Contents
Academic literature on the topic 'Daiktavardis'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the lists of relevant articles, books, theses, conference reports, and other scholarly sources on the topic 'Daiktavardis.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Journal articles on the topic "Daiktavardis"
1
Garbačiauskienė, M., and J. Pajarskaitė. "Apie abstrahavimo ir konkretizavimo ryšį, įsisavinant gramatiką." Psichologija 8 (January 8, 2016): 33–39. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1966.8.9295.
Full textAbstract:
Daugelis autorių, tyrinėjusių gramatikos įsisavininimo psichologinius klausimus (Bogojavlenskis, Žuikovas, Orlova, Trofimovičius ir kt.), teigia, kad leksinė, konkreti žodžio reikšmė apsunkina įsisavinti gramatinę reikšmę. Straipsnyje bandoma parodyti, kad taip būna tik tada, kai pirmoji reikšmė įsisavinama netiksliai, per siaurai. Teisingai įsisavinta dalykinė žodžio reikšmė, pirminiai leksiniai apibendrinimai yra būtinas pagrindas antriniams gramatiniams apibendrinimams. Ši išvada daroma, remianti s daiktavardžio reikšmės įsisavinimo tyrimu. Eksperimento rezultatai parodė, kad galima iš skirti du abstrahavimo, paremto konkretizavimu, etapus, įsisavinant daiktavardžio reikšmę. Pirmajame etape abstrahuojamas konkrečiųjų daiktavardžių požymis, kad jie pažymi daiktus, kuriuos galima pažinti jutimo organais (t. y. daiktas suprantamas kaip tam tikras kūnas). Antrajame etape jau pradedama suprasti, kad daiktu galima laikyti visa, kas sudaro kokių nors savybių arba požymių sistemą, ir todėl į daiktavardžio sąvoką įjungiami ir abstraktieji daiktavardžiai. Kadangi sunkumai, neretai kylantys, įsisavinant abstrakčiuosius daiktavardžius (kai jie painiojami su būdvardžiais ir veiksmažodžiais), yra susiję su šių daiktavardžių reikšmės supratimu, tai gilinimasis į jų prasmę gali geriau padėti, negu mokinių dėmesio sukoncentravimas į formaliuosius požymius (kaip rekomenduoja daryti minėti autoriai).
2
Velička, A., and J. Križinauskas. "ŽODŽIŲ DARYBOS MODELIŲ PANAUDOJIMAS, MOKANTIS TERMINOLOGIJOS." Psichologija 13 (January 8, 2016): 121–30. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1973.13.9288.
Full textAbstract:
Straipsnyje nagrinėjami terminologijos mokymo klausimai nehumanitarinėje aukštojoje mokykloje. Vienas iš svarbiausių klausimų yra leksikinio, gramatinio ir žodžių darybos minimumo atrinkimas. Sunkiausia suprasti tekstą, nežinant terminologijos, nes žodžių daryba sudaro dalines atviras sistemas ir dėl to dažnai pastebimas neatitikimas tarp sistemos ir normos. Specialybės tekste daiktavardis struktūriniu požiūriu yra dažniausiai pasitaikanti kalbos dalis ir dėl to svarbu nustatyti ir atrinkti jų darybinius modelius. Vilniaus Inžineriniame statybos institute atlikti tyrimai parodė, kad žodžių darybos modelių žinojimas įgalina savarankiškai atskleisti didelės terminologijos dalies – sudurtinių daiktavardžių (22,2%), išvestinių žodžių (12 %) ir konversijos (25 %) prasmę. Todėl prideramą dėmesį reikėtų skirti ypač produktyviems žodžių darybos modeliams, kurie padeda plačiai panaudoti analogiją.
3
Jarmalavičius, Dalius. "Die deutsche Wortbildung im Elbinger Vokabular." Kalbotyra 61, no. 61 (January 1, 2009): 51. http://dx.doi.org/10.15388/klbt.2009.7637.
