Relevant bibliographies by topics / Archetipas

Contents

  1. Journal articles
  2. Dissertations / Theses
  3. Books
  4. Book chapters
  5. Conference papers

Academic literature on the topic 'Archetipas'

Author: Grafiati
Published: 4 June 2021
Last updated: 1 February 2022

Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles

Select a source type:

Consult the lists of relevant articles, books, theses, conference reports, and other scholarly sources on the topic 'Archetipas.'

Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.

You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.

Journal articles on the topic "Archetipas"

1

Čiočytė, Dalia. "Vladislavo Sirokomlės poema Margiris: archetipiniai poetinės struktūros bruožai." Literatūra 56, no. 1 (January 18, 2016): 31–39. http://dx.doi.org/10.15388/litera.2014.1.9777.

Full text
Abstract:
Straipsnis tyrinėja Vladislavo Sirokomlės poemą Margiris (1855), pradėjusią istorinio Pilėnų aukos archetipo plėtotę Lietuvos literatūroje. Nagrinėjama, kaip poeto literatūrinis mąstymas istorinės aukos archetipą sieja su mitologine ir bibline auka. Pilėnų interpretacijos erdvėje nužymimos sąsajos tarp Sirokomlės ir Maironio romantinės vaizduotės.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
2

Petrušonis, Vytautas. "KULTŪRINIŲ ARCHETIPŲ RECEPCIJA PLANUOJANT URBANISTINĘ RENOVACIJĄ." JOURNAL OF ARCHITECTURE AND URBANISM 35, no. 4 (December 31, 2011): 260–66. http://dx.doi.org/10.3846/tpa.2011.27.

Full text
Abstract:
In the planning of urban renovation, interests, intentions and potentials of a large variety of actors of an urban environment must be taken into account. In urban regulations, statements should be formulated on the groundwork of collective psychology rather than on the basis of categories of individual psychology. This can strengthen consensual basis, which is important for effective communication to all actual actors of urban renovation. In this aspect, the role of cultural archetypes is especially important. Thanks to the cultural archetypes, the cultural context – that can encourage more adequate and reasonable comprehension of the meaning of urban environment elements in a renovation process – can be better actualized. The article provides the analysis on the extent the cultural archetypes are reflected in statements of documents fulfilling the regulative function. The critical analysis and evaluation of the conceptual basis of the urban renewal process allow concluding that the reception of cultural archetypes essentially does not occur for the reason of domination of descriptive narratives, which emerge from mythological narratives for the purpose of a creative process required to present and disclose the pre-logic existential experience, which is usually very important. Therefore, chances to achieve consensus with the society on urban renovation based on such regulations are very thin. Alternative approaches for statement formulation to be used in regulative documents are also introduced in the presented article. Santrauka Planuojant urbanistinę renovaciją turi būti atsižvelgta į daugybės subjektų, darančių įtaką miesto aplinkos tvarkymui, interesus, intencijas ir galimybes. Konsensinį pagrindą gali sustiprinti projektavimo eigą veikiančių „teiginių“ formulavimas neapsiribojant individo psichologijos kategorijomis, o tokių informacinių vienetų formavimo procese didesnį dėmesį skiriant kolektyvinės psichologijos plotmei. Būtent tai gali atlikti kultūriniai archetipai, kurie praplečia kultūrinį kontekstą ir paskatina adekvatesnį bei motyvuotesnį renovuojamos urbanistinės aplinkos elementų reikšmės suvokimą. Nagrinėjama, kokiu laipsniu urbanistinę renovaciją veikiančiuose reglamentiniuose teiginiuose atspindima su kultūriniais archetipais susijusi plotmė. Kritiškai išanalizavus ir įvertinus urbanistinės renovacijos proceso idėjinius pagrindus, nustatyta, kad kultūrinių archetipų recepcija iš esmės nepasireiškia, nes dominuoja deskriptyvieji naratyvai, užgožiantys mitologinius naratyvus, labai svarbius egzistencinei ikirefleksinei patirčiai prezentuoti kūrybiniame procese. Aptariami alternatyviniai renovacijos planavimo reglamentavimo būdai.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
3

Russo, Luigi. "Neoestetica: un archetipo disciplinare." Rivista di estetica, no. 47 (July 1, 2011): 197–209. http://dx.doi.org/10.4000/estetica.1948.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
4

Zanni, Fabrizio. "Kahn e i suoi archetipi." TERRITORIO, no. 60 (March 2012): 117–19. http://dx.doi.org/10.3280/tr2012-060021.

