Academic literature on the topic 'Atsinaujinantys energijos ištekliai'

Climate change became a priority issue on the agenda of the energy and environmental policy of the European Union. Energy efficiency and renewable energy are the main pillars to cope with climate change. Buildings consuming 40% of final energy in the European Union play a vital role here. This is the reason for changing attitude towards evaluation of the benefits of the renovation of existing buildings. Previously before making a decision on building renovation solutions the main factor was cost‐efficiency. Today life‐cycle approach taking into account energy consumption and abatement of greenhouse gases is more relevant. The goal of the paper is to compare different alternatives for the renovation of buildings taking into account energy, economic and environmental criteria while evaluating impact of renovation measures during their life cycle. The first alternative is renovation of a building up to the requirements of existing building codes. The second alternative is renovation of a building making its thermal characteristics of the envelopes by 25% better. The third alternative is renovation of a building making its thermal characteristics of the envelopes by 50% better. Possibility to use renewable energy in all the three alternatives is also investigated. The results of analysis show that in the case under consideration replacement of district heating, mostly based on fossil fuel, with a biomass boiler has an advantage in terms of environment and energy. However, economic attractiveness of these alternatives is rather moderate. Final choice of the alternatives depends on the priorities of a decision‐maker. Santrauka Klimato kaita tapo prioritetiniu punktu Europos Sajungos energetikos ir aplinkosaugos politikos darbotvarkeje. Energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinantys energijos ištekliai ‐ pagrindines nuostatos siekiant iveikti klimato kaitos keliamas problemas. Pastatams, kuriuose suvartojama 40 % Europos Sajungos galutines energijos, čia tenka pagrindinis vaidmuo. Tai yra priežastis keisti požiūri, vertinant esamu pastatu renovavimo nauda. Anksčiau prieš priimant sprendima del pastatu renovacijos pagrindinis faktorius buvo ekonominis efektyvumas. Šiandien tikslingiau yra atsižvelgti i gyvavimo cikla, ivertinant energijos suvartojimo mastus ir šiltnamio duju išmetius. Šio darbo tikslas ‐ palyginti skirtingas pastatu renovavimo alternatyvas, atsižvelgiant i energetinius, ekonominius ir aplinkos apsaugos kriterijus, vertinant renovacijos priemoniu itaka per ju gyvavimo laika. Pirmoji renovacijos alternatyva ‐ pastatas renovuojamas, kad atitiktu reikalavimus, keliamus pastatu atitvaru šiluminems charakteristikoms. Antroji renovacijos alternatyva ‐ pastato atitvaru šilumines charakteristikos, palyginti su galiojančiais reikalavimais, gerinamos 25 %. Trečioji alternatyva ‐ pastato atitvaru šilumines charakteristikos, palyginti su galiojančiais reikalavimais, gerinamos 50 %. Papildomai ivertinama galimybe visais trim atvejais naudoti atsinaujinančius energijos išteklius. Analizes rezultatai parode, kad nagrinejamu atveju gaunama energetine ir aplinkosaugine nauda, kai vietoje esamos centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos, kurioje šilumai gaminti pagrindinai naudojamas iškastinis kuras, irengiamas biomases katilas. Ekonomiškai šios alternatyvos yra mažiau patrauklios. Galutinis alternatyvu pasirinkimas priklauso nuo sprendimu priemejo prioritetu. Резюме Изменение климата стало приоритетным вопросом на повестке дня энергетической и экологической политики Европейского Cоюза. Энергетическая эффективность и возобновляемые источники энергии являются основными мерами для уменьшения изменений климата. С этой точки зрения большое значение имеют здания, так как они в Европейском Союзе потребляют 40% энергии. Это является причиной изменения отношения к оценке выгод от реновации существующих зданий. Ранее для принятия решения о реновации здания основным фактором являлась экономическая эффективность. Сегодня более актуальным является учет потребления энергии и сокращения выбросов парниковых газов. Целью настоящей работы было сравнить различные варианты реконструкции здания с учетом энергетических, экономических и экологических критериев при оценке воздействия мер по реконструкции во время их жизненного цикла. Первый вариант – это реновация здания с целью улучшения его тепловых характеристик, доводя их до требований существующих строительных норм. Второй вариант – реновация здания с целью улучшения его тепловых характеристик на 25% по сравнению с требованиями существующих строительных норм. Третий вариант – реновация здания с целью улучшения его тепловых характеристик на 50% по сравнению с требованиями существующих строительных норм. Кроме этого, во всех трех вариантах исследована возможность использования возобновляемых источников энергии. Результаты анализа показали, что замена централизованного теплоснабжения, основaнного главным образом на использовании ископаемых видов топлива, на котел с биомассой имеет преимущество с точки зрения окружающей среды и энергетики, однако экономическая привлекательность такой альтернативы довольно умеренна. Окончательный выбор вариантов зависит от приоритетов субъекта, принимающего решение.