Full textAbstract:
Šiame straipsnyje pateikiama rankraštinio vokiečių-prūsų kalbų Elbingo žodynėlio, parašyto viduriniosios vokiečių aukštaičių kalbos tarme, vokiškosios dalies vardažodžių analizė. Į analizę įtraukti tik tie žodžiai, kurių darybos motyvacija yra pakankamai aiški. Atskirai aptariami dūrinių modeliai. Toliau aprašomi konversyvai ir vediniai. Pastarieji grupuojami pagal darybos formantą į priešdėlių ir priesagų (išorinės derivacijos būdas) vedinius bei vedinius su balsių kaita žodžių šaknyse (vidinės derivacijos būdas).Išanalizavus darybiškai Elbingo žodynėlio vokiečių kalbos žodžius galima daryti šias išvadas:1. Didžiausią darinių dalį sudaro dūriniai (161), vedinių kiek mažiau (131). Likę žodžiai (510) yra pirminiai (paprastieji, simplicia), įskaitant ir skolinius bei sintagmas.2. Vyraujantis dūrinių modelis yra daiktavardis + daiktavardis, kitų kalbos dalių, sudarančių pirmąjį dūrinių dėmenį, yra gerokai mažiau.3. Tarp Elbingo žodynėlio vokiečių kalbos vedinių vyrauja priesagų dariniai (81), daugiausiai jų yra su priesagomis -el, -e, -er.4. Vedinių su balsių kaita žodžių šaknyse užfiksuota 10, tuo tarpu konversijos būdu sudarytų žodžių yra 25.5. Priešdėlių vedinių rasta nedaug (15).Kadangi viduriniosios vokiečių aukštaičių kalbos periodu nebuvo vieningos rašybos, o tekstai buvo rašomi skirtingomis tarmėmis, kartais sunku spręsti apie vienokių ar kitokių žodžių darybos priemonių vyravimą bei tam tikrų darybos tipų tendencijas, jų reguliarumą. Su rašybos įvairavimu susiduriama ir analizuojant Elbingo žodynėlio dūrinius, nes vienu atveju jie rašomi vienu žodžiu, kitu – dviem žodžiais.
4
Vaičiulytė-Semėnienė, Loreta. "DAIKTAVARDŽIAI KVANTIFIKATORIAI LIETUVIŲ KALBOJE IR VERTIMUOSE." Vertimo studijos 10, no. 10 (January 18, 2018): 209. http://dx.doi.org/10.15388/vertstud.2017.10.11309.
Full textAbstract:
Šiame straipsnyje visų pirma kalbama apie dabartinėje lietuvių kalboje kaip kvantifikatorius vartojamus daiktavardžius. Glaustai aptarus aptariamų daiktavardžių apibrėžtis lietuvių, vokiečių ir anglų kalbų žodynuose, analizuojami kvantifikatorių panašumai ir (arba) skirtumai vertimuose. Naudojamasi aprašomuoju analitiniu ir interpretacijos metodais. Remiamasi medžiaga iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT) ir vertimų žodyno LINGUEE. Tyrimas rodo, kad pažodinį ir laisvąjį kvantifikatorių vertimą renkamasi beveik vienodai.
5
Ragaišienė, Vilija. "Dviskiemenių daiktavardžių kirčiavimo modeliai pietų aukštaičių patarmėje." Kalbotyra 68, no. 68 (January 4, 2017): 125. http://dx.doi.org/10.15388/klbt.2016.10321.
Full textAbstract:
Straipsnyje nagrinėjami kirčiavimo gretybių turinčių dviskiemenių ā, ē, a ir i̯a1 kamienų daiktavardžių akcentuacijos polinkiai pietų aukštaičių patarmėje. Remiantis1952–2015 m. garsinių ir rašytinių šaltinių medžiaga aptariamas šių žodžių ir jų formų kirčiavimo variantų paplitimas toje pačioje šnektoje, paskirose šnektose ir (ar) jų grupėse, aprašomi įvairiai kirčiuojamų dviskiemenių daiktavardžių produktyviųjų ā, ē, a ir i̯a1 kamienų akcentiniai modeliai, nustatomas jų paplitimo pobūdis patarmės plote. Tyrimui atlikti pasirinkti kiekybinis, geolingvistinis ir lyginamasis metodai.Nevienodas kirčiavimo variantų paplitimas patarmės plote (toje pačioje šnektoje, paskirose šnektose ar jų grupėse) leidžia manyti buvus skirtingų produktyviųjų kamienų kirčiavimo tendencijų pietų aukštaičių patarmėje. Atlikus tyrimą nustatyti trys svarbūs dalykai. Pirma, kad toje pačioje šnektoje įvairiai kirčiuojamų ā, ē, a ir i̯a1 kamienų žodžių ir jų formų didžiausio kirčiavimo variantų paplitimo plotas yra tas pats – palyginti nedidelis pietvakarinių pietų aukštaičių šnektų arealas. Antra, kad moteriškojo ir vyriškojo linksniavimo kamienams būdingas skirtingas variantų vartojimo dažnumas ir intensyvumas toje pačioje šnektoje visame pietų aukštaičių patarmės plote – ā ir ē kamienų gretybės užrašomos gerokai rečiau nei a ir i̯a1 kamienų variantai. Trečia, kad aptariamų kamienų daiktavardžių kirčiavimo gretybių toje pačioje šnektoje ir to paties informanto kalboje einant nuo pietvakarių šiaurės kryptimi mažėja netolygiai – moteriškojo linksniavimo žodžių akcentinės gretybės vartojamos mažesniame plote nei vyriškojo linksniavimo daiktavardžių.Moteriškojo ir vyriškojo linksniavimo daiktavardžių arealinių paplitimo skirtumų esama ir tada, kai paskirose šnektose vartojamas vienas iš daiktavardžio akcentinių variantų. Produktyviųjų ā ir ē kamienų pietų aukštaičių patarmės vakarinėje ir pietinėje ploto dalyje labiau paplitusios oksitoninio kirčiavimo gretybės, rytinėje ir šiaurinėje dažnesni yra baritoninio kirčiavimo atvejai. Dviskiemenių a ir i̯a1 kamienų daiktavardžių tiriamoje patarmėje, ypač vakarinėje ir pietinėje dalyje, linkstama apibendrinti oksitoninio kirčiavimo modelį.
