Dissertations / Theses on the topic 'Daiktavardis'

Šiame darbe tiriamas Gervėčių šnektos daiktavardis. Rašant šį darbą rasta labai reta ir niekur tarmėse neužfiksuota vyriškosios giminės kai kurių daiktavardžių vienaskaitos naudininko galūnė –au. Ją turi ne visų kamienų daaiktavardžiai. Sistemiškai šią galūnę turi a, ia, iia kamienų daiktavardžiai: vé jåu, kìšk’åu, laukáu. V. Mažiulio nuomone, tai yra pati seniausia baltiška šių kamienų daiktavardžių vienaskaitos naudininko galūnė. Galinis au buvo suvienbalsintas ir paverstas –ō: sūnau> sūnō. Šis ō dėsningai virto į –uo: sú nuo. Galima stebėtis V. Mažiulio įžvalgumu, nes dar tada nebuvo žinomos formos su galūne –au. Izoliuotose šnektose neretai išlieka labai archajiškų formų. Tokia kaip tik ir yra Gervėčių šnekta. Minėta vienaskaitos naudininko galūnė –uo (vilkuo, låũkuo). Gervėčių šnektoje taip pat turima kaip paralelinė. Dėmesio verti ir Gervėčių snektos postpozicijos vietininkai. Išlaikytas pats senasis lokotyvas: laukúosu, ruñko.su. Šalia jo turimi ir visi keturi postpozicijos vietininkai, nors aliatyvo ir adesyvo pasitaiko tik liekanų. Gervėčių šnektoje yra vartojamas ir pašalio einamasis vietininkas (aliatyvas), tačiau vartojimo atvejai jau reti. Juo pasakoma, kad veikėjas ar veiksmasartėja (juda) prie tos vietos (asmens), kuri išreikšta šio linksnio forma. Šnektoje pašalio vietininkas įdomus dar ir tuo, kad vietoj galūnės priebalsio p turi k: ainù danilìk, zidorìk „Einu pas Danilą, Izidorių “. Pašalio vietininkas... [toliau žr. visą tekstą]
The noun of Gervečiai dialect is analyzed in the project. While writing the project, a very rare and in none dialect recorded ending of the dative case of some singular nouns of the masculine gender, i.e. -au, was found. Not all the nouns possess it. Systemically this ending is present in the nouns of the stems a, ia, iia: vé jåu, kìšk’åu, laukáu. In the opinion of V. Mažiulis, it is the oldest Baltic ending of the dative case of singular nouns of the aforesaid stems. The inflexional diphthong au was made monophthong and turned into -ō: sūnau>sūnō. This ō naturally turned into -uo: sú nuo. We may wonder about V. Mažiulis’ perspicacity as then the forms with the ending -au were not known yet. However, very archaic forms often survive in isolated dialects. Such is the dialect of Gervečiai. The aforementioned ending of the singular dative case -uo (vilkuo, låũkuo) is also possessed by Gervečiai dialect as a parallel one. The postposition locative cases of Gervečiai dialect are also worth attention. The oldest locative has been preserved: laukúosu, ruñko.su. Near it all four postposition locatives are present though only the remains of the aliative and adesive are encountered. The locative case of by-place (aliative) is used in Gervečiai dialect, too, but the cases of use are already rare. It states that the character or action approaches (moves to) the place (person) which is expressed by the form of this case. The locative case of... [to full text]

La morphologie du parler de Pasvalys n’avait pas encore fait l’objet d’une analyse précise. Dans ce travail nous traitons du substantif de ce parler et de son systeme de déclinaison. A cette fin nous présentons les principales variantes de celui-ci et nous démontrons les différences existant par rapport a la langue commune. Nous abordons également les variations relatives aux déclinaisons des radicaux, ainsi que les causes et les conséquences de celle-ci. Nous avons également tenu compte des autres parlers de la région de Pasvalys. C’est pourquoi nous avons introduit dans ce travail des textes issus du parler de Krinèinas. Ce dernier a conservé toutes ces particularités, tandis que le parler de Pasvalys a subi l’influence de la langue commune. Les conclusions de ce travail sont basées sur les spécificités du dialecte du nord, appelée paneveþiðkiai, définies par plusieurs linguistes. Nous avons également pris appui sur les enregistrement de textes du parler de Krinèinas. Les exemples proviennent dans la mesure de possible des enregistrements.

