To see the other types of publications on this topic, follow the link: Chemoterapija.
Journal articles on the topic 'Chemoterapija'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the top 50 journal articles for your research on the topic 'Chemoterapija.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Browse journal articles on a wide variety of disciplines and organise your bibliography correctly.
1
Bratašaitė, Karina, Rugilė Česaitė, Augustas Česnavičius, Rasa Venclovaitė, Dainius Šimčikas, and Alvydas Česas. "NAUJA PLAUKŲ IŠSAUGOJIMO GALIMYBĖ TAIKANT CHEMOTERAPIJĄ." Visuomenės sveikata 28, no. 7 (January 24, 2019): 50–53. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2018.090.
Full textAbstract:
Įvadas. Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga. Sergančiosioms taikomas kompleksinis gydymas, kurio metu naudojami tokie gydymo metodai kaip chirurginis, spindulinė terapija ir chemoterapija. Plačiausias gydymo metodas – chemoterapija. Jos metu dažnai pasireiškia nepageidaujami poveikiai, tokie kaip plaukų slinkimas. Tyrimo tikslas – išanalizuoti plaukų išsaugojimo galimybes taikant chemoterapinį gydymą moterims, sergančioms krūties vėžiu. Tyrimo metodika. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliktas kiekybinis tyrimas: anoniminė anketinė apklausa. Tyrime dalyvavo 67 krūties vėžiu sergančios pacientės. Atlikta statistinė duomenų analizė, naudojant SPSS ir MS EXCEL 2007 programas. Rezultatai. Tyrimas atskleidė, jog 50 moterų (76,1 proc.) yra svarbu arba labai svarbu išsaugoti plaukus. Tyrinėjant plaukų slinkimą chemoterapijos metu, naudojant galvos odos šaldymo aparatą pastebime, jog po IV kurso 68,7 proc. moterų patyrė neakivaizdų slinkimą, kuris nepastebimas iš arti. Taip pat 38 moterys (56,7 proc.) teigia, jog yra patenkintos galvos šaldymo aparato rezultatais. Išvados. Tvirtai galima teigti, jog galvos odos šaldymo procedūra yra efektyvi. 68,7% respondenčių teigia, jog yra patenkintos procedūros rezultatais, dėl ko nereikėjo naudoti galvos apdangalų ar perukų.
2
Bašinskas, Paulius, Austėja Gerulytė, Milda Rudžianskienė, Andrius Macas, Darius Trepenaitis, Rolandas Gerbutavičius, and Viktoras Rudžianskas. "INTRATEKALINĖS CHEMOTERAPIJOS PRINCIPAI: INDIKACIJOS, MEDIKAMENTAI, PROCEDŪRA, KOMPLIKACIJOS." Visuomenės sveikata 29, no. 2 (April 27, 2019): 65–70. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2019.020.
Full textAbstract:
Intratekalinė chemoterapija – chemoterapijos vaistų suleidimas į stuburo smegenų kanalą, siekiant išgydyti onkologinę ligą arba išvengti jos recidyvo centrinėje nervų sistemoje. Dažniausiai šiam tikslui naudojami vaistai yra metotreksatas, citarabinas ir gliukokortikoidai. Jie gali būti naudojami atskirai arba kartu, t.y. taikoma triguba intratekalinė chemoterapija. Vaistai suleidžiami į subarachnoidinį tarpą atlikus juosmeninę punkciją. Po procedūros pacientą svarbu stebėti dėl nepageidaujamų chemoterapijos preparatų reiškinių (aseptinio meningito, cheminio arachnoidito, encefalopatijos, traukulių ir kt.) ir juosmeninės punkcijos komplikacijų (galvos ar nugaros skausmo, kraujavimo, infekcijos ir kt.).
3
Chlebopaševienė, Greta, Rasa Jančiauskienė, Sigita Liutkauskienė, Ilona Padvelskienė, Saulius Šatkauskas, and Elona Juozaitytė. "ELEKTROCHEMOTERAPIJOS VEIKSMINGUMAS, GYDANT PIKTYBINIUS NAVIKUS: LITERATŪROS APŽVALGA IR KLINIKINIS ATVEJIS." Health Sciences 31, no. 3 (May 24, 2021): 55–61. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.080.
Full textAbstract:
Chemoterapija yra standartizuotas vėžio gydymas vienu ar keliais vaistais, naikinančiais navikines ląsteles ar stabdančiais jų augimą. Chemoterapijos galimybės dar labiau padidėja, taikant ją su kitais piktybinių navikų gydymo būdais (chirurgija, radioterapija), tačiau gydant tam tikrų lokalizacijų navikus, chemoterapija nėra veiksminga. Kartais tai lemia vaisto biologinės savybės (hidrofiliškumas, didelė molekulinė masė), todėl jis blogai prasiskverbia pro navikinės ląstelės membraną ir nesukelia laukiamo efekto. Siekiant norimo poveikio, šio vaisto turi būti skiriama didelėmis dozėmis – dėl to pasireiškia vaisto nepageidaujamas poveikis. Vienas iš būdų padidinti priešnavikinių vaistų veiksmingumą, yra elektrinių impulsų derinimas su vaistais nuo vėžio. Šis metodų derinys pavadintas elektrochemoterapija (ECT). Elektriniai impulsai sukelia pokyčių ląstelės membranoje: vyksta jos destabilizacija, formuojasi laikinos „poros“ (elektroporacija), dėl to padidėja membranos laidumas jos išorėje esančioms medžiagoms, ir vaistas, kuris normaliomis sąlygomis sunkiai prasiskverbia į ląstelės vidų, lengvai pasiekia taikinį.
4
Jackevičius, Algirdas, Saulius Cicėnas, Vladislavas Vencevičius, Arnoldas Krasauskas, Teresė Pipirienė - Želvienė, and Romualdas Mickevičius. "Nesmulkialąstelinio plaučių vėžio IIIA stadijos sudėtinio gydymo rezultatai." Lietuvos chirurgija 5, no. 3 (January 1, 2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.3.2184.
Full textAbstract:
Algirdas Jackevičius, Saulius Cicėnas, Vladislavas Vencevičius, Arnoldas Krasauskas, Teresė Pipirienė - Želvienė, Romualdas MickevičiusVilniaus universiteto Onkologijos institutas,Santariškių g. 1, LT-08660 VilniusEl paštas: algirdasj@is.lt Tikslas Išanalizuoti sergančiųjų IIIA stadijos nesmulkialąsteliniu plaučių vėžiu sudėtinio gydymo (operacija ir chemoterapija, spindulinė terapija) vėlyvuosius rezultatus. Ligoniai ir metodai Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Torakalinės chirurgijos ir onkologijos skyriuje nuo 1994 iki 2005 metų buvo gydyta 1251 ligonis, sergantis nesmulkialąsteliniu plaučių vėžiu. Jie buvo operuoti. Iš šių ligonių 838 atvejais buvo diagnozuotas plokščialąstelinis vėžys, 394 – liaukinis, 15 – stambių ląstelių, 3 – šviesių ląstelių karcinoma. IIIA stadijos plokščialąstelinis vėžys buvo diagnozuotas 410 ligonių, 140 – adenokarcinoma, 6 – stambių ląstelių vėžys. Iš šios grupės 77 ligoniai, sergantys IIIA stadijos plaučių nesmulkialąsteliniu vėžiu, buvo įtraukti į klinikinį tyrimą ir, atsitiktiniu būdu juos suskirsčius, buvo tiriamas papildomo gydymo (chemoterapijos, spindulinės terapijos) vaidmuo operuotų ligonių vėlyviems rezultatams. Kontrolinėms grupėms buvo priskirti 85 operuoti ligoniai, kurie gydyti papildomai. Keturios ligonių grupės buvo tiriamosios: I grupės 30 ligonių po operacijos gavo adjuvantinę chemoterapiją, II grupės 9 ligoniams buvo taikyta priešoperacinė spindulinė terapija, III grupės 25 ligoniai gavo indukcinę chemoterapiją, IV grupės 13 ligonių taip pat taikyta chemoterapija prieš operaciją, o po operacijos ir chemoterapijos dar taikyta spindulinė terapija. Rezultatai Visų tiriamųjų grupių ligonių vidutinė gyvenimo trukmė buvo didesnė negu tik operuotų ligonių. Antros grupės ligonių, kurie prieš operaciją gavo spindulinę terapiją, vėlyvieji gydymo rezultatai buvo geresni negu tik operuotų ligonių. Tačiau palyginus vėlyvus gydymo rezultatus su tais atvejais, kai ligoniai gavo neoadjuvantinę ir adjuvantinę chemoterapiją, švitintų ligonių vėlyvieji gydymo rezultatai buvo prastesni, jų vidutinė gyvenimo trukmė mažesnė. Išvados Papildomas gydymas pagerina plaučių nesmulkialąstelinio IIIA stadijos vėžio vėlyvuosius gydymo rezultatus. Jei nesmulkialąstelinis plaučių vėžys yra IIIA ligos stadijos, patariama taikyti neoadjuvantinę ir adjuvantinę chemoterapiją. Po operacijos nustačius daugines tarpuplaučio limfmazgių metastazes, po adjuvantinės chemoterapijos reikia taikyti spindulinę terapiją į tarpuplaučio sritį. Pagrindiniai žodžiai: plaučių nesmulkialąstelinis IIIA stadijos vėžys, neoadjuvantinė ir adjuvantinė terapija Results of combined treatment of non-small lung cancer in stage IIIA of disease Algirdas Jackevičius, Saulius Cicėnas, Vladislavas Vencevičius, Arnoldas Krasauskas, Teresė Pipirienė - Želvienė, Romualdas MickevičiusVilnius University, Institute of Oncology,Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, LithuaniaE-mail: algirdasj@is.lt Objective Analysis of the follow-up results in patients with non-small lung cancer in stage IIIA of the disease, who received a combined treatment (surgery + chemotherapy, radiotherapy). Patients and methods At Thoracic Surgery Department of the Institute of Oncology of Vilnius University, from 1994 to 2005, 1251 patients (pts) with non-small lung cancer were operated on. 838 pts had squamous cell carcinoma, 394 adenocarcinoma,15 large cell carcinoma, 3 clarocellular carcinoma. In stage IIIA of the disease, 410 pts had squamous cell carcinoma, 140 adenocarcinoma, 6 large cell carcinoma. This is a randomized study of combined treatment (surgery + chemotherapy, radiotherapy) of 77 pts with non-small cell carcinoma. 85 pts were in control groups. These pts before and after surgery did not receive any adjuvant therapy. Four groups of pts were investigated: 30 pts of group I received adjuvant chemotherapy, 9 pts of group II received preoperative radiotherapy, 25 pts of group III received neoadjuvant chemotherapy, 13 pts of group IV before surgery were treated with chemotherapy and after operation received chemotherapy and radiotherapy. Results The mean survival of pts in the four groups was better than in the control groups. The follow-up results of treatment of pts who received neoadjuvant and adjuvant therapy were satisfactory. The results of treatment of pts who received preoperative radiotherapy were moderate. Pts of group II lived less than pts who were treated with neoadjuvant and adjuvant chemotherapy. Conclusions Adjuvant therapy of non-small cell carcinoma in stage IIIA of the disease improved the follow-up results of treatment. Neoadjuvant and adjuvant chemotherapy can be recommended as an adjuvant therapy in cases of non-small cell carcinoma in stage IIIA of the disease. In the cases multiplex metastases of mediastinum lymhnodes radiotherapy can be recommended after adjuvant chemotherapy. Keywords: non-small cell lung carcinoma in stage IIIA, neadjuvant ir adjuvant therapy
5
Žalimas, Algirdas, Dovydas Kindurys, Gediminas Platkevičius, Henrikas Ramonas, and Feliksas Jankevičius. "Sėklidės vėžio kombinuoto gydymo analizė." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 2.2 (February 26, 2015): 203–7. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.030.