6
Kvašīte, Regīna. "Latviešu un lietuviešu gramatikas termini: vārds, vārdšķira un to nosaukumi." Valoda: nozīme un forma / Language: Meaning and Form 11 (2020): 93–117. http://dx.doi.org/10.22364/vnf.11.06.
Full textAbstract:
Latviešu un lietuviešu valodā ir izveidojušās atšķirīgas terminu sistēmas vienam no valodniecības pamatjēdzieniem – vārds. Gramatikas kā vienas no valodniecības apakšnozarēm terminoloģijā šis jēdziens atspoguļojas vārdšķiru nosaukumos. Pētījuma mērķis – noskaidrot gramatikas terminu specifiku latviešu un lietuviešu valodā, kā arī terminrades tendences abās baltu valodās. Pievērsta uzmanība virsjēdzienam vārdšķira un to klasifikācijas sistēmai. Par pētījuma objektu izvēlēti vārdšķiru nosaukumi, kuru pamatā latviešu valodā ir sakne vārd-, bet lietuviešu valodā – gan vard-, gan žod-. Vārdšķiru nosaukumu sistēmu mūsdienu latviešu valodā veido gan pašcilmes, gan citcilmes termini, turklāt latviskajos terminos pārsvarā ir atspoguļots jēdziens vārds (atšķirības ir pēc struktūras – vārdkoptermins vai saliktenis), savukārt lietuviešu valodā vārdšķiru nosaukumi ir galvenokārt pašcilmes termini un tikai daļa no tiem darināta, ņemot par pamatu minēto jēdzienu – izmanto gan sakni vard- (daiktavardis, būdvardis, įvardis), gan sakni žod- (veiksmažodis). Ar vārdšķiru nosaukumiem saistīts ir jautājums par terminiem, kurus latviešu un lietuviešu valodā lieto, lai nosauktu konversijas procesus un to rezultātus. Sastatījums parādīja, ka latviešu terminoloģijā dominē citcilmes termini ar divējādām – pašcilmes un svešcilmes – izskaņām (-(iz)ācija un -ēšana), bet lietuviešu valodā priekšroka tiek dota pašcilmes atvasinājumiem. Lai nosauktu jēdzienu vārds, latviešu valodā lieto arī latīņu cilmes terminu nomens, kura atbilsme lietuviešu valodā ir pašcilmes atvasinājums – abu analizējamo sakņu saliktenis vardažodis. Ieskats terminu vēsturē liecina, ka latviešu un lietuviešu vārdšķiru nosaukumi radīti laikā, kad nacionālo valodu terminoloģija bija nepieciešama mācību vajadzībām, un to darīja abu valodu valodnieki, mācību līdzekļu un gramatiku autori.
7
ALEKNIENĖ, Tatjana. "FILONAS ALEKSANDRIETIS IR PLOTINAS: „MISTINĖS EKSTAZĖS“ SĄVOKOS KILMĖS KLAUSIMAS." Religija ir kultūra 3 (January 1, 2006): 7–36. http://dx.doi.org/10.15388/relig.2006.0.2806.
Full textAbstract:
Šiuo tyrimu siekėme atgaivinti praeito amžiaus pirmoje pusėje vykusį ginčą apie Plotino Tr. 9 pabaigoje (c. 11, 22–26, kur kalbama apie nenusakomą šventovės lankytojo suartėjimo su Dievybe patirtį) iškylančios ÆkstasiV sąvokos santykį su ankstesne šio žodžio vartosena Filono Aleksandriečio raštuose, visų pirma veikale Kas yra dieviškųjų turtų paveldėtojas (Quis rerum divinarum heres sit) 249 sqq, kur, aiškindamas Pradžios knygos 15, 12 graikiško Septuagintos teksto žodžius, – „Saulei leidžiantis Abraomą apėmė ekstazė“, Filonas išskiria, apibrėžia ir Rašto pavyzdžiais iliustruoja keturias skirtingas daiktavardžio ÆkstasiV ir jam giminingo veiksmažodžio æx%stamai reikšmes. Parodėme, kad Filono aptarimas, viena vertus, seka Platono Faidre 244 a sqq pateikta „šėlo“, man%a, rūšių „klasifikacija“, tuo apibrėždamas savo ryšį su platonizmo tradicija, bet, kita vertus, – aiškinamam Pradžios knygos tekstui ir žydų tikėjimui įkandin – artimiausios bendrystės su Dievu patirtį priskiria „Dievo pagautiems“ ir „ekstazės“ apimtiems pranašams. Tokiu būdu būtent šio Rašto aiškintojo veikale daiktavardis ÆkstasiV ne tik ima reikšti dieviškosios „pagavos“ būseną, bet ir iškyla kaip sąvoka, tinkama nusakyti įprastà mąstymo kalbà neišreiškiamą suartėjimo su Dievu patirtį. Aptartas ÆkstasiV sąvokos prasminės raidos atvejis tėra vienas ryškesnis pavyzdys, rodantis, kad Rašto pasakojimas apie žydų tautos patriarchų bendravimo su Dievu istoriją išradingam Mozės mokiniui suteikia gausios medžiagos egzegetiniam platoninės filosofijos minčių taikymui ir plėtojimui. Kartais Filonas jam patrauklias filosofines mintis su aptariamo teksto vaizdais ir sąvokomis sujungia taip originaliai ir sėkmingai, kad tokios jo egzegetinės sintezės vaisiai, atrodo, tampa neįtikėtinai populiarūs.Pagrindiniai žodžiai: Filonas Aleksandrietis, Plotinas, Platonas, „mistinė ekstazė“, egzegezė, SeptuagintaLA NOTION DE L”EXTASE MYSTIQUE” cheZ PHILON D’ALEXANDRIE