Academic literature on the topic 'Biopsija'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the lists of relevant articles, books, theses, conference reports, and other scholarly sources on the topic 'Biopsija.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Journal articles on the topic "Biopsija"
1
Šukys, Deimantas, Sergejus Gaižauskas, Robert Jankovski, Andrius Gaižauskas, and Edgaras Stankevičius. "Prostatos biopsija, kontroliuojama transrektaliniu ultragarsu." Lietuvos chirurgija 3, no. 4 (January 1, 2005): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2005.4.2289.
Full textAbstract:
Deimantas Šukys1, Sergejus Gaižauskas1, Robert Jankovski1, Andrius Gaižauskas1, Edgaras Stankevičius21 Vilniaus greitosios pagalbosuniversitetinės ligoninėsBendrosios chirurgijos centras,Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl paštas: deimasukys@centras.lt2 Kauno medicinos universitetoFiziologijos katedra,A. Mickevičiaus g. 9, Kaunas Prostata yra viena dažniausių vėžio lokalizacijų vyrams. Prostatos biopsija, kontroliuojama transrektiniu ultragarsu, yra pagrindinis metodas diagnozuojant prostatos vėžį ir pasirenkant gydymo taktiką. Pagrindinės indikacijos atlikti biopsiją yra PSA > 4 ng/ml ir pirštu čiuopiami prostatos karcinomai būdingi pakitimai. Yra pasiūlyta daug prostatos biopsijos atlikimo metodikų. Įrodyta, jog vietoje klasikinės sekstantinės biopsijos taikant daugiau mėginių turinčias ir labiau į periferinę prostatos zoną orientuotas schemas, randama iki 30% daugiau prostatos vėžio atvejų. Atliekant daugiau mėginių, tampa aktuali nuskausminimo problema. Dar nėra visuotinai priimtų prostatos biopsijos indikacijų ir jos atlikimo schemos. Reikšminiai žodžiai: prostatos vėžys, prostatos biopsija Transrectal ultrasound-guided prostate biopsies Deimantas Šukys1, Sergejus Gaižauskas1, Robert Jankovski1, Andrius Gaižauskas1, Edgaras Stankevičius21 Center of General Surgery,Vilnius Emergency Hospital,Šiltnamių str. 29,LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mail: deimasukys@centras.lt2 Department of Physiology,Kaunas Medical University,A. Mickevičiaus str. 9,LT-44307 Kaunas, Lithuania Prostate cancer is one of the most frequent cancer localizations in men. Transrectal ultrasound-guided prostate biopsy is the main method in prostate cancer diagnostics and deciding tactics of treatment. The main indications for prostate biopsy are PSA over 4 ng/ml and characteristic palpable lesions. There are a lot of methods to perform prostate biopsy. It is proven that using multicore schemes directed closer to the peripheral zone of the prostate instead of the classic sextant prostate biopsy increases prostate cancer detection by up to 30%. Anesthesia becomes the problem when performing more extended biopsies. So far, there is no strict generally adopted indications and prostate biopsy performing schemes. Keywords: prostate cancer, prostate biopsy
2
Adomaitis, Robertas, Rosita Bazarauskaitė, and Feliksas Jankevičius. "Prostatos vėžio rizikos skaičiuoklės galimybių vertinimas planuojant prostatos biopsiją." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 2.2 (February 26, 2015): 277–79. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.045.
Full textAbstract:
eikšminiai žodžiai: prostatos vėžio rizikos skaičiuoklė, prostatos biopsija. Tikslas. Įvertinti prostatos vėžio rizikos skaičiuoklės galimą įtaką tiriant dėl padidėjusio prostatos specifinio antigeno tyrimo rezultato atvykusius pacientus. Metodai. 2013 m. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Urologijos centre atliktų prostatos biopsijų duomenų retrospektyvi analizė. Sprendimo atlikti prostatos biopsiją vadovaujantis internetine prostatos vėžio rizikos skaičiuokle (http://www.prostatecancer-riskcalculator.com/seven-prostate-cancer-risk-calculators, versija „4+DRE“) vertinimas. Rezultatai. Tyrimas apėmė 207 (48–74 m.) vyrus. Pagal prostatos vėžio rizikos skaičiuoklę, biopsija nebūtų atlikta 23,2 proc. atvejų (48 pacientams). Būtų neaptikta 14 vėžio atvejų, iš jų – 5 didesnės rizikos atvejai. Atliekant pakartotiną prostatos biopsiją pagal skaičiuoklės rekomendacijas neaptikta nė vieno vėžio atvejo. Atlikus pakartotiną biopsiją, kai to nerekomenduoja skaičiuoklė, 80 proc. atvejų nustatyto vėžio atitiko mažos rizikos kriterijus. Išvados. Prostatos vėžio rizikos skaičiuoklė gali būti papildomas urologo darbo įrankis, leidžiantis išvengti pakartotinų neigiamų biopsijų bei kliniškai nereikšmingo prostatos vėžio diagnostikos, taip pat naudingas identifikuojant pacientus, kuriems tikslingas papildomas ištyrimas prieš prostatos biopsiją.
3
Kaubrienė, Edita Mišeikytė, Albertas Ulys, Mantas Trakymas, and Jolita Rimienė. "Plonos adatos aspiracinė biopsija diagnozuojant skydliaukės vėžį." Lietuvos chirurgija 5, no. 4 (January 1, 2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.4.2172.
Full textAbstract:
Edita Mišeikytė Kaubrienė1, Albertas Ulys1, Mantas Trakymas1, Jolita Rimienė21 Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, Santariškių g. 1, LT-08660 Vilnius2 Valstybinis patologijos centras, Santariškių g. 1, LT-08660 VilniusEl paštas: emkaubriene@yahoo.com Plonos adatos aspiracinė biopsija yra patikimiausias skydliaukės mazgų diagnostikos metodas („aukso standartas“). Plonos adatos aspiracinė biopsinė – tai pradinis čiuopiamų ir nečiuopiamų skydliaukės mazgų stebėjimo ir gydymo strategijos žingsnis. Šio diagnostikos metodo patikimumui turi įtakos tyrėjų, atliekančių aspiracines biopsijas ir citologinius tyrimus, įgūdžiai, ypač svarbūs diferencijuojant nepiktybinius ir piktybinius folikulinius pakitimus. Tyrimas leidžia sumažinti dėl mazginės strumos atliekamų tiroidektomijų skaičių. Šios literatūros apžvalgos tikslas – įvertinti plonos adatos aspiracinės biopsijos reikšmę diagnozuojant skydliaukės mazgus. Straipsnyje pateikiamas plonos adatos aspiracinės biopsijos rezultatų įvertinimas. Daroma išvada, kad skydliaukės mazgų plonos adatos aspiracinė biopsija yra saugus, nebrangus, minimaliai invazinis ir informatyvus tyrimo metodas. Pagrindiniai žodžiai: skydliaukės mazgas, skydliaukės vėžys, ultragarsinis tyrimas, plonos adatos aspiracinė biopsijaFine-needle aspiration biopsy in thyroid cancer diagnostics Edita Mišeikytė Kaubrienė1, Albertas Ulys1, Mantas Trakymas1, Jolita Rimienė21 Institute of Oncology Vilnius University, Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, Lithuania2 National Center of Pathology, Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, LithuaniaE-mail: emkaubriene@yahoo.com Fine-needle aspiration biopsy is considered the most reliable test, a “gold standard” for the diagnosis of thyroid nodules. Fine-needle aspiration biopsy has made its mark as an initial diagnostic step in the management of palpable and nonpalpable thyroid nodules. Limitations of fine-needle aspiration are related to the skill of the aspirator, the expertise of the cytologist, and the difficulty in distinguishing some benign cellular adenomas from their malignant counterparts. This technique has resulted in an overall decline in the number of thyroidectomies performed for thyroid nodules. The objective of the article is to review the literature on the utility of fine-needle aspiration biopsy in the diagnostic management of nodular thyroid disease. Fine-needle aspiration biopsy of the thyroid gland is a safe, inexpensive, minimally invasive and highly accurate test in the diagnosis of nodular thyroid disease. Keywords: thyroid nodule, thyroid cancer, ultrasound, fine-needle aspiration biopsy
4
Vičić, Ana, and Feodora Stipoljev. "Paediatria Croatica." Paediatria Croatica 57, no. 4 (December 20, 2013): 374–81. http://dx.doi.org/10.13112/pc.2013.12.
Full text
5
Bišćević, Mirza, Šejla Bišćević, Farid Ljuca, Ćamil Habul, and Haris Tanović. "Percutaneus biopsy of spine metastases." Scripta Medica 45, no. 2 (2014): 15–18. http://dx.doi.org/10.5937/scrimed1401015b.
Full text
6
Budrius, Gintaras, and Henrikas Šimkevičius. "Echoskopu kontroliuojamų transrektalinių priešinės liaukos biopsijų komplikacijos." Lietuvos chirurgija 3, no. 4 (January 1, 2005): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2005.4.2300.
