To see the other types of publications on this topic, follow the link: Autoriai.
Journal articles on the topic 'Autoriai'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the top 50 journal articles for your research on the topic 'Autoriai.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Browse journal articles on a wide variety of disciplines and organise your bibliography correctly.
1
Lituana, Archeologia. "AUTORIAI / AUTHORS." Archaeologia Lituana 16, no. 16 (March 24, 2016): 185. http://dx.doi.org/10.15388/archlit.2015.16.9854.
Full textAbstract:
Skaistė ArdavičiūtėArcheologijos katedraVilniaus universitetasUniversiteto g. 7LT-01513 Vilniusskaiste.ardaviciute@gmail.comRenaldas AugustinavičiusArcheologijos katedraVilniaus universitetasUniversiteto g. 7LT-01513 Vilniusaugustinavicius@gmail.comGabrielė GudaitienėArcheologijos katedraVilniaus universitetasUniversiteto g. 7LT-01513 Vilniusgabrielegudaitiene@gmail.comVladimir KulakovArcheologijos institutasRusijos mokslų akademijaDm. Uljanova g. 19117036 Maskvadrkulakov@mail.ruAlgimantas MerkevičiusArcheologijos katedraVilniaus universitetasUniversiteto g. 7LT-01513 Vilniusalgimantas.merkevicius@if.vu.ltLijana MuradianArcheologijos katedraVilniaus universitetasUniversiteto g. 7LT-01513 Vilniuslijana.remeikaite@gmail.comRėda NemickienėArcheologijos katedraVilniaus universitetasUniversiteto g. 7LT-01513 Vilniusreda.nemickiene@if.vu.ltJustina PoškienėArcheologijos katedraVilniaus universitetasUniversiteto g. 7LT-01513 Vilniusjustina.poskiene@if.vu.ltArūnas PuškoriusMuzeologijos katedraVilniaus universitetasSaulėtekio al. 9, I rūmaiLT-10222 Vilniusarunas.puskorius@kf.vu.ltSaulius SarcevičiusMiestų tyrimo skyriusLietuvos istorijos institutasKražių g. 5LT-01108 Vilniussarcevicius@istorija.ltEgidijus ŠatavičiusArcheologijos katedraVilniaus universitetasUniversiteto g. 7LT-01513 Vilniuskretuonas@gmail.comRičardas TaraškevičiusGeochemijos sektoriusGamtos tyrimų centrasAkademijos g. 2LT-08412 Vilniustaraskevicius@geo.ltErnestas VasiliauskasBaltijos regiono istorijos irarcheologijos institutasKlaipėdos universitetasHerkaus Manto g. 84LT-92294 Klaipėdaernestas@inbox.lvVioleta VasiliauskienėArcheologijos katedraVilniaus universitetasUniversiteto g. 7LT-01513 Vilniusvioleta.vasiliauskiene@if.vu.lt
2
CULEA, MIHAELA. "KNYGŲ KAIP PREKIŲ ŽENKLŲ SKLAIDA IR AUTORIAUS TAPATYBĖS REIKŠMĖ: LYGINAMASIS POŽIŪRIS." Knygotyra 59 (January 1, 2012): 93–112. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v59i0.1109.
Full textAbstract:
Faculty of Letters, Vasile Alecsandri University of BacăuStr. Spiru Haret, nr. 8, Bacău 600114, RomaniaE-mail address: Kalbant apie knygų prekybą, nagrinėjama institucijų, asmenybių, korporacijų ir bendrųjų produktų, net turistinių prekių ir kitokių ženklų sklaida, tačiau apie pačias knygas kaip prekių ženklus dažniausiai nutylima, nors susidomėjimas knygomis ir jų kūrėjais kaip kultūros produktais akivaizdžiai didėja. Negana to, Robertos Sassatelli žodžiais galime teigti, kad vartojimo revoliucijos ir „žinių suprekinimo“ kontekste knygos tampa preke. Jei tautos, miestai, universitetai, verslo mokyklos, asmenybės, net televizijos programos yra prekių ženklai, tai ir knygas galima vertinti kaip prekių ženklus. Galima net sakyti, kad knygos – tai sukomercinti prekių ženklai ir jų sklaidos procesas turi apimti našias strategijas: autoriai kuria savo prekės ženklą kaip savo tapatybės žymenį postmoderniame suprekintame pasaulyje.Straipsnyje nagrinėjamos kai kurios šiuolaikinės knygų ir autorių kaip prekių ženklų sklaidos strategijos, kurių teorinį pagrindą sukūrė JAV autoriai, ir tai, kaip šias strategijas taiko Jungtinės Karalystės ir Rumunijos autoriai. Pirmiausia apibūdinami tyrimo tikslai, apimtis ir konceptualioji sistema, padedanti aptarti dabartines knygų kaip prekės ženklų sklaidos kryptis, taip pat aiškinama, kaip buvo pereita nuo klasikinių prekės ženklų tipų prie knygų kaip prekės ženklų, atskleidžiami svarbiausi knygų kaip prekės ženklų sklaidos ypatumai, kai kurios knygų ir autorių kaip prekės ženklų sklaidos strategijos ir jų naudojimo mastas Jungtinėje Karalystėje bei Rumunijoje (autorinė leidyba, tekstų skaitmeninimas, menų suprekinimas arba meno ir verslo susiliejimas kaip šio reiškinio išraiška). Lyginamasis šių strategijų tyrimas išryškina Jungtinės Karalystės ir Rumunijos rašytinės kūrybos, vadybos ir rinkodaros praktikų skirtumus, kurie knygoms ir jų autoriams padeda atitikti naujus kultūrinius ir komercinius poreikius.Nagrinėti šią temą paskatino spausdintinės produkcijos, dabarties knygų leidybos ir spaudos kultūros aktualijos, rinkodaros diskursas ir jo praktika, kultūrinės produkcijos ir kultūros studijos apskritai.
3
Kohrs, Jurgita. "In der Kürze liegt die Würze? Strategien der Informationsdarbietung in deutschen und litauischen Fachtiteln." Kalbotyra 62, no. 62 (January 1, 2010): 58. http://dx.doi.org/10.15388/klbt.2010.7644.
Full textAbstract:
Tyrimo objektas – mokslo straipsnio pavadinimas, kuriam, panašiai kaip ir anotacijai, mokslinėje komunikacijoje tenka labai svarbus vaidmuo: jis ne tik padeda mokslininkui orientuotis literatūros gausybėje, bet kartu tampa ir pagrindiniu atrankos kriterijumi sprendžiant, kuris tekstas gali būti aktualus. Interneto amžiuje pavadinimo vaidmuo dar svarbesnis: kuo jame daugiau vadinamųjų raktažodžių, tuo lengviau jį rasti internetiniuose šaltiniuose. Manoma, kad kuo ilgesnis pavadinimas, tuo jis informatyvesnis. Tačiau ar efektyvesnis? Šiame straipsnyje keliamas klausimas, kas lemia pavadinimo efektyvumą. Tirta 200 vokiškų ir 200 lietuviškų lingvistinių straipsnių pavadinimų, atsitiktinai atrinktų iš lietuvių ir vokiečių kalba leidžiamų mokslo žurnalų.Straipsnio tikslas – nustatyti pagrindines pavadinimo formulavimo tendencijas vokiečių bei lietuvių kalbose ir paanalizuoti jų informacijos pateikimo strategijas. Pagrindinis dėmesys skiriamas sintaksinėms pavadinimo struktūroms.Nustatyta, kad daugiau nei pusė tirtų vokiškų pavadinimų yra dvinariai, lietuvių kalboje tokie pavadinimai sudaro tik 15 %. Dvinaris pavadinimas autoriui suteikia galimybę visą informaciją skaidyti į dvi dalis: pirmoje dalyje, dažniausiai labai trumpai ir glaustai, t.y. nenaudojant jokių atributų, pateikiama pagrindinė, daugiau bendro pobūdžio informacija, antroje dalyje ji konkretinama, praplečiama, tikslinama. Lietuvių autoriai tokias strategijas taiko labai retai.Daroma išvada, kad vokiečių kalba rašantys autoriai vis dažniau perima žurnalistikoje paplitusias pavadinimų formulavimo strategijas, o lietuvių autoriai savo pavadinimu siekia kuo išsamiau ir kuo tiksliau informuoti skaitytoją apie teksto turinį. Būtent dėl to daugelis lietuviškų pavadinimų yra labai ilgi, sudėtiniai atributiniai junginiai.Šiuo straipsniu nesiekiama pateikti vienareikšmišką vokiškų ir lietuviškų pavadinimų efektyvumo vertinimą. Išvadą, koks pavadinimas efektyvus, o koks ne, iš pateiktų pavyzdžių skaitytojas, tikėtina, padarys pats.
4
LUKŠAITĖ, INGĖ. "MATO PRETORIJAUS „PRŪSŲ BAŽNYČIOS KRONIKOS“ AUTORIAI IR KNYGOS." Knygotyra 55 (January 1, 2010): 80–101. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v55i0.3490.
Full textAbstract:
Lietuvos istorijos institutasKražių g. 5, LT-01108 Vilnius, LietuvaEl. paštas: luksaite@gmail.comStraipsnyje nagrinėjama Mato Pretorijaus rankraštyje „Prūsų bažnyčios kronika” panaudotų leidinių teminės grupės ir jų autoriai: Vokiečių ordino ir Prūsijos Kunigaikštystės kronikos bei istorijos; XV–XVII a. pirmosios pusės Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorikų spausdintos kronikos ir autorinės istorijos, Europos Bažnyčios istorijos; lokalinės regiono Bažnyčių istorijos, vėlyvosios antikos ir viduramžių krikščionių teologų tekstai, pagrindiniai liuteronų teologinės doktrinos ir kai kurie XVI a. katalikų teologų tekstai; XVI–XVII a. teologinės polemikos regione autoriai. Siekiama nustatyti XVII a. antrosios pusės istoriko skaitymo mastą, autorių atranką.
5
Kozma, Tamas, Gabriella Pusztai, and Katalin Tarkos. "Romų vaikystė Rytų Europoje." Acta Paedagogica Vilnensia 11 (January 17, 2016): 44–62. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2003.11.9597.
Full textAbstract:
Šiame straipsnyje keliama romų vaikų ugdymo problema aktuali ne vien Vengrijai, bet ir visai Rytų bei Vidurio Europai. Iškeldami šių vaikų ugdymo problematiką, autoriai pateikia plačią romų vaikų, gyvenančių „Partium” regione, esančiame Rumunijos, Vengrijos ir Ukrainos sandūroje, sociokultūrinių bei pedagoginių sąlygų (istorijos, kalbos, kultūros, skurdo, nedarbo ir kt.) apžvalgą. Autoriai daro išvadą, kad romų visuomenė yra gana diferencijuota, bet jos įvairių sluoksnių išsilavinimas yra žemas. Mat ir pasiturinčiose romų grupėse švietimas nelaikomas prioritetu. Tad ir formuojant švietimo ir apskritai visą socialinę politiką būtina į tai atsižvelgti. Šitai turėdami galvoje, autoriai nuosekliai ir išsamiai analizuoja romų vaikų padėtį įvairiose ugdymo įstaigose (ikimokyklinio ugdymo, pradinėse ir vidurinėse, profesinėse ir aukštosiose mokyklose). Kitaip tariant, plačiai nušviečia tiek romų gyvenimo istorinį, socialinį, kultūrinį kontekstą, tiek konkrečias švietimo problemas.