ET PLOTINTatjana AleknienėRésuméDans cet article nous revenons à la question vivement discutée pendant la première moitié du siècle passé, qui portait sur l’origine de la notion de « l’extase mystique » et établissait un rapport entre la partie finale du Tr. 9 de Plotin (c. 11, 22–26, à propos de l’ ÆkstasiV éprouvée dans le sanctuaire) et l’oeuvre de Philon d’Alexandrie, notamment le Quis rerum divinarum heres sit 249 sqq. Dans ce dernier ouvrage Philon commente un verset de la Genèse 15, 12, où il s’agit d’une ÆkstasiV qui tomba sur Abraham. A ce propos Philon distingue, explique et illustre par les exemples tirés des Ecritures quatre significations du mot ÆkstasiV. Notre étude a montré que, bien que la classification de Philon suit l’exemple de celle des quatre espèces de la « folie », man%a, proposée dans le Phèdre de Platon (244 a sqq), elle assigne une place la plus élevée à l’état de la possession prophétique. Cela est du à la prestige de la figure des prophètes dans l’Ecriture et dans la religion juive, où leur inspiration extatique est tenue pour l’expérience la plus parfaite du contact avec Dieu. Ainsi le mot grec ÆkstasiV non seulement commence à designer la „possession“ divine, mais peut être considéré, depuis Philon, comme une notion qui convient bien pour évoquer l’état de l’approche divine, qui dépasse toute capacité rationnelle. D’une façon générale, le cas du développement de la signification du mot ÆkstasiV dans le texte de Philon peut servir d’un bon exemple pour montrer, comment le récit de l’histoire des relations des patriarches du peuple juif avec leur Dieu, le récit qui est extrêmement riche en notions spatiales et « cinétiques » (telle est aussi le sens étymologique du mot ÆkstasiV), offre pour un exégète diligent des innombrables occasions pour appliquer et développer les notions platoniciennes.Mot–clef: Philon d’Alexandrie, Plotin, Platon, « extase mystique », exégèse, Septante.
8
Kurkauskienė, Rasa. "Šiaurinių panevėžiškių patarmės daiktavardžio morfologinio proceso natūralumas." Žmogus ir žodis 20, no. 1 (March 25, 2019): 24–40. http://dx.doi.org/10.15823/zz.2018.11.
Full text
9
Mikelionienė, Jurgita, and Dominykas Vasinauskas. "Tekstynais grindžiamas kuopinių šiuolaikinės lietuvių kalbos daiktavardžių tyrimas." Vārds un tā pētīšanas aspekti: rakstu krājums = The Word: Aspects of Research: conference proceedings, no. 24 (December 2, 2020): 131–39. http://dx.doi.org/10.37384/vtpa.2020.24.131.
Full textAbstract:
In modern Lithuanian, word formation, especially suffixation, is one of the most important methods to include new words in dictionaries. Yet, not every word formation category is as abundant and relevant as the others. One of the most controversial ones is nouns with collective meaning. In Lithuanian, they are characterized by modification formation; also, they compete with the plural form of nouns; therefore, they are sometimes considered redundant and unnecessary. However, it has been noticed that neologisms with this meaning still appear. In order to find out the actual usage of collective nouns, the online Lithuanian corpus “Lithuanian Web 2014 (ltTenTen2014)” has been analysed; 130 nouns with collective meaning have been selected for the study. They are divided into collective names for live objects and non-live objects, and the latter are divided even further. The analysis has shown that although the formation of collective names is not very intensive, it is still active, and this is confirmed by neologisms that have not been found in dictionaries. A rather large part of derivatives are derived from suffixed or compound root words, some are of mixed origins, and in some cases, the root word is not used in the standard language. The semantic study of collective names has revealed that these derivatives are characterised by lexical diversity; the most abundant group is the one designating an uncountable and indivisible entirety of persons. Competition with the plural form of nouns may be based on the fact that collective names are often formed in an informal discourse and with a purpose to create a stylistic tone and convey emotional assessment, which is often critical, ironic, or sarcastic if not altogether negative.
