo nauja vėžio gydymo era: biologinė terapija, pasižyminti išties gerais gydymo rezultatais, retesnėmis nepageidaujamomis reakcijomis. Nepaisant akivaizdaus progreso plaučių vėžio gydyme, lokaliai pažengusios arba metastazavusios ligos baigtys nedžiugina. Daugėja duomenų, kad vien indukcinis gydymas nepakankamas. Todėl auga susidomėjimas palaikomuoju tęstiniu priešnavikiniu gydymu. Esant indikacijoms, toks gydymas gali duoti geresnių gydymo rezultatų – ilgesnį bendrąjį ir be ligos progresavimo išgyvenamumą. Atsižvelgiant į onkologinių ligų patogenezę, didesnę įtaką naviko augimui ir vystymuisi turi angiogenezė, todėl, skiriant priešnavikinį gydymą, svarbu į gydymo schemą įtraukti angiogenezę inhibuojamuosius vaistus. Bevacizumabas yra rekombinantinis, žmogaus monokloninis antikūnas prieš kraujagyslių endotelio augimo faktorių (VEGF), vaidinantį esminį vaidmenį naviko angiogenezės procese bei pasižymintis gerais plaučių vėžio gydymo rezultatais, skiriamas progresavusiam, metastazavusiam arba atsinaujinančiam NSLPV, kartu skiriant chemoterapiją platinos pagrindu [3, 4].
40
Tamašauskienė, Laura, and Brigita Šitkauskienė. "Alergija maistui." Pulmonology and allergology 16, no. 1 (May 20, 2015). http://dx.doi.org/10.37499/pia.316.
Full textAbstract:
Alergija maistui yra labai paplitusi visame pasaulyje. Tikslus ja sergančių žmonių skaičius nėra žinomas. Alergijos maistui riziką gali padidinti įsijautrinimas kitiems alergenams, sergamumas alerginėmis ligomis giminėje, aukštesnė socioekonominė padėtis, vyriškoji lytis. Maisto produktai, kurie dažniausiai sąlygoja alergijos simptomų pasireiškimą, yra pienas, kiaušiniai, kviečiai, jūros gėrybės ir riešutai. Dažniausiai alergija maistui vystosi veikiant imunoglobulinui (Ig) E, tačiau prie jos patogenezės gali prisidėti ir ląstelinis atsakas. Alergijos maistui simptomai labai įvairūs: nuo išbėrimo odoje, bronchų spazmo iki anafilaksinio šoko. Šiuo metu „auksiniu“ diagnostikos standartu laikomas provokacinis mėginys su maisto produktais. Tačiau dėl galimų gyvybei pavojingų komplikacijų bei standartizuotų protokolų stokos šio tyrimo atlikimo galimybės yra ribotos. Kasdienėje praktikoje atliekami odos dūrio ir (arba) aplikaciniai mėginiai su maisto alergenais, specifinių IgE antikūnų maisto alergenams tyrimas, taikoma eliminacijos dieta. Gydymo pagrindas – maisto produkto, kuriam nustatomas įsijautrinimas, vengimas bei vaistų, slopinanãų simptomus, vartojimas.
41
Tamašauskienė, Laura, and Brigita Šitkauskienė. "Imunosupresijos priežastys ir jos korekcijos galimybės esant infekcijai." Pulmonology and allergology 2, no. 2 (September 20, 2018). http://dx.doi.org/10.37499/pia.167.
Full textAbstract:
Imusupresija – tai būklė, susijusi su imuniteto slopinimu ir nepakankamu imuniniu atsaku, dar vadinamu imunodeficitu. Imunodeficitai skirstomi į pirminius ir antrinius. Dažniausiai susiduriama su antriniais imuninės sistemos pažeidimais, kurie yra įgyti, sąlygoti kitų ligų arba būklių. Pirminiai imunodeficitai (PID) – tai plati ligų grupė, kuriai būdingas bendras požymis – įgimtas tam tikros imuninės grandies sutrikimas. Specialieji imunologiniai tyrimai leidžia tiksliai nustatyti, kuri imuninės sistemos grandis yra pažeista ir pagal tai parinkti atitinkamą gydymą. Esant antriniam imunodeficitui, pirmiausia rekomenduojama išsiaiškinti jį sukėlusią priežastį ir ją šalinti. Sergant PID su antikūnų nepakankamumu, skiriama pakaitinė terapija žmogaus imunoglobulinu. Ląstelinių arba mišrių imunodeficitų atvejais gali būti atliekama kaulų čiulpų transplantacija. Esant komplemento komponentų stygiui skiriama pakaitinė terapija komplemento komponentais. Visais imunodeficitų atvejais paprastai reikalinga adekvati irlaiku skiriama infekcijų profilaktika. Moksliniai tyrimai rodo, jog kai kurie medikamentai, mikroelementai, vitaminai ir žoliniai preparatai gali teigiamai veikti imuninę sistemą. Šiame straipsnyje apibendrinamos dažniausios imunosupresijos priežastys bei jos korekcijos galimybės.