Whereas the noun of Švenčionėliai subdialect was analyzed in my BA paper, this thesis is the continuation of the previous work; therefore, noun is not taken into consideration. In this work more emphasis is given on the inflection and accentuation of other parts of speech in Švenčionėliai subdialect. In addition to this, this subdialect was compared to the standard Lithuanian language as well as much attention was paid on the previous works of the well known linguists (Z. Zinkevičius, A. Pakerys et al). In this study, I used authentic dialectal material which was collected from audio recordings or from notes made wile the communicating with the representatives of this sub dialect. The findings of this research suggest as follows. · All inflective parts of speech use illiatyvas as frequent as inesyvas. · Adjectives have dual number which is very rarely used: turε,jæ dù graþù su,nu. · Plural numbers are not often used, instead, people usually use cardinal numbers. Surprisingly, fractional numbers are not used at all. · Various particles are very often linked to the personal pronouns àš and tù, for example, αš / a.šei, tù / tùjei . · What concerns adverbs with the prefix –ai, in Švenčionėliai subdialect most of adverbs are formed from indirect cases. · A number of particles are used to express specification, contradistinction, interrogation and impeachment. · Prepositions are used together with 3 cases, that is, genitive (unpe.èÅus pa.dedi # tÀdu ana paru,kstÀ)... [to full text]

Die Morphologie des Substantivs und des Adjektivs des ersten Teiles eines der bedeutendsten ostlitauischen Schriftdenkmäler - der originalen Predigtsammlung von K. Sirvydas ,,Punkten des Redens“ - ist schon beschrieben (Šilaikienė, 2004). Diese Magisterarbeit ist für die Morphologie des Substantivs und des Adjektivs des zweiten Teiles von K. Sirvydas ,,Punkten des Redens“ gewidmet. In dieser Arbeit sind die Substantivs- und Adjektivsstämme des zweiten Teiles, ihre Formen, die in der Literatursprache und den Mundarten gebräuchlich oder nicht gebräuchlich sind, überblickt. Da werden auch Stammparadigmen gegeben, die Sprachfakten des I und II Teiles verglichen, die Ähnlichkeiten und die Unterschiede vorgelegt. Gesammeltes und beschriebenes Material erlaubt folgende Ausschlüsse zu ziehen: 1. Der II Teil von K. Sirvydas ,,Punkten des Redens", im Jahre 1644 nach dem Tod des Autors (von J. Jaknavičius vorbereitet) herausgegeben, unterscheidet sich vom ersten Teil der Arbeit. 2. Die entstandenen Unterschiede des I und II Teiles (die Fälle des Wandels e auf a am Anfang des Wortes, unkonsequentes uo Schreiben statt o, t, d Wandel in Afrikaten vor i, ie u.a.) hat J. Jaknavičius gemacht, aber ie statt uo, e und o, ou statt au Schreiben in den zirkumflexen Endungen, verschiedene Formen mit nicht östlichen an gehören dem anonymischen Redakteur. 3. Die Morphologie des Substantivs und des Adjektivs des I Teiles von K. Sirvydas ,,Punkten des Redens" unterscheidet sich vom II Teil der Arbeit. ... [to full text]