6
Laužikas, J., and A. Juška. "V-VIII KL. BERNIUKŲ IR MERGAIČIŲ POŽIŪRIO Į MOKYMĄSI YPATUMAI IR KITIMO TENDENCIJOS." Psichologija 13 (January 8, 2016): 109–20. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1973.13.9287.
Full textAbstract:
Vienas pagrindinių šiuolaikinės mokyklos tikslų yra sukurti teigiamą požiūrį į mokymąsi. Turint omenyje, kad bet koks tikslingas pedagoginis veiksmas, vystant teigiamą požiūrį, turi būti pagrįstas realaus požiūrio į mokslą matavimo rezultatais, autoriai savo straipsnyje pristato eilės eksperimentų rezultatus, kuriuose matuotas realus moksleivių (V-VIII klasės) požiūris. Autoriai pabrėžia ir lygina požiūrio skirtumus tarp berniukų ir mergaičių, pastebi kelias bendras požiūrio pokyčio tendencijas tarp klasių.
7
Jonutis, Karolis. "Politinio pokyčio konceptualizacijos Alaino Badiou ir Jacques’o Rancière’o teorijose." Sociologija. Mintis ir veiksmas 39, no. 2 (August 17, 2017): 18. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2016.2.10815.
Full textAbstract:
Straipsnyje nagrinėjamos Alaino Badiou ir Jacques’o Rancière’o politinėse teorijose siūlomos politinio pokyčio konceptualizacijos. Autoriai kritikuoja liberaliose atstovaujamosiose demokratijose vyraujančią ideologijų niveliaciją, o savo politiniu subjektu pasirenka marginalias visuomenės grupes, kurios aktyviais kolektyviniais veiksmais gali sutrikdyti esamą status quo. Abu autoriai siūlo praxis teorijas, kuriose pagrindžia tiek minties įtaką transformuojant materialų pasaulį, tiek, atvirkščiai, materialaus pasaulio įtaką teorijai. Šiame tekste bandoma atskleisti politinės transformacijos koncepcijų logiką ir parodyti jų ribotumą.
8
Žalkauskaitė, Gintarė. "Idiolekto požymiai elektroninių laiškų leksikoje." Kalbotyra 63, no. 63 (January 1, 2011): 149. http://dx.doi.org/10.15388/klbt.2011.7657.
Full textAbstract:
Šiame straipsnyje tyrinėjama asmeninių elektroninių laiškų leksika. Tyrimo tikslas yra nustatyti, ar elektroninių laiškų leksikoje atsispindi laiškų autoriaus idiolektas, ir kokios žodžių grupės gali padėti jį atpažinti. Šiuo tikslu tirta, kokios dažnai vartojamos žodžių formos skiriasi šešių asmenų rašytuose elektroniniuose laiškuose. Nustatyta, kad žodžių formos, kurias vieni autoriai pasirenka dvigubai arba kelis kartus dažniau nei kiti, sudaro nuo 7 proc. iki 21 proc. vieno autoriaus elektroniniuose laiškuose pasikartojančios neteminės leksikos. Vartosenos dažniu išsiskiriančios žodžių formos priklauso įvairioms kalbos dalims, tad idiolekto atpažinimui reikalinga plati visų kalbos dalių vartosenos analizė. Nustatyta, kad elektroniniuose laiškuose idiolektus labiausiai skiria autoriaus požiūrį perteikiantys žodžiai, žodžių formos, pasirenkamos iš galimų sinonimų ir variantų, nenorminės vartosenos žodžių formos ir laiko dimensiją nusakantys žodžiai. Šis tyrimas parodo, kad elektroninių laiškų leksikoje esama idiolekto požymių, kurie, šalia kitų kalbos lygmenų analizės, gali padėti atpažinti autoriaus stilių ir atskirti jo parašytus tekstus nuo kitų autorių tekstų.
9
Jonkus, Dalius. "Hartmannas ir Sezemanas. Husserlio fenomenologijos kritika ir intuicijos problema." Religija ir kultūra, no. 18-19 (December 20, 2016): 75–88. http://dx.doi.org/10.15388/relig.2016.6.
Full textAbstract:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje nagrinėjama intuicijos ir konstravimo santykio problema pažinime. Nikolajus Hartmannas ir Vosylius Sezemanas supranta Edmundo Husserlio fenomenologiją kaip intuicija besiremiantį pažinimą, kuris yra priešingas konstravimu grindžiamam žinojimui. Abu autoriai kritikuoja Husserlio prieigą ir siūlo susieti intuiciją ir konstravimą naudojant dialektiką ir žinojimo genezės eksplikaciją. Hartmannas pabrėžia gamtos mokslų svarbą pažinime, o Sezemanas kritikuoja mokslinį pažinimą kaip nepakankamą, nes šis objektyvuoja sąmonę ir negali suprasti vertybių. Pirma, nagrinėju, kaip Hartmannas supranta intuicijos ir konstrukcijos santykį pažinime. Antra, analizuoju, kaip Sezemanas atskleidžia duoties iracionalumą. Galiausiai, aptariu, kaip abu autoriai siekia susieti intuiciją ir konstravimą.
10
Nekrošius, Vytautas, Rimantas Simaitis, Vigita Vėbraitė, and Aurimas Brazdeikis. "GRUPĖS IEŠKINYS KAIP CIVILINIO PROCESO SPARTINIMO PRIEMONĖ." Teisė 98, no. 98 (April 27, 2016): 16. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2016.98.9966.
Full text
11
Parchajev, Denis, Agnė Kisieliauskaitė, and Lina Bajoraitė. "ESMINIAI REGLAMENTO BRIUSELIS I PAKEITIMAI IR ARBITRAŽO ATEITIS JO TAIKYMO KONTEKSTE." Teisė 98, no. 98 (April 27, 2016): 181. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2016.98.9976.
Full text
12
Machovenko, Jevgenij, and Lina Griškevič. "BENDRAVALSTYBINĖS LDK PRIVILEGIJOS KAIP LIETUVOS KONSTITUCINIAI AKTAI." Teisė 93 (February 11, 2015): 46–66. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2014.93.5075.
Full textAbstract:
Straipsnyje pristatomi bendravalstybinių LDK privilegijų analizės, atliktos vykdant Lietuvos konstitucingumo istorijos tyrimą1, rezultatai. Siekdami nustatyti, ar LDK bendravalstybinės privilegijos gali būti pagrįstai laikomos konstituciniais aktais, tinkamai interpretuoti jose įtvirtintus teisės principus ir normas, autoriai atskleidžia jų teisinę galią, formos ypatumus, galiojimą erdvėje, asmenims ir kt. Pirmiausia analizuojamos bendravalstybinių LDK privilegijų atsiradimo prielaidos, jų poreikis ir leidybos ištekliai, suskirstant bendravalstybinių normų atsiradimo prielaidas į tam tikros grupes. Vėliau įvertinami LDK privilegijų leidybos, apskaitos ir sisteminimo darbai, jų galiojimas, priėmus Lietuvos Statutus ir sudėtinę 1793 m. Konstituciją. Autoriai daro išvadą, kad formaliu teisiniu požiūriu visos 1387–1568 m. išleistos bendravalstybinės LDK privilegijos buvo konstitucinės teisės šaltiniai (konstituciniai teisės aktai).
13
ZANDERS, VIESTURS. "1918–1944 METŲ LATVIJOS KNYGININKYSTĖS TYRIMAI: AUTORIAI, TEMOS, LEIDINIAI, SPAUDA." Knygotyra 48 (January 1, 2015): 67–77. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v48i0.8112.
Full textAbstract:
Knygininkystės tyrimai Latvijoje pradėti XVIII amžiuje, kai pasirodė pastoriaus ir bibliofilo L. Bergmanno esė apie Rygos spaustuves. Kai kurias svarbias leidyklas aprašė A. Bucholtzas ir A. Poelchau XIX a. – XX a. pradžioje.Nors Latvijos valstybės įkūrimas 1918 m. savaime sudarė naujas knygų leidybos sąlygas, jis neatnešė esminių knygininkystės tyrimo permainų. Ne taip kaip kitoms humanitarinių tyrimų sritims, knygotyrai valstybė neskyrė finansinės paramos ir nesukūrė institucijų. Tyrimo darbą dirbo ne tik specialistai (leidėjai, spaustuvininkai ir bibliografai), bet ir kitų sričių tyrinėtojai (istorikai, kalbininkai, literatūrologai).Kai kurias naujas mintis apie viduramžių ir reformacijos laikotarpio Livonijos knygos kultūrą paskelbė Baltijos šalių vokiečių kilmės istorikas L. Arbusowas. Bibliofilo J. Misinio ir istoriko V. Pengeroto darbai nagrinėjo spaustuvių istoriją Latvijoje. V. Pengeroto Latvijos knygininkystės apžvalga buvo išspausdinta leidinyje „Gutenberg-Jahrbuch“ (1935).Periodiniame leidinyje „Latvju Grāmata“ (Latvijos knyga, 1922–1931) buvo skelbiama įvairi informacija apie to meto Latvijos ir užsienio knygininkystę, tačiau mokslinių darbų buvo mažai. Dėl negausių skaitytojų ir pasaulinės ekonominės krizės ketvirtajame dešimtmetyje žlugo žurnalas „Latvijas Grāmatrūpniecības Apskats“ (Latvijos knygų gamybos apžvalga, 1928–1931). Žurnale „Bibliotekārs“ (Bibliotekininkas, 1937–1940), kurį leido Latvijos bibliotekininkų draugija, buvo išspausdintas reikšmingas jo redaktoriaus ir bibliofilo G. Šaurumo straipsnis apie senuosius latviškus spaudinius užsienio biblio tekose. Per 30 publikacijų įvairiais knygininkystės klausimais (tarp jų apie Latvijos XVI–XVIII amžiaus knygas ir mokymo literatūrą) pasirodė leidinyje „Izglītības Ministrijas Mēnešraksts“ (Švietimo ministerijos mėnraštis, 1920–1939). Reikia pažymėti, kad tuo laikotarpiu sukaupta faktinė medžiaga vėliau buvo naudojama monografijose apie Latvijos knygininkystę, išleistose septintajame ir aštuntajame XX a. dešimtmetyje. Tuo metu taip pat pasirodė populiari Latvijos knygininkystės studija Knyga, jos istorija (K. Dziļleja, 1935). Išleisti reprezentaciniai leidiniai apie Latvijos knygų parodas Maskvoje (1940) ir Leipcige (1942). Vokiečių okupacijos metais pasirodė knygininkystės problemas nagrinėjančių straipsnių „Izglītības Mēnešraksts“ (Švietimo mėnraštis, 1942–1944) ir „Latvju Grāmatnieks“ (Latvijos bibliofilas, 1943–1944). Latvijos nepriklausomybės praradimas ilgam sustabdė šalies knygotyros raidą. Kai kurie autoriai (K. Draviņš) dirbo tremtyje. Kiti (J. Straubergs, K. Egle) negalėjo atsidėti moksliniam darbui, nes sovietų valdžia draudė jiems dirbti profesinį darbą universitetuose ir bibliotekose.