Full textAbstract:
Gintaras Budrius, Henrikas ŠimkevičiusVšĮ Šiaulių ligoninės Urologijos skyrius,Kudirkos g. 99, LT-76304 ŠiauliaiEl paštas: urolog@su.lt Tikslas Pateikti 2003–2004 m. Šiaulių ligoninėje atliktų transrektalinių sekstantinių priešinės liaukos biopsijų komplikacijų analizę. Ligoniai ir metodai Nuo 2003 m. sausio iki 2004 m. gruodžio VšĮ Šiaulių ligoninėje atliktos 687 sekstantinės priešinės liaukos biopsijos, iš jų 15 pacientų anksčiau buvo atliktas viršgaktinis drenažas dėl šlapimo susilaikymo, 18 ligonių tai buvo pakartotinės biopsijos, keturiems buvo prostatos cistos (0,5–2 cm). Prieš biopsiją visi pacientai profilaktiškai gydyti antibakteriniais preparatais. Rezultatai 104-iems (15,1%) pacientams pasireiškė komplikacijų. Dažnesnės komplikacijos buvo tiems, kurių priešinės liaukos tūris buvo didesnis nei 40 ml. Sunkios komplikacijos – retesnės. 3,5% vyrų karščiavo, 0,6% – susilaikė šlapimas. Keturi (0,6 %) pacientai, sergantys ūminiu prostatitu, ir keturi (0,6%) – urosepsiu, po biopsijos buvo hospitalizuoti. Vienas pacientas nuo urosepsio mirė. Padidėjusios rizikos grupė – tai pacientai, turintys prostatos cistų. Išvados Transrektalinės sekstantinės priešinės liaukos biopsijos išlieka saugi procedūra prostatos vėžiui diagnozuoti. Tačiau prostatos biopsijos neretai sukelia daug įvairių komplikacijų ir tai gali turėti įtakos paciento sveikatai. Reikšminiai žodžiai: sekstantinė priešinės liaukos (prostatos) biopsija, komplikacijos Complications after ultrasound-guided prostate biopsy Gintaras Budrius, Henrikas ŠimkevičiusDepartment of Urology, Šiauliai City Hospital,Kudirkos str. 99, LT-76304 Šiauliai, LithuaniaE-mail: urolog@su.lt Objective The paper reviews the complications after transrectal sextant ultrasound-guided prostate biopsies performed in 2003–2004 in Šiauliai Hospital. Patients and methods We performed 687 biopsies. 104(15.1%) were associated with complications. All participants received prophylactic antibiotic therapy. Results Complications are more frequent in patients with a prostate lager than 40 ml. Severe complications were far less frequent. 3.5% of patients developed fever after biopsy. Urinary retention was seen in 4 (0.6%) cases. Four (0.6%) men were admitted because of sings of prostatitis and 4 (0.6%) of urosepsis. One patient died from progressed urosepsis. Risk factors are analysed for men who had prostatic cyst. Conclusions Transrectal ultrasound-guided sextant prostate biopsy remains a safe procedure for the diagnosis of prostate cancer. However, prostate biopsy commonly causes a vast variety of complications and has a substantial impact on the patient’s well-being. Keywords: sextant prostate biopsy, complications
7
Aškinis, Renatas, Vladislavas Vencevičius, and Saulius Cicėnas. "Vaizdo torakoskopijos galimybės gydant įvairios etiologijos pleuritą." Lietuvos chirurgija 5, no. 3 (January 1, 2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.3.2186.
Full textAbstract:
Renatas Aškinis, Vladislavas Vencevičius, Saulius CicėnasVilniaus universiteto Onkologijos instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyrius,Santariškių g. 1, LT-08660 VilniusEl paštas: vaida.strolyte@loc.lt Tikslas Įvertinti vaizdo torakoskopinių operacijų reikšmę diagnozuojant ir gydant plaučių bei pleuros ligas. Ligoniai ir metodai Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriuje 1997–2006 m. buvo atliktos 415 vaizdo torakoskopinių operacijų, iš jų 309 (74,7%) – dėl įvairios etiologijos pleuros ligų. Jas aptarsime šiame straipsnyje. Visos intervencijos atliktos bendrosios nejautros sąlygomis, naudojant atskirą bronchų intubaciją. Pacientų amžiaus vidurkis 65 ± 10 metų. Vyrų buvo 203 (65,6%), moterų – 106 (34,4%). Pleuros biopsija ir chemopleurodezė talku buvo atlikta 193 (62,4%) ligoniams, o kitiems 116 (37,6%) ligonių – tik biopsija. Rezultatai Vaizdo torakoskopinės diagnostinės gydomosios intervencijos buvo atliktos 309 ligoniams: pleuros biopsija – 116 (37,5%), o 193 (62,5%) – pleuros biopsija ir chemopleurodezė. Diagnozė verifikuota 292 (94,4%) ligoniams, o kitiems 17 (5,6%) ligonių buvo atliktos kitos chirurginės intervencijos. Vaizdo torakoskopijos metu atlikus biopsiją, diagnozuotos šios ligos: krūtinplėvės piktybinė mezotelioma – 52 (17,8%) ligoniams, išplitęs navikinis procesas – 120 (41%), nepiktybinis navikas – 36 (12,3%), tuberkuliozinis pleuritas – 15 (51,%) ir nespecifinis pleuros uždegimas – 69 (23,6%). Chemopleurodezė atlikta 193 (62,4%) ligoniams dėl šių ligų: pleuros mezoteliomos – 20 (10,3%) ligonių, vėžinės etiologijos pleurito – 80 (41,4%), eksudacinio pleurito – 70 (36,2%), tuberkuliozinio pleurito – 12 (6,2%), limfos kaupimosi pleuroje – 11 (5,6%). Taikant chemopleurodezę talku, visiems ligoniams pavyko sustabdyti skysčio kaupimąsi pleuros ertmėje. Išvados Vaizdo torakoskopijos specifiškumas ir patikimumas diagnozuojant pleuros ligas sudaro 94,4%. Vaizdo torakoskopinė chirurgija yra efektyvus, saugus ir patikimas metodas diagnozuojant ir gydant plaučių bei pleuros ligas. Chemopleurodezė – greičiausias ir patikimiausias bei mažiausiai traumuojantis skysčio kaupimosi pleuros ertmėje stabdymo būdas. Pagrindiniai žodžiai: plaučio audinio ir pleuros biopsija, vaizdo torakoskopija, pleuritai, pleuros mezotelioma, chemopleurodezė Facilities of video-assisted thoracoscopic treatment in pleurisy of various ethiology Renatas Aškinis, Vladislavas Vencevičius, Saulius CicėnasVilnius University Institute of Oncology, Department of Thoracic Surgery and Oncology,Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, LithuaniaE-mail: vaida.strolyte@loc.lt Objective To evaluate the efficacy of videothoracoscopic operations in the diagnosis and treatment of lung and pleural diseases. Patients and methods In 1997–2006, 415 patients underwent video-assisted thoracoscopic procedures and 309 (74.7%) of them for pleuritis in Department of Thoracic Surgery and Oncology, Institute of Oncology, Vilnius University. All procedures were performed under general anesthesia using a double lumen tube. The mean patients’ age was 65 ± 10 years. 203 (65.6%) women and 106 (34.4%) men were operated on. 193 (62.4%) chemopleurodeses with pleural biopsies and for 116 (37.6%) patients only biopsies were performed. Results There were performed 415 video-assisted thoracoscopic investigations due to various pleural and pulmonal pathologies, 309 (74.5%) of them for pleuritis of unknown ethiology. 116 (37.5% ) only pleural biopsies with 193 (62.5%) pleural biopsies and chemopleurodesis. The diagnosis was confirmed in 292 (94.4%) cases using video-assisted troracoscopy and in 17 (5.6%) cases using other surgical interventions. Video-assisted thoracoscopy was performed under general anesthesia using a double-lumen endobronchial tube. After the pathomorfological evaluation of pleural biopsies taken during video-thoracoscopy, the following diseases were confirmed: malignant pleural mesothelioma 52 (17.8%), extended malignant pleural process 120 (41%), benign tumors 36 (12.8%), tuberculosis pleuritis 15 (5.1%) and non-specific pleuritis 69 (23.6%). Chemopleurodesis was performed to 193 (62.4%) patients due to the following diseases: pleural mesothelioma 20 (10.3%), carcinomatoid pleuritis 80 (41.4%), exudative pleuritis 70 (36.2%), tuberculous pleuritis 12 (6.2%) and chylothorax 11 (5.6%). After chemopleurodesis, pleural effusion was observed in none of the patients. Conclusions The specificity of video-assisted thoracoscopic surgery in pleural diseases reaches 94.4%. Video-assisted thoracic surgery is an effective and safe method of treatment of lung and pleural diseases. Chemopleurodesis is very useful in the treatment of pleural fluid. Keywords: biopsy of lung tissue and pleura, video-assisted thoracoscopy, pleuritis, pleural mesothelioma
8
Vaidachovičiūtė, Brigita, Lukas Šemeklis, and Sandra Rimšelytė. "LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO LIGONINĖS KAUNO KLINIKŲ GASTROENTEROLOGIJOS KLINIKOJE ATLIKTŲ KEPENŲ BIOPSIJŲ INDIKACIJŲ IR HISTOLOGINIŲ IŠVADŲ TAPATUMAS." Sveikatos mokslai 27, no. 3 (July 23, 2017): 23–26. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2017.034.
Full textAbstract:
Kepenų biopsija yra svarbus intervencinis tyrimo metodas diagnozuojant ir gydant kepenų ligas. Pagrindinės kepenų biopsijos indikacijos yra įtariamos kepenų ligos nustatymas, jau diagnozuotos kepenų ligos stadijos ir prognozės įvertinimas bei gydymo efektyvumo vertinimas. Atliekant vis daugiau perkutaninių kepenų biopsijų kasdieninėje praktikoje svarbu įvertinti kepenų biopsijų indikacijų pagrįstumą bei diagnozių patvirtinimo dažnį. Darbo tikslas. Įvertinti 2013-2016 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Gastroenterologijos skyriuje atliktų perkutaninių kepenų biopsijų indikacijas ir histologinių išvadų tapatumą. Tyrimo medžiaga ir metodai. Retrospektyviai išanalizuotos 515 pacientų, kuriems 2013-2016 m. laikotarpiu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Gastroenterologijos skyriuje buvo atliktos perkutaninės kepenų biopsijos ultragarso kontrolėje, ligos istorijų ir atliktų tyrimų duomenys. Iš medicininės dokumentacijos rinkti duomenys apie pacientų amžių, lytį, nustatytą klinikinę ir gretutines diagnozes bei perkutaninės kepenų biopsijos rezultatus. Rezultatai. Histologinė išvada 67,96 proc. (N=350) atvejų patvirtino klinikinę diagnozę, 29,32 proc. (N=151) atvejų klinikinė diagnozė buvo nepatvirtinta ar paneigta, 2,72 proc. (N=14) bioptatų buvo mažai informatyvūs. Židininių pokyčių grupėje (79,48 proc., N=182) histologinė išvada buvo patvirtinta dažniau nei difuzinių pokyčių grupėje (58,87 proc., N=156), p<0,0001. Išvados. Histologinė išvada dažniausiai patvirtino preliminarią klinikinę diagnozę. Klinikinė diagnozė dažniau buvo patvirtinama histologine išvada židininių kepenų pakitimų grupėje nei difuzinių kepenų pakitimų grupėje.