1. In the book by K. Aleknavičius „Pasakos pritikimaj weselos ir giesmes“, issued in Vilnius in 1861, a noun is used much more abundantly (~4119 forms) as is an adjective (~724 forms). 2. The book by K.Aleknavičius „Pasakos pritikimaj weselos ir giesmes“ is written using the Eastern version of the writings language. 3. There are plenty of slavisms in the poetry collection by K.Aleknavičius „Pasakos pritikimaj weselos ir giesmes“, as it is characteristic to the writings of that period. 4. The nouns and adjectives, found in the book, are compared to the dialect of the Eastern Highland Lithuanians, and nouns and adjectives of the modern common language, their paradigms are reconstructed. 5. The biography of K.Aleknavičius is reviewed and the section, named „The characteristics of the orthography“, is presented. 6. This morphological study reveals the situation of non-religious writings of the Eastern Highland Lithuanian dialect, there is also data provided on various old and till now unaltered forms of denominatives (nouns and adjectives) and their usage. 7. K.Aleknavičius’ work „Pasakos pritikimaj weselos ir giesmes“ is written using the dialect of the Eastern Highland Lithuanians, however the text of the book from the viewpoint of orthography, phonetics and morphology is not consistent. 8. There are types of masculine, feminine and composite declension found in the book. 9. There are plenty of personal names and place-names in the poetical texts of the book, for example:... [to full text]

The morphology (noun and adjective) of the Laurynas Bortkevičius book „Kiales krizaus...“ (1819) Summary “Kiales krizaus…”, written by Laurynas Bortkevicius, was published in 1819 in Vilnius. It, as well as many other works of authors from Eastern Lithuania, is a religious book containing fourteen scenes of the stations of the Cross or Calvary. There are prayers, canticles and the descriptions of the stations of the Cross in it. The major part of the book is translated from Latin. “Kiales krizaus…” is written in the Eastern language script variant. There is huge variety of phonetic, morphological, syntactic peculiarities and archaic forms of the Eastern Aukštaičiai dialect in it. This book enables us to acquire more knowledge of the specific Eastern script of the beginning of 19th century. It also helps to understand the peculiarities of its grammatical structures, the situation of the Eastern dialects and the changes of the nouns and adjectives forms during the process of the language standardization. After the thorough analysis of nouns and adjectives made on this religious publication, the conclusions can be drawn as follows: 1. The book is written in the eastern Aukštaičiai dialect. However phonetic, morphological and lexical peculiarities as well as peculiarities of spelling are not consecutively used in the authors publication. 2. It is obvious that the majority of nouns and adjectives has sustained many Eastern Aukštaičiai peculiarities, e. g.: apłunkima, darzi... [to full text]

Šiame darbe tirtos šešiažodės kolokacijos, kuriose yra bent vienas daiktavardis. Tyrimas atlikas laikantis nuomonės, kad kolokacija – dažnai kartu einančių žodžių junginys, sudarytas bent iš vieno kaitomo žodžio ir turintis bendrą reikšmę. Tirtos kolokacijos automatiškai buvo išrinktos iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno naudojant statistinį Gravity Count metodą. Šis darbas skirtas tam, kad būtų išsamiau išanalizuotos lietuvių kalbos kolokacijos, taigi darbo tikslas – nustatyti šešiažodžių daiktavardinių kolokacijų gramatinius ir semantinius modelius bei galimas jų sąsajas. Kolokacijos buvo atrinktos iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno statistiniu būdu. Darbo šaltinį sudaro daugiau nei 100 mln. žodžių. Šešiažodės kolokacijos, lyginant su iš dviejų, trijų, keturių žodžių sudarytomis kolokacijomis, yra gana retos, nes minėtų tipų kolokacijos sudaro 85 proc. visų daiktavardinių kolokacijų. Nustatyta, kad kuo ilgesnė frazė, tuo ji rečiau vartojama tekstyne. Šiame darbe kolokacijos analizuotos gramatiniu ir semantiniu aspektais. Analizuojant gramatiškai, kolokacijos suskirstytos į šešis tipus, pagal tai, kiek jose vartojama daiktavardžių. Tuos tipus sudaro kolokacijos, kuriose pavartotas vienas, du, trys, keturi, penki arba šeši daiktavardžiai. Kiekvienas šis tipas buvo tirtas išsamiau. Kolokacijos buvo anotuotos su automatinės morfologinės analizės programa. Tokiu būdu buvo nustatyti visi galimi gramatiniai kolokacijų modeliai. Jų rasta 824. Daugiausiai gramatinių modelių... [toliau žr. visą tekstą]
The main purpose of this research was to set grammatical and semantic typology of six-word – length Lithuanian collocations. Collocations were extracted automatically from the „Corpus of Contemporary Lithuanian Language“ using statistical Gravity Counts method. The Source of this study concist of 100 million words. Six–words–length collocations are very rare, two, three, four–length-words collocations make 85% of all noun collocations. It was notified that as the phrase is longer, as more seldom it is used in Corpora. In this study collocations were researched grammatically and semantically. Grammatically researhed collocations were devided into six types, accourding to the number of nouns used in it. Those types are made of collocations which have one, two, three, four, five, six nouns. All those types were researched more deeply. Collocations were annotated using automatical marphology analysis program. In this way all possible grammatical collocation models concist of three nouns collocations – 255 models (31.33 %). Different collocations number is not equal to different grammatical models. 1560 different collocations were found. The most of different collocations have four nouns – 459 which makes 1/3 of all collocations. Despite the variaty of grammatical models, the models which are made of single collocations are the most frequent. The more noun collocation type has, the less single grammatical models can be made, for example, single one noun collocations make... [to full text]

