Academic literature on the topic 'Atmosferos tarša'

The present paper deals with an important environmental issue: air pollution with volatile organic compounds (VOCs) in oil terminals. In attempt to determine the dependence of VOCs concentration in the air on the wind speed and oil loading intensity analyses were carried out during shorter time intervals, when the fluctuations of ambient temperature are minimal (1−3) °C. VOCs concentrations were analysed by gas chromatography method in different chosen observation posts during different seasons. A complex analysis of experimental study and impact of meteorological conditions on the air pollution was performed taking into account the oil loading intensity in oil terminals and the types of loaded oil products. A new indicator was introduced for the analysis of the obtained results—a loading indicator that characterizes the amount and type of handled products as well as the number and type of operations carried out in the terminal. The dependence of the change of VOCs concentration on the loading indicator has been determined. Santrauka Analizuojama svarbi aplinkosauginė problema – oro tarša lakiaisiais organiniais junginiais (LOJ) naftos terminaluose. Siekiant nustatyti LOJ koncentracijos ore priklausomumą nuo vėjo greičio, aplinkos drėgmės ir atmosferos slėgio, atliktitrumpesnės trukmės tyrimai, kai aplinkos temperatūros svyravimai yra minimalūs – 13 ºC. Pasirinktuose stebėjimo postuose dujų chromatografijos būdu nustatytos LOJ koncentracijos skirtingais sezonais. Atlikta kompleksiniai eksperimentiniai tyrimai ir meteorologinių sąlygų (oro temperatūros, aplinkos drėgmės, atmosferos slėgio, vėjo greičio irkrypties) įtakos oro taršai analizė, atsižvelgiant į naftos terminalų krovos intensyvumą ir kraunamų produktų rūšis. Analizuojant gautus duomenis įvestas naujas rodiklis – krovos indikatorius, apibūdinantis kraunamų produktų kiekį, rūšį, terminale atliekamų operacijų skaičių ir pobūdį. Nustatytas LOJ koncentracijos kitimo priklausomumas nuo krovos indikatoriaus. Statistiškai apdorojus rezultatus akivaizdu, kad naftos terminaluose krovos operacijų skaičius ir pobūdis(krovos indikatorius) lemia LOJ koncentraciją pažemės atmosferos sluoksnyje. Atlikus LOJ koncentracijos tyrimo skirtingais sezonais duomenų analizę ir daugiafaktorinę dispersinę analizę, 95 % patikimumu nustatyta, kad LOJ koncentracijos kitimas pažemės atmosferos sluoksnyje priklauso nuo vėjo greičio, kai vėjo stiprumas yra didesnis nei 4 m/s (10 m aukštyje, P < 0,05). Резюме Исследована проблема испарения легколетучих органических соединений (ЛОС) на нефтебазе. Для того, чтобыустановить зависимость концентрации ЛОС от скорости ветра, влажности воздуха и давления атмосферы былопроизведено исследование концентрации ЛОС в воздухе, во время которого изменение температуры непревышало 3 градусов. Методом газовой хроматографии были исследованы сезонные выбросы ЛОС в приземныеслои атмосферы. Комплексно проанализированы полученные экспериментальные данные и метеорологическиеусловия (температура и влажность воздуха, давление атмосферы, сила и направление ветра) с учетомпроизводимых операций по перегрузке нефтепродуктов и их типа. Для более точного анализа полученных данныхбыл сформулирован новый «индикатор погрузки», который характеризует количество и тип перегружаемыхнефтепродуктов, количество и тип производимых технологических операций. В связи с этим была установленазависимость концентрации ЛОС от индикатора погрузки. Статистический анализ данных показал, что количествопроизводимых технологических операций на нефтебазах, а также их тип, влияют на изменение концентрацииЛОС. Анализ исследования сезонных выбросов ЛОС и многофакторный дисперсионный анализ данных с 95%й точностью показали, что изменение концентрации ЛОС в приземных слоях атмосферы зависит от скорости ветрав том случае, если она превышает 4 м/с на высоте 10 м (P < 0.05).

