To see the other types of publications on this topic, follow the link: Branduolinė.

Journal articles on the topic 'Branduolinė'

Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles

Select a source type:

Consult the top 49 journal articles for your research on the topic 'Branduolinė.'

Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.

You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.

Browse journal articles on a wide variety of disciplines and organise your bibliography correctly.

1

Janiūnienė, Eglė, Agnė Ulytė, Jūratė Dementavičienė, and Jurgita Valaikienė. "RADIOLOGINĖ PAMATO BRANDUOLIŲ POKYČIŲ DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA." Medicinos teorija ir praktika 22, no. 1 (January 11, 2016): 110–18. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2016.016.

Full text
Abstract:
Reikšminiai žodžiai: pamato branduoliai, magnetinio rezonanso tomografija, kompiuterinė tomografija, diferencinė diagnostika. Pamato branduoliai – simetriškos požievinės giliosios pilkosios medžiagos sankaupos galvos smegenyse, sudarančios ekstrapiramidinės sistemos pagrindą. Pagrindiniai pamato branduoliai yra uodeguotasis (nucleus caudatus) ir lęšinis (nucleus lentiformis), kurį sudaro kiautas (putamen) ir blyškusis kamuolys (globus pallidus). Pagrindinė pamato branduolių funkcija yra valingų judesių atlikimo (pradžios, amplitudės, greičio) kontrolė. Dėl to jų pažeidimas įprastai pasireiškia hipokinezija arba hiperkinezija. Esant dideliam pažeidimui, pastebimi ir kiti mažiau specifiški simptomai – nuo sąmonės sutrikimo iki komos. Šiame straipsnyje apžvelgiame pamato branduolių kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos vaizdus normos ir dažniausių, mažiau žinomų bei išskirtinių patologijų atvejais. Aprašomos patologijos ir būklės iliustruojamos pavyzdžiais iš Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų radiologinių vaizdų archyvo. Kompiuterinės tomografijos vaizduose pamato branduoliai yra izodensiniai smegenų žievės atžvilgiu, magnetinio rezonanso tomografijos sekose – izointensiniai smegenų žievės atžvilgiu. Blyškiojo kamuolio signalo intensyvumas gali būti kiek mažesnis nei kiauto. Senyvo amžiaus žmonėms dažnas normalus radinys yra hiperintensinis pamato branduolių T1, hipointensinis T2 sekos signalas, atsirandantis dėl fiziologinės kalcifikacijos ir geležies kaupimo. Signalo pokyčius taip pat gali sukelti hipoksija (pvz., hipoksinė išeminė encefalopatija arba apsinuodijimas anglies monoksidu), metabolinės ligos (hipoglikemija, hiperbilirubinemija, Leigh ir Vilsono ligos), mielino pažeidimas (Canavan liga, Krabbe lizosominė kaupimo liga, ekstra-pontinė mielinozė) ir kitos būklės (Wernicke encefalopatija, Creutzfeldt-Jakob liga, pirminė smegenų limfoma, smegenų toksoplazmozė ir kt.). Vienpusiai pokyčiai dažniau reiškia vietinį pažeidimą – insultą, tačiau taip pat gali būti neketoninės hiperosmosinės hiperglikemijos sindromo, Rasmuseno encefalito atvejais. Gali būti ir išimčių – vienpusiu pažeidimu gali pasireikšti ir sisteminės ligos. Diferencijuoti pamato branduolių radiologinius pokyčius yra sudėtinga, tačiau įmanoma pasinaudojus klinikine informacija bei prisiminus juos pažeidžiančių ligų spektrą. Svarbu nustatyti, ar pokyčiai vienpusiai, ar abipusiai. Abipusis pažeidimas yra dažnesnis, beveik visada lemia sisteminės ligos.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
2

Bladaitė, Neringa. "BRANDUOLINIO GINKLO NENAUDOJIMO NORMA IR ATGRASYMAS: KONCEPCIJŲ SĄVEIKA JAV ATVEJU." Politologija 84, no. 4 (January 20, 2017): 3. http://dx.doi.org/10.15388/polit.2016.4.10358.

Full text
Abstract:
Straipsnyje nagrinėjamos branduolinio ginklo nenaudojimo normos ir branduolinio atgrasymo strategijos (ne)suderinamumo galimybės. Siekiant išgryninti teorinius koncepcijų sąveikos variantus, pirmojoje straipsnio daly­je atliekama teorinė konstruktyvistinės normų bei realistinei srovei priskiria­mos atgrasymo teorijos analizė. Išskiriant galimo koncepcijų suderinamumo ir ryškiausios priešpriešos taškus, konstruojamas tam tikras teorinis rėmas empirinei JAV atvejo analizei, kuri pateikiama antrojoje straipsnio dalyje. Tyrimas, grindžiamas kokybine turinio analize, atskleidė, kad nagrinėjamu 2009–2015 metų laikotarpiu JAV branduolinio ginklo nenaudojimo norma dėl dinamikos įgijo tradicijos formą. Ši normos forma palieka nedidelę bran­duolinio ginklo panaudojimo galimybę, kuri yra būtina atgrasymui. Taip bent teoriškai išsprendžiamas koncepcijų suderinamumo klausimas. Tačiau dėl tokio nenatūralaus nenaudojimo normos ir atgrasymo derinimo labiausiai nukenčia atgrasymo patikimumo elementas, o tai JAV branduolinę laikyseną paverčia neaiškia ir ateityje gali kelti tam tikrą grėsmę.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
3

Čelkis, Tomas. "Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienų stepėse XIV–XVI amžiuje samprata." Lietuvos istorijos studijos 30 (January 1, 2015): 11–20. http://dx.doi.org/10.15388/lis.2012.0.7422.

Full text
Abstract:
XIV–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) istorijoje vienas svarbiausių valstybingumo rodiklių buvo valstybės teritorijos formavimasis. Aiškiausiai šią raidą atskleidžia tarpvalstybiniai delimitaciniai susitarimai su gretimomis šalimis, kurie teisiškai įtvirtindavo teritorijų priklausomybę. XIV–XV a., ypač Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto laikais, LDK politinis darinys aprėpė plačią teritoriją, pasiekė savo apogėjų – nuo „Baltijos iki Juodosios jūros“. Teritorinė struktūra buvo „eklektiška“ ir kintanti, aiškiai egzistavo politinio branduolio ir periferijų dualizmas. Labiausiai nuo valstybės politinio branduolio buvo nutolusios žemės, siekusios Juodosios jūros pakrantę (Kijevo, Podolės, Voluinės, Braclavo teritorijos). Sunku paaiškinti jų integralumą bendroje LDK erdvinėje sistemoje ir ne vien dėl to, jog tai buvo politinė periferija, bet ir dėl jose buvusios specifinės stepių ekosistemos. Ji veikė žmonių gyvenimo būdą, socialinę ir politinę raidą. Tarpvalstybinių santykių kontekste čia susiklojo LDK valdžios pobūdis sėsliai gyvenamose teritorijose ir klajoklių totorių politinės valdžios samprata. Istorikas Feliksas Šabuldo rašė apie LDK ir totorių politinį kondominiumą XIV a.3 Šis kondominiumo elementas aktualus ir vėlesniais amžiais.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
4

Martinonytė, Aurelija, Pranas Šerpytis, Alpert Joseph S., and Aleksandras Laucevičius. "BERNARDAS LOWNAS: LIETUVIŲ KILMĖS DEFIBRILIATORIAUS IŠRADĖJAS IR NOBELIO TAIKOS PREMIJOS LAUREATAS." Health Sciences 31, no. 4 (July 1, 2021): 178–81. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.151.

Full text
Abstract:
Straipsnyje apžvelgiama žymaus Lietuvos žydų kilmės kardiologo Bernardo Lowno (1921 – 2021) biografija, pažymint svarbiausius jo nuopelnus medicinai ir visuomenei. Iš Utenos kilęs B. Lownas per beveik šimtmetį trukusį savo gyvenimą kardinaliai pakeitė šiuolaikinę kardiologiją: jam priskiriamas modernaus defibriliatoriaus kardioverterio išradimas, reikšmingos aritmijų medikamentinio gydymo ir koronarinės širdies ligos pacientų priežiūros inovacijos. Straipsnyje aptariama Nobelio taikos premija apdovanota B. Lowno ir kolegų iniciatyva „Pasaulio gydytojai prieš branduolinį karą“ bei jo darbai, siekiant sveikatos priežiūros pažangos besivystančiose šalyse. Gydytojas B. Lownas prisimenamas kaip iškili asmenybė, savo gyvenimą paskyrusi žmogui ir žmonijai.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
5

Apolevič, Jolanta. "DARNAUS VYSTYMOSI PRINCIPO ĮTAKA BRANDUOLINEI TEISEI: APLINKOS DARNINIMAS MAŽINANT RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ EKSTERNALIJĄ." Teisė 95, no. 95 (May 6, 2015): 20. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2015.95.7470.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
6

Adomaitienė, Irina, Reda Černiauskaitė, Artūras Samuilis, and Robertas Adomaitis. "Prostatos magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo indikacijų ir atlikimo metodikų analizė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose 2006–2014 metais." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 2.2 (February 26, 2015): 271–76. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.044.

Full text
Abstract:
Reikšminiai žodžiai: prostatos vėžys, prostatos vėžio radiologinė diagnostika, multiparametrinis MRT tyrimas. Darbo tikslas. Išanalizuoti prostatos magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo klinikines indikacijas bei atlikimo metodikas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose. Išnagrinėti prostatos magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo taikymo galimybes pacientams tiriamiems: 1) dėl įtariamo prostatos vėžio; 2) tikslinant prostatos vėžio stadiją. Tyrimo medžiaga ir metodai. Retrospektyviai analizuota informacija apie pacientus, kuriems tiriant dėl prostatos vėžio 2006–2014 metais Vilniaus universiteto Santariškių klinikose buvo atliktas prostatos magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas. Naudoti elektroninių ligos istorijų, ambulatorinių kortelių ir Vilniaus universiteto Santariškių klinikų statistinių programų duomenys. Rezultatai. 2006–2014 m. Vilniaus universiteto Santariškių klinikose atlikti 194 prostatos magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai. Stebėta tyrimų daugėjimo tendencija: 2006 metais – 2 tyrimai, 2013 metais – 59 tyrimai, 2014 metais skaičius sumažėjo iki 33 tyrimų. Tyrimus vertino 8 radiologai. Vienam radiologui teko analizuoti nuo 1 iki 26 tyrimų per trejų metų laikotarpį. 125 tyrimai atlikti naudojant multiparametrinę metodiką. Nuo 2012 ir 2014 m. visi tyrimai atlikti šia metodika, 2013 m. – 57 iš 59 tyrimų. Naviko nustatymo ir išplitimo grupėse ketvirtadalio magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų vaizdų informatyvumas buvo mažesnis dėl pobiopsinių pakitimų. Pi-RADS („Prostate Imaging-Reporting and Data System“) sistema pradėta naudoti 2013 m., 2014 m. 55 procentai tyrimų vertinti taikant Pi-RADS sistemą. Prostatos vėžio išplitimui nustatyti atlikta 115 tyrimų, lokaliam recidyvui nustatyti – 51 tyrimas, prostatos vėžiui nustatyti – 22 tyrimai; 6 tyrimų indikacijos nepatikslintos. Per tiriamą laikotarpį 10 tyrimų atlikta pacientams su pirmine neigiama prostatos biopsija, iš jų 4 pacientams po prostatos magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo pakartojus biopsiją nustatyta prostatos karcinoma. Išvados. Naudojant Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centre esamas šiuolaikines technologijas, šis tyrimas galėtų būti efektyviau taikomas prostatos vėžio detekcijai. Reikalingas tarpdisciplininis bendradarbiavimas užtikrinant reikiamą laiko tarpą tarp biopsijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo. Pastebima teigiama tyrimų paskirstymo tarp radiologų tendencija užtikrinant pakankamą tyrimų skaičių vienam specialistui subspecializacijos patirties suformavimui ir tyrimo kokybiškam atlikimui bei įvertinimui. Prostatos multiparametrinio tyrimo metodikos taikymas ir Pi‑RADS sistemos taikymas tyrimui vertinti Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centre atitinka naujausias prostatos MRT tyrimų atlikimo gaires.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
7

Čižauskaitė, Agnė, Donatas Petrauskas, Gintaras Gelžinis, Marija Sakalauskaitė, and Alvydas Česas. "Sarginio limfmazgio nustatymas sergant melanoma. Pirmoji Klaipėdos universitetinės ligoninės patirtis." Sveikatos mokslai 25, no. 4 (September 30, 2015): 24–30. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2015.066.

Full text
Abstract:
Melanoma – piktybinė odos liga, pasižyminti didžiausiu mirtingumu tarp odos ligų. Sergamumas šia onkologine liga visame pasaulyje didėja. Chirurginis gydymas yra pagrindinis šios ligos gydymo metodas. Sarginio limfmazgio nustatymas IB ir II stadijos melanomos atveju yra neginčyjamas. Sarginio limfmazgio pašalinimas kelia daugybę diskusijų tam tikrų klinikinių situacijų atveju: melanomos lokalizacija galvos ar kaklo srityje, vyresnio amžiaus pacientai, „mažo storio“ melanoma, melanomai specifiškos komplikacijos, nerastas ir klaidingai neigiamas sarginis limfmazgis. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atlikta 18 sarginio limfmazgio pašalinimo operacijų. Galvos srityje melanoma buvo nustatyta 3(16,67%) pacientams. Vyresni nei 65 metų dėl melanomos mūsų įstaigoje gydyti pacientai sudarė 38,9%(n=7) visų gydytų ligonių. Sarginis limfmazgis buvo nustatytas 6(37,5%) „plona“ melanoma sirgusiems pacientams. Atliktų operacijų komplikacijų dažnis 11,11% (n=2). Sarginiai limfmazgiai nebuvo nustatyti 2(11,11%) ligoniams. Siekiant priimti tinkamiausią sprendimą nestandartinėse situacijose gydant melanoma sergančius ligonius, tikslingas multidisciplininis chirurgų, branduolinės diagnostikos gydytojų ir gydytojų patologų bendradarbiavimas.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
8

KOREIVAITĖ, IEVA. "IRANO GRĖSMĖS PROJEKCIJOS." Politologija 70, no. 2 (January 1, 2013): 124–68. http://dx.doi.org/10.15388/polit.2013.2.1424.

Full text
Abstract:
Nuo islamo revoliucijos 1979 m. Irano veiksmų, ketinimų ir įtakos klausimai buvo sugrėsminami. 2005 m., Mahmudui Ahmedi-Nedžadui tapus prezidentu, tarptautinės bendruomenės santykių su Iranu struktūra įgavo dabartinį paranojiško įsibaiminimo dėl chroniško Irano ketinimų nesupratimo pavidalą. Irano užsienio politikos tikslų įvertinimas tampa ne tik svarbiu, bet ir pavojingu uždaviniu. Neteisingas vertinimas, kuris galimas ne vien dėl prieštaringų Irano signalų nesupratimo, bet ir dėl menko nusimanymo apie šalies politinį režimą, gali paskatinti imtis nereikalingų, tarptautinės bendruomenės saugumui įtakos turinčių veiksmų. Straipsnyje, analizuojant Irano regioninės galios projekcijas, siekiama atsakyti į klausimą, ar Islamo Respublika kelia grėsmę JAV interesams ir Izraelio saugumui, o jei taip, koks šios grėsmės pobūdis. Taikant nuosaikaus konstruktyvizmo konceptualų aparatą, atliekama Irano užsienio politikos interesų bei materialiųjų ir idėjinių galimybių juos įgyvendinti analizė. Aptariant Irano materialiąsias galimybes yra įvertinamas branduolinės programos veiksnys, įtakos tinklų Vidurio Rytų regione plėtra. Aptariant idėjines galimybes analizuojama Irano religinė doktrina ir jos įtaka strateginiams pasirinkimams.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
9

Gudžinskas, Liutauras. "POKOMUNISTINĖS VALSTYBĖS RAIDA EUROPOS SĄJUNGOJE: UŽTIKRINTA ATEITIS AR SPĄSTAI?" Politologija 56, no. 4 (January 1, 2015): 127–52. http://dx.doi.org/10.15388/polit.2009.4.8393.