Due to the increasing energy demand and mobility of the human population and in order to pursue sustainable development and decrease fossil fuel dependency there is a major need to use alternative energy sources. Nowadays the 20-20-20 policy is under revision. It has become clear that the transport sector on the EU level will not be able to meet the goal of 20% usage of renewable energy sources by 2020. Our paper investigates the possibilities of Hungary for reaching 10% of renewable energy sources in transport sector. Our research indicates that blending bioethanol and biodiesel with conventional fuels is not sufficient not provide an effective and alternative way to fulfill 10% part of transport-related energy demand. Further efforts are needed that can only be done by deep analysis of the current situation and active participationin policymaking as an additional tool of reaching the target: changing our social behaviour. Furthermore, our investigationshows that this general problem can occur not only in Hungary but in those European countries that targeted the 10% renewable energy share in their transport sector. Santrauka Dėl vis kylančio energijos poreikio ir gyventojų mobilumo bei siekiant įgyvendinti tvariosios plėtros principus, sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, didėja būtinumas naudoti alternatyviuosius energijos išteklius. Svarbu konkrečiau apibrėžti projekto „20–20–20“ tikslus. Akivaizdu, Europos Sąjungos lygiu transporto sektoriui nepavyks įgyvendinti, kad iki 2020 m. atsinaujinantys šaltiniai būtų naudojami 20 proc. Nagrinėjamos Vengrijos transporto sektoriaus galimybės alternatyviuosius energijos šaltinius naudoti 10 proc. Atlikus tyrimus nustatyta, kad maišyti bioetanolį ir biodyzeliną su įprastiniu kuru nėra pakankama priemonė, kad taptų efektyvia alternatyva ir transportui būtinos energijos poreikį patenkintų 10 proc. Būtinos tolesnės pastangos, dalyvaujant suinteresuotosioms šalims, išsamiai analizuoti esamą situaciją ir keisti socialinę elgseną, kad tai taptų papildoma priemone siekiant tikslo. Nustatyta, kad ši bendrojo pobūdžio problema gali kilti ne tik Vengrijoje, bet ir tose Europos šalyse, kuriose užsibrėžta atsinaujinančius šaltinius transporto srityje naudoti 10 proc.