9
Lovrenski, Aleksandra, Dragana Tegeltija, Slobodanka Pena Karan, Siniša Maksimović, Svetlana Kašiković Lečić, and Ivan Kuhajda. "Biopsija pluća u dijagnozi intersticijalnih plućnih oboljenja." Respiratio 9, no. 1-2 (June 17, 2019): 23–29. http://dx.doi.org/10.26601/rsp.aprs.19.2.
Full text
10
Gudavičienė, Daiva, and Žygimantas Židonis. "Duktalinė karcinoma in situ: vieno centro patirtis ir 5 metų pooperacinė stebėsena." Lietuvos chirurgija 15, no. 2-3 (September 9, 2016): 79–83. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2016.2-3.10083.
Full textAbstract:
ĮvadasDuktalinė karcinoma in situ (DCIS) – heterogeniška liga. Įdiegus profilaktinės patikros programą, nustatomų DCIS atvejų sparčiai daugėja.Medžiaga ir metodaiAtlikome retrospektyvią pacienčių, operuotų Nacionaliniame vėžio institute dėl DCIS 2010 metais, analizę. NVI duomenų bazėje radome 31-ą tokią pacientę. Pacienčių amžius buvo 46–75 metai, vidurkis – 60 metų. 51,6 % atvejų sudarė didelio laipsnio DCIS, 9,6 % – vidutinio laipsnio DCIS, 32,2 % – mažo laipsnio DCIS, 3,2 % – Pedžeto liga. Dauguma DCIS atvejų estrogenų receptoriai buvo labai jautrūs: 61,3 % pacienčių nustatyti 7–8 Allredo balai iš aštuonių, 32,2 % – estrogenų receptoriai buvo neigiami. Progesteronų receptoriai buvo teigiami 61,3 % atvejų, 35,5 % atvejų – neigiami. Diagnozuojat DCIS dažniausiai, 67,7 % atvejų, buvo atlikta mamografija ir biopsija, kontroliuojama rentgenu, 70,1 % atvejų matomus mamogramose pakitimus radiologai įvertino BI-RADS 4–6 kategorijomis. Rentgenu kontroliuojama biopsija atlikta 45 % atvejų; 29,0 % atvejų biopsija atlikta plona adata.RezultataiMoterys stebėtos penkerius metus. Viena pacientė mirė dėl kiaušidžių onkologinės ligos po 5 metų, vienai pacientei, praėjus 61 mėnesiui po DCIS operacijos, rastos metastazės pažastyje.IšvadosDCIS sirgo maždaug 60 metų moterys, vyravo didelio laipsnio DCIS, turinti labai jautrius estrogenų ir progesteronų receptorius. Stebint 5 metus, nustatytas progresavimas vienai pacientei pažastyje (3,2 %).
Dissertations / Theses on the topic "Biopsija"
1
Vaičiūnas, Kęstutis. "Klinikinių, instrumentinių ir laboratorinių tyrimų prognozinė reikšmė diagnozuojant prostatos vėžį pacientams, turintiems padidėjusią prostatos vėžio riziką." Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2008. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080908_163705-87183.
Full textAbstract:
Prostatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga JAV, Vakarų Europoje bei Lietuvoje. Dėl senstančios visuomenės ateityje bus nustatoma dar daugiau naujų prostatos vėžio atvejų. Lietuvos vėžio registro duomenimis 1995 – 2005 metais vidutinis metinis prostatos vėžio sergamumo didėjimas - 14,5 proc. per metus. Vyrų sergamumas prostatos vėžiu Lietuvoje 2005 metais siekė 125,9/100000 atvejų, o mirtingumas nuo šios ligos siekė 31/100000 atvejų. Vyrų mirtingumas nuo prostatos vėžio antras pagal dažnį po plaučių vėžio su vėžiu susijusio mirtingumo grupėje. Todėl daugelis tyrėjų pabrėžia, kad norint mažinti mirtingumą, reikia ankstinti prostatos vėžio nustatymo laiką. Pradėta Lietuvos vyrų ankstyvosios prostatos vėžio diagnostikos programa ir dažnas prostatos specifinio antigeno nustatymas lėmė padidėjusį apsilankymų pas urologus skaičių ir padidino prostatos biopsijų kiekį. Norint efektyviai ir optimaliai ištirti šiuos pacientus, reikia daug materialinių išteklių ir laiko.Šio darbo tikslas buvo optimizuoti pacientų su padidėjusia prostatos vėžio rizika ištyrimą ir stebėjimą bei nustatyti ryšį tarp prostatos vėžio rizikos veiksnių ir prostatos vėžio diagnozavimo padidėjusios rizikos grupėje.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti prostatos vėžio nustatymo dažnį pirmąja ir kartotinėmis lateralinėmis sekstantinėmis prostatos biopsijomis ir įvertinti jų efektyvumą.
2. Nustatyti amžiaus, rūkymo, alkoholio vartojimo, prostatos vėžio šeiminės anamnezės, viršsvorio ir padidėjusio cholesterolio... [toliau žr. visą tekstą]Prostate cancer is the most frequent malignant disease in men in United States, Western Europe and in Lithuania. Due to ageing population incidence of prostate cancer will rise even more in the future. Since the year 2003 prostate cancer became the most common form of cancer diagnosed in men in Lithuania (more than 1500 new prostate cancer cases a year). There were 2005 of new prostate cancer cases diagnosed in the year 2005. According to Lithuanian Cancer Registry data during the years 1995-2005 the prevalence of prostate cancer was increasing 14.5 percent annually. Prostate cancer was detected in 24.3 percent of all cancer cases in men in the year 2005 in Lithuania and in 48.3 percent of them disease was detected in the stages I and II. In the year 2005 the prevalence of prostate cancer in Lithuanian men was 125.9 per 100000 population and mortality was 31 per 100000 population. Prostate cancer is a second common form of death after lung cancer in cancer-associated mortality group in Lithuania. Prostate cancer mortality ranged between 19 and 55 per 100000 in Europe and it was 23.2 per 100000 populations in the year 2006 in European Union. Many authors stress that it is important to diagnose prostate cancer in the early stages in order to reduce prostate cancer mortality rate. The aim of the study was to optimize investigation and follow-up of the high prostate cancer risk patients, and to define the relation between prostate cancer risk factors and prostate cancer... [to full text]
2
Pilipaitytė, Loreta. "Klinikinė bakteriologinių tyrimų reikšmė nustatant potencialius nudegimo žaizdos infekcijos sukėlėjus." Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2013. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130611_083442-50643.
Full textAbstract:
Bakteriologinis nudegimo žaizdų tyrimas svarbus nustatant esamus potencialius patogenus, padeda diagnozuoti infekciją, leidžia įvertinti sepsio tikimybę, nustatyti tinkamą laiką žaizdos audinių rekonstrukcijai. Tačiau iki dabar tęsiasi diskusijos, kuris mėginio paėmimo metodas yra optimalus žaizdos mikroflorai arba infekcijai nustatyti. Lietuvoje toks tyrimas iki šiol nebuvo atliktas, o kitų šalių mokslininkų skelbiami rezultatai gana prieštaringi. Atlikto darbo metu tyrėme, kuris bakteriologinio tyrimo metodas (kiekybinis bei pusiau kiekybinis tepinėliai ar biopsija) yra kliniškai vertingiausias žaizdos mikrofloros stebėjimui ligos periodu, infekcijos patvirtinimui atsižvelgiant į klinikinius žaizdos pokyčius. Vienodas bakterijų rūšis tose pačiose žaizdose dažniausiai nustatė biopsija ir pusiau kiekybinis tepinėlis. Šių metodų bendras rezultatų sutapimas buvo labai geras. Abiem metodais nustatomo bakterijų kiekio koreliacija – vidutinė. Tačiau geriausiai rezultatai sutapo žaizdoje esant nedideliam bakterijų kiekiui. Esant klinikiniams žaizdos infekcijos požymiams reikšmingai dažniau bakterijos ir didesnis jų rūšių kiekis nustatytas biopsijos tiriamojoje medžiagoje. Biopsijos metodu reikšmingai dažniau nustatytas labai gausus (>105 KFV) bakterijų kiekis. Nudegimo žaizdų užteršimui bakterijomis stebėti, kai nėra infekcijos požymių, pusiau kiekybinis tepinėlio metodas yra tinkamiausias. Kliniškai nustatytą žaizdos infekciją geriausiai atspindi biopsijos tyrimo rezultatai.Evaluation of microorganisms in burn wound is important not only in determining potential pathogens present, but also allows diagnosing an infection, evaluating possibility of sepsis, and determining the appropriate time for wound tissue reconstruction. However, there are still many discussions about the optimal wound sample taking method to determine wound microflora or infection, and the opinions about sample taking methods for identification of microorganisms are controversial. We have compared three methods (quantitative swab, semi-quantitative swab, biopsy) and determined significant differences. Similar species of bacteria in the same wounds were most frequently identified by biopsy and the semi-quantitative swab method. The general concordance of the results of these methods was very good. There was a medium correlation of the bacterial amount identified by these methods. However, there was the best concordance of the results in presence of a small amount of bacteria in a wound.In presence of clinical wound infection signs, bacteria and larger number of their species were significantly more frequently identified in the biopsy material. The biopsy method significantly more frequently identified a very large amount (>105 CFU) of bacteria. The semi-quantitative swab method is most appropriate to monitor burn wound contamination with bacteria when there are no infection signs. A clinically determined wound infection was best reflected by the results of biopsy.
3
Bojan, Jelača. "Dijagnostički značaj i pouzdanost stereotaksične biopsije u tretmanu pacijenata sa tumorima mozga." Phd thesis, Univerzitet u Novom Sadu, Medicinski fakultet u Novom Sadu, 2018. https://www.cris.uns.ac.rs/record.jsf?recordId=107296&source=NDLTD&language=en.