Full text
Abstract:
Straipsnio tikslas – aptarti Vidurio ir Rytų Europos pokomunistinių valstybių transformacijos problematiką ir tolesnę jų raidą Europos Sąjungoje. Pirmiausia aptariamas pokomunistinės transformacijos fenomenas, jo vidinė logika ir priežastys, nulėmusios skirtingus pokomunistinių šalių raidos būdus. Antrojoje straipsnio dalyje dėmesys skiriamas į ES įstojusių pokomunistinių valstybių raidai. Išskiriami svarbiausi iššūkiai valstybingumui, su kuriais susiduria šalys, pasirinkusios Europos integracijos kelią. Įvertinama, kaip, praėjus penkeriems metams nuo narystės ES pradžios, sekasi šiuos iššūkius įveikti. Teigiama, kad, pagal dabartines raidos tendencijas, galima kalbėti apie ryškėjančią pusiau branduolio ir pusiau periferinių Vidurio ir Rytų Europos valstybių skirtį. Šis pasidalijimas gali turėti reikšmingų padarinių tolesnei šio regiono raidai.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
10

Norkus, Zenonas. "Diskusiniai Maxo Weberio socialinės teorijos interpretacijos klausimai." Problemos 55 (September 29, 2014): 7–22. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1999.55.6869.

Full text
Abstract:
Straipsnyje apžvelgiama M. Weberio idėjų recepcija, diskusijos dėl jo sociologijos teorinio branduolio. Straipsnio tikslas – išnagrinėti tų diskusijų prielaidas, eigą ir rezultatus, juos palyginti, taip pat nužymėti potencialiai vaisingas tolimesnių paieškų kryptis. Teigiama, kad mažiausiai trijų šiuolaikinės sociologinės teorijos krypčių (sisteminio funkcionalizmo, konflikto teorijos ir fenomenologinės sociologijos) atstovai svarstė M. Weberio kaip socialinio teoretiko palikimą. Apžvelgiama M. Weberio, kaip socialinės tvarkos teoretiko ir jo, kaip konflikto teoretiko, interpretacijų konflikto ištakos ir eiga. Supažindinama su W. Schluchterlio ir A. Schützo pateikta M. Weberio teorinio palikimo interpretacija. Daroma išvada, kad adekvati viso M. Weberio kūrybinio palikimo interpretacija turi remtis teorine perspektyva, pajėgiančia išspręsti teorines problemas, kurias nusako tvarkos ir kaitos, struktūros ir agentūros, makro ir mikro dichotomijos. Autoriaus nuomone, glaudžiausiai šias sąlygas pajėgi aproksimuoti teorinė orientacija, žinoma racionalaus pasirinkimo prieigos pavadinimu.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
11

Džežulskienė, Judita. "Prepozicinė ir postpozicinė modifikacija: trižodžių angliškų ir lietuviškų terminų gretinamoji analizė." Kalbotyra 62, no. 62 (January 1, 2010): 7. http://dx.doi.org/10.15388/klbt.2010.7641.

Full text
Abstract:
Anglų ir lietuvių telekomunikacijų srities terminijoje vyrauja sudėtiniai terminai, iš kurių struktūrinių konfigūracijų įvairove ir gausa išsiskiria trižodžiai terminai. Pagal pagrindinio dėmens raišką jie yra daiktavardiniai žodžių junginiai, sudaryti iš pagrindinio žodžio, arba vardažodinės grupės branduolio, kuris žymi daiktą, ir priklausomųjų žodžių – modifikatorių, kurie specifikuoja tą daiktą. Remiantis į terminą įeinančių modifikatorių pozicija, pobūdžiu, sudaromųjų elementų ryšiais ir raiška, telekomunikaciniai terminai klasifikuojami į tris grupes, kurių kiekviena turi įvairių konfigūracijų. Abiejų kalbų trikomponentėse struktūrose modifikatoriai dažniausiai išsirikiuoja prieš pagrindinį dėmenį, t. y. prepozicijoje. Tokią modifikacijos realizavimo raišką sąlygoja mokslo kalboje vartojamų terminų loginis apibrėžtumas, informacijos koncentracija ir kalbos išteklių ekonomija. Nors specialiojoje telekomunikacijų srityje vartojamos panašių struktūrų angliškos ir lietuviškos daiktavardinės konfigūracijos, gretinamoji analizė rodo, kad didžioji dauguma trižodžių angliškų telekomunikacijų terminų turi dėmenų kiekiu nesutampančius lietuviškus atitikmenis, pakitusią žodžių tvarką struktūrose ar žodžių klasių neatitikimų.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
12

Juozeliūnienė, Irena, Laura Kanapienė, and Airina Kazlauskaitė. "Atotolio šeima: nauja užduotis šeimos sociologijai." Sociologija. Mintis ir veiksmas 21 (July 24, 2008): 118–34. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2008.1.6051.

Full text
Abstract:
Šeimos narių laikina emigracija iš Lietuvos nėra naujas reiškinys, tačiau jo mastai tampa iššūkiu šeimos institutui. Susiduriama su naujais reiškiniais: vienas arba abu tėvai išvyksta į užsienį, o vaikai gyvena Lietuvoje vieni, globojami giminių, valstybės. Kaip vertinti šiuos šeiminio gyvenimo pokyčius? Ar šie transnacionaliniai šeiminiai dariniai taps alternatyva branduolinei šeimai, kaip kadaise ja tapo sugyvenimas, švytuoklinės šeimos, sambūvis pavieniui? Akistata su nauju šeiminiu dariniu skatina klausti: kas yra atotolio šeima, atotolio vaikai? Koks kognityvinis ir emocinis krūvis slypi atotolio šeimų viešame diskurse ir kaip šis naujas šeiminis darinys gali būti konceptualizuojamas akademiniame lygmenyje? Straipsnyje aptariami trijų sociologinių tyrimų, atliktų 2004-2006 metais rezultatai. Dviejuose tyrimuose analizuojamas atotolio šeimų problematikos pateikimas Lietuvos spaudoje ir internetiniame portale DELFI, trečiame – aptariami I. Levin metodu nustatyti atotolio vaikų stigmatizavimo būdai ir stigmos valdymo strategijos. Remiantis tyrimo metu atskleistais atotolio šeimų ypatumais siūloma naujo šeiminio darinio teorinė refleksija „šeiminio streso“, „socialinių mainų“ teorijų požiūriu. Svarstomos socialinių tinklų, šeiminių problemų prieigų taikymo bei rizikos tezės eksplikacijos galimybės. Apibendrinimai pateikiami tyrimo gairių pavidalu.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
13

Serapinas, Danielius, Anna Serapinienė, Rita Bandzevičienė, Rūta Pukinskaitė, and Antanas Valantinas. "INTEGRALI PSICHONEUROLOGIJA IR GENETIKA." Sveikatos mokslai 27, no. 3 (July 23, 2017): 109–13. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2017.050.

Full text
Abstract:
Šiuolaikinėje psichologijoje bei psichoterapijoje daug žinoma bei kalbama apie minčių svarbą, streso profilaktiką ir pozityvaus mąstymo poveikį ligų profilaktikai ir gydymui. Nauji psichofiziologijos ir neuropsichoanalizės bei genetikos tyrimai padėjo pamatą naujai mokslo krypčiai - psichogenetikai atsirasti. Psichogenetika bendrąja prasme nagrinėja žmogaus psichinių ir genetinių mechanizmų tarpusavio sąveiką bei įtaką sveikatai. Atskirų genų, t.y DNR atkarpų, pasireiškimas arba nepasireiškimas yra ne mažiau svarbūs nei pati DNR struktūra. Šiuos genų funkcijos pokyčius, nesusijusius su branduolio DNR nukleotidų sekų pokyčiais, nagrinėja genetikos mokslo šaka epigenetika. Epigenetinis (angl. epigenetic)efektas reguliuoja genų veikimą ir yra susijęs su paveldimais, tačiau potencialiai grįžtamais, genų raiškos, bet ne pačios DNR sekos pokyčiais. Epigenetiniai veiksniai keičia genų pasireiškimą, drauge nekeisdami DNR struktūros bei pasižymi plastiškumu reaguojant į išorinius ir vidinius veiksnius. Nauji mokslo tyrimai parodė, kad šiais veiksniais gali būti ne tik cheminės medžiagos ar maistas, bet ir psichologiniai: pozityvus mąstymas, optimizmas, adekvati reakcija į stresą.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
14

Narkutė, Airida, and Gytė Damulevičienė. "HIPOKALCEMIJA ‒ ŽINOMA, BET NEATPAŽĮSTAMA BŪKLĖ. ATVEJO PRISTATYMAS IR TRUMPA LITERATŪROS APŽVALGA." Medicinos teorija ir praktika 22, no. 5 (January 20, 2017): 459–63. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2016.074.

Full text
Abstract:
Reikšminiai žodžiai: hipokalcemija, pirminis hipoparatiroidizmas, ilgas QT intervalas, parkinsonizmas. Hipokalcemija kliniškai pasireiškia nervų ir raumenų sistemų simptomais: tetanija, traukuliais, laringospazmu, aritmijomis, sunkina širdies nepakankamumą. Viena hipokalcemijos priežasčių yra pirminis hipoparatiroidizmas ‒ retas endokrininis sutrikimas, kuriam būdinga hipokalcemija, hiperfosfatemija ir maža parathormono (PTH) koncentracija kraujyje. Hipokalcemiją taip pat gali sukelti pseudohipoparatiroidizmas, kai PTH koncentracija normali ar padidėjusi, vitamino D trūkumas, ūminis ir lėtinis inkstų nepakankamumas, pankreatitas, įvairūs medikamentai. Pristatomas paciento, kuriam diagnozuota simptominė hipokalcemija dėl pirminio hipoparatiroidizmo, klinikinis atvejis. Kliniškai stebėtas traukulių priepuolis, galvos smegenų EEG registruotas epileptiforminis aktyvumas, EKG ‒ ilgas QT intervalas, o galvos smegenų KT buvo nustatyti kalcinatai pamato branduolių ir smegenėlių srityse, galimai sukėlę parkinsonizmo simptomus. Skyrus gydymą kalcio gliukonatu į veną, o vėliau koreguojant hipokalcemiją kalcio karbonatu ir alfakalcidoliu, paciento būklė ženkliai pagerėjo, traukuliai nesikartojo, tačiau išlaikyti normalią kalcio koncentraciją kraujyje buvo sudėtinga, EKG išliko ilgas QT intervalas. Pacientas konsultuotas endokrinologo, diagnozuotas pirminis hipoparatiroidizmas. Tolesniam gydymui rekomenduota tęsti kalcio preparatų ir alfakalcidolio vartojimą, ambulatoriškai monitoruoti kalcio ir fosforo koncentraciją kraujyje.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
15

Rinkevičius, Leonardas. "Rizikos bei dvigubos rizikos visuomenės teorija ir jos taikymas sociologinei Lietuvos visuomenės raidos diagnostikai." Sociologija. Mintis ir veiksmas 10 (November 22, 2002): 108–15. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2002.2.6170.

Full text
Abstract:
Straipsnio tikslas – išnagrinėti rizikos visuomenės teorijos (Beck 1992) teiginius apie šiuolaikinės visuomenės raidos ypatumus bei skirtumus lyginant su „paprastosios modernybės“ (simple modernity) raidos etapu ir ištirti šios teorijos tinkamumą posovietinių visuomenių raidos sociologinei diagnostikai. Siekiant šio tikslo, straipsnyje taip pat gvildenama glaudžiai susijusi refleksyvios modernizacijos teorija (Beck, Giddens, Lash 1994). Šių teorijų perspektyvoje analizuojami šiandieninės Lietuvos visuomenės raidos bruožai. Nagrinėjami empiriniai atvejai bei jų sociologinė interpretacija patvirtina rizikos visuomenės teorijos teiginių pagrįstumą Lietuvoje vykstančių procesų atžvilgiu, tačiau kartu atskleidžia poreikį šią teoriją plėtoti. Viena iš svarbiausių tokios plėtotės sričių - didžiosios politikos bei subpolitikos struktūrinė įtaka visuomenės požiūriams, ekologinių bei kitokių grėsmių suvokimui ir atitinkamai elgsenai, priklausančiai nuo visuomenės į(si)bauginimo. Tarpusavyje persipynęs abejojimas tiek gerovės teisėto paskirstymo visuomenėje, tiek ir ekologinių grėsmių išvengimo institucine geba leidžia apibūdinti Lietuvos, kaip ir daugelio kitų šalių, visuomenę dabartiniu raidos laikotarpiu kaip dvigubos rizikos visuomenę. Tokioje visuomenėje branduolinio, ekologinio bei kitokio pobūdžio nesaugumo ir neapibrėžtumo pojūtis bei suvokimas persipina su dvejonėmis bei mąžtančiomis iliuzijomis dėl svarbiausių modernios visuomenės institucijų – rinkos, mokslo ir technologijos, valstybės demokratinių institucijų - gebėjimo spręsti kylančias naujo pobūdžio problemas.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
16

Lušaitė, Karolina, Nomeda Valevičienė, Dominyka Rimšaitė, and Marius Polianskis. "ŠIRDIES MAGNETINIO REZONANSO TOMOGRAFIJOS REIKŠMĖ ŠIRDIES AMILOIDOZĖS DIAGNOSTIKOJE." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 4.1 (September 10, 2015): 507–17. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.080.

Full text
Abstract:
Sisteminė amiloidozė yra reta liga, kuri gali pažeisti inkstus, odą, kraujagysles, centrinę ir periferinę nervų sistemą, plaučius, kepenis, žarnyną ir širdį. Širdies miokardą pažeidžiantys tipai yra lengvųjų grandinių (AL) amiloidozė, kai kurios įgimtos arba paveldimos amiloidozės formos (ATTR, AApoA-I), senilinė sisteminė amiloidozė (SSA), izoliuota prieširdžių amiloidozė ir antrinė amiloidozė. 2008–2013 metais atliktas retrospektyvinis tyrimas VUL SK Radiologijos ir branduolinės medicinos centre. Darbo tikslas buvo patikslinti širdies amiloidozės diagnostines galimybes, pasitelkiant širdies magnetinio rezonanso tomografiją (šMRT), palyginti gautus duomenis tarp kontrolinės ir sergančiųjų širdies amiloidoze grupių. Tai pat patikslinti amiloidozei būdingą kontrastinės medžiagos (k/m) kaupimo pobūdį, miokardo pakitimus, stebimus šMRT. Keturiolikai pacientų, įtariant širdies amiloidozę, atliktas šMRT tyrimas, įvertinant pacientų amžių, diagnostinius miokardo pakitimo požymius, k/m kaupimo pobūdį. ŠMRT jautriausias neinvazinis tyrimo metodas širdies amiloidozei nustatyti. Širdies amiloidozės atveju šMRT tyrimo metu nustatome koncentrinę skilvelių hipertrofiją, normalaus dydžio skilvelius, prieširdžių padidėjimą, TPP hipertrofiją. Taip pat galime nustatyti kitus pakitimus, būdingus amiloidozei, tokius kaip skystį perikarde, skystį pleuros ertmėse, trombus širdies kamerose. Širdies amiloidozės atveju širdies funkcija išlieka normali, kol liga nepažengia toli. Širdies amiloidozės atveju KS miokarde charakteringas ryškus difuzinis subendokardinis ar transmuralus k/m kaupimas, neatitinkantis koronarinių arterijų perfuzijos baseinų. Apibendrinus mūsų tyrimo rezultatus, sergant širdies amiloidoze, KS_IF nesumažėja, bet reikšmingai sustorėja TSP ir KSUS. Stebimas specifinis simptomas – difuzinis vėlyvas k/m kaupimas T1 sekoje, papildomai diagnozuojamas skystis pleuros ir perikardo ertmėje.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
17

Bataitienė, Ingrida Pliopaitė, and Donatas Butkus. "INVESTIGATION OF 137CS AND 90SR TRANSFER FROM SANDY SOIL TO SCOTS PINE (PINUS SYLVESTRIS L.) RINGS." JOURNAL OF ENVIRONMENTAL ENGINEERING AND LANDSCAPE MANAGEMENT 18, no. 4 (December 31, 2010): 281–87. http://dx.doi.org/10.3846/jeelm.2010.32.