Effective clean-up of oil spills due to their negative environmental and economic impact is of capital importance. Clean-up of oil by sorption is considered one of the most desirable choices, because oil can be completely removed without causing any secondary pollution. Natural organic sorbents had been investigated and developed to control oil products‘ spills. Plant biomass is a renewable resource which can be converted into various materials and energy. Hemp (USO-31), as a textile industry waste, was used as an oil product sorbent material. The present study examines hemp sorption capacity of water using different fractions of hemp raw material to be used in oil/water mixtures. The experimental research revealed that water sorption capacity depends on fraction size and sorption time. The results of water sorption capacity of 2.5 and 5.0 mm after 1440 min were 4.74 and 4.67 g water/g dry sorbent, respectively. Labai svarbu efektyviai likviduoti išsiliejusius naftos produktus dėl jų neigiamo poveikio aplinkai ir ekonomikai. Naftos produktų valymo metodas pasitelkiant sorbentus yra laikomas vienu iš geriau­sių pasirinkimų, nes produktai yra absorbuojami sorbentų, nesukeliant jokios antrinės taršos. Natūralūs organiniai sorbentai buvo tiriami ir tobulinami, siekiant kontroliuoti naftos produktų išsiliejimus. Augalų biomasė yra atsinaujinantis išteklis, kuris gali būti naudojamas įvairioms medžiagoms ir energijai išgauti. Kanapių spaliai (USO-31), tekstilės pramonės atlieka, buvo tiriami kaip naftos produktų sorbentas. Buvo išnagrinėta kanapių vandens sorbcija naudojant įvairias šios medžiagos frakcijas. Eksperimentinis tyrimas parodė, kad vandens sorbcija priklauso nuo frakcijos dydžio ir sorbcijos laiko. Tyrimų metu buvo nustatyta vandens sorbcijos geba – 4,74 ir 4,67 g vandens/g sauso sorbento 2,5 ir 5,0 mm pavyzdžiams po 1440 min atitinkamai.

Atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI), jų efektyvus naudojimas ir plėtra yra vienas iš esminių darnios nacionalinės energetikos strategijos tikslų, kurių įgyvendinimas mažina priklausomumą nuo iškastinio kuro importo, didina energijos tiekimo patikimumą ir mažina šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų emisiją į atmosferą. Šių išteklių naudojimas gali mažinti energijos gamybos sąnaudas, gerina gyvenamosios aplinkos kokybę, sukuria darbo vietas, taip pat didina užimtumą regionuose ir mažina socialinę atskirtį. Straipsnyje pateikta AEI rūšių naudojimo Lietuvoje apžvalga, šio energetikos sektoriaus būklė, darnumo aspektai – ekonominiai, aplinkosauginiai ir socialiniai, apsvarstytos ateities plėtros kryptys bei perspektyvos.

Pastaraisiais dešimtmečiais išryškėjo iškastinio kuro vartojimo trūkumai. Pirminei trūkumų aspektai pasireiškia įvertinant ribotus naftos, gamtinių dujų, anglies bei urano išteklius, antra tradicinė energetika į atmosferą išmeta didelį kiekį teršalų. Šio kuro išteklius gamta kūrė keletą šimtų milijonų metų, o per ne visą pastarąjį šimtmetį žmonija sunaudojo jau daugiau kaip pusę. Šiandieniniame pasaulyje nėra svarbesnio klausimo kaip klimato kaitos švelninimas ir apsirūpinimas energija. Alternatyvų ieškojimas iškastiniam kurui pakeisti suteikia galimybę daugiau pažvelgti į atsinaujinančius išteklius. Lietuvos ir Latvijos atveju, šalys privalo ieškoti ir plačiau naudoti alternatyvas; pirma dėl patiriamos priklausomybės nuo importuojamo kuro, antra dėl darnios energetinės plėtros subalansavimo. Lietuva ir Latvija siekia turėti galimybę individualiai rinktis energijos šaltinius, ypač darančius mažesnį poveikį klimatui bei nepriklausomybei nuo išorinių tiekėjų. Todėl didžiausia perspektyva šiose šalyse plėtoti biomasės, hidroenergetikos ir vėjo jėgainių elektrines. Šių išteklių naudojimas turi didžiausią potencialą energetikos srityje, kad būtų pasiektos Lietuvos ir Latvijos nacionalinės energetikos strategijos tikslai ir gairės. Tam, kad būtų įgyvendinti alternatyvūs projektai reikia tvirtos vyriausybių paramos ir ganėtinai vieningos politinės iniciatyvos. Lietuvos ir Latvijos politiniai vidaus ir išorės veiksniais nesuteikia pilnai vystyti energetinę politiką, kadangi... [toliau žr. visą tekstą]