Šildant pastatus ne tik užtikrinamas komfortas, bet ir energetiškai teršiama aplinka, o gaminant kurą teršiama atmosfera. Šildymui mažiau sunaudojant energijos sutaupoma lėšų ir mažinama tarša. Pasiūlytas pastato šiluminio balanso modelis leidžia įvertinti įvairių veiksnių (atitvarų šiluminė varža, oro infiltracijos greitis, katilo galingumas, šildymo sistemos valdymo algoritmai ir t. t.) įtaką pastato šildymui sunaudojamos energijos kiekiui. Pateikiami modeliavimo rezultatai.Modeling thermo-physical properties of building using “Simulik”Antanas Mikuckas, Irena Mikuckienė, Egidijus Kazanavičius, Jonas Čeponis SummaryVarious models are used to study heat dynamics in buildings for evaluating heating energy consumption. This paper deals with model allowing to simulate thermal transients depending on the geometrical characteristics and thermo-physical properties of building components (exterior walls, internal partitions ceilings, floors and windows), external temperature variations and properties of heating system. The results for residential house are shown. The heat consumption for a specified time period was calculated. The heating energy conservation methods are analyzed and compared.

Apžvalginiame straipsnyje pateikiami susisteminti duomenys apie 2010-2020 m. publikacijas, skirtas oro taršos kietųjų dalelių (KD) sąsajoms su vaikų bronchų astma. Daugelis analizuojamų publikacijų parengtos retrospektyvinių tyrimų pagrindu ir aptaria trumpalaikį kietųjų dalelių poveikį, todėl ilgalaikės ekspozicijos reikšmė vaikams lieka nepakankamai ištirta. Daugiausia prieštaringų rezultatų siejama su itin smulkių (<0.1 μm) dalelių skaitinės koncentracijos tyrimais. Rasta pakankamai tyrimų, pagrindžiančių ryšį tarp oro taršos KD2,5, KD10, o ypač KD1 masės koncentracijos sergamumo bronchų astma. Vertinant šių dalelių integralių spektrų įtaką kvėpavimo sistemai, didžiausią reikšmę vaikų astmos atsiradimui ir eigai galėtų turėti 0,1-1 μm akumuliacinės modos dalelės, tačiau šiuo metu dar nėra tai pagrindžiančių tyrimų. Šios modos dalelių gyvavimas atmosferoje ilgiausias, sausas nusėdimas minimalus, o jų skaitinė ir masės koncentracijos bei kenksmingų medžiagų kiekiai yra santykinai dideli, todėl būsimi aerozolinės taršos ir respiracinių alergozių priežastinių ryšių tyrimai turėtų susitelkti į skaitinės ir masės koncentracijų submikroninių dalelių spektrus bei tikėtinai taršai imliausius vyresnio ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikus.

The transport sector is rapidly developing industry in Lithuania. Over the past few years, a significant increase in motor vehicles on our roads can be noticed. Both light and heavy vehicles create economic benefits, and, at the same time, cause ecological and social problems such as noise, a growing number of accidents and environmental pollution. In order to reduce the rate of accidents, many places have been equipped with speed-limiting humps. However, the vehicles approaching them will increase noise levels. The article describes a calculation method of how to determine the influence of various factors caused by car noise. Reflections on the surface, the atmosphere and sound waves on road obstacles can increase or decrease sounds in the environment. The above introduced factors must be taken into account conducting noise measurement tests. Santrauka Vis sparčiau Lietuvoje besivystant pramonei ir transporto sektoriui, per pastaruosius kelerius metus mūsų keliuose žymiai padaugėjo automobilių. Tiek lengvieji, tiek sunkieji automobiliai ne tik teikia ekonominį pelną, bet kartu su nauda lemia ir ekologines bei socialines problemas – kelia triukšmą, didėja avaringumas ir aplinkos tarša. Siekiant sumažinti avaringumą, daugelyje vietų yra įrengiami greičio ribojimo kalneliai. Triukšmas, keliamas automobiliams važiuojant per juos, prisideda prie bendro triukšmo. Pateikiami skaičiavimai, kaip nustatyti įvairių veiksnių įtaką automobilių triukšmo mastui. Garso atspindžiai, kelio danga, atmosfera, kliūtys garso bangų kelyje – visa tai gali padidinti arba sumažinti garsų sklidimą. Atliekant triukšmo matavimo tyrimus į šiuos veiksnius būtina atsižvelgti. Reikšminiai žodžiai: triukšmas, automobiliai, pataisos, garsas, autotransportas, greičio ribojimo kalneliai.

