Log in

Relevant bibliographies by topics / Daiktavardis / Journal articles

To see the other types of publications on this topic, follow the link: Daiktavardis.

Journal articles on the topic 'Daiktavardis'

Author: Grafiati

Published: 4 June 2021

Last updated: 1 February 2022

Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles

Select a source type:

Consult the top 44 journal articles for your research on the topic 'Daiktavardis.'

Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.

You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.

Browse journal articles on a wide variety of disciplines and organise your bibliography correctly.

1

Garbačiauskienė, M., and J. Pajarskaitė. "Apie abstrahavimo ir konkretizavimo ryšį, įsisavinant gramatiką." Psichologija 8 (January 8, 2016): 33–39. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1966.8.9295.

Full text

Abstract:

Daugelis autorių, tyrinėjusių gramatikos įsisavininimo psichologinius klausimus (Bogojavlenskis, Žuikovas, Orlova, Trofimovičius ir kt.), teigia, kad leksinė, konkreti žodžio reikšmė apsunkina įsisavinti gramatinę reikšmę. Straipsnyje bandoma parodyti, kad taip būna tik tada, kai pirmoji reikšmė įsisavinama netiksliai, per siaurai. Teisingai įsisavinta dalykinė žodžio reikšmė, pirminiai leksiniai apibendrinimai yra būtinas pagrindas antriniams gramatiniams apibendrinimams. Ši išvada daroma, remianti s daiktavardžio reikšmės įsisavinimo tyrimu. Eksperimento rezultatai parodė, kad galima iš skirti du abstrahavimo, paremto konkretizavimu, etapus, įsisavinant daiktavardžio reikšmę. Pirmajame etape abstrahuojamas konkrečiųjų daiktavardžių požymis, kad jie pažymi daiktus, kuriuos galima pažinti jutimo organais (t. y. daiktas suprantamas kaip tam tikras kūnas). Antrajame etape jau pradedama suprasti, kad daiktu galima laikyti visa, kas sudaro kokių nors savybių arba požymių sistemą, ir todėl į daiktavardžio sąvoką įjungiami ir abstraktieji daiktavardžiai. Kadangi sunkumai, neretai kylantys, įsisavinant abstrakčiuosius daiktavardžius (kai jie painiojami su būdvardžiais ir veiksmažodžiais), yra susiję su šių daiktavardžių reikšmės supratimu, tai gilinimasis į jų prasmę gali geriau padėti, negu mokinių dėmesio sukoncentravimas į formaliuosius požymius (kaip rekomenduoja daryti minėti autoriai).

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

2

Velička, A., and J. Križinauskas. "ŽODŽIŲ DARYBOS MODELIŲ PANAUDOJIMAS, MOKANTIS TERMINOLOGIJOS." Psichologija 13 (January 8, 2016): 121–30. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1973.13.9288.

Full text

Abstract:

Straipsnyje nagrinėjami terminologijos mokymo klausimai nehumanitarinėje aukštojoje mokykloje. Vienas iš svarbiausių klausimų yra leksikinio, gramatinio ir žodžių darybos minimumo atrinkimas. Sunkiausia suprasti tekstą, nežinant terminologijos, nes žodžių daryba sudaro dalines atviras sistemas ir dėl to dažnai pastebimas neatitikimas tarp sistemos ir normos. Specialybės tekste daiktavardis struktūriniu požiūriu yra dažniausiai pasitaikanti kalbos dalis ir dėl to svarbu nustatyti ir atrinkti jų darybinius modelius. Vilniaus Inžineriniame statybos institute atlikti tyrimai parodė, kad žodžių darybos modelių žinojimas įgalina savarankiškai atskleisti didelės terminologijos dalies – sudurtinių daiktavardžių (22,2%), išvestinių žodžių (12 %) ir konversijos (25 %) prasmę. Todėl prideramą dėmesį reikėtų skirti ypač produktyviems žodžių darybos modeliams, kurie padeda plačiai panaudoti analogiją.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

3

Jarmalavičius, Dalius. "Die deutsche Wortbildung im Elbinger Vokabular." Kalbotyra 61, no. 61 (January 1, 2009): 51. http://dx.doi.org/10.15388/klbt.2009.7637.

Full text

Abstract:

