Contents
Academic literature on the topic 'Darbuotojų sauga ir sveikata'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the lists of relevant articles, books, theses, conference reports, and other scholarly sources on the topic 'Darbuotojų sauga ir sveikata.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Journal articles on the topic "Darbuotojų sauga ir sveikata"
1
Asipauskienė, Virginija, and Alina Vaškelytė. "VADOVŲ POŽIŪRIS Į SAUGĄ IR SAUGUMO KLIMATĄ INTENSYVIOSIOS TERAPIJOS SKYRIUOSE: DARBUOTOJŲ NUOMONĖ." Health Sciences 30, no. 6 (November 24, 2020): 152–58. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.157.
Full textAbstract:
Pacientų saugumas yra vienas iš prioritetų sveikatos priežiūros sistemoje jų dalyviams – sveikatos priežiūros specialistams. Didelė nepageidaujamų įvykių tikimybė yra intensyviosios terapijos skyriuose, kur dėl sunkios pacientų būklės, sudėtingų intervencijų ar klinikinių situacijų tenka greitai priimti atsakingus sprendimus. Tyrimo tikslas − išanalizuoti vadovų požiūrį į saugą ir saugumo klimatą intensyviosios terapijos skyrių (ITS) darbuotojų nuomone. Tyrimas atliktas 2018 m. keturiuose X ligoninės ITS. Tyrimo duomenims rinkti buvo naudojamos Pacientų saugos kultūros tyrimo klausimyno intensyviosios terapijos skyriui (SAQ-ICU) dvi sritys: vadovų požiūris į saugą ir saugos klimatas. Klausimyno pabaigoje buvo pateiktas atviras klausimas, kaip pagerinti saugą respondentų darbo vietoje. Išdalinta 271 anketa. Atsako dažnis − 99,26 procento. Tyrime dalyvavo 269 respondentai, iš kurių 234 moterys ir 34 vyrai. Daugiau nei pusė tiriamųjų buvo slaugytojai – 53,5 proc. (n=144), gydytojai sudarė 23,4 proc. (n=63), pagalbiniai darbuotojai − 23,1 procento (n=62). Tyrimo rezultatai atskleidė saugos ir saugumo klimato formavimo problemas, susijusias su vadovų požiūriu. Visų profesinių grupių respondentai, vertindami vadovų požiūrį į pacientų saugą, aukščiausiais balais įvertino teiginį „Trumpi pasitarimai keičiantis pamainai yra svarbūs pacientų saugai“. Analizuojant šią sritį, penkiuose teiginiuose nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp profesinių grupių vertinimų. Saugumo klimato srityje aukščiausiais balais slaugytojai ir gydytojai įvertino teiginį „Saugiai jausčiausi šiame skyriuje kaip pacientas“, o pagalbiniai darbuotojai − „Skyriuje nuolat pabrėžiama, kad svarbiausia vertybė – pacientų sauga“. Analizuojant saugumo klimato svarbą pacientų saugos kultūrai, nustatyti statistiškai reikšmingi penkių teiginių vertinimo profesinėse grupėse skirtumai.
2
Petrauskaitė, Elena, and Aldona Mikaliūkštienė. "PACIENTŲ SAUGOS KULTŪROS VEIKSNIŲ ANALIZĖ ANESTEZIJOS IR INTENSYVIOSIOS TERAPIJOS SKYRIUOSE." Health Sciences 31, no. 2 (April 20, 2021): 120–23. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.050.
Full textAbstract:
Pacientų sauga yra vienas iš pagrindinių kokybiškos priežiūros elementų. Medicininės klaidos dėl nesaugios praktikos yra viena iš dešimties pagrindinių negalią ir mirtį sukeliančių priežasčių pasaulyje, siejamos su didele finansine žala valstybei ir gydymo įstaigoms. Sveikatos priežiūros specialistų vaidmuo užtikrinant pacientų saugą yra vienas svarbiausių, todėl svarbu išanalizuoti medicinos darbuotojų požiūrį į saugos kultūrą. Dėl įvairių ir sudėtingų medicininių procedūrų gausos, intensyviosios terapijos skyriai (ITS) yra laikomi vieni jautriausių medicininėms klaidoms. Saugos kultūros gerinimas darosi vis svarbesnis ir aktualesnis uždavinys pasaulyje. Darbo tikslas – apžvelgti ir pateikti naujausios literatūros duomenis apie pacientų saugos kultūrą anestezijos ir intensyviosios terapijos skyriuose.