14
Kucypera, Paweł, and Sławomir Wadyl. "Ankstyvųjų Viduramžių Makarovo 2 tipo miniatiūriniai kirviai Baltijos jūros regione." Archaeologia Lituana 12 (March 16, 2011): 122–30. http://dx.doi.org/10.15388/archlit.2011.12.5137.
Full textAbstract:
Straipsnyje aptariamas išskirtinis ankstyvasis viduramžių miniatiūrinių kirvių, gamintų iš metalo (dažniausiai bronzos) tipas, vadinamasis Makarovo 2-asis tipas. Šio tipo kirviai žinomi visame Baltijos regione ir datuotini XI–XII a. pirmąja puse. Jiems būdingi vėduoklės formos simetriški ašmenys su kabliuko formos išsikišimu vidinėje briaunoje. Arti pusės žinomų pavyzdžių yra dekoruoti, dažniausiai geometriniais motyvais. Šie kirvukai siejami su magine-garbinamąja sfera ir dažniausiai laikytini kilusiais iš Rusios.Vienas išskirtinis egzempliorius, kuriame galima įžvelgti lyg ir irkluojančius vyrus, leidžia straipsnio autoriams daryti išvadą, kad Makarovo 2-ojo tipo kirvukai-amuletai yra formalūs valčių atvaizdai. Autoriai įsitikinę, kad šie dirbiniai neturėtų būti laikomi būdingais tiktai rytų slavams.Šie kirvukai būdingi visoms etninėms Baltijos regiono grupėms. Kirvukų paskirtis buvo labai įvairi ir priklausė visų pirma nuo naudotojo.
15
Bajoriūnas, Z. "Kartų tarpusavio santykių problema." Psichologija 11 (January 8, 2016): 109–16. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1971.11.9255.
Full textAbstract:
Siame darbe nagrinėjamos užsienio šalių mokslininkų mintys, susijusios su jaunosios kartos auklėjimo ir paauglių - teisės pažeidėjų bei nusikaltėlių - problemomis. Straipsnyje parodoma, kad kai kurie kapitalistinių šalių mokslininkai bando suabsoliutinti kartų konfliktą, esantį buržuazinėje visuomenėje, kaip pagrindinę priežastį, apsprendžiančią paauglių ir jaunimo elgesio pablogėjimą bei nusikalstamumo augimą. Kartų konfliktas, buržuazinių ideologų nuomone, nepriklauso nuo klasinės-politinės visuomenės struktūros ir yra pasaulinis reiškinys, spartaus technikos, mokslo bei švietimo vystymosi pasekmė. Laikydamiesi tokios pozicijos, kai kurie kapitalistinių šalių autoriai bando nuslėpti pagrindinę priežastį, sukeliančią paauglių ir jaunimo elgesio pablogėjimą bei nusikaltimus,-kapitalistinį gamybos būdą ir jį atitinkančius visuomeninius santykius. Kapitalistinių šalių mokslininkų teiginiams autorius priešpastato kai kurių socialistinių šalių mokslininkų darbus, kuriuose ši problema sprendžiama marksistiniu požiūriu. Nagrinėjant užsienio šalių mokslininkų darbus, išryškėja ir autoriaus pozicija kartų tarpusavio santykių problemos klausimais.
16
Nekrošius, Vytautas, Rimantas Simaitis, Vigita Vėbraitė, and Aurimas Brazdeikis. "ELEKTRONIZAVIMO PRIEMONIŲ NAUDOJIMAS SPARTINANT LIETUVOS CIVILINĮ PROCESĄ." Teisė 93 (February 11, 2015): 29–45. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2014.93.5074.
Full textAbstract:
Šiame straipsnyje autoriai apibrėžia civilinio proceso elektronizavimo galimybes ir kryptis spartinti procesą ir padaryti jį veiksmingesnį, aptariamos pagrindinės problemos ir iššūkiai, apžvelgiama Lietuvoje pasiekta pažanga, ateities planai, formuluojami geresnio informacinių ir elektroninių ryšių technologijų potencialo panaudojimo pasiūlymai.
17
Petrovec, Dragan, Gašper Tompa, and Katja Šugman. "Skurdas ir kriminalizacija." Sociologija. Mintis ir veiksmas 20 (December 15, 2007): 32–42. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2007.2.6035.
Full textAbstract:
Straipsnyje svarstomi klausimai, susiję su, viena vertus, skurdo ar turto apibrėžimu, bei, antra vertus, reakcija į nusikaltimą Vakarų Europoje bei naujosiose Europos Sąjungos narėse. Autoriai pabrėžia, jog tradicinis bendro vidaus produkto kriterijus nėra pakankamas įvertinti skurdą ir suprasti tokiems reiškiniams kaip nusikalstamumas ir nusikalstamumo kontrolė. Šiam tikslui reikalingas žmogaus skurdo indeksas, daugiamatis skurdo rodiklis. Žmogaus skurdo indeksas atskleidžia atskirtį keturiuose lygmenyse: sveikatos, išsilavinimo, materialaus aprūpinimo standartų bei socialinės atskirties. Naudodamiesi šiuo įrankiu autoriai parodo stiprią koreliaciją tarp nelygybės ir įkalintųjų skaičiaus naujosiose Europos Sąjungos narėse. Daroma išvada, jog šiose valstybėse demokratijos įgyvendinimas atsietas nuo gerovės valstybės formavimo. Dėl to maža populiacijos dalis virsta ypač turtinga, o demokratijos raida ribojama. Autorių požiūriu, dažniausiai Jungtinės Amerikos Valstijos, o ne gerovės valstybė, yra laikomos raidos modeliu. Šiuo atžvilgiu pabrėžtina obligarchijos grėsmė, kylanti dėl didėjančio atotrūkio tarp turtingai ir skurdžiai gyvenančių piliečių.
18
Dzikarienė, V. "Kai kurios meninio mąstymo sąlygos, suvokiant eilėraštį." Psichologija 11 (January 8, 2016): 65–72. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1971.11.9249.
Full textAbstract:
Autoriai, remdamiesi eksperimentu, nustatė, kad psichologinėmis meninio mąstymo, suvokiant poeziją, sąlygomis vyresnių mokinių tarpe yra emocionalumas ir vaizdinis aktyvumas. Toks aktyvumas leidžia išskirti psichologinius eilėraščio elementus: pagrindinius vaizdinius ir emocinį toną, o tai, savo ruožtu, skatina meninį mąstymą.
19
Baranova, Jūratė. "Sekuliarumo fenomeno filosofiniai išsišakojimai." Problemos 86 (January 1, 2014): 178–82. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2014.0.3946.
Full textAbstract:
Knygos recenzija. Sekuliarizacija ir dabarties kultūra: kolektyvinė monografija / sud. Rita Šerpytytė. Autoriai: Rita Šerpytytė, Danutė Bacevičiūtė, Mintautas Gutauskas, Tomas Sodeika, Kristupas Sabolius, Vaiva Daraškevičiūtė, Sigita Maslauskaitė, Aušra Pažėraitė. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2013. 524 p. ISBN 978-609-459-245-4.
20
Sarcevičius, Saulius, and Ričardas Taraškevičius. "Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios plytos – nuo jų ženklinimų iki geocheminių sąsajų." Archaeologia Lituana 16, no. 16 (March 24, 2016): 49. http://dx.doi.org/10.15388/archlit.2015.16.9843.
Full textAbstract:
Straipsnio autoriai pristato vizualųjį plytų ženklinimo, plytų dydžių analizės ir geocheminių tyrimų metodus, kurie buvo kompleksiškai pritaikyti tiriant Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios mūrus (plytas). Šių metodų pritaikymo tikslas – pateikti naujas galimybes spręsti senųjų mūrų chronologinius bei plytų gamybos technologinius klausimus.
21
Jakoveris, M., and E. Stankūnienė. "Palyginimas fizinės geografijos pamokose." Psichologija 2 (January 6, 2016): 35–50. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1962.2.8849.
Full textAbstract:
Palyginimas užima svarbią vietą gamtos ir visuomenės vystymosi objektyviųjų dėsnių pažinimo procese. Marksizmo-leninizmo klasikai jį plačiai naudojo analizuojant visuomenės raidos dėsningumus. Geografijos moksle palyginimas taip pat plačiai naudojamas norint nustatyti gamtos vystymosi dėsnius. Reorganizuojant mokyklas ir siekiant aktyviai padėti moksleiviams įsisavinti mokymo medžiagą bei sutvirtinti jų žinias didelę reikšmę turi palyginimai, kurie skatina mokinių mąstymą ir leidžia išvengti formalizmo mokantis. Nepaisant to, palyginimo naudojimo mokymosi procese klausimas yra mažai ištirtas. Šiame straipsnyje autoriai nagrinėja kai kuriuos palyginimų panaudojimo dėstant fizinės geografijos mokyklos kursą klausimus. Anot straipsnio autorių, reikia atskirti sugretinimo ir palyginimo sąvokas. Sugretinimą autoriai supranta kaip paprastą teritorijų ir kitų geografijos objektų priešpastatymą vieną kitam be gilesnės jų analizės. Tuo tarpu palyginimą autoriai apibrėžia kaip tokį priešpastatymą, kuris yra lydimas gilia reiškinių ir objektų analize. Ši analizė gali būti atliekama pagal tokį planą: a) panašumų išaiškinimas, b) skirtumų išaiškinimas, c) šiuos panašumus ir skirtumus sąlygojančių priežasčių išaiškinimas. Palyginimus ir sugretinimus autoriai skirsto į paprastuosius ir sudėtinguosius. Prie pirmųjų priskiriami: skaitmeniniai, vaizdiniai ir literatūriniai sugretinimai; prie antrųjų – komponentiniai ir kompleksiniai palyginimai. Skaitmeniniai sugretinimai rodo skaičiais išreikštą sugretinamų teritorijų arba objektų santykį. Vaizdiniai sugretinimai trumpa vaizdine forma atspindi tiriamųjų objektų esmę. Literatūriniai sugretinimai trumpa literatūrine forma atskleidžia geografiniams reiškiniams būdingus bruožus. Komponentiniu palyginimu vadiname tokį, kai lyginama pagal gamtinės aplinkos komponentus (reljefą, klimatą, dirvožemį, augmeniją). Kompleksinis palyginimas atliekamas atsižvelgiant į visą lyginamų teritorijų arba objektų fizinių -geografinių sąlygų kompleksą. Straipsnyje yra apžvelgiami palyginimų panaudojimo geografijos pamokose būdai šnekamojoje mokytojo kalboje, naudojant vaizdines priemones ir atliekant praktinius darbus. Be to, nagrinėjamas palyginimų panaudojimas atskirose struktūrinėse pamokos dalyse: kartojant ir apklausiant, dėstant naują medžiagą, skiriant namų darbus. Straipsnio pabaigoje pateikiami trumpi apibendrinimai ir išvados. 1. Palyginimo panaudojimas leidžia: a) Geriau išaiškinti iki šiol mokiniams nežinomus gamtos reiškinius; b) ugdyti mokinių geografinį mąstymą; c) sujungti atskirus mokyklinio geografijos kurso skyrius; d) vystyti mokytojo ir mokinių kūrybinę iniciatyvą. 2. Palyginimai naudojami siekiant: a) suformuoti mokiniams geografines sąvokas; b) išryškinti geografinius ryšius ir dėsningumus; c) išaiškinti gamtinės aplinkos ir visuomenės vystymosi procesus; d) apibendrinti ir susisteminti išmoktą medžiagą; e) ugdyti jaunimo komunistinį auklėjimą. 3. Palyginamojo metodo naudojimas pamokose vysto mokinių materialistinę pasaulėžiūrą ir dialektinį mąstymą. 4. Palyginimas aktyvina mokomąjį procesą ir padeda sąmoningai įsisavinti mokomąją medžiagą, dėl to jis turi būti plačiau naudojamas mokykloje geografijos pamokose.