Full text
Abstract:
The inclusive principle, and the wall principle in particular, constitute one of the foundations of Louis Kahn's theoretical and construction work. From the primordial meaning of delimitation and the separation of different regions of space, the "wall' in Kahn's works acquires further and more sophisticated qualities, becoming a diaphragm, consisting of sequences of different wall principles: an ‘inhabited' or inhabitable wall, a spatial interspace. In other cases the wall principle is a device which determines the "poetic" relationship between "light" and "silence". In other works and theoretical thinking, the wall principle is deformed to the point where it accommodates inhabitable spaces within it, genuine "rooms", with or without roofs, based on the original idea of a column which expands to include space. For Kahn, a column, a sequence of columns, and a wall all belong to the same device and principle.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
5

Bianchi, Maria. "Il potere curativo della giustizia: un'esplorazione dei rapporti tra psicologia analitica e diritti umani." STUDI JUNGHIANI, no. 52 (November 2020): 38–52. http://dx.doi.org/10.3280/jun2-2020oa9896.

Full text
Abstract:
Esiste un archetipo della giustizia? E se esiste quale immagine ne danno le mitologie delle diverse culture? Come un tale archetipo ha contribuito alla formazione delle visioni religiose e filosofiche alla base dei diritti umani? La teoria dei tipi psicologici di C.G. Jung può far luce sulla tensione esistente tra legge e giustizia? La giustizia ha un potere curativo? L'autrice propone elementi di risposta alle domande poste per dimostrare l'importanza di abbinare l'azione legale a un approccio psicoterapeutico junghiano nel trattamento delle vittime di violazioni dei diritti umani.L'articolo presenta la progressiva convergenza tra il diritto relativo ai diritti umani e la psicologia, così come le similitudini tra il lavoro di chi opera nel campo dei diritti umani e nella pratica analitica.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
6

McClymonds, Marita P., and Cesare Questa. "Semiramide redenta: archetipi, fonti classiche, censure antropologiche nel melodramma." Notes 50, no. 1 (September 1993): 139. http://dx.doi.org/10.2307/898717.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
7

Sturm, Saverio. "Liturgia e architettura nel Carmelo riformato. Archetipi, miti, modelli." Revue d'Histoire Ecclésiastique 106, no. 1 (March 2011): 61–96. http://dx.doi.org/10.1484/j.rhe.1.102205.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
8

Gamberini, Diletta. "Rappresentare le lacerazioni dell’animo: Archetipi letterari dell’amphibolía di Pomponio Gaurico." I Tatti Studies in the Italian Renaissance 23, no. 2 (September 1, 2020): 213–40. http://dx.doi.org/10.1086/710780.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
9

Lazutka, Stanislovas, and Edvardas Gudavičius. "PASTABOS APIE I LIETUVOS STATUTO SURAŠYMĄ." Lietuvos istorijos studijos 32 (January 1, 2013): 9–32. http://dx.doi.org/10.15388/lis.2013.0.5019.

Full text
Abstract:
Preliminariai patikrinus I Lietuvos Statuto registrus, buvo padaryta išvada, kad Statuto straipsnių pavadinimai buvo į juos perrašyti iš jau straipsnius įvardijančių pavadinimų. Šio principo iš esmės ir buvo laikomasi susidarant archetipui (ar archetipiniam kompleksui), tačiau aptariant paskirus nuorašus, reika tirti tai nuodugniau, juo labiau kad yra neturinčių (ar neturėjusių) registrų statuto nuorašų. Savo ruožtu egzistuoja nesančių (gal net nebuvusių) nuorašų registrų fragmentų. Zamoyskių nuorašas, susidaręs iš skirtingu metu sudarytų lankų ir kanclerio naudotas kaip kontrolinis egzempliorius,leidžia geriausiai pamatyti jo registrų formavimosi procesą.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
10

Petrocelli, Leonardo. "La tracimazione di Dioniso. Sorte del Politico postmoderno nel gioco degli archetipi." DEMOCRAZIA E DIRITTO, no. 2 (October 2015): 95–111. http://dx.doi.org/10.3280/ded2015-002006.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
More sources

Dissertations / Theses on the topic "Archetipas"

1

Jurgelevičius, Gytis. "Filosofinė C. G. Jungo archetipų interpretacija." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110811_102028-00377.