The article describes the results of the radiological measurements of 137Cs in the soil profile, explains vertical migration coefficients of this radionuclide and discusses internal doses of 137Cs found in food and received through the food chain from soil to milk and meat. Sampling was performed in the northern part of Vilnius district and covered the territories, including Antakalniai village, territory in the south east close to Maišiagala, Mykoliškių village, Karveliškės rural region, territory in the east from Nemenčinė village and Stražninkai rural region. Radiological investigation into soil at a depth of up to 30 cm showed that the concentration of 137Cs activity was in the range from 0.6±0.4 Bq/kg to 5.3±0.4 Bq/kg. The vertical migration of 137Cs indicated two pikes in five sampling places. The first one is related to the contamination of the environment after the accident at Chernobyl NPP, whereas the second one – to the contamination of territory during the tests on nuclear weapons in open air in northern hemisphere. These pikes were not detected in the soil samples taken close to Antakalniai village. Thus, a conclusion that soil was disturbed during agricultural works at the sampling place was made. The highest concentration of 137Cs activity is located at a depth of 5–10 and 15–20 cm where radiocesium is available for vegetation and can get through the food chain to humans. Public estimation shows that the highest dose of 137Cs found in milk and meat has been discovered in Stražninkai (5.5±0.1 µSv) while the lowest one – in a small village near Maišiagala (2.3±0.1 µSv). These doses constitute only 0.5% of annual dose limit for public. Santrauka Apžvelgiami radiologinių tyrimų rezultatai, analizuojant dirvožemio mėginius pagal profilinį giluminį pasiskirstymą. Nustatyti skirtingų dirvožemio sluoksnių 137Cs savitųjų aktyvumų santykio bei migracijos iš viršutiniojo į gilesnius dirvožemio sluoksnius koeficientai. Įvertinta 137Cs radionuklidų sukeliama efektinė apšvita, kurią gali patirti žmogus, 137Cs iš dirvožemio mitybos grandinėmis patekus į organizmą. Dirvožemio mėginiai atrinkti Vilniaus rajono šiaurinėje dalyje, Antakalnių gyvenvietėje, teritorijoje į pietryčius nuo Maišiagalos, Mykoliškių gyvenvietėje, Karveliškių kaime, teritorijoje į rytus nuo Nemenčinės bei Stražninkų kaime. Mėginiai imti iš iki 30 cm gylio ir dalyti į 6 sluoksnius po 5 cm. Ištyrus dirvožemio mėginius nustatyta, kad kintant gyliui 137Cs savitasis aktyvumas kinta nuo 0,6±0,4 Bq/kg iki 5,3±0,4 Bq/kg. Penkiose iš šešių tirtų vietovių imtuose vertikaliuosiuose dirvožemio mėginiuose užfiksuota 137Cs savitojo aktyvumo padidėjimas. Pirmasis sietinas su 137Cs, į aplinką patekusiu ir dirvožemyje gilyn migravusiu po Černobylio atominės elektrinės katastrofos, antrasis – į aplinką patekusiu ir dirvožemyje migravusiu po šiaurės pusrutulyje atviroje atmosferoje vykdytų branduolinių bandymų. Antakalnių gyvenvietėje imtuose mėginiuose 137Cs savitojo aktyvumo vertikaliojo pasiskirstymo nenustatyta, todėl daryta prielaida, kad toje vietoje buvo vykdoma ūkinė veikla, ir dirvožemio struktūra suardyta. Vidutiniškai didžiausi gretimų dirvožemio sluoksnių savitųjų aktyvumų santykio koeficientai gauti iš 1 (0–5 cm) į 2 (5–10 cm) bei iš 3 (10–15 cm) į 4 (15–20 cm) sluoksnius. Taigi didžiausioji dirvožemio tarša 137Cs tebėra dar pakankamai negiliai, t. y. 5–10 bei 15–20 cm gylyje, lengvai prieinama augalų šaknims, tad per maistą gali patekti žmogui. Įvertinta, kad didžiausią metinę efektinę dozę, 137Cs patekus į pieną bei galvijų mėsą, gauna Stražninkų kaimo gyventojai (5,5±0,1 µSv), mažiausią – gyventojai, įsikūrę netoli Maišiagalos (2,3±0,1 µSv). Ši apšvita nėra reikšminga radiacinės saugos požiūriu, nes net didžiausios 137Cs savitojo aktyvumo dirvožemyje ir žolėje vertės gali lemti apie 0,5 % Lietuvos higienos normų leistinos gyventojui metinės apšvitos.