In recent decades the shortcomings of consumption of fossil fuel has been clarified. The primary aspects of the shortcomings are asserted when evaluating the limited resources of oil, natural gasses, coal and uranium, secondly, the traditional energy eliminates a huge amount of pollution to the atmosphere. The resources of this fuel were created by nature in hundreds millions years, and during not full latter century the humankind has used more than a half of it. In modern-days world the most important question is the buffering of climate change and provision of energy. The finding of alternative ways for the fossil fuel provides a possibility to look wider to the renewable energy resources. In cases of Lithuania and Latvia, the states must find and use wider alternatives; firstly, due to the dependence on the imported fuel, secondly, due to the balancing of the sustainable development of energy. Lithuania and Latvia seek to get possibility choosing energy resources individually, especially those making less impact on the climate and assuring independence from the external providers. Therefore, the biggest perspective in these states is to develop biomass, hydro-energy and wind plants. The usage of the aforementioned resources has the biggest potential in the field of energy, in order to implement the goals and guidelines of the national energy of Lithuania and Latvia. In order to implement the alternative projects, there is a need of strong governmental support and... [to full text]

Atsinaujinantys energijos ištekliai tampa vis svarbesne energetikos plėtros gaire Europoje ir pasaulyje. Kadangi atsinaujinantys energijos ištekliai yra neriboti, alternatyviai pakeičiantys kurui reikalingas žemės iškasenas, todėl jų panaudojimas iš esmės atitinka darnaus vystymosi koncepciją. Aprūpinimas saugia, nebrangia, aplinkai nekenksminga ir neišsenkančia energija yra darnios energetikos pagrindas. Taigi, atsinaujinantys, arba darnūs, energijos ištekliai yra reikšminga darnios plėtros dalis. Darbo objektas – „žalioji“ elektra. Darbo tikslas - išanalizuoti atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą ir perspektyvas Lietuvoje, bei įvertinti įmonių pasiryžimą už „žaliąją“ elektrą mokėti brangiau. Pagrindiniai darbo uždaviniai atskleisti darnaus vystymosi koncepciją, išnagrinėti darnų energetikos vystymąsi, išanalizuoti rinkos trūkumų plėtros sąsajas ekonominėse teorijose, įvertinti energijos rinkų liberalizavimo naudą, apibrėžti atsinaujinančių išteklių rūšis, ištirti elektros energijos gautos iš atsinaujinančių energijos rūšių vartojimo tendencijas, įvardinti kliūtis trukdančias atsinaujinančių energijos išteklių vartojimo didėjimą, apžvelgti valstybės paramą skatinančią šių išteklių vartojimą, atlikti Kauno gamybinių įmonių tyrimą, įvertinant jų pasiryžimą už „žaliąją“ elektrą mokėti brangiau. Darbe iškeltos šios hipotezės: H1 - AEI negali konkuruoti elektros energijos rinkoje, dėl nesugebėjimo valdyti išorinių kaštų; H2 - Dėl nepakankamų AEI skatinimo priemonių... [toliau žr. visą tekstą]
Renewable energy resources are becoming an increasingly important energy development milestone in Europe and the world. Because renewable energy resources are unlimited, alternatively, replacing the fuel required for the mineral resource land, and therefore their use is broadly consistent with the concept of sustainable development. Provision of a safe, inexpensive, environmentally friendly and the unrelenting energy of a sustainable energy base. Thus, the renewable or sustainable energy resources is a significant part of sustainable development. Subject matter of the thesis – "green" electricity. Aim of the thesis – to examine the use of renewable energy resources and the prospects of Lithuania, and to assess readiness for the "green" electricity to pay a higher price. The main tasks of the work to reveal the concept of sustainable development, to consider sustainable energy development, to analyze weaknesses in the development of market linkages to economic theory, to evaluate the benefits of the liberalization of energy markets, to define the types of renewable resources, to investigate the electricity produced from renewable energy consumption trends, identify the obstacles hindering the use of renewable energy resources increase in the stock of public support to promote the use of these resources, to make Kaunas a study of industrial enterprises, to assess their readiness for the "green" electricity to pay a higher price. The paper raised the following hypotheses: H1 -... [to full text]

