Journal articles: 'Biopsija'

1

Šukys, Deimantas, Sergejus Gaižauskas, Robert Jankovski, Andrius Gaižauskas, and Edgaras Stankevičius. "Prostatos biopsija, kontroliuojama transrektaliniu ultragarsu." Lietuvos chirurgija 3, no. 4 (January 1, 2005): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2005.4.2289.

Full text

Abstract:

Deimantas Šukys1, Sergejus Gaižauskas1, Robert Jankovski1, Andrius Gaižauskas1, Edgaras Stankevičius21 Vilniaus greitosios pagalbosuniversitetinės ligoninėsBendrosios chirurgijos centras,Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl paštas: deimasukys@centras.lt2 Kauno medicinos universitetoFiziologijos katedra,A. Mickevičiaus g. 9, Kaunas Prostata yra viena dažniausių vėžio lokalizacijų vyrams. Prostatos biopsija, kontroliuojama transrektiniu ultragarsu, yra pagrindinis metodas diagnozuojant prostatos vėžį ir pasirenkant gydymo taktiką. Pagrindinės indikacijos atlikti biopsiją yra PSA > 4 ng/ml ir pirštu čiuopiami prostatos karcinomai būdingi pakitimai. Yra pasiūlyta daug prostatos biopsijos atlikimo metodikų. Įrodyta, jog vietoje klasikinės sekstantinės biopsijos taikant daugiau mėginių turinčias ir labiau į periferinę prostatos zoną orientuotas schemas, randama iki 30% daugiau prostatos vėžio atvejų. Atliekant daugiau mėginių, tampa aktuali nuskausminimo problema. Dar nėra visuotinai priimtų prostatos biopsijos indikacijų ir jos atlikimo schemos. Reikšminiai žodžiai: prostatos vėžys, prostatos biopsija Transrectal ultrasound-guided prostate biopsies Deimantas Šukys1, Sergejus Gaižauskas1, Robert Jankovski1, Andrius Gaižauskas1, Edgaras Stankevičius21 Center of General Surgery,Vilnius Emergency Hospital,Šiltnamių str. 29,LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mail: deimasukys@centras.lt2 Department of Physiology,Kaunas Medical University,A. Mickevičiaus str. 9,LT-44307 Kaunas, Lithuania Prostate cancer is one of the most frequent cancer localizations in men. Transrectal ultrasound-guided prostate biopsy is the main method in prostate cancer diagnostics and deciding tactics of treatment. The main indications for prostate biopsy are PSA over 4 ng/ml and characteristic palpable lesions. There are a lot of methods to perform prostate biopsy. It is proven that using multicore schemes directed closer to the peripheral zone of the prostate instead of the classic sextant prostate biopsy increases prostate cancer detection by up to 30%. Anesthesia becomes the problem when performing more extended biopsies. So far, there is no strict generally adopted indications and prostate biopsy performing schemes. Keywords: prostate cancer, prostate biopsy

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

2

Adomaitis, Robertas, Rosita Bazarauskaitė, and Feliksas Jankevičius. "Prostatos vėžio rizikos skaičiuoklės galimybių vertinimas planuojant prostatos biopsiją." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 2.2 (February 26, 2015): 277–79. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.045.

Full text

Abstract:

eikšminiai žodžiai: prostatos vėžio rizikos skaičiuoklė, prostatos biopsija. Tikslas. Įvertinti prostatos vėžio rizikos skaičiuoklės galimą įtaką tiriant dėl padidėjusio prostatos specifinio antigeno tyrimo rezultato atvykusius pacientus. Metodai. 2013 m. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Urologijos centre atliktų prostatos biopsijų duomenų retrospektyvi analizė. Sprendimo atlikti prostatos biopsiją vadovaujantis internetine prostatos vėžio rizikos skaičiuokle (http://www.prostatecancer-riskcalculator.com/seven-prostate-cancer-risk-calculators, versija „4+DRE“) vertinimas. Rezultatai. Tyrimas apėmė 207 (48–74 m.) vyrus. Pagal prostatos vėžio rizikos skaičiuoklę, biopsija nebūtų atlikta 23,2 proc. atvejų (48 pacientams). Būtų neaptikta 14 vėžio atvejų, iš jų – 5 didesnės rizikos atvejai. Atliekant pakartotiną prostatos biopsiją pagal skaičiuoklės rekomendacijas neaptikta nė vieno vėžio atvejo. Atlikus pakartotiną biopsiją, kai to nerekomenduoja skaičiuoklė, 80 proc. atvejų nustatyto vėžio atitiko mažos rizikos kriterijus. Išvados. Prostatos vėžio rizikos skaičiuoklė gali būti papildomas urologo darbo įrankis, leidžiantis išvengti pakartotinų neigiamų biopsijų bei kliniškai nereikšmingo prostatos vėžio diagnostikos, taip pat naudingas identifikuojant pacientus, kuriems tikslingas papildomas ištyrimas prieš prostatos biopsiją.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

3

Kaubrienė, Edita Mišeikytė, Albertas Ulys, Mantas Trakymas, and Jolita Rimienė. "Plonos adatos aspiracinė biopsija diagnozuojant skydliaukės vėžį." Lietuvos chirurgija 5, no. 4 (January 1, 2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.4.2172.

Full text

Abstract:

Edita Mišeikytė Kaubrienė1, Albertas Ulys1, Mantas Trakymas1, Jolita Rimienė21 Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, Santariškių g. 1, LT-08660 Vilnius2 Valstybinis patologijos centras, Santariškių g. 1, LT-08660 VilniusEl paštas: emkaubriene@yahoo.com Plonos adatos aspiracinė biopsija yra patikimiausias skydliaukės mazgų diagnostikos metodas („aukso standartas“). Plonos adatos aspiracinė biopsinė – tai pradinis čiuopiamų ir nečiuopiamų skydliaukės mazgų stebėjimo ir gydymo strategijos žingsnis. Šio diagnostikos metodo patikimumui turi įtakos tyrėjų, atliekančių aspiracines biopsijas ir citologinius tyrimus, įgūdžiai, ypač svarbūs diferencijuojant nepiktybinius ir piktybinius folikulinius pakitimus. Tyrimas leidžia sumažinti dėl mazginės strumos atliekamų tiroidektomijų skaičių. Šios literatūros apžvalgos tikslas – įvertinti plonos adatos aspiracinės biopsijos reikšmę diagnozuojant skydliaukės mazgus. Straipsnyje pateikiamas plonos adatos aspiracinės biopsijos rezultatų įvertinimas. Daroma išvada, kad skydliaukės mazgų plonos adatos aspiracinė biopsija yra saugus, nebrangus, minimaliai invazinis ir informatyvus tyrimo metodas. Pagrindiniai žodžiai: skydliaukės mazgas, skydliaukės vėžys, ultragarsinis tyrimas, plonos adatos aspiracinė biopsijaFine-needle aspiration biopsy in thyroid cancer diagnostics Edita Mišeikytė Kaubrienė1, Albertas Ulys1, Mantas Trakymas1, Jolita Rimienė21 Institute of Oncology Vilnius University, Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, Lithuania2 National Center of Pathology, Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, LithuaniaE-mail: emkaubriene@yahoo.com Fine-needle aspiration biopsy is considered the most reliable test, a “gold standard” for the diagnosis of thyroid nodules. Fine-needle aspiration biopsy has made its mark as an initial diagnostic step in the management of palpable and nonpalpable thyroid nodules. Limitations of fine-needle aspiration are related to the skill of the aspirator, the expertise of the cytologist, and the difficulty in distinguishing some benign cellular adenomas from their malignant counterparts. This technique has resulted in an overall decline in the number of thyroidectomies performed for thyroid nodules. The objective of the article is to review the literature on the utility of fine-needle aspiration biopsy in the diagnostic management of nodular thyroid disease. Fine-needle aspiration biopsy of the thyroid gland is a safe, inexpensive, minimally invasive and highly accurate test in the diagnosis of nodular thyroid disease. Keywords: thyroid nodule, thyroid cancer, ultrasound, fine-needle aspiration biopsy

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

4

Vičić, Ana, and Feodora Stipoljev. "Paediatria Croatica." Paediatria Croatica 57, no. 4 (December 20, 2013): 374–81. http://dx.doi.org/10.13112/pc.2013.12.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

5

Bišćević, Mirza, Šejla Bišćević, Farid Ljuca, Ćamil Habul, and Haris Tanović. "Percutaneus biopsy of spine metastases." Scripta Medica 45, no. 2 (2014): 15–18. http://dx.doi.org/10.5937/scrimed1401015b.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

6

Budrius, Gintaras, and Henrikas Šimkevičius. "Echoskopu kontroliuojamų transrektalinių priešinės liaukos biopsijų komplikacijos." Lietuvos chirurgija 3, no. 4 (January 1, 2005): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2005.4.2300.

Full text

Abstract:

Gintaras Budrius, Henrikas ŠimkevičiusVšĮ Šiaulių ligoninės Urologijos skyrius,Kudirkos g. 99, LT-76304 ŠiauliaiEl paštas: urolog@su.lt Tikslas Pateikti 2003–2004 m. Šiaulių ligoninėje atliktų transrektalinių sekstantinių priešinės liaukos biopsijų komplikacijų analizę. Ligoniai ir metodai Nuo 2003 m. sausio iki 2004 m. gruodžio VšĮ Šiaulių ligoninėje atliktos 687 sekstantinės priešinės liaukos biopsijos, iš jų 15 pacientų anksčiau buvo atliktas viršgaktinis drenažas dėl šlapimo susilaikymo, 18 ligonių tai buvo pakartotinės biopsijos, keturiems buvo prostatos cistos (0,5–2 cm). Prieš biopsiją visi pacientai profilaktiškai gydyti antibakteriniais preparatais. Rezultatai 104-iems (15,1%) pacientams pasireiškė komplikacijų. Dažnesnės komplikacijos buvo tiems, kurių priešinės liaukos tūris buvo didesnis nei 40 ml. Sunkios komplikacijos – retesnės. 3,5% vyrų karščiavo, 0,6% – susilaikė šlapimas. Keturi (0,6 %) pacientai, sergantys ūminiu prostatitu, ir keturi (0,6%) – urosepsiu, po biopsijos buvo hospitalizuoti. Vienas pacientas nuo urosepsio mirė. Padidėjusios rizikos grupė – tai pacientai, turintys prostatos cistų. Išvados Transrektalinės sekstantinės priešinės liaukos biopsijos išlieka saugi procedūra prostatos vėžiui diagnozuoti. Tačiau prostatos biopsijos neretai sukelia daug įvairių komplikacijų ir tai gali turėti įtakos paciento sveikatai. Reikšminiai žodžiai: sekstantinė priešinės liaukos (prostatos) biopsija, komplikacijos Complications after ultrasound-guided prostate biopsy Gintaras Budrius, Henrikas ŠimkevičiusDepartment of Urology, Šiauliai City Hospital,Kudirkos str. 99, LT-76304 Šiauliai, LithuaniaE-mail: urolog@su.lt Objective The paper reviews the complications after transrectal sextant ultrasound-guided prostate biopsies performed in 2003–2004 in Šiauliai Hospital. Patients and methods We performed 687 biopsies. 104(15.1%) were associated with complications. All participants received prophylactic antibiotic therapy. Results Complications are more frequent in patients with a prostate lager than 40 ml. Severe complications were far less frequent. 3.5% of patients developed fever after biopsy. Urinary retention was seen in 4 (0.6%) cases. Four (0.6%) men were admitted because of sings of prostatitis and 4 (0.6%) of urosepsis. One patient died from progressed urosepsis. Risk factors are analysed for men who had prostatic cyst. Conclusions Transrectal ultrasound-guided sextant prostate biopsy remains a safe procedure for the diagnosis of prostate cancer. However, prostate biopsy commonly causes a vast variety of complications and has a substantial impact on the patient’s well-being. Keywords: sextant prostate biopsy, complications

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

7

Aškinis, Renatas, Vladislavas Vencevičius, and Saulius Cicėnas. "Vaizdo torakoskopijos galimybės gydant įvairios etiologijos pleuritą." Lietuvos chirurgija 5, no. 3 (January 1, 2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.3.2186.

Full text

Abstract:

Renatas Aškinis, Vladislavas Vencevičius, Saulius CicėnasVilniaus universiteto Onkologijos instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyrius,Santariškių g. 1, LT-08660 VilniusEl paštas: vaida.strolyte@loc.lt Tikslas Įvertinti vaizdo torakoskopinių operacijų reikšmę diagnozuojant ir gydant plaučių bei pleuros ligas. Ligoniai ir metodai Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriuje 1997–2006 m. buvo atliktos 415 vaizdo torakoskopinių operacijų, iš jų 309 (74,7%) – dėl įvairios etiologijos pleuros ligų. Jas aptarsime šiame straipsnyje. Visos intervencijos atliktos bendrosios nejautros sąlygomis, naudojant atskirą bronchų intubaciją. Pacientų amžiaus vidurkis 65 ± 10 metų. Vyrų buvo 203 (65,6%), moterų – 106 (34,4%). Pleuros biopsija ir chemopleurodezė talku buvo atlikta 193 (62,4%) ligoniams, o kitiems 116 (37,6%) ligonių – tik biopsija. Rezultatai Vaizdo torakoskopinės diagnostinės gydomosios intervencijos buvo atliktos 309 ligoniams: pleuros biopsija – 116 (37,5%), o 193 (62,5%) – pleuros biopsija ir chemopleurodezė. Diagnozė verifikuota 292 (94,4%) ligoniams, o kitiems 17 (5,6%) ligonių buvo atliktos kitos chirurginės intervencijos. Vaizdo torakoskopijos metu atlikus biopsiją, diagnozuotos šios ligos: krūtinplėvės piktybinė mezotelioma – 52 (17,8%) ligoniams, išplitęs navikinis procesas – 120 (41%), nepiktybinis navikas – 36 (12,3%), tuberkuliozinis pleuritas – 15 (51,%) ir nespecifinis pleuros uždegimas – 69 (23,6%). Chemopleurodezė atlikta 193 (62,4%) ligoniams dėl šių ligų: pleuros mezoteliomos – 20 (10,3%) ligonių, vėžinės etiologijos pleurito – 80 (41,4%), eksudacinio pleurito – 70 (36,2%), tuberkuliozinio pleurito – 12 (6,2%), limfos kaupimosi pleuroje – 11 (5,6%). Taikant chemopleurodezę talku, visiems ligoniams pavyko sustabdyti skysčio kaupimąsi pleuros ertmėje. Išvados Vaizdo torakoskopijos specifiškumas ir patikimumas diagnozuojant pleuros ligas sudaro 94,4%. Vaizdo torakoskopinė chirurgija yra efektyvus, saugus ir patikimas metodas diagnozuojant ir gydant plaučių bei pleuros ligas. Chemopleurodezė – greičiausias ir patikimiausias bei mažiausiai traumuojantis skysčio kaupimosi pleuros ertmėje stabdymo būdas. Pagrindiniai žodžiai: plaučio audinio ir pleuros biopsija, vaizdo torakoskopija, pleuritai, pleuros mezotelioma, chemopleurodezė Facilities of video-assisted thoracoscopic treatment in pleurisy of various ethiology Renatas Aškinis, Vladislavas Vencevičius, Saulius CicėnasVilnius University Institute of Oncology, Department of Thoracic Surgery and Oncology,Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, LithuaniaE-mail: vaida.strolyte@loc.lt Objective To evaluate the efficacy of videothoracoscopic operations in the diagnosis and treatment of lung and pleural diseases. Patients and methods In 1997–2006, 415 patients underwent video-assisted thoracoscopic procedures and 309 (74.7%) of them for pleuritis in Department of Thoracic Surgery and Oncology, Institute of Oncology, Vilnius University. All procedures were performed under general anesthesia using a double lumen tube. The mean patients’ age was 65 ± 10 years. 203 (65.6%) women and 106 (34.4%) men were operated on. 193 (62.4%) chemopleurodeses with pleural biopsies and for 116 (37.6%) patients only biopsies were performed. Results There were performed 415 video-assisted thoracoscopic investigations due to various pleural and pulmonal pathologies, 309 (74.5%) of them for pleuritis of unknown ethiology. 116 (37.5% ) only pleural biopsies with 193 (62.5%) pleural biopsies and chemopleurodesis. The diagnosis was confirmed in 292 (94.4%) cases using video-assisted troracoscopy and in 17 (5.6%) cases using other surgical interventions. Video-assisted thoracoscopy was performed under general anesthesia using a double-lumen endobronchial tube. After the pathomorfological evaluation of pleural biopsies taken during video-thoracoscopy, the following diseases were confirmed: malignant pleural mesothelioma 52 (17.8%), extended malignant pleural process 120 (41%), benign tumors 36 (12.8%), tuberculosis pleuritis 15 (5.1%) and non-specific pleuritis 69 (23.6%). Chemopleurodesis was performed to 193 (62.4%) patients due to the following diseases: pleural mesothelioma 20 (10.3%), carcinomatoid pleuritis 80 (41.4%), exudative pleuritis 70 (36.2%), tuberculous pleuritis 12 (6.2%) and chylothorax 11 (5.6%). After chemopleurodesis, pleural effusion was observed in none of the patients. Conclusions The specificity of video-assisted thoracoscopic surgery in pleural diseases reaches 94.4%. Video-assisted thoracic surgery is an effective and safe method of treatment of lung and pleural diseases. Chemopleurodesis is very useful in the treatment of pleural fluid. Keywords: biopsy of lung tissue and pleura, video-assisted thoracoscopy, pleuritis, pleural mesothelioma

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

8

Vaidachovičiūtė, Brigita, Lukas Šemeklis, and Sandra Rimšelytė. "LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO LIGONINĖS KAUNO KLINIKŲ GASTROENTEROLOGIJOS KLINIKOJE ATLIKTŲ KEPENŲ BIOPSIJŲ INDIKACIJŲ IR HISTOLOGINIŲ IŠVADŲ TAPATUMAS." Sveikatos mokslai 27, no. 3 (July 23, 2017): 23–26. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2017.034.

Full text

Abstract:

Kepenų biopsija yra svarbus intervencinis tyrimo metodas diagnozuojant ir gydant kepenų ligas. Pagrindinės kepenų biopsijos indikacijos yra įtariamos kepenų ligos nustatymas, jau diagnozuotos kepenų ligos stadijos ir prognozės įvertinimas bei gydymo efektyvumo vertinimas. Atliekant vis daugiau perkutaninių kepenų biopsijų kasdieninėje praktikoje svarbu įvertinti kepenų biopsijų indikacijų pagrįstumą bei diagnozių patvirtinimo dažnį. Darbo tikslas. Įvertinti 2013-2016 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Gastroenterologijos skyriuje atliktų perkutaninių kepenų biopsijų indikacijas ir histologinių išvadų tapatumą. Tyrimo medžiaga ir metodai. Retrospektyviai išanalizuotos 515 pacientų, kuriems 2013-2016 m. laikotarpiu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Gastroenterologijos skyriuje buvo atliktos perkutaninės kepenų biopsijos ultragarso kontrolėje, ligos istorijų ir atliktų tyrimų duomenys. Iš medicininės dokumentacijos rinkti duomenys apie pacientų amžių, lytį, nustatytą klinikinę ir gretutines diagnozes bei perkutaninės kepenų biopsijos rezultatus. Rezultatai. Histologinė išvada 67,96 proc. (N=350) atvejų patvirtino klinikinę diagnozę, 29,32 proc. (N=151) atvejų klinikinė diagnozė buvo nepatvirtinta ar paneigta, 2,72 proc. (N=14) bioptatų buvo mažai informatyvūs. Židininių pokyčių grupėje (79,48 proc., N=182) histologinė išvada buvo patvirtinta dažniau nei difuzinių pokyčių grupėje (58,87 proc., N=156), p<0,0001. Išvados. Histologinė išvada dažniausiai patvirtino preliminarią klinikinę diagnozę. Klinikinė diagnozė dažniau buvo patvirtinama histologine išvada židininių kepenų pakitimų grupėje nei difuzinių kepenų pakitimų grupėje.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

9

Lovrenski, Aleksandra, Dragana Tegeltija, Slobodanka Pena Karan, Siniša Maksimović, Svetlana Kašiković Lečić, and Ivan Kuhajda. "Biopsija pluća u dijagnozi intersticijalnih plućnih oboljenja." Respiratio 9, no. 1-2 (June 17, 2019): 23–29. http://dx.doi.org/10.26601/rsp.aprs.19.2.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

10

Gudavičienė, Daiva, and Žygimantas Židonis. "Duktalinė karcinoma in situ: vieno centro patirtis ir 5 metų pooperacinė stebėsena." Lietuvos chirurgija 15, no. 2-3 (September 9, 2016): 79–83. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2016.2-3.10083.

Full text

Abstract:

ĮvadasDuktalinė karcinoma in situ (DCIS) – heterogeniška liga. Įdiegus profilaktinės patikros programą, nustatomų DCIS atvejų sparčiai daugėja.Medžiaga ir metodaiAtlikome retrospektyvią pacienčių, operuotų Nacionaliniame vėžio institute dėl DCIS 2010 metais, analizę. NVI duomenų bazėje radome 31-ą tokią pacientę. Pacienčių amžius buvo 46–75 metai, vidurkis – 60 metų. 51,6 % atvejų sudarė didelio laipsnio DCIS, 9,6 % – vidutinio laipsnio DCIS, 32,2 % – mažo laipsnio DCIS, 3,2 % – Pedžeto liga. Dauguma DCIS atvejų estrogenų receptoriai buvo labai jautrūs: 61,3 % pacienčių nustatyti 7–8 Allredo balai iš aštuonių, 32,2 % – estrogenų receptoriai buvo neigiami. Progesteronų receptoriai buvo teigiami 61,3 % atvejų, 35,5 % atvejų – neigiami. Diagnozuojat DCIS dažniausiai, 67,7 % atvejų, buvo atlikta mamografija ir biopsija, kontroliuojama rentgenu, 70,1 % atvejų matomus mamogramose pakitimus radiologai įvertino BI-RADS 4–6 kategorijomis. Rentgenu kontroliuojama biopsija atlikta 45 % atvejų; 29,0 % atvejų biopsija atlikta plona adata.RezultataiMoterys stebėtos penkerius metus. Viena pacientė mirė dėl kiaušidžių onkologinės ligos po 5 metų, vienai pacientei, praėjus 61 mėnesiui po DCIS operacijos, rastos metastazės pažastyje.IšvadosDCIS sirgo maždaug 60 metų moterys, vyravo didelio laipsnio DCIS, turinti labai jautrius estrogenų ir progesteronų receptorius. Stebint 5 metus, nustatytas progresavimas vienai pacientei pažastyje (3,2 %).

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

11

Milas, Ivan, Mladen Stanec, Zvonimir Zore, Andrej Roth, Tomislav Orešić, Domagoj Eljuga, Mirko Gulan, and Ilija Guteša. "Male lezije u dojci – širokoiglena ili kirurška biopsija?" Bolesti dojke [28] (2018): 71–75. http://dx.doi.org/10.21857/9e31lhnxlm.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

12

Car Peterko, Ana. "Aksilarna kirurgija u liječenju invazivnog karcinoma dojke." Medicina Fluminensis 57, no. 1 (March 1, 2021): 17–24. http://dx.doi.org/10.21860/medflum2021_365335.

Full text

Abstract:

U posljednjih nekoliko desetljeća prisutan je konstantan trend deeskalacije aksilarne kirurgije u liječenju invazivnog karcinoma dojke. Početkom stoljeća biopsija sentinel limfnog čvora postaje zlatni standard i do danas gotovo potpuno zamjenjuje aksilarnu disekciju kod liječenja ranog stadija raka dojke. Istraživanja koja su u tijeku pokušavaju utvrditi postoji li u ovoj populaciji opravdanost ikakvog kirurškog postupka u aksili. Istovremeno se šire indikacije za preoperativno sistemsko onkološko liječenje, međutim, sve do 2017. godine vrlo je konzervativan kirurški pristup u okviru neoadjuvantnog liječenja, s aksilarnom limfadenektomijom kao jedinom opcijom. Iako je biopsija limfnog čvora čuvara nakon neoadjuavntnog liječenja već tri godine preporučena svim relevantnim smjernicama za liječenje karcinoma dojke, još uvijek je prisutan velik otpor u prihvaćanju ovog koncepta u svakodnevnu kliničku praksu. Ovaj pregled je prikaz znanstveno utemeljenog razvoja smjernica u aksilarnoj kirurgiji, postojećih kontroverzi i istraživanja koja ih pokušavaju riješiti.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

13

Panajotovic, Ljubomir. "Obelezavanje puta limfnog sirenja melanoma i biopsija strazarskih limfnih zlezda." Vojnosanitetski pregled 60, no. 3 (2003): 333–43. http://dx.doi.org/10.2298/vsp0303333p.

Full text

Abstract:

<zakljucak> Biopsija limfnih zlezda strazara je postupak koji, uz relativno nizak morbiditet, daje precizne podatke o stanju regionalnog limfonodalnog basena bolesnika sa melanomom koze. Stanje regionalnih limfnih zlezda je kljucni prognosticki parametar, veoma bitan za planiranje daljeg lecenja. Za uspesnu identifikaciju i histopatolosku obradu SLN neophodna je saradnja hirurga, nuklearnog radiologa i histopatologa. Dijagnostikovanjem okultnih metastaza u regionalnim limfnim zlezdama identifikuju se bolesnici kojima treba uciniti kompletnu limfonododisekciju, kao i oni koji mogu imati koristi od primene adjuvantne antitumorske terapije. Uvodjenjem ovog postupka dilema izvodjenja ili ne ELND vise ne postoji. Tehnicki i kadrovski zahtevi medjutim, jos uvek je ne svrstavaju u rutinske standardne postupke u lecenju melanoma. Pronalazenje mikrometastaza u regionalnim limfnim zlezdama menja stadijum bolesti u kome je bolesnik do tada bio (migracija stadijuma, Will Rogers fenomen). Novim klasifikacionim sistemom definise se klinicki i patoloski stadijum bolesti (14, 114). Ukoliko su regionalni limfonodusi ispitivani klinickim i/ili radioloskim postupcima, moze se govoriti o klinickom stadijumu bolesti. Za odredjivanje patoloskog stadijuma neophodna je histoloska evaluacija limfnih zlezda dobijenih bilo selektivnom bilo elektivnom limfadenektomijom. SLNB se smatra jednim od najvecih napredaka u terapiji melanoma u zadnjoj deceniji XX veka (4, 111). Ocekuje se da ce postati standard u lecenju bolesnika sa klinicki negativnim limfnim zlezdama (99, 111, 112), posebno sa usvajanjem novog sistema za odredjivanje stadijuma koze (14, 114, 115).

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

14

Senkus, Linas, Jolita Gibavičienė, and Vytautas Čepulis. "Prieryklinio tarpo navikų diagnostikos ypatybės ir sunkumai." Lietuvos chirurgija 15, no. 2-3 (September 9, 2016): 72–78. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2016.2-3.10082.

Full text

Abstract:

ĮžangaPrieryklinio tarpo navikai, dažniausiai nepiktybiniai, sudaro apie 0,5 % galvos ir kaklo srities navikų. Jie yra reti, todėl daugelis gydytojų per savo praktiką su šia patologija susiduria nedažnai. Svarbu išskirti kelis prieryklinio tarpo navikų diagnostikos ypatumus: simptomai yra įvairūs ir nespecifiški, o objektyvūs požymiai pasireiškia, kai navikas yra vėlesnės stadijos.Medžiaga ir metodaiŠiame straipsnyje apibendrinami retrospektyviosios šešių prieryklinio tarpo navikų atvejų analizės diagnostiniai aspektai. Visi aptariami pacientai buvo gydyti Nacionaliniame vėžio institute nuo 2004 iki 2016 metų. Straipsnyje apžvelgiame mokslinę literatūrą ir nagrinėjame diagnostikos seką, atkreipdami dėmesį į prieryklinio tarpo navikų diagnozavimo ypatumus bei sunkumus.RezultataiBuvo diagnozuoti trys gerybiniai ir trys piktybiniai navikai. Pacientai skundėsi įvairiais, daugiausia nespecifiniais, simptomais.Daugumai pacientų buvo atlikta priešoperacinė aspiracinė biopsija plona adata, visiems – priešoperacinis radiologinis tyrimas (kompiuterinė tomografija ir (ar) magnetinio rezonanso tomografija.IšvadosVisi gydytojai, susiduriantys su šia patologija, turėtų atkreipti dėmesį, kad prieryklinio tarpo navikų simptomai dažniausiai būna nespecifiniai, o objektyvūs požymiai pasireiškia navikui jau pažengus. Kalbant apie diagnostikos seką, aspiracinė biopsija plona adata yra būtinas tyrimas, siekiant išvengti histologinių netikėtumų. Radiologinis tyrimas, ypač magnetinio rezonanso tomografija, yra naudingas vertinant naviko kilmę, dydį, iš dalies ir tipą.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

15

Rinkevičius, Marius. "EKSTRAMEDULINĖ HEMATOPOEZĖ. KLINIKINIS ATVEJIS." Health Sciences 31, no. 1 (February 6, 2021): 63–64. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.013.