3
Šukys, Ritoldas, Petras Čyras, and Jurgita Šakėnaitė. "ECONOMICAL LOSS DUE TO NON-COMPLIANCE WITH REQUIREMENTS FOR PERSONNEL SAFETY AND HEALTH IN LITHUANIAN CONSTRUCTION SECTOR / EKONOMINIAI NUOSTOLIAI DĖL DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS REIKALAVIMŲ NEUŽTIKRINIMO LIETUVOS STATYBOS SEKTORIUJE." Journal of Civil Engineering and Management 17, no. 2 (July 12, 2011): 168–76. http://dx.doi.org/10.3846/13923730.2011.576841.
Full textAbstract:
Research on Economic Losses (consequences) due to Failure to Ensure Occupational Safety and Health Requirements in the Construction Sector was conducted by the order of the Ministry of Social Security and Labour (contract No. 2594-AP). The conducted scientific analysis shows the state of occupational safety and health at work in the construction sector, estimates economic consequences for accidents at work, indicates the economic benefits of investment for occupational safety and health and presents the results of research, findings and recommendations. This would allow to reduce occupational diseases and the number of accidents at work and herewith to avoid economic consequences for state and construction enterprises. Santrauka Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu (sutartis Nr. 2594-AP) atliktas tyrimas Ekonominiai nuostoliai (pasekmės) del darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimo statybos sektoriuje 2002–2007 m. Šiame moksliniame tyrime, atlikus darbuotojų saugos ir sveikatos būklės analizę statyboje ir išnagrinėjus nelaimingų atsitikimų darbe ekonomines pasekmes, investavimo į darbuotojų saugą ir sveikatą ekonominę naudą, pateikti tyrimo rezultatai, išvados ir rekomendacijos. Tai padės sumažinti profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimu darbe skaičių ir bus išvengta ekonominių nuostolių tiek valstybei, tiek statybos įmonėms.
4
Juozapavičienė, Rasa, and Vilma Daujotaitė. "SKUBIOSIOS MEDICINOS PAGALBOS TEIKIMO RIZIKA SLAUGYTOJŲ SVEIKATAI." Health Sciences 30, no. 6 (November 24, 2020): 200–207. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.165.
Full textAbstract:
Sveikatos priežiūros darbuotojai skubiąją medicinos pagalbą dažniausiai teikia aplinkoje, kurios sąlygos laikomos vienomis iš nesaugiausių profesinių sąlygų. Darbinėje aplinkoje profesinė rizika sveikatai apima biologinius, cheminius, fizinius, ergonominius, psichosocialinius veiksnius, gaisro ir sprogimo bei elektros pavojus, kurie kelia grėsmę sveikatos priežiūros darbuotojų gyvybei, saugai ir gerovei. Tyrimo tikslas – atskleisti skubiosios medicinos pagalbos teikimo riziką slaugytojų sveikatai. Tiriamieji. Tyrime dalyvavo 15 slaugytojų, dirbančių X greitosios medicinos pagalbos stotyje. Respondentai atrinkti, atsižvelgiant į tyrimo tikslą. Atliekant tikslinę tiriamųjų atranką, buvo laikomasi reikalavimo, kad visi tiriamieji teiktų skubiąją medicinos pagalbą ne mažiau kaip vienerius metus. Tyrimo metodai. Tyrimui buvo pasirinktas pusiau struktūrizuoto interviu metodas, kuriuo siekiama išsiaiškinti darbinės veiklos metu patiriamą riziką sveikatai. Tyrimo duomenys analizuoti turinio analizės metodu. Rezultatai. Teikdami skubiąją medicinos pagalbą, slaugytojai susiduria su biologine, chemine, fizine, ergonomine ir psichosocialine rizika sveikatai. Tyrimas atskleidė, kad slaugytojai, teikdami skubiosios medicinos pagalbos paslaugas, jaučia stresą, vidinę įtampą bei baimę. Jie patiria smurtą, kūno sužalojimus, kaulų ir raumenų sistemos pokyčius, mikrotraumas aštriais instrumentais, riziką užsikrėsti įvairiomis infekcinėmis ir neinfekcinėmis ligomis, kurią lemia tiesioginis kontaktas su asmeniu, sąlytis su kūno skysčiais bei darbo metu naudojamų medikamentų poveikis. Slaugytojai patiria ir fizinės sveikatos pokyčius, tokius kaip bendras organizmo nuovargis, miego, skrandžio veiklos ar reprodukcinės sistemos sutrikimas, mitybos, medžiagų apykaitos, širdies ir kraujagyslių sistemos pakitimai. Psichinės sveikatos pablogėjimui įtakos turi dažna baimė, stresas bei atsiradusi vidinė įtampa.