10
Murmulaitytė, Daiva. "Lietuvių kalbos sudurtinių daiktavardžių naujadara ir bendrinės kalbos normos." Baltu filoloģija 28, no. 2 (2019): 107–22. http://dx.doi.org/10.22364/bf.28.2.03.
Full textDissertations / Theses on the topic "Daiktavardis"
1
Chmelevskaja, Jelena. "Gervėčių šnektos daiktavardis." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2008. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080924_184552-48749.
Full textAbstract:
Šiame darbe tiriamas Gervėčių šnektos daiktavardis. Rašant šį darbą rasta labai reta ir niekur tarmėse neužfiksuota vyriškosios giminės kai kurių daiktavardžių vienaskaitos naudininko galūnė –au. Ją turi ne visų kamienų daaiktavardžiai. Sistemiškai šią galūnę turi a, ia, iia kamienų daiktavardžiai: vé jåu, kìšk’åu, laukáu.
V. Mažiulio nuomone, tai yra pati seniausia baltiška šių kamienų daiktavardžių vienaskaitos naudininko galūnė. Galinis au buvo suvienbalsintas ir paverstas –ō: sūnau> sūnō. Šis ō dėsningai virto į –uo: sú nuo.
Galima stebėtis V. Mažiulio įžvalgumu, nes dar tada nebuvo žinomos formos su galūne –au. Izoliuotose šnektose neretai išlieka labai archajiškų formų. Tokia kaip tik ir yra Gervėčių šnekta.
Minėta vienaskaitos naudininko galūnė –uo (vilkuo, låũkuo). Gervėčių šnektoje taip pat turima kaip paralelinė.
Dėmesio verti ir Gervėčių snektos postpozicijos vietininkai. Išlaikytas pats senasis lokotyvas: laukúosu, ruñko.su.
Šalia jo turimi ir visi keturi postpozicijos vietininkai, nors aliatyvo ir adesyvo pasitaiko tik liekanų.
Gervėčių šnektoje yra vartojamas ir pašalio einamasis vietininkas (aliatyvas), tačiau vartojimo atvejai jau reti. Juo pasakoma, kad veikėjas ar veiksmasartėja (juda) prie tos vietos (asmens), kuri išreikšta šio linksnio forma. Šnektoje pašalio vietininkas įdomus dar ir tuo, kad vietoj galūnės priebalsio p turi k: ainù danilìk, zidorìk „Einu pas Danilą, Izidorių “.
Pašalio vietininkas... [toliau žr. visą tekstą]The noun of Gervečiai dialect is analyzed in the project. While writing the project, a very rare and in none dialect recorded ending of the dative case of some singular nouns of the masculine gender, i.e. -au, was found. Not all the nouns possess it. Systemically this ending is present in the nouns of the stems a, ia, iia: vé jåu, kìšk’åu, laukáu. In the opinion of V. Mažiulis, it is the oldest Baltic ending of the dative case of singular nouns of the aforesaid stems. The inflexional diphthong au was made monophthong and turned into -ō: sūnau>sūnō. This ō naturally turned into -uo: sú nuo. We may wonder about V. Mažiulis’ perspicacity as then the forms with the ending -au were not known yet. However, very archaic forms often survive in isolated dialects. Such is the dialect of Gervečiai. The aforementioned ending of the singular dative case -uo (vilkuo, låũkuo) is also possessed by Gervečiai dialect as a parallel one. The postposition locative cases of Gervečiai dialect are also worth attention. The oldest locative has been preserved: laukúosu, ruñko.su. Near it all four postposition locatives are present though only the remains of the aliative and adesive are encountered. The locative case of by-place (aliative) is used in Gervečiai dialect, too, but the cases of use are already rare. It states that the character or action approaches (moves to) the place (person) which is expressed by the form of this case. The locative case of... [to full text]
2
Abušova, Sabina. "Pasvalio ir Krinčino šnektos (Daiktavardis. Tekstai)." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2005. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2005~D_20050614_111815-89699.
Full textAbstract:
La morphologie du parler de Pasvalys n’avait pas encore fait l’objet d’une analyse précise. Dans ce travail nous traitons du substantif de ce parler et de son systeme de déclinaison. A cette fin nous présentons les principales variantes de celui-ci et nous démontrons les différences existant par rapport a la langue commune. Nous abordons également les variations relatives aux déclinaisons des radicaux, ainsi que les causes et les conséquences de celle-ci. Nous avons également tenu compte des autres parlers de la région de Pasvalys. C’est pourquoi nous avons introduit dans ce travail des textes issus du parler de Krinèinas. Ce dernier a conservé toutes ces particularités, tandis que le parler de Pasvalys a subi l’influence de la langue commune. Les conclusions de ce travail sont basées sur les spécificités du dialecte du nord, appelée paneveþiðkiai, définies par plusieurs linguistes. Nous avons également pris appui sur les enregistrement de textes du parler de Krinèinas. Les exemples proviennent dans la mesure de possible des enregistrements.