Full text

Abstract:

Pirminė mielofibrozė yra kraujo liga, kuriai būdingas nekontroliuojamas kamieninių ląstelių dauginimasis kaulų čiulpuose. Viena iš šios ligos komplikacijų yra ekstramedulinė hematopoezė. Tai procesas, kai kraujo ląstelės gaminasi už kaulų čiulpų ribų. Ekstramedulinę hematopoezę galima įtarti atlikus radiologinius tyrimus, tačiau diagnozę patvirtins biopsija. Straipsnyje pristatomas ekstramedulinės hematopoezės atvejis, kai diagnozei patikslinti buvo atlikti radiologiniai ir histologinis tyrimas.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

16

Guzijan, Aleksandar, Božana Babić, Zdenka Gojković, Radoslav Gajanin, Jovan Ćulum, and Davor Grahovac. "Sentinel lymph node biopsy in breast cancer: Validation study and comparison of lymphatic mapping techniques." Scripta Medica 45, no. 2 (2014): 56–61. http://dx.doi.org/10.5937/scrimed1402056g.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

17

Alavočiūtė, Urtė, Ernesta Mačionienė, Justinas Besusparis, and Marius Miglinas. "GEMCITABINO SUKELTA TROMBINĖ MIKROANGIOPATIJA: KLINIKINIS ATVEJIS." Medicinos teorija ir praktika 22, no. 3 (January 2, 2017): 253–55. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2016.041.

Full text

Abstract:

Reikšminiai žodžiai: gemcitabinas, trombinė mikroangiopatija, ūminis inkstų pažeidimas. Šiame straipsnyje aprašomas gemcitabino sukeltos trombinės mikroangiopatijos atvejis. 69 metų moteris atvyko į Vilniaus universiteto Santariškių klinikas besiskųsdama bendru silpnumu, dusuliu, pykinimu, vėmimu, apetito stoka, pradingusiu šlapinimusi. Pacientė buvo operuota dėl kasos adenokarcinomos ir gydyta adjuvantine chemoterapija gemcitabinu. Laboratoriniuose tyrimuose – hemolizinė anemija, trombocitopenija, padidėjusi kreatinino koncentracija, hiperkalemija. Pradėtos hemodializės. Imunogenetiniais tyrimais nustatytas ADAMTS13 nežymus aktyvumo sumažėjimas. Leukogramoje – šistocitai. Atlikta inksto biopsija patvirtino trombinės mikroangiopatijos diagnozę. Po dviejų savaičių pradėtos plazmaferezės.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

18

Tiselj, Mateja, Nina Zidar, and Matjaž Homan. "Vnetje požiralnika, povzročeno s HSV, pri imunokompetentnem otroku." Slovenian Medical Journal 89, no. 3-4 (April 21, 2020): 235–39. http://dx.doi.org/10.6016/zdravvestn.2909.

Full text

Abstract:

Vnetje požiralnika, povzročeno z virusom herpes simpleks (HSV), je stanje, ki se pri imunokompetentnih posameznikih pojavi redko, še zlasti v obdobju otroštva. Če so pri otroku prisotni simptomi v zgornjih prebavilih, opravimo endoskopijo požiralnika z biopsijami sluznice, s katerimi potrdimo prisotnost HSV. Zdravljenje je največkrat samo podporno, se pa v otroškem obdobju hitreje odločimo za protivirusno zdravljenje.Predstavljamo primer 9-letnega otroka z vnetjem požiralnika, povzročenega s HSV, ki je bil zaradi vztrajnega bruhanja in nezmožnosti hranjenja iz regionalne bolnišnice premeščen na Klinični oddelek za gastroenterologijo, hepatologijo in nutricionistiko Pediatrične klinike v Ljubljani.Ob sprejemu je bila ob kliničnem pregledu prisotna bolečina v spodnjem delu trebuha; deček je bil izsušen. V laboratorijskih preiskavah smo ugotavljali blago povišane kazalce vnetja. Po začetnih preiskavah, vključno z ultrazvočnim pregledom (UZ) trebuha, nismo uspeli pojasniti dečkovega stanja, zato je bila opravljena ezofagogastroduodenoskopija (EGDS), ki je pokazala izrazito vnetje v področju požiralnika. Biopsija je potrdila prisotnost HSV tip 1. Serološke preiskave so potrdile prisotnost HSV IgM in normalno vrednost HSV IgG, nadaljnje testiranje krvi pa ni potrdilo imunske pomanjkljivosti.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

19

Sudikienė, Rita, Radvilė Malickaitė, Virgilijus Lebetkevičius, Virgilijus Tarutis, Kęstutis Ručinskas, and Vytautas Sirvydis. "Vaikų širdies transplantacija: Vilniaus širdies chirurgijos centro patirtis." Lietuvos chirurgija 8, no. 3 (January 1, 2010): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2010.3.2104.

Full text

Abstract:

Rita Sudikienė1,2 , Radvilė Malickaitė2 , Virgilijus Lebetkevičius2 , Virgilijus Tarutis2 , Kęstutis Ručinskas2 , Vytautas Sirvydis2 1Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinika2Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius El. paštas: rita.sudikienė@santa.lt Įvadas: Kardiomiopatijos ir įgimtos širdies ydos yra paskutinės stadijos, nepagydomo širdies nepakankamumo priežastys vaikų amžiuje. Efektyviausias gydymo metodas yra širdies transplantacija. Endomiokardo biopsija yra pripažinta atmetimo diagnostikos aukso standartu, tačiau echokardiografija yra svarbiausias neinvazinis tyrimas po širdies persodinimo. Darbo tikslas: Įvertinti Vilniaus širdies chirurgijos centre vaikams atliktų širdies transplantacijų rezultatus ir palyginti su literatūros duomenimis. Echokardiografijos tyrimu mėginti optimizuoti parametrus, kuriais vadovaujantis būtų galima įtarti ankstyvuosius atmetimo požymius, juos susieti su biopsijos duomenimis, imunologiniais ir biocheminiais pakitimais. Ligoniai metodai: Vilniaus širdies chirurgijos centre nuo 2001 metų atliktos penkios širdies transplantacijos vaikams. Pagrindinės komplikacijos: atmetimo reakcija, infekcija ir imunosupresinio gydymo šalutinis poveikis. Pagrindinis dėmesys skirtas diastolinės funkcijos vertinimui echokardiografiniu būdu. Rezultatai: Echokardiografijos metodu vertinant mitralinio vožtuvo žiedo judesio greitį sistolėje ir diastolėje (Sm ir E’) ir transmitralinio ankstyvos diastolės mitralinio vožtuvo greičio E ir E’ santykį (E/E’), buvo rasta koreliacija su 2R atmetimo reakcija, ši koreliacija patvirtinta biopsijos duomenimis bei natriuretinio peptido (BNP) padidėjimu. Nustatyta, kad kiekvienam pacientui yra svarbi jo paties echokardiografinių duomenų ir BNP kaita (pasikeitimas iki 10 % susijęs su atmetimu). Išvados: Širdies transplantacija yra veiksmingos kraštutinai sunkaus vaikų širdies nepakankamumo gydymo metodas. Prieš širdies transplantaciją būtina įvertinti recipiento santykinės rizikos veiksnių, tinkamai paruošti transplantacijai didelės rizikos pacientus, kad būtų išvengta ūminio atmetimo reakcijos ankstyvuoju laikotarpiu. Būtina indukcinio gydymo standartizacija. Echokardiografijos metodu tiriant diastolinę funkciją, pagal E, E’ greičius bei jų santykį E/E’, taip pat BNP pokyčius galima įtarti ar paneigti atmetimo reakciją ir sumažinti širdies biopsijų skaičių. Echokardiografija yra labai svarbus metodas humoraliniam transplantato atmetimui nustatyti, kai biopsijos atsakymas neigiamas. Reikšminiai žodžiai: vaikų širdies transplantacija, transplantato atmetimas, imunosupresija po transplantacijos Cardiac transplantation in pediatric patients: experience of vilnius cardiac surgery center Rita Sudikienė1,2 , Radvilė Malickaitė2 , Virgilijus Lebetkevičius2 , Virgilijus Tarutis2 , Kęstutis Ručinskas2 , Vytautas Sirvydis2 1Vilnius University Clinic of Children’s Diseases2Vilnius University, Clinic of Cardiovascular Diseases, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania E-mail: rita.sudikienė@santa.lt Pediatric heart transplantation is a surgical therapy for dilated cardiomyopathy and for complex congenital heart defects. Endomiocardial biopsies have remained a gold standard to detect the rejection. Echocardiography remains the main noninvasive method of the follow-up. We report the experience of the Vilnius hHeart sSurgery cCenter. Assessment of the diastolic dysfunction by tissue doppler and correlation with biopsy and BNP was assessed. E/E‘ <7 and BNP >100 pg/ml was associated with 0-1R rejection, E/E‘ >7 and BNP> 200 pg/ml was related with 2R rejection. Keywords: cardiac transplantation in pediatric patients

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

20

Maknavičius, Stanislovas Jonas, Benjaminas Siaurusaitis, and Arūnas Valiulis. "Vaikų priekinio tarpuplaučio navikų ir displazijų chirurginis." Lietuvos chirurgija 5, no. 3 (January 1, 2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.3.2188.

Full text

Abstract:

Stanislovas Jonas Maknavičius, Benjaminas Siaurusaitis, Arūnas ValiulisVilniaus universiteto Vaikų ligoninės Vaikų chirurgijos centras,Santariškių g. 7, LT-08406 VilniusEl paštas: stanislovas@b4net.lt Įvadas / tikslas Vaikų priekinio tarpuplaučio navikai ir displazijos yra dažnesni nei plaučių/bronchų navikai. Jie yra embrioninės kilmės, labai įvairios histologinės struktūros. Iki operacijos jų diferencinė diagnostika yra sunki, ji patikslinama atlikus naviko biopsiją ir histologinį tyrimą. Literatūroje diskutuojama dėl operacinio pjūvio, operacijų apimties. Ypač daug neaiškumų yra analizuojant užkrūčio liaukos patologiją. Mūsų tyrimo tikslas – panagrinėti vaikų priekinio tarpuplaučio navikų ir displazijų įvairovę, aptarti diagnostikos ir chirurginio gydymo taktiką. Ligoniai ir metodai Retrospektyviai analizavome 73 vaikų, gydytų 1985–2006 metais Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės 1-ajame chirurgijos skyriuje dėl priekinio tarpuplaučio navikų ir displazijų, ligos istorijas, operacijų protokolus, tyrimų duomenis. Ligoniai buvo tirti klinikiniais metodais, atlikti navikinių žymenų tyrimai, acetilcholino antikūnų kiekio tyrimas, rentgenogramos (ir su kontrastuota stemple), kompiuterinės tomogramos, echoskopija, angiogramos, aortogramos. Rezultatai Iš mūsų gydytų ligonių 45-iems nustatyti nepiktybiniai navikai ir displazijos, o 28-iems – piktybiniai navikai. Navikai dažniausiai lokalizavosi užkrūčio liaukoje (48 ligoniams), ne užkrūčio liaukoje (25 ligoniams). Kvėpavimo takų distreso ir kompresijos simptomai buvo 58 ligoniams (79,5%) ir visiems vaikams iki 3 metų. Myasthenia gravis simptomai buvo 11 vaikų, iš jų 7 sirgo sunkia forma. Tiksliai diagnozei nustatyti buvo atliekama naviko biopsija ir histologinis tyrimas. Visos displazijos, nepiktybiniai, solidiniai piktybiniai navikai ir ribotos limfomos pašalinti operaciniu būdu. Šešiems ligoniams, sirgusiems Hodžkino ir ne Hodžkino limfoma, atlikta tik židinio biopsija. Išvados Svarbiausias priekinio tarpuplaučio navikų klinikinis simptomas yra kvėpavimo distresas, rečiau būna karščiavimas ir myasthenia gravis sindromas. Šis sindromas būdingas tikrajai užkrūčio liaukos hiperplazijai, limfoidinei hiperplazijai bei timomoms. Priekinio tarpuplaučio navikai ir displazijos yra labai įvairūs. Diagnozei patikslinti atliekama biopsija ir histologinis tyrimas. Visus nepiktybinius navikus, displazijas, solidinius piktybinius navikus bei ribotas limfomas reikia šalinti tik nustačius diagnozę. Pagrindiniai žodžiai: vaikų priekinio tarpuplaučio navikai, užkrūčio liaukos navikai, chirurginis gydymas Surgical treatment of anterior mediastinal tumours and dysplasias in children Stanislovas Jonas Maknavičius, Benjaminas Siaurusaitis, Arūnas ValiulisVilnius University Children’s Hospital, Centre of the Pediatric Surgery,Santariškių str. 7, LT-08406 Vilnius, LithuaniaE-mail: stanislovas@b4net.lt Background / objective Anterior mediastinal tumours and dysplasias are more common than pulmonary – bronchial tumours in children. They differ in histological structure. In children, the differential diagnosis and surgical treatment of mediastinal tumours and dysplasias are very difficult. The aim of this study was to analyse the diagnostic methods of various tumours and dysplasias and the tactics of surgical treatment. Patients and methods We analysed retrospectively 73 children‘s cases histories with anterior mediastinal tumours and dysplasias from the period 1985–2006. Clinical symptoms, histological diagnosis and methods of surgical treatment were analysed. Results Forty-five patients had benign tumors and dysplasias and 28 patients had malignant tumours. Thymic gland pathology was found in 48 patients. Respiratory distress syndrome was have diagnosed in 58 cases (79.5%). All children under 3 years had severe respiratory symptoms. Myasthenia gravis was present in 11 cases. Our data are based on histological analysis after biopsy or operation. All dysplasias, benign tumours, solid malignant tumours and local lymphomas were operated on and removed. Conclusions Anterior mediastinal tumours and dysplasias differed in histological structure. The most frequent symptom was respiratory distress, rare symptoms were fever or myasthenia gravis. All dysplasias, benign and solid malignant tumors and localised lymphomas were operated on and removed when the diagnosis had been confirmed. Keywords: anterior mediastinal tumours in children, thymic gland tumours, surgical treatment

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

21

Kilmonis, Evaldas, and Evaldas Keleras. "RADIOLOGIJA TEISMO MEDICINOJE: VIRTUALI AUTOPSIJA." Visuomenės sveikata 29, no. 2 (April 27, 2019): 84–89. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2019.024.