5
Liaudanskienė, Rita, Nerijus Varnas, and Leonas Ustinovichius. "MODELLING THE APPLICATION OF WORKPLACE SAFETY AND HEALTH ACT IN LITHUANIAN CONSTRUCTION SECTOR / DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISĖS AKTŲ NAUDOJIMO MODELIAVIMAS LIETUVOS STATYBŲ SEKTORIUJE." Technological and Economic Development of Economy 16, no. 2 (June 30, 2010): 233–53. http://dx.doi.org/10.3846/tede.2010.15.
Full textAbstract:
Being one of the largest European industry branches, construction is also characterized by some of the worst workplace health and safety indices in the region. On average, workers at construction sites face double the chance of non‐fatal accidents at work compared with workers from other EU sectors. With a view to reducing the number of accidents and occupational illnesses in the construction sector, numerous legal acts have been passed and consistently implemented within recent decades, which allowed improving work conditions in the EU member countries. Although EU legal acts apply in Lithuania, the increase in accidents at work in the construction sector is reflected in the statistics. To prevent accidents at work and occupational illnesses, as well as increase work productivity and job satisfaction, the implementation of measures ensuring safe work at construction sites becomes a necessity. Work safety in various construction processes can be achieved not only by making use of collective and personal protective equipment, occupational risk assessment, employee instruction and training on safety at work, but also by properly organizing work and creating proper working conditions. In order to ensure safe work for construction workers, knowledge and application of standard legal acts is necessary. Santrauka Statyba ‐ viena iš didžiausių Europos pramonės šakų. Šio sektoriaus darbuotojų saugos ir sveikatos rodikliai yra vieni prasčiausių regione. Palyginti su kitu ES sektorių darbuotojais, statybose dirbantiems darbininkams kyla vidutiniškai dvigubai didesnė nemirtinų nelaimingų atsitikimų tikimybė. Siekiant sumažinti nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skaičių statybų sektoriuje, per kelis pastaruosius dešimtmečius buvo priimta ir nuosekliai taikyta daug teisės aktų, leidusių pagerinti darbo salygas ES valstybėse narėse. Nors Lietuvoje įgyvendinti ES teises aktai, tačiau statistikos duomenys byloja apie nelaimingų atsitikimų statybos sektoriuje augimą. Norint užkirsti kelia nelaimingiems atsitikimams ir profesinėms ligoms, pagerinti darbo našumą, darbuotoju pasitenkinimą darbu, būtina imtis priemonių, užtikrinančių saugų darbą statybvietėse. Atsižvelgiant i tai, kad, vykdant įvairius statybos procesus, saugų darbą gali užtikrinti ne tik kolektyvinių bei asmeninių priemonių naudojimas, profesinės rizikos įvertinimas, darbuotojų instruktavimas ir mokymas saugos klausimais, nelaimingų atsitikimų bei profesinių ligų išvengimą gali garantuoti tinkamas darbu organizavimas ir darbo salygų sudarymas. Norint tinkamai užtikrinti saugų darbą statybose dirbantiems darbininkams, būtina išmanyti ir vykdyti norminius teises aktus.
