Academic literature on the topic 'Darbo sutarties sąlygos'

Straipsnyje nagrinėjamas Ignalinos atominės elektri­nės (toliau – ir IAE) uždarymo klausimas, pateikia­mas pagal Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą sutartį prisiimto įsipareigojimo uždaryti IAE teisinis įvertinimas. Pirmiausiai aptariami Lietuvos Respublikos stoji­mo į Europos Sąjungą teisiniai pagrindai. Pateikiama Stojimo sutarties ir jos sudedamųjų dalių – pačios sutarties (toliau – ir Sutartis), Stojimo akto (toliau – ir SA) ir Baigiamojo akto (toliau – ir BA) teisinio statuso ir šių dokumentų sandaros apžvalga. Pažy­mima, jog Stojimo sutartis laikytina tarptautiniu ES valstybių narių ir stojančiųjų valstybių susitarimu, t. y. pirmine EB teise su visais iš to išplaukiančiais padariniais, o ne „institucijų teisės aktu“ pagal EB sutarties 230 straipsnį. Analizuojamos iš SA 4 protokolo dėl IAE užda­rymo kaip pirminės EB teisės kylantys teisiniai pa­dariniai Lietuvos Respublikai. Daroma išvada, kad Lietuvos Respublika praleido progą įtraukti IAE dar­bo pratęsimo klausimą į jau pasirašytos Lisabonos sutarties tekstą, todėl SA 4 protokole numatyta ap­saugos išlyga yra vienintelė išlikusi teisinė galimybė pratęsti elektrinės darbą. Antrojoje straipsnio dalyje nagrinėjamos SA 4 protokolo nuostatos ir teisinė jų reikšmė. Ypatingas dėmesys kreipiamas į šio protokolo 4 straipsnį, nu­matantį apsaugos išlygą, kuria remiantis būtų galima pateisinti IAE darbo pratęsimą. Išsamiai analizuoja­mos minėtos nuostatos galimos taikymo sąlygos ir su tuo susijusios problemos. Daroma išvada, kad, atsižvelgiant į griežtas šios išlygos taikymo sąlygas, politinę situaciją ir skeptišką Komisijos poziciją šiuo klausimu, Lietuvos Respublikai greičiausiai nepa­vyks pasiremti minėta nuostata. Paskutinėje straipsnio dalyje trumpai apžvelgiamos bendros ES energetikos politikos perspektyvos ir ener­getinio saugumo klausimai. Pabrėžiama, jog, uždarius IAE, Lietuvos Repsublika turėtų siekti, kad energeti­nio saugumo klausimai būtų sprendžiami ES lygiu. Kažkiek apžvelgiamas ir Lisabonos sutarties po­veikis nagrinėjamai sričiai. Teigiama, kad ši sutartis pirmą kartą Europos integracijos istorijoje numato, jog energetikos politika yra mišri ES ir jos valstybių narių kompetencija, taip sukuriamas naujas teisinis bendros energetikos politikos formavimo pagrin­das. Be to, įtvirtinama solidarumo sąlyga energeti­nio saugumo srityje. Tai, anot straipsnio autoriaus, atveria Lietuvos Respublikai naujų galimybių ginti savo interesus, nepaisant to, kad ji faktiškai nebegali pakeisti Stojimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su IAE uždarymu.

Sparti technologijų plėtra, auganti konkurencija globalioje rinkoje lemia didesnio darbo rinkos lankstumo būtinybę, o tai savo ruožtu skatina nestandartinių užimtumo formų atsiradimą. Dėl šios priežasties per paskutinį dešimtmetį visame pasaulyje šalia standartinių užimtumo formų – darbo visu etatu – išpopuliarėjo ir netipinės, standartinio užimtumo modelio neatitinkančios formos. Tokioms nestandartinėms užimtumo formoms paprastai būdingas netipinis darbo laikas, specifinė darbo sutartis ar kitos mažiau įprastos įdarbinimo sąlygos. Kaip rodo tyrimai, netipinės užimtumo formos yra itin paplitusios paslaugų sektoriuje, ypač socialinio darbo ir namų ūkyje atliekamose ekonominėse veiklose.Augant netipinių užimtumo formų mastui Europos šalyse, atsiranda vis daugiau prieštaravimų dėl jų naudingumo šalies ekonomikai ir visuomenei. Neretai būgštaujama, kad netipiniai darbo santykiai gali tapti norma ir visiškai pakeisti standartinius darbo santykius. Kalbėdami apie netipines užimtumo formas, ir politikai, ir mokslininkai, iš vienos pusės, pabrėžia, kad nestandartiniai ir lankstūs darbo santykiai įmonėms suteikia galimybę greičiau reaguoti į kintančius vartotojų poreikius, išlaikyti įvairesnę darbo jėgą bei geriau derinti darbo vietų paklausą ir pasiūlą, iš kitos pusės, pažymi, kad, liberalizuojant darbo santykius, būtina darbuotojams užtikrinti kuo didesnį saugumą (Commission of the European Communities, 2006). Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, tikslinga analizuoti netipinio užimtumo formas ir jų paplitimą Lietuvoje, nagrinėti, kokios įtakos netipinis užimtumas turi darbuotojų darbo sąlygoms ir jų saugumui darbo rinkoje. Kalbant apie šios temos aktualumą Lietuvoje, reikia pažymėti ir tai, kad pastaruoju metu itin daug diskutuojama apie naująjį LR darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektą, kuriame numatyta nemažai naujų darbo sutarčių rūšių. Tikėtina, kad, įteisinus naująjį darbo kodeksą, netipinis užimtumas Lietuvoje dar labiau išaugs.Straipsnio tikslas – išnagrinėti Lietuvoje taikomas netipinio užimtumo formas ir jų paplitimą bei išryškinti netipinio užimtumo įtaką darbuotojų darbo sąlygoms ir saugumui darbo rinkoje.Tyrimo objektas – netipinės užimtumo formos.Pirmiausia straipsnyje aptariama netipinio užimtumo sąvoka ir Lietuvoje taikomos netipinės užimtumo formos, vėliau analizuojama, kokios įtakos darbuotojų darbo sąlygoms ir saugumui darbo rinkoje turi netipinis užimtumas. Galiausiai atliekama statistinių duomenų analizė, siekiant įvertinti netipinio užimtumo paplitimą Lietuvoje.Straipsnyje taikomi mokslinės literatūros šaltinių analizės ir apibendrinimo (indukcijos, dedukcijos) metodai, lyginamoji analizė. Analizei naudojami agentūros „Eurostat“, Lietuvos statistikos departamento (LSD) ir kitų Lietuvos bei užsienio institucijų statistiniai ir tyrimų duomenys.Šalyje galiojančių teisės aktų analizė parodė, kad šiuo metu Lietuvoje reglamentuotos šios netipinės užimtumo formos: darbas ne visą darbo laiką; terminuotas užimtumas; trumpalaikis, sezoninis darbas; laikinasis įdarbinimas; darbas pagal paslaugų kvitus; nuotolinis darbas; savarankiškas užimtumas ir darbas, atliekamas pagal civilines sutartis.Mokslinės literatūros šaltinių analizė parodė, kad, nepaisant to, jog netipinės užimtumo formos turi tam tikrų privalumų, didesnė dalis tyrimų rodo, kad pagal netipines užimtumo formas dirbantys darbuotojai yra kur kas mažiau saugūs darbo rinkoje nei darbuotojai, dirbantys pagal standartines darbo sutartis. Šį nesaugumą lemia dažniau patiriamas stresas dėl darbo situacijos ir menkų galimybių prognozuoti savo pajamas bei karjeros perspektyvas. Kaip vieną iš netipinių sutarčių trūkumų galima pažymėti ir tai, kad darbuotojai, dirbantys pagal netipines darbo sutartis, yra itin veikiami ekonominių svyravimų ir krizių laikotarpiais gali jaustis nesaugiai, kadangi darbdavys juos gali lengvai atleisti, nepatirdamas papildomų išlaidų (Lang, Schömann ir Clauwaert, 2013). Tai yra svarbu, kadangi ne visi pagal netipines užimtumo formas dirbantys darbuotojai socialinės rizikos atveju gali pasinaudoti socialinės apsaugos sistemos teikiama parama.Pačiomis nesaugiausiomis darbuotojo atžvilgiu yra laikomos labai netipinės sutartys – trumpalaikė terminuota sutartis, trumpalaikė ne viso darbo laiko sutartis ir darbas pagal iškvietimą. Prie nesaugiausiųjų kategorijos priskiriamas ir darbas be sutarties.Statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvoje netipinės užimtumo formos nėra itin paplitusios. Lietuvai būdingi standartiniai darbo santykiai, kai dirbamas nuolatinis darbas visą darbo laiką. Iš visų netipinių užimtumo formų labiausiai Lietuvoje paplitęs savarankiškas užimtumas ir darbas ne visą darbo laiką. Pagal minėtas užimtumo formas Lietuvoje 2015 m. dirbo atitinkamai 11,1 proc. ir 7,6 proc. užimtųjų. Galima paminėti dvi netipinio užimtumo formas – t. y. savarankišką užimtumą ir įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones, kurios per paskutinius kelerius metus Lietuvoje plėtėsi labiausiai. Tikėtina, kad, įsigaliojus naujajam darbo kodeksui, kuriame numatyta nemažai naujų darbo sutarčių rūšių, netipinis užimtumas Lietuvoje gali išaugti.Remiantis pateikta medžiaga galima teigti, kad netipinės užimtumo formos tampa esminiu naujo lankstaus žmogiškojo kapitalo valdymo elementu ir ateityje jų vaidmuo darbo rinkoje tik didės (Elastyczne zarządzanie..., 2016). Atsižvelgiant į tai, plėtojant netipinių užimtumo formų panaudojimą, darbo rinkos reguliavimo lygmeniu svarbu užtikrinti ekonominių ir socialinių rezultatų atitikimą, nes menkėjanti darbuotojų gerovė ir socialinis nesaugumas gali sumažinti darbo išteklių panaudojimo efektyvumą.

The paper aims to analyse the construction contracts and to determine their effectiveness by verbal methods. Contractors of international construction projects are often faced with complicated situations working in the conditions of uncertainty in construction. One of the potential risk factors is associated with the requirements of contract conditions. A simple quantitative method for evaluating the requirements defined in specifications of the contract is presented. One of the major aspects is project or contract management. Project developers need various models of managing large and complex projects. The suggested method for evaluating contract effectiveness may be widely applied at one of the stages of project management. A case study of practical use of verbal methods is presented. Santrauka Siekiama išanalizuoti statybos sutartis ir nustatyti jų efektyvumą daugiatiksliu verbaliniu metodu. Tarptautiniuose statybos projektuose rangovai dažnai susiduria su sudėtingomis situacijomis ir darbo sąlygų neapibrėžtumais. Tai yra pagrindinis rizikos veiksnys sudarant statybos rangos sutartis. Pateiktas metodas įvertina sutarties specifikacijų reikalavimus. Vienas iš svarbiausių aspektų yra projekto ar sutarties valdymas, todėl projekto valdytojams reikalingi įvairūs modeliai dideliems ir sudėtingiems projektas kontroliuoti. Siūlomas sutarties efektyvumo įvertinimo metodas gali būti plačiai taikomas visam projektui ar atskirai jo daliai. Straipsnyje yra pateiktas pavyzdys taikant daugiatikslį verbalinį metodą.

Straipsnyje aptariamos Čekijos Respublikos darbo teisės normos, kurios įgyja ypatingos prasmės darb­daviams siekiant reaguoti į ekonominės ir finansinės situacijos pokyčius. Autorius apžvelgia tokius Čekijos darbo teisės siūlomus teisinius instrumentus, kurie palengvintų darbdaviams galimybes lanksčiai organizuoti darbo jėgą, išgyventi šiuos pereina­mojo laikotarpio sunkumus: lanksčias darbo for­mas, įskaitant darbuotojų nuomą, terminuotas darbo sutartis, ne viso darbo laiko susitarimus, išbandymo laikotarpio taikymą, darbo funkcijos apimties ir įvykdymo vietos sąlygas, darbo laiko režimą ir darbo laiko „sąskaitą“, privalomas atostogas kaip galimybę išvengti darbuotojų atleidimo iš darbo.

Straipsnyje aptariamos pasitikėjimo problemos, su kuriomis susiduriama derantis programiniams agentams dėl pasaulinio saityno paslaugų gavimo elektroninių sutarčių sudarymo. Derybų metu iš paslaugų teikėjų, teikiančių visus kitus reikalavimustenkinančias paslaugas, reikia pasirinkti tokį, kuriam galima atskleisti savo konfidencialius duomenis. Pasitikėjimas turi būti abipusis, nes tai dažnai aktualu ir paslaugos teikėjui. Abipusis pasitikėjimas įgyjamas derybų būdu, palaipsniui vienas kitam atskleidžiant savo konfidencialius duomenis. Taigi derybos turi būti reglamentuojamos taisyklėmis, nustatančiomis, kokia informacija kokiomis sąlygomis gali būti atskleista. Straipsnyje analizuojamos abipusio pasitikėjimo įgijimo uždavinio detalės, svarbiausi to uždavinio sprendimo metodai. Išryškinami šių metodų pranašumai ir trūkumai, aptariami dar neišspręsti klausimai. Pasitikėjimo problemų požiūriu vertinamas vienas iš plačiai pripažintų derybų proceso koncepcinių modelių, parodyta, kad šis modelis neužtikrina pasitikėjimo problemų sprendimo, ir pasiūlyta, kaip jį tobulinti. Pagrindinė darbo išvada yra ta, jog šiuo metu aktualiau ne kurti naujus pasitikėjimo metodus, bet kritiškai ir eksperimentiškai analizuoti jau pasiūlytus metodus ir idėjas, juos apibendrinti, integruoti ir rengti rekomendacijas, kaip jais pasinaudoti praktikoje.Automated eContract Negotiation in Web Service Environment: Trust Management AspectsMarius Šaučiūnas, Albertas Čaplinskas SummaryThe paper addresses trust management problems in automated eContract negotiation among software agents in the web service environment. From the point of trust management, the aim of the negotiation process is to choose the most trustworthy providers from those who provide services that satisfy certain functional and other requirements. In order to negotiate about the trust, the negotiation process should provide some mechanisms to reason about requesters’ policies, specifying who and under what conditions nay access private information (Kagal et al., 2004) and to guarantee that no legal norms would be violated in the contract. The paper familiarizes with details of the trust negotiation problem and with the approaches that have been proposed to solve this problem. It presents also a critical analysis of the proposed approaches and summarizes their challenges and drawbacks. The author analyses also one of the more advanced conceptual frameworks of negotiation process from the trust modelling perspective, highlights its drawbacks and proposes how to improve this framework.

Šiame straipsnyje nagrinėjamos socialinės pilietinės visuomenės formavimosi sąlygos, svarstomi požiūriai į dabartinę ekonominių idėjų kaitą, aptariami prieštaravimai, kurie kyla dėl to, kad netinkamai suplakami vartotojo ir piliečio terminai. Daugiau dėmesio skiriama kolektyvinės praktikos sampratai.Pilietinė visuomenė esti socialinio solidarumo pagrindas. Nors šis požiūris nėra naujas, čia pabrėžiama, kad pilietinė visuomenė svarbi priimant įstatymus bei kitas normas, kurios siekia išvengti susvetimėjimo, kad pilietiškumo samprata apima kur kas daugiau negu tik organizacijas, egzistuojančias už pagrindinių visuomenės institucijų. Pilietinė visuomenė nėra savaime suprantamas dalykas. Tai nėra tik profsąjungos, vietiniai klubai ir neformalios organizacijos. Daug svarbiau yra tai, kaip šios organizacijos, kurios išreiškia darnią diskutuojančių ir polemizuojančių piliečių veiklą, susijusios su kolektyvine praktika.Per pastaruosius dvidešimt metų, silpnėjant Johno Maynardo Keyneso idėjų poveikiui, susiformavo naujas – neoliberalus – požiūris į ekonomiką. Vienas pagrindinių Keyneso principų yra tas, kad prekyba ir kiti mainų būdai yra socialinė veikla. Visi yra tos pačios sistemos dalis, taigi visoms socialinėms klasėms (tiek darbininkų klasei, tiek elitui) būdingas bendras likimas. Vadinasi, siekiant bendrojo gėrio, turi būti laikomasi kooperacijos principų. Kadangi subalansavimo galimybė esti gana trapi, būtinos darnios pastangos.Tačiau nuo 9-ojo dešimtmečio pradžios šios koncepcijos pamažu atsisakoma, o tarpusavio priklausomybės idėja suprantama kaip ekonominės raidos ir asmeninės laisvės suvaržymas. Keyneso idėjas keičia Friedricho von Hayeko koncepcija, teigianti, kad kolektyvinis pradas yra mitas, o socialinė tvarka formuojasi spontaniškai rinkos sąveikų aplikose. Hayeko požiūriu, kolektyvinė atsakomybė yra ne tik beprasmis dalykas, bet ir esminis ekonomikos stabdis. Neoliberalizmo plitimas daro nebemadingą socialinės sutarties sampratą, nes, Hayeko požiūriu, santykiai tarp individų yra prekiniai ir trumpalaikiai. Atsisakoma minties (kaip pasenusios ideologijos), kad žmonės yra esmingai tarp savęs susiję ir turi bendrus interesus. Tuo tarpu Keyneso koncepcinis vaizdinys – visiškai kitoks. Svarbiausias dalykas tas, kad asmenys vaizduojami kaip piliečiai, kurie susiję su kaimynais ir platesne visuomene. Kaip tik todėl tikimasi, kad jie laikysis teisingumo ir nešališkumo idealų. Šioji koncepcija nėra abstrakti, ji reikalauja nuolatinio budrumo ir noro veikti, kai tik šito prireikia. Šiandieną šie požiūriai yra nesuderinami. Problema ta, kad asmenys, kurie yra socializuoti kaip vartotojai, raginami gana sparčiai tapti piliečiais. Hayeko požiūriu, individai tampa piliečiais tik dalyvaudami rinkoje. O Keyneso teigimu, toks pilietinio įsitraukimo būdas yra nepakankamas, jis negali sukurti lanksčios ir demokratinės visuomenės. Veiksmingam pilietiškumui reikia gerokai platesnio požiūrio ir aktyvesnio socialinio dalyvavimo negu tik rinkos nauda grindžiamos taisyklės. Stingant aktyvios socialinės sutarties, pilietinė veikla yra labai apribojama.Rinka yra klaidinanti – pilietinio lavinimo ir švietimo požiūriu – metafora, kuri vaizduoja pernelyg atsijusius, atomizuotus ir abejingus individus. Rinkos reguliuojama visuomenė sudaryta iš besivaržančių ir priešiškų asmenų, o socialinė sritis apibūdinama kaip darinys, susidedantis iš „kliūčių“, kurias turį įveikti sėkmės siekiantys individai. Sakykim, socialiniai įsipareigojimai tariamai riboja individų gebėjimą greitai ir veiksmingai prisitaikyti prie rinkos pokyčių.Tačiau galima plėtoti ir kitas metaforas. Juk netinka sakyti, kad visuomenė esti tik netiesiogiai – geriausiu atveju – susiję atomai. Naujieji modeliai atsižvelgia į tiesioginę sąveiką tarp visuomenės dalių. Be to, jie neįtraukia „aukštesnės tvarkos“ principų, kurie vadinami nematoma rinkos ranka, koordinuojančia savarankiškų elementų veiksmus. Šie modeliai rodo, kad socialinės tvarkos principai yra intersubjektyvūs – socialiai konstruojami ir diskursyviai plėtojami. Kadangi socialinė aplinka nėra laisvai pasirenkama ir išorinė (kaip, sakykim, rinkos – nematomos rankos - atveju), svarbu tai, kaip asmenys įvertina savo veiksmų poveikį kitiems asmenims. Jie turi įsipareigojimą išsaugoti socialinės asociacijos integralumą, vadinasi, negali nepaisyti kitų asmenų egzistavimo būdų. Išsaugoti tokį bendravimo stilių – tolygu tartis ir diskutuoti dar prieš imantis veiksmo.Pilietinė visuomenė, priešingai negu abstrakti rinkos erdvė, sudaro įsipareigojančią sritį, kurią išsaugo kolektyvinis, intersubjektyvus veiksmas. Todėl ne rinka, bet pilietinis diskursas yra ekonominės sąveikos pagrindas. Sugrįžimas į šią sritį yra teisėtas ir gali atnaujinti gyvenamąjį pasaulį. Vadinasi, pilietinė visuomenė yra galimybė išvengti susvetimėjimo, kurį diegia rinka. Kadangi rinka ir pilietinė visuomenės griežtai atskiriamos, intersubjektyvi ekonominio reguliavimo kilmė yra iš esmės deformuojama. Pilietiškumas negali būti efemeriškas dalykas. Kai pilietį pakeičia vartotojas, demokratija susiduria su rimtomis problemomis, nes be abipusio pasitikėjimo, saugumo ir kolektyvinės atsakomybės visuomenė pasmerkta ištirpti į daugybę atomų, kurie vieni kitus kaltina, įtarinėja ir kurie yra nesaugūs. Taigi pakartotinai verta kelti esminį sociologijos klausimą: kaip ir kodėl egzistuoja visuomenė?

Pirmoje darbo dalyje yra aptariama sutarties laisvės principo įtaka papildomoms darbo sutarties sąlygoms. Nagrinėjama, kiek darbo sutarties šalys yra laisvos, nustatydamos darbo sutarties turinį, ir kokiu būdu ši teisė gali būti ribojama. Darbo sutarties sąlygos skirstomos į būtinąsias ir papildomas dėl kelių priežasčių, kurios yra aptariamos antrojoje darbo dalyje. Darbo sutarties sudarymo momento nustatymas, sąlygų keitimo tvarka, papildomų darbo sutarties sąlygų reglamentavimas įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose ir įtvirtinimas darbo sutartyje yra nagrinėjami darbe. Trečioji dalis skirta aptarti konkretiems atvejams, kai darbuotojas ir darbdavys gali bendru sutarimu darbo sutartyje įtvirtinti tam tikras sąlygas, tokias kaip išbandymas, mokymų išlaidų atlyginimas, konkurencijos ribojimas, komercinė paslaptis, intelektinė nuosavybė ir kt. Aiškinamasi, ar visi minėti susitarimai gali būti įtvirtinti kaip papildomos darbo sutarties sąlygos. Taip pat aptariamas minėtų susitarimų turinys, įtvirtintas ne tik darbo, bet ir kitų teisės šakų norminiais aktais, kuriais gali remtis darbo sutarties šalys. Taigi viso darbo tikslas, pasitelkiant sutarties laisvės principą, darbo sutarties sąlygų skirstymo ypatybes, bei aptariant pasirinktas darbuotojo ir darbdavio bendru susitarimu priimamas sąlygas, atskleisti papildomų darbo sutarties sąlygų įtvirtinimą ir reikšmę darbo teisėje.
To start with, the first part of the work is about the freedom of the employment contract, which takes effect on the additional terms of employment contract. What is more, the main question of this part is how much of competence have the parties in making contract. The distribution of terms of employment contract is important for some reasons, such as the moment of employment contracts conclusion, exchange of terms (conditions), it’s regulation in the legal statements and in contract. In addition, the third part is about concrete agreements between employer and employee, which are – prohibition of competition, obligation of secrecy, intellectual property and others. All in all, all parts are connected by noticing the importance of arranging the terms of the individual employment contract, because of it’s compulsory for the parties.

„Papildomos darbo sutarties sąlygos“ Santrauka Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, tapo aktualu reformuoti ir Lietuvos teisinę sistemą, nes tarybinės teisės normos nebeatitiko mūsų gyvenimo realijų. Darbo teisės reformos rezultatas – nuo 2003 metų sausio 1 dienos įsigaliojęs vieningas darbo teisės susistemintas šaltinis - Darbo kodeksas. Įsigaliojus Darbo kodeksui, neteko galios eilė darbo įstatymų, iki tol reglamentavusių darbo sutarties sudarymą, jos turinį, taigi ir papildomąsias darbo sutarties sąlygas. Šiame darbe remiantis Darbo kodekso, kitų teisės aktų normomis yra apibrėžiama papildomų darbo sutarties sąlygų sąvoka, požymiai, pateikiami šių sąlygų pavyzdžiai, papildomos darbo sutarties sąlygos atribojamos nuo būtinųjų darbo sutarties sąlygų, nagrinėjama darbo sutarties sąlygų keitimo tvarka, ginčų dėl darbo sutarties sąlygų nagrinėjimo tvarka. Tyrimo metu atlikta Lietuvos ir užsienio valstybių mokslinės literatūros darbo teisės klausimais, darbo įstatymų, pagrindinai Darbo kodekso, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių analizė.
“Additional Conditions of Employment Contract” Summary Having restored the Independence of Lithuania it became relevant to reform Lithuanian legal system as well, as soviet norms of laws did not fit to realities of our life. The result of reform of Labour Law – united systematic source of labour law, which became effective from the 1st of January 2003 – Labour Code. When the Labour Code came into force, many of labour legislations lost their force but earlier they regulated the composition of labour contracts, their content and additional conditions as well. In this work, referring to the norms of Labour code and other legal acts, the concept, features of additional conditions of labour contracts are defined, examples of those conditions are provided, additional labour contract conditions are delimitated from compulsory conditions of labour contract, the change order of labour contract conditions, the order of solving disputes relating to conditions of labour contract are analyzed. During research the analysis of Lithuanian and foreign countries literature on the issues of Labour Law, Labour legislation, decisions of Labour code, and decisions of Lithuanian Supreme Court was performed.

Darbe analizuojamos darbo sutarties sąlygų rūšys, darbo sutarties sąlygų keitimas, taip pat nagrinėjamas perkėlimo į kitą darbą institutas. Analizuojamas darbuotojų teisių gynimas, jeigu darbdavys neteisėtai pakeitė darbo sutarties sąlygas. Minėtų klausimų analizė ir apibendrinimas atliekamas lyginant darbo teisės doktriną su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, taip pat analizuojami moksliniai straipsniai bei užsienio šalių literatūra ir teisės aktai.
Institute of changes in the conditions of an employment contract is analized in this Master thesis. The analysis and generalizations of peculiarities of changes in the conditions of an employment contract and other important themes is presented in the way of comparing the doctrine and practice of The Supreme Court of Lithuania, also are analyzed scientific papers and foreign doctrine of law.

Darbo sutartis yra viena pagrindinių asmens teisės į darbą įgyvendinimo teisinių formų. Sutarties turinį sudaro jos šalių sulygtos sutarties sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas. Teisės norminiai aktai nustato daugumą privalomų sąlygų, būtinų aptarti darbo sutartyje, nustato sąlygų minimumą. Taip pat nustatoma laisvė aptarti kitas sąlygas, tačiau sutarties laisvę apriboja taip pat teisinės taisyklės, kurios apima beveik kiekvieną darbo sutarties aspektą. Teisės norminiai aktai užtikrina minimalių darbo standartų laikymąsi, nustato draudimus, apribojimus, įpareigojimus, siekiant išvengti kurios nors šalies piktnaudžiavimo įstatymo suteikta galimybe, suteikiant teisę darbuotojui ir darbdaviui susitarti dėl darbo sutarties sąlygų, apsaugančių darbuotojo socialines teises. Pažeidus minimalių, draudžiamų darbo standartų laikymąsi – pažeidžiamos įstatymų nuostatos ir darbo sutarties sąlygos tampa prieštaraujančios įstatymams. Prieštaraujančius įstatymams santykius privaloma nedelsiant keisti arba nutraukti. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nustato darbo sutarties prieštaravimų įstatymams pašalinimo tvarką. Prieštaravimų pašalinimas – tai darbo sutarties pakeitimas. Konstatuojami ir nepašalintini prieštaravimai, kurių teisiniai padariniai yra dvejopi: darbuotojo perkėlimas jo sutikimu į kitą darbą arba darbo sutarties nutraukimas. Darbo sutarties prieštaravimas įstatymams, esant tam tikrai juridinei sudėčiai (faktui) sudaro savarankišką darbo sutarties nutraukimo... [toliau žr. visą tekstą]
Employment agreement is one of the main legal forms of actualizing a person’s right to employment. The content of the agreement consists of the provisions negotiated by the parties, which define the rights and obligations of the parties. The prevailing legal norms and acts regulate most of the obligatory conditions of an employment agreement and define the minimal requirements. There is room left for free discussion of unregulated conditions, yet, the free room is also limited by legal norms, which cover almost every aspect of an employment agreement. Legal norms and acts ensure compliance to the minimal employment standards, define insurance rates, and settle the limitations and obligations in order to prevent any of the parties from being legally abused by the other party and in order to provide the employer and the employee with a possibility to negotiate such employment conditions which would protect the social rights of the employees. When the minimal restricted employment standards are violated, the provisions of the associated legal acts are violated alongside, and the conditions of such employment agreements come to be in contradiction to the prevailing law. The contract which is in contradiction to law should be immediately amended or terminated. The Labour Code of the Republic of Lithuania defines the order of elimination of the employment agreement provisions which are in contradiction with the law. Elimination of such provisions means changing the employment... [to full text]

Magistriniame darbe nagrinėjamos papildomos darbo sutarties sąlygos darbo sutarties ribose. Darbe yra analizuojamos tokios papildomos darbo sutarties sąlygos: išbadymo laikotarpis, konfidencialumo susitarimai, taip pat susitarimas atlyginti išlaidas, skirtas darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms, nekonkuravimo susitarimai. Nagrinėjant papildomas darbo sutarties sąlygas yra remiamasi LAT praktika, teisės aktais, teisės doktrina, taip pat yra atliekami palyginimai su kitų valstybių teise nagrinėjant išbandymo laikotarpį bei ne visą darbo laiką. Nagrinėjant išbandymo laikotarpį yra pateikiama jo samprata, tikslai, reikšmė, nagrinėjamas išbandymo laikotarpis darbdavio ir darbuotojo iniciatyva, analizuojami išbandymo rezultatai. Analizuojant konfidencialumo susitarimus nagrinėjama konfidencialios informacijos forma, apsauga ir atsakomybė. Tyrinėjant nekonkuravimo susitarimus nagrinėjama jų teisinė prigimtis, sąlygos, atliekamas palyginimas su kitomis valstybėmis.
Dans le travail de maîtrise on examine les conditions de travail supplémentaires dans les cadres du contrat de travail. Dans le travail on analyse ces conditions de travail supplémentaires: la période d′essai, le travail à temps partiel, l′obligation en confidentialité et l′accord compenser les frais attribués à l′enseignement, la formation et le stage du salarié. En examinant les conditions de travail supplémentaires on se base sur la jurisprudence de la Cour Suprême, les actes juridiques, la doctrine de droit, en analysant la période d′essai et le travail à temps partiel on établit la comparaison avec le droit d′ autres états. En examinant la période d′essai on donne la conception, les buts, la signification, on examine la période d′essai sur l′initiative de l′employeur et du salarié, on analyse les résultats d′essai. En analysant l′obligation en confidentialité on examine sa forme, sa protection et la responsabilité. En étudiant le travail à temps partiel on parcourt les conditions et on établit la comparaison avec autres états. Dans le travail on examine aussi la condition de travail supplémentaire liée avec les frais pour la formation du salarié.

Šiame magistro darbe analizuojamos ir lyginamos terminuotos darbo sutartys Lietuvos ir užsienio valstybių - Lenkijos Respublikos ir Rusijos Federacijos – teisėje. Lyginant įvairius pasirinktų valstybių teisės šaltinius, siekiama kuo išsamiau išnagrinėti ir atskleisti temą. Magistro darbą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmoje dalyje nagrinėjama terminuota darbo sutartis kaip viena iš darbo sutarčių rūšių. Šioje dalyje pateikiamos minėtųjų valstybių darbo sutarčių sampratos, darbo sutarčių rūšys ir supažindinama su terminuotųjų darbo sutarčių rūšimis. Antroji magistro darbo dalis skirta terminuotos darbo sutarties sudarymo ir vykdymo analizei. Atsižvelgiant į tai, kad terminuotai darbo sutarčiai sudaryti nepakanka vien darbo sutarties šalių valios, nagrinėjamos terminuotos darbo sutarties sudarymo prielaidos, itin akcentuojant objektyvias aplinkybes ir jų būtinybę sudarant terminuotą darbo sutartį, termino nustatymo klausimai, akcentuojant maksimalią terminuotų darbo sutarčių trukmę ir termino nustatymo būdus, bei trumpai apžvelgiamas terminuotos darbo sutarties vykdymas, kuris nėra itin išskirtinis, lyginant su kitomis darbo sutarčių rūšimis. Trečiojoje magistro darbo dalyje nagrinėjamas terminuotos darbo sutarties pasibaigimas. Šioje dalyje, visų pirma, analizuojamos termino pasibaigimo pasekmės ir vėliau trumpai aptariami terminuotos darbo sutarties pasibaigimo iki jos termino pabaigos pagrindai, pabrėžiant, kad toks darbo sutarties pasibaigimas nėra išimtinai būdingas... [toliau žr. visą tekstą]
This thesis contains the analysis and comparison of fixed-term employment contracts in the law of Lithuania and foreign countries - namely Republic of Poland and Russian Federation - from a legal point of view. Regarding the fact that the percentage of fixed-term employment contracts in European Union is rising, but the regulations of these job contracts in member states is quite diverse and differs even more from the non-member states, the selection of these two countries serves as an illiustration of the difference of regulations of fixed-term employment contracts not only inside the European Union, but Russian Federation as well. By comparing legal sources of the chosen countries, one tries to give in-depth analysis of the topic. Thesis consists of three main parts. The first one contains the analysis of fixed-term employment contracts as a type of employment contract. It gives the concepts and types of employment contracts in selected countries, and introduces the sorts of fixed-term employment contracts. The second part contains the analysis of formation and execution of fixed-term employment contract. Reffering to the fact, that the will of contract parties is not enough to form a fixed-term employment contract, it also studies the preconditions, paying special attention to objective circumstances and their necessity for forming the contract. By analysing the longest term of employment contract and ways to set it, this part also facilitates the analysis of problems of... [to full text]

Darbo tema yra darbo ginčų, kilusių dėl darbo sutarties, nagrinėjimo tvarka ir jos ypatumai. Darbo tikslas yra, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, teisės doktrina bei teismų praktika, išnagrinėti tokios ginčų rūšies išskirtinumą, ypatumus ir problematiką, pasireiškiančius per šių ginčų nagrinėjimą, sprendimų vykdymą, reglamentavimą, o taip pat suformuluojant išvadas. Ginčai dėl darbo sutarties išskirti atskiru Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 297 straipsniu. Šiame straipsnyje įvardinti konkretūs atvejai, kuriuos įstatymų leidėjas vadina ginčais dėl darbo sutarties, o taip pat pačiame straipsnyje numato tokių ginčų nagrinėjimo ypatumus. Darbo pradžioje analizuojama darbo ginčų dėl darbo sutarties vieta darbo ginčų kontekste, aptariant istorinę įstatymų raidą, keik ji susijusi su nagrinėjama tema. Po to pereinama prie atskirų darbo ginčų dėl darbo sutarties atvejų analizavimo, naudojantis teismų praktikos pavyzdžiais. Didžiausias dėmesys skiriamas ginčų dėl darbo sutarties nagrinėjimo stadijoms, reglamentavimo neaiškumams.
The theme of this work is the disquisition order and peculiarities of labour disputes concerning labour contract. The main purpose of the work is to show the oneness, peculiarities and problems of such labour disputes on the base of legislation, doctrine and case law which come out from disquisition, execution of decisions and regulation of such labour disputes, making outcomes of all that. Labour disputes concerning labour contract are abstracted into separate 297 article of Labour Code. In this article we can find concrete kinds of labour disputes, which the legislator defines as labour disputes concerning labour contract. In the same article there are some peculiarities of such labour disputes weighty for its disquisition. At the beginning of this work is analyzed the place of labour disputes concerning labour contract in the context of all labour disputes looking to historical development of laws as far as it is related with the theme of the work. Further is discussed particular disputes concerning labour contract on the ground of case law. Supreme attention is given to the disquisition stages and regulation uncertainty of labour disputes concerning labour contract.

SANTRAUKA Apmokėjimas už darbą visada buvo ir bus aktuali ekonominė ir teisinė problema. Darbo apmokėjimo sąlygos teisinis reguliavimas ir valstybės požiūris į jį itin svarbus plačiam gyventojų ratui, nes tik tinkamas ir stabilus darbo apmokėjimo sureguliavimas yra daugelio žmonių normalaus gyvenimo lygio garantas. Rinkos ekonomikos sąlygomis darbo apmokėjimas tampa darbdavio ir darbuotojo derybų objektu. Siekiant šias derybas teisiškai įgyvendinti, būtina išanalizuoti darbo apmokėjimo sąvoką, sistemas, formas, darbo užmokesčio struktūrą ir kita. Šiame darbe aptariami bei analizuojami pagrindiniai požymiai susiję su darbo apmokėjimo nustatymu darbo sutartyje. Pirmoje dalyje nagrinėjama darbo apmokėjimo sąvoka, struktūra bei darbo apmokėjimo forma. Taip pat yra pateikiami esminiai elementai, padedantys atskirti darbo užmokestį nuo atlyginimo, mokamo pagal civilines sutartis. Šioje dalyje apžvelgiami bei lyginami darbo užmokestį Lietuvoje reglamentuojantys teisės aktai, teismų praktika su tarptautinės, Europos Bendrijos teisės aktais bei ETT jurisprudencija, reglamentuojančia darbo apmokėjimą. Antroje darbo dalyje apžvelgiami darbo apmokėjimo organizavimo metodai bei tarifų sistemos, kurios tiesiogiai susijusios su darbo apmokėjimo organizavimu. Taip pat pateikiama darbo užmokesčio sistemų įvairovė, kuri leidžia kiekvienam darbdaviui pagal savo įmonės specializaciją pasirinkti tinkamiausią darbo užmokesčio sistemą. Trečia darbo dalis skirta klausimams, susijusiems su teisingu... [toliau žr. visą tekstą]
SUMMARY Work payment has always been and will be an actual economic and legal problem. Legal regulation of work payment and state approach to that regulation is extremely important to the wide rate of residents because only the appropriate and stable regulation of work payment condition is the guarantee of normal life of the majority of people. According to the conditions of market economy the work payment is becoming the object of negotiations between the employer and employee. In order to legally implement such negotiations it is necessary to analyze work payment concept, systems, forms, salary structure, legal possibilities of the determination and other. The main features that are discussed and analyzed in this work are related to the determination of work payment in the employment contract. Work payment concept, structure and forms are examined in the first part. Fundamental elements that help to distinguish set work payment between employment contract and civil contract. In this part Lithuanian legal acts regulating work payment and relative court practise is reviewed and compared with acts of international law, European Community law as well as jurisprudence of the European Court of Human Rights regulating work payment. In the second part of this work methods of work payment organization and rate systems that are directly related to the organization of work payment are reviewed. The variety of work payment systems that allow every employer to choose the most... [to full text]

Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja kiekvienam žmogui teisę pasirinkti teisėtą pragyvenimo šaltinį ir už atliktą darbą gauti teisingą atlyginimą. Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra daugelio kitų konstitucinių teisių įgyvendinimo prielaida - asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku. Šiame magistro darbe siekiama išanalizuoti darbo sutarties sąlygą dėl darbo apmokėjimo, todėl pagrindinis dėmesys skiriamas darbo apmokėjimo sąlygos teisinės prigimties, šios sąlygos reikšmės darbo teisiniuose santykiuose ir su darbo apmokėjimo organizavimu susijusių praktinių problemų analizei pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Siekiant nuoseklaus ir nuodugnaus tyrimo, lygiagrečiai yra analizuojama ir palyginama Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktuose įtvirtinta darbo apmokėjimo samprata, Latvijos ir Rusijos darbo kodeksuose įtvirtinta darbo apmokėjimo sąlyga. Atsižvelgiant į darbo problematiką aptariami su nagrinėjama tema susiję Europos Teisingumo Teismo sprendimai, taip pat Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka išnagrinėtos nutartys bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimai. Pateikus išsamią darbo sutarties sąlygos dėl darbo apmokėjimo analizę, indukcijos, dedukcijos bei loginio... [toliau žr. visą tekstą]
The Constitution of Republic of Lithuania ensures every person the right to freely choose legal livelihood and to receive fair remuneration for the accomplished work. This right to receive fair remuneration for work, stated in the first point of the 48 paragraph of the Constitution, is the precondition of implementation of the many other constitutional rights – the person who has accomplished the assigned work, under the Constitution has a right to demand that he should receive the full pay (remuneration) which belongs to him under legal acts and receive it on the established time as well. In this Master Thesis it is intended to analyze the remuneration provision in an employment contract, therefore the main attention is paid to the analyzis of the legal nature of the remuneration provision, its significance in the legal employment relations and practical problems concerning the organization of the work remuneration under the laws of the Republic of Lithuania. In order to carry out the consequent research, in parallel with Lithuanian legislation, the conception of work remuneration in European Union and international legal acts, the remuneration provision in an employment contract in the Labour codes of Latvia and Russia are analysed and compared. Considering the problem topics of the Master Thesis, the related decisions of the European Court of Justice, the Supreme Court of Lithuania and the Constitutional Court of the Republic of Lithuania are disccused. Finalizing the... [to full text]

SANTRAUKA Magistro darbo tema: „Darbo sutarties vykdymas“. Šiame darbe, vadovaujantis naujuoju Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, įsigaliojusiu 2003 m. sausio 1 d., ir kitais darbo santykius reglamentuojančiais teisės aktais, apibūdinama darbo teisių ir pareigų įgyvendinimo samprata, darbo sutarties vykdymo ir keitimo samprata, analizuojami darbo sutarties sąlygų pakeitimo, laikino darbo sąlygų pakeitimo ypatingais atvejais, perkėlimo į kitą darbą prastovos atveju, nušalinimo nuo darbo pagrindai, sąlygos ir tvarka, bendrai aptariami su darbo sutarties vykdymu susiję individualių darbo ginčų nagrinėjimo ypatumai. Temos aktualumas ir naujumas pasireiškia tuo, kad naujasis Lietuvos Respublikos darbo kodeksas yra labiau pritaikytas prie dabartinių ekonominio gyvenimo reikalavimų. Baigiamajame darbe yra remtasi įvairiais literatūros šaltiniais: teisės norminiais aktais, specialiąja literatūra, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimuose pateiktais išaiškinimais dėl Darbo kodekso normų taikymo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų priimtomis nutartimis. Darbe naudoti metodai: analizės, sisteminis, loginis, istorinis, precedentinis, teleologinis. Darbo teisių ir pareigų įgyvendinimas – tai teisės normų įgyvendinimas esant faktiniams darbo santykiams. Kai individualiais ar kolektyviniais veiksmais įgyvendinti savo teisių ir pareigų nebeįmanoma, reikia trečiųjų asmenų, t.y. kompetetingų institucijų pagalbos. Pagrindiniai subjektai, ginantys darbo teises, yra... [toliau žr. visą tekstą]
SUMMARY The subject of the master’s paper: “Implementation of the Employment Contract”. Following the new Work Code of the Republic of Lithuania, dated January 1, 2003, and other employment relations legislation, this paper defines the conception of the execution of employment rights and duties and the conception of contract execution and amendments, analyses the basics, the conditions and the procedure of modifications to employment contract provisions, temporary modification to provisions under specific circumstances, in cases of lay-off and suspension, as well as discusses the peculiarities of dealing with individual employment disputes. The relevance and the novelty of the subject lies in the fact that the new Work Code of the Republic of Lithuania is in a greater agreement with the contemporary requirements of economic life. The final paper was written with reference to different literature sources: regulatory legislation, special literature, explanations on the application of Work Code rules presented by the Senate of the Lithuanian Supreme Court and order established by civil case judges of the Lithuanian Supreme Court. Methods used in writing the paper: analysis, systematic, logical, historical, precedent, teleological. The execution of rights and duties is the execution of legal rules in factual employment relations. When it is impossible to carry out one’s rights and duties individually or collectively, the help of the third party, i.e. the competent authorities, is... [to full text]