The objective of the thesis is to synchronically analyze the morphological structure of noun suffixes: analyze phonemes distribution and demonstrate their joining possibilities and limits in noun suffixes. The structure of morphemes is the least analyzed part of morphology. Linguists have mostly analyzed morphologic alteration of phonemes (vowel alteration, metathesis, consonant alteration). More comprehensive analyses of the phonetic structure of the root of the word of modern Lithuanian have not been performed till today. Affixes have not been analyzed at all. This is the first attempt aiming to show the structural peculiarities of Lithuanian noun suffixes. The thesis sets the following tasks: a) To identify and define the noun suffixes phonemic component parts and their relations. b) To identify structural models and productivity of noun suffixes. c) To calculate statistic characteristics of phonemes used in noun suffixes. The noun suffix nr. 571 has been selected to serve as an empiric material from “Lithuanian Grammar” volume 1 (LKG, 1965, p.251-423) by Vincas Urbutis chapters on composition of the noun. The thesis follows the defined limits of suffixes in V. Urbutis grammar. International words have been completely disregarded. While analyzing the structure of noun suffix, the analyzed suffixes are divided into 3 groups for convenience and clarity: monosyllabic, polysyllabic and non-syllabic suffixes. Each group is analyzed separately. The following components are... [to full text]

The present paper is an attempt to examine the functional potential of deverbal abstract nouns in the clause. The verbal to nominal transfer has long been recognized as an important phenomenon in English. However, the peculiarities of usage of deverbal abstract nouns as well as their potential for expressing a range of semantic and syntactic functions have been little analysed in linguistic literature. The paper examines the concept of deverbal abstract nouns as non-congruent representation of processes, provides an overview of semantic and syntactic functions in the clause, and presents a detailed inventory of the range of semantic functions expressed by deverbal abstract nouns and their syntactic realization in the clause based on the linguistic evidence drawn from the corpus under investigation. The research was based on the semantic approach for interpreting the clause as representation of a process suggested by systemic functional linguistics. The examination of the scientific discourse text determined that deverbal abstract nouns were used in clauses of all types of processes, the most frequent being material and relational types; the semantic potential of deverbal abstract nouns was not limited to specific semantic functions as they were used to perform a full range of semantic functions in the clause; the most frequent semantic roles expressed by deverbal abstract nouns were those of the Circumstance, the Carrier and the Affected; the syntactic potential of deverbal... [to full text]