Full textAbstract:
Reikšminiai žodžiai: sėklidės vėžys, germinogeninis navikas, vėžio žymenys, prognostinės grupės. Tikslas. Įvertinti sėklidės vėžio gydymo rezultatus Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Urologijos centre. Medžiaga ir metodai. Nuo 2004 iki 2014 m. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Urologijos centre dėl sėklidės vėžio operuoti 53 pacientai. Retrospektyvinei analizei atrinkti 44 pacientai, kurie toliau buvo gydyti ir stebėti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose. Bendrieji duomenys (amžius, diagnozė, tyrimų duomenys, taikytas gydymas) rinkti iš ligos istorijų. Rezultatai. Vidutinis pacientų amžius 30,48 (± 8,59) metų. Dažniausia kreipimosi į gydytoją priežastis buvo padidėjusi sėklidė – 26 (59,1 proc.) pacientai. Visiems pacientams buvo atlikta kirkšninė hofunikolektomija: kairioji – 24 (54,5 proc.) pacientams, dešinioji – 20 (45,5 proc.). Po operacijos 14 (32 proc.) pacientų histologiškai nustatyta sėklidės seminominis, 30 (68 proc.) – neseminominis germinacinių ląstelių navikas. Pagal Tarptautinės urologų asociacijos gairių siūlomą vertinimą („International Germ Cell Cancer Collaborative Group“): geros prognozės – 26 ligoniai (59 proc.), vidutinės – 13 (30 proc.), blogos – 5 (11 proc.). Didelių dozių chemoterapija su autologine kamieninių kraujo ląstelių transplantacija taikyta 9 (20,5 proc.) pacientams, kurie buvo blogoje prognostinėje grupėje, ir pacientams, kuriem po pradinės chemoterapijos pastebėtas ligos progresavimas. Po chemoterapijos dėl nustatytų likutinių masių 2 (4,5 proc.) pacientams atlikta plaučio rezekcija, 2 (4,5 proc.) pašalinta smegenų metastazė, 23 (52 proc.) pašalinti pakitę regioniniai retroperitoniniai limfmazgiai, 1 (2,3 proc.) pašalinti pakitę neregioniniai viršraktikauliniai limfmazgiai, o 1 (2,3 proc.) taikytas spindulinis gydymas. Vidutinis stebėjimo laikotarpis 39,4 (± 27,8) mėnesio, per kurį 40 (91 proc.) pacientų buvo pasiekta remisija, 1 (2 proc.) ligoniui progresavimo požymių įvertinti negalime, kadangi nesikreipė, ir 3 (7 proc.) pastebėtas ligos progresavimas, iš jų 2 ligoniai mirė dėl vėžinės intoksikacijos, 1 pacientui šiuo metu taikoma chemoterapija. Bendras tiriamųjų 5 metų išgyvenamumas – 96 proc. Išvados. Sėklidės vėžys yra dažniausias solidinis navikas tarp jaunų vyrų. Dėl neskausmingų ankstyvų simptomų ir vengimo kreiptis į gydytoją vėžys nustatomas vėlesnių stadijų su blogesne prognoze.
6
Timovskaja, Juliana, Oleksij Zotovas, and Mykola Anikusko. "METASTAZAVUSIO KRŪTIES VĖŽIO GYDYMAS TIK GERIAMAISIAIS CHEMOTERAPIJOS IR HORMONŲ TERAPIJOS PREPARATAIS." Medicinos teorija ir praktika 22, no. 5 (January 20, 2017): 464–71. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2016.075.
Full textAbstract:
Reikšminiai žodžiai: metastazavęs krūties vėžys, paliatyvi citostatinė terapija, chemoterapija ir hormonų terapija, periodo be progresavimo trukmė, tegafuras, anastrozolas. Tyrimo tikslas. Palyginti įvairių paliatyvios terapijos schemų efektyvumą, tablečių formos preparatų skyrus hormonų receptorių teigiamam, HER-2/neu neigiamam metastazavusiam krūties vėžiui (MKV) gydyti. Objektas ir metodai. Veikale pateikti 81 MKV sergančios pacientės gydymo rezultatai. Atsitiktinės atrankos būdu tiriamosios buvo suskirstytos į tris grupes ir joms buvo skirta tik tablečių formos preparatų. Pirmosios grupės (A) pacientėms buvo skirta paliatyvi hormonų terapija – aromatazės inhibitoriaus (AI) anastrozolo po 1 mg kasdien. Vieną šios grupės terapijos kursą sudarė 21 diena. Antrosios grupės (C+Ca) pacientėms buvo skirta kapecitabino (2 500 mg/m2 per parą nuo 8 iki 21 dienos) ir ciklofosfamido (100 mg kasdien nuo 1 iki 14 dienos), esant 21 dienos terapijos ciklui. Trečiosios grupės (T+A) pacientėms buvo skirta tegafuro (1 200–1 600 mg/parą (3–4 kapsulės per parą)) nuo 1 iki 14 dienos (esant 21 dienos terapijos ciklui), derinant su kasdien po 1 mg vartojamu anastrozolu. Buvo nustatoma periodo trukmė be ligos progresavimo – laikas nuo tyrime taikomo gydymo pradžios iki navikinio proceso progresavimo požymių atsiradimo gydant (pagal Kaplano-Mejerio metodą) – ir tiriamos toksinės paskirtos terapijos apraiškos. Rezultatai. Vidutinė periodo be ligos progresavimo trukmė, kartu skyrus chemoterapijos ir hormonų terapijos preparatų tegafuro ir anastrozolo, buvo ilgesnė (15,3 ± 2,1 mėn.) nei skyrus vien tik hormonų terapijos preparato anastrozolo (9,4 ± 1,1 mėn.) arba citostatiko kapecitabino ir ciklofosfamido tablečių derinio (10,0 ± 1,2 mėn.). Pagal Kaplano-Mejerio metodą nustatytas išgyvenamumas be recidyvo buvo geresnis kartu skyrus chemoterapijos ir hormonų terapijos preparatų tegafuro ir anastrozolo nei skyrus tik anastrozolo arba ciklofosfamido ir kapecitabino derinio (p ≤ 0,005). Nepageidaujamų reiškinių dažnis vartojant įvairių paliatyvios terapijos tablečių formos preparatų buvo beveik toks pat. Pasireiškė I–II laipsnio toksinio poveikio nepageidaujamų reiškinių. Išvados. Paliatyvi tablečių formos chemoterapija ir hormonų terapija yra efektyvus hormonų receptorių teigiamo, HER-2/ neu neigiamo MKV gydymo būdas dėl pakankamo efektyvumo, priimtino toksinio poveikio profilio ir galimybės ilgai vartoti preparatus ambulatorinėmis sąlygomis.
7
Blaževičius, Justinas, and Aurelija Šidlauskienė. "ERGOTERAPIJOS UŽSIĖMIMŲ EFEKTYVUMAS VAIKŲ, SERGANČIŲ ŪMINE LIMFOBLASTINE LEUKEMIJA, KASDIENEI VEIKLAI IR GYVENIMO KOKYBEI." Visuomenės sveikata 28, no. 1 (April 3, 2018): 52–56. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2018.009.
Full textAbstract:
Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, vaikai dažniausiai serga ūminėmis limfoblastinėmis leukemijomis (ŪLL) ir centrinės nervų sistemos navikais. Onkohematologinių ligų gydymas chemoterapija dažnai sukelia šalutinius poveikius, kurie gali tiesiogiai paveikti vaikų gyvenimo kokybės sumažėjimą. Dėl chemoterapijos sukeltų neigiamų šalutinių poveikių, sumažėjusios bendros raumenų jėgos, pasireiškiančių skausmingų dizestezijų, sensorinių sutrikimų, giliųjų sausgyslių susilpnėjimo, balanso ir kordinacijos sutrikimų vaikas nebegali visavertiškai dalyvauti sporto veiklose. Ergoterapijos užsiėmimai padeda vaikams pilnavertiškai dalyvauti kasdieninėse veiklose, kurių dėka gerinama fizinė bei psichinė būklė. Ergoterapijos intervencijos pagrindinis tikslas – gyvenimo kokybės gerinimas. Gyvenimo kokybės pablogėjimas gali turėti įtakos veiklų disbalansui. Iš viso tyrime dalyvavo 54 pacientai, sergantys ūmine limfoblastine leukemija. Visiems tiriamiesiems buvo atlikta 15 ergoterapijos procedūrų. Tyrimo metu buvo vertinami šie kriterijai: skausmas, nuovargis, nerimas, gyvenimo kokybė, dinamometrija, psichologinė būklė. Taikant ergoterapijos užsiėmimų procedūras nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas visose amžiaus grupėse, vaikai geriau įvertino savo gyvenimo kokybę. Nustatyta, kad ergoterapijos užsiėmimai turėjo statistiškai reikšmingą įtaką vaikų dinamometrijos rezultatams.
8
Daukantienė, Lina, Konstantinas Povilas Valuckas, Eduardas Aleknavičius, and Teresė Pipirienė-Želvienė. "Chemoradiotherapy in the treatment of locally advanced cervical cancer." Lietuvos chirurgija 12, no. 3 (January 1, 2013): 114–17. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2013.3.1842.
Full textAbstract:
The purpose of this article is overview of currently available knowledge found in literature about the chemoradiation for locally advanced cervical cancer.Cervical cancer is the third most commonly diagnosed cancer and the fourth leading cause of cancer death in females worldwide. Despite the available prevention and early detection strategies, carcinoma of the uterine cervix is still diagnosed as locally advanced disease in a considerable proportion of patients. Standart treatment of locally advanced cervical cancer is cisplatin-based chemoradiation. Unfortunately, results of the treatment are not sufficient and cancer relapses are frequent. New cytostatics regimens either alone or in combination with cisplatin are searching as radiosensitizers with concurrent radiotherapy. Neoadjuvant/induction chemotherapy, adjuvant/consolidation chemotherapy strategies, molecular agents targeting critical pathways are under investigation in clinical trials to improve results of the treatment.The purpose of this article is overview of currently available knowledge found in literature about the chemoradiation for locally advanced cervical cancer.Key words: locally advanced cervical cancer, chemoradiation, adjuvant/consolidation chemotherapy, neoadjuvant/induction chemotherapy.Chemospindulinis vietiškai išplitusio gimdos kaklelio vėžio gydymas Straipsnio tikslas – apžvelgti ir pateikti šiuo metu prieinamoje literatūroje sukauptas žinias apie konservatyvų chemospindulinį vietiškai išplitusio gimdos kaklelio vėžio gydymą.Gimdos kaklelio vėžys yra trečia dažniausiai pasaulyje nustatoma moterų vėžio forma ir ketvirta pagal dažnį moterų mirties nuo vėžio priežastis. Nepaisant profilaktikos priemonių bei patikros programos, nemaža dalis gimdos kaklelio vėžio atvejų nustatoma jau vietiškai išplitusios IIB–IVA stadijos. Šiuo metu vietiškai išplitusio gimdos kaklelio vėžio gydymo standartas – suderintas chemospindulinis gydymas cisplatinos pagrindu. Deja, gydymo rezultatai nėra patenkinami, atkryčio dažnis išlieka didelis. Siekiant geresnių gydymo rezultatų atlikta ir atliekama daug klinikinių tyrimų, spindulinio gydymo metu taikant naujus citostatikus ar jų derinius su cisplatina, tiriama neoadjuvantinės/indukcinės bei adjuvantinės/konsoliduojančios chemoterapijos reikšmė, „taikinių“ terapijos panaudojimo galimybė.Reikšminiai žodžiai: vietiškai išplitęs gimdos kaklelio vėžys, chemospindulinis gydymas, adjuvantinė/konsoliduojanti chemoterapija, neoadjuvantinė/indukcinė chemoterapija.
9
Aškinis, Renatas, Arnoldas Krasauskas, Sigitas Zaremba, and Saulius Cicėnas. "Ankstyvų stadijų nesmulkialąstelio plaučio vėžio chirurginio gydymo rezultatai." Lietuvos chirurgija 15, no. 2-3 (September 9, 2016): 84–89. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2016.2-3.10084.