3
Vaičiukaitė, Aušra. "Švenčionėlių šnektos daiktavardis (kalbos dalių kaityba ir kirčiavimas)." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2005. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2005~D_20050629_125936-79619.
Full textAbstract:
Whereas the noun of Švenčionėliai subdialect was analyzed in my BA paper, this thesis is the continuation of the previous work; therefore, noun is not taken into consideration. In this work more emphasis is given on the inflection and accentuation of other parts of speech in Švenčionėliai subdialect. In addition to this, this subdialect was compared to the standard Lithuanian language as well as much attention was paid on the previous works of the well known linguists (Z. Zinkevičius, A. Pakerys et al). In this study, I used authentic dialectal material which was collected from audio recordings or from notes made wile the communicating with the representatives of this sub dialect. The findings of this research suggest as follows.
· All inflective parts of speech use illiatyvas as frequent as inesyvas.
· Adjectives have dual number which is very rarely used: turε,jæ dù graþù su,nu.
· Plural numbers are not often used, instead, people usually use cardinal numbers. Surprisingly, fractional numbers are not used at all.
· Various particles are very often linked to the personal pronouns àš and tù, for example, αš / a.šei, tù / tùjei .
· What concerns adverbs with the prefix –ai, in Švenčionėliai subdialect most of adverbs are formed from indirect cases.
· A number of particles are used to express specification, contradistinction, interrogation and impeachment.
· Prepositions are used together with 3 cases, that is, genitive (unpe.èÅus pa.dedi # tÀdu ana paru,kstÀ)... [to full text]
4
Ružaitė, Ilona. "K. Sirvydo "Punktų sakymų" II dalies daiktavardis ir būdvardis." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2005. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2005~D_20050622_153800-36999.
Full textAbstract:
Die Morphologie des Substantivs und des Adjektivs des ersten Teiles eines der bedeutendsten ostlitauischen Schriftdenkmäler - der originalen Predigtsammlung von K. Sirvydas ,,Punkten des Redens“ - ist schon beschrieben (Šilaikienė, 2004). Diese Magisterarbeit ist für die Morphologie des Substantivs und des Adjektivs des zweiten Teiles von K. Sirvydas ,,Punkten des Redens“ gewidmet. In dieser Arbeit sind die Substantivs- und Adjektivsstämme des zweiten Teiles, ihre Formen, die in der Literatursprache und den Mundarten gebräuchlich oder nicht gebräuchlich sind, überblickt. Da werden auch Stammparadigmen gegeben, die Sprachfakten des I und II Teiles verglichen, die Ähnlichkeiten und die Unterschiede vorgelegt.
Gesammeltes und beschriebenes Material erlaubt folgende Ausschlüsse zu ziehen:
1. Der II Teil von K. Sirvydas ,,Punkten des Redens", im Jahre 1644 nach dem Tod des Autors (von J. Jaknavičius vorbereitet) herausgegeben, unterscheidet sich vom ersten Teil der Arbeit.
2. Die entstandenen Unterschiede des I und II Teiles (die Fälle des Wandels e auf a am Anfang des Wortes, unkonsequentes uo Schreiben statt o, t, d Wandel in Afrikaten vor i, ie u.a.) hat J. Jaknavičius gemacht, aber ie statt uo, e und o, ou statt au Schreiben in den zirkumflexen Endungen, verschiedene Formen mit nicht östlichen an gehören dem anonymischen Redakteur.
3. Die Morphologie des Substantivs und des Adjektivs des I Teiles von K. Sirvydas ,,Punkten des Redens" unterscheidet sich vom II Teil der Arbeit.
... [to full text]
5
Junelienė, Giedrė. "K. Aleknavičiaus "Pasakos pritikimay weselos ir giesmes" daiktavardis ir būdvardis." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2006. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20060622_155205-85436.
Full textAbstract:
1. In the book by K. Aleknavičius „Pasakos pritikimaj weselos ir giesmes“, issued in Vilnius in 1861, a noun is used much more abundantly (~4119 forms) as is an adjective (~724 forms).
2. The book by K.Aleknavičius „Pasakos pritikimaj weselos ir giesmes“ is written using the Eastern version of the writings language.
3. There are plenty of slavisms in the poetry collection by K.Aleknavičius „Pasakos pritikimaj weselos ir giesmes“, as it is characteristic to the writings of that period.
4. The nouns and adjectives, found in the book, are compared to the dialect of the Eastern Highland Lithuanians, and nouns and adjectives of the modern common language, their paradigms are reconstructed.
5. The biography of K.Aleknavičius is reviewed and the section, named „The characteristics of the orthography“, is presented.
6. This morphological study reveals the situation of non-religious writings of the Eastern Highland Lithuanian dialect, there is also data provided on various old and till now unaltered forms of denominatives (nouns and adjectives) and their usage.