22
Mališauskienė, A., and M. Stakvilevičius. "PEDAGOGINIŲ OBJEKTŲ VERTINIMAS LYGINIMO METODU." Psichologija 12 (January 8, 2016): 17–20. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1972.12.9262.
Full textAbstract:
Straipsnio autoriai pateikia matematinį aparatą pedagoginių objektų rangų nustatymui, jei žinomi atskirų ekspertų pasisakymai apie vietų pasiskirstymą pogrupiuose. Buvo nustatinėjamas mokyklos klasių ir instituto akademinių grupių pasiskirstymas pagal pažangumą. Ši metodika rekomenduojama mokytojams vertinant klasių, mokyklų, akademinių grupių darbą tada, kai gaunami ekspertų atsiliepimai.
23
Linartas, Audrius, and Jolanta Dalia Staliūnienė. "RIZIKOS VERTINIMO MODELIO TAIKYMAS ATSKLEIDIMŲ KLASIFIKAVIMUI." Science and Studies of Accounting and Finance: Problems and Perspectives 8, no. 1 (December 25, 2012): 121–29. http://dx.doi.org/10.15544/ssaf.2012.17.
Full textAbstract:
Rizikos ir jų valdymo priemonės atskleidžiamos valdymo kodeksuose ir skaidrumo pranešimuose, kai įmonės akcijos kotiruojamos biržoje ar jos yra viešojo intereso įmonės. Įmonėms, nepatenkančioms į šias kategorijas, nustatyta prievolė aiškinamajame rašte prie finansinių ataskaitų rinkinio atskleisti reikšmingą aktualią informaciją. Atskleistinos informacijos dinamika verčia susimąstyti: (a) koks jos kiekis aktualus numatomiems informacijos vartotojams ir jiems reikšmingas, (b) ar tik finansinė informacija yra aktuali, reikšminga, atitinka lūkesčius, ar sprendimams priimti būtina atskleisti ir nefinansinę informaciją (pvz. informaciją apie esminius įvykius). Todėl būtina pritaikyti tam tikras metodologines nuostatas, kad padėti buhalteriui atrinkti reikšmingą nefinansinę informaciją, kurią jis atskleistų šalia finansinės. Ieškodami būdų, kaip optimizuoti reikšmingos informacijos atranką, autoriai išanalizavo reikšmingumo nustatymo metodines nuostatas, palygino reikšmingumo rodiklių naudojimą audito ir apskaitos kontekste, pateikė praktinio taikymo pavyzdį draudimo įmonės pavyzdžiu. Remdamiesi organizacijos rizikos valdymo teorija (angl. enterprice risk management theory) autoriai taikė rizikos vertinimo modelį atskleidžiamos informacijos įtakai ir tikimybei (reikšmingumui) vertinti, parengė reikšmingos finansinės informacijos atskleidimų matricą, kurios pagrindu pasiūlė reikšmingos informacijos skirtos atskleidimui pateikimo būdą.
24
Gudaitytė, Rūta. "Iš filosofijos istorijos [B. Kuzmickas, J. Lazauskas, K. Rickevičiūtė. Iš filosofijos istorijos. V., 1968]." Problemos 3 (September 30, 2014): 103–4. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1969.3.5753.
Full textAbstract:
Recenzuojama B. Kuzmicko, J. Lazausko, K. Rickevičiūtės knyga „Iš filosofijos istorijos“. Teigiama, kad autoriai pateikia originalią klasikinės vokiečių filosofijos ir neotomistinės filosofijos interpretaciją, akcentuoja sunkiau suprantamus šių filosofijos krypčių aspektus, medžiaga dėstoma glaustai, sklandžiai, aiškiai. Aptariamos pagrindinės katalikybės filosofijos problemos, pateikiama bendroji etikos, estetikos, dabartinės kultūros ir religijos supratimo charakteristika.
25
Klišienė, Neringa. "Didaskaliniai epizodai Juozo Erlicko ir Herkaus Kunčiaus dramaturgijoje." Literatūra 59, no. 1 (October 26, 2018): 113–28. http://dx.doi.org/10.15388/litera.2017.1.11879.
Full textAbstract:
[straipsnis lietuvių kalba; santrauka prancūzų kalba]
Straipsnyje tiriami skirtingais laikotarpiais rašyti Juozo Erlicko ir Herkaus Kunčiaus draminiai tekstai, dėmesį sutelkiant į didaskalinio epizodo ir verbalinio personažų veiksmo – dialogo – sąveikos ir santykio analizę. Abu autoriai demonstruoja draminio rašymo atvejį, kai tekstuose didaskaliniai epizodai (skirtingai negu sceninės nuorodos) atitrūksta nuo veikėjų dialogų nužymėtos trajektorijos ir ima savarankiškai funkcionuoti kaip naratyviniai „paveikslai“, įsiterpdami į draminį veiksmą ar jį nutraukdami. Didaskalinių epizodų, besiremiančių žaidybine teatriškumo ir naratyvumo jungtimi, įtraukimas į dramos kūrinį leidžia išskirti atraminius šios sąveikos analizės aspektus: sakymo – išryškinančio neretai asmeninio soliloko formą įgyjančios autorystės pėdsaką; naratologinį – kreipiant dėmesį į tekstinį autoriaus ir skaitytojo / žiūrovo funkcijų ir jų santykio su dramos fabula audinį. Daroma išvada, kad didaskalinio epizodo pasirodymas scenoje (realioje ar įsivaizduojamoje) yra toks veikimo būdas, kuris teatrui leidžia parodyti savo ženklus, ir būtent tuos, kurie nėra skirti būti matomi. Transformuotas į diskursą, didaskalinis tekstas figūruoja kaip draminė medžiaga, kuri nutraukia ryšius su realizmo principais grindžiama fikcija.
26
Bojnec, Štefan, and Drago Papler. "ECONOMIC EFFICIENCY, ENERGY CONSUMPTION AND SUSTAINABLE DEVELOPMENT / EKONOMINIS EFEKTYVUMAS, ENERGIJOS VARTOJIMAS IR SUBALANSUOTA PLĖTRA." Journal of Business Economics and Management 12, no. 2 (June 9, 2011): 353–74. http://dx.doi.org/10.3846/16111699.2011.573278.
Full textAbstract:
This paper analyzes structural indicators of economic efficiency and energy intensity consumption as determinants of sustainable economic development for the selected 33 European countries. The correlation, regression and multivariate factor analyses are applied to test the associations between the selected structural variables of energy intensity consumption, economic efficiency, and the main driving forces behind these developments. Economic efficiency is positively associated with expenditures on research and development (R&D) and a greater technological intensity of exports, while at the same time the economic efficiency of R&D expenditures and technological intensity of exports reduce the energy intensity consumption of the economy. The results suggest that management strategies and policies directed towards R&D expenditures, human capital investments, and technologically intensive export oriented products are improving economic efficiency performance and contributing to energy saving sustainable economic development. The technological intensity of products reduces energy consumption, which is related to restructuring of energy intensive industries into more advanced and energy saving ones with higher value added per unit of product, but with lower energy consumption per unit of product. Santrauka Autoriai analizuoja struktūrinius ekonominio efektyvumo ir energijos vartojimo intensyvumo, kaip vienų iš pagrindinių subalansuotos plėtros kintamųjų, rodiklius. Tirti buvo pasirinktos 33 Europos valstybės. Autoriai, siekdami pagrįsti iškeltus teiginius, naudojo koreliacinę, regresinę analizę bei daugiakriterinius metodus galimoms ekonominio efektyvumo bei energijos vartojimo laipsnio (ir kitų, ne mažiau svarbių elementų) variacijoms nustatyti. Ekonominis efektyvumas labai dažnai asocijuojasi su tyrimais ir plėtra (R&D), eksportuojamomis aukštosiomis technologijomis. Remdamiesi atliktų tyrimų rezultatais autoriai siūlo nukreipti tiek politinius sprendimus, tiek valdymo strategijas į tyrimų ir plėtros (R&D) veiklas, investicijas į žmogiškuosius išteklius, technologinius sprendimus, nes visa tai galima susieti su subalansuotos plėtros koncepcija.
27
ZANDERS, VIESTURS. "LATVIJOS BIBLIOTEKŲ ISTORIJOS TYRIMAI: AUTORIAI IR PUBLIKACIJŲ TEMOS (XVIII–XXI A.) (RUSŲ K.)." Knygotyra 60 (January 1, 2013): 212–21. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v60i0.1365.