Šiame straipsnyje pateikiama rankraštinio vokiečių-prūsų kalbų Elbingo žodynėlio, parašyto viduriniosios vokiečių aukštaičių kalbos tarme, vokiškosios dalies vardažodžių analizė. Į analizę įtraukti tik tie žodžiai, kurių darybos motyvacija yra pakankamai aiški. Atskirai aptariami dūrinių modeliai. Toliau aprašomi konversyvai ir vediniai. Pastarieji grupuojami pagal darybos formantą į priešdėlių ir priesagų (išorinės derivacijos būdas) vedinius bei vedinius su balsių kaita žodžių šaknyse (vidinės derivacijos būdas).Išanalizavus darybiškai Elbingo žodynėlio vokiečių kalbos žodžius galima daryti šias išvadas:1. Didžiausią darinių dalį sudaro dūriniai (161), vedinių kiek mažiau (131). Likę žodžiai (510) yra pirminiai (paprastieji, simplicia), įskaitant ir skolinius bei sintagmas.2. Vyraujantis dūrinių modelis yra daiktavardis + daiktavardis, kitų kalbos dalių, sudarančių pirmąjį dūrinių dėmenį, yra gerokai mažiau.3. Tarp Elbingo žodynėlio vokiečių kalbos vedinių vyrauja priesagų dariniai (81), daugiausiai jų yra su priesagomis -el, -e, -er.4. Vedinių su balsių kaita žodžių šaknyse užfiksuota 10, tuo tarpu konversijos būdu sudarytų žodžių yra 25.5. Priešdėlių vedinių rasta nedaug (15).Kadangi viduriniosios vokiečių aukštaičių kalbos periodu nebuvo vieningos rašybos, o tekstai buvo rašomi skirtingomis tarmėmis, kartais sunku spręsti apie vienokių ar kitokių žodžių darybos priemonių vyravimą bei tam tikrų darybos tipų tendencijas, jų reguliarumą. Su rašybos įvairavimu susiduriama ir analizuojant Elbingo žodynėlio dūrinius, nes vienu atveju jie rašomi vienu žodžiu, kitu – dviem žodžiais.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

4

Vaičiulytė-Semėnienė, Loreta. "DAIKTAVARDŽIAI KVANTIFIKATORIAI LIETUVIŲ KALBOJE IR VERTIMUOSE." Vertimo studijos 10, no. 10 (January 18, 2018): 209. http://dx.doi.org/10.15388/vertstud.2017.10.11309.

Full text

Abstract:

Šiame straipsnyje visų pirma kalbama apie dabartinėje lietuvių kalboje kaip kvantifikatorius vartojamus daiktavardžius. Glaustai aptarus aptariamų daiktavardžių apibrėžtis lietuvių, vokiečių ir anglų kalbų žodynuose, analizuojami kvantifikatorių panašumai ir (arba) skirtumai vertimuose. Naudojamasi aprašomuoju analitiniu ir interpretacijos metodais. Remiamasi medžiaga iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT) ir vertimų žodyno LINGUEE. Tyrimas rodo, kad pažodinį ir laisvąjį kvantifikatorių vertimą renkamasi beveik vienodai.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

5

Ragaišienė, Vilija. "Dviskiemenių daiktavardžių kirčiavimo modeliai pietų aukštaičių patarmėje." Kalbotyra 68, no. 68 (January 4, 2017): 125. http://dx.doi.org/10.15388/klbt.2016.10321.

Full text

Abstract:

Straipsnyje nagrinėjami kirčiavimo gretybių turinčių dviskiemenių ā, ē, a ir i̯a1 kamienų daiktavardžių akcentuacijos polinkiai pietų aukštaičių patarmėje. Remiantis1952–2015 m. garsinių ir rašytinių šaltinių medžiaga aptariamas šių žodžių ir jų formų kirčiavimo variantų paplitimas toje pačioje šnektoje, paskirose šnektose ir (ar) jų grupėse, aprašomi įvairiai kirčiuojamų dviskiemenių daiktavardžių produktyviųjų ā, ē, a ir i̯a1 kamienų akcentiniai modeliai, nustatomas jų paplitimo pobūdis patarmės plote. Tyrimui atlikti pasirinkti kiekybinis, geolingvistinis ir lyginamasis metodai.Nevienodas kirčiavimo variantų paplitimas patarmės plote (toje pačioje šnektoje, paskirose šnektose ar jų grupėse) leidžia manyti buvus skirtingų produktyviųjų kamienų kirčiavimo tendencijų pietų aukštaičių patarmėje. Atlikus tyrimą nustatyti trys svarbūs dalykai. Pirma, kad toje pačioje šnektoje įvairiai kirčiuojamų ā, ē, a ir i̯a1 kamienų žodžių ir jų formų didžiausio kirčiavimo variantų paplitimo plotas yra tas pats – palyginti nedidelis pietvakarinių pietų aukštaičių šnektų arealas. Antra, kad moteriškojo ir vyriškojo linksniavimo kamienams būdingas skirtingas variantų vartojimo dažnumas ir intensyvumas toje pačioje šnektoje visame pietų aukštaičių patarmės plote – ā ir ē kamienų gretybės užrašomos gerokai rečiau nei a ir i̯a1 kamienų variantai. Trečia, kad aptariamų kamienų daiktavardžių kirčiavimo gretybių toje pačioje šnektoje ir to paties informanto kalboje einant nuo pietvakarių šiaurės kryptimi mažėja netolygiai – moteriškojo linksniavimo žodžių akcentinės gretybės vartojamos mažesniame plote nei vyriškojo linksniavimo daiktavardžių.Moteriškojo ir vyriškojo linksniavimo daiktavardžių arealinių paplitimo skirtumų esama ir tada, kai paskirose šnektose vartojamas vienas iš daiktavardžio akcentinių variantų. Produktyviųjų ā ir ē kamienų pietų aukštaičių patarmės vakarinėje ir pietinėje ploto dalyje labiau paplitusios oksitoninio kirčiavimo gretybės, rytinėje ir šiaurinėje dažnesni yra baritoninio kirčiavimo atvejai. Dviskiemenių a ir i̯a1 kamienų daiktavardžių tiriamoje patarmėje, ypač vakarinėje ir pietinėje dalyje, linkstama apibendrinti oksitoninio kirčiavimo modelį.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