7. K.Aleknavičius’ work „Pasakos pritikimaj weselos ir giesmes“ is written using the dialect of the Eastern Highland Lithuanians, however the text of the book from the viewpoint of orthography, phonetics and morphology is not consistent.
8. There are types of masculine, feminine and composite declension found in the book.
9. There are plenty of personal names and place-names in the poetical texts of the book, for example:... [to full text]
6
Aidietytė, Rasa. "Lauryno Bortkevičiaus knygos "Kiales krizaus..." (1819 m.) morfologija (daiktavardis ir būdvardis)." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2005. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2005~D_20050627_113524-22021.
Full textAbstract:
The morphology (noun and adjective) of the Laurynas Bortkevičius book „Kiales krizaus...“ (1819)
Summary
“Kiales krizaus…”, written by Laurynas Bortkevicius, was published in 1819 in Vilnius. It, as well as many other works of authors from Eastern Lithuania, is a religious book containing fourteen scenes of the stations of the Cross or Calvary. There are prayers, canticles and the descriptions of the stations of the Cross in it. The major part of the book is translated from Latin.
“Kiales krizaus…” is written in the Eastern language script variant. There is huge variety of phonetic, morphological, syntactic peculiarities and archaic forms of the Eastern Aukštaičiai dialect in it. This book enables us to acquire more knowledge of the specific Eastern script of the beginning of 19th century. It also helps to understand the peculiarities of its grammatical structures, the situation of the Eastern dialects and the changes of the nouns and adjectives forms during the process of the language standardization.
After the thorough analysis of nouns and adjectives made on this religious publication, the conclusions can be drawn as follows:
1. The book is written in the eastern Aukštaičiai dialect. However phonetic, morphological and lexical peculiarities as well as peculiarities of spelling are not consecutively used in the authors publication.
2. It is obvious that the majority of nouns and adjectives has sustained many Eastern Aukštaičiai peculiarities, e. g.: apłunkima, darzi... [to full text]
7
Demenienė, Kristina. "Gramatinė ir semantinė šešiažodžių lietuvių kalbos kolokacijų tipologija." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2008. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080804_101936-51028.
Full textAbstract:
Šiame darbe tirtos šešiažodės kolokacijos, kuriose yra bent vienas daiktavardis. Tyrimas atlikas laikantis nuomonės, kad kolokacija – dažnai kartu einančių žodžių junginys, sudarytas bent iš vieno kaitomo žodžio ir turintis bendrą reikšmę. Tirtos kolokacijos automatiškai buvo išrinktos iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno naudojant statistinį Gravity Count metodą.
Šis darbas skirtas tam, kad būtų išsamiau išanalizuotos lietuvių kalbos kolokacijos, taigi darbo tikslas – nustatyti šešiažodžių daiktavardinių kolokacijų gramatinius ir semantinius modelius bei galimas jų sąsajas. Kolokacijos buvo atrinktos iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno statistiniu būdu. Darbo šaltinį sudaro daugiau nei 100 mln. žodžių.
Šešiažodės kolokacijos, lyginant su iš dviejų, trijų, keturių žodžių sudarytomis kolokacijomis, yra gana retos, nes minėtų tipų kolokacijos sudaro 85 proc. visų daiktavardinių kolokacijų. Nustatyta, kad kuo ilgesnė frazė, tuo ji rečiau vartojama tekstyne.
Šiame darbe kolokacijos analizuotos gramatiniu ir semantiniu aspektais. Analizuojant gramatiškai, kolokacijos suskirstytos į šešis tipus, pagal tai, kiek jose vartojama daiktavardžių. Tuos tipus sudaro kolokacijos, kuriose pavartotas vienas, du, trys, keturi, penki arba šeši daiktavardžiai. Kiekvienas šis tipas buvo tirtas išsamiau.
Kolokacijos buvo anotuotos su automatinės morfologinės analizės programa. Tokiu būdu buvo nustatyti visi galimi gramatiniai kolokacijų modeliai. Jų rasta 824. Daugiausiai gramatinių modelių... [toliau žr. visą tekstą]The main purpose of this research was to set grammatical and semantic typology of six-word – length Lithuanian collocations. Collocations were extracted automatically from the „Corpus of Contemporary Lithuanian Language“ using statistical Gravity Counts method. The Source of this study concist of 100 million words. Six–words–length collocations are very rare, two, three, four–length-words collocations make 85% of all noun collocations. It was notified that as the phrase is longer, as more seldom it is used in Corpora. In this study collocations were researched grammatically and semantically. Grammatically researhed collocations were devided into six types, accourding to the number of nouns used in it. Those types are made of collocations which have one, two, three, four, five, six nouns. All those types were researched more deeply. Collocations were annotated using automatical marphology analysis program. In this way all possible grammatical collocation models concist of three nouns collocations – 255 models (31.33 %). Different collocations number is not equal to different grammatical models. 1560 different collocations were found. The most of different collocations have four nouns – 459 which makes 1/3 of all collocations. Despite the variaty of grammatical models, the models which are made of single collocations are the most frequent. The more noun collocation type has, the less single grammatical models can be made, for example, single one noun collocations make... [to full text]
8
Jaskūnaitė, Neringa. "Priesagų morfonologinė struktūra." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2005. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2005~D_20050620_152049-51334.