Full text
Abstract:
Šis magistro darbas yra mėginimas pateikti Jungo teorijos susiformavimo prielaidas ir jos pagrindinio atramos taško – archetipų – sampratą. Pagrindinis Jungo dėmesys sutelktas į asmenybės vidinius išgyvenimus. Patirtis yra svarbiausia pažinimo procese. Jungo išeities taškas – žmogaus egzistencija. Jungas mano, kad tik subjektyvus pažinimas reikšmingas, tačiau toks pažinimas visuomet daugiau ar mažiau atspindi tai, kas bendra visai žmonijai. Subjektyvaus pažinimo pločiui ir gyliui svarbiausia pasaulėžiūra, kuri yra ne kas kita, kaip nuolat tampanti sąmonė. Tiek pasaulis, tiek žmogus keičiasi, todėl nuolatinis naujų turinių perkėlimas į sąmonę - būtina pasaulėžiūros praplėtimo ir atsinaujinimo sąlyga. Platesnė pasaulėžiūra lemia aiškesnį įsižiūrėjimą į pasaulio reiškinius ir asmenines tipines nuostatas. Jungo manymu, kiekvienas žmogus yra unikalus, jo pasaulio ir savęs matymo būdas yra savitas, priklausantis nuo psichologinio tipo. Tokios nuomonių įvairovės, požiūrių reliatyvumo kompensavimo funkciją atlieka žmogaus įgimtas polinkis formuoti ar atkurti bendrąsias idėjas. Sąmonę Jungas laiko nedidele visos psichikos dalimi. Egzistuoja individuali pasąmonė su labiau asmeniniais, unikaliais turiniais, ir kolektyvinė pasąmonė su universaliais visai žmonijai turiniais. Būtent kolektyvinėje pasąmonėje, kurią žmogus atsineša su savimi ateidamas į šį pasaulį, slypi archetipai. Jie yra paveldimas sugebėjimas formuoti idėjas, kurios užpildomos patirties turiniu. Įgimtos ne pačios idėjos... [toliau žr. visą tekstą]
This master work is attempt to reveal Jung‘s theory background and to give it‘s main base – archetypes – conception. Jung‘s focus of attention pointed on individual‘s inner life. Own experience is the most important thing in a process of knowledge. Jung‘s beginning is human existence. He thinks that only subjective knowledge is significant. However this kind of knowledge also represents generality more or less. World-view is fundamental to subjective knowledge depth and width. World-view is nothing more nor less than constantly becoming consciousness. Extensive world-view is critical to more clear double-take on universe phenomenones and individual typical attitudes. Jung thinks that every person is unique, everyone sees himself and the universe differently and it depends on psychological type. This opinion variance and attitude relativism needs compensation. This function belongs to inborn human tendency to model general ideas. In Jung‘s theory consciousness is a small part of psyche. There is individual subconsciousness with unique, individual content and collective subconsciousness with universal content. Collective subconsciousness is heritable and it contains archetypes. This is heritable capability to form the ideas, which are completed with own experience content. Not the ideas are heritable, but tendency to create recurrent images and motives at all times and places. However Jung thinks that archetypical forms phenomenon could stand on conditionally mental or even... [to full text]
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
2

Žilinskaitė, Sigita. "Simbolinės archetipinių ženklų reikšmės Petro Dirgėlos „Girioje“." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2010. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100713_134724-12177.