Inga Remeikaite Zusammenfassung Bis heute gibt es noch keine Publikationen, in denen ausführlich und systematisch auf den Kodifikationswandel der Betonung von Wörtern in Auflagen der Wörterbücher von gegenwärtiger litauischer Sprache (weiter – W. G. L. S.) untersucht wurde. Der Betonungswandel der zweisilbigen Substantive wurde bisher nicht grundlegend analysiert.. Ziel der vorliegenden Arbeit ist eine Untersuchung über Typen des Betonungswandel der zweisilbigen Substantive. Die Fakten und Grundlagen für diese Arbeit wurden aus allen (fünf) Auflagen gewählt. Etwa 130 zweisilbige Wörter, die für den Wandel der Kodifikation von Betonungs- Normen charakteristisch sind wurden gefunden. In dieser Arbeit finden nicht nur Geschlechter, der gegenwärtigen W. G. L. S. Verwendung, sondern auch Rekomendationen der staatlichen litauischen Sprachkommission werden verglichen. Modelle des Betonungswandel der zweisilbigen Substantive werden analysiert und W. G. L. S. Auflagen mit den häufigsten Betonungs Neuigkeiten der Wörter dieser Gruppe werden ermittelt. In Auswertung der analytischen Betrachtung lassen sich folgende Schlussfolgerungen und Erkenntnisse gewinnen: 1. Wandel der Betonungstypes: a. Neben der baritonischen Betonung finden sich oksitonische Betonungen. b. Neben der oksitonischen Betonung finden sich baritonische Betonungen. 2. Wandel der Betonungsstelle innerhalb der Stamm des Wortes: a. Akut wandelt sich zur Cirkumfleks b... [to full text]

Bendrinėje lietuvių kalboje yra labai daug žodžių, kurių kirčiavimas nėra nusistovėjęs. Ypač tokį kirčiavimą rodo vardažodžiai. Tad šiame darbe bus apžvelgti tokie vardažodžiai, tiksliau pirminiai daiktavardžiai, kurių kirčiavimo normas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Tarties ir kirčiavimo pakomisės buvo koreguotos ir teiktos Rekomendacijoje Dėl kai kurių pirminių (paprastųjų) daiktavardžių kirčiavimo. Taip pat ir tokie pirminiai daiktavardžiai, kurių kirčiavimo normos VLKK nebuvo tikslintos, tačiau gyvojoje kalboje labai dažnai pavartojamos ir jokiuose šaltiniuose nefiksuojami variantai. Įtraukiami ir tokie vardažodžiai, kurie norminamuosiuose leidiniuose nurodomi kaip turintys gretimybes. Šių paprastųjų daiktavardžių kirčiavimo normų paplitimas buvo tiriamas trijose skirtingose Lietuvos vietovėse, t. y. Lazdijų bei Molėtų rajone, Prienų mieste. Pirmajame tyrime, remiantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos teikta Rekomendacija buvo apklausta 500 respondentų. Antrajame iš tų pačių vietovių – 495 kalbos vartotojai. Gauti rezultatai turėjo parodyti, ar tikrai realioji vartosena remia VLKK sprendimą, ar šnekamojoje kalboje nebando įsitvirtinti kirčiavimo variantai, kuriuos normintojai laiko klaidomis. Prieš atliekant abu tyrimus buvo peržiūrėta bei išnagrinėta daug norminamosios literatūros. Lyginamojo metodo taikymas turėjo padėti nustatyti, kaip kito ar vis dar tebekinta tiriamų paprastųjų daiktavardžių kirčiavimo normos. Kiekvienam vardažodžiui, kuris buvo tiriamas... [toliau žr. visą tekstą]
There are many words in standard Lithuanian with unfixed stress. This is especially peculiar to nominal words. Thus this work will deal with such nominal words like simple nouns the stress of which has been corrected by the subcommittee dealing with the norms of stress of the State Committee on pronunciation and stress. These norms were presented in the recommendation called ‘Some simple noun stress’. The work will also deal with such simple nouns the stress of which hasn’t been specified by the State Committee on stress, but which are widely used in the existent language. Their variations of stress are not mentioned in any sources. The nouns having contiguity in standardization editions are also included in this work. The spread of standard stress of simple nouns was researched in three different locations: in Lazdynai and Moletai regions and in the town of Prienai. According to the first research based on the recommendations of the Lithuanian State Committee on language 500 respondents were questioned. During the second research 495 native speakers in the same regions were asked. The results were to show whether the real usage corresponds the standards of the State Committee on language. The results also had to show whether erratic stress variants are established in colloquial speech. Before carrying out both researches a lot of stuff on standardization had been studied and analysed. The method comparison had to help to define if the stress standards of the researched... [to full text]