Full text
Abstract:
Artificial radionuclides entered the environment mostly as a result of nuclear explosions, accidents at nuclear power plants and are entering due to the operation of the nuclear industry. After entering the environment, radionuclides spread globally at the world level, affect all environmental components and accumulate here. One of such environmental components is the tree. It, as if a historical chronicle, fixes the previous contamination and the former climatic conditions. One of the ways to read that chronicle is to estimate the radionuclide soil‐to‐tree transfer factors and coefficients. This work presents and analyses the experimental data of a study on the transfer of radionuclides from the soil to Scots pine (Pinus sylvestris L.). The report investigates the transfer of 90Sr and 137Cs from a soil layer of 0–20 cm to Scots pine wood. For investigation, Scots pine (Pinus sylvestris L.) was selected. Its growing site is in Alytus district, in a woody territory, where it falls into an increased radioactive contamination patch. On this growing site, sandy soils are prevailing. It is identified that 90Sr transfer factor to the pinewood under study ranges from 0.005 ± 0.002 to 0.315 ± 0.002, and transfer coefficients from (0.2 ± 0.1) •10–4 to (4.0 ± 0.6) •10–4m2/kg. Meanwhile, the coefficients of 137Cs transfer from the soil to Scots pine wood ranges from – (4.0 ± 1.0) • 10–4 m2/kg to (8.0 ± 2.0) • 10–4 m2/kg. The identified mean transfer coefficients of 137Cs are approximately five times higher than mean coefficients of 90Sr transfer from soil to wood. Santrauka Dirbtines kilmes radionuklidai daugiausiai i aplinka pasklido del vykdytu branduoliniu sprogdinimu, avariju atominese elektrinese ir tebepatenka veikiant branduolinei pramonei. Pateke i aplinka, radionuklidai globaliai pasklinda ir veikia visus aplinkos komponentus bei juose kaupiasi. Vienas iš tokiu aplinkos komponentu yra medis. Jis tarsi istorijos metraštis fiksuoja buvusia užtarša ir buvusias klimatines salygas. Vienas iš būdu perskaityti ši metrašti – radionuklidu pernašos iš dirvožemio i medi faktoriu ar koeficientu vertinimas. Darbe pateikiami ir analizuojami eksperimentiniai radionuklidu pernašos iš dirvožemio i paprastaja puši (Pinus sylvestris L.) duomenys. Nagrinejama 90Sr ir 137Cs pernaša iš 0–20 cm dirvožemio sluoksnio i paprastosios pušies mediena. Tirti parinkta paprastoji pušis (Pinus sylvestris L.). Jos augaviete yra Alytaus apskrityje miškingoje teritorijoje, kuri patenka i didesnes radioaktyviosios užtaršos zona. Šioje augavieteje vyrauja priesmelio tipo dirvožemiai. Nustatyta, kad 90Sr pernašos i tiriamaja pušies mediena faktorius kinta nuo 0,005±0,002 iki 0,315±0,002, o pernašos koeficientai – nuo (0,2 ± 0,1)•10–4 iki (4,0±0,6)•10–4 m2/kg. 137Cs pernašos iš dirvožemio i paprastosios pušies mediena koeficientai kinta nuo (4,0±1,0)•10–4 m2/kg iki (8,0±2,0)•10–4 m2/kg. Nustatyti 137Cs pernašos vidutiniai koeficientai yra apytiksliai 5 kartus didesni nei vidutiniai 90Sr pernašos iš dirvožemio i mediena koeficientai. Резюме Искусственные радионуклиды в окружающей среде появились вследствие ядерных взрывов, аварий на атомных электростанциях и выпадений при работе ядерной промышленности. Радионуклиды распространяются в атмосфере и накапливаются в компонентах окружающей среды. Одним из компонентов окружающей среды являются деревья. Они как бы записывают историю случившегося загрязнения окружающей среды и климатические условия прошлого. Один из способов прочтения такого ежегодника – изучение факторов или коэффициентов переноса радионуклидов из почвы в деревья. В статье анализируются экспериментальные данные о поступлении радионуклидов в сосну (Pinus sylvestris L.) из почвы. Изучается перенос 90Sr и 137Cs из слоя почвы толщиной 0–20 см в компоненты сосны. Местом роста анализируемой сосны (Pinus sylvestris L.) послужила лесная местность в Алитусском районе, в которой после Чернобыльской катастрофы зафиксировано повышенное радиоактивное загрязнение. На этом участке доминирует супесь. Было установлено, что фактор передачи 90Sr из почвы в сосну варьирует от 0,005±0,002 до 0,315±0,002, а коэффициенты – от (0,2 ± 0,1) · 10–4 до (4,0±0,6) · 10 –4 m 2 /кg. Коэффициент переноса 137Cs из почвы в древесину сосны варьирует от (4,0±1,0) · 10–4 m 2 /kg до (8.0±2.0) · 10–4 m 2 /кg. Установлено, что средний коэффициент переноса 137Cs из почвы в древесину сосны (Pinus sylvestris L.) примерно в 5 раз больше, чем коэффициент переноса 90Sr.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
18

Šaulauskas, Marius Povilas. "Homo irretitus: politicus, faber, ludens." Sociologija. Mintis ir veiksmas 29, no. 2 (December 11, 2011): 5–15. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2011.2.6125.

Full text
Abstract:
Įtinklintasis informacijos visuomenės žmogus, homo irretitus, gimęs ir augęs paskutiniajame XX-ojo amžiaus dešimtmetyje, sulaukė pilnametystės pirmojoje šio tūkstantmečio dekadoje – tapdamas nebeatsiejamu nūdienio homo politicus, homo faber ir homo ludens branduoliu. Pirma, visuotinė telematinių technologijų skvarba įtinklino globalinį bendrabūvį tiek Vakaruose, tiek ir kitose sparčiai besivystančiose šalyse. Skaitmeninis sklastas paliovė būti universalia, t.y. ir endogenine, ir egzogenine, socialinės atskirties forma – jis išvirto tolydžia socialine diferenciacija, kuri replikuoja socialinio saito mechanizmus bei laiduoja nuosaikią socialinės susieties dinamiką. Antra, globalizuojanti verslo ir darbavietės telematizacija nulėmė principinę daugumos profesinių veiklų priklausomybę nuo informacinių technologijų potencialo ir jų nuolatinės raidos. Dirbančiojo homo irretitus dabartis ir perspektyvos jau tiesiogiai pareina nuo jo skaitmeninių kompetencijų lygmens, jų įgijimo bei tobulinimo galimybių. Trečia, skaitmeninių kasdienio gyvenimo ir popkultūros pavidalų simbiozė tapo įprastinio bendrabūvio dominante, kurią vadelioja kolektyvinės ir sinchroninės daugiadarbystės žaismo imperatyvas. Taip homo irretitus ludens patapo ir globalinio skaitmeninio pasaulio valdovu, ir jo klusniu pavaldiniu. Ir ką gi tokia trisluoksnė dvidešimtmečio homo irretitus dėlionė žada ateičiai? Ar iš tiesų naujieji spėriai telematizuojamo gyvenimo virsmai yra ne tik nematyti, bet ir negalimi nuspėti?
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
19

Vėtė, Agnė. "XX–XXI CENTURY LITHUANIAN URBAN DESIGNERS AND URBAN PLANNERS ON URBAN MODELLING IN WESTERN EUROPEAN CONTEXT / MIESTŲ MODELIAVIMAS XX–XXI A. LIETUVOS ARCHITEKTŲ URBANISTŲ AKIMIS VAKARŲ EUROPOS KONTEKSTE." Mokslas – Lietuvos ateitis 8, no. 1 (April 28, 2016): 65–76. http://dx.doi.org/10.3846/mla.2016.865.

Full text
Abstract:
The intensification of anti-modernist ideas at the end of the XX c. encouraged a more active interest in the historic urban nucleus, the search for distinctive characteristics and modelling tools. Lithuanian urban designers have been forming their own view of cities and their modelling that is closely related to those of their Western European counterparts. The influence of Western Europe became even more significant after Lithuania regained its Independence. Consequently, in order to understand urban modelling in Lithuania one must understand Western context as well. The article discusses the most significant Lithuanian and Western European urban designers, examines their most important ideas on city modelling. XX a. pabaiga Europos miestams itin svarbi dėl suaktyvėjusių antimodernistinių idėjų, kurios paskatino atsigręžti į miestų istorinius branduolius, miesto savitumo ir modeliavimo priemonių paieškas. Lietuvos architektai urbanistai formuoja savą požiūrį į miestus ir jų modeliavimą, kuris turi glaudžių sąlyčio taškų su Vakarų Europos atstovų mintimis. Lietuvoje Vakarų įtaka urbanistinei raidai tapo ypač reikšminga po nepriklausomybės atgavimo, todėl formuojant miestų modeliavimo sampratą mūsų šalyje svarbu suprasti ir vakarietišką kontekstą. Straipsnyje apžvelgiami ryškiausių Lietuvos ir Vakarų Europos architektų urbanistų miestų ir jų modeliavimo sampratos išskirtiniai bruožai.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
20

Skubiejutė, Greta. "The Families of Single Mothers in the Context of Family Policy in Lithuania." Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 20 (May 12, 2020): 8–21. http://dx.doi.org/10.15388/stepp.2020.15.

Full text
Abstract:
Vienų motinų šeimos yra viena iš opiausių problemų Europoje dėl augančio tokių šeimų skaičiaus, gilėjančio skurdo, kuris siejamas su familializmo ideologijos ir skurdo feminizacijos padariniais. Šeimos politika tam tikrų keliamų problemų kontekste kuria sąlygas vienų vaikus auginančių moterų šeimoms gyvuoti arba uždaro į skurdo ratą. Nors Lietuvoje yra nemažai vienų motinų šeimų skurdo tyrimų, tačiau nėra išsamaus šeimos politikos tikslų ir priemonių tyrimo, kuris gali padėti suprasti, kodėl, augant ekonomikai ir kintant demografijai, vienų motinų šeimos yra labiausiai skurstanti šeimų grupė Lietuvoje. Tad tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kaip Lietuvos šeimos politikoje yra (ne)atpažįstamos vienų vaikus auginančių moterų šeimos ir kokios sąlygos egzistuoti joms sudaromos šeimos politikos įstatymų kontekste. Tikslui pasiekti buvo kokybiškai analizuoti įvairūs įstatymai iš MISSOC ir Lietuvos Respublikos Seimo dokumentų duomenų bazių. Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos šeimos politikos kontekste aiškiai jaučiama familializmo ideologija, siekiama stiprinti ir didinti branduolinių šeimų ir daugiavaikių šeimų skaičių, tikintis išspręsti demografines problemas. Vienų motinų šeimos politikoje nėra matomos, nėra įvardijamos kaip politikos prioritetas ir į akiratį patenka tik tada, kai atsiduria socialiai remtinų šeimų grupėje. Taip pat yra siejamos su diskriminuojančiomis sąvokomis, tokiomis kaip „nepilna šeima“.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
21

Kajackaitė, Monika. "URBAN CORES IN THE VALEY OF RIVER NERIS IN VILNIUS – SYSTEM OR UNCONTROLED COINCIDENCE? / URBANISTINIAI BRANDUOLIAI NERIES UPĖS SLĖNYJE VILNIAUS MIESTE – SISTEMA AR NEVALDOMAS ATSITIKTINUMAS?" Mokslas - Lietuvos ateitis 3, no. 3 (June 7, 2011): 101–8. http://dx.doi.org/10.3846/mla.2011.058.

Full text
Abstract:
The idea of an article emerged of an observation of architectural – urban complex developement in the right coast of river Neris. This complex is partly materialized 70’s idea of “architectural hills”. Despite of sceptical or even opponential heritage guard’s attitude about this complex, evident that it is successful realization of considerable dimension urban conception. On the other hand, the result contravene primary idea, because it takes considerably bigger area of cities topography, i.e. situated on both sides of Konstitucijos avenue, thuthermore, practical realized changed system of altitude accents, and so on. Distinctly identified visual zones of urban cores in the city raise a question if the mentioned cores organize common compositional system, or if it’s development is based only on local principles of compositional idea. The main aim of this article – suggest methodical development principles of urban structure, considered on territories spatial compositional systems particularity. An article is the result of certain research, in which were evaluated transformations of territories urban structure, compositional importance to visual identity of a city, and structurised perspective strategy of territories urban development.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
22

Mikalauskienė, Renata, Donatas Butkus, and Ingrida Pliopaitė Bataitienė. "STUDY AND ESTIMATION OF THE RATIO OF 137CS AND 40K SPECIFIC ACTIVITIES IN SANDY AND LOAM SOILS / 137CS IR 40K SAVITŲJŲ AKTYVUMŲ SANTYKIŲ TYRIMAS IR VERTINIMAS PRIESMĖLIO IR PRIEMOLIO DIRVOŽEMYJE." Mokslas - Lietuvos ateitis 3, no. 5 (December 19, 2011): 37–42. http://dx.doi.org/10.3846/mla.2011.084.

Full text
Abstract:
The present article describes changes in specific activities and fluctuations in the ratio of natural 40K and artificial 137Cs radionuclides in soil samples taken from different places of Lithuanian territory. The samples of soil have been selected from the districts polluted after the accident in Chernobyl nuclear plant performing nuclear testing operations. The study has established the main physical and chemical properties of soil samples and their impact on the concentration of 40K activities. 137Cs/40K specific activities in soil have been observed under the dry weight of the sample that varied from 0.0034 to 0.0240. The results of the study could be used for establishing and estimating 137Csand 40K transfer in the system “soil-plant”. Santrauka Straipsnyje nagrinėjama gamtinės (40K) ir dirbtinės (137Cs) kilmės radionuklidų savitųjų aktyvumų ir jų santykio kaita skirtinguose Lietuvos teritorijos dirvožemiuose. Dirvožemio mėginiai parinkti iš vietovių, kurios buvo labiau užterštos po Černobylio atominės elektrinės avarijos ir buvusių branduolinių bandymų. Tyrimo metu nustatytos pagrindinės fizinės cheminės dirvožemio savybės ir jų poveikis 40K aktyvumų koncentracijai. 137Csir 40K savitieji aktyvumai dirvožemyje tirti esant sausam mėginio svoriui. 137Cs savitieji aktyvumai sausame dirvožemyje svyravo nuo 1,1±1,0 iki 14,3±0,9 Bq/kg, o 40K savitieji aktyvumai – nuo 326±29 iki 740±15 Bq/kg. 137Csir 40K savitųjų aktyvumų santykis skirtingų vietovių dirvožemiuose kito nuo 0,0034 iki 0,0240 Bq/kg. Tyrimo rezultatai gali būti panaudoti, nustatant ir įvertinant 137Csir 40K pernašą sistemoje dirvožemis–augalai.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
23

Aškinis, Renatas, Arnoldas Krasauskas, Sigitas Zaremba, and Saulius Cicėnas. "Klajoklio nervo krūtininės dalies neurilemoma: klinikinis atvejis." Lietuvos chirurgija 11, no. 3-4 (January 1, 2012): 89–92. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2012.3.2864.