Full text
Abstract:
Darbe aptariama Petro Dirgėlos romanų ciklo „Karalystė“ pirmosios dalies „Benamių knygos“ antrasis romanas „Giria“. P.Dirgėla yra istorinio lietuvių romano reformatorius, istoriosofinio Lietuvos valstybės vaizdo kūrėjas. Visai autoriaus kūrybai būdingos sąsajos su istoriniais kultūros simboliais, sudėtingos metaforos, perkeltinės pasakojimo reikšmės. Darbe aptariamos simbolinės archetipinių ženklų reikšmės. Konkrečiai analizuojama žemės, kelio, ugnies, žmogaus, Dievo simbolinė raiška. Pagrindiniais, būdingais visam romanų ciklui, laikomi du iš jų: žemė ir kelias. „Girios“ veikėjų likimus žemė susieja su gamta, jos deivėmis, motinyste, žemdirbyste ir kitomis vertybėmis. Kelias veikėjams reiškia visos tautos istorinę patirtį, gyvenimą, namų ir valstybės ieškojimą. Kelionės motyvas yra svarbus visiems be išimties ,,Girios” personažams, tačiau ypač pagrindinei veikėjai Teresei Kerpienei. Kelias reiškia tautos gyvenimą, namų ir valstybės ieškojimą. Ugnies simbolika susieja žmogų su Dangumi. Žmogaus kaip vyro ir moters opozicijų simbolinės reikšmės, žmogaus prisikėlimas siejamas su Dievo simbolika. Teresės šeimos istorija susieta su visais analizuojamais simboliniais archetipiniais ženklais. Darbe atlikta simbolių analizė atskleidžia sudėtingą romano ,,Giria” (ir viso romanų ciklo ) intertekstualumą ir jo kultūrinius kontekstus: biblinį, istorinį, folklorinį ir kt.
This research paper analyses Petras Dirgela‘s novel ‘‘Forest‘‘, the second part of the ‘‘Homeless Book‘‘ from the book series ‘‘Kingdom‘‘. P. Dirgela is the reformer of historical Lithuanian novel and the creator of the historiosphic view of Lithuania. There is a considerable number of historical cultural symbols, complex metaphors and figurative meanings in most of the author‘s works. This paper deals with symbolic meanings of archetipical signs in the novel. A special enphasis is put on the symbolic meanings of earth, road, human being, and God. The main elements which are prominent in the whole book series are earth and road. Earth connects the destiny of the characters in ‘‘Forest‘‘ with nature, its godesses, motherhood and other virtues. Road, on the other hand, is perceived as historical experience and life of the whole nation and the search for their homeland. The motif of journey is important to all the characters of ‘‘Forest‘‘ but it is especially significant to the protagonist of the novel Terese Kerpiene. The story of her life is strongly related to all the symbolic archetipical signs analysed in the paper. The analysis of symbolic meanings in the research paper reveals complicated intertextuality and its biblical, historical and foloclore contexts in both the novel ‘‘Forest‘‘ and the whole book series.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
3

Dementavičiūtė, Deimantė. "Archetipiniai įvaizdžiai A. Strindbergo sąlygiškosiose dramose ir jų pastatymuose Lietuvos teatre." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110615_141948-34670.