Full textAbstract:
Uvod: Implementacija brojnih neuroradioloških modaliteta je značajno uticala na način i efikasnost sprovođenja dijagnostike tumora mozga. Na osnovu neinvazivno dobijenih podataka može se postaviti diferencijalna dijagnoza, ali do sada nije potvrđena nijedna neuroradiološka metoda koja može samostalno i konačno da postavi definitivnu patohistološku (PH) dijagnozu. Stereotaksična biopsija je neurohirurška procedura kojom se, bez bitnog narušavanja integriteta i funkcije moždanog tkiva, može obezbediti reprezentativni uzorak intrakranijalne tumorske promene radi sprovođenja PH i drugih specifičnih analiza, u cilju postavljanja tačne dijagnoze i potom primene adekvatnog lečenja. Cilj: Cilj ove studije je da se utvrditi mogućnost uzorkovanja reprezentativnog tkiva za postavljanje PH dijagnoze uz pomoć stereotaksične biopsije kod pacijenata sa tumorom mozga, kao i da se utvrdi vrsta i učestalost eventualnih komplikacija same procedure i postojanje korelacije između PH nalaza dobijenog stereotaksičnom biopsijom i rezultata sprovedenih neuroradioloških ispitivanja. Materijal i metode: Sprovedeno istraživanje je bilo kliničko, prospektivno, a uzorak je činilo ukupno 50 pacijenata koji su bili hospitalizovani na Klinici za neurohirurgiju KCV zbog dijagnostikovane tumorske promene mozga i postavljene indikacije za stereotaksičnu biopsiju, u periodu od septembra 2016. godine do januara 2018. godine. Svi pacijenti koji su uključeni u studiju su u sklopu sprovedene dijagnostičke obrade imali načinjen magnetno rezonanantni (MRI) pregled glave na osnovu kojeg su se određivale morfološke karakteristike tumora i vršila procena prirode tumorske promene mozga, a kod ukupno 25 pacijenata je dodatno načinjena MR spektroskopija (MRS) dijagnostikovane tumorske promene sa ciljem određivanja biohemijskog profila i dodatne procene i karakterizacije tkiva. Nakon sprovedene detaljne onkološke obrade i adekvatne pripreme, se sprovodila kompjuterizovanom tomografijom (CT) navođena stereotaksična biopsija sa ramom u cilju uzorkovanja adekvatnog tkiva za PH analizu. U toku istraživanja procena uspešnosti uzorkovanja reprezentativnog tkiva se vršila pregledom bioptata od strane patologa, a nakon procedure se kliničkim pregledom i kontrolnim CT pregledom glave utvrđivao stepen komplikacija. Rezultati: Dobijeni rezultati su pokazali da su fokalni neurološki deficit i moždani sindrom bili najčešći klinički simptomi i znaci kod pacijenata kod kojih je indikovana stereotaksična biopsija tumora mozga. Prema MRI nalazu najzastupljenije su bile difuzne tumorske promene sa 36% udela u uzorku, zatim solitarne sa 34% i multifokalne sa 20%, a potom multicentrične tumorske promene koje su predstavljale 10% uzorka. Takođe, na osnovu MRI i MRS nalaza je oko 80% tumora procenjeno kao najverovatnije glijalnog porekla. U 95,9% slučaja je postavljena precizna PH dijagnoza. Nepromenjeno stanje svesti i neurološki nalaz su imali 92% pacijenata nakon biopsije, a kod 3 pacijenta (6%) je došlo do razvoja prolaznog neurološkog deficita, dok je jedan pacijent (2%) razvio trajan neurološki deficit. Ukupan morbiditet vezan za proceduru je stoga 2%, a nije zabeležen ni jedan smrtni slučaj (mortalitet 0%) tokom sprovođenja studije. Zaključak: Stereotaksična biopsija je dokazana i veoma pouzdana procedura sa malim brojem komplikacija i niskom stopom morbiditeta i mortaliteta, kojom se omogućava dobijanje reprezentativnog uzorka tumorskog tkiva za postavljanje sigurne patohistološke dijagnoze. Intraoperativna PH analiza dela uzorka tkiva dodatno poboljšava uspešnost pri uzorkovanju i postavljanju definitivne PH dijagnoze. Savremene neuroradiološke metode imaju visoku specifičnost u razlikovanju biološke prirode tumorskih promena, ali se ne mogu koristi nezavisno od PH analize uzorka tkivaIntroduction: The implementation of numerous neuroradiological techniques has significantly influenced the way and the efficiency in which the diagnosis of brain tumor is established. Based on non-invasive imaging data, a differential diagnosis can be made, but no neuroradiological method has been established so far, which can finally make a definitive diagnosis. Stereotactic biopsy is a neurosurgical procedure that can provide a representative sample of any intracranial tumor in order to performe histopathological and other specific examinations, and to set the exact diagnosis and then apply adequate treatment, but without significantly impairing the integrity and function of brain tissue. Objective: The aim of this study is to determine the diagnostic value of stereotactic biopsy and ability of providing the representative tissue in order to establish a pathohistological diagnosis in patients with brain tumors. Also, the aim is to determine the type and frequency of possible complications of the procedure itself and the correlation between the pathohistological findings obtained and the results of the conducted neuroradiological examinations. Materials and methods: This research was clinical, prospective and included a total of 50 patients who were hospitalized at the Clinical Center of Vojvodina, from September 2016 to January 2018, due to diagnosed brain tumor for which the stereotactic biopsy is indicated. In all patients magnetic resonance (MRI) examination of the head was used to determine morphological characteristics and assesse the nature of the brain tumor tissue, and in a total of 25 patients MR spectroscopy was additionally made with the goal of determining the biochemical profile and additional tissue assessment and characterization. After detailed oncological assessment, completed laboratory and radiological diagnostics, a CT guided framebased stereotactic biopsy was performed for the purpose of sampling tumor tissue for pathohistological analysis. During the research, the success rate of biopsy in providing the representative tissue and establishing the diagnosis was performed by a pathologist, and after the procedure, a clinical and a control head CT examination was used to review the rate of complications. Results: The results obtained showed that focal neurological deficit and psychoorganic syndrome were the most common clinical symptoms and signs in this study. According to MRI, the most common were diffuse brain tumors with 36% of the sample, then solitary with 34% and multifocal with 20%, followed by multicentric tumors representing 10% of the study sample. Also, based on MRI and MRS findings, approximately 80% of tumors are estimated to be most likely of glial origin. In 95.9% of cases, a complete pathohistological (PH) diagnosis was established. The unchanged neurological status was observed in 92% of patients after biopsy, and 3 patients (6%) developed a transient neurological deficit, while only one patient (2%) developed a permanent neurological deficit. The total morbidity associated with the procedure is therefore 2%, and no deaths (mortality 0%) related to the procedure during the study is recorded. Conclusion: Stereotactic biopsy is highly reliable procedure with a small number of complications and a low morbidity and mortality rate, which allows us to acquire the representative sample of brain tumor tissue and to establish a pathohistological diagnosis. Intraoperative PH analysis of acquired tissue samples further enhances the sampling performance and the setting of definitive PH diagnosis. Modern neuroradiological modalities have a high specificity in distinguishing the biological nature of brain tumors, but they still can not be used independently of the pathohistological analysis of the tissue sample.
4
Mišeikytė, Kaubrienė Edita. "Skydliaukės vėžys Lietuvoje: sergamumo ir diagnostikos sąsajos." Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20090526_151759-41542.
Full textAbstract:
Darbų apžvalgoje nagrinėjami sergamumo skydliaukės vėžiu pokyčiai Lietuvoje 1978 – 2003 metais bei sergamumo sąsajos su diagnostika. Sergamumas skydliaukės vėžiu Lietuvoje 1978-2003 metais didėjo ir vidutinis metinis pokytis vyrams siekė 4,2% (p<0,0001), o moterims - 6,1% (p<0,0001). Standartizuotas vyrų sergamumo rodiklis padidėjo nuo 0,7 atvejo 100 000 gyventojų 1978 metais iki 2,5 atvejo 100 000 gyventojų 2003 metais, o moterų – atitinkamai nuo 1,5 iki 11,4 atvejo 100 000 gyventojų. Mirtingumas nuo skydliaukės vėžio nagrinėjamu laikotarpiu nepakito. Nustatytas papilinės skydliaukės karcinomos padidėjimas 1978 – 2003 metų laikotarpiu. Didžiausią įtaką susirgimo skaičiaus pokyčiams turėjo skydliaukės vėžio atvejai diagnozuoti ankstyvosiose stadijose. Žymų sergamumo skydliaukės vėžiu padidėjimą 2002-2003 metais Lietuvoje galima susieti su pokyčiais skydliaukės mazgų diagnostikoje, tobulesnių ultragarsinių technologijų panaudojimu bei aktyviu ultragarsu kontroliuojamų aspiracinių biopsijų plona adata pritaikymu klinikinėje praktikoje.The aim of this study is to analyse changes in thyroid cancer incidence trends in Lithuania during the period of 1978–2003 and the relationship between incidence and diagnostic strategies. Annual percentage changes in the age-standardized rates over this period were 4.2% (p<0.0001) and 6.1% (p<0.0001) for men and women, respectively, for all carcinomas combined. During study period the age-standardized incidence rates increased in males from 0.7 to 2.5 cases per 100000 and in females from 1.5 to 11.4 per 100000. Mortality due to thyroid cancer did not change during the period of 1978–2003. By histopathology, number of papillary thyroid carcinoma cases increased in 1998-2003. Also, there was increase in the number of early stages of thyroid cancer. The increase in thyroid cancer incidence in Lithuania seems to be mainly due to the changes in the management of thyroid nodules and increased usage of ultrasound guided fine needle aspiration biopsy in clinical practice.
5
Milan, Ranisavljević. "Дијагностичка вредност мобилне дигиталне радиографије у процени позитивности ресекционих хируршких маргина код карцинома дојке." Phd thesis, Univerzitet u Novom Sadu, Medicinski fakultet u Novom Sadu, 2020. https://www.cris.uns.ac.rs/record.jsf?recordId=114074&source=NDLTD&language=en.