Full textAbstract:
Латвийский университет, Отделение изучения информации и библиотекLomonosova iela 1, Riga LV-1019, LatvijaE-mail: viesturs.zanders@lu.lvStraipsnyje pateikiama kelis šimtus metų vykdytų Latvijos bibliotekų tyrimų apžvalga. Viena pirmųjų bibliotekoms skirtų publikacijų yra Rygos Domo mokyklos mokytojo J. F. Willischo straipsnis (1743) apie Rygos municipalinę biblioteką, įsteigtą XVI amžiuje. Rygos miesto savivaldybės tarėjas J. C. Berensas tą patį knygų rinkinį aptaria (1792) kaip sociokultūrinį reiškinį Švietimo amžiaus kontekste. Naudodamiesi plačia šaltinių baze apie Rygos municipalinės bibliotekos atsiradimą ir raidą rašė jos direktoriai – istorikai A. Boehlendorffas (1901) ir N. Buschas (1911).Naudingos faktinės informacijos tolesniems Latvijos viešųjų bibliotekų tyrinėjimams galima rasti pedagogo J. Kriškānio ir Latvijos bibliotekininkųasociacijos organizatorius T. Līventālio (pirmasis XX amžiaus ketvirtis) darbuose. Pasibaigus Antrajam pasaulinio karui, bibliotekų istorijos tyrimai pasižymėjo tuo, kad pradėta daugiau naudoti archyvinės medžiagos. Septintajame–devintajame dešimtmetyje kartu su profesionaliais istorikais (G. Jenšs, M. Lācis, B. Brigere) vis labiau ėmė reikštis patys bibliotekų darbuotojai (F. Rancāns, M. Kluce etc.). 1991 m. atkūrus Latvijos valstybingumą, tyrinėjimų temų padaugėjo (pavyzdžiui, prabilta apie Latvijos bibliotekų sovietizavimą ir latvių bibliotekas tremtyje), taip pat atsirado gerokai daugiau galimybių dalyvauti tarptautiniuose tyrimų projektuose. 2005 metais pirmą kartą apginta daktaro disertacija iš bibliotekų istorijos (J. Dreimane).ИЗУЧЕНИЕ ИСТОРИИ БИБЛИОТЕК ЛАТВИИ: АВТОРЫ И ТЕМАТИКА ПУБЛИКАЦИЙ (XVIII–XXI в.)ВИЕСТУРС ЗАНДЕРС PезюмеЦель данной статьи – дать ретроспективный обзор основных тенденций развития изучения истории библиотек Латвии. Развитию Рижской городской библиотеки (осн. в 1524 году) посвящено большинство публикаций XVII – перой половины ХХ века: очерки преподавателя Рижской Домской школы И. Ф. Виллиша (1743), рижского патрициата И. К. Беренса (1792), статьи историков А. Белендорфа (1901) и Н. Буша (1911). Фактологически полезная информация для изучения истории народных (публичных) библиотек Латвии обобщают публикации учителя Я. Кришканса и активного организатора профессионального сообщества библиотекарей Т. Ливентала (первая четверть ХХ века). Более широкое использование архивных документов характерна для исследований по истории библиотек, написанных после Второй мировой войны.В 60-80-х гг. наряду с историками (Г. Енш, М. Лацис, Б. Бригере и др.) все более важное место в кругу авторов занимают также сотрудники библиотек (Ф. Ранцанс, М. Клуце и др.). После восстановления государственной независимости Латвии в 1991 году расширилась исследовательскаятематика (например, советизация библиотек Латвии и опыт работы библиотек латышской эмиграции), а также возможность участвовать в международных исследовательских проектах. В 2005 году была защищена первая докторская диссертация по истории библиотек данного периода (Я. Дреймане).Ключевые слова: библиотека, история библиотек, Рижская городская библиотека, Государственная библиотека Латвии.
28
Želvys, Rimantas, and Aliya Akzholova. "Kompetencijomis grįsto mokymosi taikymo aukštajame moksle iššūkiai." Acta Paedagogica Vilnensia 36, no. 36 (September 1, 2016): 9. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2016.36.10051.
Full textAbstract:
Bolonijos procesas – bendros Europos aukštojo mokslo erdvės sukūrimas – yra vienas iš ambicingiausių pastarojo meto švietimo projektų. Sudedamųjų Bolonijos proceso dalių – perėjimo prie tripakopio aukštojo mokslo modelio bei europinės kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos įdiegimas sulaukė nevienodo Vakarų akademinės bendruomenės vertinimo. Kompetencijomis grįsto mokymosi idėja Vakarų šalių universitetuose turi ir šalininkų, ir priešininkų, o buvusiose socialistinėse šalyse visos šios iniciatyvos priimamos kaip savaime suprantamos ir nėra kvestionuojamos. Straipsnio tikslas – išanalizuoti kompetencijomis grįsto mokymosi taikymo iššūkius. Tyrimo objektas – kompetencijomis grįsto mokymosi modelis aukštajame moksle. Tyrimo metodai – dokumentų ir mokslinės literatūros analizė. Kritiškai šio modelio atžvilgiu nusiteikę Vakarų mokslininkai, o ypač kritinės pedagogikos atstovai savo publikacijose mini, kad viena iš kompetencijomis grįsto mokymosi problemų tai, kad nėra bendro kompetencijos apibrėžimo, ir skirtingai suprantama kompetencijos struktūra. Jie taip pat nurodo, kad ideologinis kompetencijomis grįsto mokymosi pagrindas yra biheviorizmas, todėl šiam modeliui būdingas mechanistinis ir redukcionistinis požiūris į mokymąsi. Kritikai teigia, kad kompetencijomis grįstas modelis labiau tinka profesiniam mokymui, o ne aukščiausio lygio specialistams rengti, ir sieja jį su naująja viešąja vadyba bei bandymais labiau kontroliuoti akademinę veiklą. Autoriai nurodo, kad nėra moksliškai pagrįstų ir patikimų duomenų, leidžiančių teigti, kad kompetencijomis grįstas mokymasis yra veiksmingesnė mokymosi forma. Lietuvių autoriai kompetencijomis grįsto mokymosi nekvestionuoja. Vienintelės publikacijose išsakomos abejonės yra susijusios su nevienodu kompetencijos termino ir struktūros supratimu. Rusijos mokslininkai taip pat neabejoja kompetencijomis grįsto mokymosi tikslingumu. Maža to, jie teigia, kad jau sovietinėje pedagogikoje galima įžvelgti kompetencijomis grįsto mokymosi užuomazgų. Tiesa, kai kurie iš jų svarsto, ar nebūtų pakakę nuo seno žinomos gebėjimų sąvokos, o kompetencijos termino atsiradimą traktuoja ne kaip gairę, žyminčią naują mokymosi paradigmą, bet kaip bandymą suvienodinti Bolonijos proceso šalyse vartojamą terminiją. Kazachijos autoriai taip pat be išlygų priima kompetencijomis grįsto mokymosi idėją, nors ir sutinka, kad yra kompetencijos termino apibrėžimo problema. Pagrindinė straipsnio išvada – kompetencijomis grįstas mokymasis gali būti sėkmingai įdiegtas ir taikomas, tačiau tam būtina gerai išstudijuoti visus jo pranašumus ir trūkumus ir vengti taikyti jį kaip nepajudinamą dogmą, kurios nebūtų galima kūrybiškai interpretuoti.
29
Mackevičius, Jonas, Rasa Subačienė, and Daiva Tamulevičienė. "Buhalterinės apskaitos teorijos klausimų nagrinėjimas lietuvių autorių darbuose." Buhalterinės apskaitos teorija ir praktika, no. 17-18 (October 1, 2018): 57–69. http://dx.doi.org/10.15388/batp.v0i1.11953.
Full textAbstract:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Buhalterinės apskaitos teorija yra tam tikrų teiginių, liečiančių ūkinių operacijų apskaitą, sistema ir jų abstraktus mokslinis aiškinimas. Straipsnio tikslas – ištirti lietuvių autorių nuomones ir jų suformuluotus teiginius svarbiausiais buhalterinės apskaitos teorijos klausimais. Straipsnyje tiriama, kaip lietuvių autoriai savo darbuose nagrinėja svarbiausius buhalterinės apskaitos teorijos klausimus. Atlikta lietuvių autorių vadovėlių ir mokomųjų knygų, kuriose nagrinėjami buhalterinės apskaitos teorijos temos ir klausimai, analizė parodė, kad šių temų ir klausimų įvardijimai, apimtis, dėstymo nuoseklumas ir kita skiriasi. Dažniausiai nagrinėjami buhalterinės apskaitos reikšmės, rūšių, principų, politikos klausimai. Šiais klausimais lietuvių autoriai yra pareiškę nemažai naujų ir originalių minčių ir idėjų, praturtinančių buhalterinės apskaitos teoriją. Iš jų pažymėtinas naujų buhalterinės apskaitos principų įtraukimas, finansinės ir valdymo apskaitos išsamesnis apibrėžimas, buhalterinės apskaitos reikšmės ne tik įmonės, bet ir visos visuomenės reikmėms platesnis įvardijimas ir kt. Šie skirtumai paaiškintini ne tiek autorių skirtingais požiūriais į buhalterinės apskaitos teoriją, o daugiau to laikmečio, kurio metu buvo rašomos knygos, aktualijomis ir turima informacija. Buhalterinės apskaitos klausimų nagrinėjimas lietuvių autorių darbuose yra svarbus, nes metodiškai pagrįstas jų esmės atskleidimas vadovėliuose ir mokomosiose knygose turi svarbią reikšmę rengiant aukštos kvalifikacijos buhalterinės apskaitos specialistus. Tyrimo metodai – mokslinės ir mokomosios literatūros analizė, turinio analizė, loginė analizė, informacijos rinkimo, lyginimo, sisteminimo ir apibendrinimo būdai.
30
Čepas, Algimantas, and Aleksandras Dobryninas. "KORUPCIJOS KRIMINALIZACIJA: FILOSOFINIAI IR TEISINIAI ASPEKTAI." Problemos 90, no. 90 (November 4, 2016): 20. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2016.90.10132.
Full textAbstract:
Straipsnyje aptariami filosofiniai, istoriniai ir socialiniai korupcijos aspektai. Autoriai tiria, kaip korupciją suvokia skirtingos baudžiamojo teisingumo paradigmos – klasikinė, pozityvistinė ir konstrukcionistinė, kuriose korupcija atitinkamai interpretuojama kaip yda ir nuodėmė, blogas elgesys arba konfliktas tarp viešojo ir privataus intereso. Straipsnyje pateikiama analizė leidžia formuluoti išvadą, kad korupcijos kriminalizacija turi savo teisinę logiką ir yra priklausoma nuo konkretaus socialinio bei kultūrinio konteksto, todėl negali būti laikoma universaliu viešųjų ir privačių interesų konfliktų sprendimo įrankiu.
31
Bielinskas, Vytautas, and Marija Burinskienė. "INFLUENCE OF BROWNFIELD CONVERSION ON EVALUATING REAL ESTATE AND IMPLEMETING THE POSSIBILITES OF URBAN BROWNFIELDS IN LITHUANIAN CITIES / APLEISTŲ TERITORIJŲ KONVERSIJOS ĮGYVENDINIMO GALIMYBĖS LIETUVOS MIESTUOSE." Mokslas – Lietuvos ateitis 7, no. 1 (May 6, 2015): 30–39. http://dx.doi.org/10.3846/mla.2015.710.