Full text
Abstract:
Augustas Strindbergas (1849-1912) – švedų dramaturgas, moderniojo teatro pradininkas, pirmasis literatūroje panaudojęs siurrealistinę stilistiką. Dramaturgo domėjimasis sapnais, pasąmone, mitologija, religija, ezoterika atsispindėjo vėlyvajame kūrybos laikotarpyje parašytose sąlygiškosiose pjesėse – „Kelias į Damaską” (1898-1904), „Sapnas” (1902) ir „Šmėklų sonata“ (1907). A. Strindbergas šioje trilogijoje atvėrė kolektyvinėje pasąmonėje slypinčius herojaus ir motinos archetipus. Herojaus archetipas išreiškia žmogaus dvasios įkalinimą materialiojoje realybėje – Žemės Motinos karalystėje. Darbe siekiama pažvelgti į tai, kaip šie archetipiniai įvaizdžiai yra atskleidžiami rašytojo sąlygiškosiose pjesėse ir pagal jas pastatytuose lietuvių režisierių darbuose. Darbe analizuojami šie spektakliai: G. Padegimo „Kelyje į Damaską” (1986, KVDT), „Šmėklų sonata” (1998, KVDT), S. Varno „Sapnas” (1994, PDT), J. Vaitkaus „Sapnas” (1995, LVADT) ir O. Koršunovo „Kelias į Damaską” (2007, KDT). Atlikus dramų analizę, nustatyta, jog A. Strindbergo pjesėse tamsiosios Žemės Motinos archetipas perteikiamas per gyvenimo-sapno metaforą, kuomet materialioji realybė vaizduojama kaip iliuzinis, netikras, sapniškas pasaulis, sudarytas iš prieštaringų gėrio ir blogio polių. Herojaus archetipinį įvaizdį dramose įkūnija pagrindiniai veikėjai, o antraeiliai personažai dramaturgo vaizduojami kaip tam tikri skirtingi pagrindinių veikėjų vidiniai aspektai. Ištyrinėjus spektaklius, prieita prie išvados, jog G... [toliau žr. visą tekstą]
August Strindberg (1849-1912) – Swedish playwright, the first who used surrealist stylistics in literature, the father of modern theatre. He was studying dreams, unconscious, mythology, religion, occultism, gnosticism – he used these knowledge in conventional dramas, written in his late period of his creation: To Damascus (1898-1904), A Dream Play (1902) and The Ghost Sonata (1907). In this trilogy A. Strindberg opened archetypes of collective unconscious – the mother and the hero. The archetype of hero means imprisonment of human soul in the material reality – the kingdom of Terrible Mother. This work is dedicated to look how these These archetypal images are represented by writer and in the performances of Lithuanian directors: To Damascus (1986, KVDT) and The Ghost Sonata (1998, KVDT) of G. Padegimas, A Dream Play (1994, PDT) of S. Varnas and To Damascus (2007, KDT) of O. Koršunovas. The results of analysis of plays showed that the archetype of Terrible Mother in A. Strindberg‘s plays is conveyed through life-dream metaphor, when the material reality portrayed as a illusory dream world, consists of the contradictory poles of good and evil. The main actors in dramas embody an archetypal image of the hero, and secondary characters are portrayed as a number of different aspects of the hero’s inner world. Explored performances led to the conclusion, that G. Padegimas and O. Koršunovas use the spiritual journey archetype, S. Varnas and J. Vaitkus – the Terrible Mother... [to full text]
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
4

Söderberg, Sofia. "La caduta tragica dell'uomo : Archetipi letterari in Dino Buzzati." Thesis, Stockholms universitet, Romanska och klassiska institutionen, 2016. http://urn.kb.se/resolve?urn=urn:nbn:se:su:diva-126726.

Full text
Abstract:
To fully appreciate the thematic essence of the Italian short-story writer Dino Buzzati it is necessary to understand his use of literary archetypes. As these have been discussed by the Canadian literary critic Northrop Frye, the question for the study was whether his theory about the tragic mode could be mapped directly onto the themes of Buzzati and, if there were discrepancies, what impact they had on the received message. The study presupposed the archetypes found in the tragic mode of the fifth phase and in the low mimetic mode as described by Frye, exemplified by Adam and the episode of the fall of man, and found many of them in the short stories collection La boutique del mistero by Buzzati. The narrative follows the archetypal theory perfectly with the cause, fall and effect of the situation, and many tragic characters can be found, such as Adam. However, Frye’s seven cyclic worlds correspond in only five cases, whereas two violate the tragic archetypal laws: the cosmological and the vegetable worlds. The literary effect is that tragedy is perceived as occurring too soon in the protagonist’s life and described by the ironic observational writer as having no effect on the world, leaving the readers with the sense that they too might be excluded from society the way Adam was and prematurely die alone.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
5

Mannucci, Elena. "Archetipi di traduzione : il dialogo dalla pretesa odierna a Platone /." Roma : Aracne, 2008. http://opac.nebis.ch/cgi-bin/showAbstract.pl?u20=9788854822320.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
6

Berlinskij, Dmitrij. "Prekės ženklo charakterio archetipų sistema ir jos praktinis pritaikymas dizainui." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2014~D_20140703_155714-80576.