Full textAbstract:
Karcinom dojke predstavlja najčešću malignu neoplazmu među ženskom populacijom, a poštedna terapija dojke, preferirani je model lečenja bolesnica u ranom stadijumu bolesti. Smatra se da je optimalna hirurška resekciona margina 2 mm. Opisano je mnogo metoda koje služe za intraoperativnu proveru suficijentnosti resekcione hirurške margine i sve one imaju svoje prednosti i mane. Ciljevi ove studije bili su da se utvrdi, da li postoji statistički značajna razlika u određivanju širine negativne resekcione hirurške margine izražene u milimetrima pri operacijama karcinoma dojke upotrebom palpatorne metode i intraoperativne mobilne radiografije, poređenjem nalaza merenja hiruga sa većim i manjim iskustvom u hirurgiji karcinoma dojke kao i nalaza radiologa u odnosu na patohistološku ex tempore analizu. Istraživanje je sprovedeno kao retrospektivno–prospektivna studija na Klinici za operativnu onkologiju, Instituta za onkologiju Vojvodine i obuhvatilo je 150 bolesnica kod kojih je preoperativno dijagnostikovan karcinom dojke. Kriterijum za uključenje u studiju bilo je izvođenje poštedne operacije dojke sa ili bez disekcije ipsilaterale aksile, dok su iz studije isključene bolesnice kod kojih nije bilo moguće izvesti poštednu operaciju dojke, one sa radiološki potvrđenom diseminovanom bolešću, kao i bolesnice koje su ranije operisane zbog karcinoma iste dojke. Kod svih 150 ekstirpiranih karcinoma dojke urađena je procena širine resekcione hirurške margine intraoperativno palpatornom metodom, zatim na aparatu za mobilnu digitalnu radiografiju, te radiogram analiziran od strane iskusnog i manje iskusnog hiruga u hirurgiji karcinoma dojke, kao i radiologa te upoređen sa nalazom ex tempore patohistološke analize. Definitivna širina resekcione hirurške margine potvrđena je na parafinskim patohistološkim preparatima. Srednja vrednost praćenja bolesnica, postoperativno, iznosila je 100,97 nedelja. Najveći broj bolesnica pripadao je starijoj životnoj dobi (56,67%). Preoperativna lokalizacija klinički nepalpabilnih tumora u dojci urađena je kod 52 (34,67%) bolesnice. Najčešće se tumor prezentovao kao solitarni fokus sa okolnim ognjištima in situ karcinoma (72, 48%), dok je najčešći histološki subtip bio duktalni invazivni karcinom dojke (112 (74,67%)). Najveći broj operacija dojke okarakterisan je kao kvadrantektomija (85 (56,67)), dok je najučestalija operacija aksile bilo određivanje limfnog čvora stražara (119 (79,33%). Analizom rada aparata za mobilnu digitalnu radiografiju došli smo do saznanja da nema statistički značajne razlike u oceni kvaliteta radiograma i širine resekcione hirurške margine merene na aparatu za mobilnu digitalnu radiografiju između iskusnog hirurga i radiologa. Statistički značajna razlika nije uočena ni pri merenju širine resekcione hirurške margine izražene u milimetrima na aparatu za mobilnu digitalnu radiografiju od strane iskusnog hirurga i radiologa u odnosu na ex tempore patohistološku analizu, dok je ista uočena nakon definitivne patohistološke analize. Šansa doresekcije tkiva dojke nakon merenja na aparatu za mobilnu digitalnu radiografiju je 1,4 puta veća nego nakon patohistološke ex tempore analize. Lokalni recidiv javio se kod jedne pacijentkinje tokom perioda praćenja. Ne postoji statistički značajna razlika u određivanju širine resekcione hirurške margine izražene u milimetrima upotrebom aparata za mobilnu digitalnu radiografiju od strane iskusnog hirurga i radiologa u odnosu na patohistološku ex tempore analizu, dok ista postoji nakon analize radiograma od strane manje iskusnog hirurga. Palpatorna metoda se ne može smatrati sigurnom metodom u određivanju širine hirurške resekcione margine. Ne postoji statistički značajna razlika u broju doresekcije tkiva dojke između hirurga sa različitim hirurškim iskustvom.Breast cancer is the most common malignant neoplasm in the female population, and conservative breast therapy is the preferred treatment model for patients in early stages of the disease. The optimal surgical resection margin, from healthy breast tissue around the primary tumor is 2 mm. Many methods have been described that serve to check the resection margin during breast conservative surgery and all of them have their advantages and disadvantages. The aim of this study was to determine whether there was a statistically significant difference in the determination of the width of the negative resection margin expressed in millimeters in breast cancer surgery using palpatory method and intraoperative mobile specimen radiography, comparing the findings of measuring of surgeons with greater and lesser experience in breast cancer surgery as well as the findings of the radiologist in relation to histopathological ex tempore and definitive histopathological analysis. The study was conducted as a retrospective - prospective study at the Clinic for Operative Oncology, Oncology Institute of Vojvodina and included 150 patients who were preoperatively diagnosed with breast cancer. The criterion for inclusion in the study was the opportunity to perform breast conservative surgery with or without complete axillary lymph node dissection. Patients that were treated with breast amputation, those with radiological confirmed disseminated disease, as well as patients previously operated from cancer were excluded from the study. For all 150 extirpated breast cancers, an estimate of the width of the resection surgical margin was performed intraoperatively with a palpatory method, followed by measuring on device for mobile specimen digital radiography, and a radiogram was analyzed by an experienced and less experienced surgeon in breast cancer surgery, as well as by a radiologist and compared with an ex tempore histopathological analysis. The definitive width of the resection surgical margin was confirmed on histopathological preparations. The mean follow-up, postoperatively, was 100.97 weeks. The majority of patients belonged to the elderly age (56.67%). Preoperative localization of clinically impalpable breast tumors was performed in 52 (34.67%) patients. Most often the tumor was presented as a solitary focus with surrounding foci of in situ cancer (72, 48%), while the most common histological subtype was invasive ductal breast cancer (112 (74.67%)). The majority of breast operations were characterized like quadrantectomy (85 (56.67)), while the most frequent axillary surgery was the determination of the sentinel lymph node (119 (79.33%). No significant difference was observed in the evaluation of radiography quality and the width of the resection surgical margin measured on the mobile digital radiography device between the experienced surgeon and the radiologist. No statistically significant difference was observed in the measurement of the width of the resection surgical margin expressed in millimeters on the mobile digital radiography device by the experienced surgeon and radiologist versus ex tempore histopathological analysis, while the statistical difference was observed after definite histopathological analysis. The chance of breast tissue reexcision after measurement on a mobile digital radiography device is 1.4 times higher than after histopathological ex tempore analysis. Local relapse occurred in one patient during the follow-up period. There is no statistically significant difference in the determination of the width of the resection surgical margin expressed in millimeters using a mobile digital radiography device by an experienced surgeon in breast cancer surgery and radiologist with respect to histopathological ex tempore analysis. However, the statistical difference exists after radiogram analysis by a less experienced surgeon. The palpatory method cannot be considered as a safe method in determining the width of a surgical resection margin. There is no statistically significant difference in the number of breast tissue additional resections between surgeons with different surgical experience.
6
DUMAZER, PHILIPPE. "La biopsie du rein : analyse critique des indications, complications et resultats a propos d'une serie consecutive de 1000 biopsies renales." Toulouse 3, 1988. http://www.theses.fr/1988TOU31302.
Full text
7
Lacroix, Frédéric. "Les microcalcifications mammaires : correlation radiohistologique et interet du reperage avant biopsie par la technique du harpon ; a propos de 37 biopsies." Lyon 1, 1989. http://www.theses.fr/1989LYO1M402.
Full text
8
Selmi, Sonia Yuki. "Navigation en temps-réel pour la biopsie de prostate." Thesis, Université Grenoble Alpes (ComUE), 2017. http://www.theses.fr/2017GREAM065/document.
Full textAbstract:
Le cancer de la prostate est devenu depuis deux décennies le cancer le plus fréquent de l’homme dans le monde et représente la troisième cause de décès par cancer chez l’homme en France. La biopsie de prostate est l’examen de confirmation diagnostique standard de ce cancer. Elle permet, par des prélèvements systématisés ou dirigés vers une cible, l’analyse anatomopathologique du tissu prostatique. Guidée par échographie transrectale, l’objectif de la biopsie est de réaliser une cartographie prostatique avec une série de prélèvements multiples bien distribués dans le volume de la prostate. Cependant, la réalisation de biopsies de prostate présente de nombreuses difficultés pour le clinicien car le geste demande une représentation 3D d’un organe très déformable et mobile. Ainsi l’accès à une cartographie précise des biopsies effectuées a un intérêt pour l’amélioration de la qualité des biopsies, la traçabilité des biopsies et l’apprentissage du geste.En partant de ce constat clinique, l’objectif de cette thèse est la conception d’un système de suivi pour la navigation et le guidage de la biopsie de prostate écho-guidée par voie rectale compatible avec une application clinique. Notre approche se base sur une méthode de recalage 2D-3D rigide, qui met en correspondance une image 2D échographique et un volume échographique de référence acquis en début de procédure. Le recalage 2D-3D d’images échographiques est complexe parce que l’information hors-plan n’est pas présente dans l’image 2D et les images échographiques sont très bruitées. Nous avons développé une méthode, dite hybride, qui consiste en la mise en correspondance de caractéristiques de l’image à partir d’une distance basée sur les intensités de pixels/voxels et sur une proximité euclidienne. La précision et robustesse de l’algorithme ont été évaluées sur des données de 20 patients acquises durant des procédures de biopsies de prostate dans deux centres hospitaliers français. Nous avons montré que l’amélioration de la TRE avant et après recalage est statistiquement significative. Près de 75% des TRE obtenues étaient inférieures à 5mm, qui est le seuil clinique de significativité des tumeurs.Par la suite, nous avons mis en application la méthode de recalage dans le cadre du suivi. Une expérimentation sur fantôme prostatique intégrant une sonde équipée d’un capteur de localisation est réalisée pour déterminer la faisabilité et l’apport en termes de précision pour la navigation pour la biopsie de prostate. Les premiers résultats obtenus par notre méthode de suivi montrent une preuve de concept approfondie pour une application clinique. L’information donnée par le capteur inertiel est difficile à exploiter de manière optimale. De nouvelles expérimentations dans des conditions plus favorables devraient être réalisées. Les premiers résultats du suivi sont malgré tout prometteurs dans l’objectif d’une application clinique.La perspective principale pour la méthode de suivi est son intégration dans la plateforme MIRAS, (commercialisée par Koelis) pour continuer l’évaluation. L’ajustement de la méthode et l’amélioration des temps de calcul sont les deux axes majeurs à approfondir pour faire naı̂tre un premier prototype de guidage temps-réel pour la biopsie de prostate. La collaboration de longue date entre les cliniciens et chercheurs de ce projet est un atout essentiel pour la future validation cliniqueProstate cancer is the most common cancer world-wide for males and the second leading cause of cancer death in France. Prostate biopsy procedures, performed to obtain and analyze tissue samples of the gland, are required for diagnosis. The clinical standard protocol is currently performed under UltraSound (US) control following a systematic protocol. Unfortunately, prostate cancer diagnosis is complicated by the lack of image quality and the low intrinsic contrast between tumor and non-tumor on US images. Conventional biopsies are performed under Transrectal UltraSound (TRUS) guidance. Precisely localizing the biopsy sites is challenging because the gland has a symmetric shape and because the prostate moves and is deformed by the patient motion and the TRUS probe pressure.This work aims at designing a system for navigated prostate biopsies combining a low-cost tracking system and a 2D-3D US registration method. To achieve this objective, our approach is based on hybrid 2D-3D ultrasound (US) rigid registration method for navigated prostate biopsy that enables continuous localization of the biopsy trajectory during the exam.Accuracy and robusteness was evaluated on a significant patient data set recorded in routine uncontrolled conditions from two different hospitals. The results show that 75% of the cases with error less than 5mm, which is clinically acceptable.Thereafter, we developed experiments to evaluate the tracking. The method was tested in a prostate phantom and a probe tracking by a inertial sensor. It was shown that it can do a better localization than and inertial measurement unit. Those first results obtained by our tracking method have established a proof of concept for a future clinical application. We highlighted that the sensor data are complex to exploit in optimal conditions. Additional experiments sould be performed in more realistic conditions.The method adjustment and the computing time-enhancement are the two main approaches to develop to create a first prototype of real-time tracking for navigated prostate biopsy. The long-standing cooperation between clinicians and researchers is an essential asset for a future clinical validation
9
Inchauspe, Aurore. "De la détection de l'ADNccc par de nouvelles technologies à la preuve de concept de sa dégradation à visée thérapeutique dans des modèles d'infection par le virus de l'hépatite B." Thesis, Lyon, 2018. http://www.theses.fr/2018LYSE1218/document.