Full text

Abstract:

Virtuali autopsija (virtopsija) yra gana naujas ir šiuolaikiškas mirusiųjų tyrimo būdas, apimantis radiologijos, teismo medicinos, patologijos, fizikos ir biomechanikos sritis. Pagrindiniai ir geriausiai ištirti virtualios autopsijos metodai yra kompiuterinė tomografija, kompiuterinės tomografijos angiografija ir kompiuterine tomografija kontroliuojama biopsija bei magnetinio rezonanso tomografija. Bene sėkmingiausiai virtualios autopsijos metodai pritaikomi tiriant trauminių įvykių aukas bei nustatant skeleto sistemos pažeidimus. Kompiuterinės tomografijos angiografijos pagalba gana sėkmingai gali būti tiriami mirusieji dėl įvairių širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Šiame straipsnyje yra aprašoma trumpa virtualios autopsijos istorija, pagrindiniai jos tyrimo metodai, pagrindinės pritaikymo sritys bei trūkumai.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

22

Kildušis, Edvinas, Tomas Poškus, and Kęstutis Strupas. "Suaugusiųjų Hirschprungo ligos chirurginis gydymas subtotaline kolektomija: galima alternatyva." Lietuvos chirurgija 15, no. 4 (December 22, 2016): 162–64. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2016.4.10280.

Full text

Abstract:

Suaugusiųjų Hirschprungo liga yra reta ir sunkiai diagnozuojama vidurių užkietėjimo priežastis. Straipsnyje aprašoma 19 metų mūsų gydytos moters istorija. Pacientė kreipėsi dėl visą gyvenimą trunkančio vidurių užkietėjimo ir pilvo skausmų. Radiologinio ir endoskopinio tyrimo duomenimis, tiesioji žarna normalaus pločio, o gaubtinė žarna labai plati ir pilna turinio. Viso storio tiesiosios žarnos biopsija patvirtino aganglinę tiesiąją žarną. Pacientė buvo operuota ir jai atlikta subtotalinė kolektomija ir ileorektostomija. Penkerių metų stebėjimas po operacijos parodė, kad pacientė gyvena kokybiškai. Manome, kad subtotalinė kolektomija ir ileorektostomija yra viena iš jaunų pacientų chirurginio gydymo alternatyvų.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

23

Mačionienė, Ernesta, and Marius Miglinas. "INKSTO TRANSPLANTATO PAŽEIDIMO BIOŽYMENYS." Medicinos teorija ir praktika 22, no. 3 (January 2, 2017): 199–202. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2016.030.

Full text

Abstract:

Reikšminiai žodžiai: inksto transplantatas, biožymenys. Pacientams po inksto transplantacijos stebėti ir atmetimui diagnozuoti taikoma inksto transplantato biopsija, tačiau tai invazinis tyrimo metodas, esant indikacijoms, atliekamas atsižvelgiant į gana vėlyvus ir nespecifinius rodiklius – kreatinino koncentraciją kraujo serume arba proteinuriją. Ieškoma naujų neinvazinių transplantato pažeidimo žymenų, kurie leidžia anksčiau nustatyti transplantato pažeidimą ar diferencijuoti atmetimą nuo kitų transplantato funkcijos pablogėjimo priežasčių. Vieni tokių perspektyvių žymenų – chemokinai 9 ir 10, įvairios mikro RNR molekulės (miRNR-10b, miRNR-10a ir miRNR-210) bei ankstyvi, bet nespecifiniai žymenys – NGAL ir KIM-1. Tikimasi, kad šie biožymenys leis anksčiau diagnozuoti transplantato pažeidimą ir skirti atitinkamą gydymą.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

24

Kablytė, A., and R. Gleiznienė. "Klinikinis atvejis – meduloblastoma." Neurologijos seminarai 22, no. 75 (March 8, 2018): 77–83. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2018.10.

Full text

Abstract:

Straipsnyje aprašomas klinikinis atvejis apie piktybinį neuroektoderminės kilmės galvos smegenų naviką – meduloblastomą, nustatytą pediatriniam pacientui. Šis navikas dažniausiai diagnozuojamas vaikų amžiuje ir daugiau būdingas berniukams, nei mergaitėms. Kaip ir šiuo atveju, galimą meduloblastomos buvimą parodo padidėjusio intrakranijinio slėgio, susidariusio dėl obstrukcinės hidrocefalijos, simptomai (elgesio pokyčiai, vangumas, pykinimas, vėmimas, galvos skausmas). Nors biopsija išlieka auksiniu standartu pagrindžiant naviko diagnozę, tačiau didelę reikšmę meduloblastomos diagnostikoje turi ir radiologiniai tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tyrimas (MRT). Šiais tyrimais galima identifikuoti navikinių masių buvimą užpakalinėje kaukolės dauboje, įvertinti navikinio proceso išplitimą ir apsispręsti dėl gydymo taktikos, taip pat įvertinti operacinio gydymo radikalumą, jau atlikus naviko rezekciją.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

25

Adomaitienė, Irina, Reda Černiauskaitė, Artūras Samuilis, and Robertas Adomaitis. "Prostatos magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo indikacijų ir atlikimo metodikų analizė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose 2006–2014 metais." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 2.2 (February 26, 2015): 271–76. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.044.

Full text

Abstract:

Reikšminiai žodžiai: prostatos vėžys, prostatos vėžio radiologinė diagnostika, multiparametrinis MRT tyrimas. Darbo tikslas. Išanalizuoti prostatos magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo klinikines indikacijas bei atlikimo metodikas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose. Išnagrinėti prostatos magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo taikymo galimybes pacientams tiriamiems: 1) dėl įtariamo prostatos vėžio; 2) tikslinant prostatos vėžio stadiją. Tyrimo medžiaga ir metodai. Retrospektyviai analizuota informacija apie pacientus, kuriems tiriant dėl prostatos vėžio 2006–2014 metais Vilniaus universiteto Santariškių klinikose buvo atliktas prostatos magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas. Naudoti elektroninių ligos istorijų, ambulatorinių kortelių ir Vilniaus universiteto Santariškių klinikų statistinių programų duomenys. Rezultatai. 2006–2014 m. Vilniaus universiteto Santariškių klinikose atlikti 194 prostatos magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai. Stebėta tyrimų daugėjimo tendencija: 2006 metais – 2 tyrimai, 2013 metais – 59 tyrimai, 2014 metais skaičius sumažėjo iki 33 tyrimų. Tyrimus vertino 8 radiologai. Vienam radiologui teko analizuoti nuo 1 iki 26 tyrimų per trejų metų laikotarpį. 125 tyrimai atlikti naudojant multiparametrinę metodiką. Nuo 2012 ir 2014 m. visi tyrimai atlikti šia metodika, 2013 m. – 57 iš 59 tyrimų. Naviko nustatymo ir išplitimo grupėse ketvirtadalio magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų vaizdų informatyvumas buvo mažesnis dėl pobiopsinių pakitimų. Pi-RADS („Prostate Imaging-Reporting and Data System“) sistema pradėta naudoti 2013 m., 2014 m. 55 procentai tyrimų vertinti taikant Pi-RADS sistemą. Prostatos vėžio išplitimui nustatyti atlikta 115 tyrimų, lokaliam recidyvui nustatyti – 51 tyrimas, prostatos vėžiui nustatyti – 22 tyrimai; 6 tyrimų indikacijos nepatikslintos. Per tiriamą laikotarpį 10 tyrimų atlikta pacientams su pirmine neigiama prostatos biopsija, iš jų 4 pacientams po prostatos magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo pakartojus biopsiją nustatyta prostatos karcinoma. Išvados. Naudojant Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centre esamas šiuolaikines technologijas, šis tyrimas galėtų būti efektyviau taikomas prostatos vėžio detekcijai. Reikalingas tarpdisciplininis bendradarbiavimas užtikrinant reikiamą laiko tarpą tarp biopsijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo. Pastebima teigiama tyrimų paskirstymo tarp radiologų tendencija užtikrinant pakankamą tyrimų skaičių vienam specialistui subspecializacijos patirties suformavimui ir tyrimo kokybiškam atlikimui bei įvertinimui. Prostatos multiparametrinio tyrimo metodikos taikymas ir Pi‑RADS sistemos taikymas tyrimui vertinti Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centre atitinka naujausias prostatos MRT tyrimų atlikimo gaires.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

26

Barakauskienė, Aušrinė, Arvydas Laurinavičius, Kęstutis Strupas, Arida Buivydienė, Vitalijus Sokolovas, Marius Paškonis, Jonas Valantinas, and Jonas Jurgaitis. "Ūminio kepenų transplantato atmetimo diferencinė diagnostika iš bioptato." Lietuvos chirurgija 5, no. 4 (January 1, 2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.4.2171.

Full text

Abstract:

Aušrinė Barakauskienė1, Arvydas Laurinavičius1, Kęstutis Strupas2, Arida Buivydienė2, Vitalijus Sokolovas2, Marius Paškonis2, Jonas Valantinas2, Jonas Jurgaitis21 Valstybinis patologijos centras, P. Baublio g. 5, LT-08406 Vilnius2 Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Gastroenterologijos,urologijos ir abdominalinės chirurgijos klinika,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: ausrine.barakauskiene@vpc.lt; jonas.jurgaitis@santa.lt Įvadas / tikslas Atmetimo reakcijos morfologinių parametrų pokyčių tikslus vertinimas gali užtikrinti ligonio gyvenimo kokybę po kepenų transplantacijos. Straipsnio tikslas yra pateikti ūminio kepenų transplantato atmetimo diferencinės diagnostikos iš bioptato literatūros apžvalgą ir pasidalyti savo praktine patirtimi vertinant nulinę kepenų biopsiją bei ūminę (ląstelinę) atmetimo reakciją bioptate. Metodai Straipsnyje apibendrinamos teorinės žinios, įgytos Heidelbergo universiteto Patologijos institute, dalyvaujant Leonardo da Vinčio projekto mokymo programoje „Kepenų transplantacijos įgūdžių tobulinimas“ 2006 m. balandį – birželį. Šios žinios susijusios su kepenų biopsijos taikymo ortotopinėje kepenų transplantacijoje prognozine verte. Straipsnyje pateikiami morfologiniai vaistų sukelti pokyčiai ir apibendrinamas vaistų atsakas į gydymą. Rezultatai Remiantis asmenine patirtimi nurodoma nulinės biopsijos praktinė reikšmė, pateikiama ūminio (ląstelinio) atmetimo morfologinė diagnostika. Aprašomi ir šešiuose paveiksluose pavaizduojami šios reakcijos pagrindiniai komponentai, jų diferencinė diagnostika, nurodomi praktiški laipsniavimo sistemos principai. Išvados Atmetimo reakcija turi būti vertinama kompleksiškai – tai gastroenterologų, chirurgų, imunologų ir patologų komandos darbas. Gebėjimas kompleksiškai įvertinti ir interpretuoti tiek klinikinius, tiek morfologinius pokyčių parametrus gali užtikrinti ligonio gyvenimo kokybę po kepenų transplantacijos. Pagrindiniai žodžiai: ortotopinė kepenų transplantacija, ūminė (ląstelinė) atmetimo reakcija, Banff schema, nulinė biopsija, atmetimo aktyvumo indeksas The differential diagnosis of acute liver allograft rejection in the biopsy Aušrinė Barakauskienė1, Arvydas Laurinavičius1, Kęstutis Strupas2, Arida Buivydienė2, Vitalijus Sokolovas2, Marius Paškonis2, Jonas Valantinas2, Jonas Jurgaitis21 National Centre of Pathology, P. Baublio g. 5, LT-08406 Vilnius, Lithuania2 Kaunas University of Medicine,Insitute for Biomedical Research,Eivenių g. 4, LT-50009 Kaunas, LithuaniaE-mail: ausrine.barakauskiene@vpc.lt; jonas.jurgaitis@santa.lt Background / objective Histological assessment of liver biopsies provides important information for the management of patients undergoing liver transplantation and for the differential diagnosis of other diseases. The aim of the article is to summarize the theoretical knowledge obtained from the University of Heidelberg at the Institute of Pathology participating in the Leonardo da Vinci project “Competence improvement in liver transplantation” in April–Juny 2006, and our own experience to determine acute (cellular) rejection, “time-zero” biopsy. Results There are three main morphological criteria of the rejection activity index to be evaluated: portal tract inflammation, bile duct damage and venous endothelial inflammation. The main histological features of acute (cellular) rejection are described and assessed in six pictures, and a practical approach to the scoring system (Banff scheme) is presented. In addition, there are described morphological changes caused by drugs as a response to treatment. Conclusions The assessment of acute (cellular) rejection should be carried out together with clinicians, surgeons, immunologists and pathologists working in team. The capability to evaluate all the clinical and morphological data in complex ensures the quality of life of the patient after liver transplantation. Key words: liver allograft rejection, acute (cellular) rejection, Banff scheme, “time-zero” biopsy, rejection activity index

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

27

Kovačević, Nina, Eva Drmota, and Sebastjan Merlo. "Vloga limfoscintigrafije in biopsije varovalne bezgavke pri začetnem stadiju raka zunanjega spolovila." Slovenian Medical Journal 90, no. 7-8 (August 30, 2021): 403–9. http://dx.doi.org/10.6016/zdravvestn.3061.