Full textAbstract:
The article deals with the problems of brownfield in Lithuania. The paper overviews Lithuanian and foreign experience of integrating the introduced areas into the urban framework based on social, economic, ecological and cultural contextuality. The main problem, on Lithuanian scale, is the absence of an official definition of urban brownfield. The legal framework in Lithuania does not contain any provisions to be processed. The article is aimed at identifying potential threats to the areas in respect of criteria for urban brownfields, and, according to this review, at revealing possible uses of this land. One of the most effective ways of urban sustainable development is the conversion of former military, industrial and other land accepted as the legacy of the Soviet regime. The authors have established a causal relationship resulting in the emergence of the urban areas of wilderness and developed guidance on using them. The authors have analysed and evaluated the existing real estate developers and current trends towards opportunities for private and public partnership (PPP) in Lithuania. Although PPP is widespread in most of European countries, it is a rare phenomenon in Lithuania, and has no deep-rooted tradition of this kind of investment in urban infrastructure; however, evaluation is one of the most potential ways to revitalize abandoned urban territories. Based on practices of foreign countries, the authors have identified PPP as a priority. Straipsnyje nagrinėjama apleistų teritorijų Lietuvoje problematika, apžvelgiama tokių teritorijų integravimo į miestų urbanistinį karkasą, atsižvelgiant į socialinį, ekonominį, ekologinį ir kultūrinį kontekstualumą, Lietuvos ir užsienio patirtis. Pagrindinė vyraujanti problema yra informacijos, kaip vertinti apleistas teritorijas, stoka. Lietuvos teisinėje bazėje nėra jokių jų tvarkymo nuostatų. Šio straipsnio tikslas – įvertinus Europos šalių patirtį apibrėžti tokių teritorijų keliamas grėsmes ir atskleisti panaudojimo galimybes Lietuvos miestuose. Buvusių karinių, pramoninių ir kitų teritorijų, susiformavusių mieste sovietinio režimo metais, konversija – tai vienas efektyviausių tvariosios plėtros būdų. Autoriai identifikavo priežastinį ryšį, lėmusį miesto dykrų atsiradimą, ir parengė jų panaudojimo metodines rekomendacijas. Atlikdami analizę autoriai įvertino esamą bendrąją Lietuvos miestų urbanistinę situaciją bei privataus ir viešojo sektorių partnerystės (angl. Public Private Partnership – PPP) taikymo galimybes. Lietuvoje toks investavimo į miesto infrastruktūrą būdas, priešingai nei Europos šalyse, yra retas, neturi gilių tradicijų, tačiau vertinamas kaip potencialus. Atlikę užsienyje taikomų modelių apžvalgą autoriai šį partnerystės būdą išskyrė kaip prioritetinį.
32
Bielinskas, Vytautas, and Marija Burinskienė. "CORRELATION ANALYSIS RESEARCH OF CRITERIORS OF URBAN BROWNFIELDS / APLEISTŲ MIESTO SENIŪNIJŲ TERITORIJŲ RODIKLIŲ KORELIACINĖ ANALIZĖ. VILNIAUS MIESTO ATVEJIS." Mokslas – Lietuvos ateitis 8, no. 1 (April 28, 2016): 38–47. http://dx.doi.org/10.3846/mla.2016.859.
Full textAbstract:
The paper analyzes the criteria of impact that is caused by urban brownfields in cities. Authors have selected 18 most frequently mentioned indicators in the scientific literature and those which were evaluated by Lithuanian experts in previous studies. These indicators are structured by type of impact when applying correlation analysis. Author succesfully identified the relationship of reasons-consequences between distribution of urban brownfields and it‘s impact on Vilnius city and inhabitants. The research revealed strong and heterogenous interaction between distribution urban brownfields distribution and urban brownfields effect on difference function areas. The results of paper research enable to plan priorities in preparing documents of city planning on different scales and levels. Straipsnyje nagrinėjami poveikio, kurį lemia mieste esančios apleistos teritorijos, rodikliai. Darbo autoriai atrinko 18 dažniausiai mokslinėje literatūroje minimų ir ankstesniuose autorių tyrimuose Lietuvos ekspertų įvertintų rodiklių. Taikant koreliacinę analizę, šie rodikliai struktūrizuoti pagal poveikio tipą. Autoriams pavyko nustatyti priežasčių-pasekmių ryšį tarp apleistų teritorijų sklaidos ir jų poveikio Vilniaus miestui bei gyventojams. Šis tyrimas atskleidė stiprią ir nevienalytę priežastinių ir pasekmių ryšių sąveiką tarp apleistų teritorijų pasiskirstymo ir jų keliamo poveikio skirtingų funkcijų miesto teritorijoms. Šio tyrimo rezultatai leidžia numatyti planavimo prioritetus rengiant miestų planavimo dokumentus įvairiais lygmenimis.
33
Žilinskaitė-Vytienė, Viktorija, Dalia Čiupailaitė, and Kęstas Kirtiklis. "Informacijos visuomenė: pamatinė sąvoka ar madingas raktažodis?" Sociologija. Mintis ir veiksmas 38, no. 1 (January 3, 2017): 97. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2016.1.10312.
Full textAbstract:
Straipsnyje metateoriškai analizuojami informacijos visuomenės tyrimai. Tyrimo objektas – labiausiai cituojami šiai temai skirti sociologijos ir komunikacijos mokslų straipsniai, publikuoti tarptautinėje Web of Science duomenų bazėje. Išnagrinėję, kokiais būdais informacijos visuomenė konceptualizuojama, kokiuose kontekstuose ji aktualinama, kokias funkcijas ši sąvoka atlieka, straipsnio autoriai teigia, kad pagrindiniai debatai šiame lauke yra ne teoriniai ar metodologiniai, bet normatyviniai – tarp informacijos visuomenės entuziastų ir jos kritikų, o patys informacijos visuomenės tyrimai veikiau atliepia vyraujančių politinio ir viešojo diskursų nuostatas nei mokslinį interesą.
34
Žukova, G., V. Chvalej, and Vaitkutė Pavan V. "NAUJA TARPTAUTINIŲ PREKYBOS RŪMŲ ARBITRAŽO REGLAMENTO REDAKCIJA." Teisė 86 (January 1, 2013): 201–16. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2013.0.1073.
Full textAbstract:
Straipsnyje1 autoriai pristato esminius ICC arbitražo reglamento, įsigaliojusio nuo 2012 m. sausio 1 d., pakeitimus. Taip pat lyginamuoju aspektu analizuojant naujojo ICC arbitražo reglamento nuostatas pristatomos priežastys, lėmusios tokių pakeitimų poreikį ir atsiradimą.In this article authors present the main differences of ICC Arbitration Rules, which became effective since 1 of January, 2012. Indeed, analysing the new provisions of ICC Arbitration Rules by comparative method both the reasons and the necessity of such provisions are presented.style="text-align: justify;">
35
Alam, Syed Shah, Md Yunus Ali, and Mohd Fauzi Mohd Jani. "AN EMPIRICAL STUDY OF FACTORS AFFECTING ELECTRONIC COMMERCE ADOPTION AMONG SMES IN MALAYSIA / VEIKSNIŲ, TURINČIŲ ĮTAKOS ELEKTORINEI PREKYBAI, STUDIJA: MALAIZIJOS PAVYZDYS." Journal of Business Economics and Management 12, no. 2 (June 9, 2011): 375–99. http://dx.doi.org/10.3846/16111699.2011.576749.
Full textAbstract:
This study empirically examines determinants of E-commerce adoption by Malaysian Small and Medium-sized Enterprises. Research model for this study was drawn on the literature on information and communication technology, Information system, and electronic data interchange. This study tested seven hypotheses on factors that influence e-commerce adoption with empirical data from a sample of 200 SMEs in Malaysia. The findings show that relative advantage, compatibility, organizational readiness, manager's characteristics, and security have significant impact on e-commerce adoption. The study provides a clear understanding of manager's perception about e-commerce adoption in their businesses. This study is important in a global context, as SMEs in Malaysia are going for exporting their product in the global marketplace. Santrauka Šiame straipsnyje pristatomas empirinis tyrimas, kuriame analizuojamas e.-komercijos principų taikymas Malaizijos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėse. Tyrimo modelis pristatytas šiame straipsnyje, buvo sudarytas remiantis mokslinės literatūros analize. Autoriai iškėlė 7 hipotezes, kurias vėliau bandė pagrįsti. Iškeltoms hipotezėms patvirtinti (arba paneigti) buvo atliekamas tyrimas. Tyrime dalyvavo 200 smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių, taikančių savo veikloje e.-komercijos principus. Pristatyto tyrimo metu buvo nustatyta ir tai, kad sėkmingam e-komercijos principų taikymui didelę reikšmę turi ne tik technologiniai sprendimai, bet ir žmogiškasis veiksnys. Autoriai pažymi, kad šis tyrimas yra labai svarbus Malaizijoje įsikūrusioms smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms, nes jame buvo vertinamos tarptautinio verslo perspektyvos globalizacijos kontekste.
36
Aysan, Ahmet Faruk, Mustafa Mete Karakaya, and Metin Uyanik. "PANEL STOCHASTIC FRONTIER ANALYSIS OF PROFITABILITY AND EFFICIENCY OF TURKISH BANKING SECTOR IN THE POST CRISIS ERA / TURKIJOS BANKŲ SEKTORIAUS VEIKLOS PELNINGUMO IR EFEKTYVUMO ANALIZĖ POKRIZINIU LAIKOTARPIU." Journal of Business Economics and Management 12, no. 4 (November 21, 2011): 629–54. http://dx.doi.org/10.3846/16111699.2011.599411.
Full textAbstract:
This paper examines the efficiency and its relation to profitability in Turkish banking sector by employing Panel Stochastic Frontier Approach. In the post crises period, extensive structural changes have taken place and a great number of new developments have occurred, affecting the efficiency of banking sector. This is the first study that employs panel stochastic frontier approach for banking efficiency in Turkey. In this research, both cost and profit efficiency measures are estimated for the panel data consisting of 32 banks between 2002–2007. Results suggest that there is cost efficiency gain and convergence in the efficiency levels of banks. As another interesting result, foreign banks are less efficient and state banks are more efficient. This paper also analyzes the relation between efficiency and profitability and finds no robust relation between them. However, the bank size matters more for profitability. Santrauka Autoriai nagrinėja Turkijos bankų veiklą, t. y. jų pelningumą bei efektyvumą pokriziniu laikotarpiu. Šis laikotarpis buvo pasirinktas todėl, kad atsirado daug įvairių struktūrinių pokyčių, kurie turėjo įtakos bankininkystės sektoriaus efektyvumui. Tyrimui buvo pasirinkti 32 Turkijoje veikiantys bankai (jų veiklos rodikliai prieš ekonominę krizę ir po jos). Rezultatai rodo, kad Turkijoje veikiančių užsienio komercinių bankų veikla yra mažiau efektyvesnė nei valstybinių. Taip pat autoriai analizuoja bankų veiklos efektyvumo ir pelningumo santykį, tačiau, kaip rodo gauti rezultatai, stipraus ryšio tarp jų nėra.