Full textAbstract:
Didėjant sergamumui plaučių vėžiu Lietuvoje ir pasaulyje išlieka aktualus gydymo efektyvumo gerinimas. Plaučių vėžys dažniausiai diagnozuojamas vyresniame amžiuje. Nesmulkialąstelis plaučių vėžys sudaro apie 85 %, o smulkialąstelis plaučių vėžys – 15 % visų diagnozuotų plaučio vėžio atvejų. Apie 25 % naujai diagnozuotų nesmulkialąstelio plaučio vėžio atvejų būna I–II stadijos, kitais atvejais, deja, nustatomas vietiškai ar atokiai išplitęs plaučių vėžys, kai chirurginis gydymas negalimas. Ankstyvų stadijų nesmulkialąstelio plaučių vėžio gydymas pradedamas nuo radikalios rezekcinės operacijos, jeigu leidžia ligonio būklė. Po operacijos taikoma adjuvantinė chemoterapija platinos preparatais kartu su etopozidu. Nagrinėti 82 IB–IIIA stadijos nesmulkialąsteliu plaučių vėžių sergantys ligoniai, kuriems atlikta radikali rezekcinė operacija ir paskesnė adjuvantinė chemoterapija. Pooperaciniu 1–2 metų laikotarpiu liga progresavo 22 ligoniams (27 %), o 60-iai ligonių (73 %) buvo ligos remisija. Atsižvelgus į šiuos duomenis būtini papildomi DNR tyrimai, kurie leistų individualizuoti gydymą bei pagerinti jo rezultatus.
10
Staniulis, Tomas, Austėja Rimkutė, and Eglė Bylaitė. "STOROSIOS IR TIESIOSIOS ŽARNOS VĖŽYS: DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS." Health Sciences 30, no. 5 (September 21, 2020): 133–38. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.129.
Full textAbstract:
Kolorektalinis vėžys – piktybinis navikas, susiformuojantis storojoje ar tiesiojoje žarnoje. Tai trečia pagal dažnį onkologinė liga pasaulyje. Kolorektalinis vėžys pasaulyje yra ketvirtoji iš dažniausių vyrų mirties nuo onkologinių ligų priežasčių ir trečioji – moterų. Darbo tikslas – susipažinti su kolorektalinio vėžio diagnostika ir gydymu. Atlikta mokslinės literatūros apžvalga ir analizė. Tyrimo rezultatai parodė, kad dažniausi patologijos rizikos veiksniai yra paciento amžius, šeiminė anamnezė, uždegiminės žarnyno ligos ir anksčiau taikyta spindulinė terapija. Simptomai nėra specifiški – pilvo skausmas, kraujas su išmatomis, skausmingas tuštinimasis ar pasikeitusi išmatų konsistencija bei tuštinimosi dažnis. Galimas pykinimas ar vėmimas, apetito stoka. Auksinis diagnostikos standartas yra kolonoskopija, tačiau prieš operaciją, siekiant nustatyti naviko išplitimą ir tikslią lokalizaciją, atliekamas kompiuterinės tomografijos tyrimas. Storosios žarnos vėžio gydymas yra chirurginis. Taikant laparoskopinę ar atviro tipo operaciją, pašalinama žarnos dalis su naviku ir sritiniais limfmazgiais. Tiesiosios žarnos gydymas taip pat chirurginis. Neoadjuvantinė terapija yra vertingas lokalaus išplitusio rektalinio naviko gydymo metodas. Šiuo metu nėra bendro sutarimo, ar neoadjuvantinis gydymas yra efektyvus, esant radikaliai rezekuotam storosios žarnos vėžiui. Po operacijos gali būti skiriama adjuvantinė terapija. Paprastai taikomas chemoterapijos kursas. Jo tikslas – sunaikinti mikrometastazinius židinius, kurių nepašalino rezekcija. Adjuvantinė chemoterapija yra efektyviausia pacientams, sergantiems III stadijos, į limfmazgius išplitusiu vėžiu. Tokiu atveju rekomenduojamas chemoterapijos kursas, į kurį įeina oksaliplatinos preparatas. Paprastai chemoterapijos kurso trukmė yra šeši mėnesiai. Chemoterapinis gydymas sukelia daug nepageidaujamų šalutinių reiškinių, tokių kaip mukozitas, febrili neutropenija, kardiotoksinis poveikis, vėmimas ir viduriavimas, rankų–pėdų sindromas. Išvados. Spindulinės terapijos nauda esant storosios žarnos vėžiui nėra kliniškai pagrįsta. Tuo storosios žarnos naviko gydymas skiriasi nuo rektalinio vėžio gydymo metodikos – jo atveju spindulinė terapija laikoma efektyvi ir dažnai taikoma. Svarbiausias veiksnys, kuris lemia pooperacinę kolorektalinio vėžio gydymo baigtį, yra naviko stadija.
11
Alavočiūtė, Urtė, Ernesta Mačionienė, Justinas Besusparis, and Marius Miglinas. "GEMCITABINO SUKELTA TROMBINĖ MIKROANGIOPATIJA: KLINIKINIS ATVEJIS." Medicinos teorija ir praktika 22, no. 3 (January 2, 2017): 253–55. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2016.041.
Full textAbstract:
Reikšminiai žodžiai: gemcitabinas, trombinė mikroangiopatija, ūminis inkstų pažeidimas. Šiame straipsnyje aprašomas gemcitabino sukeltos trombinės mikroangiopatijos atvejis. 69 metų moteris atvyko į Vilniaus universiteto Santariškių klinikas besiskųsdama bendru silpnumu, dusuliu, pykinimu, vėmimu, apetito stoka, pradingusiu šlapinimusi. Pacientė buvo operuota dėl kasos adenokarcinomos ir gydyta adjuvantine chemoterapija gemcitabinu. Laboratoriniuose tyrimuose – hemolizinė anemija, trombocitopenija, padidėjusi kreatinino koncentracija, hiperkalemija. Pradėtos hemodializės. Imunogenetiniais tyrimais nustatytas ADAMTS13 nežymus aktyvumo sumažėjimas. Leukogramoje – šistocitai. Atlikta inksto biopsija patvirtino trombinės mikroangiopatijos diagnozę. Po dviejų savaičių pradėtos plazmaferezės.
12
Plieskienė, Aista. "Chondrosarkomos jautrumas spindulinei terapijai: metastazavusios spinalinės chondrosarkomos klinikinis atvejis." Sveikatos mokslai 25, no. 4 (September 30, 2015): 61–64. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2015.073.
Full textAbstract:
Chondrosarkoma – mezenchiminės kilmės minkštųjų audinių piktybinis navikas. Šio naviko ląstelės gamina hialininę kremzlę. Mitotiškai aktyvios, blogai diferencijuojamos chondrosarkomos (G3) dažnai metastazuoja. Radiobiologijos mokslo duomenimis – chondrogeniniai navikai priskiriami radiorezistentiškiems. Tokiais atvejais spindulinė terapija mažai efektyvi. Straipsnyje aprašomas į nugaros smegenų kanalą ir minkštuosius bei parenchiminius organus išplitusios pirminės spinalinės chondrosarkomos atvejis, kurio gydymui skirta paliatyvi spindulinė terapija davė gerus naviko ir jo metastazių lokalios kontrolės rezultatus, kai chemoterapija jau nebuvo efektyvi. Straipsnyje aptariama ligos eiga, chondrosarkomos metastazavimo keliai, gydymo išorinės spindulinės terapijos metodu rezultatai ir ypatumai.
13
Liutkus, Danius, Arnas Staškevičius, Darius Šilkūnas, and Valdas Gasilionis. "DU PIRMINIAI NAVIKAI PACIENTO GALVOS SMEGENYSE: GLIOBLASTOMA IR MENINGIOMA. KLINIKINIS ATVEJIS." Health Sciences 29, no. 5 (November 12, 2019): 50–53. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2019.081.
Full textAbstract:
Du pirminiai, skirtingos histologinės struktūros navikai, susiformavę vieno paciento galvos smegenyse –labai reta neurochirurginė patologija. Straipsnyje pristatomas 64 metų vyro klinikinis atvejis, kai šiam pacientui buvo nustatyti du skirtingos histologinės struktūros pirminiai galvos smegenų navikai – meningioma ir glioblastoma. Abu navikai buvo sėkmingai pašalinti per vieną chirurginę intervenciją ir vietą. Vėliau pacientas nusiųstas pas kitus specialistus, kad jam būtų atlikta chemoterapija ir radioterapija. Straipsnyje apžvelgiama kitų autorių patirtis ir galimos dviejų skirtingos histologinės struktūros navikų susiformavimo priežastys. Sėkmingam tokių navikų gydymui reikalingas visapusiškas radiologinis ištyrimas, didelė neurochirurgijos praktikos patirtis ir patikima multidisciplininė komanda.
14
Pavilionė, Rasita, Paulina Tekoriutė, Gabija Bagužytė, Deimantė Krutulytė, and Viktorija Vitkutė. "TIESIOSIOS ŽARNOS GASTROINTESTINALINIS STROMOS NAVIKAS. KLINIKINIS ATVEJIS." Health Sciences 30, no. 4 (August 8, 2020): 61–64. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.097.
Full textAbstract:
Gastrointestinaliniai stromos tumorai (GIST) yra retai pasitaikantys virškinamojo trakto navikai, tačiau vieni dažniausių mezenchiminių šios lokalizacijos tumorų. Dažniausiai pažeidžiamas skrandis ir plonosios žarnos, o tiesioji žarna – labai retai. Kadangi klinika nespecifinė, šie navikai gana dažnai diagnozuojami atsitiktinai. Pagrindinis tiesiosios žarnos navikų pirminės diagnostikos bei stebėjimo metodas yra MRT. Šiame straipsnyje pristatomas tiesiosios žarnos GIST klinikinis atvejis, kuris buvo diagnozuotas MRT. Šis tyrimas atliktas įvertinti atsaką į neoadjuvantinį gydymą bei po operacijos galimo ligos recidyvo kontrolei. Efektyviausias šios ligos gydymo metodas yra kombinuota neoadjuvantinė chemoterapija imatinibu ir radikalus chirurginis naviko pašalinimas.
15
Kuliavas, Justas, Audrius Dulskas, Julius Drachneris, Edita Mišeikytė Kaubrienė, and Narimantas E. Samalavičius. "Neįprastas tiesiosios žarnos vėžio metastazavimas: atvejo pristatymas." Lietuvos chirurgija 16, no. 2 (April 12, 2017): 125–28. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2017.10631.
Full textAbstract:
Labai retai tiesiosios žarnos vėžio metastazės plinta į varpą. Literatūros duomenimis, tokių atvejų yra aprašyta mažiau kaip 40. Prognozė yra bloga ir išgyvenamumas trumpas. Tiesiosios žarnos vėžio metastazių plitimo į varpą mechanizmas nežinomas. Populiariausia teorija yra apie retrogradinį veninį plitimą. Aprašoma keletas gydymo metodų, tačiau nė vienas nėra pranašesnis. Autoriai pristato 41 metų amžiaus vyro klinikinį atvejį. Vyrui buvo diagnozuotas tiesiosios žarnos vėžys, prieš operaciją taikyta radioterapija, paskui operacinis gydymas ir pooperacinė chemoterapija. Nepaisant to, po dvejų metų išsivystė metastazės varpoje. Po metastazių diagnozės ligonis išgyveno du mėnesius.
16
Kuliavas, Justas, Audrius Dulskas, Julius Drachneris, Edita Mišeikytė Kaubrienė, and Narimantas E. Samalavičius. "Neįprastas tiesiosios žarnos vėžio metastazavimas: atvejo pristatymas." Lietuvos chirurgija 16, no. 2 (April 12, 2017): 125. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2017.2.10631.
Full textAbstract:
Labai retai tiesiosios žarnos vėžio metastazės plinta į varpą. Literatūros duomenimis, tokių atvejų yra aprašyta mažiau kaip 40. Prognozė yra bloga ir išgyvenamumas trumpas. Tiesiosios žarnos vėžio metastazių plitimo į varpą mechanizmas nežinomas. Populiariausia teorija yra apie retrogradinį veninį plitimą. Aprašoma keletas gydymo metodų, tačiau nė vienas nėra pranašesnis. Autoriai pristato 41 metų amžiaus vyro klinikinį atvejį. Vyrui buvo diagnozuotas tiesiosios žarnos vėžys, prieš operaciją taikyta radioterapija, paskui operacinis gydymas ir pooperacinė chemoterapija. Nepaisant to, po dvejų metų išsivystė metastazės varpoje. Po metastazių diagnozės ligonis išgyveno du mėnesius.