6

Kvašīte, Regīna. "Latviešu un lietuviešu gramatikas termini: vārds, vārdšķira un to nosaukumi." Valoda: nozīme un forma / Language: Meaning and Form 11 (2020): 93–117. http://dx.doi.org/10.22364/vnf.11.06.

Full text

Abstract:

Latviešu un lietuviešu valodā ir izveidojušās atšķirīgas terminu sistēmas vienam no valodniecības pamatjēdzieniem – vārds. Gramatikas kā vienas no valodniecības apakšnozarēm terminoloģijā šis jēdziens atspoguļojas vārdšķiru nosaukumos. Pētījuma mērķis – noskaidrot gramatikas terminu specifiku latviešu un lietuviešu valodā, kā arī terminrades tendences abās baltu valodās. Pievērsta uzmanība virsjēdzienam vārdšķira un to klasifikācijas sistēmai. Par pētījuma objektu izvēlēti vārdšķiru nosaukumi, kuru pamatā latviešu valodā ir sakne vārd-, bet lietuviešu valodā – gan vard-, gan žod-. Vārdšķiru nosaukumu sistēmu mūsdienu latviešu valodā veido gan pašcilmes, gan citcilmes termini, turklāt latviskajos terminos pārsvarā ir atspoguļots jēdziens vārds (atšķirības ir pēc struktūras – vārdkoptermins vai saliktenis), savukārt lietuviešu valodā vārdšķiru nosaukumi ir galvenokārt pašcilmes termini un tikai daļa no tiem darināta, ņemot par pamatu minēto jēdzienu – izmanto gan sakni vard- (daiktavardis, būdvardis, įvardis), gan sakni žod- (veiksmažodis). Ar vārdšķiru nosaukumiem saistīts ir jautājums par terminiem, kurus latviešu un lietuviešu valodā lieto, lai nosauktu konversijas procesus un to rezultātus. Sastatījums parādīja, ka latviešu terminoloģijā dominē citcilmes termini ar divējādām – pašcilmes un svešcilmes – izskaņām (-(iz)ācija un -ēšana), bet lietuviešu valodā priekšroka tiek dota pašcilmes atvasinājumiem. Lai nosauktu jēdzienu vārds, latviešu valodā lieto arī latīņu cilmes terminu nomens, kura atbilsme lietuviešu valodā ir pašcilmes atvasinājums – abu analizējamo sakņu saliktenis vardažodis. Ieskats terminu vēsturē liecina, ka latviešu un lietuviešu vārdšķiru nosaukumi radīti laikā, kad nacionālo valodu terminoloģija bija nepieciešama mācību vajadzībām, un to darīja abu valodu valodnieki, mācību līdzekļu un gramatiku autori.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

7

ALEKNIENĖ, Tatjana. "FILONAS ALEKSANDRIETIS IR PLOTINAS: „MISTINĖS EKSTAZĖS“ SĄVOKOS KILMĖS KLAUSIMAS." Religija ir kultūra 3 (January 1, 2006): 7–36. http://dx.doi.org/10.15388/relig.2006.0.2806.

Full text

Abstract:

Šiuo tyrimu siekėme atgaivinti praeito amžiaus pirmoje pusėje vykusį ginčą apie Plotino Tr. 9 pabaigoje (c. 11, 22–26, kur kalbama apie nenusakomą šventovės lankytojo suartėjimo su Dievybe patirtį) iškylančios ÆkstasiV sąvokos santykį su ankstesne šio žodžio vartosena Filono Aleksandriečio raštuose, visų pirma veikale Kas yra dieviškųjų turtų paveldėtojas (Quis rerum divinarum heres sit) 249 sqq, kur, aiškindamas Pradžios knygos 15, 12 graikiško Septuagintos teksto žodžius, – „Saulei leidžiantis Abraomą apėmė ekstazė“, Filonas išskiria, apibrėžia ir Rašto pavyzdžiais iliustruoja keturias skirtingas daiktavardžio ÆkstasiV ir jam giminingo veiksmažodžio æx%stamai reikšmes. Parodėme, kad Filono aptarimas, viena vertus, seka Platono Faidre 244 a sqq pateikta „šėlo“, man%a, rūšių „klasifikacija“, tuo apibrėždamas savo ryšį su platonizmo tradicija, bet, kita vertus, – aiškinamam Pradžios knygos tekstui ir žydų tikėjimui įkandin – artimiausios bendrystės su Dievu patirtį priskiria „Dievo pagautiems“ ir „ekstazės“ apimtiems pranašams. Tokiu būdu būtent šio Rašto aiškintojo veikale daiktavardis ÆkstasiV ne tik ima reikšti dieviškosios „pagavos“ būseną, bet ir iškyla kaip sąvoka, tinkama nusakyti įprastà mąstymo kalbà neišreiškiamą suartėjimo su Dievu patirtį. Aptartas ÆkstasiV sąvokos prasminės raidos atvejis tėra vienas ryškesnis pavyzdys, rodantis, kad Rašto pasakojimas apie žydų tautos patriarchų bendravimo su Dievu istoriją išradingam Mozės mokiniui suteikia gausios medžiagos egzegetiniam platoninės filosofijos minčių taikymui ir plėtojimui. Kartais Filonas jam patrauklias filosofines mintis su aptariamo teksto vaizdais ir sąvokomis sujungia taip originaliai ir sėkmingai, kad tokios jo egzegetinės sintezės vaisiai, atrodo, tampa neįtikėtinai populiarūs.Pagrindiniai žodžiai: Filonas Aleksandrietis, Plotinas, Platonas, „mistinė ekstazė“, egzegezė, SeptuagintaLA NOTION DE L”EXTASE MYSTIQUE” cheZ PHILON D’ALEXANDRIE ET PLOTINTatjana AleknienėRésuméDans cet article nous revenons à la question vivement discutée pendant la première moitié du siècle passé, qui portait sur l’origine de la notion de « l’extase mystique » et établissait un rapport entre la partie finale du Tr. 9 de Plotin (c. 11, 22–26, à propos de l’ ÆkstasiV éprouvée dans le sanctuaire) et l’oeuvre de Philon d’Alexandrie, notamment le Quis rerum divinarum heres sit 249 sqq. Dans ce dernier ouvrage Philon commente un verset de la Genèse 15, 12, où il s’agit d’une ÆkstasiV qui tomba sur Abraham. A ce propos Philon distingue, explique et illustre par les exemples tirés des Ecritures quatre significations du mot ÆkstasiV. Notre étude a montré que, bien que la classification de Philon suit l’exemple de celle des quatre espèces de la « folie », man%a, proposée dans le Phèdre de Platon (244 a sqq), elle assigne une place la plus élevée à l’état de la possession prophétique. Cela est du à la prestige de la figure des prophètes dans l’Ecriture et dans la religion juive, où leur inspiration extatique est tenue pour l’expérience la plus parfaite du contact avec Dieu. Ainsi le mot grec ÆkstasiV non seulement commence à designer la „possession“ divine, mais peut être considéré, depuis Philon, comme une notion qui convient bien pour évoquer l’état de l’approche divine, qui dépasse toute capacité rationnelle. D’une façon générale, le cas du développement de la signification du mot ÆkstasiV dans le texte de Philon peut servir d’un bon exemple pour montrer, comment le récit de l’histoire des relations des patriarches du peuple juif avec leur Dieu, le récit qui est extrêmement riche en notions spatiales et « cinétiques » (telle est aussi le sens étymologique du mot ÆkstasiV), offre pour un exégète diligent des innombrables occasions pour appliquer et développer les notions platoniciennes.Mot–clef: Philon d’Alexandrie, Plotin, Platon, « extase mystique », exégèse, Septante.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

8

Kurkauskienė, Rasa. "Šiaurinių panevėžiškių patarmės daiktavardžio morfologinio proceso natūralumas." Žmogus ir žodis 20, no. 1 (March 25, 2019): 24–40. http://dx.doi.org/10.15823/zz.2018.11.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

9

Mikelionienė, Jurgita, and Dominykas Vasinauskas. "Tekstynais grindžiamas kuopinių šiuolaikinės lietuvių kalbos daiktavardžių tyrimas." Vārds un tā pētīšanas aspekti: rakstu krājums = The Word: Aspects of Research: conference proceedings, no. 24 (December 2, 2020): 131–39. http://dx.doi.org/10.37384/vtpa.2020.24.131.

Full text

Abstract:

In modern Lithuanian, word formation, especially suffixation, is one of the most important methods to include new words in dictionaries. Yet, not every word formation category is as abundant and relevant as the others. One of the most controversial ones is nouns with collective meaning. In Lithuanian, they are characterized by modification formation; also, they compete with the plural form of nouns; therefore, they are sometimes considered redundant and unnecessary. However, it has been noticed that neologisms with this meaning still appear. In order to find out the actual usage of collective nouns, the online Lithuanian corpus “Lithuanian Web 2014 (ltTenTen2014)” has been analysed; 130 nouns with collective meaning have been selected for the study. They are divided into collective names for live objects and non-live objects, and the latter are divided even further. The analysis has shown that although the formation of collective names is not very intensive, it is still active, and this is confirmed by neologisms that have not been found in dictionaries. A rather large part of derivatives are derived from suffixed or compound root words, some are of mixed origins, and in some cases, the root word is not used in the standard language. The semantic study of collective names has revealed that these derivatives are characterised by lexical diversity; the most abundant group is the one designating an uncountable and indivisible entirety of persons. Competition with the plural form of nouns may be based on the fact that collective names are often formed in an informal discourse and with a purpose to create a stylistic tone and convey emotional assessment, which is often critical, ironic, or sarcastic if not altogether negative.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

10

Murmulaitytė, Daiva. "Lietuvių kalbos sudurtinių daiktavardžių naujadara ir bendrinės kalbos normos." Baltu filoloģija 28, no. 2 (2019): 107–22. http://dx.doi.org/10.22364/bf.28.2.03.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

11

Džežulskienė, Judita. "Prepozicinė ir postpozicinė modifikacija: trižodžių angliškų ir lietuviškų terminų gretinamoji analizė." Kalbotyra 62, no. 62 (January 1, 2010): 7. http://dx.doi.org/10.15388/klbt.2010.7641.

Full text

Abstract:

Anglų ir lietuvių telekomunikacijų srities terminijoje vyrauja sudėtiniai terminai, iš kurių struktūrinių konfigūracijų įvairove ir gausa išsiskiria trižodžiai terminai. Pagal pagrindinio dėmens raišką jie yra daiktavardiniai žodžių junginiai, sudaryti iš pagrindinio žodžio, arba vardažodinės grupės branduolio, kuris žymi daiktą, ir priklausomųjų žodžių – modifikatorių, kurie specifikuoja tą daiktą. Remiantis į terminą įeinančių modifikatorių pozicija, pobūdžiu, sudaromųjų elementų ryšiais ir raiška, telekomunikaciniai terminai klasifikuojami į tris grupes, kurių kiekviena turi įvairių konfigūracijų. Abiejų kalbų trikomponentėse struktūrose modifikatoriai dažniausiai išsirikiuoja prieš pagrindinį dėmenį, t. y. prepozicijoje. Tokią modifikacijos realizavimo raišką sąlygoja mokslo kalboje vartojamų terminų loginis apibrėžtumas, informacijos koncentracija ir kalbos išteklių ekonomija. Nors specialiojoje telekomunikacijų srityje vartojamos panašių struktūrų angliškos ir lietuviškos daiktavardinės konfigūracijos, gretinamoji analizė rodo, kad didžioji dauguma trižodžių angliškų telekomunikacijų terminų turi dėmenų kiekiu nesutampančius lietuviškus atitikmenis, pakitusią žodžių tvarką struktūrose ar žodžių klasių neatitikimų.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

12

Dugo, Carmen Caro. "Juano Ramóno Jiménezo “Platero y yo” vertimai į lietuvių kalbą: poetinio teksto prasmės perteikimas." Verbum 2 (February 6, 2011): 7–17. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2011.2.4950.

Full text

Abstract:

Poetinio teksto prasmės perteikimas vertimo kalba yra labai sunkus vertėjų uždavinys. Vertimo tekstų gretinamoji analizė leidžia pastebėti, kokiais būdais ir kokiomis priemonėmis galima perteikti originalo stilių. Šiame straipsnyje lyginami du ispanų poeto Juano Ramóno Jiménezo lyrinės prozos kūrinio „Platero y yo“ vertimai į lietuvių kalbą. Ispanistė ir vertėja Birutė Ciplijauskaitė 1982 m. išvertė apsakymų rinktinę, kurią pavadino „Sidabrinukas ir aš“ (toliau – „pirmasis vertimas“), o visus rinkinio apsakymėlius 1994 m. į lietuvių kalbą išvertė Dalia Lenkauskienė, kuri knygą pavadino „Plateras ir aš“ (toliau – „antrasis vertimas“). Lyginti pasirinkta dvidešimt abiejų vertėjų išverstų kū- rinio apsakymėlių. Aptariami trys vertimo tekstų aspektai: spalvas reiškiančių vardažodžių vertimas, deminutyvinių vedinių vartosena ir gramatinės transpozicijos. Deminutyvų vartosena pirmajame vertimo variante padeda geriau atkurti emocingumo, meilumo atspalvius. Atlikta analizė leidžia daryti išvadą, jog abi vertėjos skirtingai taiko gramatines transpozicijas. Antrajame vertime labiau siekiama natūralumo, atidžiau žiūrima į lietuvių kalbos bruožus, dažniau taikomos gramatinės transpozicijos, ypač daiktavardžių keitimas veiksmažodinėmis formomis. Pirmajame vertime tekstas lieka arčiau originalo, labiau atspindi ispanų autoriaus kalbos vingius ir siekia lietuvių skaitytoją įtraukti į svetimą pasaulį.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

13

Melnikienė, Danguolė. "Lemos pateikimo ir aiškinimo ypatumai dvikalbio žodyno straipsnyje." Kalbotyra 57, no. 57 (January 1, 2007): 177. http://dx.doi.org/10.15388/klbt.2007.7571.

Full text

Abstract:

Nors pastaruoju metu Lietuvoje beveik kasmet pasirodo naujø dvikalbių žodynų, jie praktiškai lieka „nepastebėti“ lingvistų. Regis, mūsuose iki šiol viešpatauja nuostata, jog leksikografija nėra rimta, „prestižinė“ mokslo šaka, verta išsamaus tyrinėjimo. Todėl žodynų, ypač dvikalbių, kūrimo procesas yra paliekamas likimo valiai. Tuo tarpu tiek jų makrostruktūros (žodynų bendrosios struktūros), tiek ir mikrostruktūros (žodyno straipsnio sandaros) įvairiapusė analizė turėtų ne vien teorinę, bet ir praktinę reikšmę: atsižvelgus į dabar egzistuojančių žodynų trūkumus, ateityje būtų galima juos pataisyti ir patobulinti. Šiame darbe norėtume stabtelėti ties vienu itin svarbiu mikrostruktūros aspektu – lemos pateikimo ir jos aiškinimo ypatumais dvikalbio žodyno straipsnyje. Kodėl šis aspektas yra ne mažiau svarbus, negu, tarkim, žodyno sąvado tyrinėjimas? Neretai maždaug tiek pat lemų, arba antraštinių žodžių, turintys žodynai iš esmės skiriasi – ne vien tik straipsniuose pateikiamos informacijos apimtimi, bet ir vartojimo patogumu. Taigi, analizės objektu pasirinkę keturis 2001–2006 metais Lietuvoje išleistus didelės apimties dvikalbius žodynus, kuriuose lietuvių kalba yra pagrindinė 3, pamėginsime panagrinėti, kuo yra panašus ir kuo skirtingas tos pačios lemos aiškinimas. Kaip tipišką pavyzdį, kuriuo pasinaudodami aptarsime pagrindines problemas, išskyrėme daiktavardį koja.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

14

Garbačiauskienė, M. "Apie panašių gramatinių sąvokų skyrimo pakopas." Psichologija 2 (January 6, 2016): 19–33. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1962.2.8848.

Full text

Abstract:

1. Šio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti kaip vystosi panašios morfologinės ir sintaksinės žodžio sąvokų gramatinių žinių sistemų skyrimo procesas. Sudėtinga šių žinių (kurių atskiri požymiai turi ir bendrumų, ir skirtumų) sąveika reikalauja nagrinėti „skirtingumą tapatybės viduje“ (Engelsas) ir tokiu būdu padeda nustatyti skirtingas sudėtingiausios skyrimo formos per skiriamųjų objektų gretinimą išsivystymo pakopas. Gretinimo (kaip skirtingumo pagrindimo) kokybė buvo pagrindinis kriterijus nustatant panašių gramatinių žinių skyrimo pakopas. 2. Tuo tikslu buvo atliktas individualus konstatuojamasis eksperimentas su 19 šeštos klasės ir 23 septintos klasės mokiniais. Buvo tiriamas mokinių gebėjimas skirti (praktiškai ir teoriškai): a) daiktavardį ir veiksnį; b) veiksmažodį ir tarinį; c) būdvardį ir pažyminį; d) kalbos dalį ir sakinio dalį. Iš pradžių mokiniai turėjo pažymėti tekste, pavyzdžiui, veiksmažodžius ir tarinius, paskui juos apibūdinti ir nurodyti jų skirtumus. 3. Buvo nustatytos penkios moksleiviams būdingos kalbos dalių ir sakinio dalių skyrimo pakopos: pirmoji – kai kalbos dalys ir sakinio dalys arba visiškai tapatinamos, arba tik sustatomos (be jokio jų tapatinimo kokia nors prasme); antroji – kai nustatytas bendrumas ir skirtumas dar nėra susiję tarpusavyje kaip giminė su rūšimi (panašumas dar nėra pagrindas skirtumui nustatyti); trečioji – kai išorinio neesminio skirtumo nustatymas yra paremtas bendro požymio konstatavimu; ketvirtoji – skyrimas vyksta pagal pagrindinį, bet nelygiareikšmį kalbos dalims ir sakinio dalims, požymį; penktoji – skyrimas per tapatumą remiantis esminiu požymiu. 4. Tai, kad dauguma VI – VII klasių moksleivių lieka trečioje ir ketvirtoje pakopose, galima paaiškinti tuo, kad gramatikos dėstymo metodikoje nėra išspręstas klausimas dėl kalbos dalių ir sakinio dalių lyginimo, o gimtosios kalbos vadovėlyje nėra šių gramatinių sąvokų lyginimo (o taip pat galimybių jas palyginti).

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

15

Stundžia, Bonifacas. "Endzelyno dėsnio statistinė analizė: daiktavardis ir būdvardis." Baltistica 21, no. 2 (October 13, 2011). http://dx.doi.org/10.15388/baltistica.21.2.76.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

16

Girdenis, Aleksas, and Vladas Žulys. "J. Kazlauskas, Lietuvių kalbos istorinė gramatika (kirčiavimas, daiktavardis, veiksmažodis)." Baltistica 8, no. 2 (May 21, 2011). http://dx.doi.org/10.15388/baltistica.8.2.1794.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

17

Mickienė, Ilona, and Sandra Gailiūnaitė. "Radviliškio rajono agronimai: Baisogalos, Radviliškio ir Šeduvos valsčių agronimų darybos linkmės." Lituanistica 62, no. 2 (September 28, 2016). http://dx.doi.org/10.6001/lituanistica.v62i2.3343.

Full text

Abstract:

Straipsnyje analizuojama Radviliškio rajono Baisogalos, Radviliškio ir Šeduvos valsčių agronimų daryba, kuri papildoma semantine analize. Agronimai rinkti praėjusio šimtmečio pirmojoje pusėje ir dabar saugomi Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriuje. Tiriamąją medžiagą sudaro 1185 (936 neskaitant pasikartojančių) agronimai, išrašyti iš Žemės vardų anketų. Agronimų darybos analizė pateikiama remiantis A. Vanago toponimų struktūrine-gramatine schema: išskirti pirminiai ir antriniai agronimai toliau skirstomi į smulkesnes darybines grupes. Atlikta agronimų darybinė analizė rodo, kad daugiau užrašyta antrinių agronimų, turinčių derivacinių požymių (57,7 %). Apie pusę (54,6 %) antrinių agronimų grupės sudaro vediniai. Smulkesnė vardų klasifikacija atskleidė, kad daugumą jų sudaro priesagų vediniai (78,6 %), kurių darybai pavartotos 29 priesagos. Mažesnes vedinių grupes sudaro galūnių (9,5 %) ir priešdėlių (11,9 %) vediniai. Galūnių vedinių darybai pavartotos 7 galūnės. Priešdėlių vedinių darybai pavartoti tik 3 priešdėliai: pa-, pri-, už-. Mažesnė antrinių agronimų grupė yra dūriniai (29,1 %). Mažiausiai rasta sudėtinių vardų (16,3 %). Šioje grupėje populiariausi kilmininkiniai agronimai (85,2 %), kurių pirmasis komponentas – bendrinis daiktavardis (58,7 %). Pirminių agronimų rasta 364 (38,9 %). Analizė rodo, kad absoliučią jų daugumą sudaro daiktavardiniai agronimai (95,9 %). Ateityje numatoma visų Radviliškio rajono agronimų darybos analizė papildys šiame straipsnyje pateiktus duomenis, suteiks galimybę juos lyginti su kitų rajonų agronimais, atskleisti būdingus agronimų darybos bruožus.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

18

Valeckienė, Adelė. "Anaforiniai įvardžiai - daiktavardžių variantai." Baltistica 7, no. 2 (May 21, 2011). http://dx.doi.org/10.15388/baltistica.7.2.999.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

19

Grinaveckis, Vladas. "Daiktavardžių priesaga -ūlis." Baltistica, no. 3.1 (December 8, 2011). http://dx.doi.org/10.15388/baltistica.0.3.1.882.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

20

Kaikarytė, Aušra. "Joniškio šnektos priebalsinio kamieno daiktavardžių linksniavimas." Baltistica 40, no. 1 (December 15, 2011). http://dx.doi.org/10.15388/baltistica.40.1.1056.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

21

Lašinytė, Benita. "Prūsų kalbos sudurtinių daiktavardžių kilmės klausimu." Baltistica 42, no. 2 (December 15, 2011). http://dx.doi.org/10.15388/baltistica.42.2.1170.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

22

KAVALIAUSKAS, Vidas, and Gintarė PALIUKĖNAITĖ. "Dėl VLKK koreguotų paprastųjų daiktavardžių kirčiavimo normų." Lituanistica 57, no. 4 (October 1, 2011). http://dx.doi.org/10.6001/lituanistica.v57i4.2173.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

23

Paulauskienė, Aldona. "S. Ambrazas, Daiktavardžių darybos raida." Baltistica 31, no. 2 (November 2, 2011). http://dx.doi.org/10.15388/baltistica.31.2.380.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

24

Markevičius, Aurimas. "Šiaurinių širvintiškių daiktavardžio kamienai ir jų hierarchija." Baltistica 41, no. 3 (December 15, 2011). http://dx.doi.org/10.15388/baltistica.41.3.1153.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

25

Rosinas, Albertas. "Lietuvių kalbos daiktavardžių ir įvardžių dviskaitos raida." Baltistica, no. 4 (December 6, 2011). http://dx.doi.org/10.15388/baltistica.0.4.825.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

26

Mikulėnienė, Danguolė. "Priesagos -alas daiktavardžių kirčiavimo ypatybės." Baltistica 27, no. 2 (October 20, 2011). http://dx.doi.org/10.15388/baltistica.27.2.214.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

27

KARACIEJŪTĖ, Vitalija. "Varėnos šnektos daiktavardžių fleksinės klasės ir jų hierarchija." Lituanistica 57, no. 3 (July 1, 2011). http://dx.doi.org/10.6001/lituanistica.v57i3.2162.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

28

Karaciejūtė, Vitalija. "Varėnos šnektos daiktavardžio morfologinio proceso (fleksinių formų) natūralumas." Lituanistica 60, no. 4 (March 16, 2015). http://dx.doi.org/10.6001/lituanistica.v60i4.3033.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

29

Vanags, Pēteris. "S. Ambrazas, Daiktavardžių darybos raida, II." Baltistica 37, no. 1 (November 24, 2011). http://dx.doi.org/10.15388/baltistica.37.1.636.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

30

Rosinas, Albertas. "Daiktavardžio grupės substituto paradigmų susiformavimas rytų baltų kalbose." Baltistica 16, no. 1 (October 11, 2011). http://dx.doi.org/10.15388/baltistica.16.1.1443.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

31

Ambrazas, Saulius. "Dėl veiksmažodinių daiktavardžių su priesaga -(s)tė kilmės." Baltistica 22, no. 2 (October 13, 2011). http://dx.doi.org/10.15388/baltistica.22.2.101.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

32

Rosinas, Albertas. "Kelios pastabos Viduklės šnektos daiktavardžių linksniavimo raidos klausimu." Baltistica 29, no. 1 (October 24, 2011). http://dx.doi.org/10.15388/baltistica.29.1.325.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

33

Ambrazas, Saulius. "Kelios pastabos apie prūsų kalbos daiktavardžių ī kamieno raidą." Baltistica 30, no. 1 (October 21, 2011). http://dx.doi.org/10.15388/baltistica.30.1.307.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

34

Jarmalavičius, Dalius. "Vokiečių kalbos daiktavardžių dūriniai ir jų atitikmenys XVI a. prūsų katekizmuose." Baltistica 54, no. 1 (January 28, 2020). http://dx.doi.org/10.15388/baltistica.54.1.2392.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

35

Liukkonen, Kari. "Dėl daiktavardžio bevardės giminės išnykimo priežasčių lietuvių ir latvių kalbose (tezės)." Baltistica, no. 6 (December 2, 2011). http://dx.doi.org/10.15388/baltistica.0.6.768.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

36

Stundžia, Bonifacas. "Dėl baltų ŏ-/ā-kamienių daiktavardžių gretybių." Baltistica 14, no. 2 (July 18, 2011). http://dx.doi.org/10.15388/baltistica.14.2.1934.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

37

Bammesberger, Alfred. "Dėl lietuvių daiktavardžio žmogùs : žmónės kilmės ." Baltistica 34, no. 1 (November 9, 2011). http://dx.doi.org/10.15388/baltistica.34.1.476.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

38

Rinkauskienė, Regina. "Moteriškojo linksniavimo daiktavardžių kamienų mišimas uteniškių tarmėje." Baltistica 39, no. 1 (November 24, 2011). http://dx.doi.org/10.15388/baltistica.39.1.659.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

39

Pakerys, Jurgis. "Dabartinės lietuvių kalbos daiktavardinių veiksmažodžių priesagų ir jų pamatinių daiktavardžių kaitybos klasių santykis." Baltistica 46, no. 2 (2011). http://dx.doi.org/10.15388/baltistica.46.2.1414.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

40

Markevičius, Aurimas. "Šiaurinių širvintiškių i, ē ir i̯ā kamienų daiktavardžių raida." Baltistica 43, no. 1 (December 15, 2011). http://dx.doi.org/10.15388/baltistica.43.1.1209.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

41

Stundžia, Bonifacas. "Daiktavardžio kamienų bei giminių variantai baltų kalbose (Ide. ir bendroji baltų bei slavų kalbų leksika)." Baltistica 27, no. 2 (October 20, 2011). http://dx.doi.org/10.15388/baltistica.27.2.205.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

42

Tuomienė, Nijolė. "Ramaškonių šnektos ŏ ir (i)i̯ŏ kamienų daiktavardžių kirčiavimo ypatybės." Baltistica 36, no. 1 (November 16, 2011). http://dx.doi.org/10.15388/baltistica.36.1.597.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

43

Girdenis, Aleksas, and Albertas Rosinas. "Lietuvių kalbos daiktavardžio linksniavimo tipų hierarchija ir pagrindinės jos kitimo tendencijos (bendrinės kalbos ir žemaičių tarmės duomenimis)." Baltistica 13, no. 2 (May 25, 2011). http://dx.doi.org/10.15388/baltistica.13.2.1133.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

44

Lazauskaitė-Ragaišienė, Vilija. "Dviskiemenių u kamieno daiktavardžių kirčiavimo raida pietų ir rytų aukštaičių vilniškių paribio šnektose." Baltistica 35, no. 2 (November 18, 2011). http://dx.doi.org/10.15388/baltistica.35.2.566.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

We offer discounts on all premium plans for authors whose works are included in thematic literature selections. Contact us to get a unique promo code!