Full text

Abstract:

Rak zunanjega spolovila je redka maligna ginekološka bolezen, ki v Sloveniji prizadene približno 57 žensk na leto. Zasevki v ingvinalno-femoralnih bezgavkah so najpomembnejši napovedni dejavnik pri lokalizirni in pri lokalno napredovali bolezni. V začetnem stadiju bolezni so le-ti prisotni pri 20–30 % bolnic. To pomeni, da 70–80 % žensk po kirurškem zdravljenju nima koristi od ingvinalno-femoralne limfadenektomije, ki je povezana z visoko stopnjo obolevnosti med in po operaciji (okužba in dehiscenca rane, limfedem spodnjega uda). Biopsija varovalne bezgavke pri raku zunanjega spolovila je minimalno invaziven in varen poseg, ki ga je smiselno opraviti pri začetnem stadiju bolezni (FIGO stadij IB in II), pri katerem gre za enožariščni tumor, ki v premeru meri manj kot 4 cm, ni pa kliničnih/radioloških znakov za razsoj bolezni v ingvinalne bezgavke. S tem se zmanjša obolevnost med operacijo in po njej pri ženskah z začetnim stadijem raka zunanjega spolovila.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

28

Giedraitė, Neringa, Justinas Besusparis, Rimantė Čerkauskienė, Jūratė Masalskienė, and Augustina Jankauskienė. "Nauja membranoproliferacinio glomerulonefrito klasifikacija: vaikų atvejai Lietuvoje." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 3.1 (May 18, 2015): 316–20. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.051.

Full text

Abstract:

Reikšminiai žodžiai: membranoproliferacinis glomerulonefritas, inksto biopsija, C3 glomerulopatija, vaikai. Membranoproliferacinis glomerulų pažeidimo tipas charekterizuojamas tipiškais specifiškais pokyčiais glomeruluose. Anksčiau šis pažeidimas buvo klasifikuojamas, remiantis pakitimais, aptinkamais elektrinėje inkstų biopsinės medžiagos mikroskopijoje. Gerėjant žinioms apie komplemento sistemą ir jo disreguliacijos priežastis, pradėta galvoti apie membranoproliferacinio glomerulonefrito (MPGN) klasifikaciją, paremtą imunofluorescenciniu tyrimu. Todėl MPGN buvo išskirtas į 2 grupes: imuninių kompleksų sąlygotas glomerulonefritas (imunokompleksinis glomerulonefritas), atsirandantis dėl padidėjusios imuninių kompleksų cirkuliacijos kraujyje, ir komplemento sąlygotas glomerulonefritas (C3 glomerulopatija), kurį sukelia alternatyvaus komplemento aktyvinimo kelio disreguliacija. Tokia klasifikacija kur kas pranašesnė klinikine prasme, nes yra paremta proceso patogeneze, o tai leidžia kryptingai pasirinkti tolesnius ištyrimo metodus ir, jei įmanoma, taikyti patogenezinį gydymą. Šiame straipsnyje aptariame naująją klasifikaciją ir jos požiūriu apžvelgiame vaikų membranoproliferacinio glomerulonefrito atvejus Lietuvoje per pastaruosius 20 metų.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

29

Balsienė, Eglė, Aušrinė Misevičė, and Vaiva Olekaitė. "REKLINGHAUZENO LIGA OFTALMOLOGIJOJE. KLINIKINIAI ATVEJAI." Health Sciences 31, no. 5 (August 1, 2021): 79–81. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.173.

Full text

Abstract:

Reklinghauzeno liga, dar žinoma kaip 1 tipo neurofibro-matozė, yra dažna autosominiu dominantiniu būdu pavel-dima genetinė liga. Ligą lemia NF1 geno mutacija, tačiau netgi apie pusę atvejų aptinkamos sporadinės mutacijos. Vaikams dažniausiai pasireiškiantys požymiai: balintos kavos dėmės (cafe-au-lait), odos sulenkimų strazdanotumas, Lišo mazgeliai rainelėje bei optinio nervo glioma. Iki 20 proc. sergančiųjų Reklinghauzeno liga stebimos optinio nervo gliomos. Šie dariniai dažniausiai būna gerybiniai, tačiau iki 50 proc. visų atvejų galima agresyvi ligos eiga, sukelianti simptomus ir lemti regos praradimą. Remiantis naujausiais tyrimais, chirurginis gydymas turėtų apsiriboti tumoro biopsija, dėl didelės rizikos operacijos metu netekti regėjimo. Iki 70 proc. atvejų liga neprogresuoja ir išlieka stabili be specifinio gydymo. Šiame straipsnyje apžvelgiami bei palyginami 3 klinikiniai šios ligos atvejai.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

30

Sruogis, Algimantas, Ugnius Mickys, Tadas Petraitis, Edita Kaubrienė, and Feliksas Jankevičius. "Prostatos urotelio karcinoma, diagnozuota atlikus biopsiją. Klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga." Lietuvos chirurgija 3, no. 4 (January 1, 2005): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2005.4.2303.

Full text

Abstract:

Algimantas Sruogis1, Ugnius Mickys2, Tadas Petraitis1, Edita Kaubrienė3, Feliksas Jankevičius11 Vilniaus universiteto Onkologijos institutoUrologijos skyrius,Santariškių g. 1, LT-08661 VilniusEl paštas: sruogis@loc.lt2 Lietuvos nacionalinis patologijos centras3 Vilniaus universiteto Onkologijos institutoIntervencinės echoskopijos irultragarsinės diagnostikos skyrius Tikslas Nustatyti diagnostinius prostatos urotelio karcinomos kriterijus, diferencijuojant urotelio karcinomą, peraugančią šlapimo pūslės kaklelį ir prostatą, nuo prostatos adenokarcinomos, peraugančios šlapimo pūslę. Atvejis Pacientas, 37 metų, trejus metus gydytas nuo lėtinio prostatito. Prostatos sekrete nustačius atipinių ląstelių, įtarus prostatos vėžį, ligonis nusiųstas į VU Onkologijos institutą. Tyrimo pro tiesiąją žarną, cistoskopijos, rentgenologinio, ultragarso ir serumo žymenų tyrimo duomenimis, diddesnių pokyčių nerasta. Atlikus transuretrinę šlapimo pūslės gleivinės biopsiją (TUR) iš šlapimo pūslės sienelių, kaklelio ir šlaplės prostatinės gleivinės, histologiškai nustatyti normalūs urotelio audiniai. Šlapimo citologinis tyrimas buvo neigiamas. Atlikus transrektalinę prostatos biopsiją, diagnozuotas prostatos urotelio navikas, imunohistochemiškai neigiamas PSA (prostatos specifiniam antigenui) ir teigiamas citokeratinams CK8 ir CK HMW. Pacientui buvo atlikta radikali cistoprostatektomija, pašalinti dubens limfmazgiai ir suformuotas šlapimo nuotėkis į ileum segmentą, išvestą į priekinę pilvo sieną (Brycker būdu). Morfologinė diagnozė – prostatos urotelio karcinoma. Taip pat diagnozuota prostatos adenokarcinoma ir prostatos intraepitelinė neoplazija. Po 15 mėnesių PSA lygis buvo 0,2 ng/ml, jokių ligos progresavimo požymių nepasireiškė. Remiantis šiuo klinikiniu atveju straipsnyje apžvelgiama literatūra, aiškinantis prostatos urotelio karcinomos ir adenokarcinomos skirtumus. Išvados Diagnozuojant prostatos urotelio karcinomą reikia vadovautis tam tikrais kriterijais: 1) prostatos urotelio karcinoma turi būti verifikuota makro-, mikroskopiškai ir imunohistocheminiais metodais, 2) neturėtų būti kitų urotelio karcinomos židinių organizme. Būtent prostatos biopsija leidžia patologui nustatyti tikslią diagnozę prieš operaciją. Imunohistocheminis tyrimas padeda atlikti diferencinę diagnostiką. Po operacijos tiriant pašalintus audinius, diagnozė patikslinama histomorfologiškai, naudojant imunohistocheminius tyrimus, net jei ir labai retai nustatoma prostatos urotelio karcinoma. Reikšminiai žodžiai: prostatos vėžys, urotelio karcinoma, prostatos urotelio karcinoma, prostatos biopsija Prostate urothelial carcinoma diagnosed on prostatic needle biopsy. Case report with literature overview Algimantas Sruogis1, Ugnius Mickys2, Tadas Petraitis1, Edita Kaubrienė3, Feliksas Jankevičius11 Vilnius University Institute of Oncology,Urology Department,Santariškių str. 1,LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: sruogis@loc.lt2 Lithuanian National Centre of Pathology3 Vilnius University Institute of Oncology,Radiology Department Objective To establish criteria for the diagnosis of primary urothelial prostate carcinoma after the differential diagnosis including high-grade urothelial carcinoma extending into the bladder neck and prostate versus poorly differentiated prostate adenocarcinoma extending into the bladder. Case report The patient was a 37-year-old man with severe prostatism symptoms, who presented with an atypical seminal vesicles fluid cytological test result. The prostate was also normal by the digital examination, endoscopy, roentgenography, ultrasonography and serum markers. A diagnostic transurethral resection of bladder mucosa, bladder neck specimen revealed normal urothelial tissues. The urine cytological test result was negative. The transrectal biopsy of the prostate revealed an urothelial carcinoma with a negative staining of PSA (prostate-specific antigen) and positive of cytokeratins CK 8 and CK HMW. The patient subsequently underwent radical cystoprostatectomy and pelvic lymphadenectomy with ileal conduit m. Brycker creation. The histological diagnosis was the urothelial carcinoma of the prostate. Also, the prostate showed foci of High Grade PIN and prostate adenocarcinoma. After 15 months the patient has a PSA level of 0.2 ng/mL, no symptoms, no evidence of progression. Based on this case of the urothelial carcinoma of prostate, the literature was reviewed and the morphological differentiation between urothelial carcinoma and adenocarcinoma of the prostate was discussed. Conclusions The diagnostic criteria are the following: (1) the tumor should be a macro-, microscopically and imunohistochemically verified as urothelial carcinoma localized exclusively in the prostate gland; (2) there must be no other primary urothelial carcinoma in the body. These criteria can be readily applied when evaluating surgical resection specimens. With the use of radiologically guided or endoscopically derived biopsies, however, the pathologist is increasingly called upon to make a diagnosis before definitive surgical resection. In these circumstances, the pathologist will often resort to immunostains to help refine the differential diagnosis. Moreover, even when surgical resection specimens are evaluated, immunostains are still used in conjunction with histomorphology to confirm the diagnosis, particularly when a rare entity such as primary urothelial prostate carcinoma is encountered. Keywords: prostate cancer, urothelial carcinoma, prostate urothelial carcinoma, prostatic needle biopsy

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

31

Čas, Sabina, Katja Jakopič Maček, Borut Kobal, Kristina Drusany Starič, Leon Meglič, Matija Barbič, Branko Cvjetićanin, and Mija Blaganje. "Začetni rezultati odstranjevanja varovalnih bezgavk pri kirurškem zdravljenju raka endometrija." Slovenian Medical Journal 88, no. 11-12 (January 9, 2020): 509–16. http://dx.doi.org/10.6016/zdravvestn.2875.

Full text

Abstract:

Izhodišče: Ocena razširjenosti raka endometrija pred operaciji s slikovnimi metodami ni zanesljiva. Od ocene je odvisno, ali naj kirurško zdravljenje vključuje pelvično limfadenektomijo ali ne. Biopsija varovalne bezgavke lahko varno nadomesti radikalno pelvično limfadenektomijo pri bolnicah z nizkim in zmernim tveganjem za ponovitev bolezni.Metode: Od januarja 2016 do junija 2017 je bilo na Ginekološki kliniki v Ljubljani v pregled začetnih kliničnih rezultatov ob uvedbi biopsije v varovalni bezgavki v rutinsko klinično prakso vključenih 35 bolnic. Beležili smo zanesljivost histološke in ultrazvočne ocene pred operacijo ter stopnjo uspešne kirurške detekcije v varovalni bezgavki s cervikalno aplikacijo zelenila indocianin. Vsa odstranjena tkiva so bila poslana na histološko preiskavo z barvanjem po metodi hematoksilin in eozin (H&E).Rezultati: Enostranska uspešnost kirurške detekcije varovalne bezgavke je bila 85,7 % (75–93 %), obojestranska pa 80,0 % (63–92 %). Varovalna bezgavka je bila histološko pozitivna v dveh primerih. Ultrazvočna ocena invazije v miometrij je imela občutljivost 100 % (15,8–100 %) in specifičnost 78,9 % (54,4–93,9 %), ultrazvočna ocena invazije v stromo materničnega vratu pa le 33 % (0,8–90,6 %) občutljivosti in 94,4 % (72,7–99,8 %) specifičnosti. Ocena histološke stopnje diferenciacije je bila po operaciji višja (angl. upgrading) v 5,7 %, nižja (angl. downgrading) pa v 8,6 %.Zaključek: Odstranjevanje varovalne bezgavke omogoča individualnejši pristop k zdravljenju bolnic z rakom endometrija in varnejšo opustitev pelvične limfadenektomije pri bolnicah z nizkim in zmernim tveganjem za ponovitev bolezni. Za dokončno umestitev v smernice zdravljenja bodo v našem prostoru potrebne dodatne izkušnje glede izbire bolnic, sledenja kakovosti kirurške obravnave in nujna uvedba res poadrobnega histološkega pregleda – t. i. ultrastaginga (angl. ultrastaging) odstranjene varovalne bezgavke.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

32

Andreika, Linas, and Vilius Rudaitis. "Pirminis trabekulinis kiaušidžių neuroendokrininis navikas (karcinoidas): klinikinis atvejis." Lietuvos chirurgija 16, no. 3-4 (November 21, 2017): 212–18. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2017.11035.

Full text

Abstract:

Pirminis kiaušidžių neuroendokrininis navikas (karcinoidas) yra labai retai pasitaikanti neoplazija. Skiriami keturi pagrindiniai histologiniai kiaušidžių neuroendokrininių navikų tipai: salelinis (izoliuotas), trabekulinis, struminis ir mucininis. Trabekulinis neuroendokrininis navikas yra vienas rečiausių, nesukelia karcinoidinio sindromo ir pasižymi geru pacientės išgyvenamumu. Mes aprašome 36 metų moters klinikinį atvejį. Atliekant šiai moteriai planinę laparoskopinę dešinės kiaušidės cistektomiją, pastebėtas mažas įtartinas darinys kairėje kiaušidėje ir paimtas bioptatas. Nustatytas kairės kiaušidės geros diferenciacijos trabekulinis neuroendokrininis navikas ir dešinės kiaušidės mucininė cistadenoma. Imunohistocheminio dažymo būdu nustatyti chromogranino A, sinaptofizino žymenys, Ki67 proliferacinis indeksas >5 %. Planine tvarka atlikta chirurginio stadijavimo operacija: laparoskopinė kairė salpingoovarektomija, miomektomija, kairės pusės dubens ir prieaortinė limfonodektomija bei taukinės biopsija. Atlikus histologinį tyrimą navikinių ląstelių nerasta. Nuodugni organų apžiūra operacijos metu leido atsitiktinai nustatyti mažą, bet gyvybei pavojingą neuroendokrininį naviką ir laiku nuodugniai ištirti pacientę. Praėjus vieniems metams po neuroendokrininio naviko diagnozavimo ligos plitimo nenustatyta.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

33

Andreika, Linas, and Vilius Rudaitis. "Pirminis trabekulinis kiaušidžių neuroendokrininis navikas (karcinoidas): klinikinis atvejis." Lietuvos chirurgija 16, no. 3-4 (November 21, 2017): 212. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2017.3-4.11035.