17
Smaidžiūnienė, Dalė, and Lina Marcinkutė. "BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGYTOJŲ DARBO SU CITOSTATIKAIS PROBLEMATIKA." Visuomenės sveikata 27, no. 6 (December 28, 2017): 173–78. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2017.115.
Full textAbstract:
Susirgimų onkologinėmis ligomis problematika daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių išlieka labai aktuali, gydant šias ligas vienas iš pagrindinių gydymo metodų yra chemoterapija, kuri veikia ne tik navikines ląsteles, bet ir sveikas. Pacientų gydymo chemoterapija procese visuomet dalyvauja slaugytojas: užsako, tinkamai transportuoja bei laiko, skiedžia, lašina tirpalus arba paduoda tabletes pacientams, sutvarko sistemas bei priemones po šių medikamentų panaudojimo. Slaugytojų darbas su citostatikais turi tam tikrą specifiką, kurią slaugytojai turi žinoti. Taip pat darbo su citostatikais metu reikia laikytis personalo ir paciento saugumo reikalavimų. Literatūroje dažniausiai nagrinėjami citostatikų šalutiniai poveikiai pacientams, tyrimų, rodančių, kaip tai veikia bendrosios praktikos slaugytojų sveikatą, atliekama nedaug. Tyrimo tikslas: atskleisti darbo su citostatikais problematiką saugumo reikalavimų laikymosi bei poveikio bendrosios praktikos slaugytojų ir būsimųjų slaugytojų sveikatai kontekste. Straipsnyje analizuojami trijų tyrimų su identišku tyrimo objektu rezultatai. Tyrimai atlikti 2010, 2014, 2016-ais metais, juose dalyvavo X ir Y miestuose dirbantys 249 slaugytojai. Papildomai buvo apklausti visi X miesto N aukštosios mokyklos, pirmos pakopos bendrosios praktikos slaugos studijų studentai, kuriems profesinės veiklos praktikų metu teko dirbti su citostatikais. Tyrimo išvados. Skiedžiant citostatikus, slaugytojai dažniausiai įsijungia traukos spintą, tačiau darbo vietose vis dar trūksta kokybiškų asmeninių apsaugos priemonių arba slaugytojai jų nenaudoja. Tyrimas atskleidė, kad pasitaiko atvejų, kai citostatikai skiedžiami procedūriniame kabinete arba kitoje tam nepritaikytoje patalpoje. Pagrindinis specifiškas nepageidaujamas reiškinys slaugytojams skiedžiant citostatikus – metalo skonis burnoje, o bendrosios praktikos slaugos studijų studentams: galvos skausmas ar svaigimas, pykinimas, odos paraudimas, niežėjimas. Bendrosios praktikos slaugos studentai kaip pagrindinę problemą profesinės veiklos praktikų metu išsakė – instruktažo studentams nebuvimą ir netinkamus profesinius pavyzdžius, tokius kaip: pačių slaugytojų savisaugos bei darbo su citostatikiais saugumo reikalavimų nesilaikymas.
18
Liutkutė, Jūratė, Nadežda Lachej, Laura Steponavičienė, Teresė Pipirienė Želvienė, and Eduardas Aleknavičius. "Reta liga: vyrų krūties vėžys." Acta medica Lituanica 22, no. 1 (May 18, 2015): 24–29. http://dx.doi.org/10.6001/actamedica.v22i1.3076.
Full textAbstract:
Įvadas. Vyrų krūties vėžys – reta onkologinė liga. Pasaulyje vyrai sudaro apie 1 % visų sergančiųjų krūties vėžiu. Lietuvos vėžio registro duomenimis, kasmet Lietuvoje nustatoma 10–14 naujų vyrų krūties vėžio atvejų. Medžiaga ir metodika. Pagrindinis informacijos šaltinis, ieškant duomenų, buvo PubMed ir Medscape duomenų bazės. Rezultatai. Straipsnyje apžvelgiami pagrindiniai vyrų krūties vėžio rizikos veiksniai, paplitimas, histopatologiniai ypatumai, klinika ir diagnostika. Gana plačiai pateiktos kompleksinio gydymo galimybės (chirurginis gydymas, spindulinė terapija, chemoterapija, hormonoterapija, biologinė terapija), trumpai supažindinama su metastazavusio krūties vėžio gydymo galimybėmis. Išvados. Svarbu nepamiršti, kad norint laiku diagnozuoti ligą ir suteikti optimalų gydymą pacientams svarbu šviesti visuomenę, nuolat priminti šeimos gydytojams ir kitiems specialistams apie šią retą ligą, nes bendras išgyvenamumas tiesiogiai koreliuoja su ligos stadija.
19
Cicėnas, Saulius, Arnoldas Krasauskas, Renatas Aškinis, Vladislavas Vencevičius, and Valdas Puodžiūnas. "Vietiškai išplitusio plaučių vėžio (T4) ir tarpuplaučio piktybinių navikų chirurginis gydymas." Lietuvos chirurgija 5, no. 3 (January 1, 2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.3.2183.
Full textAbstract:
Saulius Cicėnas, Arnoldas Krasauskas, Renatas Aškinis, Vladislavas Vencevičius, Valdas PuodžiūnasVilniaus universiteto Onkologijos instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyrius,Santariškių g. 1, LT-08660 VilniusEl paštas: cicenas@loc.lt Tikslas Įvertinti vietiškai išplitusio plaučių vėžio (T4) (peraugančio gretimas krūtinės ląstos struktūras) ir didelių matmenų piktybinio tarpuplaučio naviko chirurginio gydymo galimybes, išanalizuoti komplikacijas ir ligonių vidutinę gyvenimo trukmę. Ligoniai ir metodai Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriuje 2000–2003 m. buvo gydomi 84 ligoniai, sergantys vietiškai išplitusiu T4 plaučių vėžiu ir didelių matmenų piktybiniu tarpuplaučio naviku: 23 (27,4%) ligoniams rezekuotas kairysis prieširdis, nenaudojant dirbtinės kraujo apytakos, 2 (2,3%) ligoniams atlikta prieširdžio rezekcija ir aortos lanko rezekcija naudojant dirbtinę kraujo apytaką ir 59 (70,2%) ligoniai operuoti dėl didelių matmenų piktybinio tarpuplaučio naviko. Pašalinto piktybinio tarpuplaučio naviko masė svyravo nuo 5 iki 10 kg. Morfologiškai patvirtinta ligonių, sergančių plaučių vėžiu, diagnozė: 20 (80%) ligonių nustatytas plokščialąstelinis vėžys, 5 (20%) ligoniams – liaukinis vėžys. Ligoniams, sergantiems piktybiniu tarpuplaučio naviku, morfologiškai patvirtinta: 10 (17%) ligonių – limfogranuliomatozė (LGR), 9 (15,2%) ligoniams – teratoblastoma, 10 (17%) ligonių – piktybinė tarpuplaučio ektopinė seminoma, 30 (50,8%) ligonių – piktybinė timoma. Plaučių vėžys pagal TNM: T4N0M0 – 18 (72%) ligonių, T4N1M0 – 5 (25%) ligoniams, T4N2M0 – 2 (8%) ligoniams. Kitos atliktos operacijos: kiekvienam ligoniui, sergančiam plaučių vėžiu, buvo atlikta sudėtinė pulmonektomija; iš ligonių, kuriems buvo tarpuplaučio piktybinis navikas 20-iai (33,9%) ligonių tarpuplaučio navikas pašalintas atlikus sternotomiją (iš jų 12 (60%) ligonių atlikta tuščiosios venos rezekcija, 2 atvejais ji pakeista protezu), 10 (17%) ligonių – atlikus torakotomiją (kartu su pulmonektomija), 29 (49,1%) ligoniams – atlikus išilginę ir skersinę sternotorakotomiją. Rezultatai Atlikus 25 sudėtines operacijas dėl T4 plaučių vėžio pasireiškė pooperacinės komplikacijos: broncho fistulė – 2 (8%) ligoniams, širdies kraujagyslių nepakankamumas – 3 (12%) ligoniams, kraujavimas – 2 (8%) ligoniams. Du (8%) ligoniai mirė po operacijos. Operacijos metu atliekant piktybinio tarpuplaučio naviko pašalinimo operaciją pasireiškė komplikacijos: broncho fistulė – 1 (10%) ligoniui, poopercinis kraujavimas – 2 (3,4%) ligoniams, mediastinitas – 1 (1,7%) ligoniui. Trys (5,1%) ligoniai mirė po operacijos. Dvylikai (48%) ligonių, sergančių plaučių vėžiu, prieš operaciją buvo taikoma chemoterapija ir radioterapija. 34% šių ligonių išgyveno 3 metus. 22 (37,3%) ligoniams, sergantiems piktybiniu tarpuplaučio naviku, buvo taikyta priešoperacinė ir pooperacinė chemoterapija ir radioterapija. Penkerius metus išgyveno 48% ligonių. Išvados Chirurginis vietiškai išplitusio plaučių vėžio (T4) ir piktybinio tarpuplaučio naviko gydymas yra efektyvus ir pailgina ligonių gyvenimo trukmę. Pooperacinių komplikacijų skaičius ligoniams po plaučių vėžio operacijos siekė 28%, pooperacinis mirštamumas – 2%. Po tarpuplaučio piktybinio naviko operacijos komplikacijų skaičius sudarė 6,8%, pooperacinis mirštamumas – 5,1%. Priešoperacinė ir pooperacinė chemoterapija bei radioterapija pailgino ligonių gyvenimo trukmę: 3 metus išgyveno 34% ligonių, sergančių plaučių vėžiu (T4), o 5 metus išgyveno 48% ligonių, sergančių tarpuplaučio piktybiniu naviku. Pagrindiniai žodžiai: vietiškai išplitęs plaučių vėžys (T4), didelių matmenų piktybinis tarpuplaučio navikas, chirurginis ir sudėtinis gydymas, ligonių gyvenimo trukmė Surgery for lung cancer T4 tumours and malignant mediastinal masses Saulius Cicėnas, Arnoldas Krasauskas, Renatas Aškinis, Vladislavas Vencevičius, Valdas PuodžiūnasVilnius University, Institute of Oncology, Department of Thoracic Surgery and Oncology,Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, LithuaniaE-mail: cicenas@loc.lt Objective To evaluate the results of surgical treatment for lung cancer T4 tumours and malignant mediastinal masses, the rate of complications and median survival. Patients and methods In 2000–2003, 84 patients (pts) with T4 lung cancer and “king” size mediastinal tumours underwent surgery at Department of Thoracic Surgery and Oncology, Institute of Oncology, Vilnius University. Twenty-five (29.7%) pts with T4 tumours were operated on: 23 (27.4%) pts with left atrium resections with no artificial blood circulation, and in 2 (2.3%) pts aortic arch and atrium resection were performed using artificial blood circulation. Fifty-nine (70.2%) pts were operated on due to “king“ size malignant mediastinal masses, their weight ranging within 5–10 kg. The morphology for the pts with lung cancer: 20 (80%) pts – epidermoid cancer, 5 (20%) pts – adenocarcinoma; for the pts with mediastinal masses: 10 (17%) pts LGR, 9 (15.2%) pts – teratoblastoma, 10 (17%) pts – ectopic seminomas and 30 (50.8%) – malignant thymomas. Lung cancer TNM: T4N0M0 – 18 (72%) pts, T4N1M0 – 5 (25%) pts, T4N2M0 – 2 (8%) pts. Other operations: all pts with lung cancer underwent pneumonectomies and for mediastinal masses: 20 (33.9%) pts – sternotomies (12 pts (60%) v. cava resections, 2 pts v. cava replacement), 10 (17%) pts – thoracotomies with pneumonectomy, 29 (49.1%) pts – sternothoracotomies. Results Postoperative complications in the lung cancer group were: bronchial fistula – 2 (8%) pts, heart – lung insufficiency – 3 (12%) pts, bleeding – 2 (8%) pts; two (8%) pts died after operation. In the mediastinal masses group: bronchial fistula – 1 (10%) pt; postoperative bleeding – 2 (3.4%) pts, mediastinitis – 1 (1.7%) pts; three (5.1%) pts died after operation. 12 (48%) pts with lung cancer underwent chemoradiation before operation. Three-year survival of these pts was 34%. For tventy-two (37.3%) pts with mediastinal tumours, chemoradiation was used before and after surgery. The 5-year survival of these pts was 48%. Conclusions Surgery for lung cancer T4 tumours and malignant mediastinal masses is an effective treatment and prolongs the patients’ survival. Postoperative complications in the lung cancer group reached 28% and postoperative mortality 2%. In the mediastinal tumous group, postoperative complications comprised 6.8% and mortality 5.1%. Induction and postoperative chemoradiation prolong the patients’ survival: in the lung cancer group, three-year survival was 34% and in the mediastinal masses group 5-year survival reached 48%. Keywords: locally advanced T4 lung cancer, “king size” mediastinal tumours, surgical and combined treatment, survival
20