Darbe analizuojami atsinaujinančios elektros energijos ištekliai, pasirinkti remiantis atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme plačiausiai analizuojamais ir didžiausias perspektyvas turinčiais energijos ištekliais Lietuvoje. Išskirti trys pagrindiniai atsinaujinančios energetikos šaltiniai: vėjo energetika, biomasės deginimo metu gaunama elektros energija, bei hidroenergetika, pastarąją skirstome į didžiąsias hidroelektrines ir mažąsias hidroelektrines. Naujuoju atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu tikimasi elektros energijos dalį bendrajame šalies elektros energijos sunaudojime (pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių), padidinti iki 20 procentų, kas reikštų sparčias AEI elektrinių statybas. Investicijų į atsinaujinančią energiją, taupų jos naudojimą ir naujas technologijas stiprinimas prisideda prie darnaus vystymosi ir padeda kurti naujas darbo vietas, skatinti ekonomikos augimą, stiprinti konkurencingumą ir plėtrą, kad Lietuva galėtų žengti į saugesnę, švaresnę ir konkurencingesnę ateitį. Todėl aplinkosauginiu požiūriu svarbu palyginti AEI elektrinių efektyvumo rodiklius bei atlikti poveikio aplinkai vertinimą, palyginant jų poveikį aplinkos komponentams.
This work analyzes the use of renewable energy resources (wind, hydro and biomass burning) and the effectiveness of their environmental impact. From the pending renewable energy sources in Lithuania we have the highest prospects for wind energy, especially offshore, and biomass burning. Hydropower development opportunities in Lithuania, the typical plains region, where the energy potential of rivers is small and flooding areas causes’ significant ecological damage, prospects are limited. Renewable energy resources impact to the environment is very different. The biggest environmental impacts of hydropower, the smallest - biomass burning derived electricity.

Magistro darbo pagrindinis tikslas ištirti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo plėtojant atsinaujinančius energijos išteklius situaciją ir plėtros galimybes Mažeikių rajone. Siekiant šio tikslo buvo analizuojamos Lietuvos ir užsienio mokslininkų bei praktikų įžvalgos viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo ir atsinaujinančių išteklių plėtojimo klausimais, identifikuojamos problemos, apžvelgta viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo patirtis Lietuvoje ir užsienio šalyse ne tik atsinaujinančių energijos išteklių, bet ir infrastruktūros projektuose. užsienio šalyse ne tik atsinaujinančių energijos išteklių, bet ir infrastruktūros projektuose. Atlikus kompleksinį tyrimą (mokslinės literatūros analizė, teisės aktų ir dokumentų analizė bei apklausos interviu būdu metodas), buvo ištirtos viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo atsinaujinančius energijos išteklius Mažeikių rajone plėtros galimybės bei problemos.
Master thesis main objective is to investigate public and private sector cooperation in the development of renewable energy resources the situation and development opportunities in the Mazeikiai district. In order to achieve this objective were analyzed Lithuania and foreign researchers, practitioners, problems were identified, reviewed the public and private sector cooperation experience in Lithuania and abroad not only renewable energy resources , but also in infrastructure projects. After a comprehensive study (document analysis and interviews), were examined public and private sector cooperation in renewable energy resources, focusing on Mažeikiai district, development opportunities and problems.