Full text

Abstract:

Pirminis kiaušidžių neuroendokrininis navikas (karcinoidas) yra labai retai pasitaikanti neoplazija. Skiriami keturi pagrindiniai histologiniai kiaušidžių neuroendokrininių navikų tipai: salelinis (izoliuotas), trabekulinis, struminis ir mucininis. Trabekulinis neuroendokrininis navikas yra vienas rečiausių, nesukelia karcinoidinio sindromo ir pasižymi geru pacientės išgyvenamumu. Mes aprašome 36 metų moters klinikinį atvejį. Atliekant šiai moteriai planinę laparoskopinę dešinės kiaušidės cistektomiją, pastebėtas mažas įtartinas darinys kairėje kiaušidėje ir paimtas bioptatas. Nustatytas kairės kiaušidės geros diferenciacijos trabekulinis neuroendokrininis navikas ir dešinės kiaušidės mucininė cistadenoma. Imunohistocheminio dažymo būdu nustatyti chromogranino A, sinaptofizino žymenys, Ki67 proliferacinis indeksas >5 %. Planine tvarka atlikta chirurginio stadijavimo operacija: laparoskopinė kairė salpingoovarektomija, miomektomija, kairės pusės dubens ir prieaortinė limfonodektomija bei taukinės biopsija. Atlikus histologinį tyrimą navikinių ląstelių nerasta. Nuodugni organų apžiūra operacijos metu leido atsitiktinai nustatyti mažą, bet gyvybei pavojingą neuroendokrininį naviką ir laiku nuodugniai ištirti pacientę. Praėjus vieniems metams po neuroendokrininio naviko diagnozavimo ligos plitimo nenustatyta.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

34

Tekoriutė, Paulina, Monika Matuliauskaitė, Aistė Šakalytė, and Laimas Virginijus Jonaitis. "PLATUS KRAUJUOJANTIS SKRANDŽIO PAŽEIDIMAS, PAVARTOJUS NESTEROIDINIŲ VAISTŲ NUO UŽDEGIMO. KLINIKINIS ATVEJIS." Health Sciences 31, no. 1 (February 6, 2021): 59–62. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.012.

Full text

Abstract:

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) yra pagrindinė vaistų grupė, pasižyminti analgetiniu, antipiretiniu bei priešuždegiminiu poveikiu. Nepaisant plataus naudojimo ligų gydymui, NVNU gali sukelti įvairų šalutinį poveikį: neretai paveikiamas virškinamasis traktas. Skrandžio bei dvylikapirštės žarnos peptinės opos (PO) yra dažniausia komplikacija, kuri išsivysto dėl šių vaistų vietinio bei sisteminio poveikio. Kraujavimas iš opos yra dažniausia opaligės komplikacija, pasireiškianti 15-20 proc. pacientų. Straipsnyje pristatomas 63 metų vyro, gydyto dėl ūminio kraujavimo iš skrandžio opos, kurį sukėlė trumpalaikis intensyvus gydymas NVNU, klinikinis atvejis. Praėjus 12 dienų nuo NVNU vartojimo pradžios, pacientui pasireiškė ūmus vėmimas kraujo krešuliais. Atlikus fibroezofagogastroduodenoskopiją (FEGDS), rastas platus, apie 1/3 cirkuliaraus skrandžio spindžio apimantis išopėjimas mažojoje kreivėje ir užpakalinėje sienelėje. Įtartas navikinis skrandžio pažeidimas. Diferencinei diagnostikai paimta biopsija iš opos kraštų. Taikytas medikamentinis gydymas, gautas teigiamas klinikinis efektas. Pacientas išleistas tolesniam ambulatoriniam gastroenterologo stebėjimui ir gydymui.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

35

Rėkutė, Skirmantė, Marius Miglinas, and Laurynas Rimševičius. "DAŽNIAUSI APSINUODIJIMO GRYBAIS SINDROMAI IR INKSTŲ PAŽEIDIMAI." Medicinos teorija ir praktika 22, no. 3 (January 2, 2017): 213–17. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2016.033.

Full text

Abstract:

Reikšminiai žodžiai: grybai, apsinuodijimai, amanitinas, orelaninas, inkstai. Apsinuodijimas grybais yra reta ūminių inkstų ir kepenų pažeidimų priežastis, tačiau gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų ir baigtis mirtimi. Lietuvoje dažniausiai apsinuodijama musmirėmis (Amanita genties grybais) ir nuodingaisiais nuosėdžiais (Cortinarius orellanus), kurie atitinkamai sukelia Amanitino ir Orelano sindromus. Užsienyje nustatyta rabdomiolizės sukeltų mirties atvejų apsinuodijus nuodingąja ūmėde (Russula subnigricans). Apsinuodijus grybais, atsiranda ankstyvųjų simptomų – pykinimas, vėmimas, viduriavimas, arba vėlyvųjų – negrįžtamų inkstų ir kepenų pažeidimų, elektrolitų disbalansas, kvėpavimo ir kardiovaskulinės sistemos pokyčių. Intoksikacijos veikimo mechanizmas siejamas su DNR bei RNR sintezės inhibicija, oksidaciniais ląstelės pažeidimais. Lietuvoje diagnozė remiasi klinika ir surinkta anamneze, užsienyje atliekama inkstų biopsija ir ieškoma histologinių pokyčių. Specifinio gydymo nėra. Efektyviausias gydymas – palaikomasis: agresyvus skysčių atstatymas, elektrolitų balanso palaikymas, gyvybiškai svarbių funkcijų stabilizavimas. Sunkiais atvejais atliekama inkstų ar/ ir kepenų transplantacija. Norint apsaugoti save ir aplinkinius nuo apsinuodijimo grybais, svarbu atpažinti valgomus grybus, tinkamai apdoroti prieš valgant bei riboti vartojamų grybų kiekį.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

36

Kaubrienė, Edita Mišeikytė, and Albertas Ulys. "Spalvinė doplerografija diagnozuojant nečiuopiamus skydliaukės piktybinius mazgus." Lietuvos chirurgija 5, no. 4 (January 1, 2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.4.2173.

Full text

Abstract:

Edita Mišeikytė Kaubrienė, Albertas UlysVilniaus universiteto Onkologijos institutas, Santariškių g. 1, LT-08660 VilniusEl paštas: emkaubriene@yahoo.com Įvadas / tikslas Realaus laiko pilkos skalės ultragarsinio tyrimo duomenys suteikia galimybę įtarti skydliaukės vėžį, o spalvinės doplerografijos vaidmuo diagnozuojant skydliaukės vėžį išlieka neaiškus. Šio darbo tikslas yra nustatyti, ar realaus laiko pilkos skalės ultragarsinis tyrimas ir spalvinė doplerografija gali būti naudinga diagnozuojant piktybinius ir nepiktybinius skydliaukės mazgus. Ligoniai ir metodai Tiriamuoju laikotarpiu atliktos 184 nečiuopiamų skydliaukės mazgų (mazgo skersmuo <1,5 cm) ultragarsu kontroliuojamos plonos adatos aspiracinės biopsijos. Į tyrimą buvo įtraukti tie ligoniai, kuriems diagnozuoti nečiuopiami skydliaukės mazgai turėjo echosemiotinių piktybiškumo požymių. Prieš atliekant ultragarsu kontroliuojamą plonos adatos aspiracinę biopsiją, nečiuopiami skydliaukės mazgai buvo ištirti spalvinės doplerografijos metodu. Šie mazgai pagal vaskuliarizacijos pobūdį sugrupuoti į keturias grupes – nuo avaskulinių mazgų iki mazgų, turinčių intensyvią kraujotaką. Pooperacinis histologinis tyrimas buvo atliktas 85 pacientams. Rezultatai Nečiuopiamų skydliaukės mazgų spalvinės doplerografijos duomenys palyginti su pooperaciniais histologiniais duomenimis. Atlikus 184 nečiuopiamų skydliaukės mazgų ultragarsu kontroliuojamas plonos adatos aspiracines biopsijas, 48 ligoniams pooperaciniu histologiniu tyrimu nustatytas skydliaukės vėžys, 37 atvejais skydliaukės pakitimai buvo nepiktybiniai. Piktybiniams nečiuopiamiems skydliaukės mazgams būdingesnė intranodulinė ir perinodulinė kraujotaka (p = 0,026 pagal 2 kriterijų). Išvada Nečiuopiami piktybiniai skydliaukės mazgai dažniau nei nepiktybiniai būna hipoechogeniniai, tolygios struktūros, turintys intranodulinę ir perinodulinę kraujotaką. Pagrindiniai žodžiai: skydliaukės mazgai, skydliaukės vėžys, ultragarsinis tyrimas, spalvinė doplerografija, ultragarsu kontroliuojama plonos adatos biopsija Color Doppler sonography in the diagnostic of nonpalpable thyroid cancer Edita Mišeikytė Kaubrienė, Albertas UlysInsitute of Oncology, Vilnius University, Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, LithuaniaE-mail: emkaubriene@yahoo.com Background / objective Several gray scale sonographic characteristics have been found to be highly suggestive of thyroid cancer, but the role of color Doppler sonography in the evaluation of a thyroid nodule for malignancy has not been defined. The purpose of this study was to determine whether gray scale and color Doppler sonography can be used to diagnose or exclude malignancy in a thyroid nodule. Patients and methods 184 patients with nonpalpable thyroid nodules (diameter less than 1.5 cm) were studied by means of ultrasound-guided fine-needle aspiration biopsy. Patients were included in the study on the basis of sonographical features implicating a possible malignant nature of nodules. We obtained color Doppler images of nonpalpable thyroid nodules undergoing ultrasound-guided fine-needle aspiration. The color Doppler appearance of nonpalpable thyroid nodule was graded from I for no visible flow through IV for extensive internal flow. Of the studied patients, 85 underwent subsequent surgery with histological examination of obtained specimens. Results Characteristic Doppler-sonographical features of nonpalpable thyroid nodules were analysed taking into consideration their histological form. There were 184 nonpalpable thyroid nodules sampled, of which 48 were malignant (all confirmed at surgery), and 37 were benign. Benign nonpalpable nodules frequently had extranodular blood flow, whereas malignant thyroid nodules frequently had intra- and perinodular blood flow (p = 0.026 of the chi-square test). Conclusions Small nonpalpable malignant thyroid nodules more frequently are visualized as hypoechoic and solid in comparison with non-malignant small thyroid nodules. A characteristic Doppler-sonographical feature of small malignant thyroid nodules is intra- and perinodular blood flow. Key words: thyroid nodules, thyroid cancer, ultrasound, color Doppler sonography, ultrasound-guided fine-neddle aspiration biopsy

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

37

Emeršič, Luka, and Albin Stritar. "Nestabilna brazgotina kot kronična rana in možnost nastanka Marjolinovega ulkusa." Slovenian Medical Journal 89, no. 5-6 (July 13, 2020): 335–40. http://dx.doi.org/10.6016/zdravvestn.2850.

Full text

Abstract:

Marjolinov ulkus (MU) je redka, vendar izjemno agresivna oblika ulcerativnega ploščatoceličnega karcinoma, ki nastane iz kronične rane, najpogosteje po opeklinski poškodbi. Naš cilj je opozoriti na nevarnost maligne preobrazbe nestabilne brazgotine kot kronične rane (nastanek Marjolinovega ulkusa) ter možnosti njenega zdravljenja pri nas ter drugod po svetu. V Univerzitetnem kliničnem centru Ljubljana na Kliničnem oddelku za plastično, rekonstrukcijsko, estetsko kirurgijo in opekline smo v obdobju zadnjih 13 let obravnavali 5 bolnikov, operiranih zaradi nestabilne brazgotine, ki se je izkazovala kot kronična rana. Za potrebe članka smo opravili pregled angleške literature na temo ulceracije nestabilne opeklinske brazgotine. Marjolinov ulkus je epiteliomska sprememba, ki jo je možno preprečiti. Vsaka večja rana, ki se prepusti sekundarnemu celjenju, ima potencial za razvoj v kronično rano, ki lahko ulcerira in vodi v maligno spremembo. Še posebej moramo biti pozorni pri opeklinskih ranah ter brazgotinah. Če se pojavi kronična rana, je potrebna biopsija in kasnejše zdravljenje. Uspešnost zdravljenja je bila največja, kadar se je rana obravnavala, še preden se je preobrazila.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

38

Đorđević, Gordana, and Danica Galešić Ljubanović. "Banff klasifikacija patohistologije bubrežnih presadaka." Medicina Fluminensis 56, no. 4 (December 1, 2020): 468–74. http://dx.doi.org/10.21860/medflum2020_245227.

Full text

Abstract:

Do ranih 1990-ih nije postojala standardizirana međunarodna klasifikacija biopsija bubrežnih presadaka. To je rezultiralo značajnom heterogenošću patohistoloških nalaza između različitih centara. Skupina nefropatologa, nefrologa i transplantacijskih kirurga napravila je u Banffu (Alberta, Kanada) 1991. prvi klasifikacijski sustav histoloških promjena u transplantiranom bubregu koji je pružio smjernice za patohistološku i kliničku dijagnozu te omogućio usporedbu između istraživačkih i kliničkih studija za dijagnozu, liječenje i ishod transplantiranih bubrega. Bio je to početak danas općeprihvaćene Banff klasifikacije. Navedeni eksperti nastavili su se sastajati svakih nekoliko godina te su Banff klasifikaciju prilagođavali i mijenjali u skladu s najnovijim spoznajama. Cilj rada je prikazati Banff klasifikaciju bubrežnih presadaka kroz njenu povijest od početaka do posljednjeg izvještaja. Dijagnostička procjena patologije bubrežnih presadaka uvelike je poboljšana, kvantificirana i klinički dokazana, ali mnoga pitanja još treba proučiti. Trenutne preporuke se i dalje klinički vrednuju, a izvještaj o tome i nove teme bit će raspravljeni na jubilarnom sastanku o tridesetoj godišnjici Banff susreta 2021. godine u gradu Banffu iz kojega je klasifikacija i potekla.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

39

Uljanionok, Diana, Dominyka Juodytė, and Aivaras Grybas. "Inkstų šviesių ląstelių karcinoma nėštumo metu: klinikinis atvejis." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 3.2 (June 10, 2015): 456–58. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.072.