Full text
Abstract:
Neurilemoma – periferinių nervų dangalų auglys, kuris auga lėtai ir jo pradžia dažniausiai būna besimptomė. Pasiekę kritinį dydį augliai, priklausomai nuo atsiradimo vietos, pasireiškia spaudimo į aplinkinius organus klinika. Neurilemomos dažniausiai atsiranda galūnėse 30–50-ais gyvenimo metais ir nuo lyties nepriklauso. Klajoklio nervo neurilemoma yra nedažna patologija, o krūtininės klajoklio nervo dalies neurilemoma pasitaiko itin retai. Diagnostikai svarbiausi yra radiologiniai tyrimo metodai. Gydymas – chirurginis auglio šalinimas. Pateikiame krūtininės klajoklio nervo dalies neurilemomos, nustatytos 39 metų moteriai, klinikinį atvejį. Auglys aptiktas radiologiniais tyrimais (krūtinės rentgeniniu, kompiuterinės tomografijos ir tarpuplaučio magnetinio branduolių rezonanso), pašalintas naudojant vaizdo torakoskopinę metodiką. Diagnozė galutinai patvirtinta histologiniu tyrimu. Aštuntą parą po operacijos ligonė išrašyta į namus.Reikšminiai žodžiai: neurilemoma, klajoklis nervas, operacija.Neurilemoma of intrathoracal vagal nerve: case report Neurilemoma is a tumour of peripleurical nervous tissues. It grows slowly and has an asymptomatic manifestation. During tumour enlargement, depending on its localization, clinical symptoms appear due to the tumour pressure to surrounding tissues. Neurilemomas mostly appear in the extremities of patients aged 30–50 years. N. vagus neurilemoma is a very rare disease. The diagnosis is made using radiology. Its treatment is surgical removal. We present a clinical case of intrathoracal nervus vagus neurilemoma in a 39-y woman. The diagnosis was based on radiological findings (chest X-ray, chest CT, and mediastinum MRI). The removal of the tumour was made by the VATS method. The diagnosis was proven morphologically. After 8 days the patient was discharged from the hospital.Key words: neurilemoma, vagal nerve, operation.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
24

Jakovlevas-Mateckis, Konstantinas. "SOME ASPECTS OF THE FORMATION OF PEDESTRIAN STREETS AND ZONES IN THE NEW PUBLIC SPACES OF URBAN CENTRE / MIESTO CENTRO NAUJŲ VIEŠŲJŲ ERDVIŲ – PĖSČIŲJŲ GATVIŲ IR ZONŲ – KŪRIMO KAI KURIE ASPEKTAI." JOURNAL OF ARCHITECTURE AND URBANISM 36, no. 4 (January 2, 2013): 252–63. http://dx.doi.org/10.3846/20297955.2012.752928.

Full text
Abstract:
Nowadays in urban centres, especially in old towns full of cars, the surroundings became noisy, polluted by gas, the beauty of architecture choked up, and a human being started feeling insecure and uncomfortable. This situation forces resolute actions to be taken. One of them – to oust cars from city centre and old town and form new public spaces there: pedestrian streets and even entire pedestrian zones. Therefore, this article examines evolution of formation of architectural environment of the pedestrian zones, their organization and realization abroad as well as our country's practical achievements and peculiarities. Spaces and their main components are examined in detail: the street size, greenery, small architecture and street design objects which form architectural environment. The main streets and pedestrian zones are presented in conclusions. Santrauka Šiandieninių miestų centruose, ypač senamiesčiuose, užtvindytuose automobilių, aplinka tapo triukšminga, oras užterštas, apstatymo architektūros grožis nustelbtas, o jų gyventojai ir lankytojai pasijuto nesaugiai ir diskomfortiškai. Ši situacija verčia imtis ryžtingų veiksmų. Vienas iš jų – išstumti automobilius iš miesto centro, senamiesčio branduolio ir kurti jame naujas viešąsias erdves: pėsčiųjų gatves ar net ištisas pėsčiųjų zonas. Todėl darbe nagrinėjami jų architektūrinės aplinkos formavimosi raida, organizavimo ir realizavimo užsienyje bei Lietuvoje praktikos pasiekimai ir ypatumai. Detaliau nagrinėjami pėsčiųjų gatvių ir pėsčiųjų zonų architektūrinę aplinką formuojančios erdvės ir pagrindinai jų komponentai: gatvės erdvės dydis, želdiniai, mažosios architektūros ir gatvės dizaino objektai. Išvadose pateikiami apibendrinimai: miesto pėsčiųjų gatvių ir pėsčiųjų zonų projektavimo pagrindiniai uždaviniai.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
25

Aškinis, Renatas, Arnoldas Krasauskas, Sigitas Zaremba, and Saulius Cicėnas. "Klajoklio nervo krūtininės dalies neurilemoma: klinikinis atvejis." Lietuvos chirurgija 13, no. 3 (January 1, 2014): 200–203. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2014.3.3892.

Full text
Abstract:
Neurilemoma – periferinių nervų dangalų auglys. Jis auga lėtai ir pradžia dažniausiai būna besimptomė. Pasiekęs kritinį dydį auglys, priklausomai nuo atsiradimo vietos, pasireiškia spaudimo į aplinkinius organus klinika. Neurilemomos dažniausiai atsiranda galūnėse 30–50 gyvenimo metais nepriklausomai nuo lyties. Klajoklio nervo neurilemoma yra nedažna patologija, o krūtininės klajoklio nervo dalies neurilemoma pasitaiko itin retai. Diagnozuojant svarbiausi yra radiologiniai tyrimo metodai. Gydymas – chirurginis auglio pašalinimas. Pateikiame krūtininės klajoklio nervo dalies neurilemomos, nustatytos 39 metų moteriai, klinikinį atvejį. Auglys aptiktas radiologiniais tyrimais (krūtinės rentgeno, kompiuterinės tomografijos ir tarpuplaučio magnetinio branduolių rezonanso), pašalintas naudojant vaizdo torakoskopinę (VATS) metodiką. Diagnozė galutinai patvirtinta histologiniu tyrimu. Aštuntą parą po operacijos ligonė išrašyta į namus.Reikšminiai žodžiai: neurilemoma, klajoklis nervas, operacija Neurilemoma of intrathoracal vagal nerve: clinical caseRenatas Aškinis, Arnoldas Krasauskas, Sigitas Zaremba, Saulius Cicėnas Neurilemoma is a tumour of peripleurical nervous tissues. It grows slowly and has an asymptomatic manifestation. During tumour enlargement, depending on localisation, clinical symptoms appear because of the tumour pressure to the surrounding tissues. Mostly neurilemomas appear in extremities of patients aged 30–50 years. N. vagus neurilemoma is a very rare disease. The diagnosis is made using radiology. The treatment is surgical removal. We present a clinical case of intrathoracal n. vagus neurilemoma in a 39-year-old woman. The diagnosis was made using radiological findings (chest X-ray, chest CT, and the MRI of the mediastinum). The removal of the tumour was made by VATS. The diagnosis was proved morphologically. After 8 days, the patient was discharged from the hospital.Key words: neurilemoma, vagal nerve, operation
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
26

Aškinis, Renatas, Arnoldas Krasauskas, Sigitas Zaremba, and Saulius Cicėnas. "Klajoklio nervo krūtininės dalies neurilemoma: klinikinis atvejis." Lietuvos chirurgija 13, no. 3 (January 1, 2014): 200–203. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2014.3892.

Full text
Abstract:
Neurilemoma – periferinių nervų dangalų auglys. Jis auga lėtai ir pradžia dažniausiai būna besimptomė. Pasiekęs kritinį dydį auglys, priklausomai nuo atsiradimo vietos, pasireiškia spaudimo į aplinkinius organus klinika. Neurilemomos dažniausiai atsiranda galūnėse 30–50 gyvenimo metais nepriklausomai nuo lyties. Klajoklio nervo neurilemoma yra nedažna patologija, o krūtininės klajoklio nervo dalies neurilemoma pasitaiko itin retai. Diagnozuojant svarbiausi yra radiologiniai tyrimo metodai. Gydymas – chirurginis auglio pašalinimas. Pateikiame krūtininės klajoklio nervo dalies neurilemomos, nustatytos 39 metų moteriai, klinikinį atvejį. Auglys aptiktas radiologiniais tyrimais (krūtinės rentgeno, kompiuterinės tomografijos ir tarpuplaučio magnetinio branduolių rezonanso), pašalintas naudojant vaizdo torakoskopinę (VATS) metodiką. Diagnozė galutinai patvirtinta histologiniu tyrimu. Aštuntą parą po operacijos ligonė išrašyta į namus.Reikšminiai žodžiai: neurilemoma, klajoklis nervas, operacija Neurilemoma of intrathoracal vagal nerve: clinical caseRenatas Aškinis, Arnoldas Krasauskas, Sigitas Zaremba, Saulius Cicėnas Neurilemoma is a tumour of peripleurical nervous tissues. It grows slowly and has an asymptomatic manifestation. During tumour enlargement, depending on localisation, clinical symptoms appear because of the tumour pressure to the surrounding tissues. Mostly neurilemomas appear in extremities of patients aged 30–50 years. N. vagus neurilemoma is a very rare disease. The diagnosis is made using radiology. The treatment is surgical removal. We present a clinical case of intrathoracal n. vagus neurilemoma in a 39-year-old woman. The diagnosis was made using radiological findings (chest X-ray, chest CT, and the MRI of the mediastinum). The removal of the tumour was made by VATS. The diagnosis was proved morphologically. After 8 days, the patient was discharged from the hospital.Key words: neurilemoma, vagal nerve, operation
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
27

Jurevičienė, Jūratė. "THE ROLE OF ARCHAEOLOGICAL HERITAGE IN URBAN SITES OF LITHUANIA / ARCHEOLOGIJOS PAVELDO VAIDMUO LIETUVOS URBANISTINĖSE VIETOVĖSE." JOURNAL OF ARCHITECTURE AND URBANISM 36, no. 1 (April 23, 2012): 16–21. http://dx.doi.org/10.3846/20297955.2012.679775.

Full text
Abstract:
The present paper aims to reveal current tendencies of archaeological heritage research as well as their presentation and interpretation in public spaces of historic centres of cities and towns in Lithuania. Such archaeological heritage is distinctive by its abundance, variety and authenticity. There are still many possibilities to reveal and present its value. Unfortunately, systematic and thorough archaeological investigations have not been conducted during the last two decades. The status of the state protected heritage site does not guarantee preservation of features that have cultural value. Archaic objects of archaeological heritage – such as castle mounds in historic centres of towns – require a more effective approach to integral preservation of both cultural and natural features. Discovered fragments of field-stone pavements are especially typical to excavations carried out during last decades. Nowadays, such preserved pavements serve their purpose in open spaces of urban centres. Presentation and interpretation of archaeological heritage still remain the most problematic aspects of preserved archaeological remains. The lack of systematic research, indeterminate responsibility for maintenance of public spaces, and private interests of investors result in poor reflection of archaeological value in the present architectural image particular to squares and streets of many historic urban sites of Lithuania. Santrauka Nagrinėjamos archeologinio paveldo istoriniuose Lietuvos miestų ir miestelių centruose urbanistinės kraštovaizdinės vertės išsaugojimo, eksponavimo ir interpretavimo problemos. Analizuojami pastarųjų kelerių metų svarbesnieji archeologinių objektų ir kompleksų Lietuvos miestuose ir miesteliuose tyrimų bei tvarkybos pavyzdžiai. Atskleidžiami archeologinių darinių vertės aspektai, lemiantys urbanistinėje aplinkoje išlikusio archeologinio paveldo kultūrinį pažintinį potencialą. Siekiama atskleisti dabartiniame Lietuvos miestų ir miestelių istorinių branduolių formavimo laikotarpiu archeologinėms kultūrinėms vertybėms iškylančias grėsmes ir jų pritaikymo galimybes kuriant darnią aplinką.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
28

Tumulytė, Ieva. "Pilietinės iniciatyvos aplinkosaugos komunikacijoje." Informacijos mokslai 62 (January 1, 2012): 7–17. http://dx.doi.org/10.15388/im.2012.0.1585.

Full text
Abstract:
Tyrimo tikslas – nustatyti pilietinių iniciatyvų raišką: būdingas sritis ir priemones aplinkosaugos komunikacijoje. Išanalizavus mokslinę literatūrą paaiškėjo, kad pilietinės iniciatyvos aplinkosaugos komunikacijoje dažniausiai pasireiškia per žiniasklaidos strategiją ir žiniasklaidos naudojimą; elektroninę veiklą;demonstracijas; vartotojų kampanijas; teisminius procesus; diskusijas, debatus; tiesioginę aplinkos apsaugos veiklą; lobizmą; mokslinius tyrimus, ataskaitas, pranešimus; grupinį veikimą arba vietos bendruomenių veiksmus. Identifikavus pilietinių iniciatyvų sritis aplinkosaugos komunikacijoje atskleista, kad pagrindinės ir daugiausia dėmesio sulaukiančios sritys – pasipriešinimas branduolinei energetikai, genetiškai modifikuotiems organizmams, aplinkos taršos ir klimato kaitos mažinimas, gamtos ir gyvūnijos išsaugojimas. Atliekų rūšiavimas ir perdirbimas, vartojimo bumas, alternatyvių energijos šaltinių panaudojimo trukdžiai – tai sritys, kurioms vis dar trūksta pilietinių iniciatyvų dėmesio.Reikšminiai žodžiai: pilietinės iniciatyvos, aplinkosaugos komunikacija, aplinkosauga, nevyriausybinės organizacijos, NVO, socialiniai judėjimai, žalieji, žaliųjų judėjimas, aplinkosauginiai judėjimai, lobizmas, visuomenės dalyvavimas.Civic Initiatives in Environmental CommunicationIeva Tumulytė SummaryThe aim of the research was to determine the ex­pression of civic initiatives, i. e. characteristic fields and measures of environmental communication. The analysis of scientific literature has revealed that civic initiatives in environmental communication often evidence through media strategy and media usage, electronic activity, demonstrations, consumer campaigns, judicial processes, discussions, debates, direct environmental activity, lobbying; scientific research, reports, statements; group actions and ac­tions of local communities (Nimby, grassroots or­ganisations). By identifying the fields of civic initia­tives in environmental communication, it has been revealed that the key fields that acquire the greatest attention are resistance to nuclear power, genetically modified organisms, mitigation of environmental pollution and climate change, preservation of nature and fauna. Meanwhile, waste sorting and processing, consumption boom, obstacles of alternative energy resources consumption are the fields that still lack the attention of civic initiatives. Keywords: civic initiatives, environmental communication, environmental protection, non-gov­ernmental organizations (NGO), social movements, green, green movement, environmental movements, lobbying, public participation.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
29

Jakimavičiūtė-Maselienė, Vaidotė, Jonas Mažeika, and Stasys Motiejūnas. "RADIONUCLIDE AND HEAT TRANSPORT FROM HYPOTHETICAL SNF CANISTER IN CRYSTALLINE BASEMENT, CASE OF SOUTH-EASTERN LITHUANIA / RADIONUKLIDŲ IR ŠILUMOS SKLAIDA IŠ HIPOTETINIO PBK KONTEINERIO KRISTALINIO PAMATO UOLIENOSE (PIETRYČIŲ LIETUVOS PAVYZDYS)." Journal of Environmental Engineering and Landscape Management 20, no. 2 (June 7, 2012): 121–28. http://dx.doi.org/10.3846/16486897.2012.688363.