Senkantys tradicinio kuro ištekliai, visuotinis klimato šiltėjimas, aplinkos užterštumas radionuklidais, atmosferos užteršimas SOX, NOx bei kitomis kenksmingomis medžiagomis. Tai tik dalis neigiamų tradicinės energetikos pasekmių. Noras turėti pakankamai energijos išteklių tuo nekenkiant aplinkai skatina valdžios institucijas, mokslo bendruomenę ir visuomenę imtis veiksmų, kad būtų sukurtos technologijos, kurios nepriešintų šių dviejų, vienodai svarbių poreikių. Vėjo energetika – vienas iš būdų, kurio pagalba galima tenkinti energetinius poreikius nedarant aplinkai reikšmingo neigiamo poveikio. Tačiau vėjo energetika – nauja energetikos rūšis, susilaukianti daug kritikos. Todėl labai svarbu nustatyti v��jo energetikos keliamus neigiamus poveikius aplinkai bei žmogui. Šio tyrimo tikslas išsiaiškinti kaip slopinamas triukšmo lygis tolstant nuo vėjo jėgainės. Tai pat svarbu buvo nustatyti kokio dažnio garso bangas skleidžia skirtingos vėjo jėgainės. Siekiant šio tikslo reikėjo atlikti lauko matavimus vėjo jėgainių aplinkoje. Rezultatai parodė kad higienos normose nustatyto maksimalaus leistino triukšmo ekvivalentinio lygio (55 dBA) nakties valandoms (22-6 h) nebuvo nustatyta netgi tyrimus atliekant dienos metu, kai vėjo greitis siekė 8m/s. Nustatyta, kad esant 7m/s vėjo greičiui vėjo jėgainė Vestas V100 skleidė 315Hz – 630Hz dažnio garso bangas. Esant 8m/s vėjo greičiui vėjo jėgainė Enercon E40 skleidė 250Hz - 2000Hz dažnio garso bangas. Esant 3 m/s vėjo greičiui vėjo jėgainė... [toliau žr. visą tekstą]
Decreasing resources of traditional fuels, global climate warming, radioactive environmental pollution, air polluted with SOX, NOX and other toxic substances. It’s just a little piece of negative effect of traditional energy production. Aim to have enough energy without harming the environment encourage government institutions, scientists and public take action to design technology that could supply humankind with energy without polluting the environment as today’s energy production does. Wind energy – one of the ways we can satisfy energy needs without significant side effect for environment and human. Wind energy is still a new kind of energy production witch receive much critics from skeptics. That’s why it is so important to estimate the side effects for environment and human. Aim of this study is to estimate attenuation of sound. Also it was important to compare the frequency range witch different wind turbine emits. Field study was carried out to measure the sound pressure levels in the near distances from the wind turbines. Results show that threshold for noise limit for a night period wasn’t breached even then the measurements were taken in daytime, with 8 m/s wind speed. It was estimated that in 7 m/s wind speed wind turbine Vestas V100 emitted 315Hz – 630Hz frequency sound. In the wind speed of 8 m/s wind turbine Enercon E40 emitted 250Hz - 2000Hz frequency sound. In the wind speed of 3 m/s wind turbine Enercon E70 was responsible for higher values of 12,5Hz - 63... [to full text]

Šiame baigiamajame magistro darbe apžvelgiami Europos Sąjungos paramos veikimo principai, alternatyviosios energetikos pagrindinės sąvokos, panaudojimo perspektyvos Lietuvoje. Atlikta patvirtintų Europos Sąjungos paramos priemonių, skirtų atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo plėtrai Lietuvos Respublikoje analizė, taip pat pristatytos žaliųjų tarifų problemos, trukdančios darnų alternatyviosios energetikos vystymą. Darbe išanalizuoti šiluminės ir elektros energijos suvartojimai ir kainos, kurie patvirtino atsinaujinančios energijos išteklių panaudojimo plėtros būtinumą. Siekiant atskleisti Europos Sąjungos lėšų įsisavinamo svarbą, buvo atliktas atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo investicinio projekto efektyvumo ir rizikos vertinimas. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir pasiūlymai. Darbą sudaro 73 p. be priedų, 13 paveikslų, 24 lentelės ir 26 literatūros šaltiniai.
This master thesis provides an overview of operation principles of the European Union support, alternative energy main definitions and usage perspectives in Lithuania. Done analysis of approved by EU support instruments for renewable energy development in the Republic of Lithuania, also presented green tariffs problems that hinder the development of sustainable alternative energy. In thesis are analyzed the thermal and electrical energy consumption and costs, which confirmed renewable energy resources development need. In order to reveal the importance of EU funds absorption has been carried out efficiency and risk assessment for renewables investment project. The paper ends with conclusions and recommendations. Thesis consist 73 pg. text without appendixes, 13 pictures, 24 tables and 26 bibliographical entries.