Full text
Abstract:
Prekinių ženklų archetipų sistema – puikus įrankis, suteikiantis galimybę kurti dizainą nuosekliau, pagal nustatytas filosofines konstrukcijas. Ši sistema keičia kūrėjo ir tarpininko arba jo kliento bendradarbiavimo būdą. Užduodami klausimai suteikia galimybę rinkti informaciją apie egzistuojantį vartotojo suvokimą bei taip sustiprina kūrėjo rolę, kuri suteikia galimybę viską keisti arba atnaujinti atsižvelgiant į vartotoją. Dizainas kuriamas sistemingai surenkant medžiagą bei atsižvelgiant į užsakovo perteikimas vertybes ir esamas rinkos sąlygas.
Brand archetypes are great tool to design using philosophical systems. These systems can change communication workflow of the artist or their agents with their clients. Working with the target group, asking questions, gathering information about their perception, allows artist to change existing cliche or fallow, search for existing. This approach brings more decision making to designer. Then the design is created by using gathered material, client values and market situation.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
7

Rugienienė, Jūratė. "Mitologiniai įvaizdžiai Kazio Bradūno poezijoje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20090908_194037-96903.

Full text
Abstract:
Magistro darbe analizuojama egzodo rašytojo K.Bradūno ankstyvoji ir vėlyvoji poezija. Analizės metu atkleidžiami svarbiausieji lietuvių mitologijos įvaizdžiai bei simboliai, interpretuojamos jų reikšmės, ieškoma aliuzijų. Remiantis literatūrologų ir kultūrologų E.Leacho, C.Levi-Strausso, D.Dilytės, J.Puhvelo, I. Tenčini-Vadapelio, P.Dundulienės, M.Eliade, N.Vėliaus, M. Bartninko bei kitų tyrinėjimais darbe analizuojama mito samprata, apžvelgiami svarbiausi jo raidos bruožai ir svarbiausių stichijų (žemės, vandens, ugnies ir oro) simboliai. Praktinėje dalyje K.Bradūno kūriniai analizuojami stichijų aspektu. K. Bradūno poezijoje išryškėja ne tik žodinis, bet ir ritualinis mito aspektas, reikšminga ne tik pagoniškoji, bet ir krikščioniškoji mitologija, bei jų jungtys. Autirius stebi gimimo, krikšto, mirties, šermenų, aukojimo apeigas iš skirtingų atskaitos taškų – pagonybės ir krikščionybės. Autorių domina pagonybės elementai, galūs dar ir šiandienos pasaulyje, suaugę su krikščioniškomis tradicijomis. Žemė personifikuojama kaip vaisingumo stichija, ji gerbiama, tausojama, jai aukojama. Vanduo pagrindų pagrindas, turintis kultinę reikšmę. Jis lietuvių mitinėje pasaulėjautoje išlaiko tą pačią funkciją: ardo, naikina, nuplauna nuodėmes, kartu apvalo, atnaujina. Mitiniai vaizdiniai gali išreikšti pasaulio elementų – ugnies ir vandens – santykius. Jie priešingi, vienas kitą neutralizuojantys, tačiau turintys panašių funkcijų. Lietuvių pasaulėjautoje ugnis transformuojasi į namų... [toliau žr. visą tekstą]
JŪRATĖ RUGIENIENĖ The Mythological Images in K. Bradunas‘ Poetry SUMMARY The MA thesis analyses the early and late poetry of exodus writer K. Bradunas. The analysis reveals the main symbols and images of Lithuanian mythology, the interpretation of their meanings and allusions. The concept of myth is analysed according to the studies of literary and cultural scientists E. Leach, C. Levi-Strauss, D. Dilyte, J. Puhvel, I. Tencini-Vadapel, P. Dunduliene, M. Eliade, N. Velius, M. Bartninkas and others. The paper reviews the major features of the development of the myth concept and the symbols of the four elements (Earth, Water, Fire and Air). The practical part analyses the works of K. Bradunas according to the four elements. K. Bradunas‘ poetry reveals not only a verbal but also a ritual aspect of myth and considers not only Pagan but also Christian mythology and their connections. The author observes the rituals of birth, christening, death, burial, sacrifice from two different points of view – Paganism and Christianity. The writer is interested in Pagan elements which are mingled with Christian traditions and are vital nowadays. The Earth is personified as the element of fertility and is honoured and cherished. Water is the basis of everything and it has the meaning of cult. In Lithuanian mythology, it retains the same function: it destroys but at the same time it depurates from sins and sanctifies. Mythical images reveal the relationships between Fire and Water. They are two... [to full text]
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
8

