Contents
Academic literature on the topic 'Civilinė atsakomybė'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the lists of relevant articles, books, theses, conference reports, and other scholarly sources on the topic 'Civilinė atsakomybė.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Journal articles on the topic "Civilinė atsakomybė"
1
Gailiūnienė, Ugnė. "Atsakomybė už valdžios institucijų padarytą žalą aplinkos srityje." Teisė 72 (January 1, 2009): 129–40. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2009.0.279.
Full textAbstract:
Straipsnyje aptariama kompensacinė valdžios įstaigų atsakomybės funkcija, t. y. žalos, jų padarytos aplinkos srityje, atlyginimas. Plačiau nagrinėjama civilinė valstybės atsakomybė už konkrečiam asmeniui ar jo turtui padarytą žalą aplinkos srityje, teismų praktikos pavyzdžiai, iliustruojantys vieną ar kitą atsakomybės sąlygą, – neteisėtus valdžios institucijų veiksmus, asmens dėl tokių veiksmų patirtą žalą ir priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. The publication examines the compensatory function of state liability, i.e. compensation for damage caused by the public institutions in the environmental field. It discusses the civil liability of state for the bodily or property damage in the environmental field, as well as the examples of the case law illustrating the liability conditions – unlawful actions of public institutions, damage caused as a result of those actions and causal link between unlawful actions and the damage.
2
Juškaitė-Vizbarienė, Jomilė. "Ar mediatoriui kyla civilinė atsakomybė už ydingą vadovavimą mediacijos procesui?" Law Review 11, no. 11 (2014): 99–138. http://dx.doi.org/10.7220/2029-4239.11.5.
Full text
3
Bukartaitė, Gintarė. "Ar kyla civilinė atsakomybė sporto dalyviams dėl jų neatsargiais veiksmais sukeltos žalos sporte?" Law Review 19 (2019): 23–44. http://dx.doi.org/10.7220/2029-4239.19.2.
Full text
4
Nikitinas, Vilius. "Vežėjo civilinės teisinės atsakomybės, reglamentuojamos cim ir smgs tarptautiniais susitarimais, lyginamoji analizė." Teisė 84 (January 1, 2012): 0. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2012.0.19.
Full textAbstract:
Šiame straipsnyje nagrinėjami probleminiai vežėjų civilinės atsakomybės aspektai, pasireiškiantys tiek geležinkeliais vežant krovinius, tiek tiesiogiai nesusiję su krovinių gabenimu. Vadovaujantis tarptautiniais susitarimais (konvencijomis), teismų praktika ir kitais šaltiniais, straipsnyje siekiama visapusiškai išanalizuoti vežėjo civilinę teisinę atsakomybę, reglamentuojamą dviejų tarptautinių teisės aktų – COTIF ir SMGS. Lyginamoji vežėjų atsakomybės analizė atliekama pagal tam tikras atsakomybės sąlygas (neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys ir žala).
5
Kiškis, Mindaugas, and Mindaugas Krikščionaitis. "Intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų tyrimai: metodologiniai aspektai." Teisė 68 (January 1, 2008): 37–50. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2008.0.342.
Full textAbstract:
Intelektinės nuosavybės pažeidimų mastas ir pažeidžiamumas apskritai turi stiprią įtaką teisėdarai ir teisei taikyti. Remiantis tarptautinių organizacijų atliktais tyrimais Lietuvos Respublika yra laikoma valstybe, kurioje intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų mastas yra ypač didelis, todėl, siekiant užkardyti intelektinės nuosavybės pažeidimus, Lietuvoje 1996–2000 m. nustatyta griežta intelektinės nuosavybės įstatyminė apsauga, kuri netgi viršija tarptautinius reikalavimus. Ypač griežta – civilinė atsakomybė, o priteisiamos žalos atlyginimo sumos siekia dešimtis ar net šimtus tūkstančių litų. Kadangi intelektinės nuosavybės pažeidimų tyrimai pateikiami kaip pagrindas nustatyti griežtą teisinę atsakomybę, siekiant išvengti socialinių-ekonominių iškraipymų, svarbu, kad šie tyrimai būtų objektyvūs ir metodologiškai patikimi. Straipsnyje yra nagrinėjamos intelektinės nuosavybės pažeidimų (dažnai įvardijamų – intelektinės nuosavybės piratavimu) masto įtaka teisėdarai ir teisei taikyti, taip pat pažeidimų mastui tirti taikomos metodologijos. Analizuojami svarbiausių tarptautinių organizacijų tyrimai ir esami oficialūs intelektinės nuosavybės pažeidimų tyrimai Lietuvoje. Daroma išvada, kad intelektinės nuosavybės teisė pasikliauja abejotino objektyvumo tyrimais, taip pat pateikiamos sisteminės rekomendacijos dėl intelektinės nuosavybės pažeidimų tyrimų Lietuvoje perspektyvos, siekiant sumažinti perdėto intelektinės nuosavybės pažeidžiamumo įtaką intelektinės nuosavybės teisei. The article surveys the methodologies used for measuring intellectual property infringements (piracy). The scope and losses from piracy have emerged as influential factor for the intellectual property legislation and case law, causing stricter sanctions and higher damage awards. Thus, the reliability and impartiality of the piracy studies becomes increasingly important. Analysis of the methodologies employed by major international studies suggests lack of transparency and reliability, while juxtaposing them with the national piracy study results may suggest unjustified and exaggerated results in the former. The article concludes with the urge to disown the intellectual property law and policy from unreliable piracy studies, as well as to adopt the uniform and impartial measurement of intellectual property infringements. Systemic criteria for such assessment are also suggested.
6
Mikalonienė, Lina. "Subsidiari akcininko atsakomybė." Teisė 76 (January 1, 2010): 176–89. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2010.0.217.
Full textAbstract:
Šiame straipsnyje nagrinėjamas akcininko atsakomybės už bendrovės prievoles dėl nesąžiningo elgesio koncepcinis pagrindimas, kuris remiasi piktnaudžiavimo teise doktrina. Analizuojamas akcininko atsakomybės pagal piktnaudžiavimo teise doktrinos ir akcininko deliktinės civilinės atsakomybės bendrųjų normų pagrindu santykis. Straipsnyje taip pat nagrinėjamas akcininko papildomos turtinės prievolės koncepcinis pagrindimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 3 dalį. This article explores dogmatic underpinning of piercing the corporate veil doctrine on the basis of theory on abuse of rights. The article also analysis relation between abuse of rights and tort, e.g. as basis for the shareholder’s liability in the veil piecing cases and as an independent legal ground for shareholder’s liability respectively. Theoretical foundation of the corporate veil piercing doctrine according to par. 3 Art. 2.50 of the Lithuanian Civil Code is under consideration.
7
Lobanov, Maxim. "LOKALIZUOTOJO ATSAKOMYBĖ." Vertimo studijos 8, no. 8 (2016): 194. http://dx.doi.org/10.15388/vertstud.2015.8.10004.
Full textAbstract:
Maksimas Lobanovas yra daugiau nei 15 metų patirtį turintis lokalizuotojas ekspertas. Pastaruosius šešerius metus, dirbdamas bendrovės „Google“ kokybės vadybininku rusų, ukrainiečių, graikų, čekų, rumunų ir vengrų kalboms, buvo atsakingas už tai, kad „Google“ balsas šiose rinkose skambėtų natūraliai. Turi filologijos ir rusų civilinės teisės mokslinius laipsnius. Straipsnis anglų kalba paskelbtas žurnalo Multilingual priede Annual Resource Directory (https://multilingual.com/wp-content/downloads/2015RD.pdf). Žurnalo Vertimo studijos redaktorių kolegija dėkoja žurnalo redakcijai ir straipsnio autoriui Maksimui Lobanovui už leidimą išversti ir paskelbti šį straipsnį.
8
Mitkevičius, Vilius. "KROVINIŲ VEŽĖJO NEATSARGUMAS KAIP NERIBOTOS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS TAIKYMO PAGRINDAS." Teisė 101, no. 101 (2017): 109. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2016.101.10447.
Full textAbstract:
Straipsnyje analizuojamas krovinių vežėjo civilinės atsakomybės ribojimas Lietuvos ir tarptautinėje teisėje ir krovinių vežėjo neatsargumo formų, lemiančių neribotos civilinės atsakomybės taikymą krovinių vežėjui, samprata.
9
Jarusevičius, Justinas. "Verslo sprendimo taisyklės taikymo priežastys." Teisė 110 (February 20, 2019): 80–102. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2019.110.5.
Full textAbstract:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Šiame straipsnyje analizuojamos priežastys, dėl kurių susiformavo verslo sprendimo taisyklės institutas. Ginčus nagrinė- jantys teismai turi kompetenciją spręsti dėl atsakovo veiksmų teisėtumo ir (ar) civilinės atsakomybės. Tačiau nagrinėjant privačių juridinių asmenų verslo sprendimų teisėtumo klausimus ir (ar) sprendžiant dėl valdymo organų narių civilinės atsakomybės, teismų intervencija yra ribojama. Dėl verslo sprendimo taisyklės taikymo teismai neturėtų vertinti verslo sprendimų, kai jie, nors priimti laikantis privačių juridinių asmenų valdymo organų nariams nustatytų pareigų, pasirodė esantys nuostolingi ar nepakankamai pelningi. Straipsnyje nagrinėjami motyvai, kurie pateisina specialų valdymo organų narių civilinės atsakomybės režimą.
10
Kontrimas, Vaidas. "IŠ NETEISĖTO PASINAUDOJIMO KOMERCINE PASLAPTIMI GAUTOS NAUDOS PRITEISIMO NUKENTĖJUSIAM ASMENIUI PROBLEMOS." Teisė 105, no. 105 (2017): 119. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2017.105.11122.
Full textAbstract:
Straipsnyje analizuojama, kokiu teisiniu pagrindu (taikant civilinės atsakomybės ar nepagrįsto praturtėjimo institutą) nukentėjusiam asmeniui turėtų būti priteisiama iš nesąžiningos konkurencijos, neteisėtai atskleidus ir pasinaudojus komercine paslaptimi, veiksmų gauta nauda. Straipsnyje taip pat analizuojami savo turiniu nauji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos išaiškinimai dėl civilinės atsakomybės taikymo už nesąžiningos konkurencijos veiksmus ryšium su nukentėjusio asmens negauto pelno ir iš pažeidimo gautos naudos priteisimu, jų santykiu. Straipsnyje vertinamas tokių išaiškinimų teisinis pagrįstumas bei galimi neigiami padariniai.
Dissertations / Theses on the topic "Civilinė atsakomybė"
1
Balkauskaitė, Ramunė. "Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110705_125954-47258.
Full textAbstract:
Darbe analizuojami bendrovės vadovo civilinės atsakomybės teisinio reglamentavimo Lietuvoje trūkumai ir spragos bei, remiantis užsienio valstybių praktika ir tendencijomis, pateikiami pasiūlymai identifikuotų trūkumų šalinimui. Darbe bendrovės vadovų atsakomybė vertinama ne tik iš kreditorių ir bendrovės pozicijų – į vadovo atsakomybės teisinį reguliavimą pažvelgta taip pat ir iš bendrovės vadovo pozicijų. Darbe siūloma bendrovės vadovo, kaip civilinės atsakomybės subjekto, sąvoką, iki šiol neturinčią jokios aiškios koncepcijos ir turinio, deformalizuoti. Išnagrinėjus bendrovės vadovo pareigų bendrovei turinį, prieita išvada, jog šiuo metu galiojantys teisės aktai sudaro prielaidas klaidingai suvokti bendrovės vadovo pareigas bendrovei, kuomet vadovas sudaro sandorį su bendrove, todėl siūloma atitinkamai koreguoti reglamentavimą. Įvertinus vadovo atsakomybę bendrovės kreditorių atžvilgiu, prieita išvada, jog būtina išlaikyti pusiausvyrą, t. y. užtikrinti tik objektyviai pagrįstą kreditorių interesų apsaugą, nepagrįstai neišplečiant jos bendrovės vadovo atsakomybės sąskaita. Kartu atkreipiamas dėmesys, jog dabartinis kreditorių teisių įgyvendinimo mechanizmas dėl specialaus reglamentavimo nebuvimo neužtikrina vadovų teisinės padėties apibrėžtumo ir užtikrintumo.<br>Weaknesses and lacks of legal regulation of civil liability of a company’s director in Lithuania are analyzed and suggestions, how to eliminate identified weaknesses, are given in this work, referring to the practice and tendencies of foreign countries. The liability of a company’s directors is evaluated not only from the point of view of creditors and a company, but also legal regulation of a leader’s responsibility is reviewed from the point of view of a company’s directors. In this work, the concept of a company’s director, as a subject of civil liability, which has not had a clear concept and content so far, is suggested to be deformalized. After analyzing the content of liability of a company’s director for a company, it was concluded, that recent laws capacitate to wrongly understand, what responsibilities of a company’s leader are to a company, when he transacts with a company; therefore, several suggestions to improve regulation are given. After evaluating the director’s responsibility in respect of a company’s creditors, it was concluded, that it is necessary to maintain the balance – to ensure just such interest security of creditors, which is objectively grounded, and gratuitously not to extend it for account of a liability of company’s leader. What is more, attention is drawn to the recent mechanism of creditors’ rights implementation, which does not ensure the determination and security of director’s legal status due to the absence of special regulation.
2
Alseikaitė, Viktorija. "Bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20140627_180358-29558.
Full textAbstract:
Magistro darbo pagrindinis tikslas - bankroto administratoriaus kaip bankroto proceso subjekto, jo atliekamų pareigų, funkcijų, kitų aspektų bei jų sąryšio su šio subjekto civiline atsakomybe analizė. Magistro darbe analizuojama bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė, pirmiausia aptariant bankroto teisės, bankroto bei bankroto proceso svarbą ir reikšmę ekonominei, teisinei sistemai Lietuvos Respublikoje. Taip pat pateikiama bankroto administratoriaus instituto esminiai bruožai, ypatumai bei aptariamos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduriama sprendžiant ginčus, susijusius su bankroto administratoriaus pareigomis, teisėmis ir jo civiline atsakomybe. Šiame darbe pateikiama Lietuvos Respublikos teisės aktų, kuriuose reglamentuojama bankroto administratoriaus teisės, pareigos, reikalavimai norint eiti bankroto administratoriaus pareigas, civilinė atsakomybė, privalomo civilinio draudimo taisyklės, analizė, teismų praktikos pavyzdžiai, susiję su bankroto administratoriaus civiline atsakomybe, dėl kurios kyla neapibrėžtumo bei aiškumo trūkumo problematika. Aiškinamasis, ar konkrečiu atveju buvo padaryta žala ir kokiomis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintomis sąlygomis civilinei atsakomybei atsirasti vadovaujasi Lietuvos Respublikos teismai bei kaip jie tokiose bylose, kuriose bankroto administratoriui reiškiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo, sprendžia, aiškina žalos kilimo ir atlyginimo klausimus. Lietuvos Respublikos bankroto administratoriaus... [toliau žr. visą tekstą]<br>The purpose of master‘s work is to analyze bankruptcy trustee liability, as subject of bankruptcy process, his or hers executed duties, functions, other aspects of bankruptcy trustee’s functions and connections with civil liability. Bankruptcy trustee liability is analyzed in master’s work, first of all, presenting bankruptcy law, the importance of bankruptcy and the process of bankruptcy and impact to economical and legal system in the Republic of Lithuania. Also the main features of bankruptcy trustee‘s institute are discussed, presented problems related with bankruptcy trustee‘s role in disputes in relation with his or hers duties, rights and civil liability. In this work presented legal acts of the Republic of Lithuania, which regulate rights and duties of bankruptcy trustee, demanding criteria for bankruptcy trustee position, the regulations of insurance of civil liability, analysis, examples of court practice related with bankruptcy trustee‘s civil liability and its problematic situation for lack of determination in legal acts. There are presented explanations in analyzed court cases for harmful actions of bankruptcy trustee according to regulations of Civil Code of the Republic of Lithuania, presenting explanations in situation where harm appears and compensation questions for executed harmful actions. The institute of bankruptcy trustee in the Republic of Lithuania is compared with foreign countries: the Republic of Latvia, the Republic of Croatia and United Kingdom... [to full text]
3
Zelionka, Rimvydas. "Bendrovių valdymo organų civilinė atsakomybė." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20081203_204535-69161.
Full textAbstract:
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas įtvirtino teisminio precedento privalomumo taisyklę, todėl sprendimai turi būti priimami remiantis visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais, tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, t.y. teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama. Pagrindinis darbo tikslas yra išanalizuoti bendrovės valdymo organų civilinės atsakomybės taikymo ypatumus Lietuvos teismų praktikoje. Magistro darbo temą analizuojant įmonių teisės prasme, neapsiribojant prievolių teisės civilinės atsakomybės instituto apimtimi, taip pat norima pabrėžti, kad civilinė atsakomybė gali būti neefektyvus pažeistų civilinių teisių gynimo būdas, todėl aptariamas (teismų praktikos kontekste) juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimas (ultra vires doktrinos prasme). Bendrovės valdymo organų teisinį statusą svarbu nustatyti norint suprasti, kokie santykiai – civiliniai ar darbo – sieja bendrovę ir jos valdymo organo narį, o ši problema aktuali Lietuvoje, nes civilinę ir materialinę atsakomybę reglamentuoja skirtingos teisės šakos. Teismų praktikos analizė patvirtina, kad pripažįstami civiliniai santykiai, todėl, pavyzdžiui, kad ir sudaroma darbo sutartis su bendrovės vadovu, jam negali būti visa apimtimi taikomas Darbo kodeksas. Bendrovės valdymo organai – vienasmeniai ar kolegialūs – dalyvauja dvejopo pobūdžio santykiuose, iš vienos pusės, valdymo organus sieja santykiai su pačia bendrove, t.y. taip vadinami vidiniai... [toliau žr. visą tekstą]<br>Company governance body – sole or collegiate – participates in ambivalent relationship. At one hand they take part in every action inside the company, on the other hand they are involved in correlation with the third parties out of the company. Those two mentioned types of relationships are respectively called internal and external relationships. In the master paper it is anylised the liability of the company executives, which emerge in both types of relationships. An extensive attention is paid to the newly recognised instute of Lithuanian Law – fiduciarial obligations to the company and its members.It covers the essence of internal relationships. This includes obligations of bona fides, discretion and equity, also described obligations of confidentiality and loyality to the company. Also it was mentioned obligations of the evasion and disclosure of the conflicts of interests in the company and use of the company property satisfying personal needs implemented in the Civil Code of Lithuania. The external relationship covers the obligation of the company reimburse the damages to the third parties, and only after that they obtain the right to regress all the suffered damages, which were suffered by the guilt of the company governance body according to Lithuanian Laws and The Supreme Court practice. It was mostly refered to the Lithuanian Courts decisions and settled practice, also were analysed Lithuanian Civil Code and other Laws provisions reffered to the topic in the final... [to full text]
4
Jakaitė, Agnė. "Civilinė atsakomybė esant ikisutartiniams santykiams." Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2012. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20121001_093454-60547.
Full textAbstract:
Disertacijoje nagrinėjamas civilinės atsakomybės taikymo esant ikisutartiniams santykiams klausimas Lietuvos civilinėje teisėje. Darbo bendrojoje dalyje yra pateikiama detali ikisutartinių santykių stadijos analizė, nagrinėjama ikisutartinės atsakomybės vertinimo genezė bei jos taikymui keliami specifiniai tikslai, taip pat didelis dėmesys skiriamas ikisutartinei atsakomybei taikytino teisinio rėžimo tyrimui. Disertacijos specialioji dalis skirta dviejų, autorės nuomone, šių dienų teisėje daugiausia klausimų keliančių civilinės atsakomybės ikisutartiniuose santykiuose taikymo sąlygų analizei, tai – neteisėtiems ikisutartiniams veiksmams ir ikisutartinių nuostolių koncepcijai. Darbe pagrindžiama išvada, kad civilinei atsakomybei iki pagrindinės sutarties sudarymo keliami antagonistiniai tikslai – užtikrinti derybų laisvę ir apsaugoti pasitikėjimą sutarties sudarymu – gali būti pasiekti priklausomai nuo derybų pažangos laipsnio taikant nevienodą civilinės atsakomybės apimtį. Todėl teigiama, kad neatsižvelgiant į derybų pažangos laipsnį ir esant ikisutartinės atsakomybės taikymo sąlygų visetui, sąžiningai šaliai turi būti kompensuojami bet kokios rūšies tiesioginiai ikisutartiniai nuostoliai, o toli pažengusių derybų atveju civilinės atsakomybės esant ikisutartiniams santykiams apimtis yra platesnė ir apima prarastos galimybės pinigine verte ribotų netiesioginių nuostolių atlyginimą.<br>This dissertation analyses the application of civil liability in precontractual relations under the Lithuanian civil law. In the general part of the thesis the detailed analysis of precontractual relations’ phase is presented, as well as the genesis of development of precontractual liability and its antagonistic aims are considered. This part concludes with the question of applicable legal regime of civil liability in precontractual relations. The thesis special part is devoted to the analysis of two, under the opinion of the author, the most problematic conditions of precontractual civil liability: the unlawful precontractual actions and the concept of precontractual damage. It is noted that the opposing aims of precontractual liability – ensuring the freedom of negotiations v. keeping the parties’ confidence for the conclusion of contract – will be achieved only when the scope of civil liability in precontractual relations will depend on and will be related with the progress of negotiations. Therefore regardless of negotiations progress and in case when all necessary conditions of the precontractual liability are present, the aggrieved party should be compensated for any kind of negotiations’ costs and any other direct precontractual damages which are not unreasonably high and for which the party had not been taken the risk. In addition, when the negotiations are considered deeply advanced, the aggrieved party should receive the remuneration of indirect damages which should... [to full text]
5
Damanskytė, Renata. "Akcininko civilinė atsakomybė už bendrovės prievoles." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20140623_192133-91464.
Full textAbstract:
Derinant investuotojų interesą išlaikyti ribotos atsakomybės taisyklę bei kreditorių interesų apsaugą nuo akcininkų piktnaudžiavimo atsakomybės privilegija, įtvirtintas dalyvio atsakomybės pagal juridinio asmens prievoles institutas. Lietuvoje akcininko atsakomybė už bendrovės prievoles gali kilti šiais pagrindais: įstatymo, sutarties, numačius ribotos atsakomybės taisyklės išimtį bendrovės steigimo dokumentuose arba pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinio kodekso) 2.50 str. 3 d., kai bendrovė negali įvykdyti savo prievolės dėl nesąžiningų akcininko veiksmų. Civilinio kodekso 2.50 str. 3 d. numato, jog akcininkas atsako už bendrovės prievoles savo turtu subsidiariai, jei nustatomos tokios sąlygos: 1) bendrovė negali įvykdyti prievolės; 2) negalėjimą įvykdyti prievolės lėmusių akcininko veiksmų nesąžiningumas; 3) priežastinis ryšys tarp bendrovės negalėjimo įvykdyti prievolės ir akcininko nesąžiningų veiksmų. Darbe analizuojamas anksčiau minėtų trijų akcininko atsakomybės sąlygų aiškinimas teisės doktrinoje bei taikymas Lietuvos teismų praktikoje. Darbe aiškinama Civilinio kodekso 2.50 str. 3 d. normos apimtis: akcininko atsakomybė pagal Civilinio kodekso 2.50 str. 3 d. plačiąja prasme bei siaurąja prasme kaip akcininko deliktinės atsakomybės taikymas. Darbe taip pat atkreipiamas dėmesys į įvairius aspektus, kurie gali turėti reikšmės tinkamam Civilinio kodekso 2.50 str. 3 d. taikymui. Teigiama, jog tinkamu atsakomybės subjektu pagal šį straipsnį gali... [toliau žr. visą tekstą]<br>Seeking to combine the interest of investors to maintain the rule of limited liability protection and protection of creditor’s interests from shareholders abuse of limited liability privilege, the participant’s civil liability under legal person’s obligations is established. Shareholder’s liability under company's obligations can arise according the following grounds in Lithuania: the rule of law, contract, providing an exception of limited liability in the establishment documents of the company and according to the Item 3 of Clouse 2.50 of Civil Code of the Republic of Lithuania (hereinafter – the Civil Code), when the company can not fulfill its obligation as the shareholder acted dishonest. The Item 3 of Clouse 2.50 of Civil Code determines that shareholder is personally liable for company‘s obligations if the following conditions are determined: 1) corporation is unable to fulfill its obligations; 2) shareholder of the company acted dishonestly; 3) shareholder’s dishonest acts caused corporation’s inability to fulfill its obligations. In this paper the above-mentioned three conditions for proving the liability of shareholder are analyzed according to the interpretations in the doctrine as well as to the practice of Lithuanian courts. The application scope of rule specified in the Item 3 of Clouse 2.50 of the Civil Code is explained: shareholder’s liability under company’s obligations as the broaden meaning and the narrow meaning as the shareholder’s tortous liability... [to full text]
6
Gavelis, Paulius. "Civilinė atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20140625_205412-43450.
Full textAbstract:
Civilinė atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą Santrauka Teismų praktika rodo, kad tinkamai įvertinti gyvūnų padarytos žalos aplinkybes, jų savininkų (valdytojų) atsakomybės laipsnį yra pakankamai sudėtinga. Darbo tikslas remiantis teisės norminiais aktais, teisės doktrina ir Lietuvos Respublikos teismų praktika išanalizuoti civilinės atsakomybės už gyvūnų padarytą žalą taikymo sąlygas, jų ypatumus. Atskleisti Lietuvos teismų praktikoje išryškėjusias problemas sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimus dėl laukinių gyvūnų padarytos žalos bei išnagrinėti civilinės atsakomybės ypatumus dėl naminių gyvūnų padarytos žalos asmens sveikatai bei turtui, taip pat pateikti savo nuomonę aktualiausiais temos klausimais. Siekiant šio tikslo apžvelgiama deliktinės atsakomybės samprata, funkcijos, taikymo sąlygos gyvūnų padarytos žalos kontekste; atskleidžiami civilinės atsakomybės ypatumai laukinių gyvūnų sukeltuose eismo įvykiuose, aptariama civilinė atsakomybė už naminių gyvūnų padarytą žalą asmens sveikatai bei turtui. Civilinė atsakomybė, už gyvūnų padarytą žalą, yra deliktinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 str. 4 d. apibrėžia deliktinę atsakomybę, kaip turtinę prievolę, atsirandančią dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartinais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusiais su sutartiniais santykiais. Civilinę atsakomybę, už gyvūnų padarytą žalą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso... [toliau žr. visą tekstą]<br>Civil Liability for Damage Caused by Animals Summary Court practice reveals that proper assessment of circumstances of damage caused by animals as well as evaluation of the level of liability of their owners is quite troublesome. The thesis is devoted to an analysis of legal doctrine, legal acts and jurisprudence on pre-conditions for application of civil liability for damage caused by animals in order to reveal problems that occur in practice. The thesis covers conceptual issues of tort liability, its functions and pre-conditions for its application in the context of damage caused by animals; peculiarities of tort liability for damage caused by wild animals in traffic accidents as well for damage to health and property of persons caused by domestic animals are revealed. Jurisprudence of the Lithuanian courts on damage caused by wild animals Liability for damage caused by animals is tort liability. Paragraph 4 of the article 6.245 of the Civil Code of the Republic of Lithuania defines tort liability as a pecuniary obligation which is not related with contractual relations, except in cases where it is established by laws that delictual liability shall also result from damage related with contractual relations. Civil liability for damage caused by animals is being regulated by Article 6.267 (Chapter XXII, third section) of the Civil Code of the Republic of Lithuania, the Law of the Republic of Lithuania on Wild Fauna, the Law of the Republic of Lithuania on the Care, Keeping... [to full text]
7
Juškevič, Gražina. "Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20140625_205457-96935.
Full textAbstract:
Civilinei atsakomybei šeimos teisėje būdinga pirmiausia tai, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose civilinės atsakomybės subjektais, priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo bei pobūdžio, gali būti tiek vienas sutuoktinis, tiek abu sutuoktiniai kaip bendraskoliai. Antra, sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles pasižymi tuo, kad gali būti tiek dalinė, tiek solidari, tiek subsidiari ar asmeninė. Trečia, esant sutuoktinių civilinei atsakomybei pačių sutuoktinių tarpusavio atsiskaitymai pagal vykdytinas prievoles įgyvendinami per kompensavimo mechanizmą bei regreso teisę. Sutuoktiniai dalyvaudami civiliniuose teisiniuose santykiuose dažnai sudaro įvairiausius sandorius, kurie būna susiję tiek su šeimos, tiek su kiekvieno sutuoktinio asmeniniais interesais. Atsižvelgiant į tai, sutuoktinių prievoles galima skirstyti į bendras ir asmenines, o bendras prievoles savo ruožtu į dalines ir solidariąsias. Bendros sutuoktinių prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat už kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios prievolės. Asmeninės sutuoktinių prievolės yra tokios, kurios yra paprastai susijusios su asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Konstatavus, kad prievolė yra bendra, ji bus vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, o solidariųjų prievolių... [toliau žr. visą tekstą]<br>Civil liability in family law, in particular, is characterized by the fact that the legal relations in civil liability entities, depending on the obligation is incurred and the reason, could be a spouse by himself and the both spouses as total debitors. Second, civil liability of the spouses under the burden of property characterized by the fact that there may be both partial solidaric and subsidiary, or personal. Third, civil liability of the married spouses settled between the obligations is implemented through the reimbursement mechanism and the right of regress. Spouses participating in legal civil relations often include a wide range of transactions that are related both to the family and the personal interests of each spouse. According to this the matrimonial obligations can be divided into general and personal, and general obligations in relation to partly and partly solidaric. Total obligation of the spouses are, that are associated with the common joint property deriving from one of the spouses, on behalf of the transactions, but in the other spouse's consent or after the spouse's approval, as well as other obligations assumed by other family interests, as well as joint and several liability. When is held that the obligation is generic, it will be accused from a joint matrimonial property, and for joint and several obligations situation, for lack of a common property of spouses for the fulfilling the obligation, the recovery will be directed to personal property of... [to full text]
8
Petronis, Saulius. "Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20140626_204333-42394.
Full textAbstract:
Šio darbo tema yra sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles. Nagrinėjamos tema įdomi ir jautri, nes apima tiek tarpusavio sutuoktinių santykius, tiek ir naujo civilinio subjekto ir trečiųjų šalių – kreditorių interesus. Šeima yra laikoma valstybės pagrindu, todėl jos interesai yra labiau saugomi imperatyvių teisės normų. Darbe aptariamos sutuoktinių asmeninės ir bendros prievolės bei jų reguliavimo metodai. Čia svarbu paminėti, kad lyginami įstatymo bei sutartinio teisinio režimo skirtumai, taip pat privalumai ir trūkumai, tačiau reikia pažymėti, kad sutartiniam turtiniam režimui didelę įtaką daro imperatyvios įstatymo normos. Kitose darbo dalyse aptariami sutuoktinių asmeninių bei bendrų prievolių skirtumai bei veiksniai įtakojantys dėl kokių priežasčių vienos prievolės laikomos asmeninėmis, o kitos bendromis. Atlikus tyrimą galima daryti išvadą, kad prievolės laikomos asmeninėmis pagal atsiradimo momentą (iki santuokos sudarymo) bei įgijimo pagrindą ( asmeniniais tiksliais), o bendros laikomos prievolėmis atsiradusios po santuokos sudarymo (atsiradimo momentas) bei iš bendrų šeimos poreikių. Visgi, nagrinėjant šį institutą ne viskas buvo taip paprasta. Civilinės atsakomybė yra dviejų rūšių – sutartinė ir deliktinė. Pagal prievolės pobūdį priklausys ir civilinės atsakomybės rūšis. Jei prievolė asmeninio pobūdžio, tai ir atsakomybė bus asmeninė, ir vykdoma iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš sutuoktinio dalies bendrojoje nuosavybėje. Jei... [toliau žr. visą tekstą]<br>This work is matrimonial property under the liability obligations. Issue in an interesting and sensitive topic, because it includes relationship between spouses, as well as a new civil entity and third parties - creditors' interests. The family is considered to be public, and thus they are more protected the interests of mandatory rules. The paper deals with matrimonial and personal obligations, and their overall regulatory approach. Here it is important to note that the comparison of contractual law and legal system differences, as well as the advantages and disadvantages, but it should be noted that the contractual property regime strongly influenced by the mandatory norms of the law. In other parts of the working spouses discussed personal and general obligations of the factors influencing the differences and the reasons why the obligation as one individual, while others are shared. The investigation can be concluded that personal liability shall be incurred under the time (before marriage) and the basis for the acquisition of (private), and total obligations as a result of the marriage (occurrence of torque) and the total household needs. However, in the context of this institution was not all that simple. Civil liabilities are two types - contract and tort. According to the nature of the obligation will depend on the type of liability. If the obligation of a personal nature, and it will be a personal responsibility, and place of spouse's personal property, and his spouse... [to full text]
9
Jakuntavičiūtė, Gintarė. "Juridinio asmens valdymo organų narių civilinė atsakomybė." Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2013. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130115_133856-56604.
Full textAbstract:
Disertacijos tyrimo objektas yra juridinių asmenų valdymo organų narių civilinės atsakomybės teisinis reguliavimas bei praktinis taikymas ir aiškinimas. Kadangi Lietuvos teisinei sistemai būdinga juridinių asmenų rūšių įvairovė, darbo apimtis nulėmė poreikį atsiriboti nuo skirtingoms juridinių asmenų rūšims būdingų specifinių valdymo organų narių teisinio statuso bei civilinės atsakomybės problemos aspektų ir koncentruotis tik į bendriausius jų bruožus. Tyrimo tikslai sąlygojo, kad didesnis dėmesys skiriamas juridiniams asmenims, užsiimantiems ūkine-komercine veikla, kadangi būtent šie teisės subjektai dažniausiai susiduria su juridinio asmens valdymo organų narių civilinės atsakomybės problema. Visgi šiame darbe aptariami atsakomybės principai mutatis mutandis turėtų būti taikomi ir kita veikla užsiimančių juridinių asmenų valdymo organų nariams. Šiame darbe sistemiškai ir išsamiai išanalizuota juridinio asmens valdymo organų narių civilinės atsakomybės prigimtis, šios atsakomybės kilimo bei įgyvendinimo ypatumai, atskleistos aktualiausios šio instituto aiškinimo bei taikymo problemos ir, remiantis užsienio šalių patirtimi bei naujausiomis pasaulinėmis tendencijomis, pateikti teisiškai pagrįsti pasiūlymai ir rekomendacijos šioms problemoms efektyviai spręsti bei esamam teisiniam reguliavimui tobulinti.<br>The object of the dissertation is the legal regulation, practical application and interpretation of the civil liability of the members of management bodies of the legal entities. Whereas Lithuanian legal system is characterised by the variety of types of legal persons, the scope of the research determined the necessity to disassociate from the specific aspects of the problems of legal status and civil liability of the members of management bodies in respect of different types of legal persons and to concentrate only on common characteristics. The aims of the research determined that greater attention is paid to the legal entities engaged in economic-commercial activities, because they mostly face with the problems of civil liability of the members of management bodies. However, the principles discussed in this research should apply mutatis mutandis to the members of the management bodies of legal persons engaged in other activities. The thesis systematically and comprehensively analyses the nature of civil liability of the legal entity’s management body members, features of rise and realization of this liability, as well as reveals the most relevant interpretation and application problems of this legal institute and, on the basis of foreign experience and the latest global trends, provides legally-based suggestions and recommendations to effectively solve these problems and improve existing legal regulations.
10
Žibort, Jaroslav. "Civilinė atsakomybė: kompensacija, prevencija, nubaudimas ir kitos funkcijos." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20081203_204203-26925.
Full textAbstract:
Civilinės atsakomybės esmę nusako jos tikslai. Autorius darbe nagrinėja visas civilinės atsakomybės funkcijas, jų sudedamuosius elementus, pasireiškimą nacionalinėje ir užsienio valstybių doktrinoje ir praktikoje, probleminius klausimus. Atlikus tyrimą autorius daro išvadą, kad pagrindinės civilinės atsakomybės funkcijos yra kompensacija ir prevencija, nors pastaroji yra mažesnės reikšmės. Civilinės atsakomybės pobūdis lemia kompensacinės funkcijos neginčijamą svarbą žalos atlyginimo procese. Šios funkcijos esmę išreiškia visiško nuostolių atlyginimo principas. Visiškai atlyginti nuostolius – tai grąžinti nukentėjusįjį į tokią turtinę padėtį, kokia būtų nepadarius žalos. Kartu šis principas reiškia, kad iš žalos padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos, nes tai reikštų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą. Darbe autorius taip pat aprašo, kaip kompensavimo funkcija pasireiškia Lietuvos teisinėje sistemoje ir koks funkcijos pasireiškimo būdas yra dažniausiai pasitaikantis praktikoje. Darbe analizuojama ir pabaigoje padaroma išvada, kad visiško nuostolių atlyginimo principas negali būti absoliutus. Visa apimtimi civilinės atsakomybės kompensavimo funkcija negali pasireikšti atlyginant neturtinę žalą, esant ribotai civilinei atsakomybei, o taip pat atsižvelgiant į būtinumą taikyti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Prevencija pasireiškia dvejopai. Pirma, a priori, t.y. teisės pažeidėjas žinodamas apie gresiančią atsakomybę... [toliau žr. visą tekstą]<br>The essence of the civil liability is expressed by its goals. The paper deals with the functions of the civil liability, theirs constitutive elements, their manifestation in national and foreign countries doctrine and practise, problem issues. At the end of the research the author makes conclusion that the main functions of the civil liability is the compensation and the prevention though the last is of a secondary importance. The nature of the civil liability determines undisputable significance of the compensatory function in the loss indemnifying process. The essence of the compensatory function is expressing by the principle of the compensation of damages in full. To compensate damages in full – is return the aggrieved person in such property state that would be if there are not occurred damages. Together with above mentioned such principle means that from the person by whom the damage was caused can not be recover more than the aggrieved person has incurred losses because otherwise the aggrieved person shall be considered as in the position of the unjust enrichment. The author in the paper also describes how the compensatory function manifests itself in the Lithuanian legal system and which nature of such manifesting is mostly occurred in practise. In the paper is analysing and in the end is making by the author a conclusion that the principle of the compensation of damages in full cannot be absolute. The compensatory function fully cannot be expressed either in... [to full text]