Full textAbstract:
L'infection par le virus de l'hépatite B est un problème de santé publique avec 250 millions de porteurs chroniques et cela malgré l'existence d'un vaccin préventif. Les traitements actuellement utilisés sont les analogues de nucléos(t)ide et/ou l'interféron a. Bien qu'ils permettent une diminution de la charge virale, ils ne permettent pas d'éradiquer la maladie du fait de la persistance de l'ADNccc, le minichromosome de l'hépatite B. Cet ADN sert de matrice à la transcription virale, et la présence d'une seule copie permet la réactivation de l'infection. En prenant en compte la longue demi-vie des hépatocytes et de la stabilité de l'ADNccc dans leur noyau, un modèle mathématique suggère que de nombreuses années de traitement seraient nécessaires pour éliminer complètement cet ADN du foie des patients infectés chroniquement. Les techniques utilisées en routine pour la quantification de l'ADNccc ne sont pas assez sensibles pour pouvoir détecter des faibles concentrations de cet ADN, notamment dans des biopsies de patients infectés chroniquement et traités à long terme. Il est nécessaire de développer de nouvelles stratégies permettant de cibler directement l'ADNccc afin d'éliminer le virus. Ainsi les travaux de cette thèse reposent sur le développement d'une nouvelle technologie : la Droplet Digital PCR (ddPCR) pour permettre la quantification de l'ADNccc dans les biopsies de patient. Cette technique permet un gain de 2 log au niveau de la sensibilité par rapport à la qPCR, technique utilisée actuellement en routine. Elle nous a ainsi permis de constater la présence de cet ADN chez des patients traités à long terme par des analogues de nucléos(t)ides et même en présence d'interféron. La présence d'ARNpg et les expériences de ChIP ont également confirmé que l'ADNccc était encore transcriptionnellement actif. Ces résultats confirment d'autant plus la nécessité d'élaborer de nouvelles thérapeutiques pour permettre l'inactivation voire l'élimination de l'ADNccc. L'une des stratégies envisagées est le système CRISPR/Cas 9. Ainsi le dernier axe de cette thèse a été de développer ce système dans des modèles d'infection du virus de l'hépatite B. Pour vérifier l'efficacité de ce système sur le VHB, nous avons testé 8 ARN guide différents incorporer via des ribonucléoprotéines dans des cellules HepG2-NTCP. Les résultats préliminaires ont ainsi démontré que ce système pouvait réduire le pool d'ADNccc dans ces cellules et ouvre des perspectives intéressantes pour le développement de nouveaux traitementsHepatitis B virus {HBV) is a major health problem with 250 million chronic carriers, despite the existence of a preventive vaccine. Currently the treatments used are nucleos{t)ide analogues and / or interferon a. Although they efficiently reach a decrease of the viral load, they do not allow the eradication the disease due to the persistence of the cccDNA, the minichromosome of the hepatitis B. This DNA serves as a template for the viral transcription and only a single copy suffice for the infection rebound. However, the techniques used routinely for the quantification of the cccDNA are not sensitive enough to be able to detect low concentrations of this DNA, in particular in biopsies of patients chronically infected and long term treated. ln addition, it is necessary to develop new strategies to target the cccDNA in order to clear the infection. Thus, my thesis work is based on the development of a new technology: the Droplet Digital PCR {ddPCR) to allow the quantification of cccDNA in patient biopsies. This technique allows a gain of 2 log in sensitivity compared to the qPCR technique currently used in routine. lt allowed us to see the presence of this DNA in long-term treated patients even in the presence of interferon. The presence of pgRNA and ChlP experiments also confirmed that the cccDNA was still transcriptionally active.These results confirm the requirement to develop new therapeutics to allow the inactivation or even the elimination of the cccDNA. One of the strategies envisaged is the CRlSPR / Case 9 system. Thus, the following part of this thesis was to develop this system in hepatitis B virus infection models. To reduce off-target effect we tested 8 different guide RNAs incorporated via ribonucleoproteins into HepG2- NTCP cells. Preliminary results have shown that this system can reduce the pool of cccDNA in these cells and open up the possibilities to test this model on PHH and opens interesting perspectives for the development of new treatments
10
Rivas, García Antonio. "Biopsia Vertebral Percutánea (B.V.P.). Análisis de resultados." Doctoral thesis, Universitat Autònoma de Barcelona, 2005. http://hdl.handle.net/10803/4282.
Full textAbstract:
INTRODUCCIÓN:- La biopsia es el proceso que obtiene y analiza tejidos. La biopsia quirúrgica (BQ) es de elección pero sus complicaciones justifican el uso de técnicas mínimamente invasivas como la BVP. Desde los 90, la nueva tecnología y el trabajo multidisciplinar han hecho de la BVP una técnica rutinaria, fiable y de bajo coste. HIPÓTESIS Y OBJETIVOS.- La BVP es de elección para confirmar la existencia de lesiones focales del raquis y establecer un diagnóstico exacto de tumor o infección, obteniendo muestra de tejido suficiente en más de un 90% de casos y exacta en más de un 80%.
MATERIAL Y MÉTODO: Este es un estudio retrospectivo de 222 BVP realizadas en un período de 8 años y un seguimiento clínico-radiológico mínimo de un año. Son 119 varones y 103 mujeres (media 58a.) de quienes se obtuvieron datos clínicos, de imagen y patológicos. Se explotaron estadísticamente mediante el sistema SPSS. La técnica reglada de biopsia consistió en selección, consentimiento, uso de tomografía computarizada (TC) como guía, punción coaxial con aguja fina y gruesa, amplia distribución de la muestra y valoración final. Los resultados se distribuyeron en seis grupos de lesiones (metástasis, mieloma, linfoma, otros tumores, infección y otras lesiones), uno de normalidad y uno sin diagnóstico final.
RESULTADOS.- El 75% de lesiones fueron solitarias y el patrón radiológico predominante fue osteolítico. Tan sólo el 23% de las 42 BQ lo fueron para biopsia. Encontramos asociación estadísticamente significativa entre la localización, el aspecto radiográfico y el tipo de lesión. En 95% de muestra macroscópica fue hemática, sin asociación entre el tipo o cantidad de muestra y el resultado final, excepto el "pus" indicativo de discitis. Confirmamos una curva de aprendizaje para la técnica. El 59% de la serie fueron metástasis e infección. El estudio estadístico por grupos de patología mostró una sensibilidad del 95% con un valor predictivo positivo (VPP) de 97% para las metástasis y, respectivamente, del 100% y 95% para el mieloma, del 64% y 100% para el linfoma así como del 82% y 92% para la infección. No hubo complicaciones graves.
DISCUSIÓN.- Se trata de una de las series más amplias estudiadas. La mayoría muestran resultados similares a los nuestros y a la BQ. Coinciden edad, el patrón radiológico y tipo patología confirmándose las múltiples ventajas de la BVP guiada por TC. Se constata la elevada exactitud diagnóstica en metástasis y mieloma con dificultades en infección y linfoma.
CONCLUSION PRINCIPAL.- La BVP es una técnica sencilla, segura, fiable, sensible y reproducible para el diagnóstico de las lesiones focales del raquis. Sus resultados son totalmente aceptables e incluso comparables a los de la cirugía abierta en aquellas lesiones en que está indicado un estudio histológico. La seguridad y los porcentajes en diagnóstico convierten a la BVP en técnica de elección para obtener muestra de tejido e identificar el tipo de lesión en aquella patología que afecta a la columna con mayor frecuencia.
INTRODUCTION. Biopsy is a procedure to obtain tissue specimens for subsequent analysis. Surgical biopsy is the gold standard technique for this purpose, but the associated complication rate justifies the use of less invasive procedures, such as percutaneous vertebral biopsy (PVB). Since the 1990s technological advances and multidisciplinary work have made PVB a reliable, low-cost routine procedure.