Liutkauskienė, Sigita, Elona Juozaitytė, Lina Poškienė, Darius Pranys, and Kristina Jurėnienė. "HER2 receptorių ir p53 baltymo padidėjusios raiškos įtaka II stadijos krūties vėžiu sergančių moterų gyvenimo trukmei." Medicina 46, no. 12 (December 12, 2010): 814. http://dx.doi.org/10.3390/medicina46120114.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas. Ištirti p53 baltymo ir HER2 (c-erbB-2) receptorių padidėjusios raiškos įtaką II stadijos krūties vėžiu sirgusių jaunų moterų penkerių metų išgyvenamumui, atsižvelgiant į hormonų receptorių bei gydymo savitumų reikšmę. Tyrimo medžiaga ir metodai. Retrospektyviai analizuojama 34 Kauno apskrities moterų, gydytų 2001–2003 m. Kauno onkologijos ligoninėje, medicininė dokumentacija ir archyvinė histologinė medžiaga. Tiriamųjų kontingentas – jaunos, iki 50 metų moterys, kurioms diagnozuotas ir morfologiškai patvirtintas II stadijos krūties vėžys. 22 moterys išgyveno penkerius metus, 12 mirė penkerių metų laikotarpiu. Panaudojant archyvinę histologinę medžiagą de novo, tuometinėje KMUK Patologinės anatomijos klinikoje buvo atliktas p53 baltymo ir HER2 receptorių raiškos tyrimas imunohistocheminiu metodu. Panaudojant medicininę dokumentaciją, analizuota pacientėms skirta adjuvantinė chemoterapija, antraciklinų suminė dozė ir hormoninis gydymas. Rezultatai. Tarp visų 34 tiriamųjų 20,6 proc. atvejų rasta padidėjusi p53 baltymo raiška, 26,4 proc. atvejų – HER2 baltymo raiška. Analizuojant išgyvenamumą Kaplan-Meier metodu, nustatyta, kad mirties tikimybė penkerių metų laikotarpiu didesnė, kai naviko histologinėje medžiagoje rastas padidėjęs p53 baltymo kaupimasis, neigiami estrogenų receptoriai ir kai pacientės gydytos nepakankama antraciklino doze (log rank p=0,013, log rank p=0,02, log rank p=0,027, atitinkamai). Nerasta sąsajų tarp padidėjusios HER2 baltymo raiškos ir pacienčių penkerių metų išgyvenimo (log rank p=0,51). Daugiamatės analizės metodu nustatyta, kad vienintelis nepriklausomas veiksnys yra nepakankama antraciklinų dozė (p=0,028). Išvada. Jaunų moterų, susirgusių II stadijos krūties vėžiu, trumpesnei gyvenimo trukmei įtakos turi padidėjusi p53 baltymo raiška, sumažinta antraciklinų dozė ir neigiami estrogenų receptoriai, o HER2 baltymo padidėjusios raiškos įtakos penkerių metų gyvenimo trukmei nepavyko įrodyti. Nepriklausomas prognozinis veiksnys yra nepakankamas adjuvantinis gydymas antraciklinais.
21
Šiaulys, Raimondas, Justina Domarkaitė, and Michail Tarachovskij. "DUBENS EKSENTERACINĖS OPERACIJOS – ULTRARADIKALIOS OPERACIJOS KLAIPĖDOS UNIVERSITETINĖJE LIGONINĖJE." Sveikatos mokslai 24, no. 5 (February 20, 2014): 20–25. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2014.087.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas: apžvelgti ir išanalizuoti Klaipėdos universitetinės ligoninės patirtį atliekant dubens eksenteracines operacijas bei palyginti su literatūros duomenimis. Tyrimo metodai: retrospektyvinė apžvalga moterų, kurioms nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. buvo atliktos dubens eksenteracinės operacijos. Įvertintos jų komplikacijos bei baigtys. Rezultatai: išanalizuota 8 ligonių duomenys. Vidutinis amžius – 56,6 (36 – 72) m. Vidutinis atkryčio laikas nuo pirminio naviko gydymo buvo apie 3,5 (0,5 – 8) m. 7 moterims iš 8 dubens eksenteracinė operacija atlikta kaip radikalus, o 1 – paliatyvus gydymo metodas. Dažniausia indikacija operacijai buvo gimdos kaklelio vėžio recidyvas (62,5%). Iš 8 į studiją įtrauktų moterų 3 atliktos pilnos, 3 – priekinės ir 2 – užpakalinės dubens eksenteracinės operacijos. 1 atlikta infralevatorinė rezekcija, likusioms 7 – supralevatorinės rezekcijos. Vidutinė operacijos trukmė – 306,25 (210 – 370) min. Radikaliai operaciją pavyko atlikti 75% moterų (n=6). Nebuvo nei vieno mirties atvejo po operacijos hospitalizacijos metu. Vidutinis hospitalizacijos laikas - 23,375 (14- 51) dienos. Komplikacijos ankstyvuoju pooperaciniu periodu išryškėjo 37,5% (n =3) pacienčių. Vėlyvų komplikacijų pasitaikė 50% moterų (n=4). Per mūsų studijos stebėjimo laikotarpį buvo vienas mirties atvejis dėl ligos progresavimo ir vienas mirties atvejis dėl miokardo infarkto. Ligos progresavimas diagnozuotas 37,5% pacienčių (n=3). Dviem iš jų dubens eksenteracinė operacija atlikta neradikaliai. Po dubens eksenteracinės operacijos 3 moterims taikyta chemoterapija. Išvados: 1. Dubens eksenteracinė operacija išlie- DUBENS EKSENTERACINĖS OPERACIJOS – ULTRARADIKALIOS OPERACIJOS KLAIPĖDOS UNIVERSITETINĖJE LIGONINĖJE Raimondas Šiaulys1, Justina Domarkaitė1,2, Michail Tarachovskij1,2 1Klaipėdos universitetinė ligoninė, 2Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas ka paskutinis radikalus gydymo metodas moterims su recidyvuojančia onkoginekologine patologija. 2. Pacientės turi būti maksimaliai ištirtos, kad sumažėtų neradikalių operacijų skaičius. Nepaisant to, visada bus dalis ligonių, kurioms galimybę atlikti radikalią operaciją pavyks įvertinti tik pačios operacijos metu. 3. Pooperacinės komplikacijos yra dažnos ir gali būti mirtinos.
22
Cicėnas, Saulius, Pranas Naujokaitis, Dainius Piščikas, Arnoldas Krasauskas, and Renatas Aškinis. "Chirurginis pleuros piktybinės mezoteliomos gydymas." Lietuvos chirurgija 5, no. 3 (January 1, 2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.3.2187.
Full textAbstract:
Saulius Cicėnas, Pranas Naujokaitis, Dainius Piščikas, Arnoldas Krasauskas, Renatas AškinisVilniaus universiteto Onkologijos instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyrius,Santariškių g. 1, LT-08660 VilniusEl paštas: cicenas@loc.lt Tikslas Išanalizuoti ir įvertinti piktybinės pleuros mezoteliomos diagnostikos ir chirurginio gydymo metodus, pateikti operuotų ligonių gydymo rezultatus. Ligoniai ir metodai Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriuje 1992–2005 m. buvo gydomi 138 ligoniai, kuriems morfologiškai patvirtinta piktybinės pleuros mezoteliomos (PPM) diagnozė: 113 (81,9%) ligonių buvo operuoti, 25 (18,1%) ligoniams atliktas konservatyvusis gydymas (radioterapija ir chemoterapija). Prieš operaciją buvo taikomi neinvaziniai PPM tyrimo metodai: rentgeninis tyrimas – 138 (100%) ligoniams, krūtinės ląstos KT – 62 (44,9%), krūtinės rentgeninis tyrimas ir KT – 56 (40,5%), krūtinės ląstos KT ir BMR – 10 (7,2%) ir krūtinės ultragarsinis – 10 (7,2%) bei invaziniai tyrimo metodai: vaizdo torakoskopija – 45 (32,6%), pleuros biopsija – 82 (59,4%), diagnostinė minitorakotomija – 11 (7,9%) ligonių. Nustatyta ligos stadija: I stadija – 17 (12,3%), II stadija – 35 (25,3%), III – 60 (43,4%), IV stadija – 26 (18,8%) ligoniams. Po operacijos 53 (46,9%) ligoniams buvo taikomas papildomas konservatyvusis (chemoterapinis/radioterapinis) gydymas. Rezultatai Atliktos operacijos: pleuropulmonektomija – 68 (60,1%) ligoniams, išplėstinė pleuropulmonektomija su perikardo ir diafragmos rezekcija – 12 (10,6%), parietalinė pleurektomija – 12 (10,6%), dalinė pleurektomija su perikardo rezekcija – 11 (9,7%), naviko masės sumažinimas (dalinė rezekcija) – 10 (8,8%). Morfologiškai patvirtinta piktybinės pleuros mezoteliomos diagnozė: epitelinė – 48 (35,7%), sarkomatozinė – 53 (38,4%) ir dvifazė – 37 (26,8%). Po operacijos buvo komplikacijų: broncho fistulė – 6 (5,3%) ligoniams, chilotoraksas – 7 (6,1%), simpatinių ganglijų pažeidimas – 2 (1,7%), hemotoraksas – 11 (9,7%). Po operacijos mirė 4 (3,5%) ligoniai. Apie gydymo rezultatus spręsta iš ligos atkryčio ir gyvenimo trukmės. Vidutinė 3 metų gyvenimo trukmė po chirurginio gydymo buvo 12,0 ± 2 mėn., po konservatyvaus gydymo – 6,0 ± 2 mėn. Liga atsinaujino per 3 metus nuo 9,7% iki 17,6% chirurginės grupės ligonių, o konservatyvaus gydymo grupėje 3 metų neišgyveno nė vienas ligonis. Išvados Chirurginis pleuros mezoteliomos gydymas yra pakankamai veiksmingas. Nepaisant rezekcijų neradikalumo pooperacinė radioterapija ir chemoterapija pailgina ligonių gyvenimo trukmę bei atitolina ligos atsinaujinimą. Bendras pooperacinių komplikacijų skaičius nustatytas 26 (23%) ligoniams, po operacijos mirė 4 (3,5%) ligoniai. Vidutinė 3 metų gyvenimo trukmė chirurginio sudėtinio gydymo grupės ligonių buvo 12,0 ± 2 mėn., tik konservatyvaus gydymo grupės – 6,0 ± 2 mėn., o liga atsinaujino atitinkamai 19,7% ir 93% ligonių. Pagrindiniai žodžiai: piktybinė pleuros mezotelioma, diagnostika, chirurginis ir sudėtinis gydymas Surgery for malignant pleural mesothelioma Saulius Cicėnas, Pranas Naujokaitis, Dainius Piščikas, Arnoldas Krasauskas, Renatas AškinisVilnius University, Institute of Oncology, Department of Thoracic Surgery and Oncology,Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, LithuaniaE-mail: cicenas@loc.lt Objective To evaluate the efficacy of diagnostic measures and surgery for malignant pleural mesothelioma (MPM) and to analyse the results of treatment. Patients and methods In 1992–2005, 138 patients (pts) underwent treatment for morphologically proved malignant pleural mesothelioma at Department of Thoracic Surgery and Oncology, Institute of Oncology, Vilnius University. 113 pts (81.9%) were operated on, 25 pts (18.1%) underwent conservative treatment (radiation / chemotherapy). Before operation, noninvasive diagnostic procedures were used: X-ray films 138 pts (100%), X-ray films and chest CT 56 pts (40.5%), chest CT 62 pts (44.9%), chest CT/MRI 10 pts (7.2%) and chest ultrasound 10 pts (7.2%). Invasive diagnostic procedures: VATS – 45 pts (32.6%), pleural biopsy 82 pts (59.4%), diagnostic (mini)thoracotomy 11 pts (7.9%). Stage of the disease: I – 17 pts (12.3%), II – 35 pts (25.3%), III – 60 pts (43.4%) and IV – 26 pts (18.8%). 53 pts after surgery were treated using radiation / chemotherapy. Results Operation for MPM: pleuropulmonectomy – 68 pts (60.1%), extented pleuropulmonectomy with pericardium and diafragm resection – 12 (10.6%), parietal pleurectomy – 12 (10.6%), partial pleurectomy with pericardial resection – 11 pts (9.7%), debulking – 10 pts (8.8%). Morphology found: epitheliod – 48 pts (35.7%), sarcomatosus – 53 pts (38.4%) and biphasic – 37 pts (26.8%). Postoperative complications: bronchial fistulas – 6 pts (5.3%), chylothorax – 7 pts (6.1%), hemothorax – 11 pts (9.7%) and simpatic ganglion injury – 2 pts (1.7%). Four pts (3.5%) died after surgery. Three-year median survival after surgery was 12.0 ± 2 mo, and after conservative treatment 6.0 ± 2 mo. Reccurence of the disease in the surgical group ranged within 9.7–17.6%; in the conservative group not a one patient survived three years. Conclusions Surgery for MPM is a confident, radical and sufficient method of treatment. Nonradical resections and postoperative chemoradiation prolong disease-free and overall survival. Postoperative complications was in 26 pts (23%), 4 pts (3.5%) died. Three-year median survival after surgery was 12.0 ± 2 mo and after conservative treatment 6.0 ± 2 mo. Reccurence of the disease in the surgical group ranged within 9.7–17.6% and in the concervative group reached 93%. Keywords: malignant pleural mesothelioma, diagnosis, surgical and combined treatment
23
Benešová, Věra. "kolorektální karcinom, metastáza, chemoterapie, bevacizumab, resekce metastáz." Onkologie 11, no. 2 (May 1, 2017): 96–98. http://dx.doi.org/10.36290/xon.2017.020.