37
Aren, Selim, Lutfihak Alpkan, Bulent Sezen, and Ziya Alper Guncu. "DRIVERS OF FIRMS’ DEBT RATIOS: EVIDENCE FROM TAIWANESE AND TURKISH FIRMS / ĮMONIŲ SKOLOS SANTYKIO NUSTATYMAS: TAIVANO IR TURKIJOS ĮMONIŲ PAVYZDŽIU." Journal of Business Economics and Management 13, no. 1 (February 21, 2012): 53–70. http://dx.doi.org/10.3846/16111699.2011.620142.
Full textAbstract:
This study investigates the drivers of debt ratios of the firms listed on the stock markets of two different countries, namely Turkey, a developing country and Taiwan, a newly developed country. The factors impacting short-term, long-term, and total debts are selected as EBIT (Earnings before Interest and Tax), ROE (Return on Equity), sales, total assets, fixed assets-total assets ratio, and depreciation-total assets ratio. The findings indicate that there are differences between Turkish and Taiwanese firms in terms of the drivers’ impacts on the debt structures of the firms. The proposed regression models work better on the data collected from Taiwan as compared to the data from Turkey. Possible reasons are discussed in the final section. Santrauka Šis tyrimas apima dviejų skirtingų, tačiau stipriai besivystančių šalių, t. y. Taivano ir Turkijos rinkose veikiančių kompanijų skolos santykio nustatymą. Pagrindiniais veiksniais, turinčiais įtakos trumpalaikėms, ilgalaikėms ir bendrosioms skoloms, buvo pasirinktas pelnas prieš sumokant palūkanas ir mokesčius (EBIT), nuosavo kapitalo grąža (ROE), pardavimo, bendrojo turto, ilgalaikio turto ir bendrojo turto santykis bei bendrojo turto nusidėvėjimo santykis. Autorių gauti rezultatai rodo, kad vis dėlto yra skirtumų tarp Turkijos ir Taivano įmonių bei tų įmonių skolų struktūros. Straipsnio autoriai taikė regresijos metodus, kurie Taivano situaciją atspindėjo geriau nei Turkijos, o kodėl taip nutiko, autoriai argumentuoja paskutiniame straipsnio skyriuje.
38
Beach, Dennis. "Etnografinių tyrimų edukologijoje tarptautinės tendencijos ir raida." Acta Paedagogica Vilnensia 39, no. 39 (January 29, 2018): 15. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2017.39.11455.
Full textAbstract:
Kaip teigiama Jeffrey, Walford, Delamont ir Atkinson Wiley tarptautinių edukologijos etnografinių tyrimų vadove (Beach, Bagley and Marques da Silva, 2018) keliuose publikuotuose skyriuose, Hammersley ir Atkinson Etnografija: principai praktikoje – viena iš dažniausiai cituojamų edukologijos etnografinių tyrimų publikacijų Šiaurės Europoje, ypač Jungtinėje Karalystėje. Pirmą kartą 1983 metais išleistoje knygoje etnografija aprašoma kaip tyrimo metodas, kuriuo siekiama giliau suprasti lokalias žinias ir kultūrą bei reprezentuoti šią kultūrą ją aprašant. Autoriai pažymi, kad „etnografija apima tiesioginį ir netiesioginį dalyvavimą žmonių gyvenime – stebint, kas vyksta, klausantis, kas sakoma, pateikiant esminius klausimus, renkant visus įmanomus duomenis, kurie padės atskleisti nagrinėjamą problemą – pagrindinį tyrimo objektą“ (1983, p. 1.). Panašių idėjų pateikia ir kiti autoriai. Pasak Trondman, Willis ir Lund (2018), šių idėjų ištakos – 1907 metais Paryžiuje pradėta diskusija apie etnografinius tyrimus, jų galimą vaidmenį ir vertę socialiniam teoretizavimui. Į šią diskusiją įsitraukė tokie socialinių mokslų atstovai, kaip antai Emile Durkheim ir René Worms. Pastarasis pradėjo diskusiją. Pasak jo, etnografija – metodas pavaizduoti „primityvias visuomenes“. Durkheim teigė, kad etnografinis tyrimas yra prasmingesnis ir gali suteikti patikimą pagrindą analizuojant kultūras, kultūros procesus ir jų istorinę raidą visose visuomenėse, ne tik vadinamosiose primityviose. Vėliau šiuo principu vadovavosi Čikagos sociologijos mokykla (angl. Chicago School of Sociology). Pastaraisiais dešimtmečiais Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Jungtinėje Karalystėje šiuo principu remiantis nusakomi edukologijos etnografinių tyrimų parametrai. Edukologijos etnografiniai tyrimai pasklido ir kitose šalyse. Šiame straipsnyje apžvelgiama edukologijos etnografinio tyrimo istorinė raida ir šiuolaikiniai iššūkiai, ypač Europoje.
39
Rudienė, Elzė, and Mangirdas Morkūnas. "PREKYBOS OBJEKTO ĮVAIZDŽIO, EINANT Į KITOS ŠALIES RINKĄ, POVEIKIO VARTOTOJŲ NUOSTATOMS VERTINIMAS." Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development 39, no. 3 (September 29, 2017): 347–55. http://dx.doi.org/10.15544/mts.2017.25.
Full textAbstract:
Atidaromo prekybos objekto įvaizdis yra svarbus mažmeninės prekybos internacionalizaci-jos proceso elementas. Prekybos objekto įvaizdis indikuoja vartotojų pasitenkinimo juo laipsnį. Straipsnio tikslas yra prekybos objekto įvaizdžio elementų identifikavimas ir jų poveikio vartotojų nuostatoms vertinimas. Tyrimo objektas – prekybos kompanijos ir jos objekto įvaizdis. Autoriai ap-klausė Lietuvos vartotojus apie „IKEA“ prekybos centro įvaizdį prieš jo atidarymą Vilniuje ir praė-jus metams po atidarymo. Prekybos objekto įvaizdžio elementai buvo identifikuoti, o tyrimai patvir-tino, jog vartotojai turi savo nuostatą apie prekybos centro „IKEA“ įvaizdį.
40
Ažubalis, Algirdas. "Žurnalas ,,Mūsų žinynas“ apie matematikos taikymus Lietuvos kariuomenėje 1922–1940 m.: autoriai ir jų straipsniai." Mokslo ir technikos raida 1, no. 2 (June 15, 2011): 5–31. http://dx.doi.org/10.3846/est.2011.01.
Full text
41
Ruxanda, Gheorghe, and Andreea Muraru. "HOUSEHOLD MONEY DEMAND IN ROMANIA. EVIDENCE FROM COINTEGRATED VAR / PINIGŲ POREIKIO RUMUNIJOS NAMŲ ŪKIUOSE TYRIMAS NAUDOJANT KOINTEGRUOTUS AUTOREGRESINIUS VEKTORIUS." Technological and Economic Development of Economy 17, no. 2 (June 24, 2011): 382–96. http://dx.doi.org/10.3846/20294913.2011.587506.
Full textAbstract:
By the means of cointegrated VAR we investigated the money demand behaviour of households. Using the traditional determinants and adding variables specific for the sector we succeeded to obtain a relevant description of what influences individuals’ money holdings, gradually increasing the number of variables but also restricting on the irrelevant ones. Santrauka Autoriai, naudodami kointegruotus autoregresinius vektorius, tyrė pinigų poreikio pokyčius namų ūkiuose. Tyrimuose buvo naudojami tiek tradiciniai, tiek šiam sektoriui būdingi veiksniai. Nustatyti veiksniai, kurie turi didžiausią įtaką namų ūkiams, taip pat identifikuoti nereikšmingi.
42
Čater, Barbara, Vesna Žabkar, and Tomaž Čater. "COMMITMENT IN MARKETING RESEARCH SERVICES: TWO ALTERNATIVE MODELS / ĮSIPAREIGOJIMAI ATLIEKANT RINKODAROS TYRIMUS: DU ALTERNATYVŪS MODELIAI." Journal of Business Economics and Management 12, no. 4 (November 21, 2011): 603–28. http://dx.doi.org/10.3846/16111699.2011.599410.
Full textAbstract:
The paper aims to contribute to the body of knowledge on client commitment in business-to-business professional services by developing and testing two alternative models: one based on the Relationship Marketing (RM) approach and the second on the Industrial Marketing and Purchasing Group (IMP) approach. Both models include the same mediators (components of commitment) and consequences (attitudinal and behavioral loyalty), yet they differ in the antecedents of commitment. By using SEM, both models are tested and compared on a sample of 150 firms. The results show that affective commitment is the only component of commitment that influences both attitudinal and behavioral loyalty. In the RM model affective commitment is positively influenced by trust, social bonds and satisfaction, while in the IMP model it is positively influenced by trust and knowledge transfers. Although differences in the sizes of effects can be found, the two models perform comparably well in terms of the model fit and their explanatory power of loyalty. Santrauka Straipsnio tikslas - nustatyti žinių lygį, kurį yra pasiekę profesionalai, organizuojantys paslaugų teikimą pagal modelį verslas verslui. Autoriai pasirinko du modelius: vienas pagrįstas rinkodaros ryšių (MR), kitas - gamybinės rinkodaros ir prekybos grupių (IMP) požiūriu. Abu modeliai apima tokius parametrus, kaip įsipareigojimai, ir tokius rezultatus, kaip vartotojų lojalumas, požiūris, tačiau skirtingas pradines sąlygas. Atliekant tyrimus modeliai buvo pritaikyti 150 įmonių. Kaip teigia straipsnio autoriai, gauti tyrimo rezultatai rodo, kad emocinis įsipareigojimas yra sudėtinė įsipareigojimų, turinčių įtakos lojalumui bei vartotojų požiūrio formavimui, dalis. Pritaikius pasirinktus modelius gaunami atitinkami rezultatai.
43
Romaní, Gianni, Miguel Atienza, and José Ernesto Amorós. "INFORMAL INVESTORS IN CHILE: AN EXPLORATORY STUDY FROM A GENDER PERSPECTIVE / NEFORMALIŲ INVESTUOTOJŲ (PAGAL LYTĮ) TYRIMAS ČILĖJE." Journal of Business Economics and Management 13, no. 1 (February 21, 2012): 111–31. http://dx.doi.org/10.3846/16111699.2011.620141.