HYPOTHESIS AND OBJECTIVES. PVB is the technique of choice to confirm the presence of focal vertebral lesions and to diagnose tumors and infection. Sufficient tissue specimens are obtained in more than 90% of patients and the diagnostic accuracy of the technique is higher than 80%.
MATERIAL AND METHOD. This retrospective study analyzes 222 PBV performed over an 8-year period, with a clinical and radiological follow-up of at least one year in all cases. The series includes 119 men and 103 women with a mean age of 58 years, in whom clinical, radiological and pathological data were obtained. Statistical analysis of the results was done with SPSS software. In all cases the process consisted of patient selection, informed consent, use of CT guidance, coaxial puncture with a fine needle and trephine, wide sample distribution, and data analysis. Patients were divided into six pathological groups (metastasis, myeloma, lymphoma, other tumors, infection and other lesions), a normal tissue group and a group in which a final diagnosis was not established.
RESULTS. The lesion was solitary in 75% of patients and most frequently showed an osteolytic radiologic pattern. Only 23% of the 42 surgical biopsies were performed for biopsy alone. A significant correlation was observed between the pathological group and the location or radiological pattern of the lesion. Among the total, 95% of samples were macroscopically hematic and there was no correlation between the sample appearance or amount of sample and the final diagnosis, except in cases of purulent material which was indicative of discitis. We observed a learning curve for PVB. Metastasis or infection was found in 59% of the patients. We obtained a sufficient sample for histological diagnosis in 93% of cases. The sensitivity of PBV for detecting spinal lesions was 86%, with a positive predictive value of 100%. Among the pathologic groups, the sensitivity and positive predictive value, respectively, of PVB was as follows: 95% and 97% in metastasis, 100% and 100% in myeloma, 64% and 100% in lymphoma and 82% and 92% in infection. No significant complications were observed.
DISCUSSION. This series is one of the largest presented and the diagnostic accuracy of the technique was similar to that of published PVB and surgical biopsy series. Factors such as age, the radiological pattern and the pathologic origin of the lesions also coincided. This study corroborates the multiple advantages of CT-guided spinal biopsy as compared to open surgery. The accuracy for diagnosing metastasis and myeloma was high, although there were some difficulties for diagnosing cases of infection and lymphoma.
PRINCIPAL CONCLUSION. PVB is a safe, easy, readily available, sensitive and reproducible technique for the diagnosis of focal spinal lesions. The results with this technique are acceptable and comparable to those obtained with surgical biopsy for lesions requiring histological study. The safety of the method and its diagnostic accuracy make BVP the procedure of choice for obtaining tissue samples and identifying the most frequent pathologic lesions located in the spine.
Books on the topic "Biopsija"
1
Otto, Rainer Ch, and Josef Wellauer. Ultraschallgeführte Biopsie. Berlin, Heidelberg: Springer Berlin Heidelberg, 1985. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-642-69715-9.
Full text
2
Schaffner, Florence, Jean-Louis Merlin, and Nikolas von Bubnoff, eds. Tumor Liquid Biopsies. Cham: Springer International Publishing, 2020. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-030-26439-0.
Full text
3
C, Allen Timothy, ed. Transbronchial and endobronchial biopsies. Philadelphia: Lippincott Williams & Wilkins, 2009.
Find full text
5
1919-, Blaustein Ancel, ed. Interpretation of endometrial biopsies. 2nd ed. New York: Raven Press, 1985.
Find full text
6
Brun del Re, Renzo, ed. Minimally Invasive Breast Biopsies. Berlin, Heidelberg: Springer Berlin Heidelberg, 2010. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-540-31611-4.
Full text
7
Interpretation of breast biopsies. 4th ed. Philadelphia: Lippincott Williams & Wilkins, 2003.
Find full text
8
Re, Renzo Brun del. Minimally invasive breast biopsies. Heidelberg: Springer, 2009.
Find full text
10
Cristofanilli, Massimo, ed. Liquid Biopsies in Solid Tumors. Cham: Springer International Publishing, 2017. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-319-50956-3.
Full textBook chapters on the topic "Biopsija"
1
Häußermann, Rainer. "Biopsie." In Ultraschall in der Urologie, 391–95. Berlin, Heidelberg: Springer Berlin Heidelberg, 2012. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-642-21088-4_33.
Full text
2
Kohn, D. "Biopsie." In Operationsatlas für die orthopädisch-unfallchirurgische Weiterbildung, 151–56. Berlin, Heidelberg: Springer Berlin Heidelberg, 2013. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-642-38421-9_7.
Full text
3
Stamatiadis-Smidt, Hilke, and Harald zur Hausen. "Biopsie." In Thema Krebs, 52–55. Berlin, Heidelberg: Springer Berlin Heidelberg, 1998. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-662-10418-7_13.
Full text
4
Häußermann, Rainer. "Biopsie." In Ultraschall in der Urologie, 385–89. Berlin, Heidelberg: Springer Berlin Heidelberg, 2021. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-662-60397-0_34.
Full text
5
Tonioni, Stefano, Carlo Gonnella, and Emiliano Pica. "La biopsia miocardica." In Cardiologia dello Sport, 123–27. Milano: Springer Milan, 2011. http://dx.doi.org/10.1007/978-88-470-2352-9_10.
Full text
6
Bernicker, Eric H. "Liquid Biopsies." In Precision Molecular Pathology of Lung Cancer, 275–86. Cham: Springer International Publishing, 2017. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-319-62941-4_21.
Full text
7
Gädeke, Roland. "Gewebe-Biopsien." In Diagnostische und therapeutische Techniken in der Pädiatrie, 186–202. Berlin, Heidelberg: Springer Berlin Heidelberg, 1990. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-642-75347-3_14.
Full text
8
Petres, Johannes, Rainer Rompel, and Perry Robins. "Diagnostic Biopsies." In Dermatologic Surgery, 31–36. Berlin, Heidelberg: Springer Berlin Heidelberg, 1996. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-642-60992-3_5.
Full text
9
Marini, Davide, and Andrea Wan. "Endomyocardial Biopsies." In Atlas of Cardiac Catheterization for Congenital Heart Disease, 295–300. Cham: Springer International Publishing, 2019. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-319-72443-0_34.
Full text
10
Marini, Davide. "Endomyocardial Biopsies." In Cardiac Catheterization for Congenital Heart Disease, 721–33. Milano: Springer Milan, 2014. http://dx.doi.org/10.1007/978-88-470-5681-7_43.
Full textConference papers on the topic "Biopsija"
1
Fočo, Faris, Aiša Rašiti, and Salih Saračević. "MELANOMI MAKSILOFACIJALNE REGIJE – EPIDEMIOLOŠKE I KLINIČKE KARAKTERISTIKE PACIJENATA S HIRURŠKI TRETIRANIM MELANOMOM." In Okrugli sto s međunarodnim učešćem "Melanom". Akademija nauka i umjetnosti Bosne i Hercegovine, 2018. http://dx.doi.org/10.5644/pi2019.180.05.
Full textAbstract:
Uvod. Ciljevi istraživanja su prikazati podatke i rezultate dijagnoze i tretmana melanoma maksilofacijalne regije, evidentirane u desetogodišnjem periodu (2007–2017), prikazati spolnu i starosnu strukturu pacijenata s melanomom maksilofacijalne regije, uporediti stadije bolesti prema TNM klasifikaciji i korelirati ih s Breslow i Clark klasifikacijama, korelirati prisustvo ili odsustvo limfovaskularne invazije sa stadijima bolesti prema TNM klasifikaciji, broj recidiva bolesti korelirati sa stadijima bolesti po TNM klasifikaciji. Materijal i metode. Provedena je retrospektivna studija. U studiju su uključeni pacijenti s hirurški tretiranim melanomom maksilofacijalne regije liječeni u Kliničkom centru Univerziteta u Sarajevu na Klinici za maksilofacijalnu hirurgiju, u periodu od 2007. do 2017. godine. Rezultati. Od ukupnog broja hirurški tretiranih novih slučajeva melanoma maksilofacijalne regije (n=55) u desetogodišnjem periodu, 29 pacijenata (52,7%) su muškog spola. Postoji statistički značajna povezanost između muškog spola i smrtnog ishoda, χ2 (1)=4.097, p=0,043. S provedenim Hi-kvadrat testom i post-hoc analizom utvrđeno je postojanje statistički značajne razlike u medijani površine i veličine melanoma u odnosu na limfovaskularnu invaziju odstranjenje promjene, χ2 (2)=11.404, p=0,003, odnosno post-hoc kod melanoma bez limfovaskularne invazije (108 mm2 , IQR=35 to 266) i s limfovaskularnom invazijom (400 mm2 , 97,5 to 900) (p=0.003). Postoji statistički značajna pozitivna korelacija između TNM klasifikacije i broja relapsa bolesti, rs (52)=0,465, p=0,001, te postoji statistički značajna pozitivna korelacija između stadija bolesti prema TNM klasifikaciji i Breslow klasifikacije, rs (54)=0,679, p<0.001. Zaključci. Terapijski izbor u liječenju melanoma je hirurško odstranjenje tumora u cijelosti Melanom 59 uz patohistološku analizu. Gotovo podjednak broj pacijenata oboljelih od melanoma glave i vrata su i muškog i ženskog spola, pri čemu muški pacijenti imaju veću stopu smrtnosti. Biopsija, kao metoda uzimanja uzorka, nije kontraindicirana. Melanomi glave i vrata okarakterisani kao Breslow T1 i Clark I i II imaju dobru prognozu, s visokim stepenom izlječenja i niskom stopom relapsa bolesti. Stadij 3. i 4. bolesti prema TNM klasifikaciji u direktnoj su vezi s višom Breslow klasifikacijom, a istovremeno povećavaju i broj relapsa bolesti. I prisustvo limfovaskularne invazije u direktnoj je vezi sa stadijem bolesti prema TNM klasifikaciji.
2
Pirtini C¸etingu¨l, Mu¨ge, Rhoda M. Alani, and Cila Herman. "Quantitative Evaluation of Skin Lesions Using Transient Thermal Imaging." In 2010 14th International Heat Transfer Conference. ASMEDC, 2010. http://dx.doi.org/10.1115/ihtc14-22465.