Full text
24
Langerová, Eliška. "B-lymfom dolních končetin, chemoterapie, anti-CD20, radioterapie." Dermatologie pro praxi 10, no. 4 (December 1, 2016): 201–2. http://dx.doi.org/10.36290/der.2016.045.
Full text
25
Paulikaitė, Giedrė, Lina Gedrimė, and Artūras Razbadauskas. "Moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu, slauga." Sveikatos mokslai 26, no. 6 (January 19, 2017): 226–30. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.121.
Full textAbstract:
Darbo tikslas - išanalizuoti moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu (GKV), slaugą. Tyrimas atliktas 2013-2015 metais. Taikyta apklausa atlikta raštu, užpildant anoniminį klausimyną. Tyrimo kontingentą sudarė neatsitiktinė imtis, kurioje buvo įtrauktos įvairios stadijos gimdos kaklelio vėžiu sergančios ir besigydžiusios Klaipėdos miesto ligoninių pacientės. Savarankiškai sudarytu klausimynu buvo siekta įvertinti pacienčių slaugos poreikius atsižvelgiant į esamą gimdos kaklelio vėžio stadiją ir taikytą gydymo metodą. Rezultatai. Atliktame tyrime didžiąją dalį apklaustųjų sudarė 41-50 m. amžiaus respondentės. Nustatyta, jog sergančioms GKV, dažniausiai pasireiškia šie simptomai: skausmas, nuovargis ir pykinimas, o rečiausiai pasireiškiantys simptomai - vidurių užkietėjimas, šlapimo nelaikymas, burnos gleivinės išopėjimas. Dažniausi išreikšti slaugos poreikiai: slaugytojo buvimas šalia, atidus išklausymas reikalingas respondentėms. Vyraujantis simptomasskausmas, kuriam pasireiškus iškyla didžiausias slaugytojo pagalbos poreikis. Išvados. Sergančiųjų GKV slaugos poreikiai priklauso nuo stadijos, kurioje buvo diagnozuotas ir pradėtas gydyti GKV bei taikyto gydymo metodo, nes po kiekvieno gydymo metodo pasireiškia skirtinga simptomatika, kuri reikalauja individualios ir lanksčios slaugos praktikos. Išryškėja respondenčių psichosocialiniai poreikiai, kurie parodo, jog medicinoje pacientai suvokiami kaip holistinė asmenybė. Įvadas Onkologinės ligos XXI amžiuje tampa vis dažnesne diagnoze. Tarp moterų labiausiai paplitęs sergamumas krūties, odos, gimdos kūno ir gimdos kaklelio piktybiniais navikais. Higienos instituto duomenimis, gimdos kaklelio vėžys - dažna moterų onkologinė liga Lietuvoje, kuri užima 3-4-tą vietą tarp piktybinių navikų, todėl šių ligų profilaktika ir gydymas tampa vis aktualesni ir labiau plėtojami. Gimdos kaklelio vėžiu sergančiųjų atvejų skaičius pastaruoju dešimtmečiu Lietuvoje yra ženkliai didesnis už tendencijas, vyraujančias Europoje, tai nulemia tik 2004 metais pradėta vykdyti Atrankines patikros dėl gimdos kaklelio patologijos programa, gerokai padidėjo naujai nustatytų gimdos kaklelio vėžio atvejų skaičius, iš statistinių duomenų svyravimo galima spręsti, jog sergamumas gimdos kaklelio vėžiu nėra stabilus ir tampa vis dažnesne diagnoze [7]. Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys- antra dažniausia 30-54 metų amžiaus moterų onkologinė liga, sudaranti net 14% visų piktybinių ligų šioje amžiaus grupėje[3]. Kiekviena liga išsiskiria specifišku gydymo, slaugymo metodu bei medicinos personalo pasiruošimu. Pagrindiniai gimdos kaklelio vėžio gydymo būdai: chirurginis gydymas, spindulinė terapija, chemoterapija bei mišrus gydymo metodų taikymas. Kiekvienas gydymo metodas skiriasi pritaikymo ir slaugymo metodika, kurią turi išmanyti medicinos personalas. Slaugytojas-tai medicinos personalo darbuotojas, kuris daugiausia laiko praleidžia su sergančiosiomis gimdos kaklelio vėžiu. Todėl slaugytojai turi būti pakankamai kvalifikuoti, kad sugebėtų identifikuoti ir išspręsti kylančias slaugos problemas. Darbo tikslas - išanalizuoti sergančiųjų gimdos kaklelio vėžiu slaugą.
26
Ramanauskaitė, Karolina, Jūratė Zūbienė, Vilija Andruškevičienė, and Kristina Saldūnaitė. "CHEMOTERAPINIU BŪDU GYDOMŲ PACIENTŲ POKYČIAI BURNOJE IR BURNOS PRIEŽIŪROS ĮPROČIAI." Visuomenės sveikata 28, no. 1 (April 3, 2018): 17–21. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2018.003.
Full textAbstract:
Tikslas. Įvertinti pacientų, sergančių onkologinėmis ligomis, pokyčius burnoje ir burnos priežiūros įpročius chemoterapinio gydymo metu. Tyrimo metodai. Momentinis tyrimas buvo vykdomas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės, Kauno onkologijos klinikos dienos chemoterapijos stacionare nuo 2016 metų sausio iki vasario mėnesio. Anoniminėje anketinėje apklausoje dalyvavo 100 onkologinių pacientų, gydomų chemoterapiniu būdu: 62 moterys ir 38 vyrai. Anketoje pateikti dviejų tipų klausimai: apie pokyčius, atsiradusius burnoje chemoterapijos metu, ir apie pacientų burnos priežiūros įpročius gydymo metu. Rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė, kad chemoterapinio gydymo metu pokyčius burnoje pajuto net 79,0 proc. tiriamųjų. Dažniausiai pasitaikė burnos sausumas (52,0 proc.), sutrikęs skonio pojūtis (45,0 proc.), sumažėjo seilėtekis (36,0 proc.), burnos gleivinės uždegimas (30,0 proc.), dantų jautrumas (28,0 proc.), padaugėjo bakterinių apnašų kiekis (28,0 proc.), burnos gleivinės kraujavimas (25,0 proc.), nemalonus burnos kvapas (23,0 proc.), skausmas burnoje (10,0 proc.), spontaniškas gleivinės kraujavimas (8,0 proc.). Nustatyta, kad gydomos moterys kruopščiau prižiūri savo dantis, naudoja įvairesnes burnos priežiūros priemones bei dažniau lankosi pas gydytoją odontologą. Išvados. Tyrimo metu nustatyta, kad onkologiniams pacientams chemoterapijos metu pasireiškia gydymo komplikacijos burnoje. Tiriamos moterys kur kas kruopščiau ir dažniau rūpinasi savo burnos priežiūra nei vyrai.
27
Lipnickas, Vytautas, Jurgita Adomavičiūtė, Valmontas Valiukėnas, and Kęstutis Strupas. "Virškinimo trakto stromos navikų diagnostika ir gydymas." Lietuvos chirurgija 4, no. 2 (January 1, 2006): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2006.2.2272.
Full textAbstract:
Vytautas Lipnickas, Jurgita Adomavičiūtė, Valmontas Valiukėnas, Kęstutis StrupasVilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikųPilvo chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: vlipnick@takas.lt TikslaI Pirma, apžvelgti naujausią periodiniuose leidiniuose publikuotą medžiagą, kurioje aptariama virškinimo trakto stromos navikų (GIST) raidos mechanizmai, klinika, diagnostikos galimybės, biologinės elgsenos prognozavimas, gydymo taktika, pooperacinio pacientų stebėjimo ypatumai. Antra, pasidalyti VUL Santariškių klinikų specialistų patirtimi, gydant ligonius, sergančius įvairių lokalizacijų GIST. Metodai Naujausios literatūros, kurioje nagrinėjama GIST tema, apžvalga. Peržiūrėta 2002–2006 metų periodiniuose leidiniuose lietuvių ir anglų kalbomis publikuota medžiaga, kurioje nagrinėti GIST raidos mechanizmai, klinikos ypatumai, diagnostikos galimybės pasaulyje ir Lietuvoje, biologinės elgsenos prognozavimas, gydymo (operacinio, medikamentinio ir kombinuoto) taktika, pacientų stebėjimo ypatumai. Retrospektyvioji VUL Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centro pacientų, sirgusių GIST, ligos istorijų analizė. Rezultatai Virškinimo trakto stromos navikai – tai dažniausi neepiteliniai mezenchiminės kilmės virškinimo trakto navikai, sudarantys 1–3% visų diagnozuojamų piktybinių virškinimo trakto navikų. Literatūros duomenimis, diagnozuojamų GIST atvejų daugėja. Standartinis GIST diagnostikos metodas – kontrastinė KT. Iki imatinibo eros vienintelis gydymo būdas buvo operacinis. Tačiau vėlyvieji rezultatai net ir po radikalaus operacinio gydymo nebuvo džiuginantys, nes 90% GIST pasižymi polinkiu recidyvuoti. Imatinibo, veikiančio patogeneziškai molekuliniame lygmenyje, atradimas suteikė daug vilčių. Siekiant visiškos remisijos, taikomas kompleksinis gydymas: radikalus naviko šalinimas, derinamas su chemoterapija. Chemoterapija imatinibu kol kas dar tik eksperimentinio lygmens, nėra apibrėžtų tikslių indikacijų, gydymo trukmės, problemiška vertinti gydymo efektyvumą. Todėl išlieka gydymo taktikos neaiškumų: ar neoadjuvantinė terapija, ar adjuvantinė, chirurginių veiksmų panaudojimo galimybės, esant nevienodam ar daliniam atsakui į gydymą imatinibu ir lokalių metastazių atvejais. Atlikta retrospektyvioji 2001–2005 metais VUL Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centre gydytų ligonių analizė. Šiuo laikotarpiu gydyti 33 pacientai; visi jie buvo operuoti. Dažniausia GIST lokalizacija yra skrandis – 18 (55%) pacientų, ir plonoji žarna – 12 (36%). Klinikoje vyravo kraujavimo iš virškinimo trakto simptomai – 11 (33%) atvejų; besimptomiai buvo 9 (27%) atvejai. Keturi (12%) pacientai operuoti skubos tvarka dėl didelio kraujavimo iš virškinimo trakto. Pagrindinė operacija tiek skrandžio, tiek plonosios žarnos GIST atvejais – radikalus naviko šalinimas apimant ir sveikus audinius. Skrandžio GIST iki 5 cm skersmens šalinami laparoskopu. VUL Santariškių klinikose atliktos trys tokios operacijos. Išvada GIST – dažniausias neepitelinės kilmės piktybinis virškinimo trakto navikas, kurį sunku diagnozuoti dėl lokalizacijos ir klinikos įvairovės, be to, daugelis GIST yra besimptomiai. Visi GIST gali supiktybėti ir metastazuoti, todėl rekomenduojama operaciniu būdu šalinti net ir mažus navikus. GIST diagnostika ir gydymas yra specifinis, todėl reikėtų vadovautis tarptautiniais standartais ir stengtis pacientus gydyti specializuotuose centruose. Reikšminiai žodžiai: GIST, CD 117, CD 34, imatinibas Diagnosis and treatment of gastrointestinal stromal tumors Vytautas Lipnickas, Jurgita Adomavičiūtė, Valmontas Valiukėnas, Kęstutis StrupasCenter of Abdominal Surgery,Vilnius University Hospital "Santariškių klinikos",Vilnius, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: vlipnick@takas.lt Objectives First, to review the latest issues concerning the management of gastrointestinal stromal tumours (GIST), the pathogenesis of these tumours, clinical manifestation, diagnostic possibilities, prognosis of biologic behaviour, management of treatment. Second, to analyse retrospectively the experience of patients with GIST treated at Vilnius University Hospital "Santariškių klinikos". Methods The current issues of 2002–2006 on gastrointestinal stromal tumours in the Lithuanian and English languages have been reviewed. A retrospective study of patients with GIST at the Center of Abdominal Surgery of Vilnius University Hospital "Santariškių Klinikos" was done. Results Gastrointestinal stromal tumours, being the most common nonepithelial mesenchymal tumours of gastrointestinal tract, account for only 1–3% of all gastrointestinal tract malignancies. According to the literature data, the tendency of GIST cases is increasing. Their clinical manifestation varies a lot, besides, there are up to 77% of asymptomatic cases, uncertain localization, all making the diagnosis difficult. Contrast-enhanced CT scan is a standard imaging for patients with suspected GIST. Until the era of Imatinib, surgery had been the only effective treatment. But even after apparently "curative" surgical resections the long-term results were poor, because up to 90% of cases GIST relapse. The liver is the most common site of recurrence (up to 70%). The discovery of Imatinib acting as a molecular target drug is hopeful. However, Imatinib chemotherapy is still at the experimental level, there are no exactly defined indications, duration of treatment, there are difficulties in evaluating tumour response to treatment. So there are unresolved questions in the management of GIST, such as neo-adjuvant or adjuvant therapy, the role of surgery in patients with differential or partial response to Imatinib, and the role of surgery in patients with isolated metastases. Between January 2001 and December 2005, 33 patients underwent surgical treatment for gastrointestinal stromal tumour at the Center of Abdominal Surgery of Vilnius University Hospital "Santariškių klinikos". The main localization of tumour was stomach (18, or 55% of all cases) and small bowel (12, 36%). The most common clinical features were symptoms of gastrointestinal bleeding (11, 33%); 9 (27%) cases were asymptomatic; 4(12%) patients underwent emergency surgery because of massive gastrointestinal bleeding. The main operation was wedge resection with clear margins for GIST of the stomach and the small bowel resection for small bowel GIST. In our opinion, tumours of the stomach up to 5 cm could be operated on by laparoscopic approach; there were three such operations at our center. Conclusions GIST is the most common mesenchymal malignant tumour of the gastrointestinal tract; its diagnosis is difficult because of the variety of clinical symptoms and uncertain localization; besides, many GIST are asymptomatic. We recommend surgery even for small tumours because of possible malignancy. GIST diagnosis and treatment are specific; so patients with suspected GIST should be concentrated at big medical centers. Key words: GIST, CD 117, CD 34, Imatinib
28
Raputová, Jana, Eva Vlčková, Lenka Šmardová, Aneta Rajdová, and Andrea Janíková. "Chemotherapy-induced polyneuropathy." Neurologie pro praxi 18, no. 1 (March 1, 2017): 25–31. http://dx.doi.org/10.36290/neu.2017.129.
Full text
29
Novotná, Veronika, Denisa Pohanková, Igor Sirák, and Jiří Petera. "Adrese efect of chemotherapy." Onkologie 14, Suppl.C (June 2, 2020): 13–17. http://dx.doi.org/10.36290/xon.2020.050.
Full text
30
Ďurková, Jana. "Neoadjuvant chemotherapy for advanced ovarian cancer." Onkologie 12, no. 2 (April 1, 2018): 78–81. http://dx.doi.org/10.36290/xon.2018.016.
Full text
31
Mohelníková-Duchoňová, Beatrice, Radmila Lemstrová, Dušan Klos, Jan Hanuliak, Martin Stašek, Čestmír Neoral, and Bohuslav Melichar. "Significance of systemic chemotherapy and hyperthermic intraperitoneal chemotherapy in primary and secondary peritoneal surface malignancies." Onkologie 11, no. 6 (December 1, 2017): 289–92. http://dx.doi.org/10.36290/xon.2017.053.
Full text
32
Svoboda, Tomáš. "Metronomic chemotherapy in breast cancer." Onkologie 10, no. 4 (August 1, 2016): 161–65. http://dx.doi.org/10.36290/xon.2016.035.
Full text
33
Kozáková, Šárka, and Lenka Doležalová. "Is it possible to reduce occupational exposure of nurses to cytotoxic drugs?" Hygiena 63, no. 3 (September 30, 2018): 105–6. http://dx.doi.org/10.21101/hygiena.a1626.
Full text
34
Macík, Daniel, Michal Staník, and Jan Doležel. "Neoadjuvant chemotherapy for muscle-invasive bladder cancer." Urologie pro praxi 18, no. 4 (November 1, 2017): 162–64. http://dx.doi.org/10.36290/uro.2019.019.
Full text
35
Büchler, Tomáš, and Aneta Rozsypalová. "Chemotherapy and targeted therapy for bladder cancer." Onkologie 13, no. 5 (October 20, 2019): 201–4. http://dx.doi.org/10.36290/xon.2019.038.
Full text
36
Katolická, Jana. "Current position of chemotherapy in treating bladder cancer." Urologie pro praxi 17, no. 2 (April 23, 2016): 64–68. http://dx.doi.org/10.36290/uro.2016.017.
Full text
37
Ďurková, Jana. "Lipegfilgrastim, effective option how to avoid chemotherapy-induced neutropenia." Klinická farmakologie a farmacie 31, no. 1 (May 1, 2017): 3–10. http://dx.doi.org/10.36290/far.2017.002.
Full text
38
Stašek, Martin, Dušan Klos, Radmila Lemstrová, and Čestmír Neoral. "Cytoreductive surgery and hyperthermic intraperitoneal chemotherapy in gastric cancer." Onkologie 11, no. 6 (December 1, 2017): 281–85. http://dx.doi.org/10.36290/xon.2017.051.
Full text
39
Cimbálníková, Eva, and Iva Brabcová. "The nurse's role in caring for a child during chemotherapy." Onkologie 12, no. 1 (March 1, 2018): 42–46. http://dx.doi.org/10.36290/xon.2018.010.
Full text
40
Lemstrová, Radmila. "Early and late complications of cytoreductive surgery and heated intraperitoneal chemotherapy." Onkologie 11, no. 6 (December 1, 2017): 286–88. http://dx.doi.org/10.36290/xon.2017.052.
Full text
41
Maknavičius, Stanislovas Jonas, Arūnas Valiulis, and Žydrūnė Prapuolenienė. "Vaikų tarpuplaučio pirminiai germinogeniniai navikai." Lietuvos chirurgija 6, no. 4 (January 1, 2008): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2008.4.2143.
Full textAbstract:
Stanislovas Jonas Maknavičius, Arūnas Valiulis, Žydrūnė PrapuolenienėVilniaus universiteto Vaikų ligoninės Vaikų chirurgijos centras, Santariškių g. 7, LT-08406 VilniusEl paštas: stanislovas@b4net.lt Įvadas / tikslas Germinogeniniai navikai yra ankstyvo embrioninio vystymosi užuomazginių germinogeninių ląstelių virtimo į gametą stadijos navikai. Šie navikai kyla ne tik gonadose, bet ir embriono vidurinės linijos organuose – kankorėžinėje liaukoje, priekiniame tarpuplautyje, kryžkaulio ir uodegikaulio srityje, retroperitoniniame tarpe. Neretai germinogeninės ląstelės migruoja į organus ir juose išauga mišrių ektopinių germinogeninių ir negerminogeninių audinių navikai: teratomos, teratoblastomos, embrioninės karcinomos, endoderminio sinuso karcinomos, seminomos, disgerminomos ar mišrių ląstelių germinogeniniai navikai (dažniausiai). Darbo tikslas – išnagrinėti vaikų tarpuplaučio germinogeninių navikų diagnostikos, klinikos, tyrimo ir chirurginio gydymo taktikos ypatumus. Ligoniai ir metodai Retrospektyviai analizavome vaikų, 1995–2007 metais gydytų Vilniaus universiteto vaikų ligoninės 1-jame chirurgijos (torakalinės ir abdominalinės chirurgijos) skyriuje dėl tarpuplaučio germinogeninių navikų, ligos istorijas, operacijų protokolus, tyrimų duomenis. Ligoniai buvo tirti klinikiniais metodais, atlikti naviko žymenų tyrimai, rentgenogramos, kompiuterinės tomogramos, echoskopija, angiogramos. Rezultatai Mūsų gydytiems 8 vaikams brandūs navikai rasti penkiems ir nebrandūs – trims. Užkrūčio liaukoje navikai rasti 7 vaikams, ne užkrūčio liaukoje – 1 vaikui. Piktybiniai germinogeniniai navikai užkrūčio liaukoje buvo 3 vaikams, gerybiniai germinogeniniai navikai užkrūčio liaukoje rasti 4 vaikams ir 1 ligonei gerybinį germinogeninį naviką radome ant aortos kylančiosios dalies, suaugusį su užkrūčio liaukos užpakaliniu paviršiumi. Kvėpavimo sutrikimas, karščiavimas, obstrukcijos simptomai buvo visiems vaikams. Dėl šių simptomų tėvai kreipėsi į gydytojus. Septyni vaikai buvo operuoti ir navikai pašalinti, o vieno vaiko tėvai radikalios operacijos atsisakė (diagnozė nustatyta kliniškai, rentgeniškai). Sergantiesiems piktybiniais germinogeniniais navikais po operacijos taikyta chemoterapija. Dviem vaikams navikai šalinti atlikus sternotomiją, 5 vaikams – per torakotominius pjūvius. Saugiau operuoti atlikus sternotominį pjūvį, ypač jei navikas išplitęs ir yra užkrūčio liaukoje. Po operacijos vaikai pasveiko. Išvados Vaikų tarpuplaučio germinogeniniai navikai yra polipotentinės histologinės struktūros, jų augimas greitas, skvarbus. Pagrindiniai klinikiniai simptomai – krūtinės skausmas, kvėpavimo sutrikimas, v. cava superior sindromas, anemija, alfa-fetoproteino kiekio ir choriogonadotropinio hormono kiekio padidėjimas. Pagrindiniai diagnostikos metodai – rentgeniniai, echoskopija, angiografiniai. Pagrindinis gydymo metodas yra chirurginis: naviko ekstirpacija per sternotominę, torakotominį prieigą, ar videotorakoskopiniu būdu. Operavome 7 vaikus, navikai pašalinti, diagnozės pagrįstos histologiniais tyrimais. Reikšminiai žodžiai: vaikų tarpuplaučio navikai, vaikų tarpuplaučio germinogeniniai navikai, gerybinė ir piktybinė tarpuplaučio teratoma Primary germinative cell tumors in children Stanislovas Jonas Maknavičius, Arūnas Valiulis, Žydrūnė PrapuolenienėVilnius University Children’s Hospital, Centre of Surgery,Santariškių str. 7, LT-08406 Vilnius, LithuaniaE-mail: stanislovas@b4net.lt Background / objective Primary germ cell tumour is the most common mediastinal tumour in children. It may be benign or malignant, or cystic and contain three types of embryonal developing tissue – ectoderm, mesoderm and endoderm. Germ cell tumour can be seminomatous, nonseminomatous and originate from ectopic tissues in the mediastinum. Malignant tumours lesions grow and invade the surrounding structures. Germ cell tumour of the mediastinum in children may present with early puberty in Klinefelter’s syndrome. Children with malignant germ cell tumours often have elevated alpha-fetoprotein and serum beta-chorionic gonadotropin levels. The aim of this study was to review the spectrum of clinical symptoms, diagnostics methods and tactics of the surgical treatment. Patients and methods We analysed retrospectively 8 children’s case histories with primary germ cell tumours in the period 1995–2007. Clinical symptoms, diagnostic methods, methods of surgical treatment and histological diagnoses were analysed. Results Three patients had malignant and five patients had benign tumours. Respiratory distress syndrome was present in all patients. Qur data are based on histological analysis after operations. Seven patients were operated on. The tumours were removed. Conclusions Mediastinal germ cell tumours in children are embryonal multipotentional histological structures of embryonic origin, developing of endodermal, mesodermal and ectodermal tissues. The most frequent symptoms were respiratory distress, chest pain, temperature, cough and wheezing. Patients with teratomas of germ cell tumours often have an elevated level of alpha-fetoprotein and serum beta-human gonadotropin. Seven patients were operated on, tumours were removed, and diagnoses were based on histological analysis. Key words: mediastinal tumours in children, mediastinal germ cell tumour in children, benign and malignant mediastinal teratoma
42
Feranec, Richard, and Josef Chovanec. "The role of hyperthermic intraperitoneal chemotherapy in the treatment of advanced and recurrent ovarian cancer." Onkologie 11, no. 5 (November 1, 2017): 220–23. http://dx.doi.org/10.36290/xon.2017.041.
Full text
43
Gruna, Josef. "A very good effect of escalation systematic paliative chemotherapy in advanced pancreatic cancer." Onkologie 12, no. 2 (April 1, 2018): 87–90. http://dx.doi.org/10.36290/xon.2018.018.
Full text
44
Kolek, Vítězslav. "Adjuvant chemotherapy in non-small cell lung cancer - how it is used in the practice." Onkologie 12, no. 4 (September 1, 2018): 170–74. http://dx.doi.org/10.36290/xon.2018.031.
Full text
45
Dvořák, Jan, and Marie Bělehradová. "Chemotherapy dose adjustment in patient with amputed arm and leg." Klinická farmakologie a farmacie 33, no. 1 (April 25, 2019): 43–45. http://dx.doi.org/10.36290/far.2019.033.
Full text
46
Dunková, Olga, and Radka Bužgová. "Quality of life of patients with bronchogenic lung carcinoma before and after chemotherapy." Kontakt 14, no. 1 (March 16, 2012): 14–20. http://dx.doi.org/10.32725/kont.2012.003.
Full text
47
Havel, Libor. "Chemotherapy alone no longer a treatment standard for advanced non-small cell lung cancer." Onkologie 13, no. 5 (October 20, 2019): 221–24. http://dx.doi.org/10.36290/xon.2019.042.
Full text
48
Casanova, Alfredo, Laura Vicente-Vicente, María Hernández-Sánchez, María Rihuete, Laura Ramis, Francesco Alioto, Jose Duarte, et al. "SP245PROTEINURIA, NAG ACTIVITY, NGAL AND ALBUMIN ARE CAPABLE OF IDENTIFYING RISK OF DEVELOPING AKI IN PATIENTS UNDERGOING CHEMOTERAPIC TREATMENT." Nephrology Dialysis Transplantation 32, suppl_3 (May 1, 2017): iii188. http://dx.doi.org/10.1093/ndt/gfx144.sp245.
Full text
49
Bagajevas, Aleksandras, and Nerijus Šileika. "VIENO PORTO VIDEOTORAKOSKOPINĖS BRONCHOPLASTINĖS LOBEKTOMIJOS." Visuomenės sveikata 27, no. 5 (December 20, 2017): 61–64. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2017.078.
Full textAbstract:
Nepaisant chemoterapijos progreso gydant plaučių vėžį (PV), chirurginis gydymas lieka kertiniu akmeniu terapijoje. Chirurginio PV gydymo diapazonas įvairus: nuo minimalios - segmentektomijos iki maksimalios – pulmonektomijos. Iki šiol pulmonektomija asocijuojasi su daugeliu komplikacijų, ypač pacientams su mažais kvėpavimo rezervais ir šalutine patologija. Kaip alternatyva į klinikinę praktiką buvo įdiegta bronchoplastinė lobektomija, kai navikas pažeidžia proksimalinę broncho dalį. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje vieno porto videotorakoskopinės (VATS) bronchoplastinės lobektomijos atliekamos nuo 2015 m. 07 mėn. iki 2017 m. 04 mėn. Iš viso atliktos 8 tokio tipo lobektomijos. Vidutinis pacientų amžius 62,4 m. (51-70), vidutinė operacijos trukmė 201 min. ( 150-255), vidutinis pooperacinis lovadienis 5,5 d. (4-7), pooperacinės komplikacijos 0, pooperacinis mirtingumas 0. Iš gautų rezultatų galima padaryti išvadą, kad vieno porto VATS bronchoplastinės lobektomijos yra mažai traumuojančios, saugios, efektyvios, onkologiškai pilnai adekvačios operacijos su labai greita paciento reabilitacija.
50
Jackevičius, Algirdas, Leonarda Šarakauskienė, Valerijus Ostapenko, Saulius Bružas, Juozas Kurtinaitis, and Algimantas Mudėnas. "Vyrų krūties vėžio diagnostika ir gydymas." Lietuvos chirurgija 3, no. 3 (January 1, 2005): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2005.3.2312.
Full textAbstract:
Algirdas Jackevičius, Leonarda Šarakauskienė, Valerijus Ostapenko, Saulius Bružas, Juozas Kurtinaitis, Algimantas MudėnasVilniaus universiteto Onkologijos institutas,Santariškių g.1, LT-08660 VilniusKauno medicinos universiteto Onkologijos ligoninė,Volungių g. 16, LT-45434 KaunasEl paštas: algirdasj@is.lt Įvadas / tikslas Vyrų krūties vėžys yra reta onkologinė liga. Šiame straipsnyje pateikiame 75 ligonių, gydytų dviejose onkologijos ligoninėse, klinikinius duomenis, tiesioginius ir vėlyvuosius gydymo rezultatus. Ligoniai ir metodai Straipsnyje nagrinėjami Vilniaus universiteto Onkologijos instituto klinikoje ir Kauno universiteto Onkologijos ligoninėje1988–2003 metais gydytų 75 vyrų, sirgusių krūties vėžiu, klinikiniai duomenys. Ligonių amžiaus vidurkis – 69,2 metų (jauniausias 41, vyriausias 90 metų). Aštuoniems (10,7%) ligoniams diagnozuotas pirmos stadijos vėžys, 35 (46,7%) – antros, 22 (29,3%) – trečios, 10 (13,3%) ligonių – ketvirtos. Pagal histologinius vėžio tipus dažniausiai diagnozuota intraduktalinė karcinoma – 40 ligonių, 8 ligoniams – lobulinė karcinoma, tačiau 14 ligonių vėžio histologinis tipas nenustatytas. Dažniausiai, t. y. 53 ligoniams, buvo atlikta modifikuota Maddeno mastektomija, aštuoniems – paprastoji mastektomija, 8 ligoniams taikyta spindulinė terapija, 6 ligoniams dėl sunkių gretutinių ligų – simptominis gydymas. 37 ligoniai gydyti kombinuotu būdų: 30 – spinduline terapija, 5 – chemoterapija, 2 – abiem gydymo metodais. Rezultatai Vėlyvieji gydymo rezultatai nebuvo geri: iš 75 gyvena 28 liginiai, 47 mirė. Penkerius metus išgyveno 83,3% (95% PI 27,3–97,5) sergančiųjų pirmos stadijos krūties vėžiu, 69,6% (95% PI 49,1–83,1) – antros stadijos ir tik 6,2% (95% PI 4,2–24,2) – trečios. Nė vienas ligonis, kuriam diagnozuota ketvirta ligos stadija, neišgyveno penkerių metų. Išvados Lietuvoje vyrų sergamumas krūties vėžiu per pastaruosius metus nepakito. Nemažai vyrų buvo gydyti nuo IIIB stadijos krūties vėžio, kai navikas jau buvo lokaliai išplitęs ir susiformavo vėžinė opa. Vyrų, sergančių trečios stadijos krūties vėžiu, prognozė yra blogesnė negu moterų. Ligos stadija nulemia ligonių gyvenimo trukmę, tai patvirtina statistinis vėlyvųjų gydymo rezultatų skaičiavimas. Reikšminiai žodžiai: vyrų krūties vėžys, diagnostika, gydymas, vėlyvieji rezultatai The diagnostics and treatment of male breast carcinoma Algirdas Jackevičius, Leonarda Šarakauskienė, Valerijus Ostapenko, Saulius Bružas, Juozas Kurtinaitis, Algimantas MudėnasVilnius University Institute of Oncology,Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, LithuaniaKaunas Medical University Oncological Hospital,Volungių str. 16, LT-45434, Kaunas, LithuaniaE-mail: algirdasj@is.lt Background / objective Male breast cancer is an uncommon oncological disease. In this paper, we have analysed the results of treatment of 75 patients treated in two oncologycal clinics. Patients and methods We analysed 75 male patients treated in 1988–2003 in the clinics of the Institute of Oncology of Vilnius University and Hospital of Oncology of Kaunas University of Medicine. The mean age of patients was 69.2 years (range, 46–90 years). The staging of disease: stage I 8 (10.7%) patients, stage II 35 (46.7%), stage III 22 (29.3%). Ten (13.3%) patients were treated in stage IV of the disease. The most common method of treatment was radical mastectomy by Madden which was performed in 53 cases. In 8 cases mastectomy simplex was performed. Eight patients received radiotherapy. The patients received this conservative treatment in late stages of the disease. In seven cases the patients were in poor health state, and only palliative treatment was applied. 37 patients received combined treatment: 30 patients were treated with radiotherapy, two patients received radiotherapy and chemotherapy, in 5 cases after mastectomy the patients were treated with chemotherapy. Results The follow-up results were not satisfactory: from 75 patients 28 patients are alive and 47 died. The 5-year survival of the patients according to the stage of disease: 83.3% (95% CI 27.3–97.5) of patients in stage I, 69.6% (95% CI 49.1–83.1) in stage II, stage III 6.2% (95% CI 4.2–24.2). In this period, all patients in stage IV of the disease died. Conclusions The incidence of male breast cancer in Lithuania is low, and over the last years has remained at the same level. Many of our patients had ulceration of tumor and were treated in stage III B of the disease. The prognosis of male breast cancer in stage III of the disease is worse than of female breast cancer of the same stage. The stage of the disease was statistically significant for the survival of patients. Keywords: male breast carcinoma, diagnosis, treatment, follow-up results