42
Vitkauskienė, Astra. "Infekcijos etiologija sergant cistine fibroze." Pulmonology and allergology 9, no. 2 (September 15, 2011). http://dx.doi.org/10.37499/pia.421.
Full textAbstract:
Pirmoji bakterija, kurios klinikinė reikšmė infekcijos etiologijoje sergant cistine fibroze buvo lengvai nustatyta, yra Staphylococcus aureus. Pseudomonas aeruginosa (P. aeruginosa), kuri buvo dažnai išskiriama cistine fibroze sergantiems pacientams 1960 m., 1970 m. pradžioje laikyta ne patogenu ir iki 1990 m. dėl jos reikšmės buvo diskutuojama. Dabar P. aeruginosa klinikinė reikšmė įrodyta. Nustatyta, kad yra ir kitų, retesnių, sukėlėjų, kurie svarbūs cistine fibroze sergan-tiems pacientams: Stenotrophomonas maltophilia (anksčiau vadinta P. maltophilia, Xantomonas maltophilia), Achromobacter xylosoxidans, Pandoraea spp. (įskaitant Pandoraea apista), netuberkuliozinės Mycobacteria spp. Mikrobiologinė diagnostika ir rezultatų interpretavimas tiriant cistine fibroze sergančius pacientus turi tam tikrų savitumų. Interpretuojant rezultatus, reikia atskirti laikiną kolonizaciją nuo lėtinės infekcijos, dažnai atliekant kartotinius pasėlius ir/arba nustatant antikūnų atsaką į mikroorganizmą. Jei skrepliuose išskirtas sukėlėjas susijęs su klinikiniais uždegimo simptomais, patologiniais radio-loginiais požymiais, kvėpavimo funkcijos blogėjimu, pasėlyje šio sukėlėjo kiekiui mažėjant ir išnykus, gydant antibakteriniais vaistais, turi būti pastebimas ir klinikinis būklės gerėjimas. Kvalifikuota mikrobiologinė tarnyba, galinti tiksliai nustatyti patogeno morfologinį tipą ir padėti parinkti optimalius antibiotikus, yra būtina sėkmingo antimikrobinio cistinės fibrozės gydymo sąlyga.
43
Šematonytė, Justina, Ieva Bajoriūnienė, and Brigita Šitkauskienė. "Sergančiųjų alerginiu rinitu gyvenimo kokybės ir klinikinių simptomų pokytis taikant intranazalinę fototerapiją." Pulmonology and allergology 2, no. 2 (September 28, 2020). http://dx.doi.org/10.37499/pia.171.
Full textAbstract:
Žinoma, kad fototerapija teigiamai veikia imuninius procesus gleivinėje. Yra duomenų, kad intranazalinė fototerapija (IF), skleidžianti UV-A (25 proc.), UV-B (5 proc.) ir regimąją šviesą (70 proc.), gali būti veiksminga gydant alerginį rinitą (AR) nepriklausomai nuo simptomus sukėlusio alergeno, taip pat gali būti taikoma ieškant alternatyvų medikamentiniam gydymui. Tyrimo tikslas. Įvertinti intranazalinės fototerapijos poveikį klinikiniams alerginio rinito simptomams ir gyvenimo kokybei pacientų, sergančių nuolatiniu AR. Tyrimo metodai. Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatosmokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikoje. Jame dalyvavo sergantieji nuolatiniu vidutinio sunkumo arba sunkiu AR (ARIA diagnostiniai kriterijai). Alerginis įsijautrinimas patvirtintas odos dūrio mėginiais ir (arba) specifinio imunoglobulino E (Ig E) antikūnų įkvėpiamiems alergenams nustatymu kraujo serume. IF procedūros kartotos tris kartus per savaitę, dviejų savaičių laikotarpiu didinant dozę. Standartinis AR gydymas tyrimo metu nebuvo tęstas. Prieš ir po IF gydymo gyvenimo kokybė vertinta pagal E. Juniper adaptuotą klausimyną (angl. the Rhinoconjunctivitis Quality of Life Questionnaire, standardized version, RQLQ(s)), įvertintas bendrasis nosies simptomų balas (angl. Total Nasal Symptom Score, TNSS). Kiekvienos procedūros metu, naudojant vizualinę atitikmens skalę (angl. Visual Analogue Scale, VAS), įvertintas AR klinikinių simptomų sunkumas. Tyrimo rezultatai. 73 proc. tiriamųjų IF poveikį įvertino teigiamai. Nustatyta, kad po IF gydymo pagerėjo tiriamųjų gyvenimo kokybė, nes statistiškai reikšmingai sumažėjo Klausimyno (RQLQ(s)) visų poskalių balai. Po gydymo statistiškai reikšmingai sumažėjo visi TNSS skalės balai: nosies užgulimas, rinorėja, čiaudulys, miego sutrikimai, bendrieji simptomai. VAS skalės balai po gydymo taip pat sumažėjo statistiškai reikšmingai. Išvados. Intranazinė fototerapija gali palengvinti AR simptomus ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.