<p>Hace exactamente cuatro meses se publicaba el último número correspondiente al año 2018. Esto es significativo ya que con ello podemos observar que hemos acortado el plazo de publicación en dos meses por número permitiéndonos alcanzar el objetivo planteado durante el año 2018 que era poder cambiar la periodicidad de la revista a tres número al año. Esto implica un mayor volumen de trabajos que permitan diseminar investigaciones originales en el campo de la antropología, expresada en todas sus ramas y vertientes. Por otro lado también muestra un compromiso ante la tarea editorial con el fin de poder brindar un servicio de calidad a los autores y la posibilidad de un acceso abierto a las publicaciones desde el momento en que son publicadas. Esto implica el esfuerzo constante de instituciones y personas que en conjunto permiten el crecimiento de esta revista.</p><p>En este número presentamos diez artículos originales, una traducción y un comentario de libro que se suman a una cada vez más extensa colección de trabajos antropológicos. Ocho corresponden a la Sección Arqueología; uno a la Sección Museología; y tres a Antropología Social.</p><p>En el primer trabajo de la Sección Arqueología los autores Mónica Alejandra Berón y Manuel Pedro Carrera Aizpitarte discuten la posibilidad de considerar al chert silíceo como un indicador de movilidad e interacciones a larga distancia para la región occidental pampeana. Jimena Doval y Alicia Haydé Tapia presentan los resultados del análisis efectuado a fragmentos de cuero recuperados en contextos arqueológicos de fines del siglo XIX en la actual provincia de La Pampa. María Victoria Fernández, Pablo Rodrigo Leal, Claudia Della Negra, Catherine Klesner, Brandi Lee MacDonald, Michael Glascock y Ramiro Barberena dan a conocer los muestreos realizados en el valle del río Varvarco, su contexto geológico y geomorfológico, la presencia de obsidiana, la caracterización del tipo de yacimiento, la forma de presentación, distribución y abundancia de la misma con el fin de caracterizar esta nueva fuente de importancia arqueológica. Paula Elisabet Galligani, Gustavo Barrientos y María Rosario Feuillet Terzaghi tienen como objetivo de su trabajo estimar, a partir de la medición de la concentración de fósforo extraíble (Pe) y del modelado espacial con técnicas de interpolación, la extensión probable del área de entierro detectada en el sitio Río Salado-Coronda II (RSCII), localizado en la ciudad de Santo Tomé, en el centro-este de la provincia de Santa Fe. María Gabriela Musaubach y María del Pilar Babot analizan el estado del arte del conocimiento sobre los usos pasados y presentes de las gramíneas en el desierto de altura puneño a través del estudio de microfósiles. Por otro lado, Anahí Re y Juan Bautista Belardi abordan el análisis de las representaciones rupestres de los sitios Bloque 1 del Campo de Bloques 1 y Alero con Manos del Río Chalía, relevados en los sectores bajos asociados a la cuenca de los lagos Tar y San Martín (sudoeste de la provincia de Santa Cruz). El autor Federico Restifo presenta el análisis de atributos cualitativos y cuantitativos de un conjunto de artefactos Saladillo recuperado en el sector Norte del valle Calchaquí, el cual se encuentra disponible en el Museo Arqueológico de Cachi, provincia de Salta (Argentina). Cerrando la sección, Miguel Ángel Zubimendi, Alicia Castro, Pablo Ambrústolo y Carolina Contreras presentan la descripción de un diente fósil de tiburón, así como los estudios que sustentan la identificación de las modificaciones antrópicas que confirman su caracterización como objeto adorno-colgante para contextos arqueológicos de la costa norte de la provincia de Santa Cruz.</p><p>En la Sección de Museología, Luis Adrián Galindo analiza el Museo de Quai Branly-Jean Chirac a través de un “discurso normativo de la museología eurocentrista”…” [que] ... ”logra imponerse a partir de la concepción de su estructura narrativa, la selección de sus objetos de exhibición y la puesta en escena, fortaleciendo así el pensamiento neoliberal que promulga la diversidad cultural como la sumatoria de culturas que comparten un mismo territorio, sin contradicciones, sin asimetrías, sin tensiones sociales, en una “paz social” aparente y en una relación natural con el entorno”</p><p>Cerrando este número presentamos un trabajo, una traducción y una Reseña bibliográfica incluida en la Sección Antropología Social. En el primer trabajo, Gastón Julián Gil propone un abordaje del fenómeno del running en la Argentina a partir del análisis de las carreras urbanas organizadas en las principales ciudades del país. Continúa una traducción realizada por Diego Roldán (CONICET) y Paul Hathazy (CIECS CONICET/UNC) del trabajo de Loic Wacquant “Por una Sociología de carne y sangre”, siendo ésta la primera versión publicada en español de este texto. Por último, Mariano Bussi presenta una reseña bibliográfica del trabajo de Renzo Taddei llamado Meteorologistas e profetas da chuva. Conhecimentos, práticas e políticas da atmosfera.</p><p>Con esto cerramos esta editorial invitando, como es usual, a disfrutar de la lectura crítica de este material que ponemos a disposición de los interesados.</p><p>Córdoba, 30 de Abril de 2019</p>

