To see the other types of publications on this topic, follow the link: Civilinė atsakomybė.
Dissertations / Theses on the topic 'Civilinė atsakomybė'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the top 50 dissertations / theses for your research on the topic 'Civilinė atsakomybė.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Browse dissertations / theses on a wide variety of disciplines and organise your bibliography correctly.
1
Balkauskaitė, Ramunė. "Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110705_125954-47258.
Full textAbstract:
Darbe analizuojami bendrovės vadovo civilinės atsakomybės teisinio reglamentavimo Lietuvoje trūkumai ir spragos bei, remiantis užsienio valstybių praktika ir tendencijomis, pateikiami pasiūlymai identifikuotų trūkumų šalinimui. Darbe bendrovės vadovų atsakomybė vertinama ne tik iš kreditorių ir bendrovės pozicijų – į vadovo atsakomybės teisinį reguliavimą pažvelgta taip pat ir iš bendrovės vadovo pozicijų. Darbe siūloma bendrovės vadovo, kaip civilinės atsakomybės subjekto, sąvoką, iki šiol neturinčią jokios aiškios koncepcijos ir turinio, deformalizuoti. Išnagrinėjus bendrovės vadovo pareigų bendrovei turinį, prieita išvada, jog šiuo metu galiojantys teisės aktai sudaro prielaidas klaidingai suvokti bendrovės vadovo pareigas bendrovei, kuomet vadovas sudaro sandorį su bendrove, todėl siūloma atitinkamai koreguoti reglamentavimą. Įvertinus vadovo atsakomybę bendrovės kreditorių atžvilgiu, prieita išvada, jog būtina išlaikyti pusiausvyrą, t. y. užtikrinti tik objektyviai pagrįstą kreditorių interesų apsaugą, nepagrįstai neišplečiant jos bendrovės vadovo atsakomybės sąskaita. Kartu atkreipiamas dėmesys, jog dabartinis kreditorių teisių įgyvendinimo mechanizmas dėl specialaus reglamentavimo nebuvimo neužtikrina vadovų teisinės padėties apibrėžtumo ir užtikrintumo.<br>Weaknesses and lacks of legal regulation of civil liability of a company’s director in Lithuania are analyzed and suggestions, how to eliminate identified weaknesses, are given in this work, referring to the practice and tendencies of foreign countries. The liability of a company’s directors is evaluated not only from the point of view of creditors and a company, but also legal regulation of a leader’s responsibility is reviewed from the point of view of a company’s directors. In this work, the concept of a company’s director, as a subject of civil liability, which has not had a clear concept and content so far, is suggested to be deformalized. After analyzing the content of liability of a company’s director for a company, it was concluded, that recent laws capacitate to wrongly understand, what responsibilities of a company’s leader are to a company, when he transacts with a company; therefore, several suggestions to improve regulation are given. After evaluating the director’s responsibility in respect of a company’s creditors, it was concluded, that it is necessary to maintain the balance – to ensure just such interest security of creditors, which is objectively grounded, and gratuitously not to extend it for account of a liability of company’s leader. What is more, attention is drawn to the recent mechanism of creditors’ rights implementation, which does not ensure the determination and security of director’s legal status due to the absence of special regulation.
2
Alseikaitė, Viktorija. "Bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20140627_180358-29558.
Full textAbstract:
Magistro darbo pagrindinis tikslas - bankroto administratoriaus kaip bankroto proceso subjekto, jo atliekamų pareigų, funkcijų, kitų aspektų bei jų sąryšio su šio subjekto civiline atsakomybe analizė. Magistro darbe analizuojama bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė, pirmiausia aptariant bankroto teisės, bankroto bei bankroto proceso svarbą ir reikšmę ekonominei, teisinei sistemai Lietuvos Respublikoje. Taip pat pateikiama bankroto administratoriaus instituto esminiai bruožai, ypatumai bei aptariamos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduriama sprendžiant ginčus, susijusius su bankroto administratoriaus pareigomis, teisėmis ir jo civiline atsakomybe. Šiame darbe pateikiama Lietuvos Respublikos teisės aktų, kuriuose reglamentuojama bankroto administratoriaus teisės, pareigos, reikalavimai norint eiti bankroto administratoriaus pareigas, civilinė atsakomybė, privalomo civilinio draudimo taisyklės, analizė, teismų praktikos pavyzdžiai, susiję su bankroto administratoriaus civiline atsakomybe, dėl kurios kyla neapibrėžtumo bei aiškumo trūkumo problematika. Aiškinamasis, ar konkrečiu atveju buvo padaryta žala ir kokiomis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintomis sąlygomis civilinei atsakomybei atsirasti vadovaujasi Lietuvos Respublikos teismai bei kaip jie tokiose bylose, kuriose bankroto administratoriui reiškiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo, sprendžia, aiškina žalos kilimo ir atlyginimo klausimus. Lietuvos Respublikos bankroto administratoriaus... [toliau žr. visą tekstą]<br>The purpose of master‘s work is to analyze bankruptcy trustee liability, as subject of bankruptcy process, his or hers executed duties, functions, other aspects of bankruptcy trustee’s functions and connections with civil liability. Bankruptcy trustee liability is analyzed in master’s work, first of all, presenting bankruptcy law, the importance of bankruptcy and the process of bankruptcy and impact to economical and legal system in the Republic of Lithuania. Also the main features of bankruptcy trustee‘s institute are discussed, presented problems related with bankruptcy trustee‘s role in disputes in relation with his or hers duties, rights and civil liability. In this work presented legal acts of the Republic of Lithuania, which regulate rights and duties of bankruptcy trustee, demanding criteria for bankruptcy trustee position, the regulations of insurance of civil liability, analysis, examples of court practice related with bankruptcy trustee‘s civil liability and its problematic situation for lack of determination in legal acts. There are presented explanations in analyzed court cases for harmful actions of bankruptcy trustee according to regulations of Civil Code of the Republic of Lithuania, presenting explanations in situation where harm appears and compensation questions for executed harmful actions. The institute of bankruptcy trustee in the Republic of Lithuania is compared with foreign countries: the Republic of Latvia, the Republic of Croatia and United Kingdom... [to full text]
3
Zelionka, Rimvydas. "Bendrovių valdymo organų civilinė atsakomybė." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20081203_204535-69161.
Full textAbstract:
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas įtvirtino teisminio precedento privalomumo taisyklę, todėl sprendimai turi būti priimami remiantis visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais, tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, t.y. teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama. Pagrindinis darbo tikslas yra išanalizuoti bendrovės valdymo organų civilinės atsakomybės taikymo ypatumus Lietuvos teismų praktikoje. Magistro darbo temą analizuojant įmonių teisės prasme, neapsiribojant prievolių teisės civilinės atsakomybės instituto apimtimi, taip pat norima pabrėžti, kad civilinė atsakomybė gali būti neefektyvus pažeistų civilinių teisių gynimo būdas, todėl aptariamas (teismų praktikos kontekste) juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimas (ultra vires doktrinos prasme). Bendrovės valdymo organų teisinį statusą svarbu nustatyti norint suprasti, kokie santykiai – civiliniai ar darbo – sieja bendrovę ir jos valdymo organo narį, o ši problema aktuali Lietuvoje, nes civilinę ir materialinę atsakomybę reglamentuoja skirtingos teisės šakos. Teismų praktikos analizė patvirtina, kad pripažįstami civiliniai santykiai, todėl, pavyzdžiui, kad ir sudaroma darbo sutartis su bendrovės vadovu, jam negali būti visa apimtimi taikomas Darbo kodeksas. Bendrovės valdymo organai – vienasmeniai ar kolegialūs – dalyvauja dvejopo pobūdžio santykiuose, iš vienos pusės, valdymo organus sieja santykiai su pačia bendrove, t.y. taip vadinami vidiniai... [toliau žr. visą tekstą]<br>Company governance body – sole or collegiate – participates in ambivalent relationship. At one hand they take part in every action inside the company, on the other hand they are involved in correlation with the third parties out of the company. Those two mentioned types of relationships are respectively called internal and external relationships. In the master paper it is anylised the liability of the company executives, which emerge in both types of relationships. An extensive attention is paid to the newly recognised instute of Lithuanian Law – fiduciarial obligations to the company and its members.It covers the essence of internal relationships. This includes obligations of bona fides, discretion and equity, also described obligations of confidentiality and loyality to the company. Also it was mentioned obligations of the evasion and disclosure of the conflicts of interests in the company and use of the company property satisfying personal needs implemented in the Civil Code of Lithuania. The external relationship covers the obligation of the company reimburse the damages to the third parties, and only after that they obtain the right to regress all the suffered damages, which were suffered by the guilt of the company governance body according to Lithuanian Laws and The Supreme Court practice. It was mostly refered to the Lithuanian Courts decisions and settled practice, also were analysed Lithuanian Civil Code and other Laws provisions reffered to the topic in the final... [to full text]
4
Jakaitė, Agnė. "Civilinė atsakomybė esant ikisutartiniams santykiams." Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2012. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20121001_093454-60547.
Full textAbstract:
Disertacijoje nagrinėjamas civilinės atsakomybės taikymo esant ikisutartiniams santykiams klausimas Lietuvos civilinėje teisėje. Darbo bendrojoje dalyje yra pateikiama detali ikisutartinių santykių stadijos analizė, nagrinėjama ikisutartinės atsakomybės vertinimo genezė bei jos taikymui keliami specifiniai tikslai, taip pat didelis dėmesys skiriamas ikisutartinei atsakomybei taikytino teisinio rėžimo tyrimui. Disertacijos specialioji dalis skirta dviejų, autorės nuomone, šių dienų teisėje daugiausia klausimų keliančių civilinės atsakomybės ikisutartiniuose santykiuose taikymo sąlygų analizei, tai – neteisėtiems ikisutartiniams veiksmams ir ikisutartinių nuostolių koncepcijai. Darbe pagrindžiama išvada, kad civilinei atsakomybei iki pagrindinės sutarties sudarymo keliami antagonistiniai tikslai – užtikrinti derybų laisvę ir apsaugoti pasitikėjimą sutarties sudarymu – gali būti pasiekti priklausomai nuo derybų pažangos laipsnio taikant nevienodą civilinės atsakomybės apimtį. Todėl teigiama, kad neatsižvelgiant į derybų pažangos laipsnį ir esant ikisutartinės atsakomybės taikymo sąlygų visetui, sąžiningai šaliai turi būti kompensuojami bet kokios rūšies tiesioginiai ikisutartiniai nuostoliai, o toli pažengusių derybų atveju civilinės atsakomybės esant ikisutartiniams santykiams apimtis yra platesnė ir apima prarastos galimybės pinigine verte ribotų netiesioginių nuostolių atlyginimą.<br>This dissertation analyses the application of civil liability in precontractual relations under the Lithuanian civil law. In the general part of the thesis the detailed analysis of precontractual relations’ phase is presented, as well as the genesis of development of precontractual liability and its antagonistic aims are considered. This part concludes with the question of applicable legal regime of civil liability in precontractual relations. The thesis special part is devoted to the analysis of two, under the opinion of the author, the most problematic conditions of precontractual civil liability: the unlawful precontractual actions and the concept of precontractual damage. It is noted that the opposing aims of precontractual liability – ensuring the freedom of negotiations v. keeping the parties’ confidence for the conclusion of contract – will be achieved only when the scope of civil liability in precontractual relations will depend on and will be related with the progress of negotiations. Therefore regardless of negotiations progress and in case when all necessary conditions of the precontractual liability are present, the aggrieved party should be compensated for any kind of negotiations’ costs and any other direct precontractual damages which are not unreasonably high and for which the party had not been taken the risk. In addition, when the negotiations are considered deeply advanced, the aggrieved party should receive the remuneration of indirect damages which should... [to full text]
5
Damanskytė, Renata. "Akcininko civilinė atsakomybė už bendrovės prievoles." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20140623_192133-91464.
Full textAbstract:
Derinant investuotojų interesą išlaikyti ribotos atsakomybės taisyklę bei kreditorių interesų apsaugą nuo akcininkų piktnaudžiavimo atsakomybės privilegija, įtvirtintas dalyvio atsakomybės pagal juridinio asmens prievoles institutas. Lietuvoje akcininko atsakomybė už bendrovės prievoles gali kilti šiais pagrindais: įstatymo, sutarties, numačius ribotos atsakomybės taisyklės išimtį bendrovės steigimo dokumentuose arba pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinio kodekso) 2.50 str. 3 d., kai bendrovė negali įvykdyti savo prievolės dėl nesąžiningų akcininko veiksmų. Civilinio kodekso 2.50 str. 3 d. numato, jog akcininkas atsako už bendrovės prievoles savo turtu subsidiariai, jei nustatomos tokios sąlygos: 1) bendrovė negali įvykdyti prievolės; 2) negalėjimą įvykdyti prievolės lėmusių akcininko veiksmų nesąžiningumas; 3) priežastinis ryšys tarp bendrovės negalėjimo įvykdyti prievolės ir akcininko nesąžiningų veiksmų. Darbe analizuojamas anksčiau minėtų trijų akcininko atsakomybės sąlygų aiškinimas teisės doktrinoje bei taikymas Lietuvos teismų praktikoje. Darbe aiškinama Civilinio kodekso 2.50 str. 3 d. normos apimtis: akcininko atsakomybė pagal Civilinio kodekso 2.50 str. 3 d. plačiąja prasme bei siaurąja prasme kaip akcininko deliktinės atsakomybės taikymas. Darbe taip pat atkreipiamas dėmesys į įvairius aspektus, kurie gali turėti reikšmės tinkamam Civilinio kodekso 2.50 str. 3 d. taikymui. Teigiama, jog tinkamu atsakomybės subjektu pagal šį straipsnį gali... [toliau žr. visą tekstą]<br>Seeking to combine the interest of investors to maintain the rule of limited liability protection and protection of creditor’s interests from shareholders abuse of limited liability privilege, the participant’s civil liability under legal person’s obligations is established. Shareholder’s liability under company's obligations can arise according the following grounds in Lithuania: the rule of law, contract, providing an exception of limited liability in the establishment documents of the company and according to the Item 3 of Clouse 2.50 of Civil Code of the Republic of Lithuania (hereinafter – the Civil Code), when the company can not fulfill its obligation as the shareholder acted dishonest. The Item 3 of Clouse 2.50 of Civil Code determines that shareholder is personally liable for company‘s obligations if the following conditions are determined: 1) corporation is unable to fulfill its obligations; 2) shareholder of the company acted dishonestly; 3) shareholder’s dishonest acts caused corporation’s inability to fulfill its obligations. In this paper the above-mentioned three conditions for proving the liability of shareholder are analyzed according to the interpretations in the doctrine as well as to the practice of Lithuanian courts. The application scope of rule specified in the Item 3 of Clouse 2.50 of the Civil Code is explained: shareholder’s liability under company’s obligations as the broaden meaning and the narrow meaning as the shareholder’s tortous liability... [to full text]
6
Gavelis, Paulius. "Civilinė atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20140625_205412-43450.
Full textAbstract:
Civilinė atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą Santrauka Teismų praktika rodo, kad tinkamai įvertinti gyvūnų padarytos žalos aplinkybes, jų savininkų (valdytojų) atsakomybės laipsnį yra pakankamai sudėtinga. Darbo tikslas remiantis teisės norminiais aktais, teisės doktrina ir Lietuvos Respublikos teismų praktika išanalizuoti civilinės atsakomybės už gyvūnų padarytą žalą taikymo sąlygas, jų ypatumus. Atskleisti Lietuvos teismų praktikoje išryškėjusias problemas sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimus dėl laukinių gyvūnų padarytos žalos bei išnagrinėti civilinės atsakomybės ypatumus dėl naminių gyvūnų padarytos žalos asmens sveikatai bei turtui, taip pat pateikti savo nuomonę aktualiausiais temos klausimais. Siekiant šio tikslo apžvelgiama deliktinės atsakomybės samprata, funkcijos, taikymo sąlygos gyvūnų padarytos žalos kontekste; atskleidžiami civilinės atsakomybės ypatumai laukinių gyvūnų sukeltuose eismo įvykiuose, aptariama civilinė atsakomybė už naminių gyvūnų padarytą žalą asmens sveikatai bei turtui. Civilinė atsakomybė, už gyvūnų padarytą žalą, yra deliktinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 str. 4 d. apibrėžia deliktinę atsakomybę, kaip turtinę prievolę, atsirandančią dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartinais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusiais su sutartiniais santykiais. Civilinę atsakomybę, už gyvūnų padarytą žalą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso... [toliau žr. visą tekstą]<br>Civil Liability for Damage Caused by Animals Summary Court practice reveals that proper assessment of circumstances of damage caused by animals as well as evaluation of the level of liability of their owners is quite troublesome. The thesis is devoted to an analysis of legal doctrine, legal acts and jurisprudence on pre-conditions for application of civil liability for damage caused by animals in order to reveal problems that occur in practice. The thesis covers conceptual issues of tort liability, its functions and pre-conditions for its application in the context of damage caused by animals; peculiarities of tort liability for damage caused by wild animals in traffic accidents as well for damage to health and property of persons caused by domestic animals are revealed. Jurisprudence of the Lithuanian courts on damage caused by wild animals Liability for damage caused by animals is tort liability. Paragraph 4 of the article 6.245 of the Civil Code of the Republic of Lithuania defines tort liability as a pecuniary obligation which is not related with contractual relations, except in cases where it is established by laws that delictual liability shall also result from damage related with contractual relations. Civil liability for damage caused by animals is being regulated by Article 6.267 (Chapter XXII, third section) of the Civil Code of the Republic of Lithuania, the Law of the Republic of Lithuania on Wild Fauna, the Law of the Republic of Lithuania on the Care, Keeping... [to full text]
7
Juškevič, Gražina. "Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20140625_205457-96935.
Full textAbstract:
Civilinei atsakomybei šeimos teisėje būdinga pirmiausia tai, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose civilinės atsakomybės subjektais, priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo bei pobūdžio, gali būti tiek vienas sutuoktinis, tiek abu sutuoktiniai kaip bendraskoliai. Antra, sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles pasižymi tuo, kad gali būti tiek dalinė, tiek solidari, tiek subsidiari ar asmeninė. Trečia, esant sutuoktinių civilinei atsakomybei pačių sutuoktinių tarpusavio atsiskaitymai pagal vykdytinas prievoles įgyvendinami per kompensavimo mechanizmą bei regreso teisę. Sutuoktiniai dalyvaudami civiliniuose teisiniuose santykiuose dažnai sudaro įvairiausius sandorius, kurie būna susiję tiek su šeimos, tiek su kiekvieno sutuoktinio asmeniniais interesais. Atsižvelgiant į tai, sutuoktinių prievoles galima skirstyti į bendras ir asmenines, o bendras prievoles savo ruožtu į dalines ir solidariąsias. Bendros sutuoktinių prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat už kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios prievolės. Asmeninės sutuoktinių prievolės yra tokios, kurios yra paprastai susijusios su asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Konstatavus, kad prievolė yra bendra, ji bus vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, o solidariųjų prievolių... [toliau žr. visą tekstą]<br>Civil liability in family law, in particular, is characterized by the fact that the legal relations in civil liability entities, depending on the obligation is incurred and the reason, could be a spouse by himself and the both spouses as total debitors. Second, civil liability of the spouses under the burden of property characterized by the fact that there may be both partial solidaric and subsidiary, or personal. Third, civil liability of the married spouses settled between the obligations is implemented through the reimbursement mechanism and the right of regress. Spouses participating in legal civil relations often include a wide range of transactions that are related both to the family and the personal interests of each spouse. According to this the matrimonial obligations can be divided into general and personal, and general obligations in relation to partly and partly solidaric. Total obligation of the spouses are, that are associated with the common joint property deriving from one of the spouses, on behalf of the transactions, but in the other spouse's consent or after the spouse's approval, as well as other obligations assumed by other family interests, as well as joint and several liability. When is held that the obligation is generic, it will be accused from a joint matrimonial property, and for joint and several obligations situation, for lack of a common property of spouses for the fulfilling the obligation, the recovery will be directed to personal property of... [to full text]
8
Petronis, Saulius. "Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20140626_204333-42394.
Full textAbstract:
Šio darbo tema yra sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles. Nagrinėjamos tema įdomi ir jautri, nes apima tiek tarpusavio sutuoktinių santykius, tiek ir naujo civilinio subjekto ir trečiųjų šalių – kreditorių interesus. Šeima yra laikoma valstybės pagrindu, todėl jos interesai yra labiau saugomi imperatyvių teisės normų. Darbe aptariamos sutuoktinių asmeninės ir bendros prievolės bei jų reguliavimo metodai. Čia svarbu paminėti, kad lyginami įstatymo bei sutartinio teisinio režimo skirtumai, taip pat privalumai ir trūkumai, tačiau reikia pažymėti, kad sutartiniam turtiniam režimui didelę įtaką daro imperatyvios įstatymo normos. Kitose darbo dalyse aptariami sutuoktinių asmeninių bei bendrų prievolių skirtumai bei veiksniai įtakojantys dėl kokių priežasčių vienos prievolės laikomos asmeninėmis, o kitos bendromis. Atlikus tyrimą galima daryti išvadą, kad prievolės laikomos asmeninėmis pagal atsiradimo momentą (iki santuokos sudarymo) bei įgijimo pagrindą ( asmeniniais tiksliais), o bendros laikomos prievolėmis atsiradusios po santuokos sudarymo (atsiradimo momentas) bei iš bendrų šeimos poreikių. Visgi, nagrinėjant šį institutą ne viskas buvo taip paprasta. Civilinės atsakomybė yra dviejų rūšių – sutartinė ir deliktinė. Pagal prievolės pobūdį priklausys ir civilinės atsakomybės rūšis. Jei prievolė asmeninio pobūdžio, tai ir atsakomybė bus asmeninė, ir vykdoma iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš sutuoktinio dalies bendrojoje nuosavybėje. Jei... [toliau žr. visą tekstą]<br>This work is matrimonial property under the liability obligations. Issue in an interesting and sensitive topic, because it includes relationship between spouses, as well as a new civil entity and third parties - creditors' interests. The family is considered to be public, and thus they are more protected the interests of mandatory rules. The paper deals with matrimonial and personal obligations, and their overall regulatory approach. Here it is important to note that the comparison of contractual law and legal system differences, as well as the advantages and disadvantages, but it should be noted that the contractual property regime strongly influenced by the mandatory norms of the law. In other parts of the working spouses discussed personal and general obligations of the factors influencing the differences and the reasons why the obligation as one individual, while others are shared. The investigation can be concluded that personal liability shall be incurred under the time (before marriage) and the basis for the acquisition of (private), and total obligations as a result of the marriage (occurrence of torque) and the total household needs. However, in the context of this institution was not all that simple. Civil liabilities are two types - contract and tort. According to the nature of the obligation will depend on the type of liability. If the obligation of a personal nature, and it will be a personal responsibility, and place of spouse's personal property, and his spouse... [to full text]
9
Jakuntavičiūtė, Gintarė. "Juridinio asmens valdymo organų narių civilinė atsakomybė." Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2013. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130115_133856-56604.
Full textAbstract:
Disertacijos tyrimo objektas yra juridinių asmenų valdymo organų narių civilinės atsakomybės teisinis reguliavimas bei praktinis taikymas ir aiškinimas. Kadangi Lietuvos teisinei sistemai būdinga juridinių asmenų rūšių įvairovė, darbo apimtis nulėmė poreikį atsiriboti nuo skirtingoms juridinių asmenų rūšims būdingų specifinių valdymo organų narių teisinio statuso bei civilinės atsakomybės problemos aspektų ir koncentruotis tik į bendriausius jų bruožus. Tyrimo tikslai sąlygojo, kad didesnis dėmesys skiriamas juridiniams asmenims, užsiimantiems ūkine-komercine veikla, kadangi būtent šie teisės subjektai dažniausiai susiduria su juridinio asmens valdymo organų narių civilinės atsakomybės problema. Visgi šiame darbe aptariami atsakomybės principai mutatis mutandis turėtų būti taikomi ir kita veikla užsiimančių juridinių asmenų valdymo organų nariams. Šiame darbe sistemiškai ir išsamiai išanalizuota juridinio asmens valdymo organų narių civilinės atsakomybės prigimtis, šios atsakomybės kilimo bei įgyvendinimo ypatumai, atskleistos aktualiausios šio instituto aiškinimo bei taikymo problemos ir, remiantis užsienio šalių patirtimi bei naujausiomis pasaulinėmis tendencijomis, pateikti teisiškai pagrįsti pasiūlymai ir rekomendacijos šioms problemoms efektyviai spręsti bei esamam teisiniam reguliavimui tobulinti.<br>The object of the dissertation is the legal regulation, practical application and interpretation of the civil liability of the members of management bodies of the legal entities. Whereas Lithuanian legal system is characterised by the variety of types of legal persons, the scope of the research determined the necessity to disassociate from the specific aspects of the problems of legal status and civil liability of the members of management bodies in respect of different types of legal persons and to concentrate only on common characteristics. The aims of the research determined that greater attention is paid to the legal entities engaged in economic-commercial activities, because they mostly face with the problems of civil liability of the members of management bodies. However, the principles discussed in this research should apply mutatis mutandis to the members of the management bodies of legal persons engaged in other activities. The thesis systematically and comprehensively analyses the nature of civil liability of the legal entity’s management body members, features of rise and realization of this liability, as well as reveals the most relevant interpretation and application problems of this legal institute and, on the basis of foreign experience and the latest global trends, provides legally-based suggestions and recommendations to effectively solve these problems and improve existing legal regulations.
10
Žibort, Jaroslav. "Civilinė atsakomybė: kompensacija, prevencija, nubaudimas ir kitos funkcijos." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20081203_204203-26925.
Full textAbstract:
Civilinės atsakomybės esmę nusako jos tikslai. Autorius darbe nagrinėja visas civilinės atsakomybės funkcijas, jų sudedamuosius elementus, pasireiškimą nacionalinėje ir užsienio valstybių doktrinoje ir praktikoje, probleminius klausimus. Atlikus tyrimą autorius daro išvadą, kad pagrindinės civilinės atsakomybės funkcijos yra kompensacija ir prevencija, nors pastaroji yra mažesnės reikšmės. Civilinės atsakomybės pobūdis lemia kompensacinės funkcijos neginčijamą svarbą žalos atlyginimo procese. Šios funkcijos esmę išreiškia visiško nuostolių atlyginimo principas. Visiškai atlyginti nuostolius – tai grąžinti nukentėjusįjį į tokią turtinę padėtį, kokia būtų nepadarius žalos. Kartu šis principas reiškia, kad iš žalos padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos, nes tai reikštų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą. Darbe autorius taip pat aprašo, kaip kompensavimo funkcija pasireiškia Lietuvos teisinėje sistemoje ir koks funkcijos pasireiškimo būdas yra dažniausiai pasitaikantis praktikoje. Darbe analizuojama ir pabaigoje padaroma išvada, kad visiško nuostolių atlyginimo principas negali būti absoliutus. Visa apimtimi civilinės atsakomybės kompensavimo funkcija negali pasireikšti atlyginant neturtinę žalą, esant ribotai civilinei atsakomybei, o taip pat atsižvelgiant į būtinumą taikyti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Prevencija pasireiškia dvejopai. Pirma, a priori, t.y. teisės pažeidėjas žinodamas apie gresiančią atsakomybę... [toliau žr. visą tekstą]<br>The essence of the civil liability is expressed by its goals. The paper deals with the functions of the civil liability, theirs constitutive elements, their manifestation in national and foreign countries doctrine and practise, problem issues. At the end of the research the author makes conclusion that the main functions of the civil liability is the compensation and the prevention though the last is of a secondary importance. The nature of the civil liability determines undisputable significance of the compensatory function in the loss indemnifying process. The essence of the compensatory function is expressing by the principle of the compensation of damages in full. To compensate damages in full – is return the aggrieved person in such property state that would be if there are not occurred damages. Together with above mentioned such principle means that from the person by whom the damage was caused can not be recover more than the aggrieved person has incurred losses because otherwise the aggrieved person shall be considered as in the position of the unjust enrichment. The author in the paper also describes how the compensatory function manifests itself in the Lithuanian legal system and which nature of such manifesting is mostly occurred in practise. In the paper is analysing and in the end is making by the author a conclusion that the principle of the compensation of damages in full cannot be absolute. The compensatory function fully cannot be expressed either in... [to full text]
11
Burtilius, Tomas. "Krovinių vežėjo keliais civilinė atsakomybė už krovinio sugadinimą." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20110709_152332-82013.
Full textAbstract:
Šiuo metu vežėjo keliais civilinė atsakomybė už krovinio būklę reglamentuojama Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksu ir CMR konvencija. Minėti teisės aktai yra taikytini skirtingiems krovinių vežimams, tai yra, jeigu krovinio vežimas yra tarptautinis, tai vežėjo atsakomybė išimtinai yra reglamentuojama pagal CMR konvenciją, o jei vežimas vietinis, tai vežėjo atsakomybei taikytinini CK ir KTK. Minėtuose teisės aktuose yra numatyti skirtingi vežėjo atsakomybės pagrindai, o esminis skirtumas tai, kad nacionalinėje teisėje vežėjo atsakomybė yra pagrįsta kalte, o tarptautinėje privatinėje teisėje vežėjo atsakomybė kyla ir nesant kaltės. Skirtingas vežėjo civilinės atsakomybės pagrindas tarptautinėje privatinėje teisėje lemia ir skirtingus vežėjo atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindus. Lietuvos įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į pasaulines tendencijas vežėjo atleidimo nuo atsakomybės srityje, nacionalinėje teisėje įtvirtino vadinamuosius „privilegijuotus“ vežėjo atleidimo nuo atsakomybės pagrindus. Tačiau, rengiant įstatymus, nebuvo atsižvelgta į tai, jog skirtingai nei tarptautinės privatinės teisės aktuose, kur vežėjo atsakomybė yra objektyvi, nacionalinėje teisėje vežėjo atsakomybė galima tik esant kaltei, todėl „privilegijuoti“ vežėjo atleidimo nuo atsakomybės pagrindai ir jų taikymo teisiniai padariniai nėra tapatūs. Darbe nagrinėjami atsakomybės atsiradimo pagrindai, aiškinamasi kuo skiriasi vežėjo atsakomybės pagrindai... [toliau žr. visą tekstą]<br>Civil liability of a carrier by roads is regulated by different national and international acts, such as: the Civil Code of the Republic of Lithuania, the Road Transport Code of the Republic of Lithuania, CMR Convention. These legal documents regulate different carriage of goods. Then th e carriage is international, the CMR Convention has to be applied. In case of inside carriage, the national legal acts are applied. National and international legal acts clam different basis for the carriers liability, the main difference is that according natinonal law liability of a carrier is possible only if the guilt of a carrier is established. That is not required under the CMR Convention. Different basis for the carriers liability determines different legal significance of ground for relief of a carriers liability. Lithuanian national legal acts claim „priviledged“ ground for relief of a carriers liability. Still these „priviledged“ grouds and subsequences for relief of a carriers liability are not identical to those which are stated in international legal acts. The article raises the topic of civil liability of a carrier by roads for damaged goods, the grouds of the liability, also analyses the difference between the national regulation and the international legal acts. Different situations and cases are analised and compared when the liability for the damaged goods has to be devided. Civil liability of a carrier by roads for damaged goods is systemically analised comparing different... [to full text]
12
Stunžėnaitė, Milda. "Juridinio asmens ribota civilinė atsakomybė: prigimtis ir ribos." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20110709_152334-47484.
Full textAbstract:
Darbe didžiausias dėmesys skiriamas populiariausiai privačių juridinių asmenų formai - bendrovei. Darbe nagrinėjama ribotos atsakomybės istorinė raida, analizuojami ribotos atsakomybės taisyklės netaikymo pagrindai Lietuvoje ir užsienio valstybėse.<br>This work concentrates on limited liability of the most popular form of private legal entities - corporate. This work introduces to historical development of limited liability and analyses the reasons not to apply the rule of limited liability both in Lithuania and foreign countries.
13
Damušis, Aris. "Komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutarties šalių civilinė atsakomybė." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20140623_192026-61578.
Full textAbstract:
Komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutarties šalių civilinė atsakomybė Juridiniai ir fiziniai asmenys, veikiantys verslo ar profesiniais tikslais, sudarydami komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutartį, siekia tenkinti abipusius komercinio pobūdžio interesus. Tačiau, komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutarties šalims nevykdant ar netinkamai vykdant tokia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, šalių komercinio pobūdžio interesai negali būti dalinai ar visiškai patenkinami. Būtent, tuo atveju, kai šalys padaro komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutarties pažeidimą, iškyla civilinės atsakomybės taikymo klausimas tuo tikslu, kad būtų kompensuoti turtinio pobūdžio praradimai dėl komercinių interesų pažeidimo. Įstatyminis komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutarties šalių civilinės atsakomybės reglamentavimas suteikia plačias galimybes šaliai, kurios interesai pažeisti, reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo ir tokiu būdu kompensuoti turtinio pobūdžio praradimus. Taikant civilinę atsakomybę komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutartį pažeidusiai šaliai nuostolių atlyginimo forma, būtina nustatyti tokios atsakomybės taikymo sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę, nuostolius – tam tikrais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti ir be kaltė), kurių specifiką lemia tai, kad tokia nuomos sutartis sudaroma dėl nekilnojamojo daikto ir komerciniais tikslais. Be to, komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutarties šalims yra suteiktos galimybės savo... [toliau žr. visą tekstą]<br>The civil liability of commercial realty lease agreement parties Legal entities and natural persons, acting in purposes of business and profession and entering into the commercial realty lease agreement, usually have purposes to satisfy the mutual commercial interests. However when the parties of the commercial realty lease agreement fail to perform their contractual obligations, the commercial interests can not be fully or partly satisfied. Precisely in case of the breach of the commercial realty lease agreement, the possibility of civil liability application in purpose of the incurred real loss compensation arise. The legitimate regulation of civil liability of the commercial realty lease agreement parties grants broad legal possibilities to the party whose interests are contravened to demand the compensation of incurred damages and in this way to compensate the incurred real loss. When applying the civil liability to the party, who has made the breach of the commercial realty lease agreement, it is necessary to indicate the provisions of such liability (malpractice (breach of agreement), causality, fault, damages – in some cases the fault is not the essential provision of civil liability). The object (realty) and the commercial purposes of lease agreement determine the specificity of these civil liability provisions. Additionally the parties of the commercial realty lease agreement have broad legal possibilities by common agreement to modify the legitimate regulation of... [to full text]
14
Šilobritas, Tomas. "Valstybės civilinė - deliktinė atsakomybė už padarytą žalą savo piliečiams." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2006. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20060308_113053-37563.
Full textAbstract:
Šiame darbe nagrinėjama valstybės kaip civilinio delikto subjekto problema Lietuvos
teisiniuose santykiuose. Siekiama atskleisti, kad tik valstybėje, besivadovaujančioje teisės
viršenybės ir kitais teisės principais, gali tinkamai veikti valstybės atsakomybės piliečiams
mechanizmas. Ir tik valstybė atsakinga savo piliečiams gali vadintis teisine. Darbe pateikiama
užsienio šalių ir Europos sąjungos teisės teorija ir teisminė praktika valstybės deliktinės
atsakomybės srityje, siekiant atskleisti valstybės imuniteto nuo civilinės atsakomybės savo
piliečiams sampratos įtakos mažėjimo tendencijas. Darbo tema pagal sudėtingumą ir klausimų
problematiškumą padalinta į dvi dalis. Pirmiausia analizuojama valstybės atsakomybė už
administracinių ir teisėsaugos institucijų neteisėtais veiksmais padarytą žalą, nagrinėjami teisės
aktai, reglamentuojantys šiuos santykius, nustatomi šios atsakomybės atsiradimo pagrindai,
atskleidžiamos praktinės problemos, neleidžiančios tinkamai veikti valstybės atsakomybės už šių
institucijų padarytą žalą mechanizmui. Vėliau nagrinėjama daug aktualesnė ir daugiau
problematikos turinti temos dalis – valstybės atsakomybė už įstatymo leidėjo neteisėtais
veiksmais padarytą žalą. Čia aptariamas teisinis reglamentavimas ir nustatoma, kad tiek
Konstitucija, tiek ir kiti įstatymai Lietuvos valstybę laiko lygiaverčiu teisinės atsakomybės
subjektu. Darbe smulkiai analizuojama Lietuvos teisminė praktika valstybės atsakomybės
klausimu, atskleidžiamos teisės praktikų... [to full text]<br>The topic of this work deals with the problem of a state as the subject of civil tort in legal relations of Lithuania. The main goal is focused on disclosure of the fact that the mechanism of national liability to its citizens is able to function properly only in a State which is following supremacy of the law and other legal principles. Only the State which is liable to its citizens may refer to itself as Legal State.
15
Puodžius, Jonas. "Gamintojo civilinė atsakomybė už netinkamos kokybės vaisto padarytą žalą." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20140625_204131-47918.
Full textAbstract:
Šiame magistro darbe nagrinėjami svarbiausi vaistų gamintojo civilinės atsakomybės už netinkamos kokybės vaisto padarytą žalą aspektai. Griežtos gamintojo atsakomybės sąlygos pasirinktu aspektu Lietuvos teisės doktrinoje beveik nenagrinėtos Tačiau šių atsakomybės sąlygų aiškinimas ir taikymas yra svarbus siekiant užtikrinti pusiausvyrą tarp vaistinių preparatų vartotojų bei gamintojų interesų ir medicinos mokslo pažangos. Šiame magistro darbe atskleidžiama, kaip keitėsi gamintojo civilinės atsakomybės už netinkamos kokybės vaistinio preparato sukeltą žalą samprata Europos valstybėse ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, koks gamintojo civilinės atsakomybės reglamentavimas nustatytas Europos Sąjungos teisės aktuose, bei jų perkėlimo į Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktus problematika, aptartos vaistinių preparatų saugumo užtikrinimo procedūros. Didžiausias dėmesys skiriamas vaistinio preparato netinkamos kokybės bei gamintojo atleidimo nuo civilinės atsakomybės, remiantis "produkto kūrimo rizikos valdymo" nuostata, aiškinimui teismų praktikoje ir teisės doktrinoje. Prieštaravimai tarp Direktyvos 85/374/EEB straipsnių neleidžia pilnai įtvirtinti griežtos atsakomybės principo, o "produkto kūrimo rizikos valdymo" nuostatų įtvirtinimas griežtoje atsakomybėje gali būti suvokiamas kaip kalte pagrįstos deliktinės atsakomybės įvedimas. Tačiau Europos valstybių teismų praktikoje laikomasi teisėtų vartotojų lūkesčių doktrinos ir pakankamai nuosekliai taikoma gamintojo civilinė... [toliau žr. visą tekstą]<br>This master thesis analyses main aspects of manufacturer's civil liability for the damage caused by defective pharmaceutical product. Conditions of manufacturer's strict liability in chosen aspect were ulmost unanalyzed in legal doctrine of Lithuania. However interpretation and application of these conditions of liability are important to ensure balance between interests of consumers of pharmaceutical products and manufacturers as well as progress of medical science. This master thesis discloses the change of conception of manufacturer's civil liability for the damage caused by defective pharmaceutical product in Europe countries and United States of America, what regulation of manufacturer's civil liability is established in legislation of European Union, topic of its transfer to legislation of European Union Member States, discussed procedures how pharmaceutical products safety is ensured. The main attention is paid to pharmaceutical product defectiveness and exemption of manufacturer from civil liability based on product development risk defence interpretation in judicial practice and legal doctrine. Contradictions between articles of Directive 85/374/EEC do not allow to implement principle of strict liability in its full extent, while implementation of product development risk defence provisions in strict liability may be seen as introduction of fault based tortious liability. However in judicial practice of Europe countries doctrine of consumer's legitimate expectations... [to full text]
16
Liutkienė, Daina. "Žalos, padarytos teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensavimo būdai ir ypatumai." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20110709_152326-54057.
Full textAbstract:
Magistro darbe apžvelgiamos gydytojo profesinės atsakomybės, neturtinės žalos atlyginimo, medicinos darbuotojų civilinės atsakomybės draudimo istorinės ištakos ir dabartinis teisinis reguliavimas bei jo taikymo ypatumai Lietuvoje. Detaliai analizuojamas gydytojo padarytos žalos pacientui kompensavimas taikant gydytojo profesinę civilinę atsakomybę, atkreipiamas dėmesys į teorines ir praktines problemas. Ypatingas dėmesys skiriamas neturtinės žalos atlyginimui, nes didžiausi pacientų ieškiniai pareiškiami prašant atlyginti būtent neturtinę žalą. Nagrinėjamos neturtinės žalos atlyginimo galimybės dydžio ir subjektų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, atžvilgiu. Darbe akcentuojami medikų profesinės civilinės atsakomybės ypatumai, analizuojama Lietuvos teismų praktika pacientų sveikatos sužalojimo bylose. Dabartinės Lietuvos sveikatos sistemos būklės kontekste įvertinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija gydytojams keliamo maksimalių pastangų standarto klausimu. Svarbią vietą užima asmens sveikatos priežiūros įstaigų draudimo, kaip alternatyvaus pacientui padarytos žalos kompensavimo būdo, analizė. Darbe įvardijami privalomojo medicinos darbuotojų draudimo ypatumai ir trūkumai, tiriamos šios draudimo rūšies įgyvendinimo problemos Lietuvoje, jo santykis su savanoriškuoju medicinos darbuotojų draudimu. Autorė siūlo būdus, kurie galėtų padėti įgyvendinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų privalomąjį draudimą Lietuvoje.<br>The Master thesis provides an overview of historical origins of the medical professional liability, compensation of non-material harm, insurance of civil liability of medical employees, as well as the current legal regulation of the field and the peculiarities of its application in Lithuania. A detailed analysis of the compensation of harm, caused by a doctor to a patient, with the application of the doctor’s professional civil liability, is provided, highlighting theoretical and practical problems. A special attention is accorded to the compensation for non-material harm, since the biggest claims of patients are usually related to this kind of harm. Possibilities of compensating non-material harm are considered, in terms of size and persons, possessing the right to such compensation. The thesis highlights singularities of medical professional civil liability, analyses the practice of Lithuanian courts of law in cases involving injuries to patients. In the current context of the Lithuanian healthcare system, the position of the Lithuanian Supreme Court in relation to the standard of maximum effort, applied to doctors, is evaluated. Analysis of insurance of personal healthcare institutions, as an alternative method of compensating harm done to the patient, is given an important place in the thesis. The study presents peculiarities and shortcomings of the obligatory insurance of medical employees, examines the problems of implementing such system in Lithuania, its relation to... [to full text]
17
Svilytė, Eglė. "Gydytojų civilinės atsakomybės už žalą, padarytą pacientų sveikatai ir gyvybei, taikymo problemos." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20140627_180234-98047.
Full textAbstract:
Magistro darbe pagrindinis dėmesys skiriamas gydytojų civilinės atsakomybės sąlygų analizei, atskleidžiant pagrindines šių sąlygų taikymo teorines ir praktines problemas. Nagrinėjant neteisėtus veiksmus aptariamos pagrindinės gydytojo pareigos. Kadangi pastaruoju metu pastebima tendencija, kad bylos dėl gydytojo profesinio aplaidumo vis dažniau grindžiamos ne tik gydytojo profesine klaida, bet ir paciento netinkamu informavimu, darbe ypatingas dėmesys skiriamas informacijos pacientui suteikimo pareigai aptarti. Analizuojama pacientui teikiamos informacijos apimtis ir turinys, informacijos teikimo tvarka, informavimas apie alternatyvius diagnostikos ir gydymo metodus, informacijos apie galimą riziką apimtis. Darbe atskleidžiami kaltės ypatumai nagrinėjant gydytojų civilinės atsakomybės bylas. Nagrinėjamos problemos, susijusios tiek su turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimu. Kadangi vis dažniau pacientai (ir jų artimieji) pateikia ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, didesnis dėmesys skiriamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir trečiųjų asmenų teisei į neturtinės žalos atlyginimą problematikai aptarti. Darbe taip pat nagrinėjama priežastinio ryšio nustatymo problematika.<br>The main focus of Master's thesis is on the analysis of the conditions of medical liability where the basic issues of the theoretical and practical application of those conditions are revealed. While analyzing the illegal acts, the main physician's duties are discussed. Whereas, recently the trend has been observed that almost all cases regarding the professional neglect of physicians in the developed countries are based not only on professional mistake of physicians, but also on the improper informing of the patient, particular attention in the paper is paid to the duty of informing the patient. The extent and content of the information provided to the patient, reporting procedures, informing about alternative methods of diagnosis and treatment, the extent of the information about the potential risk are disused. The fault features when examining the cases of medical liability are revealed in the paper. There are revealed issues related both to the compensation of pecuniary damage and non-pecuniary damage. As more and more patients (and their relatives) bring the action for compensation of non-pecuniary damages, greater emphasis goes on discussion of issues of determination of the amount of compensation for non – pecuniary damage and the right of the third party to claim for non – pecuniary damage. Causation determination problems are discussed in the paper as well.
18
Gulbinaitė, Sabina. "Rangovo atsakomybė už darbų trūkumus pagal statybos rangos sutartį." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20140625_180128-14857.
Full textAbstract:
Magistro darbe tema „Rangovo atsakomybė už darbų trūkumus pagal statybos rangos sutartį“ išsamiai ir visapusiškai išnagrinėtas rangovo sutartinės atsakomybės už atliktų statybos darbų pagal statybos rangos sutartį klausimas pagal Lietuvos nacionalinę teisę bei pagal Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos (FIDIC) standartinius statybos sutarčių modelius, taip pat pateiktas nacionalinės teisės aktų ir FIDIC leidinių lyginimas. Pirmojoje darbo dalyje nagrinėjami bendri klausimai, susiję su statybos rangos sutartimi kaip specifine sutarties rūšimi: dalykas, šalys bei statybos rangos sutarties kvalifikavimo problematika. Antrojoje darbo dalyje išanalizuota „darbų trūkumų“ sąvokos problematika. Taip pat ištirtas rangovo atliktų statybos darbų trūkumų nustatymo ir įrodymo reglamentavimas remiantis Lietuvos nacionaliniais teisės aktais, teismų praktiką bei doktrina, išnagrinėta rangovo atsakomybės priklausomybė už statybos darbų trūkumus priklausomai nuo trūkumų nustatymo laiko. Trečiojoje struktūrinėje dalyje nagrinėjama FIDIC standartinių statybos sutarčių modelių atsiradimas bei genezė, pateikiama FIDIC leidinių pritaikomumo Lietuvoje analizė bei problematika. Be to, išnagrinėta rangovo atsakomybė už darbų trūkumus pagal FIDIC Raudonąją ir Geltonąją knygas.<br>Master's work on „The Constructor’s Liability for Work Defects under a Construction Contract” is thorough and full examination of the contractor's contractual liability to carry out construction work on construction works contract issue under Lithuanian national law and the International Federation of Consulting Engineers (FIDIC) standard contracts, as well as the national law and FIDIC publications ironing. The first part of the work deals with general issues relating to construction contract as a specific type of contract: the object, parts of the contract and the construction contract classification problems. In the second part there are analyzed problems of the concept of „defects“. Also investigated by the contractor to carry out construction deficiencies, and evidence of regulation on the basis of Lithuanian national legislation, judicial practice and doctrine, examined the contractor's liability for the dependence of the construction defects depending on identification of defects in time. The third part analyzes FIDIC standard building contracts and the emergence of patterns and genesis, the applicability of FIDIC publications in Lithuania and problems of it. In addition, examination of the contractor's liability for defects in accordance with FIDIC Red and Yellow Books.
19
Rybakas, Aleksandras. "Deliktinės atsakomybės taikymas sutartiniuose santykiuose." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2006. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20061216_112735-88460.
Full textAbstract:
In many cases the breach of contract may give rise to delictual liability since the damaging behaviour can be construed as unlawful, especially when an infringement occurs of the other party’s rights in rem or physical injuries are caused to the contract partner as a result of such a breach of the contractual rules. On the other hand, there is no place for delictual liability if the damage results from a breach of a contractual obligation which is part of the consideration. Examples of the relationship and concurrence of delictual (tort) and contractual liability for the breach of contract, legal aspects of interference problem, peculiarities of tort law and contract law, their specific regimes and the areas of possible overlap are analyzed in this work. The issue under consideration is whether a plaintiff who has a contract with the defendant and who can also establish a tort relationship with the defendant may have a choice of remedies in order to gain some advantages with respect to a burden of proof, degree of fault, availability of exceptions, or length of the respective periods of limitation.
20
Jasinskaitė, Jurgita. "Atsakomybė už žalą teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2006. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20060509_110111-63340.
Full textAbstract:
In Litauen hat sich die wissenschaftliche Doktrin in der Frage der Zivilhaftung für den Schaden, bei der Erteilung der Dienstleistungen von Gesundheitspflege für Person, nicht herausgebildet, die sich nicht eingebürgerte Gerichtspraxis ist auch nicht reichlich, diese Beziehungen reglamentieren nicht genügend eingehend die nationalen und internationalen Rechstakte. Die Besonderheiten der Haftung für den Schaden, bei der Erteilung der Dienstleistungen von Gesundheitspflege für Person, entscheiden die Art und Besonderheiten der Entstehungsgrundlagen der Rechtsbeziehungen, die bei der Erteilung der Dienstleistungen von Gesundheitspflege für die Person, entstehen, sowie die Art und Besonderheiten der Teilnehmer dieser Beziehungen und mit ihnen verbundenen Pflichten und Rechte. Bei der Anwendung der Haftung von Behandlungsanstalten für den Schaden, bei der Erteilung der Dienstleistungen von Gesundheitspflege für die Person, wird auf die Regel der persönlichen Verantwortung des anzustellenden Mitarbeiters für den mit Schuldhandlungen gemachten Schaden vom Mitarbeiter gestützt. Die Verantwortung der Ärzte ist die berufliche Verantwortung, bei deren Anwendung strengere Vorsichts-, Aufmerksamkeits- und Sorgfaltforderungen gestellt werden. Das entscheiden die Besonderheiten bei der Feststellung der Ungesetzlichkeit der ärztlichen Handlungen sowie Schuld.
21
Petraitytė, Simona. "Neteisėti veiksmai ir kaltė kaip advokatų profesinės civilinės atsakomybės sąlygos." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20110709_152425-79241.
Full textAbstract:
Rūpestingumo pareiga egzistuoja kiekvienam visuomenės nariui, tačiau advokatams, kaip specifinės veiklos atstovams, šios pareigos laipsnis ir turinys yra aukštesni – jų veiksmai turi atitikti kvalifikuoto ir protingai rūpestingo profesionalo elgesio standartą. Profesinę civilinę atsakomybę gali lemti net ir lengviausia kaltės forma – neatidumas, klaida – todėl advokato kaltė gali būti eliminuojama įrodžius, kad profesionalas ėmėsi maksimalių atidumo, rūpestingumo, atsargumo priemonių atitinkamoje situacijoje. Jau romėnų teisės šaltiniuose egzistavo advokato pofesinė civilinė atsakomybė už vengimą atlikti pareigas ar netinkamą jų įgyvendinimą. Advokatas privalo sąžiningai atlikti ne tik tas pareigas, kurios numatytos sutartyje su klientu, tradiciniuose teisės aktuose – įstatymuose, bet taip pat ir profesinės etikos taisyklėse. Įrodžius sąžiningumo pareigos pažeidimą, tuo pačiu konstatuojamas ir advokato neteisėtų veiksmų egzistavimas. Dėl advokato neteisėtų veiksmų žalą patyręs asmuo gali būti ne tik klientas, bet ir tretysis asmuo. Pastarasis turi įrodyti, kad advokatas pažeidė rūpestingumo pareigą, kurios buvimas nustatomas atsižvelgiant į tai, ar advokatas protingai galėjo numatyti, kad asmuo remsis jo išvada tolimesnėje veikloje. Advokatų profesinės civilinės atsakomybės netaikymas, apribojimas ar atleidimas nuo atsakomybės sprendžiami vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės normomis.<br>A duty of care exist to each member of the public, but some groups of the professionals, because of the specific of their jobs, must exercise reasonable skill and care. Professional civil liability can result even in the easiest form of guilt - inadvertence, mistake. The fault can be eliminated when it is shown that the professional has taken the maximum in the situation. The sources of Roman law also attest the existence of civil responsibility of an advocate for improper performance of the duties or avoidance of proper performance of the duties. The attorney’s duties may be found in the rule of law, contract between attorney and the client and in the legal ethics requirements. The plaintiff may be both: attorney’s client and non-client, who suffered the damage. The latter must prove that attorney violated the duty of care, which is determined. Attorney reasonably could have foreseen that a person will rely on its conclusion Other questions related the attorney professional civil liability – the limitation or abolition, dismissal of professional liability, is dealt under the common rules of civil liability.
22
Rimkevičius, Mantas. "Gydytojų veiksmų neteisėtumo vertinimas taikant civilinę atsakomybę." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20081203_204528-68584.
Full textAbstract:
Viena aktualiausių šiuolaikinės civilinės teisės problemų - gydytojo profesinės civilinės atsakomybės taikymas: žalos pacientui vertinimas, tinkamiausios priežastinio ryšio teorijos parinkimas ir jo nustatymas, kaltės įrodomumas, o svarbiausia gydytojo veiksmų neteisėtumo vertinimas. Praktikoje gydytojams taikant civilinę atsakomybę, visų pirma, kyla klausimas, ar gydytojo veiksmai buvo teisėti ar ne, kur rasti išeities tašką, kriterijus pagal kuriuos būtų galima apie tai spręsti. Manytina, kad gydytojo veiksmų vertinimo kriterijai yra aktualūs ne tik sprendžiant gydytojų civilinės atsakomybės klausimą a posteriori, bet a priori vertingi patiems gydytojams jų kasdieniniame profesiniame gyvenime. Kokias pareigas gydytojas turi pacientui ir kokia apimtimi jos turi būti vykdomos, o įvykdžius vertinamos yra svarbu ir pačiam pacientui. Magistro darbe analizuojama gydytojų veiksmų neteisėtumo vertinimas, taikant gydytojams civilinę atsakomybę, gydytojo pagrindinių pareigų pacientui filosofinė prigimtis, istorinė raida, turinys. Gydytojo pareigų: gerbti asmens autonomiją, informuoti pacientą ir gauti informuotą sutikimą gydymui, gydytojo geradarybės pareigos ir paciento konfidencialumo reikalavimo prigimtis ir istorinė raida analizuojama remiantis pagrindiniais istoriniais Vakarų kultūros tradicijos medicinos teisės šaltiniais: archajiškąja (neatnaujinta) Hipokrato priesaika, 1997 m. atnaujinta Hipokrato priesaika, kadangi būtent Hipokrato priesaikoje randamos moderniosios bioetikos... [toliau žr. visą tekstą]<br>One of the most topical issues of the contemporary civil law is application of professional civil liability to physicians: evaluation of harm done to the patient, selection of the most appropriate causation theory and determination of causation, provability of fault, and, most important, evaluation of illegality of the physician’s actions. In practice, when applying civil liability to the physicians, first of all, questions, whether the actions of the physician were legitimate or not, how to determine the starting point and the criterion for such determination, arise. Supposedly, criteria for evaluation of the physician’s actions are relevant not only to determination of physician’s civil liability a posteriori, but are a priori of great importance to the physicians themselves in their everyday professional life. It is important to the patient as well what duties a physician has to the patient, to what extent they must be exercised and, when exercised, how they should be evaluated. It is analyzed in the Master’s paper the evaluation of illegality of the physician’s actions when applying civil liability, philosophical nature of the main physician’s duties to the patient, historical development, and content. The nature and historical development of the physician’s duties (to respect person’s autonomy, to inform the patient and receive an informative consent for treatment, beneficence duty and patient’s confidentiality requirement) are analyzed invoking main historical sources... [to full text]
23
Urbaitytė, Simona. "Darbuotojų materilinės atsakomybės reglamentavimas ES valstybėse narėse (lyginamoji analizė)." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2006. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20060315_111508-65792.
Full textAbstract:
This scientific research has been made on the regulation of similar institute to material liability of the employees in the national law of five old European Union member states (Belgium, United Kingdom, France, Sweden and Germany), comparing it to the regulation of material liability of the employees in Lithuania. It is very important as this is one of first more detailed researches in Lithuania made on this issue. The similarities and the differences of the regulation are being pointed out through the analysis of the main questions of material liability of the employees such as conception, sources of law, applying conditions, limitation of the liability, and the cases when unlimited liability of the employees is being applied.
24
Matulevičienė, Asta. "Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2006. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20061211_173524-18221.
Full textAbstract:
Magistro baigiamajame darbe analizuojamos ir tarpusavyje lyginamos Lietuvos, užsienio valstybių, tarptautinių teisės aktų nuostatos, atskleidžiant sutarties neįvykdymo sampratą bei detaliai nagrinėjamos civilinės teisinės pasekmės, kylančios dėl sutarties neįvykdymo. Vienai iš šalių neįvykdžius sutarties, nukenčia kitos šalies teisės ir interesai, taigi atsiranda civilinės teisinės pasekmės, kurios tiesiogiai susijusios su teisės gynimo būdais. Teisės aktuose numatytos sutarties neįvykdymo civilinės teisinės pasekmės apsaugo šalis nuo galimų nuostolių ar netekčių dėl sutarties neįvykdymo ir suteikia nukentėjusiai šaliai teisę reikalauti tam tikrų veiksmų iš sutartį neįvykdžiusios šalies, o sutartį pažeidusi šalis priverčiama atsakyti už savo su sutarties vykdymu susijusius netinkamus veiksmus ar neveikimą.<br>Master’s final paper analyzes and compares provisions of Lithuanian, foreign and international legislation revealing the concept of failure to fulfill a contract and making a detailed analysis of civil legal consequences arising due to failure to fulfill contracts.
When one of the parties fails to fulfill a contract, rights and interests of the other party suffer, thus resulting in civil legal consequences that are directly related to the ways of rights protection. Civil legal consequences of the failure to fulfill a contract defined in legislation protect the parties from possible damages or losses incurred due to failure to fulfill a contract and gives the other party the right to demand certain actions from the failing party and the failing party is forced to account for improper actions or inaction related to fulfillment of the contract.
The paper analyzes and reveals only the civil legal consequences that are applied independently from the type of contract concluded between the parties. The essence, content and features of civil legal consequences of failure to fulfill a contract are revealed in investigation of certain legal consequences: suspension of contract fulfillment; assigning additional term for contract fulfillment; requirement to fulfill an obligation in kind, which includes the requirement to fulfill both monetary obligations and nonmonetary obligations, also requirement to eliminate deficiencies of fulfillment, to change the fulfillment itself or in other... [to full text]
25
Pažėraitė, Loreta. "Force majeure ir frustracija sutarčių teisėje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20081203_204536-16112.
Full textAbstract:
Darbo tema - Force majeure (nenugalima jėga) ir frustracija sutarčių teisėje. Frustracija ir nenugalima jėga yra du atleidimo nuo sutarties vykdymo institutai. Šie institutai leidžia daryti išimtis iš kertinio sutarčių teisės principo – pacta sund servanda. Nenugalimos jėgos institutą įtvirtinančiose valstybėse, šio instituto taikymą papildo sutarties vykdymo pasikeitus aplinkybėms institutas, kitaip - rebus sic stantibus. Darbe naudojant istorinį, lyginamąjį, analizės ir kitus metodus, siekiama aptarti nenugalimos jėgos, frustracijos ir giminingų atleidimo nuo sutarties vykdymo institutų genezę, bei išryškinti būdingiausius nenugalimos jėgos ir frustracijos institutų bruožus. Taip pat atliekama nenugalimos jėgos instituto taikymo sąlygų ir teisinių pasekmių analizė Lietuvoje, ir pateikiamas išsamus šio instituto palyginimas su frustracija. Atsižvelgiant į tai, kad nenugalimos jėgos institutas Lietuvoje yra glaudžiai susijęs su sutarties vykdymo pasikeitus aplinkybėms institutu (lot. rebus sic stantibus), darbe atitinkamai aptartas ir pastarasis sutarčių teisės institutas, jo santykis su nenugalimos jėgos ir frustracijos institutu. Nagrinėjant frustraciją, didžiausias dėmesys skiriamas Anglijai, t.y. valstybei kurioje glūdi frustracijos ištakos, tačiau pateikiami palyginimai ir su kitų valstybių, tarp jų Prancūzijos, Rusijos, Olandijos, teisiniu reguliavimu. Be to, darbe dėmesys skiriamas ir šių institutų unifikavimo problemai, nagrinėjamos unifikavimo dokumentų: Tarptautinio... [toliau žr. visą tekstą]<br>The subject of the thesis is Force majeure and Frustration in Contract Law. Force majeure and frustration are two legal institutes that enable a party to escape from performing a contract. These institutes allow to make exceptions from the corner-stone principle of contract law - pacta sunt servanda. The force majeure institute is supplemented by the doctrine of rebus sic stantibus (i.e. the contract must be performed at the circumstances at which it was concluded) in the countries which accept the force majeure institute. By using historical, comparative and analysis, etc., methods, the thesis aims to discuss the genesis of various institutes releasing from performing the contract, including force majeure and frustration, and reveal the most significant features of the said institutes, provide detailed comparison of their legal conditions and consequences of application. In view that the force majeure institute is closely related with the rebus sic stantibus doctrine in the Republic of Lithuania, the thesis also deals with the said doctrine and highlights its most significant features in comparison with the force majeure and frustration. When analyzing frustration of the contract, attention is paid to legal regulation applied in England, the country from where the doctrine stems out; however, comparisons are also made with the legal regulation of other countries, including France, Russia, Holland. Besides, the thesis evaluates the unification problem of the above-mentioned... [to full text]
26
Ridikas, Tomas. "Nenugalimos jėgos aplinkybės kaip civilinės atsakomybės netaikymo sąlyga." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2006. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20060505_164430-96208.
Full textAbstract:
Nenugalimos jėgos aplinkybės jau nuo senovės Romos laikų pripažįstamos civilinės atsakomybės netaikymo pagrindu. Nepaisant to, išsamus šio instituto reglamentavimas bei analizavimas įvairiose valstybėse prasidėjo tik XIX – XX a. Lietuvos teisinėje sistemoje, force majeure taip kaip ši doktrina suprantama užsienio šalių bei tarptautiniuose teisės aktuose, įstatymo lygiu pirmą kartą įtvirtinta 2000 m. liepos 18 d. priimtame naujajame LR CK. Kadangi civilinės atsakomybės netaikymas asmens, neįvykdžiusio prisiimtų įsipareigojimų ar padariusio žalą atžvilgiu, yra išimtis iš bendrosios taisyklės, todėl tam tikrų aplinkybių pripažinimas nenugalima jėga reikalauja detalaus teorinio pagrindimo. Atsižvelgiant į tai, darbe analizuojamos nenugalimos jėgos instituto susiformavimo aplinkybės, Lietuvos Respublikos bei užsienio šalių teisės aktuose vartojamos force majeure sąvokos reikšmės, būdingi požymiai, atskleidžiami šios doktrinos praktinio taikymo ypatumai. Darbe formuluojama hipotezė, grindžiama įvairių Lietuvos ir užsienio autorių moksliniais darbais, kitų valstybių teisės aktais, teismų praktika.<br>-.<br>Die Umstände von Force-majeure sind seit der alten römischen Zeit als Grundlage der Nichtanwendung von Zivilhaftung anerkannt worden. Ungeachtet dieser Tatsache ist die ausführliche Reglementierung und Analyse dieses Instituts in verschiedenen Staaten erst im XIX-XX Jh. im litauischen Rechtssystem angefangen, force majeure so als diese Doktrin wird in den internationalen und ausländischen Rechtsakten auf dem gesetzlichen Niveau das erste Mal am 18. Juli 2000 im neuveröffetlichten Zivilgesetzbuch der Republik Litauen zugrundegelegt . Da die Nichtanwendung der Zivilhaftung gegenüber der Person, welche die angenommenen Verpflichtungen nicht erfüllt oder den Schaden zufügt, ist die Außnahme aus der Allgemeinbestimmung, deshalb die Anerkennung entsprechender Umstände als Force-majeure verlangt die detailierte theoretische Begründun. In Verbindung mit dieser Tatsache werden in der Arbeit die Formierungsumstände von Force-majeure-instituts, die Bedeutungen des Begriffes force-majeure in den Rechtsakten der Republik Litauen und der ausländischen Staaten, charakteristische Merkmale analysiert , die Besonderheiten der praktischen Anwendung von dieser Doktrine dargelegt.
27
Balčius, Ramutis. "Civilinės atsakomybės klausimų aiškinimas Lietuvos Konstitucinio Teismo praktikoje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20110709_152430-72447.
Full textAbstract:
Šiame darbe nagrinėjamas Konstitucinio teismo nutarimų sisteminimas civilinės atsakomybės instituto aspektu bei Konstitucinio Teismo nutarimų civilinės atsakomybės klausimais reikšmė perimamumas žemesnės instancijos teismais, formuojant vienodą visų Lietuvos Respublikos teismų sistemoje esančių institucijų praktiką. Darbe iškeliamas klausimas dėl Konstitucinio Teismo vadovavimosi jo paties nutartimis nagrinėjant vėlesnes bylas. Atsižvelgiant į numatytus darbo tikslus šiame darbe dėmesys skiriamas tiek istorinei civilinės atsakomybės instituto kilmei, tiek ir jo reglamentavimui kitose valstybėse. Tačiau didžiausias dėmesys vis dėl to buvo skiriamas Konstitucinio Teismo praktikos civilinės atsakomybės klausimų aiškinimo analizei. Darbe ganėtinai plačiai yra atskleidžiama Konstitucinio teismo vieta Lietuvos teisės sistemoje. Pagrindinis darbo tikslas išnagrinėti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką civilinės atsakomybės klausimais. Darbe Konstitucinio Teismo praktika civilinės atsakomybės klausimais išdėstyta dalimis, kurių kiekvienos pavadinimas atspindi civilinės atsakomybės nagrinėjimo aspektą. Tokiu būdu darbe yra bandomos susisteminti Konstitucinio Teismo nutartys. Darbe, taip pat pateikta Lietuvos Aukščiausiojo ir Lietuvos Vyriausiojo Administracinių teismų praktikos, civilinės atsakomybės aiškinimo klausimais, lyginamoji analizė, kuria siekiama išnagrinėti kaip Konstitucinio Teismo nutarimuose įtvirtintos analitinio pobūdžio nuostatos taikomos minėtų teismų... [toliau žr. visą tekstą]<br>Decisions of Constitutional Court of Republic of Lithuania are being examined in present study in order to systematize the practice of the court in the field of civil responsibility; the value and interception of the practice was examined as well in order to form equal practice in all courts of Lithuanian Republic. It is discussed about previous judgments of Constitutional Court in meanings of present lawsuits. Review of historical civil responsibility meaning as well as regulation in other countries was one of the goals of this study, but the biggest consideration was about analysis of matters of responsibility in civil practice in Constitutional Court. What is more the position of Constitutional Court in Lithuanian law system was widely analyzed. Main goal of the study was to analyze practice of Constitutional Court of Lithuanian Republic in meanings of civil responsibility. This practice was overlooked in parts where the title of each part represents aspect of analysis in civil responsibility. In this way Constitutional Court decisions are being systemized. This study also presents practice of Supreme Court and Supreme Administrative Court in means of explanation of civil responsibility. Also analysis that examines how analytical attitude formed in Constitutional Court is used in mentioned law practice. In this master study of law where theory and practice are almost equally important a lot of efforts are made to discuss about main problems, find solutions and make... [to full text]
28
Savičius, Linas. "Gydytojų civilinės atsakomybės probleminiai aspektai." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20110709_152118-55819.
Full textAbstract:
Visam pasaulyje stebimos tendencijos ieškinių dėl gydymo metu patirtos žalos daugėjimo, kurios neabejotinai palies ir Lietuvą. Gydytojų ir paciento santykių institutas formavosi įtakojamas etikos, teisės ir medicinos mokslų. Šių mokslų specifikos nepakankamas įvertinimas, sprendžiant gydytojų civilinės atsakomybės klausimus, kaip ir netinkamas šių santykių teisinis reguliavimas ir teismų formuojama teisės normų aiškinimo praktika, žinomi, kaip svarbiausi veiksniai įtakojantys „gynybinės medicinos“ praktikavimą, darantį didelę žalą sveikatos priežiūros sistemos finansiniams ištekliams ir sukeliantį papildomos žalos riziką pacientams. Gynybinę mediciną nuo rūpestingo ir atidaus gydytojo pareigos vykdymo skiria labai plona ir lengvai peržengiama linija. Lietuvoje esantis sveikatos priežiūros paslaugų teisinio reguliavimo nenuoseklumas, vieningo gydytojų etikos kodekso nebuvimas, neįgyvendinta bendrų diagnostikos ir gydymo metodikų koncepcija, sukelia teorinį pavojų atsirasti naujoms civilinės atsakomybės taikymo problemoms. Teismų praktikoje įtvirtintas maksimaliai atidaus, rūpestingo ir kvalifikuoto gydytojo elgesio standartas, vertinant jį pasaulinės teismų praktikos ir medicinos specifikos požiūriu, turi būti keistinas, kaip nustatantis nerealius ir neįgyvendinamus kriterijus, galinčius tapti pagrindu neteisingam gydytojų civilinės atsakomybės taikymui. Skirtingai nuo aiškių kriterijų vertinant paciento informavimo institutą, priežastinio ryšio nustatymas, bylose dėl gydytojų... [toliau žr. visą tekstą]<br>All over the world we observe a tendency for the increase of claims for damages of treatment that will with no doubt come to Lithuania. The establishment of the institute of doctor and patient was influenced by the science of ethics, law and medicine. The fact that these sciences were underestimated when discussing doctors’ liability as well as improper legal regulation and explanation of normative legal acts formed by courts are the main factors that brought “defensive medicine” in practice, that makes a lot of harm to the formation of the health care system financial recourses and puts the patients in the risk of getting additional damage. Thoughtful and attentive doctors’ duties and “defensive medicine” is separated by a hairline which is easy to trespass. The incoherence of the health care legal regulations in Lithuania, the non-existence of united doctors’ ethic code, the unfulfilled concept of diagnosis and treatment bring a danger of emerging new problems in applying the civil liability. A standard of most attentive, careful and qualified doctor treatment is established in court practice. It has to change taking into consideration the worldwide court practice and particularities of medicine as that sets unrealistic and impracticable criteria, which makes base for misapplication of doctors’ civil liability. Differently from the clear criteria for the evaluation of the institute of patient information, the establishment of causality in cases of doctors’ civil liability... [to full text]
29
Drobitko, Oleg. "Nenugalima jėga (force majeure), kaip atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindas." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2013. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130626_091715-26555.
Full textAbstract:
Kaip vieną iš civilinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas nustato nenugalimą jėgą (force majeure). Siekiant nustatyti kokiais atvejais asmuo yra atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės nenugalimos jėgos pagrindu, darbe buvo išsikeltas tikslas - atskleisti nenugalimos jėgos force majeure) aplinkybės sampratą bei taikymo ypatumus atleidžiant asmenį nuo civilinės atsakomybės taikymo. Siekiant užsibrėžto tikslo magistro baigiamajame darbe buvo analizuojama teisės doktrina bei Lietuvos Respublikos teismų praktika. Darbe buvo nagrinėjama nenugalimos jėgos aplinkybės sąvoka bei būtinieji kriterijai siekiant aplinkybę pripažinti nenugalimos jėgos aplinkybe. Buvo nagrinėjamas kaltės, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, aspektas, kas leido nustatyti, kuriais atvejais nenugalima jėga yra pagrindas asmenį nuo civilinės atsakomybės atleisti, o kuriais atvejais yra pagrindas civilinės atsakomybės netaikymui.<br>The Civil Code of the Republic of Lithuania defines force majeure (also known as “superior force”, “unavoidable accident”) as one of the bases of exclusion of civil liability and exemption from civil liability. In order to determine the situations, when the person may be exempted from civil liability because of force majeure, the author sets the target to reveal the possible circumstances of force majeure and its application, exempting the person from civil liability. In order to achieve the aim of Master’s Thesis there has been analyzed legal doctrine and Lithuanian judicial practice in this work. The author has overviewed the concept of circumstances of force majeure and mandatory criteria for it. Analyzing fault element as the necessary condition of civil liability helped to determine the cases, when force majeure is the basis to exempt the person from civil liability, and the cases, when it is the basis to exclude civil liability.
30
Žvirblytė-Virbickienė, Eglė. "Sveikatos priežiūros įstaigų pacientų teisių įgyvendinimo problematika Europos Sąjungos ir nacionalinėje teisėje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2010. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20101124_204030-95231.
Full textAbstract:
SANTRAUKA Pacientų teisių ir jų apsaugos užtikrinimas yra tarptautinio masto problema, todėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinant šias teises turi būti orientuojamasi į tarptautiniame lygyje priimtas nuostatas, galiojančias teisės normas. Šio darbo tikslas išanalizuoti Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktais apibrėžtas pacientų teises, šių teisės aktų nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę bei tų teisių įgyvendinimo sveikatos priežiūros įstaigose praktiką. Darbe atlikta pagrindinių Europos Sąjungos dokumentų pacientų teisių užtikrinimo klausimais analizė. Europos Sąjungos žmogaus teisių apsaugos norminis pagrindas yra šie šaltiniai: Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Sąjungos valstybių konstitucijos, bendrieji principai žmogaus teisių apsaugos srityje. Ryšium su tuo išnagrinėtos Europos valstybių konstitucijos, Europos žmogaus teisių konvencija ir kiti Europos Sąjungos bei tarptautinės teisės aktai, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Europos Teisingumo Teismo praktika nagrinėjant bylas, susijusias su pacientų teisių gynimu. Atskleisti pacientų teisių reglamentavimo ypatumai Europos Sąjungos acquis communautaire. Galima teigti, kad šie teisės aktai tiesiogiai neišskiria pacientų teisių kaip savarankiškų asmens teisių. Apibendrintai galima akcentuoti šias pagrindines pacientų teises: teisę gauti paslaugas su atitinkamu rūpestingumo laipsniu, teisę į saugią sveikatos priežiūrą, teisę gauti informaciją ir tai, kad ta... [toliau žr. visą tekstą]<br>SUMMARY THE PROBLEMS OF IMPLEMENTATION OF PATIENTS’ RIGHTS IN HEALTHCARE INSTITUCIONS IN THE EUROPEAN UNION AND NATIONAL LAW Patients‘ rights and ensuring their protection is a problem of international level, therefore when implementing these rights in the legislation of the Republic of Lithuania has to be oriented towards principles acknowledged on international level. The purpose of this work is to analyse patients‘ rights defined by the acts of the European Union and international law and transferrance of the principles of these law acts into national law and implementation of those rights in healthcare institutions. The work has conducted analysis of the major documents of the European Union on ensuring patients‘ rights. The standart foundation of the European Union‘s human rights protection are the following sources: The Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms, the constitutions of the countries comprising the European Union and general principles in the area of the protection of human rights. Therefore the constitutions of European countries, the Convention for the Protection of Human Rights and other acts of the European Union and international law and the practice of the European Court of Human Rights and the European Court of Justice examining cases on defending patients’ rights as well have been analysed. The work reveals peculiarities of patients’ rights regulations in the acquis communautaire of the European Union. It could be stated... [to full text]
31
Karčiauskienė, Diana. "Žalos asmeniui atlyginimo problematika nagrinėjant civilinę atsakomybę reglamentuojančius teisės aktus." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2008. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20080131_111150-43274.
Full textAbstract:
Pirmoje dalyje išnagrinėti žalos asmeniui atlyginimo principai,antroje dalyje - sveikatos priežiūros įstaigų civinės atsakomybės draudimo problemos. Trečioje darbo dalyje nagrinėtos turtinės žalos asmeniui atlyginimo problemos, susijusios su išlaidų būtinumo fakto bei subjektų, kuriems gali būti mokamas žalos atlyginimas, nustatymu.Ketvirtoje darbo dalyje nagrinėtos neturtinės žalos atlyginimo problemos, penktoje ir šeštoje darbo dalyse - teorinės gydytojų kaltės nustatymo bei ikiteisminio ginčų sprendimo institucijos įterpimo problemos žalos atlyginimo mechanizme. Pabaigoje, pateikiant nuorodas į įstatymus, parodyta, kiek ilgai gali užtrukti ginčas dėl žalos atlyginimo.<br>In the firs part of this work, principles of individual damege has bees studied briefly. On the second part has been studied problems of medical facilities civil liability insurance. In the third part, individual property damage compensation has been studied in relation to identification of necessary expenses and subjects who can get damage compensation.In the third part has been studied moral damage compensation problems.In the fifth and sixth parts of this work, theoretical problems on damage made by medical personnel have been demonstrated as well as problems caused by insertion of pretrial dispute solving institution in the mechanism of damege compensation.In conclusion, with reference to the legislation, an example has been provided to show how long dispjute for damage compensation can last.
32
Jeglinskaitė, Laura. "Nuostolių atlyginimas sutartiniuose santykiuose." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2007. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20070129_183456-39855.
Full textAbstract:
As every breach of a contract not only conditions destabilization of business relations, but also causes a social conflict, and an aggrieved party must be compensated for damage incurred in connection with non-performance or defective performance of obligations under the contract. A breach of a private interest as a result of non-performance or defective performance of a contract gives grounds for contractual civil liability to arise. As the compensatory function is the main function of civil liability, only proper implementation of it can guarantee protection of the breached interests of the parties and restore the stability of business relations. Thus, in order to restore the balance of legal relations, it is necessary to have a good knowledge of the legal regulation of damages in contractual relations.
This research work gives a comprehensive analysis of legal regulation of damages in contractual relations in the Republic of Lithuania, as well as peculiarities and problems of regulation of this institution. Contractual liability is researched as one of the forms of civil liability, different from tortious liability; it is also discussed which of these two forms of civil liability should be applied in different stages of pre-contractual relations. The essence of damages as one of the forms of contractual liability is disclosed by studying the types of damage that are compensated for in case of breach of a contract, differences between damages and penalties, conditions for... [to full text]
33
Nikitinas, Vilius. "Civil liability of rail carriers under CIM and SMGS international conventions: a comparative analysis." Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2013. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20131030_082240-21874.
Full textAbstract:
The subject of study covers the institute of carriers’ liability governed by two international legal acts, namely, SMGS and CIM. The work analyses the four main civil liability clauses established in each of them and identifies the commonalities and differences of legal regulation. Relying on the experience in the international regulation of carriers’ liability in other modes of transport as well as on the analysis of SMGS, CIM and SMGS/CIM, the need for developing a new uniform system of rail carriers’ liability is investigated and a draft new legal act governing international carriage by rail is proposed. This research relies on the regulation of carriers’ liability in air, sea or road transport only to the extent to which this helps in finding more advanced models of carriers’ liability, in comparing such models, and in adapting them to carriage by rail. A detailed analysis of other modes of transport could be the subject of another research, therefore, this study does not dwell on such analysis.<br>Šios disertacijos tyrimo objektas – vežėjo civilinės atsakomybės institutas, reglamentuojamas dviejų skirtingų tarptautinės teisės aktų – 1951 metų Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) ir 1999 metų Vienodųjų tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais sutarties taisyklių (CIM). Pirmoje dalyje analizuojamos SMGS sukurtos vežėjo geležinkeliais civilinės atsakomybės sąlygos. Antroje dalyje nagrinėjamos vežėjo civilinės atsakomybės pagal CIM nuostatas sąlygos. Atskirai išanalizavus CIM bei SMGS aktų turinį, trečioje disertacijos dalyje vertinama šių tarptautinių dokumentų esminiai panašumai bei skirtumai atsakomybės reguliavimo srityje. Disertacijoje koncentruotai pateiktas minėtų aktų palyginimas laikantis darbe naudojamos struktūros, t.y. atskirai palyginamos vežėjo civilinės atsakomybės sąlygos. Ketvirtojoje dalyje aptariami CIM/SMGS bendrojo važtaraščio bruožai, jo taikymo praktika, teisinės prezumpcijos, galimybė naudotis elektronine važtaraščio forma bei galimų pretenzijų nagrinėjimas. Penktojoje dalyje nagrinėjama galimybė sukurti bendrą CIM/SMGS teisinę sistemą, kuri ne tik suderintų šias konvencijas tarpusavyje, tačiau ir įtvirtintų naujas teisės normas, atsižvelgiant į kitų vežimo būdų (oru, jūra, keliais) tarptautinį reglamentavimą. Šioje dalyje koncentruojamasi į pasiūlymus dėl būsimo vieningo akto tarptautiniuose pervežimuose geležinkeliais, akcentuojant teisinės civilinės atsakomybės reglamentavimą.
34
Bairamovaitė, Alina. "Valstybės civilinės atsakomybės už įstatymų leidėjo neteisėtais aktais padarytą žalą taikymo aspektai." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20081203_204523-74037.
Full textAbstract:
Pagrindinė kliūtis taikyti valstybei civilinę atsakomybę ilgą laiką buvo valstybės imuniteto (arba suvereno imuniteto, arba įstatymų leidėjo imuniteto) doktrina, kuri neleidžia taikyti valstybei deliktinės atsakomybės už viešojoje srityje atliktus veiksmus. Šis principas kildinamas iš anglų karalių teisės. Šiandien imuniteto egzistavimą bandoma teisinti valstybės turto apsaugos svarba, siekiu užtikrinti valdžių padalijimo principo veikimą, institucijos, turinčios kompetenciją nagrinėti bylas prieš valstybę (ar įstatymų leidėją), nebuvimu, adekvačių teisių gynimo būdų egzistavimu, išrinktų valdžios atstovų pozicijos stiprinimu bei tradicija. Viduramžiška imuniteto doktrina yra nesuderinama demokratinių valstybių principais, tad turi būti visiškai pašalinta. Lietuvos Teismų praktika šios doktrinos egzistavimo Lietuvoje nepripažįsta. Įstatymų leidėju paprastai laikomas subjektas, kuriam suteikta galia pareikšti galutinę ir neginčijamą valią dėl įstatymo priėmimo. Lietuvoje įstatymų leidėju laikomas Parlamentas bei Tauta. Įstatymų leidėjo kompetenciją ir diskreciją riboja Konstitucijoje nustatyti bei prisiimti tarptautiniai įsipareigojimai. Tarptautinių sutarčių pagrindu, pavyzdžiui, EŽTK, Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti pagrindines teises asmenims, esantiems jos jurisdikcijoje. Įstatymas, pažeidžiantis tokią tarptautinę sutartį, laikytinas neteisėtu, tačiau nacionalinė teisė jokiai institucijai nėra suteikusi kompetencijos tikrinti įstatymų atitikimą tarptautinėms... [toliau žr. visą tekstą]<br>A main let to apply tort liability to the state is the principle of sovereign immunity (or state immunity; or legislator immunity), derived from Medieval English law, which says that government is immune from tort liability. Today remains of sovereign immunity doctrine usually is justified by: the importance of protecting government treasuries; separation of powers; the absence of authority for suits against the government; the existence of adequate alternative remedies; strengthening the position of elected politicians; and tradition. The doctrine of immunity is inconsistent with the main principles, recognized by democratic countries, so has no place in democracy and should be repealed entirely. The legislator is a subject, who has a right to make a final and unchallenged decision in the law making process. In Lithuania there are two legislators: the Parliament (Seimas) and the Nation. Competence and discretionary powers of legislature are limited by the Constitution and obligations of the state under the international and European Community law. By international contracts, such as European Convention of Human rights, Lithuania is obliged to confer the main rights to individuals in its jurisdiction. The national law that violates such provisions must be held unlawful, but there are no national institutions that have a competence to state that violation. Individuals may get remedy only if the European Court of Human Rights states the violation; in the same judgment the Court... [to full text]
35
Ribikauskas, Audronius. "Teisinė atsakomybė etatistinės ir demokratinės teisės sampratų požiūriu." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2007. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20070121_190404-81974.
Full textAbstract:
In the paper Legal Liability from the Point of View of Normativist and Democratic Law Concepts concept of liability is briefly described. Social liability and its kinds are analysed. Legal liability is distinguished like a separate kind from the social liability, featuring a unique obligatory legal definition sign. Its application is assured by the state. Kinds of legal liability analysed: positive and tortious (negative) legal liability. Basis for occurrence of legal liability are described. Dependence of the legal liability upon the legal system of a state is described in the paper. In the non-democratic states, where the laws become a tool for the rulers to give law to the masses, other kinds of social liability, e.g. moral liability, contradict with the legal liability. All kinds of the social liability, except the legal liability, feature no forced measures applicable upon the violator. It is stressed that the non-democratic legal systems fail to accept the positive legal liability. Unsuccessful efforts of the Soviet law theoreticians to introduce the concept of positive legal liability into the law science are mentioned. Tortious legal liability is a sequel and guarantee of the positive liability. Therefore it is the secondary and the positive liability is the primary (main) form of the legal liability. It becomes especially vivid in the democratic society, when its right ceases being repressive and implementation of the positive law is first of all assured by the... [to full text]
36
Markutė, Ieva. "Negautas pelnas kaip žalos rūšis." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20140625_210251-51251.
Full textAbstract:
Viena iš Lietuvos Respublikoje pripažįstamų žalos rūšių, negautos pajamos, kurių sąvoką šiame darbe siūloma pakeisti „negauto pelno“ sąvoka, garantuoja tinkamą konstitucinės asmens teisės į žalos atlyginimą užtikrinimą. Tačiau teikiant reikalavimą dėl negauto pelno atlyginimo, reikia turėti omenyje, kad tokio reikalavimo pagrįstumą vertinantis teismas atsižvelgs į tai, ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai, ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Gautinų pajamų numatymas yra susijęs ne tik su tinkamu pareigų vykdymu, bet ir su sąžiningumu bei bendradarbiavimo pareiga, kadangi vertinant negauto pelno atlyginimo galimybę ypač svarbūs ne tik atsakovo, bet ir paties nukentėjusiojo veiksmai. Jeigu žalą negauto pelno forma patiriantis asmuo, nesiima jokių priemonių, kad akivaizdžiai gresiančių nuostolių dydis būtų sumažinamas, tuomet jis savo veiksmais prisiima tam tikrą dalį negauto pelno rizikos. Tai aktualu ir sprendžiant priežastinio ryšio klausimą: jeigu atsakovo veiksmai nėra ieškovo negauto pelno priežastis arba negautą ieškovo pelną sąlygojo abiejų šalių veiksmai, remiantis civilinio kodekso 6.253 straipsniu bus sprendžiamas atsakomybės ribojimo ar netaikymo klausimas. Pažymėtina, jog negautam pelnui taikoma ius impossibilitum est non iuris (teisė nustato tik tai, kas įmanoma ir galima tikrovėje) taisyklė: ieškovas savo patirtą žalą turi pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne... [toliau žr. visą tekstą]<br>Lost profit is a sort of damage recognized in Lithuania which ensures the guarantee of the constitutional individual‘s right for the award of damage. Despite the fact that in the Lithuanian legal acts this sort of damage is called „lost proceeds“ (direct translation from lithuanian), in this graduation dissertation it is suggested to change this concept to „lost profit“ as it is called in international legal acts. The person who prosecutes a claim for the lost profit has to keep in mind that the court which examines the issue will consider these circumstances: whether the profit were predicted in advance, whether this prediction was reasonable during normal operations and whether the profit was lost as a result of unlawful actions. The prediction is based not only on diligent duty performing but also on good faith and co-operation because while considering the opportunity of the damages award both the debtor‘s and the aggrieved part‘s actions are important. It is also relevant for considering the causation: in case if debtor‘s actions were not the reason of the lost profit or the lost profit was conditioned by both parties actions, these events might be a ground for non-application of civil liability or completely or in part release form civil liability as it is regulated in the Article 6.253 of the civil code of the Republic of Lithuania. It should be noted that for the lost profit is applicable ius impossibilitum est non iuris (law provides only possible in reality things)... [to full text]
37
Katinaitė, Silvija. "Drausminės atsakomybės sąvoka ir jos santykis su kitomis teisinės atsakomybės rūšimis." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2010. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20101125_183236-44482.
Full textAbstract:
Magistro darbo tikslas – atskleidus ir išanalizavus pagrindinius drausminės atsakomybės bruožus (ypatumus), palyginti drausminę atsakomybę su administracine, baudžiamąja, civiline, materialine ir tarnybine atsakomybe. Magistro darbe analizuojama problematika, susijusi su drausminės atsakomybės sąvoka, drausminės atsakomybės principais, drausminės atsakomybės santykio su kitomis teisinės atsakomybės rūšimis (administracine, baudžiamąja, civiline, materialine ir tarnybine atsakomybe) atskleidimu ir analize. Minėti klausimai Lietuvos teisės literatūroje yra mažai nagrinėti, pasigendama Lietuvos teisės mokslininkų diskusijos drausminės atsakomybės sąvokos klausimu, lygiai taip pat ir išsamesnės drausminės atsakomybės santykio su kitomis teisinės atsakomybės rūšimis analizės. Todėl darbe formuluojama originali drausminės atsakomybės sąvoka, siūloma ją apibrėžti kaip savarankišką teisinės atsakomybės rūšį, kurią taiko darbdavys darbuotojo atžvilgiu už jo padarytą darbo drausmės pažeidimą, paskirdamas jam drausminę nuobaudą, laikantis Darbo kodekso ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Taip pat ketvirtoje magistro darbo dalyje, pasitelkus atitinkamus kriterijus, tiriamas drausminės atsakomybės santykis su kitomis teisinės atsakomybės rūšimis, atkreipiamas dėmesys ir į kitus šio santykio aspektus.<br>The goal of master work is to reveal and to analyze the peculiarities of disciplinary liability, also to compare the disciplinary liability with administrative, criminal, civil, legal liability according to labour law and state service liability. The master work deals with the problems that are related to the concept of disciplinary liability, the legal principles of disciplinary liability and the finding of the disciplinary relation with other types of legal liability (administrative, criminal, civil, legal liability according labour law and state service liability). Unfortunately, there is no Lithuanian law academics discussion related with the disciplinary liability concept, equally there is no comprehensive analyze of disciplinary liability relation with other types of legal liability in legal literature. Therefore the master work formulates the original concept of disciplinary liability. The author suggests to define disciplinary liability as the separate type of legal liability, which can be applied only by the employer to the employee who has committed a breach of labour discipline, thereby the employer imposes a disciplinary sanction according to procedures, which are defined by the Labour Code and other laws, legal acts. Moreover, in the fourth part of the master work, author pays attention not only to the original finding of the disciplinary relation with administrative, criminal, civil, legal liability according labour law and state service liability, but also to... [to full text]
38
Dargis, Vytautas. "Draudėjo pareigų pagal draudimo sutartį pažeidimo teisinės pasekmės." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20110709_152127-87670.
Full textAbstract:
Auganti draudimo rinka ir draudimo reikšmė visuomenėje verčia valstybę pradėti reguliuoti santykius tarp draudikų ir draudėjų. Valdžios institucijos siekia apriboti draudiko galimybes piktnaudžiauti savo pranašumu sutartiniuose santykiuose. Yra stengiamasi, kad draudimo išmokos būtų išmokamos kaip įmanoma dažniau. Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais prioritetinis draudėjo teisių gynimas draudiko ir draudėjo ginčuose pasireiškia nepagrįstu draudimo apsaugos išplėtimu ir draudėjo nebaudžiamumu. Draudikai gali bandyti pasinaudoti draudėjų silpnumu. Draudikai sudarydami draudimo taisykles, dažnai įtraukia neaiškias ir klaidinančias sąlygas. Bando įtvirtinti draudėjo pareigas draudimo sutartyje tokiu būdu, kad jų pažeidimas sudarytų sąlygas taikyti griežčiausias pasekmes. Naudodamiesi draudėjo ribotu teisiniu išsilavinimu, draudikai aiškina teises normas sau naudinga linkme. Tokia draudėjo padėtis kelia susirūpinimą. Darbo objektas – draudėjo pareigų pagal draudimo sutartį pažeidimo teisinės pasekmės. Yra analizuojamos bendrų prievolinių pažeistų teisių gynybos būdų ir specialių draudimo teisėje įtvirtintų gynybos būdų ryšys, jų taikymo galimybės, draudėjui pažeidus sutartį. Nagrinėjamos už draudimo sutarties pažeidimą skiriamų sankcijų taikymo sąlygos ir jų griežtumo nustatymo kriterijai. Draudimo sutarties pažeidimo teisinės pasekmės turi būti subalansuotas. Iš vienos pusės, jis turi sudaryti galimybes draudikui nubausti draudėją už sutartinių santykių nevykdymą ir efektyviai... [toliau žr. visą tekstą]<br>Legal Consequences of Breach of the Insured’s Obligations under an Insurance Contract Insurers can try to exploit policyholders’ lack of information on insurance. They incorporate ambiguous and misleading clauses in the insurance policy. Insurers try to imbed insured’s contractual obligations in such manner that their breach would evoke the strictest legal consequences. By using limited policyholder’s understanding of insurance contract law, insurers interpret terms of insurance contracts lucratively. Such abuse causes concern. Insurers are private enterprises. Insurers by seeking to increase their profits can attempt to impose stricter sanctions than it would be just on the insured for breach of his contractual obligations. Jeopardy arises that the insurer will impose sanctions on the policyholder in an abusive manner. The subject matter of this writing is legal consequences of the insured’s obligations under an insurance contract. Provisions of the Civil Code on breach of contractual duties and civil liability are being analyzed together with special provisions of insurance contract law. Their comprehensive and systematic study reveals the scope of sanctions available for insurer’s use and the conditions that must be met before applying the sanctions. At the present the number of disputes between insurers and policyholders is increasing. The reason behind the disputes often is lack of clearness in legal regulation. Insurers abuse the lack of clearness by abusively... [to full text]
39
Gvildys, Giedrius. "Žalos, padarytos pacientui, atlyginimo teisinis reglamentavimas ir žalos atlyginimo praktika Lietuvos Respublikoje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2014~D_20140619_145818-72848.
Full textAbstract:
Šiame magistro darbe nagrinėjami žalos, padarytos pacientams, atlyginimo teisinio reguliavimo ypatumai, įvertinant Lietuvos valstybės pasirinktą žalos atlyginimo modelį, procedūrinius žalos atlyginimo klausimus, apžvelgiama pacientams padarytos žalos atlyginimo teisinio reguliavimo raida. Taip pat analizuojami mažai nagrinėti pacientams padarytos žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės normų konkurencijos bei dualizmo klausimai bei šių normų taikymo skirtumai teismų praktikoje. Darbe analizuojamas pacientams padarytos žalos atlyginimo teisės normų taikymas teismų praktikoje, aprašomi probleminiai aspektai, susiję su šių normų praktikoje taikymu. Šio darbo tikslas yra nustatyti ar Lietuvos Respublikoje galiojantis pacientams padarytos žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas yra tinkamas, efektyvus ir ar jis užtikrina sklandų paciento teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimą praktikoje. Darbe nustatomi žalos pacientui atlyginimo teisiniai pagrindai, sąlygos, šalys, žalos atlyginimo būdai, taikomos atsakomybės rūšys ir ribos, nagrinėjami procedūriniai klausimai bei atliekamas šių teisės normų ir praktikos palyginimas. Pateikiamos išvados ir rekomendacijos galimam situacijos pagerinimui.<br>In this master thesis pecularities in legal regulation of damage remuneration caused to patients are analised, assessing the Lithuanian state selected damage compensation model, procedural damage compensation issues and an overview of evolution in legal regulation for remuneration of damages to patients is provided. The issues of competition and dualism in legal acts regulating remuneration of damage to patients and the differences in application of these legal acts in the cases of courts of law are analised, which were examined very little. In this thesis the application of legal acts regulating remuneration of damage to patients in judicial practice are analised, describing problematic aspects related to such application of these legal norms. The aim of this master thesis is to determine wheather the legal regulation for remneration of damages to patients in Lithuanian Republic is relevant, effective and whether it ensures a smooth patient's right to remuneration of damages in practice. In this work legal grounds, conditions, parties, means of compensation of damages, types of liability applied and its‘ limits are identified and procedural issues of compensation of damages to patients are analised, also the comparison of legal norms and judicial practice is carried out. Conclusions and recommendations for possible improvement are as well introduced.
40
Balionytė, Živilė. "CK 6.272 straipsnio 1 dalies taikymas Lietuvos teismų praktikoje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20140623_191949-42683.
Full textAbstract:
Valstybės civilinės deliktinės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto - paskyrimo, atlyginimo sąlygas reglamentuoja CK 6.272 straipsnio 1 dalis. Šios normos pagrindu Lietuvos teismuose pareiškiama nemažai ieškinių, todėl pagrindinė nukentėjusiojo garantija gauti teisingą patirtos žalos atlyginimą, - tinkamas normoje numatytų atsakomybės sąlygų aiškinimas ir taikymas teismų praktikoje. Atlikta pastarųjų metų teismų praktikos analizė atskleidė, kad teismų praktikoje pastebimas neteisėtų veiksmų sampratos plėtimas. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neteisėtų veiksmų sąrašas nelaikomas baigtiniu. Civilinėje byloje sprendimas dėl veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo, nagrinėjant, ar yra pagrindas atlyginti žalą pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, priimamas nepriklausomai nuo to, ar atitinkamas procesinis veiksmas buvo skundžiamas baudžiamajame ar administraciniame procese. Išteisinamasis teismo nuosprendis nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog visas baudžiamasis procesas, taip pat konkretūs pareigūnų veiksmai ikiteisminiame tyrime buvo neteisėti. Teismų praktika nacionaliniu lygmeniu sąlygojo, jog esant teisės į teismą per kuo trumpiausią laiką pažeidimui, galimybė reikalauti žalos atlyginimo pagal LR CK 6.272 straipsnį 1 dalį yra laikoma teisinės gynybos priemone... [toliau žr. visą tekstą]<br>Provisions of state's liability in the cases of damage resulting either from unlawful conviction, or unlawful arrest, as a measure of suppression, as well as from unlawful detention, or application of unlawful procedural measures of enforcement, or unlawful infliction of administrative penalty - arrest - are contained in Article 6.272 part I of the Civil Code. This provision is the legal basis for many lawsuits that are submitted to Lithuanian courts. Therefore, the proper interpretation of the provisions provided by the law in court practice is the main guarantee for the aggrieved person to receive just compensation for the damage. The analysis of courts' practice of late years reveals that the concept of unlawful actions has been broadened. The list of actions envisaged in Article 6.272 part I of the Civil Code is not finite. The decision of lawfulness or unlawfulness of actions in a civil case while analyzing existence of right to the compensation of damage in accordance with Article 6.272 part I of the Civil Code is taken irrespective of the fact whether the aggrieved person lodged a complaint of particular procedural decision in criminal or administrative proceedings. The decision, by which the person has been acquitted, is not a presumption to declare in a civil case that the whole criminal proceedings, as well as certain actions of officers in pre-trial investigation, were unlawful. Court's practice stipulated that in case of the breach of "reasonable time" requirement... [to full text]
41
Didžiulis, Laurynas. "Professional civil liability of the financial intermediaries as an instrument of investor protection." Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2014~D_20140217_162910-49034.
Full textAbstract:
The aim of the thesis – to theoretically analyze and scientifically explain civil liability of the financial intermediary as investor protection instrument, to provide reasoned assessment of the regulation of civil liability of the financial intermediary and its application practice in the USA and the EU, to identify relevant problems and suggest theoretically grounded solutions and recommendations for these problems which would also put an emphasis on practical efficiency of civil liability; thus supplementing the doctrine of the EU and national law in this field. This thesis consists of two related yet relatively independent parts. The first part covers the most common issues of civil liability of the financial intermediary against the investor and extensively analyzes the conditions of civil liability of the financial intermediary, i.e. fault, damages, causation and unlawfulness, last one being of particular importance because due to the massive regulation of the activities of financial intermediaries it covers the widest range of legal issues. The second part of the thesis analyzes the relevant questions of the application of civil liability, which is possible only when the required conditions for the rise of civil liability have been established. Therefore, it analyzes the cases under the law or the contract, where the financial intermediary is relieved of liability even if the conditions of civil liability are met. The main focus of the second part is placed on the... [to full text]<br>Disertacijoje siekiama teoriškai išanalizuoti ir moksliškai paaiškinti finansų tarpininko civilinę atsakomybę, kaip investuotojų apsaugos priemonę, pateikti argumentuotą finansų tarpininko civilinės atsakomybės teisinio reguliavimo ir taikymo praktikos nagrinėtose JAV ir ES jurisdikcijose įvertinimą, identifikuoti aktualias su tuo susijusias problemas ir pasiūlyti teoriškai pagrįstus, tačiau į praktinį civilinės atsakomybės taikymo efektyvumą orientuotus šių problemų sprendimo būdus, bei rekomendacijas, tokiu būdu papildant ES ir nacionalinės teisės doktriną šioje srityje. Disertacijos struktūrą sudaro dvi susijusios, tačiau kartu ir santykinai savarankiškos dalys. Pirmojoje darbo dalyje analizuojami patys bendriausi su finansų tarpininko civiline atsakomybe prieš investuotoją susiję klausimai ir taip pat plačiai analizuojamos finansų tarpininko civilinės atsakomybės sąlygos – kaltė, žala, priežastinis ryšys ir ypač neteisėtumas – atsakomybės sąlyga, kuri dėl masyvaus finansų tarpininkų veiklos teisinio reguliavimo, apima plačiausią klausimų spektrą. Antroji disertacijos dalis skiriama aktualiems civilinės atsakomybės taikymo, kuris aktualus tik tuomet kai nustatytos visos reikiamos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, klausimams analizuoti. Todėl joje nagrinėjami įstatymo ar sutarties nustatyti atvejai, kai net ir egzistuojant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, finansų tarpininkas nuo atsakomybės gali būti atleidžiamas, todėl atsakomybė jam netaikoma. Didžiausias... [toliau žr. visą tekstą]
42
Laurinaitytė, Jurgita. ""Egzistencinės žalos" atlyginimas, kaip naujausia teisės problema biomedicinos srityje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2008. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20080128_113132-66019.
Full textAbstract:
Biotechnologijų vystymasis medicinai buvo didelis žingsnis į priekį, ir viena iš priežasčių kodėl atsirado egzistencinės žalos atlyginimo ieškiniai dėl neteisėto gimimo ir neteisėto gyvenimo. Neteisėto gimimo atveju tėvai siekia kompensacijos dėl nenorimo ar neplanuoto vaiko gimimo, neteisėto gyvenimo – neįgalus vaikas siekia kompensacijos už tai, kad jis toks gimė. Tokie ieškiniai yra ginčytini, kadangi jie suponuoja tokiomis teisėmis kaip teisė negimti, nėra kriterijų kuriais remiantis būtų galima pateikti neteisėto gimimo ar neteisėto gyvenimo ieškinį bei apskaičiuoti egzistencinę žalą. Todėl įrodyti tokią žalą yra pakankamai sunku. Darbe buvo apžvelgtas žalos atlyginimo Lietuvoje institutas, ypatingą dėmesį skiriant neturtinės žalos atlyginimui, ir nustatyta, kad esama tvarka nėra liberali, todėl galimybė pateikti tokį ieškinį Lietuvoje ir gauti kompensaciją lygi nuliui.<br>Development of technologies has been a giant step forward for medicine and one of reasons, why suits of recovery of „existential damage” because of the wrongful birth or wrongful life arose. In claims for wrongful birth parents are seek compensation for the birth of unplanned or unwanted child and in claims for wrongful life – disabled child is seek compensation for the fact, that he is born disabled. Such suits are controversial, because they deal with such rights like right not to be born. There are no criterions for the recovery of “existential damage” under which it would be possible to bring an action of this damage, because of wrongful birth and wrongful life. It is rather difficult to prove “existential damage”. This article deals with the institute of recovery of damage, giving the biggest attention to recovery of moral damage. It was ascertained, that present order is not liberal, and to suit in Lithuania and to get award there is no any possibility.
43
Kaminskaitė, Birutė. "Bendrovių valdymo organų civilinės atsakomybės ypatumai." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2007. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20070102_203353-42867.
Full textAbstract:
This paper deals with principal issues of the civil liability of the corporates governance bodies. The question of ,,corporate governance” are not enough analyzed in the law doctrine of Lithuania. The term ,,corporate governance” related with the corporate governance systems, governance bodies, shareholders and other stakeholders. This definition depend on every country legal framework, rules, procedures and traditions. The status problems of corporate governance bodies are shortly discussed in this study. There are made conclusion, that they are liable under Civil law rules. This means that director is subject of full liability principle, which require that he/she would have to cover all damages, which are result of his/her illegal action. The member of corporate governance body becomes civilly liable when four conditions are present: damage, illegal action, causality and fault. The general obligations of the corporate governance bodies provided in the Lithuanian Civil Code, Corporation Act, the local acts of corporation and they rise from specifical (fiduciary) theirs position. Fiduciary duty means an obligation to act in the best interest of another party. The corporate governance bodies duties falled into three broad categories: the duty of care, duty of loyalty and duty to act in good faith. This work discuss about the limitation of the directors civil liability, the directors liability insurance.<br>-.
44
Baltrušaitis, Simonas. "Advokatų profesinės civilinės atsakomybės taikymo ypatumai." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20110709_152136-38095.
Full textAbstract:
Kiekvienas visuomenės narys turi bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai, atidžiai ir savo veikla nedaryti žalos kitiems, tačiau tam tikru profesijų atstovams (advokatams, gydytojams, auditoriams ir t. t.) dėl jų veiklos specifikos yra taikomi didesni atsargumo, rūpestingumo standartai. Advokato profesinės civilinės atsakomybės atveju atsakovas yra neteisėtais veiksmais kitiems žalos padaręs advokatas arba privatus juridinis asmuo (pavyzdžiui profesinė advokatų bendrija, advokatų firma ir pan.), jeigu advokatai įkūrę tokį asmenį. Ieškovu gali būti tiek klientas, tiek ir tretysis asmuo, kurio su advokatu nesieja sutartiniai santykiai. Nuo ieškovo priklausys, ar bus taikomos sutartinės civilinės atsakomybės, ar deliktinės atsakomybės taisyklės. Advokatų profesinei civilinei atsakomybei atsirasti reikalinga visų bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos ir priežastinio ryšio – visumos. Priklausomai nuo konkrečios valstybės teisinės sistemos, gali skirtis jų įrodinėjimo naštos paskirstymas. Kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, JAV visas sąlygas turi įrodyti ieškovas, kitose, pavyzdžiui Lietuvoje, neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys turi būti įrodyti ieškovo, o advokato kaltė yra preziumuojama, t. y. ją nuginčyti turi atsakovas. Advokato veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, jeigu jis turi pareigą atitinkamoje situacijoje elgtis atitinkamu būdu, tačiau pažeidžia ją. Advokatų pareigos gali būti įtvirtintos teisės aktuose, etikos... [toliau žr. visą tekstą]<br>Every member in a society has a general duty of care, duty to act closely, to cause no damages to others. But some groups of the professionals (attorney, doctor, auditor, etc.) because of the specific of their jobs must exercise reasonable skill and care. The defendant of the professional attorney’s liability case is a negligent attorney who committed the damage, or a private legal entity, if it is established. The plaintiff may be both attorney’s client and non-client, who suffered the damage. The plaintiff determines which either contract law or tort law must be applied. It must be proved the attorney’s duty of care, the breach of that duty, attorney’s negligence, fault, plaintiff’s suffered damages and a causal link between the damages and negligence to find attorney guilty in a professional liability case. The burdens of alleging and proving may vary – in some countries (for example USA) all the conditions must be proved by plaintiff, in others (Lithuania) the fault is presumed. The attorney’s duties may be found in the rule of law, contract between attorney and the client and in the legal ethics requirements. Practice of law is driven by ethical considerations, legal ethics provides the context in which the law is practiced and every jurisdiction has its own ethics code which qualified and skilled attorney must follow. The attorney’s fault evidence insufficient careful and cautious conduct. It must be compared with the standard of care of the average diligent attorney... [to full text]
45
Kazakevičius, Povilas. "Civilinės atsakomybės draudimo klausimai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2008. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080121_103308-36726.
Full textAbstract:
Civilinės atsakomybės draudimo instituto apimami klausimai iki šiol buvo nevienareikšmiai interpretuojami tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje, tiek civilinės teisės doktrinoje. Nepaisant to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuotos principinės teisės aiškinimo taisyklės draudėjo ir draudiko atsakomybės rūšies ir ribų, neturtinės žalos atlyginimo, regresinio reikalavimo bei draudimo išmokos dydžio apskaičiavimo ir išmokėjimo klausimais. Konkretizuotomis ir pakankamai išsamiai teisiškai argumentuotomis laikytinos ir vežėjų bei notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sritys. LAT praktikos pokyčiai yra glaudžiai įtakojami, o kartu ir pateisinami materialinių teisinių civilinės atsakomybės draudimo santykių raidos momentais, progresyviomis mokslinėmis tendencijomis bei europine analogiško instituto teisinio reglamentavimo mintimi. Civilinės atsakomybės draudimo socialinė paskirtis, jo aktualumas civiliniuose santykiuose bei efektyvaus teisinio reguliavimo svarba suponuoja teismų bei įstatymų leidėjo pareigą šiuos santykius grįsti ir aiškini, atsižvelgiant į visų suinteresuotų santykio dalyvių interesus.<br>The questions involved in the institute of civil liability insurance have been construed ambiguous since our days in the practise of the courts of the Republic of Lithuania as well as the doctrine of the civil law. Despite it, the principled regulations of elucidation the law in the questions like the type and limits of responsibility of insurer and the insured, recovering non-pecuniary damage, the right of recourse, calculating and the pay off insurance premium were formed in the practise of the Supreme Court of Lithuania. The areas of the civil liability of the carrier and notary can also be considered as concretized and explained de jure enough. Some of the variations of the practise of the Supreme Court of Lithuania are closely influenced and justified by the development of the factual relations of civil liability insurance, progressive tendencies of the science and the sense of the European legal regulation of analogue institute. The social purpose of civil liability insurance, the relevance of this institute in the social relations and the importance of legal regulations presuppose an obligation to the courts and legislative bodies to base and annotate these relations in the view of all concerned parties.
46
Saladūnienė, Ramunė. "TP savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimas." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2005. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2005~D_20050608_185959-15354.
Full textAbstract:
Motor Third Party Liability Insurance has appeared some years after serial production of cars was started. This kind of insurance was made obligatory in many European countries after it was noticed, that not all the drivers, who did harm to others or damaged their property, were able to suit civil liability claims and compensate damage.
The Lithuanian Motor Third Party Liability Insurance Law was accepted on June 14, 2001 and came into force on January 1, 2002; the demand to insure vehicle came into force after 3 months, on April 1. Lithuania was the last country in Europe, which brought into practice this obligatory kind of insurance.
In this work insurance markets of Lithuania, Latvia and Estonia are being compared. These markets were chosen because of economical and political situation: ex-members of USSR, similar living standards, no insurance market. After retrieving independence insurance companies were established little by little. The aim of this work is to show how insurance markets that started in the same conditions, later developed differently and to compare their present situation. Both: annual and average data is being used for the comparison.
In the first part of this work statistical data of Lithuanian, Latvian and Estonian insurance markets are compared: the number of insurance companies, average installment for a habitant, etc.
In the second part the contracts, signed by Lithuanian insurance companies each quarter, are studied as time series. Several time... [to full text]
47
Balčiūnaitė, Aida. "Gydytojų veiksmų teisėtumo vertinimo kriterijai sprendžiant apie civilinę atsakomybę." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20081203_204210-75517.
Full textAbstract:
Gydytojo civilinė atsakomybė yra specifinė, jai taikomi aukštesni veiklos standartai, kadangi nuo gydytojo veiksmų kokybės priklauso kito asmens sveikata, o itin dažnai ir gyvybė. Gydytojų profesinė atsakomybė atsiranda tiktai esant tam tikriems juridiniams faktams: neteisėtumui, kaltei, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Šie juridiniai faktai gydytojų profesinę atsakomybę sukelia esant jų visų sudėčiai. Gydytojo veiksmai yra teisėti, kuomet atitinka atidaus, dėmesingo, rūpestingo, kvalifikuoto gydytojo standartą, todėl sprendžiant klausimą dėl gydytojo profesinės atsakomybės, būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai medicinos paslaugo buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Gydytojui pažeidus sveikatos priežiūros kokybės ir priimtinumo reikalavimus, asmens sveikatos konfidencialumą pacientui galima reikalauti turtinės, o taip pat ir neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat išimtinais atvejais neturtinės žalos atlyginimo gali reikalauti ir artimieji. Aptariant, teisės aktus ir Lietuvos teismų praktiką, galima daryti išvadą, kad gydytojas savo veiksmais gali pažeisti įvairias pacientų teises. Viena iš teisių yra paciento informavimo - pacientas turi būti neribojant informacijos pilnai supažindinamas su diagnoze, gydymu, komplikacijomis ir kitomis pacientui svarbiomis aplinkybėmis, išskyrus tuos atvejus, kuomet pacientas pats raštiškai atsisako teisės žinoti informaciją apie savo sveikatą... [toliau žr. visą tekstą]<br>Doctor’s civil responsibility is specific and it aligns with higher standards because people’s health and often life depends on the quality of the doctor’s actions. A doctor’s professional responsibility appears only when certain legal factors are present: unlawfulness, fault, damage and a cause relationship between unlawfulness of actions and the damage. Doctor’s actions are lawful when they comply with attentive, caring, and qualified doctor’s standard. That’s why it is important to answer the question whether the medical treatment was given with maximum effort of attention, caring, and caution while evaluating doctor’s professional responsibility. Patients can seek for compensation of the material or nonmaterial damage when doctors violate the quality and appropriateness of medical care as well as the confidentiality of the patient’s health. The relatives of the patient in certain cases can also seek for the compensation of nonmaterial damage. While discussing lawful acts and Lithuanian court practice it is possible to make a conclusion that a doctor’s actions can violate various patient’s rights. One of the rights is informing the patient – patients have to be informed without any limitations about their diagnosis, treatment, complications, and other important circumstances, except those cases when a patient in a written manner refuses to receive the information about his/her health. Informing the patient is an essential requirement, without this requirement the patient’s... [to full text]
48
Vegys, Šarūnas. "Civilinės atsakomybės draudimo sutarčių ypatumai ir jų įgyvendinimo problemos." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110207_110051-35789.
Full textAbstract:
Civilinės atsakomybės draudimo sutarčių institutas yra sąlyginai nauja sritis civiliniuose teisiniuose santykiuose. Kai kurie tokių sutarčių probleminiai aspektai išryškėja tik taikant konkrečias sutartis praktikoje, todėl šalyse kaip Lietuva, kur draudimo teisės tradicijos nėra labai gilios, šio instituto ypatumai ir įgyvendinimo problemos yra ganėtinai aktualūs. Nors CAD sutarties samprata atskleista pakankamai išsamiai, teisės mokslininkai iki šiol vieningai nesutaria dėl šios rūšies draudimo sutarčių prigimties, draudiminiams įvykiams taikomų kriterijų bei pačių santykio dalyvių teisių ir pareigų apimties pagal CAD sutartį. Nesant išsamaus teisinio reglamentavimo teismams tenka vadovautis bendraisiais civilinės teisės principais, o tokia praktika, nors ir pasiekusi aukščiausios instancijos teismus, neišvengia subjektyvaus atskirų situacijų vertinimo. CAD sutarties aiškinimas teismuose, kai silpnesnioji sandorio šalis, sudariusi sutartį prisijungimo būdu, yra neadekvačiai griežtai saugoma nuo ekonomiškai stipresnės šalies įtakos, neatsižvelgiant į CAD sutarties sąlygas, galų gale atsisuka prieš pačią silpnesniąją šalį. Siekiant išvengti tokios praktikos bei įtvirtinti kokybiškai vertingą CAD sutarčių taikymą, būtina atsižvelgti į šio instituto specifinį draudimo objektą – draudėjo interesą apsidrausti nuo galimos rizikos, susijusios su prievolės trečiajam asmeniui įvykdymu ir iš to kilusių pasekmių. Tik įvertinus CAD sutarčių ypatumus galima pasiekti sąžiningą ir teisinės... [toliau žr. visą tekstą]<br>Civil liability insurance contracts institute is a relatively new field of civil legal relations. Some of the problematic aspects of such contracts are revealed only under practice, and so in countries such as Lithuania, where tradition of insurance law is not very intense, the institute features and implementation issues are quite relevant. Although the concept of CAD contract disclosed in sufficient detail, law scientists still do not agree unanimously on the nature of insurance contracts, criteria applicable to the occurrences and the amount of rights of the participants under the CAD contract. In the absence of a comprehensive legal framework, courts have to follow general principles of civil law and even the supreme instance courts cannot avoid the subjective evaluation of individual situations. CAD contract interpretation in courts, where a weaker party of the contract is inadequately strictly protected from economically stronger party influence regardless to the terms of the contract, will eventually turn against the weaker party itself. In order to avoid such practice and establish valuably qualified application of CAD contracts, must take into account the specifics of the object of institute - policyholders interest to insure the risks associated with obligations to a third party and the performance of the resulting consequences. Only when the features of the CAD contracts are evaluated we are able to achieve a fair and on the base of the legal state established... [to full text]
49
Bortnikaitė, Natalija. "Kaltės ir neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, santykis: lyginamieji aspektai." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20081203_204529-34233.
Full textAbstract:
Tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių civilinėje teisėje pastebėta neteisėtumo ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, santykio problema. Lietuvos civiliniame kodekse pateikti šių sąvokų apibrėžimai bei kaltės prezumpcijos egzistavimas šalia sąžiningumo prezumpcijos leidžia sutapatinti minėtas civilinės atsakomybės sąlygas. Šio tyrimo autorė analizuoja neteisėtumo ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, santykį, nagrinėja jų skirtumus. Aprašomoji darbo dalis skirta tyrimui reikšmingų sąvokų ir reiškinių analizei. Darbe svarstomi civilinės atsakomybės, neteisėtumo ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, apibrėžimai, analizuojamas šių sąvokų turinys. Kaltės sampratos tyrimo metu analizuojamas objektyvus ir subjektyvus kaltės suvokimas, pritariama objektyviam kaltės aiškinimui civilinėje teisėje. Atskirų sąvokų tyrimo metu autorė svarsto užsienio valstybių civilinių įstatymų nuostatas. Darbe yra iškeliamas civilinėje teisėje esančios kaltės prezumpcijos ir visuotinai pripažintos nekaltumo prezumpcijos koegzistavimo klausimas. Vertinant sąžiningumo prezumpcijos ir kaltės prezumpcijos sąveiką, nagrinėjamas kaltės ir neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, santykis. Autorė analizuoja šių sąlygų sutapatinimo problemą ir paaiškina jų skirtumus. Darbe tiriami motyvai sąlygoja autorės nuomonę, jog neteisėtumas apima kaltę. Pagrindinės išvados daromos svarstant bonus et diligens pater familias elgesį neteisėtumo ir kaltės aspektais. Neteisėtumas yra vertinamas... [toliau žr. visą tekstą]<br>Interaction issue of illicitness and culpability, as conditions of civil amenability, is pertinent to both Lithuanian and foreign civil law. Definitions of illicitness and culpability as set forth in Lithuanian civil code combined with the side-by-side existence of both presumption of honesty and conscience and presumption of culpability allows further identification of the above mentioned conditions of civil amenability. In her research study, author analyses interrelation of illicitness and culpability, as conditions of civil amenability, and examines main differences between these two notions. The descriptive part of this research study is dedicated to examination of important concepts and analysis of factors and phenomena. Furthermore, this research study provides definition and content analysis of the aforementioned conditions of civil amenability. During analysis of concept of culpability, subjective and objective perceptions of culpability are appraised, positive argumentation of objective explanation of culpability in the context of civil law is provided. In the course of the research of separate concepts, clauses and provisions of the civil law internationally are cross-referenced and examined. Questions are raised with regard to co-existence issue of presumption of culpability, as set forth in civil law, and universally recognized presumption of innocence. While evaluating the interaction of presumption of conscience and presumption of culpability, examination is... [to full text]
50
Sakavičius, Justas. "Juridinio asmens dalyvio civilinės atsakomybės pagal juridinio asmens prievolę problemos." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2007. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20070102_235628-68691.
Full textAbstract:
This legal study approaches the problems of legal entity’s participant’s civil liability under the legal entity’s obligation. In the first part of this work a historical evolution of a legal entity and its participant is being revealed, author introduces to the variety of the theoretical doctrines of a legal entity, a conception and main features of legal entity are presented. Hereafter, a conception of a juridical person’s participant is analyzed, also the peculiarities of the participant’s legal status is passed in review in light of the limited and unlimited liability. This study also presents general conditions upon which the liability of legal person’s participant may arose. Thereinafter the problematical aspects of the limited liability juridical person’s participant liability under the juridical persons’ obligation are being discussed, attention is paid to the advantages and drawbacks of the limited liability and also to the doctrine of piercing the corporate veil in Lithuanian and foreign jurisprudence and judiciary practice. This work also reveals the positive and negative features of unlimited liability in the context of social and economical life, brings up problems concerning unlimited liability legal entity’s participant liability under legal entity’s obligation in exaction, insolvency and liquidation procedures. Finally, conclusions and suggestions to the legislator and judicial bench are being brought up.