Full textAbstract:
We have recently developed a thermal (infrared - IR) imaging system that allows accurate measurements of transient temperature distributions of the skin surface. It relies on active infrared imaging for the characterization of skin lesions. We hypothesize that lesions with increased proliferative potential or inflammatory processes in the skin generate quantifiable amounts of heat and possess an ability to reheat more quickly than the surrounding normal skin. We demonstrate that the visualization and measurement of the transient thermal response of the skin to a cooling excitation can aid the identification of skin lesions of different origin. In the preliminary studies we focused on optimizing this high-resolution infrared scanning system in order to evaluate thermal images of the skin with the aim to distinguish benign from malignant pigmented lesions. Such an imaging tool is expected to improve the diagnostic accuracy and sensitivity for melanoma as well as other skin cancers, while decreasing the number of unnecessary biopsies. Therefore, we are currently conducting a pilot clinical trial of our transient thermal imaging system to verify the feasibility of the described approach in distinguishing pigmented lesions of varying malignant potential. In our trial patients who possess a pigmented lesion with a clinical indication for biopsy are selected to participate in the study. After scanning the lesions, they are biopsied and graded for malignant potential. Biopsy results are correlated with thermal images and bright light images in order to evaluate thermal associations with malignant potential.
3
Ordioni, U., G. Labrosse, F. Campana, R. Lan, J. H. Catherine, and A. F. Albertini. "Granulomatose oro-faciale révélatrice d’une maladie de Crohn : présentation d’un cas." In 66ème Congrès de la SFCO. Les Ulis, France: EDP Sciences, 2020. http://dx.doi.org/10.1051/sfco/20206603017.
Full textAbstract:
La granulomatoses oro-faciale (GOF) est une entité rare regroupant toutes les pathologies caractérisées par une inflammation granulomateuse non caséeuse de la région oro-faciale. Le diagnostic est histologique. L’étiologie n’est pas connue. L’oedème labial d’abord intermittent, pouvant s’installer de manière permanente, est un symptôme classique de la GOF. D’autres signes cliniques, extra-oraux, peuvent être associées lorsque la GOF s’inscrit dans le cadre d’une pathologie systémique : maladie de Crohn, Sarcoïdose, maladie de Wegener. Nous présentons le cas d’un patient pour qui l’exploration de sa GOF a conduit au diagnostic de maladie de Crohn (MC). Un patient de 29 ans consultait pour une tuméfaction labiale évoluant depuis an après échec de traitement locaux (dermocorticoïdes). On notait des diarrhées chroniques étiquetées maladie coeliaque et un épisode d’hyperplasie gingivale à l’âge de 14 ans (gingivectomie réalisée par un parodontiste mais sans analyse anatomopathologique). L’examen clinique montrait un oedème labial supérieur et inférieur associé à un érythème, une hyperplasie gingivale, une ulcération vestibulaire et une langue géographique associée à une langue plicaturée. On ne notait pas de paralysie faciale. Des biopsies étaient réalisées. La biopsie labiale montrait une muqueuse normokératosique, avec des remaniements spongiotiques, sans micro-abcès. Le chorion sous-jacent était oedémateux avec des vaisseaux dilatés. On observait plus en profondeur un vaisseau altéré avec un granulome lympho-épithéioïde sans cellule géante et sans nécrose. La biopsie gingivale montrait une muqueuse oedémateuse sans granulome. L’examen biologique (NFS, VS, CRP, bilan martial, dosage enzyme conversion angiotensine, sérologie VIH, VHC, VHB) et la radiologie thoracique était sans particularité. Compte tenu de la présente d’une pathologie intestinale et à la vue de ces nouvelles données, un avis gastro-entérologique était demandé. L’examen proctologique montrait des marisques anales. L’entero-IRM confirmait le diagnostic de MC. La macrochéilie a été traité par injection de triamcinolone retard 40ml. Un traitement par anti- TNF était instauré. La MC est une maladie inflammatoire chronique de l’intestin pouvant atteindre le tube digestif de la bouche à l’anus. Les manifestations oro-faciales (macrochéilie, ulcérations buccales, hyperplasie gingivale, pseudo-polypes, erythèmes muqueux, fissures gingivales ou pyostomatite végétante) de la maladie de Crohn peuvent précéder l’atteinte intestinale. Des atteintes extra-intestinales peuvent exister : érythème noueux, uvéite, arthralgie, arthrite entéropathique. Le diagnostic de GOF doit faire rechercher des signes extra-oraux afin de déterminer si elle est isolée ou associée à une MC, à une sarcoidose ou un Wegener. En cas de GOF isolé, la question du suivi de dépistage d’une MC reste non élucidée.
4
Longcroft-Wheaton, G., C. Fogg, A. Dewey, J. DeCaestecker, H. Barr, A. Li, P. Basford, et al. "ACETIC ACID GUIDED BIOPSIES VERSUS MAPPING BIOPSIES FOR BARRETT'S SURVEILLANCE: THE ABBA STUDY." In ESGE Days 2018 accepted abstracts. Georg Thieme Verlag KG, 2018. http://dx.doi.org/10.1055/s-0038-1637671.
Full text
5
Avila-Vilchis, J. C., A. H. Vilchis-Gonzalez, and R. G. Estrada-Flores. "Robotic Architecture for Hepatic Biopsies." In Electronics, Robotics and Automotive Mechanics Conference (CERMA 2007). IEEE, 2007. http://dx.doi.org/10.1109/cerma.2007.4367741.
Full text
6
Longcroft-wheaton, Gaius, Carole Fogg, John DeCaestecker, Hugh Barr, David Poller, Bernard Higgins, Lisa Gadeke, Jansuz Jankowski, and Pradeep Bhandari. "OWE-001 Acetic acid guided biopsies versus mapping biopsies for barrett’s surveillance: the ABBA study." In British Society of Gastroenterology, Annual General Meeting, 4–7 June 2018, Abstracts. BMJ Publishing Group Ltd and British Society of Gastroenterology, 2018. http://dx.doi.org/10.1136/gutjnl-2018-bsgabstracts.1.
Full text
7
Evely, R. S., F. E. Preston, D. R. Triger, C. R. M. Hay, M. C. Greves, and J. C. E. Underwood. "TYPE III PRO-COLLAGEN PEPTIDE IN LIVER DISEASE IN HAEMOPHILIA." In XIth International Congress on Thrombosis and Haemostasis. Schattauer GmbH, 1987. http://dx.doi.org/10.1055/s-0038-1644022.
Full textAbstract:
During the past 10 years we have carried out liver biopsies on haemophiliacs with biochemical evidence of chronic liver disease (CLD). To date 44 biopsies have been obtained from 35 patients. Histological diagnoses are Chronic Persistent Hepatitis (CPH) 24, Chronic Aggressive Hepatitis (CAH) 11 and Cirrhosis 9. Serial biopsies indicate that progressive liver disease is now a serious problem in haemophilia. Liver biopsy is not without risk and therefore it is important to identify factors which may be of value in predicting the nature of the liver disease or its progression. Since intra-hepatic fibrosis is a feature of CLD we measured Type III amino terminal propeptide of pro-collagen (PC III) by radio-immunoassay on samples taken within a mean of 4.8 months of the liver biopsy. A normal range was established as 4.3 - 15.7ng/ml on healthy subjects (median 7.0). Median values and ranges for patients with CPH (N=13), CAH (N=5) and cirrhosis (N=5) were 8 (5.4 - 23.4), 14.2 (7.2 - 19.8) and 14.2 (11.2 - 23.0)ng/ml respectively. Although pro-collagen III values tended to be higher in progressive liver disease (CAH and cirrhosis) this did not reach statistical significance. It would, therefore, appear that unlike serum IgG, pro-collagen III will not be a valuable predictor of progressive liver disease in haemophilia. A larger study is necessary to clarify this.
8
Haj-Hosseini, Neda, Johan Richter, Lisa Kobayashi Frisk, Peter Milos, Martin Hallbeck, and Karin Wårdell. "Fluorescence Guidance for Brain Tumor Biopsies." In Optics and the Brain. Washington, D.C.: OSA, 2018. http://dx.doi.org/10.1364/brain.2018.bth2c.8.
Full text
9
Taraz, Majid, and Victor B. Loschenov. "Measuring optical properties of microvolume biopsies." In SPIE Proceedings, edited by Ruikang K. Wang, Jeremy C. Hebden, Alexander V. Priezzhev, and Valery V. Tuchin. SPIE, 2004. http://dx.doi.org/10.1117/12.572013.
Full text
10
Madachy, Raymond J., and Yao S. Fu. "Digital Image Analysis Of Cervical Biopsies." In 1989 Medical Imaging, edited by Samuel J. Dwyer III, R. Gilbert Jost, and Roger H. Schneider. SPIE, 1989. http://dx.doi.org/10.1117/12.953275.
Full textReports on the topic "Biopsija"
1
Jiménez Schuhmacher, Alberto. Biopsia virtual: ver el cáncer invisible. Sociedad Española de Bioquímica y Biología Molecular, January 2018. http://dx.doi.org/10.18567/sebbmdiv_anc.2018.01.1.
Full text
2
Hicks, James, Herbert Lepor, Michael Wigler, and Joan Alexander. Molecular Markers for Prostate Cancer Risk Stratification from Multiple Ultrasound-Guided Biopsies. Fort Belvoir, VA: Defense Technical Information Center, December 2014. http://dx.doi.org/10.21236/ada614118.
Full text
3
Piert, Morand. Parametric PET/MR Fusion Imaging to Differentiate Aggressive from Indolent Primary Prostate Cancer with Application for Image-Guided Prostate Cancer Biopsies. Fort Belvoir, VA: Defense Technical Information Center, October 2014. http://dx.doi.org/10.21236/ada612753.
Full text
4
Piert, Morand. Parametric PET/MR Fusion Imaging to Differentiate Aggressive from Indolent Primary Prostate Cancer with Application for Image-Guided Prostate Cancer Biopsies. Fort Belvoir, VA: Defense Technical Information Center, October 2013. http://dx.doi.org/10.21236/ada598223.
Full text