44
Januškevičius, Andrius, Ieva Janulaitytė, Virginija Kalinauskaitė-Žukauskė, Aigirdas Rimkūnas, Beatričė Tamašauskaitė, and Kęstutis Malakauskas. "Eozinofilų adhezijos poveikis bronchų lygiųjų raumenų proliferacijai sergant astma." Pulmonology and allergology 3, no. 1 (September 18, 2020). http://dx.doi.org/10.37499/pia.150.
Full textAbstract:
Įvadas. Eozinofilinis kvėpavimo takų uždegimas – svarbus astmos patogenezės komponentas. Eozinofilai yra gebančios adhezuoti ląstelės, nes turi pagrindinius adhezijos receptorius – integrinus, kurie ne tik atlieka prisitvirtinimo funkciją, bet gali elgtis kaip signalo perdavėjai abipus komunikuojančių ląstelių. Manoma, kad ne visi eozinofilai pasižymi vienodomis adhezinėmis savybėmis ir priklausomai nuo to gali skirtis savo atliekamomis funkcijomis. Taip pat dėl adhezijos per paviršiaus integrinus eozinofilai yra ne tik užlaikomi plaučių audiniuose greta struktūrinių ląstelių, bet gali pakisti ir jų aktyvumas.Geresnis supratimas apie eozinofilų adhezinių savybių svarbą padėtų pritaikyti integrinų arba jų ligandų blokavimą specifiniais antikūnais ir taip valdyti poveikį kvėpavimo takų struktūriniams pokyčiams sergantiesiems astma. Tyrimo tikslas – įvertinti eozinofilų adhezinių savybių svarbą bronchų lygiųjų raumenų (BLR) ląstelių proliferacijai sergantiesiems astma. Tyrimo metodai. Į tyrimą įtraukti septyni naujai diagnozuota astma sergantys pacientai, kurie dar negydyti gliukokortikoidais, ir šeši nerūkantys sveiki asmenys. Eozinofilai iš tiriamųjų periferinio kraujo buvo išskiriami naudojant centrifugavimą aukšto tankio Ficoll gradiente irmagnetinę separaciją. Buvo sudaromos individualiosios kombinuotos kultūros tarp nemirtingos žmogaus BLR ląstelių linijos ir išskirtų eozinofilų, pritaikant ląstelių santykį atitinkamai – 1:6, 1:3 bei 1:1,5 (37 500 BLR ląstelių bei 6 250, 12 500 ir 25 000 eozinofilų). Eozinofilų adhezinės savybės įvertintosmatuojant eozinofilų peroksidazės aktyvumą kombinuotose kultūrose. BLR ląstelių proliferacija vertinta praėjus 72 val. po kombinuotos kultūros sudarymo naudojant Alamaromėliometodą. Rezultatai.Taikant BLR ląstelių ir sergančiųjų astma eozinofilų santykį kombinuotoje kultūroje 1:6 ir 1:3, buvo gauta panaši prisitvirtinusių eozinofilų proporcija: 63,0±6,2 proc. ir 70,9±4,6 proc. nuo visų įpiltų eozinofilų. Padidinus įpiltų sergančiųjų astma eozinofilų skaičių iki santykio 1:1,5, nustatytas patikimas prisitvirtinusių eozinofilų proporcijos sumažėjimas iki 48,9±5,1 proc. (p<0,05), galimai dėl permažo prisitvirtinimui tinkamų vietų skaičiaus. Tuo tarpumatuojant sveikų asmenų eozinofilų adheziją, rezultatai visais atvejais išliko panašūs, atitinkamai – 45,0±4,1 proc., 48,7±5,7 proc. ir 49,5±3,4 proc. Panaši tendencija pastebėta vertinant ir eozinofilų poveikį BLR ląstelių proliferacijai. Sergančiųjų astma grupėje taikant santykį 1:6 ir 1:3, absoliutusis prisitvirtinusių eozinofilų skaičius kito, tačiau poveikis BLR proliferacijai išliko panašus (atitinkamai 13,0±4,1 proc. ir 14,4±2,2 proc. padidėjimas, p<0,05), lyginant su kontrolinių BLR ląstelių proliferacija be eozinofilų poveikio. Tuo tarpu padidinus eozinofilų kiekį iki santykio – 1:1,5, statistiškai patikimo poveikio proliferacijai nenustatyta. Sveikų asmenų grupėje, taikant santykį – 1:6 ir 1:3, patikimos įtakos BLR ląstelių proliferacijai nerasta, tačiau padidinus eozinofilų skaičių iki santykio 1:1,5, nustatytas patikimas 8,5±3,4 proc. proliferacijos sumažėjimas (p<0,05). Išvados. Gebančių adhezuoti eozinofilų santykis periferiniame kraujyje yrapastovus, o eozinofilų aktyvumas bei įtaka BLR ląstelių proliferacijai galimai priklauso nuo jų adhezinių savybių.