Nowadays much attention is paid to air pollution in the world. Effective and suitable management of atmosphere protection is very important, because climate change, human health and survival of biodiversity depends on it. For these reasons atmosphere protection management should get our special interest. The aim of this work is to analyse the structure of atmosphere protection in Lithuania and to provide proposals on how to improve it. This work also suggests how to improve the policy of atmosphere protection and ensure appropriate air quality in Lithuania. This master‘s work consists of four parts, which are designated to analyse the structure of atmosphere protection management and cooperation between institutions, to make systematic analysis of atmosphere protection laws and examine possible inaccuracies, to find inaccuracies in institutional, legal and financial systems, which are related to the management of atmosphere protection and to sugest some improvements on how to improve the structure of atmosphere protection management and the policy of atmosphere protection. Implementing the tasks of this master‘s work, the importance of atmosphere air management was taken into consideration in the context of sustainable development, Lithuanian and European Union laws and Lithuanian institutional structure of atmosphere protection management were analysed and suggestions related to the improvement of atmosphere protection management structure improvement were given. The... [to full text]

Šiame darbe atliekamas kietųjų dalelių dispersijos modeliavimas SILAM modeliu pernašos atmosferoje tyrimo tikslais, pateikiami modelio rezultatai, išvados. Lietuvoje yra sąlygos efektyviam modelio darbui bei poreikis modeliuoti ir prognozuoti atmosferos teršalų sklidimą, todėl šio darbo rezultatas ir darbo metu sukurta modelio nustatymo metodika galėtų būti plačiai naudojami praktikoje. Kol kas nėra gausios informacijos apie atmosferos taršos modeliavimą Lietuvos teritorijoje. Atliekami tik matavimai ir regioniniu bei valstybės mastu naudojami kaimyninių valstybių modeliavimo duomenys, o atskiros savivaldybės teršalų sklaidą atmosferoje modeliuoja mikro masto modeliais. Pagrindinis darbo tikslas: ištirti pagrindines kietųjų dalelių pernašos Lietuvos teritorijoje savybes naudojant SILAM modelį, parengtą kietųjų dalelių dispersijos modeliavimui ir prognozavimui Lietuvos teritorijoje bei kuo naujesnius ir kuo gausesnius duomenis iš Lietuvos institucijų (pavyzdžiui Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, Aplinkos ministerijos ir t.t.). Gauti rezultatai, išvados: 1. Pagal atliktų modeliavimų rezultatus matyti, kad pagrindinė kietųjų dalelių taršos dalis laikosi priežeminiuose troposferos sluoksniuose ir pernešama netoli (šis braižas verčia manyti, kad tai stambiosios frakcijos). Tuo tarpu į aukštesnius sluoksnius patenka keletą ir net keletą dešimčių kartų mažesnė kietųjų dalelių dalis, bet jos pernešamos toliau. 2. Pagal gautus duomenis galima teigti, kad modeliuojamuoju... [toliau žr. visą tekstą]
The main purpose of this diploma thesis “Particulate matter transport in the atmosphere research using SILAM model” (written by Adomas Mažeikis) is to use SILAM model to research the transport of local Particulate matter pollutants and those from neighboring countries too. Emission data was prepared by interpolating EMEP and Statistical Department provided data sets. Meteorological data was taken from Lithuanian HydroMeteorological Service HIRLAM installation. The setup of model was prepared and test runs were made (one of them is simulating fire in oil refinery "Mažeikių nafta"). The results of this thesis are large arrays of past (2007 October - 2008 April) PM10 dispersion data. Grads package was used to perform the analysis of data and these are the conclusions made after the analysis was finished: 1. SILAM model is accurate enough for researching country wide PM10 transport analysis. 2. Each and every model run needs individual setup for best performance. 3. SILAM is not user friendly application and there is a lack of documentation (User guide, Operational instructions and model technical descriptions are available but it does not describe the setup of model in details). 4. Users of SILAM should check model run logs. There is plenty of useful data in there though the format is not very usable. 5. Performed analysis of model run results shows that the biggest part of PM10 aerosol is in the lower levels of the troposphere and that part is transported up to 100km (this can... [to full text]