Nasolini, Alice, and Elisa Taccioli. "La forma circolare: Archetipo della civiltà muisca. Un progetto lungo il rio tunjuelo." Master's thesis, Alma Mater Studiorum - Università di Bologna, 2016. http://amslaurea.unibo.it/9948/.

Full text
Abstract:
Lo studio della forma circolare, la più dinamica e flessibile tra le figure geometriche, è alla base del nostro intervento progettuale. La sua analisi deriva dallo studio accurato e approfondito della civiltà Muisca, popolazione precolombiana che si insediò nel nostro territorio di progetto, la localidad de Usme. Posizionata a sud di Bogotà, presenta un territorio prevalentemente montuoso segnato da numerosi corsi fluviali. La popolazione indigena, nella visione del cosmo e conseguentemente in tutti gli aspetti della vita, attinge a principi basati sui quattro elementi della terra. Ispirate dal modo in cui l’acqua veniva venerata e rispettata dalla cultura Muisca, il nostro interesse si è concentrato su questo elemento. La morfologia e l’idrografia del territorio ci hanno suggerito l’idea strutturante del progetto: definire un parco fluviale lungo le rive del rio Tunjuelo, fiume che caratterizza l’area e costituisce la più importante risorsa idrica di Bogotà. Il percorso lungo l’asse verde si configura come una passeggiata naturale e permette la definizione di luoghi di incontro, di aggregazione e di conoscenza del territorio. Lungo il parco fluviale sorgono le architetture, puntuali e dislocate in successione: una torre dell’acqua, localizzata nel punto più alto dell’area di progetto, una piazza-mercato, luogo di incontro e di scambio ed una cisterna dell’acqua, posizionata alla quota più bassa. I singoli progetti collaborano tra loro funzionalmente: la torre, serbatoio idrico, distribuisce l’acqua prelevata dalla cisterna, tanto alle abitazioni circostanti quanto all’intervento progettuale nella sua complessità. In tal maniera la struttura architettonica, fluviale e del verde coesistono all’interno dell’area, partecipando alla definizione di un sistema completo e autosufficiente. Un circuito di elementi che ben convive con l’idea della forma circolare, generatrice dei progetti architettonici. L’architettura circolare, che ben si presta a dialogare con la natura, si pone come obbiettivo quello di dare una nuova immagine alla localidad.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
9

Vullo, Claudia. "La custodia del paesaggio. Il parco delle arti di Jesolo." Master's thesis, Alma Mater Studiorum - Università di Bologna, 2013. http://amslaurea.unibo.it/6322/.

Full text
Abstract:
La tesi "La custodia del paesaggio.Il parco delle arti di Jesolo" rileva nel luogo del progetto una forte connotazione simbolica. La connotazione simbolica è legata alla presenza del Piave, "Fiume Sacro alla Patria". La proposta del Parco delle arti di Jesolo individua quale ragion d'essere di questo luogo e della sua trasformazione quel particolare livello di realtà che possiamo chiamare metafisico attraverso la riappropriazione della sua dimensione simbolica. Dimensione oggi di fatto solo latente. Il modo in cui, attraverso il progetto, viene prefigurata questa riappropriazione e rappresentazione simbolica dei luoghi attinge al mito delle acque originarie per dare forma a quei luoghi e a quelle architetture in cui sono favoriti i riti, gli eventi e i fatti dell'arte e dello spettacolo. Natura e destino sono i termini con cui è possibile rammemorare un'origine e reimmaginare un futuro e nuovi valori a cui ancorare il progetto per il Parco delle arti di Jesolo. A partire dal mutuo intreccio tra natura e destino il progetto riflette sul tema della natura in quanto sorgente nativa e sull'archetipo della circolarità. Facciamo riferimento alla circolarità mitica, attraverso le forme che evocano la presenza e la custodia delle acque primigenie; alla circolarità ritmica, attraverso i luoghi che celebrano e favoriscono l'esperienza e la custodia di un tempo del gioco e dell'arte; alla circolarità spirituale, attraverso le forme che richiamano i temi originari di emersione/immersione come vuoto custodente (forma uterina) e del rito come inizio e acquisizione della coscienza della natura dei luoghi (teatralità dei luoghi e delle architetture).
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
10