Full text
Abstract:
The Strategy on Radioactive Waste Management of Lithuania (Radioaktyviųjų… 2008) envisages evaluating the possibilities of disposal of spent nuclear fuel and long-lived radioactive waste from operation and decommissioning of Ignalina NPP in a deep geological repository. The crystalline basement and sedimentary cover of south-eastern Lithuania was selected for the current model case studies due to availability of geological and hydrogeological data from previous explorations. Groundwater flow, radionuclide (iodine-129 as mobile and long-lived one) transport and heat transfer, modelling using computer code FEFLOW was performed. The model domain of south-eastern Lithuania comprises Protero-zoic-Archaean aquifer with overlaying aquifers system of sedimentary cover. The upward groundwater flow through defected canister located in tectonically damaged zone was conservatively generated. The main results of calculations are following: in case of upward groundwater flow, the maximum activity concentration of 129I in groundwater of the tectonic fracture zone above defected canister will not exceed 10−4 Bq/l; the maximum temperature in the tectonic fracture will obtain about 30-35°C and will not impact on the radionuclide transport. Location of model domain in south-eastern Lithuania does not mean any reference to the site for deep geological repository. The results show that doses obtained by human via drinking water should be below the dose constraint (0.2 mSv /year). Santrauka Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategija numato galimybę panaudotą branduolinį kurą ir kitas ilgaamžes radioak- tyviąsias atliekas, susidariusias eksploatuojant Ignalinos AE ir susidarysiančias ją demontuojant, galutinai patalpinti giliai geologinėse formacijose. Dėl didelio geologinės bei hidrogeologinės informacijos kiekio šiame darbe nagrinėti tik Pietryčių Lietuvos kristalinis pamatas bei jį dengiantys nuosėdinių uolienų sluoksniai. Radionuklidų bei šilumos sklaidai kristalinio pamato uolienose vertinti naudota kompiuterinė programa FEFLOW 5.0. Pasirinkta konteinerio defekto scenarijus, taikant skaičiavimus, atliktus LEI ekspertų. Modelis apima archėjaus ir proterozojaus vandeningąjį sluoksnį bei nuosėdinėje dangoje slūgsančius vandeninguosius kompleksus. Modeliuotas požeminio vandens srautas, kylantis per tektoniškai pažeistą zoną, kurioje palaidotas PBK konteineris. Iš pagrindinių modeliavimo rezultatų nustatyta, kad ilgaamžio ir mažai sorbuojamo radionuklido 129I sklaidos intensyvumas mažai priklauso nuo geologinės aplinkos savybių, o šilumos sklaida neturi įtakos radionuklidų sklaidai. Žmogaus gaunama dozė, skaičiavimų duomenimis, nesieks ribinės vertės (0,2 mSv/metai).
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
30

Karpušenkaitė, Aistė, Gintaras Denafas, and Tomas Ruzgas. "FORECASTING HAZARDOUS WASTE GENERATION USING SHORT DATA SETS: CASE STUDY OF LITHUANIA / PAVOJINGŲJŲ ATLIEKŲ SUSIDARYMO PROGNOZAVIMAS NAUDOJANT TRUMPAS DUOMENŲ IMTIS: LIETUVOS ATVEJIS." Mokslas – Lietuvos ateitis 8, no. 4 (October 24, 2016): 357–64. http://dx.doi.org/10.3846/mla.2016.951.

Full text
Abstract:
Due to inefficient waste sorting in primary and secondary waste generation sources Lithuania fails in trying to meet EU requirements for waste management sector regarding the amount of waste flow that reaches landfills. Especially sensitive situation is with hazardous waste, which often are disposed along with municipal solid waste and with it reaches landfills and due to the fact that mechanical and biological treatment plant are only now being established in the biggest cities of Lithuania, landfills becomes a big issue. The main purpose of this research is to find out which mathematical modelling methods could be fitted and if it is possible to forecast annual hazardous waste generation by using automotive, medical and daylight lamps waste generation statistical data. This is part of a research of medical, automotive and daylight lamps waste generation forecasting possibilities. Tests on the performance of artificial neural networks, multiple linear regression, partial least squares, support vector machines and four nonparametric regression methods were conducted on two developed data sets. The best and most promising results in both cases were demonstrated by generalized additives method (R2 = 0.99) and kernel regression (R2 = 0.99). Dėl nepakankamai efektyvaus pirminio ir antrinio atliekų rūšiavimo jų susidarymo šaltiniuose, Lietuva neatitinka ES atliekų tvarkymui keliamų reikalavimų, kurie apibrėžia į sąvartynus patenkančių atliekų srauto procentinę dalį. Pavojingosios atliekos yra ypač daug dėmesio reikalaujantis atliekų tvarkymo sektoriaus aspektas, nes didelė dalis pavojingųjų atliekų kartu su komunalinių atliekų srautu patenka į sąvartynus. Mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginiai, kurie padėtų spręsti šią ir sąvartynų pavojingumo aplinkai problemą, daugelyje didžiųjų šalies miestų tik dabar baigiami įrengti ar pradėti statyti. Pagrindinis šio tyrimo tikslas yra išsiaiškinti, kurie matematinio modeliavimo metodai galėtų būti pritaikyti prognozuojant metinį susidarančių pavojingųjų atliekų kiekį remiantis medicininių, automobilinių ir dienos šviesos lempų atliekų susidarymo duomenimis. Tai yra medicininių, automobilinių ir dienos šviesos lempų atliekų susidarymo prognozavimo galimybių tyrimo dalis. Atliekant tyrimą su dviem duomenų imtimis buvo išbandyti dirbtinių neuronų tinklų, daugialypės tiesinės regresijos, dalinių mažiausių kvadratų, atraminių vektorių, neparametrinės regresijos ir laiko eilučių metodai. Abiejų duomenų imčių atvejais geriausi rezultatai buvo pasiekti taikant bendrųjų adityvų (R2 = 0,99) ir branduolinės regresijos (R2 = 0,99) metodus.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
31

Kaladytė Lokominienė, R. "Parkinsono liga ir kiti judėjimo sutrikimai SARS-COV-2 sukeltos pandemijos kontekste." Neurologijos seminarai 24, no. 84 (July 1, 2020): 125–31. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2020.17.

Full text
Abstract:
Antro tipo sunkų ūminį kvėpavimo takų pažeidimo sindromą sukeliantis koronavirusas (SARS-CoV-2) gali pažeisti žmogaus nervų sistemą ir sąlygoti galvos skausmą, pykinimą, vėmimą, febrilinius traukulius, encefalopatiją, encefalitą, ataksiją ar psichikos sutrikimus, taip pat kiekybinius uoslės ir skonio pakitimus, kurie būdingi ir Parkinsono ligai (PL) bei kitoms alfa sinukleinopatijoms, tik tuomet progresuoja lėtai ir būna negrįžtami. SARS-CoV-2 penetravus į PL pažeistas galvos smegenis, gali pasunkėti klinikiniai judėjimo ligos simptomai ir padidėti pakaitinės dopaminerginės terapijos poreikis. PL ar kitais judėjimo sutrikimais sergančių asmenų COVID-19 padarinius vertinančių atsitiktinių imčių tyrimų kol kas nėra, tačiau šios grupės asmenys galėtų būti stipriau pažeidžiami dėl kvėpavime dalyvaujančių raumenų rigidiškumo ar dissinergijos, silpnesnio kosulio reflekso, sutrikusio rijimo, lėtinės ligos sukelto dusulio. Netiesioginiai veiksniai, kylantys pandemijos metu, – stresas, saviizoliacija, nerimas, ilgalaikis hipomobilumas, sunkina judėjimo sutrikimo klinikines išraiškas ir predisponuoja silpnesnes imunines reakcijas į infekcijas. Dėl ribotų kontaktų su medikais ir artimaisiais kognityvinių sutrikimų turintys pacientai gali dažniau pažeisti vaistų vartojimo režimą, todėl teleneurologija yra perspektyvi pagalba judėjimo sutrikimų turinčiam pacientui pandemijos metu. Yra prielaidų, kad amantadinas ir memantinas galėtų pasižymėti anti-SARS-CoV-2 potencialu, tačiau reikalingi klinikiniai tyrimai. Tarptautinė Parkinsono ligos ir judėjimo sutrikimų draugija pateikė rekomendacijas sergantiesiems Parkinsono liga ir kitais judėjimo sutrikimais COVID-19 pandemijos metu, kur nurodė griežtai laikytis bendrai populiacijai taikomų socialinių kontaktų ribojimo priemonių, tiesiogiai apžiūrėti pacientą tik išimties atveju (pvz., norint koreguoti giliųjų pamato branduolių stimuliatoriaus programą ar bateriją, duodenalinės levodopos pompos veiklą, atlikti būtinas botulino toksino injekcijas), skatinti pacientus, kad naudotų namuose prieinamas sporto priemones ar (ir) žaistų virtualios realybės žaidimus. Diagnozavus COVID-19, gydytojas turi užtikrinti tolesnį anksčiau judėjimo sutrikimui gydyti skirtų vaistų vartojimą (ypač adekvačias levodopos ir periferinės dekarboksilazės inhibitoriaus dozes), kad būtų išvengta sustiprėjusio rigidiškumo, kontraktūrų, gyvybinės plaučių talpos ir maksimalaus iškvėpimo tūrio sumažėjimo.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
32

Triponis, Vytautas. "Limfedemos diagnostika ir gydymas." Lietuvos chirurgija 2, no. 1 (January 1, 2004): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2004.1.2383.

Full text
Abstract:
Vytautas TriponisVilniaus universiteto Kraujagyslių chirurgijos centras,Antakalnio g. 57, LT-2040 VilniusEl paštas: vytautas.triponis@mf.vu.lt Įvadas / tikslas Straipsnyje apibendrinami literatūros apie galūnių edemą duomenys, atkreipiant dėmesį į pirminę ir antrinę limfedemą kaip mažiau žinomą galūnių edemos priežastį. Rezultatai Chirurgo praktikoje dažniausiai pasitaiko antrinė limfedema. Pirminė limfedema palyginti reta. Nors ji buvo laikoma įgimta, tačiau pastarųjų metų patirtis parodė, kad ji gali būti įgyta, pasireiškus limfagyslių idiopatinei obliteracijai jauniems individams. Gera antrinės limfedemos diagnostika padeda parinkti racionalų gydymo metodą. Pagrindiniai antrinės limfedemos diagnostikos metodai yra: anamnezė, apžiūra, limfoscintigrafija, limfografija, kompiuterinė tomografija, branduolinis magnetinis rezonansas. Gydoma limfos drenavimu, medikamentais, mikrochirurginėmis rekonstrukcinėmis operacijomis, limfagyslių ir limfmazgių dekompresija. Veninė edema šalinama chirurginiais būdais, kompresine terapija ir medikamentais, tačiau svarbiausias – antirefliuksinis gydymas. Išvados Prieš pradedant gydyti, būtina nustatyti galūnių edemos priežastį: diferencijuoti vietinę limfedemą nuo bendrinės, išsiaiškinti, ar edemos nesukėlė venų liga. Gydymo metodas parenkamas tik nustačius topinę diagnozę. Pagrindinis limfedemos gydymo būdas – limfos drenavimas fizinėmis priemonėmis ir antirefliuksinė terapija, kai edemą sukelia venų liga. Prasminiai žodžiai: limfedema, lėtinis veninis nepakankamumas, konservatyvus ir chirurginis edemos gydymas The diagnosis and treatment of lymphedema Vytautas Triponis Background / Objective The article reviews the data on edema of the extremities emphasizing the primary and secondary lymphedema as less known entity in surgical practice. Results The secondary lymphedema is the most frequently encountered in surgical clinic. The primary lymphedema is rather rare. Though it was presumed to be congenital the recent experience has showed it to be acquired and caused by idiopathic fibrotic process in some young individuals. The adequate diagnostic methods of secondary lymphedema provide choosing the right option of treatment. The main diagnostic methods are the history and physical examination, lymphoscintigraphy, lymphoangiography, computed tomography, magnetic resonance imaging. The therapy includes manual lymphatic drainage, medicaments, microsurgical reconstructive procedures, decompression of lymphatic system. Venous edema is managed by surgical means, compression and by drug therapy antireflux methods being the most important. Conclusions Before starting treatment it is necessary to find out the cause of edema, distinguish generalized edema from local one and to make sure whether it was not caused by venous disease. The method of treatment have to be chosen only after topic diagnosis is established. The main treatment of lymphedema is manual lymphatic drainage and antireflux therapy in cases of venous disease. Keywords: lymphedema, chronic venous insufficiency, conservative and surgical treatment of edema
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
33

Borcovas, Evaldas, and Gintautas Daunys. "CPU AND GPU (CUDA) TEMPLATE MATCHING COMPARISON / CPU IR GPU (CUDA) PALYGINIMAS VYKDANT ŠABLONŲ ATITIKTIES ALGORITMĄ." Mokslas – Lietuvos ateitis 6, no. 2 (April 24, 2014): 129–33. http://dx.doi.org/10.3846/mla.2014.16.

Full text
Abstract:
Image processing, computer vision or other complicated opticalinformation processing algorithms require large resources. It isoften desired to execute algorithms in real time. It is hard tofulfill such requirements with single CPU processor. NVidiaproposed CUDA technology enables programmer to use theGPU resources in the computer. Current research was madewith Intel Pentium Dual-Core T4500 2.3 GHz processor with4 GB RAM DDR3 (CPU I), NVidia GeForce GT320M CUDAcompliable graphics card (GPU I) and Intel Core I5-2500K3.3 GHz processor with 4 GB RAM DDR3 (CPU II), NVidiaGeForce GTX 560 CUDA compatible graphic card (GPU II).Additional libraries as OpenCV 2.1 and OpenCV 2.4.0 CUDAcompliable were used for the testing. Main test were made withstandard function MatchTemplate from the OpenCV libraries.The algorithm uses a main image and a template. An influenceof these factors was tested. Main image and template have beenresized and the algorithm computing time and performancein Gtpix/s have been measured. According to the informationobtained from the research GPU computing using the hardwarementioned earlier is till 24 times faster when it is processing abig amount of information. When the images are small the performanceof CPU and GPU are not significantly different. Thechoice of the template size makes influence on calculating withCPU. Difference in the computing time between the GPUs canbe explained by the number of cores which they have. Vaizdų apdorojimas, kompiuterinė rega ir kiti sudėtingi algoritmai, apdorojantys optinę informaciją, naudoja dideliusskaičiavimo išteklius. Dažnai šiuos algoritmus reikia realizuoti realiuoju laiku. Šį uždavinį išspręsti naudojant tik vienoCPU (angl. Central processing unit) pajėgumus yra sudėtinga. nVidia pasiūlyta CUDA (angl. Compute unified device architecture)technologija leidžia panaudoti GPU (angl. Graphic processing unit) išteklius. Tyrimui atlikti buvo pasirinkti du skirtingiCPU: Intel Pentium Dual-Core T4500 ir Intel Core I5 2500K, bei GPU: nVidia GeForce GT320M ir NVidia GeForce 560.Tyrime buvo panaudotos vaizdų apdorojimo bibliotekos: OpenCV 2.1 ir OpenCV 2.4. Tyrimui buvo pasirinktas šablonų atitiktiesalgoritmas. Algoritmui realizuoti reikalingas analizuojamas vaizdas ir ieškomo objekto vaizdo šablonas. Tyrimo metu buvokeičiamas vaizdo ir šablono dydis bei stebima, kaip tai veikia algoritmo vykdymo trukmę ir vykdomų operacijų skaičių persekundę. Iš gautų rezultatų galima teigti, kad apdorojant didelį duomenų kiekį GPU realizuoja algoritmą iki 24 kartų greičiaunei tik CPU. Dirbant su nedideliu duomenų kiekiu, skirtumas tarp CPU ir GPU yra minimalus. Lyginant skaičiavimus dviejuoseGPU, pastebėta, kad skaičiavimų sparta yra tiesiogiai proporcinga GPU turimų branduolių kiekiui. Mūsų tyrimo atvejuspartesniame GPU jų buvo 16 kartų daugiau, tad ir skaičiavimai vyko 16 kartų sparčiau.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
34

Jurgaitis, Jonas, Saulius Sologubovas, Viktor Asejev, Marius Paškonis, Vytautas Lipnickas, Asta Dukštaitė, Dileta Rutkauskaitė, and Kęstutis Strupas. "Suaugusiųjų žarnos invaginacija: klinikinio atvejo pristatymas ir literatūros apžvalga." Lietuvos chirurgija 10, no. 1-2 (January 1, 2012): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2012.1.2076.