Susidomėjimas ateities studijomis kaip moksline veikla ypač padidėjo pastaraisiais metais, tai paskatino poreikis prognozuoti galimus socialinius, ekonominius, ekologinius ar politinius pokyčius sparčiai besivystančiame pasaulyje. Socialiniuose bei politikos moksluose prognostiniai metodai ilgą laiką buvo laikomi nepatikimais, tačiau, pastaruoju metu, suvokdami prognozavimą kaip neatsiejamą strateginio planavimo dalį politinių procesų tyrėjai vis dažniau taiko scenarijų konstravimo metodą, mėgindami atrasti galimus ateities įvykių raidos variantus. Patikimas energijos išteklių tiekimas yra vienas pagrindinių valstybės saugumo garantų. Ateities energetikos sektoriaus vystymasis priklauso nuo daugelio kintamųjų, tokių kaip augantis energijos poreikis, aplinkosaugos reikalavimai, technologinis progresas, liberalizavimo procesai ir t.t., todėl norint tinkamai pasiruošti galimiems pokyčiams reikalingas nuoseklus ir racionalus politinis planavimas. Labai svarbu įvertinti būsimus iššūkius, galimybes bei tikėtinas raidos kryptis, o scenarijų kūrimas yra tinkamiausias metodinis įrankis šiems tikslams pasiekti. Pagrindinis darbo tikslas yra sukonstruoti galimus Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos energetinio saugumo scenarijus. Norint pasiekti šį tikslą pirmiausiai reikia apsibrėžti energetinio saugumo sąvoką bei scenarijų konstravimo metodą. Svarbu apžvelgti visų trijų valstybių energetikos sektorius, jų stipriąsias ir silpnąsias puses. Kadangi Lietuva, Latvija ir Lenkija yra Europos... [toliau žr. visą tekstą]
Over the last decade policy analysts around the world demonstrate a growing interest in future studies. It is influenced by the need to foresee economic, social or political changes in rapidly developing world. For a long time future studies in political and social sciences were considered unreliable. However, in the recent years, foresight became an important part of strategic planning, thus scenario building method is more and more often used by policy analysts. Uninterrupted and reliable energy supply is one of the main pillars of country’s national security. Future development of the energy sector depends on many variables such as the growing energy demand, the technological development, the liberalization of the energy markets etc. Therefore, if countries want to prepare properly for possible changes, consistent and rational political planning is needed. It is very important to assess the future challenges, possibilities and the most likely trends of development, whereas scenario building is the most suitable method for reaching these objectives. The main objective of this research paper is to build possible energy security scenarios for Lithuania, Latvia and Poland. First of all, to achieve this objective one needs to define energy security and scenario building method. It is also important to review the energy sector of each of the three countries, in order to find strengths, weaknesses and main threats to their security. The EU common energy policy has a direct... [to full text]

Temos aktualumas. Per pastaruosius dešimtmečius mūsų gyvenimo būdas ir didėjanti gerovė turėjo didžiulį poveikį energetikos sektoriui, dėl to labai pakito energetikos perspektyvos. Vis didėjantis energijos poreikis, brangstanti nafta, dujos, nestabilus energijos išteklių tiekimas ir nuogąstavimai dėl visuotinio atšilimo privertė suvokti, kad energija nėra neišsemiamas šaltinis. Tolimesnei žmonijos gerovei labai svarbi tampa saulės ir kitų atsinaujinančios energijos šaltinių, tokių, kaip vėjo, geoterminė, vandens ir biomasės, remiama plėtra. Atsinaujinanti energija gali sumažinti aplinkos degradavimą, atmosferos užterštumą, šiltnamio efektą. Lietuvoje šiuo metu daug dėmesio skiriama atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimui. Tai tapo ypač aktualu dar rengiantis Atominės elektrinės uždarymui. Darbo objektas. Atsinaujinantys energijos ištekliai. Darbo tikslas. Įvertinti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo galimybes Lietuvoje. Tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: nustatyti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą skatinančius veiksnius; išanalizuoti rinkos trūkumus, stabdančius atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą; teoriškai aptarti AEI panaudojimą skatinančias priemones; išanalizuoti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo tendencijas Lietuvoje; išanalizuoti ir palyginti AEI panaudojimo skatinimą Lietuvoje ir Baltijos šalyse; atlikti Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą, įvertinant jų pasiryžimą investuoti į energijos, iš atsinaujinančių... [toliau žr. visą tekstą]