Full textAbstract:
The objective of the thesis is to synchronically analyze the morphological structure of noun suffixes: analyze phonemes distribution and demonstrate their joining possibilities and limits in noun suffixes.
The structure of morphemes is the least analyzed part of morphology. Linguists have mostly analyzed morphologic alteration of phonemes (vowel alteration, metathesis, consonant alteration). More comprehensive analyses of the phonetic structure of the root of the word of modern Lithuanian have not been performed till today. Affixes have not been analyzed at all.
This is the first attempt aiming to show the structural peculiarities of Lithuanian noun suffixes. The thesis sets the following tasks:
a) To identify and define the noun suffixes phonemic component parts and their relations.
b) To identify structural models and productivity of noun suffixes.
c) To calculate statistic characteristics of phonemes used in noun suffixes.
The noun suffix nr. 571 has been selected to serve as an empiric material from “Lithuanian Grammar” volume 1 (LKG, 1965, p.251-423) by Vincas Urbutis chapters on composition of the noun. The thesis follows the defined limits of suffixes in V. Urbutis grammar. International words have been completely disregarded.
While analyzing the structure of noun suffix, the analyzed suffixes are divided into 3 groups for convenience and clarity: monosyllabic, polysyllabic and non-syllabic suffixes. Each group is analyzed separately. The following components are... [to full text]
9
Šatienė, Salomėja. "Veiksmažodinių abstrakčių daiktavardžių semantinės ir sintaksinės funkcijos." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2005. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2005~D_20050525_150953-86177.
Full textAbstract:
The present paper is an attempt to examine the functional potential of deverbal abstract nouns in the clause. The verbal to nominal transfer has long been recognized as an important phenomenon in English. However, the peculiarities of usage of deverbal abstract nouns as well as their potential for expressing a range of semantic and syntactic functions have been little analysed in linguistic literature. The paper examines the concept of deverbal abstract nouns as non-congruent representation of processes, provides an overview of semantic and syntactic functions in the clause, and presents a detailed inventory of the range of semantic functions expressed by deverbal abstract nouns and their syntactic realization in the clause based on the linguistic evidence drawn from the corpus under investigation. The research was based on the semantic approach for interpreting the clause as representation of a process suggested by systemic functional linguistics.
The examination of the scientific discourse text determined that deverbal abstract nouns were used in clauses of all types of processes, the most frequent being material and relational types; the semantic potential of deverbal abstract nouns was not limited to specific semantic functions as they were used to perform a full range of semantic functions in the clause; the most frequent semantic roles expressed by deverbal abstract nouns were those of the Circumstance, the Carrier and the Affected; the syntactic potential of deverbal... [to full text]
10
Remeikaitė, Inga. "Dviskiemenių daiktavardžių kirčiavimo kaita "Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ leidimuose." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2005. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2005~D_20050606_131337-16260.
Full textAbstract:
Inga Remeikaite
Zusammenfassung
Bis heute gibt es noch keine Publikationen, in denen ausführlich und systematisch auf den Kodifikationswandel der Betonung von Wörtern in Auflagen der Wörterbücher von gegenwärtiger litauischer Sprache (weiter – W. G. L. S.) untersucht wurde. Der Betonungswandel der zweisilbigen Substantive wurde bisher nicht grundlegend analysiert.. Ziel der vorliegenden Arbeit ist eine Untersuchung über Typen des Betonungswandel der zweisilbigen Substantive. Die Fakten und Grundlagen für diese Arbeit wurden aus allen (fünf) Auflagen gewählt. Etwa 130 zweisilbige Wörter, die für den Wandel der Kodifikation von Betonungs- Normen charakteristisch sind wurden gefunden. In dieser Arbeit finden nicht nur Geschlechter, der gegenwärtigen W. G. L. S. Verwendung, sondern auch Rekomendationen der staatlichen litauischen Sprachkommission werden verglichen. Modelle des Betonungswandel der zweisilbigen Substantive werden analysiert und W. G. L. S. Auflagen mit den häufigsten Betonungs Neuigkeiten der Wörter dieser Gruppe werden ermittelt. In Auswertung der analytischen Betrachtung lassen sich folgende Schlussfolgerungen und Erkenntnisse gewinnen:
1. Wandel der Betonungstypes:
a. Neben der baritonischen Betonung finden sich oksitonische Betonungen.
b. Neben der oksitonischen Betonung finden sich baritonische Betonungen.
2. Wandel der Betonungsstelle innerhalb der Stamm des Wortes:
a. Akut wandelt sich zur Cirkumfleks
b... [to full text]