Bartolomei, Luigi <1977&gt. "Luoghi e spazi del sacro. Matrici urbane; archetipi architettonici; prospettive contemporanee per la progettazione di spazi per la cristianità." Doctoral thesis, Alma Mater Studiorum - Università di Bologna, 2008. http://amsdottorato.unibo.it/889/.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

Books on the topic "Archetipas"

1

Zolla, Elemire. Archetipi. 3rd ed. Venezia: Marsilio, 1988.

Find full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
2

Visconti, Laura. Archetipi beckettiani. 2nd ed. Pescara: Tracce, 1990.

Find full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
3

Daniele, Astrologo Abadal, Montrasio Alberto, and Museo civico Floriano Bodini (Gemonio, Italy), eds. Marino Marini: Gli archetipi. Cinisello Balsamo, Milano: Silvana, 2008.

Find full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
4

Arturo, Schwarz. Cabbalà e alchimia: Saggio sugli archetipi comuni. Firenze: Giuntina, 1999.

Find full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
5

Adriani, Elena. Medea: Fortuna e metamorfosi di un archetipo. Padova: Esedra, 2006.

Find full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
6

La drammatica di Ugo Betti: Tematiche e archetipi. Palermo: Novecento, 1988.

Find full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
7

Caramel, Luciano. Mitologie e archetipi: Mirko, Afro, Halley, Cingolani, Fermariello. Milano: Skira, 1996.

Find full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
8

Palazzo Todeschini (Desenzano del Garda, Italy), ed. Il nodo di Salomone: Simbolo e archetipo d'alleanza. Milano: Electa, 1998.

Find full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
9

Maggiari, Massimo. Archetipi e cosmo nella poesia di Arturo Onofri. Marina di Minturno: Caramanica, 1998.

Find full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
10

Il sognante risveglio alla visione: Teatro e archetipi. Lucca: M. Pacini Fazzi, 2006.

Find full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
More sources

Book chapters on the topic "Archetipas"

1

Mecarelli, Paola. "1.2 Archetipi e sostrati." In Il Teatro Polifonico, 21–29. Editore XY.IT, 2015. http://dx.doi.org/10.4000/books.xy.640.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
2

Vercellone, Federico. "Archetipo cieco. Modelli della legittimazione estetico-politica." In L'archetipo cieco, 15–22. Rosenberg & Sellier, 2021. http://dx.doi.org/10.4000/books.res.7360.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
3

Brolin, Sonia Francisetti. "Il cratere di Armento (Napoli, Museo Archeologico Nazionale 80854): tra archetipi iconografici e la ricostruzione del Meleagro euripideo." In The Forgotten Theatre II, 139–54. Rombach Wissenschaft, 2020. http://dx.doi.org/10.5771/9783968210018-139.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

Conference papers on the topic "Archetipas"

1

Albu, Doru. "INTERPRETATIVE AND COMPOSITION ARCHETIPAL RESONANCE OF THE CONTEMPORARY CREATIONS FOR THE SOLO CLARINET." In 5th SGEM International Multidisciplinary Scientific Conferences on SOCIAL SCIENCES and ARTS SGEM2018. STEF92 Technology, 2018. http://dx.doi.org/10.5593/sgemsocial2018/6.2/s25.023.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
You might also be interested in the extended bibliographies on the topic 'Archetipas' for particular source types:
Journal articles Books
We offer discounts on all premium plans for authors whose works are included in thematic literature selections. Contact us to get a unique promo code!

To the bibliography