Full text
Abstract:
Jonas Jurgaitis1, Saulius Sologubovas2, Viktor Asejev2, Marius Paškonis1, Vytautas Lipnickas1, Asta Dukštaitė3, Dileta Rutkauskaitė3, Kęstutis Strupas1, 2 1Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Pilvo chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas3Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos, Radiologijos ir branduolinės medicinos centras El. paštas: jonas.jurgaitis@santa.lt Įvadas Žarnos invaginacija yra apibūdinama kaip proksimalinio žarnos segmento įsimovimas į distaliau esančią jos dalį. Žarnos invaginacija dažniausiai pasitaiko vaikų amžiuje. Suaugusiems asmenims žarnų invaginacija yra reta chirurginė liga, kurią paprastai sukelia jau esantis žarnos pažeidimas, veikiantis kaip invaginacijos viršūnė. Numanomas sergamumas – du trys atvejai iš milijono gyventojų per metus. Suaugusiems pacientams invaginacija pasireiškia įvairiais simptomais, kurie gali būti ūmūs, intermituojantys ar lėtiniai. Daugumai pacientų iki operacijos nustatoma žarnų obstrukcijos diagnozė (apie 50 proc.), o tikroji diagnozė paaiškėja tik operacijos metu. Klinikinis atvejis Pacientas atvyko turėdamas žarnyno nepraeinamumo kliniką. Atlikus pilvo organų echoskopiją, rasta gastrostazė ir pakitusi plonoji žarna. Diagnozei patikslinti buvo atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas, rasta tuščiosios žarnos invaginacija. Atlikta operacija, kurios metu reponavus invaginaciją rastas spindį užkemšantis 8 cm tumoras. Pašalintas 70 cm ilgio plonosios žarnos segmentas. Operacinės medžiagos patologinio tyrimo metu nustatytas navikas – lipoma. Šis atvejis pabrėžia neįprastą suaugusiųjų žarnos invaginacijos atvejį, sukeltą plonosios žarnos lipomos. Išvados Suaugusiųjų žarnos invaginacija yra reta chirurginė liga, kurią diagnozuoti palyginti sudėtinga dėl menkos klinikos, o tikroji invaginacijos priežastis paaiškėja tik operacijos metu. Reikšminiai žodžiai: žarnos invaginacija, lipoma. Bowel intussusception in adults: a case report and literature review Jonas Jurgaitis1, Saulius Sologubovas2, Viktor Asejev2, Marius Paškonis1, Vytautas Lipnickas1, Asta Dukštaitė3, Dileta Rutkauskaitė3, Kęstutis Strupas1, 2 1Vilnius University Hospital “Santariškių klinikos”, Center of Abdominal Surgery, Santariškių Str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2Vilnius University, Medical Faculty3Vilnius University Hospital “Santariškių klinikos”, Center of Radiology and Nuclear Medicine, Santariškių Str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania E-mail: jonas.jurgaitis@santa.lt Background Intussusception occurs when a proximal segment of the bowel (intussusceptum) telescopes or invaginates into the lumen of the adjacent distal segment (intussuscipiens). Intussusception is usually found in children. The incidence of intussusception in adults is only 2–3 cases per million per year and is usually caused by a small bowel lesion acting as the apex of the intussusception. The clinical symptoms of intussusception in adults vary and may present as acute, intermittent or chronic. Usually, bowel obstruction is diagnosed, and the diagnosis of intussuception remains unclear preoperatively. Case report The patient presented with symptoms of bowel obstruction. She underwent several diagnostic procedures, including sonoscopy; finally, the possibility of intussusception was raised by a computed tomographic scan of the abdomen. The patient underwent a reduction on intussusception and resection of the intussuscepted intestine, which resulted in a long-lasting resolution of the symptoms. The resected specimen contained a tumour which was diagnosed histopathologically as an intestinal lipoma. This case highlights the uncommon causation of adult intussusception by an intestinal lipoma. Conclusion Unfortunately, the diagnostics of bowel intussusception in adults is still relatively difficult due to the lack of specific symptoms, and the real cause of intussusception is revealed only perioperatively. Key words: bowel intussusception, lipoma
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
35

Burinskienė, Marija, and Modesta Gusarovienė. "THE IMPACT OF URBAN DEVELOPMENT ON THE LEVEL OF PUBLIC TRANSPORT ORGANISATION IN TERRITORIES / MIESTŲ URBANISTINĖS PLĖTROS ĮTAKA TERITORIJŲ VIEŠOJO TRANSPORTO ORGANIZAVIMO LYGIUI." Mokslas – Lietuvos ateitis 7, no. 1 (May 6, 2015): 110–20. http://dx.doi.org/10.3846/mla.2015.722.

Full text
Abstract:
Urban development of a modern city should combine and cover most of areas. One of the most important areas that ensure sustainable urban development is the sustainable development of the system of communication. This is one of the most important factors that shapes the city and has a direct influence on urban socio-economic viability, ensuring the quality of the environment and safe traffic conditions. Cities formed in the course of historical processes usually divide into certain areas, centres-cores, peripheral zones, functional centres etc. A territorial communication system, as well as all other infrastructure, must meet the needs of local residents and working people in the broad sense. The article analyses how the communication system infrastructure meets the spatial functioning in order to ensure conditions for work and development. In the case of Vilnius, the level of public transport organisation at the core of the city and peripheral areas is examined. The majority of residents live in residential areas dominated by multi-apartment buildings: Žirmūnai, Lazdynai, Karoliniškės, Šeškinė, Justiniškės and Fabijoniškės are areas populated by more than 5% of residents, with 4.5% residing at Antakalnis and Pašilaičiai. As these areas are easy to reach from work, they constitute the main transport zone of the city with Centras, Žvėrynas, Viršuliškės, Vilkpėdė, Šnipiškės and Baltupiai as intermediary zones. Express buses are serving the main core of the city that covers 27 transport zones out of 50; this territory covers 32% of the total area of Vilnius and the area contains 85% of the urban population and jobs. Šiuolaikinio miesto urbanistinė plėtra turi būti kompleksinė ir apimti daugumą sričių. Viena iš svarbiausių sričių, užtikrinanti darnią miestų urbanistinę plėtrą – susisiekimo sistemos darnioji plėtra. Tai vienas svarbiausių miestą formuojančių veiksnių, turinčių tiesioginės įtakos miestų socialiniam-ekonominiam gyvybingumui, užtikrinančių aplinkos kokybę ir saugias eismo sąlygas. Istorinių procesų eigoje susiformavę miestai, kaip įprasta, dalijasi į tam tikras teritorijas – centrus-branduolius, periferines zonas, funkcinius centrus ir kt. Teritorijų susisiekimo sistemos, kaip ir visa kita infrastruktūra, turi tenkinti tos teritorijos gyventojų ir darbo žmonių poreikius plačiąja prasme. Straipsnyje nagrinėjama susisiekimo sistemos infrastruktūros atitiktis teritorijų funkcionavimui, siekiant užtikrinti sąlygas dirbti ir vystytis. Vilniaus pavyzdžiu nagrinėjamas viešojo transporto organizavimo miesto branduolyje bei periferinėse zonose lygis. Gyvenamuosiuose rajonuose, kur vyrauja daugiaaukščiai, gyvena didžioji dalis miestiečių: daugiau nei po 5 % miesto gyventojų Žirmūnų, Lazdynų Karoliniškių, Šeškinės, Justiniškių, Fabijoniškių rajonuose, per 4,5 % – Antakalnio ir Pašilaičių rajonuose. Visi šie rajonai gyventojų darbo pasiekiamumo pagrindu formuoja pagrindinę miesto susisiekimo zoną, į kurią kaip tarpiniai rajonai dar patenka Centro, Žvėryno, Viršuliškių Vilkpėdės, Šnipiškių, Baltupių rajonai. Greitieji autobusai aptarnauja pagrindinį miesto branduolį, į kurį patenka 27 transportiniai rajonai iš 50, jų teritorija sudaro 32 % visos Vilniaus teritorijos, ši teritorija apima 85 % gyventojų ir darbo vietų.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
36

Ladygienė, Rima, Asta Orentienė, and Laura Žukauskienė. "INVESTIGATION INTO 137CS FOUND IN THE SOIL PROFILE WITHIN VILNIUS REGION AND ESTIMATION OF INHABITANTS EXPOSED TO 137CS TRANSFERED THROUGH THE FOOD CHAIN / 137CS SAVITOJO AKTYVUMO VILNIAUS REGIONO DIRVOŽEMIO PROFILIUOSE TYRIMAI IR GYVENTOJŲ APŠVITOS DĖL 137CS PERNAŠOS MITYBOS GRANDINĖMIS VERTINIMAS." Journal of Environmental Engineering and Landscape Management 20, no. 3 (October 8, 2012): 213–20. http://dx.doi.org/10.3846/16486897.2012.720428.

Full text
Abstract:
The article describes the results of the radiological measurements of 137Cs in the soil profile, explains vertical migration coefficients of this radionuclide and discusses internal doses of 137Cs found in food and received through the food chain from soil to milk and meat. Sampling was performed in the northern part of Vilnius district and covered the territories, including Antakalniai village, territory in the south east close to Maišiagala, Mykoliškių village, Karveliškės rural region, territory in the east from Nemenčinė village and Stražninkai rural region. Radiological investigation into soil at a depth of up to 30 cm showed that the concentration of 137Cs activity was in the range from 0.6±0.4 Bq/kg to 5.3±0.4 Bq/kg. The vertical migration of 137Cs indicated two pikes in five sampling places. The first one is related to the contamination of the environment after the accident at Chernobyl NPP, whereas the second one – to the contamination of territory during the tests on nuclear weapons in open air in northern hemisphere. These pikes were not detected in the soil samples taken close to Antakalniai village. Thus, a conclusion that soil was disturbed during agricultural works at the sampling place was made. The highest concentration of 137Cs activity is located at a depth of 5–10 and 15–20 cm where radiocesium is available for vegetation and can get through the food chain to humans. Public estimation shows that the highest dose of 137Cs found in milk and meat has been discovered in Stražninkai (5.5±0.1 µSv) while the lowest one – in a small village near Maišiagala (2.3±0.1 µSv). These doses constitute only 0.5% of annual dose limit for public. Santrauka Apžvelgiami radiologinių tyrimų rezultatai, analizuojant dirvožemio mėginius pagal profilinį giluminį pasiskirstymą. Nustatyti skirtingų dirvožemio sluoksnių 137Cs savitųjų aktyvumų santykio bei migracijos iš viršutiniojo į gilesnius dirvožemio sluoksnius koeficientai. Įvertinta 137Cs radionuklidų sukeliama efektinė apšvita, kurią gali patirti žmogus, 137Cs iš dirvožemio mitybos grandinėmis patekus į organizmą. Dirvožemio mėginiai atrinkti Vilniaus rajono šiaurinėje dalyje, Antakalnių gyvenvietėje, teritorijoje į pietryčius nuo Maišiagalos, Mykoliškių gyvenvietėje, Karveliškių kaime, teritorijoje į rytus nuo Nemenčinės bei Stražninkų kaime. Mėginiai imti iš iki 30 cm gylio ir dalyti į 6 sluoksnius po 5 cm. Ištyrus dirvožemio mėginius nustatyta, kad kintant gyliui 137Cs savitasis aktyvumas kinta nuo 0,6±0,4 Bq/kg iki 5,3±0,4 Bq/kg. Penkiose iš šešių tirtų vietovių imtuose vertikaliuosiuose dirvožemio mėginiuose užfiksuota 137Cs savitojo aktyvumo padidėjimas. Pirmasis sietinas su 137Cs, į aplinką patekusiu ir dirvožemyje gilyn migravusiu po Černobylio atominės elektrinės katastrofos, antrasis – į aplinką patekusiu ir dirvožemyje migravusiu po šiaurės pusrutulyje atviroje atmosferoje vykdytų branduolinių bandymų. Antakalnių gyvenvietėje imtuose mėginiuose 137Cs savitojo aktyvumo vertikaliojo pasiskirstymo nenustatyta, todėl daryta prielaida, kad toje vietoje buvo vykdoma ūkinė veikla, ir dirvožemio struktūra suardyta. Vidutiniškai didžiausi gretimų dirvožemio sluoksnių savitųjų aktyvumų santykio koeficientai gauti iš 1 (0–5 cm) į 2 (5–10 cm) bei iš 3 (10–15 cm) į 4 (15–20 cm) sluoksnius. Taigi didžiausioji dirvožemio tarša 137Cs tebėra dar pakankamai negiliai, t. y. 5–10 bei 15–20 cm gylyje, lengvai prieinama augalų šaknims, tad per maistą gali patekti žmogui. Įvertinta, kad didžiausią metinę efektinę dozę, 137Cs patekus į pieną bei galvijų mėsą, gauna Stražninkų kaimo gyventojai (5,5±0,1 µSv), mažiausią – gyventojai, įsikūrę netoli Maišiagalos (2,3±0,1 µSv). Ši apšvita nėra reikšminga radiacinės saugos požiūriu, nes net didžiausios 137Cs savitojo aktyvumo dirvožemyje ir žolėje vertės gali lemti apie 0,5 % Lietuvos higienos normų leistinos gyventojui metinės apšvitos.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
37

Triponis, Vytautas, and Birutė Vaišnytė. "Galūnių venų raidos defektų chirurginis gydymas." Lietuvos chirurgija 4, no. 1 (January 1, 2006): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2006.1.2286.