Relevancy of the subject. Over the past decades, our way of life and increasing prosperity had a profound impact on the energy sector, that influeced changes in energy sector future. The increasing demand for energy, rising prices of oil, gas, unstable energy supplies and fears of global warming led to understand that energy is not inexhaustible source. Further the welfare of humanity is very important of solar and other renewable energy sources such as wind, geothermal, hydro and biomass development. Renewable energy can reduce environmental degradation, atmospheric pollution, the greenhouse effect.Lithuania currently focuses on renewable energy sources. This was especially true even in preparation for close Nuclear Power Plant. Object of research – renewable energy resources. The aim of the thesis - to analize posibilities in using renewable energy resources in Lithuania. The main tasks of the work to identify the main existing stimulating factors of renewable energy sources for use, to analyze weaknesses in the development of market, theoretically define promotion elements of RES, to analyze the RES tendency in Lithuania, to analize and to compare Res using promotion instruments in Lithuania and other Baltic countries and to make an opinion study of people in Lithuania to evelue their readiness to invest in RES energy production and use. The paper raised the following hypotheses: H1 – development of RES is slow because of unfavorable political and market conditions; H2 –... [to full text]

Darbe aptarta Po Kioto klimato kaitos globalinė problema bei elementai, skirti jos apsaugai. Nagrinėjami pasaulio pasiūlymai dėl Po Kioto klimato kaitos. Analizuojami klimato kaitos švelninimo rėžimų apribojimai Lietuvai. Atlikta atskirų ekonomikos sektorių klimato kaitos politikos SSGG analizė. Nagrinėjama šiltnamio dujų dinamika skirtinguose ekonomikos sektoriuose. Remiantis struktūriniu darbo modeliu, ištirta, kad klimato kaitos švelninimo įsipareigojimai iki 2020m. sumažinti ŠD emisijas 20% ir 30% lyginant su 1990m Lietuvoje dvigubai didins elektros kainas, BVP augimas sulėtės 2-3%. Tai patvirtina bendrą darbo hipotezę. Naudingiausios bei reikalingiausias priemonės klimato kaitai švelninti turi būti įgyvendinamos energetikos sektoriuje: Energijos taupymas, Atsinaujinančių išteklių naudojimas energijos gamyboje; technologijų inovacija bei modernizavimas. Atsinaujinančių išteklių naudojimas energijos gamyboje bendrai teigiamai įtakotų Lietuvos ekonominę būklę, nors didintų elektros kainas.
There is a discussion of global Post Kyoto climate change problem and elements of its protection. There is an analysis of world suggestions for Post Kyoto climate change. There is analysis of Post Kyoto climate change mitigation regimes for Lithuania. There is performed SWOT analysis of climate change politics in different economics sectors. Dinamics of greenhouse gases in different sectors is provided. According to structural model of the work it was investigated that climate change investigation methods till 2020 will minimize the emissions of GHGs 20% or 30% comparing with 1990 will double the prices of electricity and the growth of GDP will be less 2%- 3%. These things affirm the hypothesis of the work. The best means for climate change mitigation should be applied in the sector of energy: the saving of Energy, the use of recommense reserves in technology; the inovation and modernisation of technologies. The use of recommense reserves for the producing of energy would have positive influence for the economy of Lithuania despite the fact of growing prices of eletricity.