Darbo objektas - dvi pagrindinės veiksmažodinių latvių kalbos daiktavardžių darybos kategorijos - veikėjų pavadinimai (nomina agentis) ir veiksmo pavadinimai (nomina actionis. Disertacijoje siekiama išsamiai išnagrinėti minėtąsias darybos kategorijas - surinktą medžiagą (priesagų, galūnių vedinius) suskirstyti į darybos tipus, nustatyti darybos reikšmes ir darybos tipų produktyvumą, išnagrinėti vedinių semantiką ir struktūrą ir pateikti aiškų sisteminį dabartinės latvių kalbos veikėjų ir veiksmų pavadinimų darybos kategorijų aprašą.
This paper aims to provide a description of two main word-formation categories of Latvian nouns: agent names and action names. It was attempted to divide the collected data (suffix and ending derivatives) into clearly defined word-formation types, to determine the meaning of different word-formation types and productivity of word-formation types, analyse the semantics and structure of derivatives, and to provide a clear systematic description of the formation of the aforementioned Latvian language word-formation categories.

Lietuvių šnekamosios kalbos deminutyvai dažniausiai padaromi iš daiktavardžio, kiek rečiau iš būdvardžio ir labai retai iš skaitvardžio. Daiktavardžių ir būdvardžių deminutyvai dažniausiai padaromi prie daiktavardžio / būdvardžio pridėjus bendras – tiek daiktavardžiams, tiek būdvardžiams būdingas - priesagas. Skaitvardžių deminutyvai yra išvedami iš trijų šaknų (milijon-, tūktant-, šimt-) pamatinių žodžių su trimis dažniausiomis šnekamosios kalbos deminutyvinėmis priesagomis ( -ėlis, -ė; -elis, -ė, -(i)ukas, -ė). Mažybiniai maloniniai žodžiai yra vartojami skirtingomis darybos reikšmėmis. Priklausomai nuo to, ką norima išreikšti, su tuo pačiu ar skirtingu afiksu sudaryti vediniai, šnekamojoje kalboje dažniausiai žymi mažumą ir (arba) teigiamą / neigiamą vertinimą. Deminutyvai yra viena ryškiausių šnekamosios kalbos ekspresyvinimo, priemonių, parodančių kalbėtojo santykį su įvardijamu objektų, atskleidžiančių sinonimiškumą, kalbėtojo charakterio savitumą.
In the Lithuanian colloquial language, diminutives are mostly made from nouns, less frequently from adjectives, and rarely from numeral. Diminutives of nouns and adjectives are offen formed from common suffixes. Diminutives of numerals are made from three roots – šimt-, tūkstant-, milijon- and three mostly used suffixes -elis, -ėlis, -(i)ukas. Diminutives are suffixal derivatives and they are used in different meanings of formation. In accordance with to what you want to express using the same or diferent affix, diminutives of colloquial language usually denotes smallness and (or) positive/negative evaluation. Diminutive is one of the most distinct means of expressiveness, which shows the relation between the speaker and named object, reveals synonymy and individuality of speakers character.