Full text

Abstract:

Reikšminiai žodžiai: nėštumas, inkstų karcinoma, vėžys, nefrektomija. Tikslas. Pristatyti pacientę, kuriai nėštumo metu pagal klinikinius simptomus, laboratorinius ir radiologinius tyrimus įtarta, o vėliau histologiniu tyrimu patvirtinta inkstų šviesių ląstelių karcinomos diagnozė. Supažindinti su šios ligos eiga, diagnostikos ir gydymo galimybėmis nėštumo metu. Medžiaga ir metodai. Pristatomas klinikinis atvejis – 36 metų nėščia pacientė, pirmakartė, esant 22 savaičių nėštumui, hospitalizuota į VšĮ Vilniaus miesto klinikinę ligoninę, Urologijos skyrių, dėl kraujavimo iš šlapimo takų, skausmo kairėje apatinėje juosmens srityje ir ultragarsiniu tyrimu rasto darinio inkste. Rezultatai. Remiantis klinikiniais simptomais, laboratorinių ir instrumentinių tyrimų rezultatais nustatytas 5,9 cm kairiojo inksto navikas. 23-čią nėštumo savaitę atlikta radikali nefrektomija. Histologinis tyrimas patvirtino inkstų šviesių ląstelių karcinomos diagnozę. Pooperacinė ir nėštumo eiga sklandi, gimė sveikas naujagimis. Išvados. Radikali nefrektomija yra saugus ir efektyvus nėščiųjų inkstų vėžio gydymo metodas. Patvirtinus inksto naviko diagnozę nėštumo metu, pasirenkant gydymo taktiką svarbu įvertinti naviko dydį, riziką motinai ir vaisiui, naviko klinikinę išraišką, esant reikalui, gali būti atlikta naviko biopsija. Gydymo planą turi sudaryti multidisciplininė gydytojų komanda.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

40

Steponavičiūtė, Kristina, Ernesta Mačionienė, Laimutė Jurgauskienė, and Marius Miglinas. "PACIENTŲ PO INKSTO TRANSPLANTACIJOS ANTIKŪNŲ PRIEŠ ŽMOGAUS LEUKOCITŲ ANTIGENUS KORELIACIJA SU LABORATORINIŲ IR HISTOLOGINIŲ TYRIMŲ DUOMENIMIS." Medicinos teorija ir praktika 22, no. 3 (January 2, 2017): 223–27. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2016.035.

Full text

Abstract:

Reikšminiai žodžiai: anti-ŽLA antikūnai, inksto transplantato atmetimas, Luminex technologija. Įvadas. Ūminis inksto transplantato atmetimas diagnozuojamas remiantis Banff kriterijais, į kuriuos įtraukti donorui specifiniai antikūnai ir histologiniai radiniai. Antikūnai prieš žmogaus leukocitų antigenus (anti-ŽLA antikūnai), tarp jų ir donorui specifiniai antikūnai, nustatomi Luminex technologija, kuri Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose (VUL SK) pradėta taikyti 2012 m. Mūsų atlikto tyrimo tikslas yra įvertinti anti-ŽLA antikūnų ryšį su histologiniais radiniais bei paanalizuoti gydymo taktikos parinkimą atsižvelgiant į imunologinio ir histologinio tyrimo rezultatus pacientams po inksto transplantacijos. Tyrimo medžiaga ir metodai. Atliktas retrospektyvinis tyrimas VUL SK. Tiriamųjų grupę sudarė 65 pacientai, kuriems 2014– 2015 m. atlikta inksto transplantato biopsija bei imunologinis tyrimas (Luminex, kryžminės dermės mėginys limfocitotoksiniu arba tėkmės citometrijos metodu) biopsijos metu. Į tyrimą pagal šiuos kriterijus įtrauktos 89 biopsijos. Rezultatai. Iš 89 histologinių tyrimų gauti atsakymai: norma – 1 (1,1 proc.), transplantato atmetimas – 39 (43,8 proc.), lėtinė nefropatija/glomerulopatija – 20 (22,5 proc), kita – 29 (32,6 proc.). Iš visų imunologinių tyrimų 46 buvo atlikti atrankine Luminex techologija (iš jų 32 (69,6 proc.) buvo teigiami), 24 – specifiškumo Luminex technologija (iš jų 21 (87,5 proc.) buvo teigiamas). Luminex teigiamoje grupėje histologiniai rezultatai pasiskirstė taip: ptc0 – 65 proc., ptc1 – 29,3 proc., ptc2 – 4,9 proc. (Luminex neigiamoje – ptc0 – 76,9 proc., ptc1 – 23,1 proc., ptc2 – 0 proc., p > 0,05); g0 – 61 proc., g1 – 29,3 proc., g2 – 7,3 proc., g3 – 2,4 proc. (Luminex neigiamoje grupėje – g0 – 84,6 proc., g1 – 15,4 proc., g2 and g3 – 0 proc., p > 0,05). Esant žymiam C4d teigiamumui (> 51 proc.), visais atvejais tiriant Luminex technologija gautas teigiamas atsakymas. GFG biopsijos metu nuo bazinio GFG Luminex teigiamoje grupėje vidutiniškai sumažėjo 2,8 ± 10,3 ml/min/1,73 m2, o Luminex neigiamoje grupėje vidutiniškai padidėjo 2,0 ± 12,2 ml/min/1,73 m2. GFG 3 mėn. po biopsijos Luminex teigiamoje grupėje vidutiniškai padidėjo 10,6 ± 24,3 ml/min/1,73 m2, o Luminex neigiamoje grupėje vidutiniškai padidėjo 6,8 ± 24,3 ml/min/1,73 m2 (p > 0,05). Papildomas imunosupresinis gydymas Luminex teigiamoje ir Luminex neigiamoje grupėse skirtas atitinkamai 53,7 proc. ir 38,5 proc. pacientų (p = 0,263), taip pat 92,1 proc. pacientų, kuriems histologiškai rastas atmetimas, ir 28 proc., kuriems atmetimo nerasta (p = 0,000). Išvados. Nors ir negauta statistiškai reikšmingo skirtumo, pastebima tendencija, jog Luminex teigiamoje grupėje dažniau nustatytas glomerulitas, peritubulinis kapiliaritas bei C4d teigiamumas. Papildomas imunosupresinis gydymas pacientams skirtas labiau atsižvelgiant į histologinius radinius nei į imunologinio tyrimo rezultatus.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

41

Kurlavičius, Domas, and Diana Lukaševič. "KLINIKINIS ATVEJIS: AR TAI KALCIFILAKSIJA?" Medicinos teorija ir praktika 21, no. 4.2 (November 10, 2015): 725–27. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.115.

Full text

Abstract:

Kalcifilaksija arba kalceminė ureminė arteriolopatija (CUA) yra charakterizuojama kaip sisteminė arteriolių medijos kalcifikacija, dažniausiai išsivystanti pacientams, sergantiems galutinės stadijos lėtine inkstų liga. Nors tai gana reta patologija, pastaruoju metu dėl pagerėjusio ankstyvų klinikinių požymių ir rizikos veiksnių nustatymo vis dažniau laiku diagnozuojama. Kalcifilaksijos patogenezė yra nevisiškai aiški. Hiperfosfatemija, nutukimas, moteriška lytis, hiperkoaguliacinės būklės, hipoalbuminemija, medikamentų vartojimas (varfarinas, kalcio turintys fosfato surišikliai, vitamino D analogai, sisteminiai gliukokortikoidai, geležis) – rizikos veiksniai, kurie gali skatinti kalcifilaksijos vystymąsi. Klinikiniai simptomai – livedo reticularis ir/ar violetiniai skausmingi poodiniai mazgeliai, kurie gali išopėti (iki išeminių ir nekrotinių opų). Pažeidimai dažniausiai lokalizuojasi tose vietose, kur gausu riebalinio audinio: ant pilvo, sėdmenų ir šlaunų. Nėra specifinių diagnostinių laboratorinių tyrimų diagnozuoti kalcifilaksiją. Nesant kontraindikacijų, rekomenduojama opos biopsija, kurioje, esant kalcifilaksijai, pastebima arterijų okliuzija ir kalcifikacija, paneigianti vaskulito diagnozę. Kaulų skenavimas ir radiografinis mamografinis metodai yra neinvazyvūs diagnostiniai tyrimai, kurie gali padėti patikslinti diagnozę. Specifinio kalcifilaksijos gydymo nėra. Gydymas dažniausiai yra multifaktorinis ir apima įvairius metodus. Šiame straipsnyje yra pateikiamas 12 metų dėl abipusės nefrektomijos dializuojamos 66 metų pacientės klinikinis atvejis, kuriai prieš 2–3 mėnesius ant rankų ir kojų atsirado niežtinčių opelių.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

42

Vaičaitė, Laurita, Kotryna Valiukaitė, and Justina Rugieniūtė. "KLINIKINIŲ SIMPTOMŲ REIKŠMĖ DIAGNOZUOJANT STOROSIOS ŽARNOS PAKITIMUS." Health Sciences 30, no. 4 (August 8, 2020): 50–52. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.094.

Full text

Abstract:

Storosios žarnos (kolorektalinis) vėžys yra trečias pagal dažnį onkologinis susirgimas pasaulyje, nors vystymosi eiga dažniausiai lėta, trunkanti dešimtmečius. Ankstyva storosios žarnos pakitimų diagnostika yra pagrindinis gydymo sėkmę lemiantis veiksnys. Nėra vieno specifinio klinikinio simptomo, būdingo storosios žarnos vėžiui. Dalis pacientų, kuriems nustatomi storosios žarnos pakitimai, neturi jokių nusiskundimų. Tiksliausias tyrimas, kurio metu nustatomi storosios žarnos dariniai ir paimama biopsija histologiniam ištyrimui, yra kolonoskopija. Šiame tyrime trumpai apžvelgiami pacientų, kuriems kolonoskopijos metu rasti storosios žarnos pakitimai, dažniausi nusiskundimai ir jų ryšys su nustatytais pakitimais. Tyrimo metodai. LSMU ligoninės Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikoje atliktas retrospektyvinis tyrimas. Analizuoti pacientų, kuriems 2017-2018 m. atlikta kolonoskopija ir rasta neoplazinių pakitimų, ambulatorinių kortelių duomenys. Statistinė analizė atlikta naudojant Microsoft Excel 2010 ir IBM SPSS 25.0 programų paketus. Kiekybiniai duomenys pateikti kaip vidurkis, standartinis nuokrypis, reikšmės minimumas ir maksimumas. Kokybinių duomenų palyginimui naudotas chi (χ2) kriterijus. Statistinės hipotezės tikrintos naudojant Mann Whitney U kriterijų. Duomenys laikyti statistiškai reikšmingais, kai reikšmingumo lygmuo p<0,05. Rezultatai. Nespecifinių gastrointestinalinių nusiskundimų turintiems pacientams dažniau nustatomas pažengęs onkologinis procesas, nei simptomų neturintiems. Trečdaliui asimptominių pacientų nustatomas piktybinis storosios žarnos navikas, todėl kolonoskopijos negalima laikyti pertekliniu tyrimu.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

43

Mažeikaitė, Ieva, Gintarė Kumžaitė, and Danutė Povilėnaitė. "MIKROSKOPINIS POLIANGITAS. KLINIKINIS ATVEJIS." Medicinos teorija ir praktika 22, no. 2 (May 13, 2016): 189–92. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2016.029.

Full text

Abstract:

Reikšminiai žodžiai: mikroskopinis poliangitas, ANCA, aortos aneurizma, širdies tamponada. Pristatome klinikinį atvejį 68 m. moters, kuri pirmą kartą kreipėsi į gydytojus 2003 m. dėl nepastovių, migruojančių sąnarių skausmų. 2008 m. dėl inkstų funkcijos sutrikimo atlikta biopsija, nustatytas židininis pusmėnulinis sklerozuojantis glomerulonefritas, asocijuotas su antineutrofilinių citoplazminių antikūnų (angl. antineutrophil cytoplasmic autoantibodies) buvimu. Diagnozuotas mikroskopinis poliangitas, paskirta prednizolono ir ciklofosfamido pulsterapija. Praėjus keturiems mėnesiams po prednizolono nutraukimo, atsirado plaštakų ir kelių sąnarių skausmai. Skirtas gydymas prednizolonu, azatioprinu, fosinopriliu (hipertenzijos korekcijai), vaistų dozės buvo koreguojamos atsižvelgiant į ligos eigą ir inkstų funkcijos rodiklius. 2014 m. diagnozuota antrinė sensomotorinė distalinė galūnių polineuropatija. 2015-05-10 pacientė kreipėsi dėl stiprių nugaros skausmų, kurie prasidėjo prieš 3 mėnesius. Įtarus aortos aneurizmą, atlikta krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos angiografija, nustatyta aortos kylančiosios dalies aneurizma be disekacijos požymių ir daugybiniai kompresiniai slankstelių lūžiai (krūtininiai 6–10, 12). Dėl sunkios būklės kardiochirurginė intervencija kontraindikuotina. 2015-05-11 diagnozuotas galvos smegenų infarktas, somnolencija, lengva tetraparezė. 2015-06-04 nustatyta kairės kojos ūminė giliųjų venų trombozė. 2015- 06-23 plyšo kylančiosios aortos aneurizma, susidarė hemoperikardas ir išsivystė širdies tamponada, gaivinimo priemonės neefektyvios – konstatuota pacientės mirtis. Šiame straipsnyje pateikiame klinikinio atvejo analizę – pacientės, sergančios mikroskopiniu poliangitu, kuris pasireiškė sunkiomis ir retomis komplikacijomis.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

44

Kubiliūtė, Dainora, Elita Gruodytė, Agnė Čerkauskaitė, and Arvydas Laurinavičius. "FABRY LIGA: KLINIKINIS ATVEJIS IR LITERATŪROS APŽVALGA." Medicinos teorija ir praktika 22, no. 4 (January 10, 2017): 382–88. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2016.062.