Full textAbstract:
Informal investment represents one of the main sources to finance early-stage new ventures. Despite the progressive participation of women in informal investment, little is known about the characteristics of female informal investors, especially in developing countries. This study examines the gender differences of a sample of 613 informal investors in Chile. To this end we used the database from the Global Entrepreneurship Monitor Chile 2007–2008 and applied tests of differences in proportions and means for independent samples. The results show that there are significant gender differences in some socio-demographic variables, like education and work status, and also in the perception of good opportunities and the fear to failure. Additionally, women invest smaller amounts and expect lower returns than men do. Finally, women invest more than men in close family. Policy implications of these results are discussed. Santrauka Neformalios investicijos – vienas pagrindinių šaltinių, iš kurių finansuojamos naujai besikuriančios arba tik pradėjusios savo veiklą įmonės. Nepaisant to, kad neformalioje investicijų veikloje palaipsniui daugėja moterų, gana mažai žinoma apie jas kaip neformalias investuotojas, ypač besivystančiose šalyse. Autoriai atliko tyrimą Čilėje, kuriame dalyvavo 613 skirtingų lyčių investuotojų, kurie buvo paimti iš duomenų bazės „Global Entrepreneurship Monitor Chile 2007–2008 m“. Autorių atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad vis dėlto kai kuriuose socialiniuose demografiniuose kintamuosiuose esama reikšmingų lyčių skirtumų, pavyzdžiui, išsilavinimas ir užimamos pareigos, perspektyvų darbovietėje suvokimas, karjera ir nesėkmės baimė. Atlikę tyrimą autoriai nustatė, kad moterys labiau linkusios investuoti mažesnes sumas nei vyrai.
44
Kapočiūtė-Dzikienė, Jurgita, Andrius Utka, and Ligita Šarkutė. "Seimo posėdžių stenogramų tekstynas autorystės nustatymo bei autoriaus profilio sudarymo tyrimams." Kalbotyra 66, no. 66 (March 30, 2016): 27. http://dx.doi.org/10.15388/klbt.2014.7674.
Full textAbstract:
Straipsnyje pristatome Seimo posėdžių stenogramų tekstyną, parengtą specialiu formatu, tinkančiu įvairiems autorystės nustatymo tyrimams. Tekstyną sudaro apie 111 tūkstančių tekstų (24 milijonai žodžių), kurių kiekvienas atitinka vieną parlamentaro pasisakymą eilinės sesijos posėdžio metu bei apima 7 Lietuvos Respublikos Seimo kadencijas: nuo 1990 metų kovo 10 dienos iki 2013 metų gruodžio 23 dienos. Pasisakymų tekstai sugrupuoti pagal autorius į 147 grupes, todėl tinka individualių autorių autorystės nustatymo tyrimams; jie suskirstyti pagal autorių amžiaus grupes, lytį ar politines pažiūras, todėl tinka autorių profilio sudarymo tyrimams. Trumpas tekstas neatskleidžia jo autoriaus kalbėjimo stiliaus, yra daugiaprasmiškas kitų autorių atžvilgiu, todėl į tekstyną įtraukti ne trumpesni nei 100 žodžių tekstai. Kiekvieną autorių atitinkantis tekstų rinkinys turi būti išsamus ir reprezentatyvus, todėl įtraukti autoriai, pasisakę ne mažiau kaip 200 kartų. Visi tekstai automatiškai lemuoti, morfologiškai bei sintaksiškai anotuoti, suskaidyti simbolių n-gramomis, surinkta statistinė informacija. Straipsnyje pademonstruota, kaip sukurtas tekstynas gali būti panaudotas individualių autorių autorystės nustatymo bei autorių profilio sudarymo tyrimams, naudojant prižiūrimo mašininio mokymo metodus. Tekstyno struktūra taip pat leidžia taikyti neprižiūrimo Ligita Šarkutė Viešosios politikos ir administravimo institutas Kauno technologijos universitetas K. Donelaičio g. 20-217 LT-44239 Kaunas, Lietuva El. paštas: ligita.sarkute@ktu.lt 28 mašininio mokymo metodus, patogi taisyklinių-loginių metodų kūrimui bei įvairioms lingvistinėms analizėms.
45
Rose, Jonathan. "Kitoks požiūris į eilinį anglų skaitytoją: įvadas į auditorijų istoriją." Knygotyra 70 (July 5, 2018): 11–40. http://dx.doi.org/10.15388/knygotyra.2018.70.11806.
Full textAbstract:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
1957 metais Richardas Altickas pristatė savo novatorišką knygą „Eilinis anglas skaitytojas“ kaip „preliminarų žemėlapį plačios, dar beveik neištirtos teritorijos, kuri laukia savo tyrinėtojų <...>. Tai yra erdvė, – drįso teigti jis, – iš tiesų šimtams mokslinių studijų, kurios šičia tik nusakomos.“ Tačiau vėliau R. Altickas apgailestavo, kad per daugiau kaip tris dešimtmečius „nedaug buvo nuveikta plečiant „Eilinio anglo skaitytojo“ tyrimus: nors nuorodas į knygą nuolat regiu straipsnių išnašose, bet nerandu nieko, kas rodytų, jog jų autoriai stengtųsi užpildyti žemėlapį, kurio kontūrus nubraižiau.“ [...]
46
Kuliavas, Justas, Audrius Dulskas, Julius Drachneris, Edita Mišeikytė Kaubrienė, and Narimantas E. Samalavičius. "Neįprastas tiesiosios žarnos vėžio metastazavimas: atvejo pristatymas." Lietuvos chirurgija 16, no. 2 (April 12, 2017): 125–28. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2017.10631.
Full textAbstract:
Labai retai tiesiosios žarnos vėžio metastazės plinta į varpą. Literatūros duomenimis, tokių atvejų yra aprašyta mažiau kaip 40. Prognozė yra bloga ir išgyvenamumas trumpas. Tiesiosios žarnos vėžio metastazių plitimo į varpą mechanizmas nežinomas. Populiariausia teorija yra apie retrogradinį veninį plitimą. Aprašoma keletas gydymo metodų, tačiau nė vienas nėra pranašesnis. Autoriai pristato 41 metų amžiaus vyro klinikinį atvejį. Vyrui buvo diagnozuotas tiesiosios žarnos vėžys, prieš operaciją taikyta radioterapija, paskui operacinis gydymas ir pooperacinė chemoterapija. Nepaisant to, po dvejų metų išsivystė metastazės varpoje. Po metastazių diagnozės ligonis išgyveno du mėnesius.
47
Kuliavas, Justas, Audrius Dulskas, Julius Drachneris, Edita Mišeikytė Kaubrienė, and Narimantas E. Samalavičius. "Neįprastas tiesiosios žarnos vėžio metastazavimas: atvejo pristatymas." Lietuvos chirurgija 16, no. 2 (April 12, 2017): 125. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2017.2.10631.
Full textAbstract:
Labai retai tiesiosios žarnos vėžio metastazės plinta į varpą. Literatūros duomenimis, tokių atvejų yra aprašyta mažiau kaip 40. Prognozė yra bloga ir išgyvenamumas trumpas. Tiesiosios žarnos vėžio metastazių plitimo į varpą mechanizmas nežinomas. Populiariausia teorija yra apie retrogradinį veninį plitimą. Aprašoma keletas gydymo metodų, tačiau nė vienas nėra pranašesnis. Autoriai pristato 41 metų amžiaus vyro klinikinį atvejį. Vyrui buvo diagnozuotas tiesiosios žarnos vėžys, prieš operaciją taikyta radioterapija, paskui operacinis gydymas ir pooperacinė chemoterapija. Nepaisant to, po dvejų metų išsivystė metastazės varpoje. Po metastazių diagnozės ligonis išgyveno du mėnesius.
48
Welle-Strand, Anne, Arild Tjeldvoll, and Taran Thune. "Ar Norvegija tolsta nuo populistinio švietimo?" Acta Paedagogica Vilnensia 12 (January 17, 2016): 105–17. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2004.12.9620.
Full textAbstract:
Straipsnyje nagrinėjama itin aktuali šių laikų švietimo problema - pasaulyje stiprėjanti internacionalizacija ir tradicinių nacionalinių vertybių išsaugojimas. Autoriai aptaria per pastarąjį dešimtmetį Norvegijoje įvykusius ideologinius prieštaravimus. Kartu įžvelgia didėjantį prieštaravimą tarp tarptautinių globalizacijos tendencijų ir norvegų tautos puoselėjamų vertybių bei tradicijų išlaikymo. Šalia analizuoja ir savo šalyje vykusios švietimo reformos pranašumus ir trūkumus. Remiantis išsamia reformos analize, daroma išvada, kad ekonomiškai stipri šalis gali laikinai atremti globalizacijos iššūkius. Tačiau ilgainiui šie prieštaravimai gali stiprėti ir tada šalis gali būti verčiama paklusti pasaulinėms švietimo raidos tendencijoms. Taigi straipsnyje keliamos problemos yra aktualios daugelio šalių švietimo reformų strategams.
49
Abad, Nuria Díaz, and Fernando Díez Moreno. "Energetikos politika ir Lisabonos sutartis: Ispanijos patirtis energetikos sektoriuje." Teisė 73 (January 1, 2009): 167–85. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2009.0.264.
Full textAbstract:
Lisabonos sutartimi sprendžiami Europos piliečiams keliantys nerimą klausimai, joje visapusiškai atsispindi politinis pasiryžimas spręsti dvigubą uždavinį – kovoti su klimato kaita ir parengti tinkamą energetikos politiką. Pirmą kartą į sutartį įtrauktas energetikos skirsnis, kuriame nustatomi šios srities Sąjungos politikos tikslai užtikrinti tinkamą energetikos rinkos veikimą, visų pirma energijos tiekimą ir efektyvaus energijos naudojimo skatinimą bei naujų formų energijos ir atsinaujinančių energijos šaltinių paiešką. Autoriai apžvelgė pasaulyje vykstančias sparčias permainas, kai ES privalėjo imtis spręsti globalizacijos, klimato ir demografinės kaitos, saugumo, energetikos bei kitas problemas. Minėtos problemos ir Ispanijos patirtis energetikos sektoriuje yra plačiai analizuojamos šiame straipsnyje.
50
Valatkienė, Stasė. "Kai kurie lyginamosios pedagogikos aspektai." Acta Paedagogica Vilnensia 3 (January 17, 2016): 121–30. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.1996.03.9393.
Full textAbstract:
Lyginamoji pedagogika yra savarankiška pedagogikos sritis, turinti savo tyrimo objektą, tikslą, specifinius uždavinius bei mokslinio tyrimo metodus. Kita vertus, dėl metodologinių problemų yra daug skirtingų nuomonių, nesutarimų dėl jos objekto. Straipnyje apžvelgiami pagrindiniai lyginamosios pedagogikos metodai, autoriai ir institucijos veikiančios šioje srityje. Aptariame lyginamosios pedagogikos raidos istorija. Straipnyje pateikiama apžvalga apima lyginamosios pedagogikos raidą ne tik Vakarų bet Rytų pasaulyje. Analizuojamas ir lietuvių mokslininkų indėlis. Vienas garsių pasaulyje lyginamosios pedagogikos atstovų yra Kanadoje gyvenęs lietuvis Antanas Paplauskas-Ramūnas (1910-1974), kuris buvo lyginamosios pedagogikos centro Otavoje vadovas (1956).