Ce travail contient l’analyse de la traduction des noms (substantifs) de la langue source (français) en langue cible (lituanien), et surtout leur détermination, de leurs transformations possibles dans la traduction, des moyens que le traducteur choisit pour les transmettre en traduction. D’après l’analyse il a été aperçu que les déterminants sont transposés par les pronoms ou ils sont exprimés par certains cas. Parfois les déterminants, surtout des articles définis, acquièrent la forme pronominale. Il y avait des situations où le traducteur a accordé une autre forme : il a traduit en d’autre partie du discours, par exemple, en adverbe, en participe passé ou en préposition. Les noms étaient plus flexibles pour la variation. Le traducteur a pu les traduire en verbe, en participe ou en gérondif, en adjectif, en pronom, en adverbe. Il y avait des situations où les noms ont possédé dans la langue cible la forme dérivée et surtout il acquiert une forme diminutive grâce aux adjectifs qui expriment la petitesse, la jeunesse, la beauté, la douceur : petit, jeune, joli. En ce qui concerne le nom, il peut être transmis non seulement en un mot, mais aussi en groupement des mots. Le nom propre peut parfois remplir la fonction de nom commun pour indiquer le type d’homme qui lui ressemble.
Šiame darbe analizuojami prancūzų kalbos daiktavardžių ir jų determinantų vertimų ypatumai į lietuvių kalbą, galimos transformacijos vertime, kokius būdus pasirenka vertėjas, norėdamas juos perteikti vertime. Atlikus analizę, paaiškėjo, kad daiktavardis verčiamas veiksmažodžiu, dalyviu, pusdalyviu, būdvardžiu arba prieveiksmiu. Buvo pastebėta, kad daiktavardžiai, vartojami kartu su mažybiniais-maloniniais būdvardžiais, lietuviškame vertime įgyja mažybinę formą arba naują reikšmę, kurią nulemia kontekstas. Vertime vienažodį daiktavardį taip pat gali atitikti žodžių grupė. Tikrinis daiktavardis gali virsti bendriniu daiktavardžiu, norint pabrėžti asmens tipą, į kurį veikėjas panašus. Determinantų vertimas yra sudėtingas, nes lietuvių kalbai ši kategorija nėra būdinga, todėl vertėjas priverstas išieškoti priemonių, juos pakeisti arba praleisti (dažniausiai dėl lietuvių kalbos normų). Buvo pastebėta, kad determinantai lietuvių kalboje keičiami į įvardžius, prieveiksmius, dalyvius, prielinksnius arba išreiškiami linksniais. Kai kuriais atvejais žymimasis artikelis prieš būdvardį įgydavo įvardžiuotinę formą.
In this work “Rendering of definite/indefinite noun category of the French language into the Lithuanian language” is analysed the translation of the French nouns and determiners into the Lithuanian, their possible transformations in the translation and which ways the translator chooses to transfer them to the translation. After the analyze it was discovered that the noun can be translate into verb, participle, half-participle, adjective or adverb. It was observed that the noun with the adverbs which express the smallness, the endearment, gets a diminutive form or a new sense. A one-word noun can be translated into word group. The proper noun can be the common noun to accentuate the type of the person. The translation of the determiners into Lithuanian is difficult, because the Lithuanian doesn’t have this category and a translator must find the other ways or leave out. It was observed that the determiners were change by adverb, pronoun, prepositional or case in the Lithuanian. Sometimes the definite article before adjective gets the pronominal form.

Analizuojamas rytų aukštaičių uteniškių, vilniškių ir širvintiškių patarmėse rastų daiktavardžių deminutyvų vartojimas kalbėjimo situacijose, tekste, semantinėse ir sintaksinėse stiliaus figūrose, nagrinėjamos deminutyvų atliekamos funkcijos (tikslinamoji, vertinamoji, teksto siejamoji ir estetinė).
Researching the usage of the diminutives of nouns in the subdialects of eastern Aukštaičiai Uteniškiai, Vilniškiai and Širvintiškiai in speech situations, in the text, in semantic and syntactic figures, analysing the functions of the diminutives (evaluating, specifying, text related and aesthetical functions).