Full text

Abstract:

Reikšminiai žodžiai: Fabry liga, lizosomų kaupimo liga, lėtinė inkstų liga, pakaitinė fermentų terapija. Fabry liga – tai reta su X chromosoma paveldima liga, lemianti lizosomų fermento alfa-galaktozidazės A trūkumą, dėl kurio įvairiose kūno ląstelėse kaupiasi nesuskaldyti glikosfingolipidai. Tai antra pagal dažnumą lizosomų kaupimo liga, pasireiškianti 1:40 000–1:117 000 vyrų. Liga progresuoja pažeisdama daugelį organų: inkstus, širdį, smegenis, akis, todėl reikalingas daugelio sričių specialistų įvertinimas ir pastabumas. Progresuojantis substratų atsidėjimas audinių ląstelėse pamažu blogina organo veiklą iki visiško veiklos nepakankamumo. Ankstyva ligos diagnozė ir laiku pradėtas gydymas labai svarbus aspektas siekiant suvaldyti ligą. Specifinis gydymas pakaitine fermentų terapija gali užkirsti kelią komplikacijoms atsirasti ar sulėtinti ligos progresavimą. Lietuvoje nustatyta 14 šios ligos atvejų, keturiems taikoma pakaitinė fermentų terapija. Norime pristatyti vieną naujausių ligos atvejų, nustatytų Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Nefrologijos skyriuje. 32 metų vyrą nespecifiniai simptomai vargino keletą metų, tačiau radus pakitimų šlapime, buvo įtarta genetinė nefropatija, todėl atlikta inksto biopsija. Morfologiniai pakitimai inkstų biopsijoje buvo panašūs į Fabry ligą, todėl pacientas išsiųstas į Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Retų ligų koordinavimo centrą. Atlikus papildomus genetinius tyrimus, pacientui patvirtinta Fabry liga, paskirta pakaitinė fermentų terapija Algalzidaze alfa.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

45

Gašparini, Dora, and Marija Kaštelan. "Uspješno liječenje pityriasis lichenoides et varioliformis acuta u pacijenta s kroničnom hiperuricemijom." Medicina Fluminensis 55, no. 4 (December 1, 2019): 370–75. http://dx.doi.org/10.21860/medflum2019_227122.

Full text

Abstract:

Cilj: Prikazati slučaj pacijenta s pityriasis lichenoides et varioliformis acuta, s predstavljanjem dijagnostičkih i terapijskih izazova ovog kliničkog entiteta. Prikaz slučaja: Tridesetogodišnji pacijent upućen je na Kliniku za dermatovenerologiju zbog kožnih promjena popraćenih svrbežom u trajanju od mjesec i pol dana. Crvene papule i papulokruste bile su prisutne na trupu, gornjim i donjim ekstremitetima, no na gornjim i donjim ekstremitetima bile su brojnije i jače izražene nego na trupu. Pacijent je naveo da je povremeno uzimao febuksostate za liječenje kronične hiperuricemije tijekom posljednje četiri godine. Započeta je lokalna terapija kombinacijom betametazona i gentamicina te peroralnim desloratadinom. U krvnoj slici uočene su neutropenija, povišene vrijednosti kolesterola lipoproteina niske gustoće i povišene vrijednosti urata. Učinjena je biopsija kožne promjene, a pacijentu je preporučen doksiciklin uz nastavak liječenja betametazonom i gentamicinom. Patohistološki nalaz opisivao je ulcerirani epidermis s edemom, granulacijskim tkivom i ekstravazacijom eritrocita u dnu ulceracije. Prema bazi ulceracije i subepidermalno nalazili su se infiltrati limfocita i histiocita, a epidermis je na rubovima ulceracije bio nepravilno hiperplastičan s izraženom spongiozom. Time je potvrđena dijagnoza pityriasis lichenoides et varioliformis acuta. Po završetku liječenja doksiciklinom došlo je do potpune regresije kožnih promjena i sniženja vrijednosti urata. Zaključci: U pacijenata s dijagnozom pityriasis lichenoides et varioliformis acuta potreban je povećan oprez u dijagnosticiranju i liječenju te redovito praćenje stanja zbog širokog spektra diferencijalnih dijagnoza i mogućnosti postavljanja krive dijagnoze. Nužna su daljnja istraživanja o etiopatogenetskoj osnovi ove bolesti s ciljem upotrebe tih znanja u uspješnijem liječenju.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

46

Gricius, Kastytis, and Laima Griciūtė. "Kriptorchizmas ir sėklidžių vėžys." Lietuvos chirurgija 7, no. 1-2 (January 1, 2009): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2009.1.2135.

Full text

Abstract:

Kastytis Gricius, Laima GriciūtėVilniaus universiteto Vaikų ligoninė, Santariškių g. 7, LT-08406 VilniusVilniaus universiteto Onkologijos institutas, Santariškių g 1, LT-08660 Vilnius Kriptorchizmas yra svarbi klinikinė problema todėl, kad su juo susijusi padidėjusi sėklidės vėžio rizika ir sumažėjęs vaisingumas. Kriptorchizmo etiologija ir plėtojimosi mechanizmai kol kas neaiškūs. Tai yra daugiafaktorinė patologija. Su kriptorchizmu siejamos hipotaliamo – konkorėžinės liaukos – gonadų ašies anomalijos. Įrodyta hormonų įtaka nusileidžiant sėklidėms į kapšelį. Svarbiausi kriptorchizmo rizikos veiksniai: mažas naujagimio svoris ir vyresnis motinos amžius. Kiti įtariami vidiniai ir išoriniai veiksniai diskutuotini. Padidėjusios sėklidės vėžio rizikos nebenustatoma, jei kriptorchizmas sėkmingai pašalintas iki vienuoliktos metų. Orchidopeksijos metu atliekama biopsija, atrodo, yra didelės sėklidės vėžio rizikos veiksnys, todėl patariama ją atlikti tik kliniškai įtartinais atvejais. Reikšminiai žodžiai: kriptorchizmas, sėklidės vėžys, kriptorchizmo ir vėžio rizikos veiksniai, gydymas Cryptorchismus and testicular cancer Kastytis Gricius, Laima GriciūtėChildren’s hospital of Vilnius university, Santariškių str. 7, LT-08406 Vilnius, LithuaniaOncology Institute of Vilnius University, Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, Lithuania Cryptorchidism is important clinical problem with an increased risk of testicular cancer and reduced fertility. Aethiology of cryptorchidism as well as exact mechanisms remain obscure. Evidently aethiology is multifactorial. Abnormal action of hypothalamo – pituitary – gonadal axis is associated with cryptorchidism outcome. Important role of hormones in testicular descent was proven. The main risk factors of cryptorchidism are low birthweight and higher maternal age. Other internal and external risk factors are under discussion. No increased risk of testicular cancer was observed among men whose cryptorchidism had been successfully resolved by their 11th birtday. Biopsy performed during orchidopexy seems to be strong risk factor for testicular cancer, it should be advised in doubtful cases only. Keywords: cryptorchismus, testicular cancer, risk factors, treatment

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

47

Janušonytė, Henrieta. "GIMDOS APVALIOJO RAIŠČIO ENDOMETRIOZĖ. KLINIKINIS ATVEJIS." Health Sciences 31, no. 3 (May 24, 2021): 93–97. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.087.

Full text

Abstract:

Endometriozė − tai liga, kuri apibūdinama kaip funcinių endometrinių liaukų ir stromos egzistavimas už gimdos ribų. Šios patologijos paplitimas tarp vaisingo amžiaus moterų yra apie 10 – 20 proc., dažniausiai pasireiškiantis dubens organuose, ypač kiaušidėse ir dubens pilvaplėvėje. Iš visų endometrioze sergančių moterų tik apie 0,6 proc. pasireiškia ši patologija kirkšnies srityje, dar rečiau ji būna ant gimdos apvaliojo raiščio. Dėl tokio mažo paplitimo, kirkšnies endometriozė dažnai esti nepastebėta arba painiojama su kita patologija. Būdingiausi simptomai yra palpuojamas darinys kirkšnies srityje, skausmas jo vietoje, sustiprėjantis menstruacijų metu. Šiame darbe aprašomas šios retos endometriozės formos klinikinis atvejis ir pateikiama susijusios literatūros apžvalga, norint atkreipti dėmesį, jog atliekant diferencinę diagnostiką, esant dariniui kirkšnyje, reiktų nepamiršti ir kirkšninės endometriozės. Pristatomas 31 metų moters, kuri skundėsi stipriu skausmu dešinės kirkšnies srityje, klinikinis atvejis. Skausmas sustiprėdavo menstruacijų metu. Moters teigimu, skausmas kirkšnyje truko apie 5 mėnesius. Pajutusi šį simptomą, pati atliko dešinės kirkšnies apčiuopą ir užčiuopė darinį. Iš pradžių skausmas buvo epizodinis, tačiau pastarąjį mėnesį tapo nuolatiniu. Prieš metus šalinta kiaušidės cista. Moteris negimdžiusi. Buvo atliktas ultragarsinis tyrimas. Gaktinės srities pilvo sienoje rastas 9x26x21 mm dydžio hipogeniškas, nehomogeniškas, vaskuliarizuotas darinys. Padaryta išvada, jog tai dešinės kirkšnies endometrioma. Atlikta endometriomos ekscizija ir biopsija. Nustatyta, jog endometrioma išplitusi ant gimdos apvaliojo raiščio. Histopatologinis tyrimas patvirtino endometriozės diagnozę. Endometriozė dažnai painiojama su kitomis patologijomis, pavyzdžiui, kirkšnies išvarža, todėl neretai nediagnozuojama. Jeigu vaisingo amžiaus moteriai apčiuopiamas darinys kirkšnyje, net jeigu pacientė ir nejaučia tokių simptomų, kaip skausmas kirkšnies srityje, reikia atkreipti dėmesį, jog tai gali būti endometrioma ir atlikti reikiamus tyrimus. Tai gali būti ultragarsinis ar magnetinio rezonanso tyrimas, tačiau patvirtinimui būtinas histologinis ištyrimas. Gali būti skiriamas medikamentinis, konservatyvusis gydymas arba radikali operacija.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

48

Arcos, Leopoldo. "Biopsia plural por punción." Revista Ecuatoriana de Medicina y Ciencias Biológicas 18, no. 1 (August 8, 2017): 19–25. http://dx.doi.org/10.26807/remcb.v18i1.157.

Full text

Abstract:

Presentamos el estudio de 107 pacientes con patología pulmonar de etiología variada, que presentaban derrame pleural como parte de sus manifestaciones clínicas. En estos pacientes se realizaron un total de 121 biopsias pleurales por punción y al mismo tiempo, tomamos muestra de líquido pleural para análisis química, citológica y bacteriológica. Destacamos que la biopsia permitió el diagnostico de tuberculosis en el 83,7% cáncer 76,9% ros 81,8% de las biopsias estudiadas. Hacemos notar que el porcentaje de éxito para obtener los diagnósticos sube cuando se realizan conjuntamente biopsia y estudio del líquido pleural. Creemos que el procedimiento es inocuo y de gran valor diagnóstico, por lo que recomendamos su uso en centros donde se tenga la infraestructura necesaria para realizarlo

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

49

Cerquera-Cleves, Diana María, Wilfredo Donoso-Donoso, and Giancarlo Buitrago-Gutiérrez. "Estudio de concordancia entre los resultados de la puntuación de Gleason de biopsias de próstata y los de la prostatectomía radical en pacientes con cáncer de próstata localizado." Revista de la Facultad de Medicina 67, no. 3 (July 1, 2019): 209–14. http://dx.doi.org/10.15446/revfacmed.v67n3.69697.

Full text

Abstract:

Introducción. Existen diferencias entre la concordancia de la puntuación de Gleason en biopsias prostática y la patología final.Objetivos. Determinar la concordancia de las puntuaciones de Gleason obtenidas por biopsia de próstata y por prostatectomía radical (PR) en un hospital de IV nivel en Bogotá D.C., Colombia.Materiales y métodos. Estudio retrospectivo de pruebas diagnósticas realizado en un hospital de alta complejidad de Bogotá D.C. Fueron resisados los resultados de las PR y las biopsias prostáticas, clasificando los pacientes según D’Amico y la división por grupos realizada por patólogos. La concordancia diagnóstica se determinó mediante la estimación del coeficiente de Kappa ponderado.Resultados. Se incluyeron 180 pacientes con promedio de edad de 61 años. La exactitud diagnóstica de la puntuación de Gleason dada por biopsia fue de 52%, con supraestadificación del 34% y subestadificación del 14%. El índice Kappa ponderado entre la puntuación de Gleason de la biopsia prostática y la PR fue de 0.37 (p=0.000), y por grupos de 0.4 (p=0.000), con concordancia aceptable para la muestra.Conclusiones. La concordancia de la biopsia de próstata con la PR es baja con tendencia a la supraestadificación, lo que podría tener un impacto negativo en el manejo de los pacientes con cáncer de próstata localizado.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

50

Martínez Baquero, Diana Lucía, and Lina Eugenia Jaramillo Barberi. "La biopsia hepática en niños, experiencia de 5 años en un hospital pediátrico colombiano." Revista Colombiana de Gastroenterología 30, no. 1 (March 30, 2015): 46. http://dx.doi.org/10.22516/25007440.21.

Full text

Abstract:

Objetivo: evaluar la distribución por frecuencia de las enfermedades hepáticas que justificaron el estudio por biopsia en pacientes pediátricos colombianos. Metodología: se evaluaron las biopsias de hígado realizadas durante 5 años en un hospital pediátrico y se agruparon las enfermedades hepáticas por diagnóstico y edad. Resultados: se encontraron 182 estudios histopatológicos de 168 pacientes, 14 de ellos contaban con 2 procedimientos; 53,6% fueron niños y 46,4%, niñas. El grupo de edad con más biopsias fue el de los lactantes menores y la colestasis fue en ellos la indicación más frecuente del estudio. Los grupos de enfermedades más diagnosticadas fueron los procesos inflamatorios (30,2%), las anormalidades de la vía biliar (26,4%), las enfermedades tumorales (14,9%) y los trastornos metabólicos/de depósito (9,3%). Los porcentajes restantes correspondieron a entidades infrecuentes y biopsias normales. Conclusión: la biopsia hepática es una herramienta útil y práctica en el diagnóstico de la enfermedad hepática pediátrica cuando se combina con datos clínicos y de laboratorio. En nuestro estudio, los procesos inflamatorios, las anormalidades de la vía biliar y las enfermedades tumorales fueron las categorías más diagnosticadas.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

Journal articles on the topic 'Biopsija'

Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles