To see the other types of publications on this topic, follow the link: Civilinė atsakomybė.
Journal articles on the topic 'Civilinė atsakomybė'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the top 15 journal articles for your research on the topic 'Civilinė atsakomybė.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Browse journal articles on a wide variety of disciplines and organise your bibliography correctly.
1
Gailiūnienė, Ugnė. "Atsakomybė už valdžios institucijų padarytą žalą aplinkos srityje." Teisė 72 (January 1, 2009): 129–40. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2009.0.279.
Full textAbstract:
Straipsnyje aptariama kompensacinė valdžios įstaigų atsakomybės funkcija, t. y. žalos, jų padarytos aplinkos srityje, atlyginimas. Plačiau nagrinėjama civilinė valstybės atsakomybė už konkrečiam asmeniui ar jo turtui padarytą žalą aplinkos srityje, teismų praktikos pavyzdžiai, iliustruojantys vieną ar kitą atsakomybės sąlygą, – neteisėtus valdžios institucijų veiksmus, asmens dėl tokių veiksmų patirtą žalą ir priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. The publication examines the compensatory function of state liability, i.e. compensation for damage caused by the public institutions in the environmental field. It discusses the civil liability of state for the bodily or property damage in the environmental field, as well as the examples of the case law illustrating the liability conditions – unlawful actions of public institutions, damage caused as a result of those actions and causal link between unlawful actions and the damage.
2
Juškaitė-Vizbarienė, Jomilė. "Ar mediatoriui kyla civilinė atsakomybė už ydingą vadovavimą mediacijos procesui?" Law Review 11, no. 11 (2014): 99–138. http://dx.doi.org/10.7220/2029-4239.11.5.
Full text
3
Bukartaitė, Gintarė. "Ar kyla civilinė atsakomybė sporto dalyviams dėl jų neatsargiais veiksmais sukeltos žalos sporte?" Law Review 19 (2019): 23–44. http://dx.doi.org/10.7220/2029-4239.19.2.
Full text
4
Nikitinas, Vilius. "Vežėjo civilinės teisinės atsakomybės, reglamentuojamos cim ir smgs tarptautiniais susitarimais, lyginamoji analizė." Teisė 84 (January 1, 2012): 0. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2012.0.19.
Full textAbstract:
Šiame straipsnyje nagrinėjami probleminiai vežėjų civilinės atsakomybės aspektai, pasireiškiantys tiek geležinkeliais vežant krovinius, tiek tiesiogiai nesusiję su krovinių gabenimu. Vadovaujantis tarptautiniais susitarimais (konvencijomis), teismų praktika ir kitais šaltiniais, straipsnyje siekiama visapusiškai išanalizuoti vežėjo civilinę teisinę atsakomybę, reglamentuojamą dviejų tarptautinių teisės aktų – COTIF ir SMGS. Lyginamoji vežėjų atsakomybės analizė atliekama pagal tam tikras atsakomybės sąlygas (neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys ir žala).
5
Kiškis, Mindaugas, and Mindaugas Krikščionaitis. "Intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų tyrimai: metodologiniai aspektai." Teisė 68 (January 1, 2008): 37–50. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2008.0.342.
Full textAbstract:
Intelektinės nuosavybės pažeidimų mastas ir pažeidžiamumas apskritai turi stiprią įtaką teisėdarai ir teisei taikyti. Remiantis tarptautinių organizacijų atliktais tyrimais Lietuvos Respublika yra laikoma valstybe, kurioje intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų mastas yra ypač didelis, todėl, siekiant užkardyti intelektinės nuosavybės pažeidimus, Lietuvoje 1996–2000 m. nustatyta griežta intelektinės nuosavybės įstatyminė apsauga, kuri netgi viršija tarptautinius reikalavimus. Ypač griežta – civilinė atsakomybė, o priteisiamos žalos atlyginimo sumos siekia dešimtis ar net šimtus tūkstančių litų. Kadangi intelektinės nuosavybės pažeidimų tyrimai pateikiami kaip pagrindas nustatyti griežtą teisinę atsakomybę, siekiant išvengti socialinių-ekonominių iškraipymų, svarbu, kad šie tyrimai būtų objektyvūs ir metodologiškai patikimi. Straipsnyje yra nagrinėjamos intelektinės nuosavybės pažeidimų (dažnai įvardijamų – intelektinės nuosavybės piratavimu) masto įtaka teisėdarai ir teisei taikyti, taip pat pažeidimų mastui tirti taikomos metodologijos. Analizuojami svarbiausių tarptautinių organizacijų tyrimai ir esami oficialūs intelektinės nuosavybės pažeidimų tyrimai Lietuvoje. Daroma išvada, kad intelektinės nuosavybės teisė pasikliauja abejotino objektyvumo tyrimais, taip pat pateikiamos sisteminės rekomendacijos dėl intelektinės nuosavybės pažeidimų tyrimų Lietuvoje perspektyvos, siekiant sumažinti perdėto intelektinės nuosavybės pažeidžiamumo įtaką intelektinės nuosavybės teisei. The article surveys the methodologies used for measuring intellectual property infringements (piracy). The scope and losses from piracy have emerged as influential factor for the intellectual property legislation and case law, causing stricter sanctions and higher damage awards. Thus, the reliability and impartiality of the piracy studies becomes increasingly important. Analysis of the methodologies employed by major international studies suggests lack of transparency and reliability, while juxtaposing them with the national piracy study results may suggest unjustified and exaggerated results in the former. The article concludes with the urge to disown the intellectual property law and policy from unreliable piracy studies, as well as to adopt the uniform and impartial measurement of intellectual property infringements. Systemic criteria for such assessment are also suggested.
6
Mikalonienė, Lina. "Subsidiari akcininko atsakomybė." Teisė 76 (January 1, 2010): 176–89. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2010.0.217.
Full textAbstract:
Šiame straipsnyje nagrinėjamas akcininko atsakomybės už bendrovės prievoles dėl nesąžiningo elgesio koncepcinis pagrindimas, kuris remiasi piktnaudžiavimo teise doktrina. Analizuojamas akcininko atsakomybės pagal piktnaudžiavimo teise doktrinos ir akcininko deliktinės civilinės atsakomybės bendrųjų normų pagrindu santykis. Straipsnyje taip pat nagrinėjamas akcininko papildomos turtinės prievolės koncepcinis pagrindimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 3 dalį. This article explores dogmatic underpinning of piercing the corporate veil doctrine on the basis of theory on abuse of rights. The article also analysis relation between abuse of rights and tort, e.g. as basis for the shareholder’s liability in the veil piecing cases and as an independent legal ground for shareholder’s liability respectively. Theoretical foundation of the corporate veil piercing doctrine according to par. 3 Art. 2.50 of the Lithuanian Civil Code is under consideration.
7
Lobanov, Maxim. "LOKALIZUOTOJO ATSAKOMYBĖ." Vertimo studijos 8, no. 8 (2016): 194. http://dx.doi.org/10.15388/vertstud.2015.8.10004.
Full textAbstract:
Maksimas Lobanovas yra daugiau nei 15 metų patirtį turintis lokalizuotojas ekspertas. Pastaruosius šešerius metus, dirbdamas bendrovės „Google“ kokybės vadybininku rusų, ukrainiečių, graikų, čekų, rumunų ir vengrų kalboms, buvo atsakingas už tai, kad „Google“ balsas šiose rinkose skambėtų natūraliai. Turi filologijos ir rusų civilinės teisės mokslinius laipsnius. Straipsnis anglų kalba paskelbtas žurnalo Multilingual priede Annual Resource Directory (https://multilingual.com/wp-content/downloads/2015RD.pdf). Žurnalo Vertimo studijos redaktorių kolegija dėkoja žurnalo redakcijai ir straipsnio autoriui Maksimui Lobanovui už leidimą išversti ir paskelbti šį straipsnį.
8
Mitkevičius, Vilius. "KROVINIŲ VEŽĖJO NEATSARGUMAS KAIP NERIBOTOS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS TAIKYMO PAGRINDAS." Teisė 101, no. 101 (2017): 109. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2016.101.10447.
Full textAbstract:
Straipsnyje analizuojamas krovinių vežėjo civilinės atsakomybės ribojimas Lietuvos ir tarptautinėje teisėje ir krovinių vežėjo neatsargumo formų, lemiančių neribotos civilinės atsakomybės taikymą krovinių vežėjui, samprata.
9
Jarusevičius, Justinas. "Verslo sprendimo taisyklės taikymo priežastys." Teisė 110 (February 20, 2019): 80–102. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2019.110.5.
Full textAbstract:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Šiame straipsnyje analizuojamos priežastys, dėl kurių susiformavo verslo sprendimo taisyklės institutas. Ginčus nagrinė- jantys teismai turi kompetenciją spręsti dėl atsakovo veiksmų teisėtumo ir (ar) civilinės atsakomybės. Tačiau nagrinėjant privačių juridinių asmenų verslo sprendimų teisėtumo klausimus ir (ar) sprendžiant dėl valdymo organų narių civilinės atsakomybės, teismų intervencija yra ribojama. Dėl verslo sprendimo taisyklės taikymo teismai neturėtų vertinti verslo sprendimų, kai jie, nors priimti laikantis privačių juridinių asmenų valdymo organų nariams nustatytų pareigų, pasirodė esantys nuostolingi ar nepakankamai pelningi. Straipsnyje nagrinėjami motyvai, kurie pateisina specialų valdymo organų narių civilinės atsakomybės režimą.
10
Kontrimas, Vaidas. "IŠ NETEISĖTO PASINAUDOJIMO KOMERCINE PASLAPTIMI GAUTOS NAUDOS PRITEISIMO NUKENTĖJUSIAM ASMENIUI PROBLEMOS." Teisė 105, no. 105 (2017): 119. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2017.105.11122.
Full textAbstract:
Straipsnyje analizuojama, kokiu teisiniu pagrindu (taikant civilinės atsakomybės ar nepagrįsto praturtėjimo institutą) nukentėjusiam asmeniui turėtų būti priteisiama iš nesąžiningos konkurencijos, neteisėtai atskleidus ir pasinaudojus komercine paslaptimi, veiksmų gauta nauda. Straipsnyje taip pat analizuojami savo turiniu nauji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos išaiškinimai dėl civilinės atsakomybės taikymo už nesąžiningos konkurencijos veiksmus ryšium su nukentėjusio asmens negauto pelno ir iš pažeidimo gautos naudos priteisimu, jų santykiu. Straipsnyje vertinamas tokių išaiškinimų teisinis pagrįstumas bei galimi neigiami padariniai.
11
Didžiulis, Laurynas. "Finansinių priemonių rinkų direktyva (MiFID) kaip civilinės atsakomybės šaltinis." Teisė 83 (January 1, 2012): 160–73. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2012.0.105.
Full textAbstract:
MiFID iš esmės reformavo ES finansų rinkų teisinį reguliavimą finansų rinkų infrastruktūros, finansinių paslaugų teikimo ir finansinės apyvartos skaidrumo srityse, tačiau direktyva nereguliuoja tarpininkų atsakomybės klientams, kai dėl MiFID pažeidimo patiriama žala. Todėl šio straipsnio tikslas – išanalizuoti Finansinių priemonių rinkų direktyvos (MiFID) nuostatų reikšmę finansų tarpininkų civilinės atsakomybės prieš investuotoją taikymui. MiFID has substantially reformed existing EU financial markets regulation in the fields of financial markets infrastructure, financial services, and transparency of financial trade, nevertheless the directive does not deal with the liability of financial intermediaries towards clients in cases where infringement of MiFID rules causes damage. Therefore, the purpose of this article is to analyze the significance of the Markets in Financial Instruments Directive (MiFID) for the application of civil liability of a financial intermediary against the investor.
12
Volodko, Renata. "Draudiko pareigos kompensuoti neturtinę žalą problema esant transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimui." Teisė 66, no. 2 (2008): 112–26. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2008.2.381.
Full textAbstract:
Straipsnyje nagrinėjamas vienas iš aktualiausių ir itin kontroversiškai tiek civilinės teisės doktrinoje, tiek Lietuvos teismų praktikoje vertinamų transporto priemonės valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo instituto taikymo aspektų – draudiko prievolės mokėti draudimo išmoką už neturtinę žalą, padarytą draudėjo tretiesiems asmenims, pripažinimo problema. Atskleidžiama neturtinės žalos instituto taikymo šios kategorijos bylose problematika, nevienodas „žalos asmeniui“ kategorijos suvokimas ir bandoma atsakyti į klausimą, ar esant šios rūšies draudimui apskritai kyla kokios nors draudiko prievolės neturtinės žalos kompensavimo procese, o jeigu taip, – kokios yra jo pareigų ribos ir santykis su tiesiogiai žalą padariusiu ar atsakingu už ją asmeniu, kokios yra teorinės ir praktinės nukentėjusio asmens pretenzijų draudikui patenkinimo galimybės. The article deals with one of the most actual and controversial for civil legal doctrine as well as for Lithuanian courts’ practice aspects of implementation of the institute of motor third party liability insurance – the problem of recognition of insurer’s obligation to pay indemnity in respect of non-pecuniary damage, caused by tortfeasor to a third party. The article reflects problematic aspects of implementation of the institute of non-pecuniary damage in this category of cases as well as divergent understanding of “personal damage” category. Such problematic questions as: whether insurer has any obligations in the process of compensation of non-pecuniary damage, what is the range of them; what are relations between insurer and person, directly responsible for non-pecuniary damage; what are theoretical and practical possibilities for satisfaction of claims for insurer, – are raised in the article.
13
Paulikienė, Birutė, and Darius Jucys. "TERITORINIŲ LIGONIŲ KASŲ TIKRINIMO DOKUMENTŲ TEISINĖ ĮRODOMOJI REIKŠMĖ." Health Sciences 29, no. 5 (2019): 74–80. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2019.085.
Full textAbstract:
Asmens sveikatos priežiūros įstaigų žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nustatymo ir įrodinėjimo ginčuose tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų tema moksliniame lygmenyje nagrinėjama mažai. Dėl mišraus santykių tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų reglamentavimo, praktikoje ilgą laiką buvo neaiškus šių ginčų nagrinėjimo procesas. Straipsnyje, remiantis teisės aktų nuostatomis, išsamia teismų praktikos analize, siekiama išanalizuoti teritorinių ligonių kasų patikrinimo dokumentų teisinę reikšmę ir su ja susijusius civilinės atsakomybės kilimo sąlygų įrodinėjimo aspektus.
14
Jakaitė, Agnė. "Pareiga atskleisti informaciją komercinių ikisutartinių santykių kontekste." Teisė 81 (January 1, 2011): 104–18. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2011.0.136.
Full textAbstract:
Publikacijos autorė analizuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.163 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą reikalavimą ikisutartinių santykių šalims atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti. Straipsnyje nagrinėjamas šio teisinio įpareigojimo turinys komerciniuose teisiniuose santykiuose Lietuvos civilinės teisės kontekste ir lyginamas jo vertinimas užsienio jurisdikcijose. Taip pat atsižvelgdama į tai, kad verslininkams pripažįstami didesni rūpestingumo pareigos standartai, o derybose dėl komercinio pobūdžio sutarčių taikoma žemesnio laipsnio pareiga atskleisti informaciją, autorė tiria šių pareigų santykio problematiką, kuri reikšminga nustatant ir ikisutartinės atsakomybės taikymo ribas.The author analyses the pre-contractual obligation to disclose the information which is of the essential importance for the conclusion of contract as established in the part 4 of the article 6.163 of the Lithuanian civil code. In this publication the content of this duty in commercial civil relations under the Lithuanian civil law is compared with its assessment in foreign jurisdictions. Considering that the higher standards are recognised for the duty of care to the professionals and that during the commercial negotiations the obligation to disclose information is applicable with the lower degree, the author of this article examines the relationship between these two mentioned requirements (i.e. duty to disclose and to duty of care) which are also significant in practice while determining the limits of the pre-contractual liability.
15
Koženiauskienė, Regina. "Brandaus Lietuvos piliečio paieškos politikų kalbose." Parliamentary Studies, no. 6 (January 1, 2006). http://dx.doi.org/10.51740/ps.vi6.356.
Full textAbstract:
Straipsnyje kalbama apie XVI a. Lietuvos DK piliečio viziją Andriaus Volano politinėje retorikoje, lyginant ją su dabartinių laikų viešosios kalbos autoriaus, vieno iš valdžios reprezentantų, gero piliečio paieškomis. Pasirinkta proginė Seimo Pirmininko kalba, pasakyta 2006 metais kovo 11-ąją Seime, retoriniu požiūriu yra panašaus žanro kaip ir A. Volano kalba Senatui. Abu adresantai teisininkai politikai, panašus adresatas – A. Volano kalboje ne tik Senatas, bet ir visa civilinė piliečių bendruomenė (orig.: in hac civili hominum consociatione), Seimo Pirmininko kalboje – ne tik Seimas, Vyriausybės nariai, teismų atstovai ir kiti šventėje dalyvavę svečiai, bet ir Lietuvos žmonės, klausantys kalbos per radiją ir televiziją. Panašios kalbėtojų intencijos, panašios keliamos problemos. Straipsnyje remiamasi platesniu A. Volano kūrybos kontekstu: kalba Senatui yra dažnai straipsnyje cituojamo kito jo veikalo „Apie politinę ir pilietinę laisvę“ minčių pakartojimas ir tąsa.
 Pilietinių asmens dorybių dabar itin stokojama, todėl vis dažniau atsigręžiama į konservatyviąsias vertybes. Kaip ir A. Volano veikaluose, Seimo Pirmininko kalboje akcentuojama valdžios žmonių atsakomybė: jeigu visuomenė nematys gero piliečio pavyzdžio politiko asmenyje, jeigu praras viltį dėl valdžios žmonių moralės, ji pati negalės būti pilietinė.
 Seimo Pirmininkas šventinėje kalboje nesistengia kalbėti gražiai, atvirai vardija pilietinio ir politinio gyvenimo skaudulius. Tai naujo stiliaus politinė retorika po nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje, pranašaujanti galimas permainas visoje sistemoje.