Full text
Abstract:
Vytautas Triponis, Birutė VaišnytėVilniaus miesto universitetinės ligoninėsKraujagyslių chirurgijos centras,Antakalnio g. 57, LT-10207 VilniusEl paštas: vytautas.triponis@mf.vu.lt Įvadas / tikslas Venų raidos defektų diagnozė turi būti nustatyta kuo ankstesniu gyvenimo laikotarpiu. Daugelis šios ligos simptomų ir požymių gali būti priskirti paprasčiausiai venų varikozei arba hemangiomai. Todėl chirurginis gydymas gali būti nevisavertis ir sukelti tolesnį galūnių kraujotakos blogėjimą. Šio tyrimo tikslas buvo parodyti tikslios diagnozės svarbą, kad būtų išvengta klaidų vertinant kraujotakos sutrikimų kilmę ir parenkant tinkamą gydymo metodą. Ligoniai ir metodai Išanalizuoti anamnezės duomenys 32 ligonių, operuotų Vilniaus universiteto kraujagyslių chirurgijos centre nuo galūnių venų raidos sutrikimų. Buvo įvertinti operacijų, kurias atliko bendrosios chirurgijos specialistai, ir operacijų, atliktų nustačius kraujotakos sutrikimų kilmę, rezultatai. Atlikti šie diagnostikos veiksmai: ultragarso dvigubas skenavimas (32), arteriografija (15), flebografija (30), magnetinis branduolių rezonansas (6), kompiuterinė tomografija (4 ligoniams). Chirurginį gydymą sudarė flebektomija, marginalinės venos ekstirpacija arba jos šakų perrišimas, giliųjų nekamieninių veninių darinių pašalinimas. Rezultatai Edema buvo 26, opos 2, skausmai 22 ligoniams. Kamieniniai defektai buvo 17, o nekamieniniai – 15 ligonių. Dvylika ligonių buvo operuoti bendrosios chirurgijos specialistų nenustačius, kad kraujotakos sutrikimų priežastis – įgimta kraujagyslių liga. Šios operacijos nepagerino periferinės kraujotakos. Stazė sumažėjo arba išnyko 17 (65,4%) ligonių, operuotų Kraujagyslių chirurgijos centre, opos užgijo 2 (100%), skausmas praėjo16 (72,7%) ligonių. Išvados Tinkamas gydymo metodas buvo parinktas remiantis kraujagyslių vaizdo metodais. Operacijos palengvino arba visai pašalino ligos simptomus daugeliui ligonių. Reikšminiai žodžiai: kraujagyslių raidos defektai, simptomai ir požymiai, kraujagyslių vaizdo metodai, chirurginis gydymas Surgery of venous malformations in the extremities Vytautas Triponis, Birutė VaišnytėVilnius City University Hospital, Vascular Surgery Center,Antakalnio str. 57, LT-10207 Vilnius, LithuaniaE-mail: vytautas.triponis@mf.vu.lt Background / objective The diagnosis of venous malformations (VM) should be made as early in life as possible. Most of symptoms and signs of this type of vascular dysplasias are taken for manifestation of simple varicose veins or hemangiomas. Therefore surgical treatment can be inadequate and cause further deterioration of peripheral circulation in the extremities. The aim of this study was to elucidate the diagnostic possibilities to avoid mistakes in evaluating the etiology of vascularization disorders and in choosing the right method of treatment. Patients and methods The histories of the disease of 32 patients operated on for venous malformations in Vilnius University Centre of Vascular Surgery were analyzed. The methods of treatment performed by general surgeons and the treatment results obtained after establishment of the cause of vascular disturbances were assessed. The following diagnostic procedures were made: ultrasound duplex scan in 32, arteriography in 15, phlebography in 30, MRA in 6, CTA in 4 patients. Surgical treatment consisted of phlebectomy, exstirpation of the marginal vein or ligation of its branches and excision of deep extratruncular venous formations. Results Oedema had 26, ulcers 2, and pain was present in 22 patients. There were 17 patients with truncular and 15 patients with extratruncular VM. Twelve patients were operated on by general surgeons without suggesting congenital vascular malformation (CVM). These operations did not improve the peripheral circulation. Stasis decreased or disappeared in 17 (65.4%), ulcers healed in 2(100%), pain alleviation was achieved in 16 (72.7%) patients after surgery performed in the Centre. Conclusions The correct method of treatment was chosen on the background of vascular imaging. Operations resulted in palliation or vanishing of symptoms in most patients. Key words: vascular malformation, symptoms and signs, vascular imaging, surgical treatment
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
38

Butkus, Donatas, and Marina Konstantinova. "MODELLING VERTICAL MIGRATION OF 137CS IN LITHUANIAN SOILS/137CS VERTIKALIOSIOS MIGRACIJOS LIETUVOS DIRVOŽEMIUOSE MODELIAVIMAS/МОДЕЛИРОВАНИЕ ВЕРТИКАЛЬНОЙ МИГРАЦИИ 137CS В ПОЧВАХ ЛИТВЫ." JOURNAL OF ENVIRONMENTAL ENGINEERING AND LANDSCAPE MANAGEMENT 16, no. 1 (March 31, 2008): 23–29. http://dx.doi.org/10.3846/1648-6897.2008.16.23-29.

Full text
Abstract:
137Cs vertical migration in soil was evaluated using two methods: evaluating migration parameters using the quasi‐diffusion model, and modelling vertical migration using VS2DI software package, which is intended for simulating transport of pollution in different types of soil. 137Cs distribution in soil was compared in elevated contamination “spots” in 1992 and 1999–2000. It was determined that 137Cs vertical distribution in soil has two maxima caused by the 137Cs global fallout due to nuclear weapon tests and by the fallout due to the ChNPP accident. 137Cs concentration simulated by VS2DI software package is close to the measured 137Cs concentration, especially to values measured in 1992. This shows that the software is able to simulate 137Cs vertical migration due to a single fallout. The quasi‐diffusion model is adequate for description of long‐term 137Cs vertical migration, and the results of measurements and calculations agreed within error limits. Parameters of long‐term vertical migration of 137Cs in soil, the transfer rate w and the diffusion coefficient Dwere found for each region: in the western region of Lithuania (mainly sandy loam) D = 0.12 cm2/year−1, w =0,26 cm/year−1, in the southern region of Lithuania (mainly loam) D = 0.13 cm2/year−1, w = 0.29 cm/year−1, and on the Curonian Spit (mainly fine sand) D = 0.1 cm2/year−1, w = 0.22 cm/year−1. Santrauka 137Cs vertikalioji migracija dirvožemyje buvo įvertinta, matuojant jo savitąjį aktyvumą dirvožemyje ir taikant du metodus: radionuklido vertikaliosios migracijos įvertinimas pagal kvazidifuzinį modelį ir jos modeliavimas, naudojant VS2DI kompiuterinę programą, kuri skirta taršos sklidimui įvairių tipų dirvose modeliuoti. 137Cs pasiskirstymas dirvožemyje buvo palygintas su 137Cs didelės užtaršos plotuose („karštose dėmėse“) 1992 ir 1999–2000 m. Buvo nustatyta, kad 137Cs vertikalusis pasiskirstymas turi dvi smailes, pirmoji atsirado dėl 137Cs globalios iškritos, sukeltos branduolinio ginklo bandymais, antroji – dėl Černobylio avarijos iškritos. 137Cs savitasis aktyvumas, sumodeliuotas naudojant VS2DI kompiuterinę programą, yra artimas išmatuotam 137Cs savitajam aktyvumui, ypač išmatuotam 1992 m. Tai rodo, kad ši programa tinka vienkartinės taršos 137Cs vertikaliajai migracijai modeliuoti. Tačiau ilgalaikei 137Cs vertikaliajai migracijai aprašyti labiau tinka kvazidifuzinis modelis, ir jo rezultatai bei matavimo rezultatai sutampa neviršydami paklaidų ribų. Ilgalaikės 137Cs vertikaliosios migracijos dirvožemyje parametrai, kryptingos pernašos greitis w ir kvazidifuzinės pernašos koeficientas D buvo nustatyti kiekviename regione: Vakarų Lietuvos regione (vyrauja priesmėlis) D = 0,12 cm2 /m–1, w = 0,26 cm/m–1, Pietų Lietuvos regione (vyrauja priemolis) D = 0,13 cm2 /m–1, w = 0,29 cm/m–1, o Kuršių nerijoje, kur vyrauja smulkus smėlis, D = 0,1 cm2 /m–1, w = 0,22 cm/m–1. Резюме Вертикальная миграция 137Cs в почве была исследована при измерении его концентрации в почве, а также при помощи двух методов: оценки параметров миграции с помощью квазидиффузионного метода и с использованием компьютерной программы VS2DI, предназначенной для моделирования переноса загрязнения в различных типах почв. Cравнивается распределение 137Cs в областях повышенной загрязненности („горячих пятнах“) в 1992 г. и 1999–2000 гг. Установлено, что вертикальное распределение 137Cs имеет два максимума, обусловленных глобальным выпадением 137Cs в результате ядерных испытаний и вследствие Чернобыльской аварии. Концентрация 137Cs, смоделированная с помощью программы VS2DI, близка к измеренной, особенно к значениям, измеренным в 1992 г. Это свидетельствует о том, что программа может быть использована для моделирования вертикальной миграции одиночного выпадения 137Cs. Квазидиффузионная модель приемлема для описания долгосрочной вертикальной миграции, причем результаты измерений и вычислений совпадают в пределах погрeшности. Были найдены параметры долгосрочной вертикальной миграции 137Cs, направленная скорость переноса w и коэффициент диффузии D для каждого из регионов: в Западной Литве (преобладает супесчаная почва) D = 0.12 см2 г–1, w = 0,26 см г–1, в Южной Литве (преобладает суглинок) D = 0.13 см 2 г–1, w = 0.29 см г–1 и на Куршской косе (преобладает мелкий песок) D = 0.1 см2 г–1, w = 0.22 см г–1.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
39

Plečkaitis, Mindaugas, Ugnius Mickys, and Darius Dasevičius. "Virškinimo trakto stromos navikų diagnostika Valstybiniame patologijos centre 2003–2004 metais." Lietuvos chirurgija 4, no. 2 (January 1, 2006): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2006.2.2271.

Full text
Abstract:
Mindaugas Plečkaitis1, Ugnius Mickys2, Darius Dasevičius21 Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė,Šiltnamių g. 29 LT-04130, Vilnius2 Valstybinis patologijos centras,Baublio g. 5, LT-08406 VilniusEl. paštas: mindaugaspleckaitis@yahoo.com; ugnius.mickys@vpc.lt Tikslas Išanalizuoti GIST atvejus, diagnozuotus Valstybiniame patologijos centre 2003–2004 m., apibendrinti histologinius šių navikų požymius, įvertinti histologinių požymių sąsajas su piktybinės biologinės elgsenos rizikos grupėmis. Medžiaga ir metodai Įvertinti pacientų amžių, pasiskirstymą pagal lytį, navikų lokalizaciją, daugybiškumą, metastazes, recidyvus. Papildomai įvertinti histologinius naviko požymius: histologinį piešinį (mišrus, šeivinis, epitelioidinis), organoidinių struktūrų formavimą, ritmines naviko ląstelių branduolių lygiavimosi (palisading) struktūras, ląstelių perinuklearinę vakuolizaciją, naviko miksoidinę stromą, koaguliacinę nekrozę, įsiskverbimą į savąjį gleivinės dangalą (lamina propria), dydį, mitozių kiekį, imunoprofilį. Remiantis navikų dydžiu ir mitozių kiekiu 50-yje didelio padidinimo regos laukų (pagal C.D.M. Fletcher), GIST suskirstyti į piktybinės biologinės elgsenos rizikos grupes. Rezultatai Ištirta 50 GIST atvejų. Ligonių amžiaus vidurkis 64,38 ± 14,26 metų, mediana – 68 metai. Moterų buvo 36, vyrų – 14. Nustatytos 7 (14%) GIST metastazės. Dauginių GIST diagnozuoti 4 atvejai (8%). Šių navikų recidyvų per tirtą laikotarpį nebuvo. Maždaug pusė pavienių navikų rasta skrandyje (45,7%), rečiau – plonojoje žarnoje (15,2%), rečiausiai – storojoje žarnoje (4,3%). Mišrių ir šeivinių GIST kiekis beveik nesiskyrė (atitinkamai 46,2% ir 43,6%), rečiau pasitaikė epitelioidinių navikų (10,3%). GIST dydis svyravo nuo 0,5 cm iki 25 cm (vidurkis 6,4 ± 5,3 cm; mediana 4,9 cm). Dauguma mūsų imunotipuotų GIST buvo teigiami CD 117 ir CD34 žymenims, o pusė navikų – teigiami a-lygiųjų raumenų aktinui. Didesnė dalis į rizikos grupes mūsų suskirstytų pavienių navikų (41,7%) buvo didelės piktybinės biologinės elgsenos rizikos. Koaguliacinė nekrozė buvo 86,7%, o naviko plitimo į savąjį gleivinės dangalą požymiai – 60% didelės piktybiškumo rizikos pavienių GIST. Ki-67 proliferacinis aktyvumas >10% naviko ląstelių populiacijos buvo būdingas didelės rizikos GIST, o Ki-67 proliferacinis aktyvumas <5% nekoreliavo su GIST piktybinės biologinės elgsenos rizikos grupėmis.. Išvada Tyrimo rezultatai parodė, kad naviko koaguliacinės nekrozės, plitimas į savąjį gleivinės dangalą, Ki-67 proliferacinis aktyvumas >10% naviko ląstelių populiacijos gali būti papildomi histologiniai kriterijai tikslesnei GIST prognozei nustatyti, nes yra būdingesni didelės rizikos GIST. Reikšminiai žodžiai: gastrointestininės stromos navikai, CD117, piktybinės biologinės elgsenos rizika Diagnostics of gastrointestinal stromal tumors in the National Centre of Pathology 2003–2004 Mindaugas Plečkaitis1, Ugnius Mickys2, Darius Dasevičius21 Vilnius University Emergency Hospital,Baublio str. 5, LT-08406 Vilnius, Lithuania2 National Center of Pathology,Akademijos str. 4, LT-08663 Vilnius, LithuaniaE-mails: mindaugaspleckaitis@yahoo.com, ugnius.mickys@vpc.lt Objective To review GIST cases diagnosed in 2003–2004 at the Lithuanian State Centre of Pathology, to evaluate the histological findings and to correlate histological features with the risk of malignant biological behavior. Materials and methods To evaluate the patiens’ age and sex distribution, localization, ]metastases, GIST relapses and multiple tumors. Additionally, to estimate the histological features: histological pattern (spindle, epithelioid or mixed cell type), nesting, palisading, perinuclear vacuolization of tumor cells, myxoid stroma, foci of coagulative necrosis, mucosal invasion, size, mitotic rate, immunophenotype and risk of malignant biological behavior (according to C.D.M. Fletcher) of GIST. Results Fifty GIST cases were analysed. The mean age of 36 females and 14 males was 64.38 ± 14.26 years, mediana 68 years. There were found 7 metastases (14%), 4 multiple GISTs (8%) and no one relapse case in our research. 45.7% of GISTs were localised in the stomatch, 15.2% in small intestine and 4.3% in large intestine. 46.2% of GISTs were of mixed type, 43.6% of spindle cell type and 10.3% of epithelioid type. The mean size of GISTs was 6.4 ± 5.3 cm, mediana 4.9 cm. Most of GISTs were positive to CD117 and to CD34, and one half of the tumors to a-actin. 41.7% of solitary GISTs showed a high risk of malignant biological behavior. Foci of coagulative necroses were found in 86.7% and mucosal invasion in 60% of solitary GISTs with a high risk of malignant biological behavior. Ki-67 proliferative activity >10% was characteristic of GISTs with a high risk of malignant biological behavior, whereas Ki-67 proliferative activity <5% did not correlate with the risk groups of malignant biological behavior. Conclusion The results of the research have shown that invasion of the mucosa, necrotic foci, Ki-67 proliferative activity more than 10% are characteristic of GISTs with a high risk of malignant biological behavior and should be used as additional predictors for the malignant potential of these tumors. Key words: gastrointestinal stromal tumors, CD 117, risk of malignant biological behavior
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
40

Poškas, Povilas, Dalia Grigaliūnienė, Darius Justinavičius, Raimondas Kilda, and Asta Narkūnienė. "Pažanga įgyvendinant radioaktyviųjų atliekų atliekynus Lietuvoje ir jų saugos vertinimas." Energetika 62, no. 3 (October 3, 2016). http://dx.doi.org/10.6001/energetika.v62i3.3353.

Full text
Abstract:
Branduolinė energetika, kaip ir kitos pramonės šakos, teikia ne tik ekonominę naudą, bet ir sukuria atliekas. Branduolinės atliekos, nors jų santykinis tūris ir yra žymiai mažesnis nei kitų pramonės šakų atliekų, yra radioaktyvios ir todėl ypač pavojingos aplinkai bei žmonėms. Radioaktyviosiomis atliekomis vadiname naudotas ir netinkamas naudoti radioaktyviąsias medžiagas, kurių aktyvumas viršija nustatytą lygį. Joms priskiriamas panaudotas branduolinis kuras ir kitos, pakartotinai naudoti neskirtos, radionuklidais užterštos ar turinčios jų savo sudėtyje, medžiagos, kurių radionuklidų savitasis aktyvumas viršija nebekontroliuojamuosius radioaktyvumo lygius. Ne visos radioaktyviosios atliekos yra vienodai pavojingos žmogui, todėl skirstomos į tipus ir klases. Atsižvelgiant į radioaktyviųjų atliekų tipą ir klasę taikomi skirtingi jų tvarkymo, saugojimo, talpinimo į atliekynus būdai, taip pat skiriasi ir pačių atliekynų tipai (paviršinis Landfill tipo, paviršinis su gelžbetonio rūsiais ar giluminis). Nuo 1994 m. Lietuvos energetikos instituto Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijos mokslininkai kaupia patirtį analizuodami ir spręsdami radioaktyviųjų atliekų tvarkymo problemas Lietuvoje ir užsienyje. Šiame straipsnyje aptariamas pastarojo dešimtmečio progresas įgyvendinant radioaktyviųjų atliekų atliekynus Lietuvoje, daugiausia dėmesio skiriant vertinti šių atliekynų saugą.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
41

Ušpuras, Eugenijus, Sigitas Rimkevičius, Egidijus Urbonavičius, Algirdas Kaliatka, Gintautas Dundulis, Robertas Alzbutas, Gediminas Stankūnas, et al. "Branduolių sintezės tyrimai Lietuvos energetikos institute." Energetika 62, no. 3 (October 3, 2016). http://dx.doi.org/10.6001/energetika.v62i3.3349.

Full text
Abstract:
Kol buvo eksploatuojama Ignalinos AE, daugelis Lietuvos energetikos instituto (LEI) Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos (BĮSL) mokslinių tyrimų buvo nukreipta branduolinių elektrinių saugos klausimams spręsti. Nuo 2006 m. LEI įsitraukė į mokslinius tyrimus, susijusius su branduolių sintezės tematika. Branduolių sintezė – tai procesas, kurio metu susijungia du lengvi branduoliai, pavyzdžiui, vandenilio izotopai deuteris ir tritis, sudarydami naują helio branduolį, o šio proceso metu išsiskiria milžiniškas energijos kiekis. Toks procesas vyksta ir žvaigždėse, o pasaulio mokslininkai sprendžia, kaip jį būtų galima suvaldyti ir pritaikyti Žemėje. Jei 2006 m. LEI vykdė tik nedidelį projektą, susijusį su vienu iš ITER reaktoriaus saugos aspektų, tai vėliau LEI BĮSL mokslininkai plėtė savo veiklos apimtis ir įsitraukė į naujas tyrimų sritis: neutronų pernašos procesų tyrimai, įrangos patikimumo tyrimai, įvairių konstrukcijų struktūrinio vientisumo tyrimai, t. t. Jau 2013 m. kartu su kitais Europos mokslinių tyrimų centrais LEI BĮSL dalyvavo rengiant kelrodį, kaip iki 2050 m. pasiekti, kad energija būtų gaminama ir branduolių sintezės įrenginiuose. Šis kelrodis tapo pagrindu parengti programos „Horizontas 2020“ EUROfusion projektą, kurio koordinatorius yra Vokietijos mokslinių tyrimų centras, įsikūręs Makso Planko Plazmos fizikos institute (Max-Planck Institut für Plasmaphysik). Tai pirmasis ir didžiausias ne tik finansiniu indėliu, bet ir ambicingumu Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos projektas. Šiame straipsnyje trumpai apžvelgiama kiekviena iš tematikų, kuriose LEI BĮSL vykdė ir vykdo tyrimus nuo 2006 m. Straipsnio pabaigoje pateikiamas LEI mokslininkų paskelbtų pagrindinių publikacijų branduolių sintezės tematika sąrašas.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
42

Janulaitytė, Ieva, and Simona Lavinskienė. "Branduolio faktorius kappa B ir eozinofilai astmos patogenezėje." Pulmonology and allergology 16, no. 1 (May 20, 2015). http://dx.doi.org/10.37499/pia.314.

Full text
Abstract:
Astma yra kompleksinė uždegimo liga, kuriai būdingas kvėpavimo takų uždegimas bei remodeliavimasis ir bronchų reaktyvumas. Eozinofilai – tai kraujyje cirkuliuojantys granuliocitai, dalyvaujantys astmos patogenezėje. Eozinofilų gyvavimas sergant alergine astma užsitęsia, kas gali sąlygoti kvėpavimo takų gleivinės pažeidimą ir remodeliavimąsi. Branduolio faktoriaus kappa B kelias buvo laikomas prototipiniu uždegimo signaliniu keliu, kurio pagrindas – uždegimo citokinų, chemokinų ir adhezijos molekulių genų raiška, reguliuojama NF-κB transkripcijos faktoriaus. NF-κB ilgai buvo laikomas „šventuoju graliu“ ar uždegimą slopinančių vaistų taikiniu, tačiau tyrimai parodė, kad lėtinės uždegimo ligos yra itin kompleksiškas mechanizmas, įtraukiantis ląsteles ir jų baltymus. Šis transkripcijos faktorius atsakingas už daugelio uždegimo molekulių, tokių kaip citokinų, chemokinų bei adhezijos molekulių, gamybą ir jų genų raišką. NF-κB taip pat gali būti atsakingas už susilpnėjusią eozinofilų apoptozę.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
43

JUSTINAVIČIUS, Darius, and Povilas POŠKAS. "Termo-hidro-mechaninių procesų panaudoto branduolinio kuro giluminiame kapinyne modeliavimas." Energetika 57, no. 3 (July 1, 2011). http://dx.doi.org/10.6001/energetika.v57i3.2078.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
44

ŠIMONIS, Vytautas, Artūras ŠMAIŽYS, and Povilas POŠKAS. "Naujų panaudoto branduolinio kuro saugojimo konteinerių naujojoje Ignalinos AE saugykloje šiluminis įvertinimas." Energetika 57, no. 3 (July 1, 2011). http://dx.doi.org/10.6001/energetika.v57i3.2077.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
45

Tamkevičiūtė, Laim, Jurgita Zaveckienė, and Nemira Jurkienė. "Pozitronų emisijos tomografija - ką svarbu prisiminti." Pulmonology and allergology 17, no. 2 (September 15, 2015). http://dx.doi.org/10.37499/pia.291.

Full text
Abstract:
Pozitronų emisijos tomografija (PET) - pasaulyje plačiai paplitęs ir klinikinėje praktikoje įsitvirtinęs, o Lietuvoje vis dar naujas neinvazinis branduolinės medicinos radiologinis tyrimas, kurio panaudojimas pulmonologijoje susijęs su vėžio diagnostika, jo išplitimo ir ligos eigos įvertinimu. Kitaip nei daugelis kitų radiologinių vaizdinių tyrimų, kurie padeda įvertinti tik morfologinius organų ir audinių pokyčius, PET su 18F-FDG padeda nustatyti audinių funkcinius metabolinius pokyčius in vivo. Daug gliukozės metabolizmą veikiančių veiksnių gali lemti saikingai mažesnį PET su 18F-FDG specifiškumą, todėl norint tinkamai interpretuoti tyrimo rezultatus būtina gerai įvertinti klinikinius ir anamnezės duomenis. Šio tyrimo diagnostinė vertė priklauso nuo tinkamo pacientų paruošimo. PET gali keisti ligos vadybą, tačiau negali pakeisti kitų radiologinių , instrumentinių ir histologinių tyrimų.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
46

Mets, Ave. "Normativity of Scientific Laws (II): Aspects of Implicit Normativity." Problemos, October 24, 2018, 49. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.0.0.11994.

Full text
Abstract:
[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]Straipsnyje „Mokslo dėsnių normatyvumas (I)“ buvo atskirtas implicitinis ir eksplicitinis normatyvumas ir remiantis Josephu Rouse’u buvo parodyta, kad mokslo dėsniuose glūdi tai, ką Carlosas Alchourrónas ir Eugenijus Bulyginas laiko normatyvo branduoliu. Šiame straipsnyje šis teiginys plėtojamas išskiriant šešis mokslo dėsnių implicitinio normatyvumo aspektus: (1a) bendrąjį ir (1b) specialųjį konceptualinį normatyvumą, susijusį su analitiniu mąstymu ir specialiomis mokslinėmis terminologijomis; (2a) teorinį ir (2b) materialinį episteminį normatyvumą, susijusį su matematiniu ir eksperimentiniu pasaulio apskaitomumu; (3a) siaurąjį ir (3b) platųjį praktinį normatyvumą, susijusį su technologijomis siauresne ir platesne reikšme.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
47

Pečiūnas, Evaldas, Albertas Skurvydas, Sigitas Kamandulis, Nerijus Masiulis, Vilma Jurevičienė, Lina Kamandulienė, and Andrius Bogdelis. "Adenozintrifosfato, fosfokreatino ir neorganinio fosfato koncentracijos kitimo poveikis raumenų mažų dažnių nuovargiui išemijos sąlygomis." Baltic Journal of Sport and Health Sciences 2, no. 61 (November 6, 2018). http://dx.doi.org/10.33607/bjshs.v2i61.595.

Full text
Abstract:
Santykiškai didesnis raumenų susitraukimo jėgos sumažėjimas stimuliuojant raumenį mažais nei dideliais dažniais vadinamas mažų dažnių nuovargiu (MDN). Galimos šios MDN priežastys: raumeninės skaidulos sarkomerų ir elas-tinių komponentų irimas bei sumažėjęs iš sarkoplazminio tinklo išmetamų Ca 2+ kiekis. Nėra vienodos nuomonės dėl įvairių metabolitų poveikio raumenų susitraukimo funkcijai.Tyrimo tikslas — nustatyti adenozintrifosfato (ATP), fosfokreatino (PCr) ir neorganinio fosfato (P i ) poveikį priekinio blauzdos raumens mažų dažnių nuovargiui išemijos sąlygomis.Eksperimento metu buvo tiriami sveiki nesportuojantys 24—32 metų amžiaus vyrai (n = 10). Tiriamųjų raumuo iš-eminėmis sąlygomis vieną minutę buvo stimuliuojamas elektra (ES) tokiu dažniu, kuris sukelia 50% maksimaliosios raumens susitraukimo jėgos dydį. Registruoti rodikliai: priekinio blauzdos raumens susitraukimo jėga, sukelta 1, 15, 50 ir 100 Hz dažnio elektros stimuliavimu, bei ATP, PCr, P i koncentracija, nustatyta naudojant spektrometrą (Vi-vospec, Otsuka Elektronics, Fort Collins, Co) ir superlaidų horizontalų branduolių magnetinio rezonanso magnetą. Magneto galingumas — 2,9 T, cilindro skersmuo — 31 cm. Iš P i ir PCr koncentracijos pokyčių skirtumo nustatytas raumenų pH. Pagal 15 / 50 Hz stimuliavimo raumens susitraukimo jėgos santykio pokytį buvo vertinamas mažų dažnių nuovargis. Tyrimo rezultatai parodė, kad metabolinio nuovargio metu mažėjo visais (1—100 Hz) stimuliavimo dažniais sukelta priekinio blauzdos raumens susitraukimo jėga (p < 0,05). MDN tuoj po ES buvo mažas, tačiau reikšmingai padi-dėjo praėjus 24 valandoms po stimuliavimo (p < 0,05), kai tuo tarpu metaboliniai pokyčiai išnyko per 30 minučių po stimuliavimo. ATP koncentracija eksperimento metu nepakito. Išvada: po 1 minutės priekinio blauzdos raumens stimuliavimo išeminėmis sąlygomis PCr ir P i koncentracijos pokyčiai tiesioginio poveikio mažų dažnių nuovargiui neturėjo.Raktažodžiai: nuovargis, atsigavimas, priekinis blauzdos raumuo, branduolių magnetinis rezonansas.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
48

Poškas, Robertas, Arūnas Sirvydas, and Jurgis Jankauskas. "Elektrostatinio filtro efektyvumo tyrimas deginant biokurą mažos galios katile." Energetika 61, no. 3-4 (March 15, 2016). http://dx.doi.org/10.6001/energetika.v61i3-4.3253.

Full text
Abstract:
Lietuvoje pastaruoju metu plečiamas biokuro naudojimas pramoninėse katilinėse, taip pat jis populiarėja ir mažos galios namų katilinėse (populiarios ne tik malkos, įvairūs briketai, bet ir medžio granulės). Pagrindinis šio kuro trūkumas, palyginti su dujiniu arba skystu kurtu, yra gana didelė įvairių dydžių kietųjų dalelių emisija. Ilgalaikis aplinkos užterštumas šiomis dalelėmis sukelia sveikatos problemų. Elektrostatinis įvairių degimo produktų filtravimas yra patikimas būdas sumažinti šias teršalų emisijas. Straipsnyje pateiktas elektrostatinio filtro, skirto valyti 50 kW katilo dūmus, laboratorinis efektyvumo tyrimas. Pasitelkus esamas rekomendacijas, Lietuvos energetikos instituto Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijoje buvo suprojektuotas ir pagamintas elektrostatinis filtras. Jis išbandytas naudojant 3-ios klasės 50 kW galios katilą. Tyrimai parodė, kad išlydžio elektrodui esant neigiamam, o surinkimo elektrodui – teigiamam (negative potential), mažiausia įtampa, kuriai esant atsiranda vainikinis išlydis, yra apie 6 kV. Prie šios įtampos gaunamas 77 % filtravimo efektyvumas. Esant 12 kV įtampai, gaunamas apie 99 % efektyvumas. Kai išlydžio elektrodas yra teigiamas (positive potential), vainikinis išlydis įvyksta prie ~10 kV.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
49

Justaitytė, Justina, and Danielius Serapinas. "Endobiogenika: globalus požiūris į sistemų biologiją." Lithuanian General Practitioner 24, no. 1 (January 21, 2020). http://dx.doi.org/10.37499/lbpg.12.

Full text
Abstract:
Endobiogenika ir funkcijų biologija pagrįsta keturiomis mokslinėmis sąvokomis:1. Žmogaus organizmas yra sudėtinga visuma, susidedanti iš dalių: organų,audinių, ląstelių, branduolių ir genų, kiekviena jų užtikrina tikslų funkcionavimą ir šios organizmo dalys nuolat tarpusavyje sąveikauja.2. Endokrininė sistema valdo medžiagų (angliavandenių, baltymų, riebalų) metabolizmą ir vienu metu gali valdyti save, todėl endokrininė sistema laikoma pagrindine organizmo valdytoja.3. Endokrininė sistema lemia biožymenų (kraujo elementų: raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių, neutroflų, limfocitų, eozinoflų, monocitų; fermentų, elektrolitų ir kt.) išskyrimą į kraujotaką.4. Šiuos biožymenis susiejus tarpusavyje, gaunami indeksai (pvz., lytinio santykio indeksas, adaptacijos indeksas), kurie padeda įvertinti, kaip audiniuose veikia hormonai.Straipsnyje apžvelgsime įvairių hormonų, biožymenų reikšmę psichoneuroendokrinologijoje bei žymenų tarpusavio santykį, kuris pagrįstas sistemų biologija ir atspindi endobiogenikos koncepciją.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
We offer discounts on all premium plans for authors whose works are included in thematic literature selections. Contact us to get a unique promo code!

To the bibliography