6
Idoro, Godwin Iroroakpo. "HEALTH AND SAFETY MANAGEMENT EFFORTS AS CORRELATES OF PERFORMANCE IN THE NIGERIAN CONSTRUCTION INDUSTRY/SVEIKATOS IR SAUGOS DARBE VALDYMO PASTANGOS NIGERIJOS STATYBŲ PRAMONĖJE." JOURNAL OF CIVIL ENGINEERING AND MANAGEMENT 14, no. 4 (December 31, 2008): 277–85. http://dx.doi.org/10.3846/1392-3730.2008.14.27.
Full textAbstract:
This study investigates the level of efforts made by Nigerian contractors to maintain a healthy and safe work environment. The objectives are to determine the level of management efforts made by contractors on H&S and their correlation with H&S performance. To achieve these objectives, a field survey involving a sample of 40 contractors selected by stratified random sampling from the contractors registered with the Federation of Construction Industry of Nigeria was carried out. For the study, 6 H&S management variables and 7 H&S performance variables were selected. The H&S management variables are in compliance with H&S regulations, provision of H&S facilities, structures for managing H&S in head and site offices, provision of PPE and H&S incentives, while the H&S performance variables are respondents’ assessment of the performance of structures for managing H&S in head and site offices, accident, injury, accident per worker, injury per worker and injury per accident rates. Data were collected using structured questionnaires and analysed by mean and Spearman correlation test. The results reveal that contractors’ efforts on structures for managing H&S on site are the best correlates of H&S performance, but their level is low. The levels of contractors’ efforts in provision of PPE, compliance with H&S regulations are high, but these efforts are not correlates of H&S performance. The levels of contractors’ efforts in structures for managing H&S in head office and provision of H&S incentives are low and they have low correlation with H&S performance. The study considers these results as indication that the management efforts made by Nigerian contractors to ensure a healthy and safe work environment are yet to have meaningful impact. It suggests increased efforts on local H&S regulations, structures for managing H&S in both head and site offices and provision of H&S incentives as measures for improving safety in the Nigerian construction industry. Santrauka Mokslinio tyrimo tikslas buvo gerinti sveikatos ir saugos darbe realizavimą Nigerijos statybų pramonėje. Straipsnyje nagrinėjamos Nigerijos rangovų pastangos išlaikyti sveiką ir saugią darbo aplinką. Siekiant šių tikslų, buvo atliktas praktinis tyrimas, kuriame dalyvavo 40 rangovų, atsitiktinai parinktų iš Nigerijos statybų pramonės federacijos registro. Buvo išrinkti šeši sveikatos ir saugos darbe valdymo kintamieji ir septyni sveikatos ir saugos darbe realizavimo kintamieji. Sveikatos ir saugos darbe valdymo kintamieji siejami su sveikatos ir saugos taisyklėmis, paslaugomis, valdymo struktūromis administracijoje ir statybos aikštelėse, asmens saugos priemonėmis, sveikatos ir saugos darbe skatinimu. Sveikatos ir saugos darbe realizavimo kintamieji yra respondentų sveikatos ir saugos darbe valdymo struktūros realizavimo įvertinimas tiek įmonės administracijoje, tiek statybos aikštelėse. Tai nelaimingi atsitikimai, susižeidimai, nelaimingų atsitikimų skaičius vienam darbuotojui, susižeidimų skaičius vienam darbuotojui ir sužeidimų skaičius per nelaimingų atsitikimų dažnį. Duomenys buvo renkami naudojant apklausas ir analizuojami naudojant vidutinę ir Spearman koreliacijas. Rezultatai parodė, kad rangovų valdymo kintamasis, sveikatos ir saugos valdymo struktūra valdyboje ir statybos aikštelėje geriausiai koreliuoja su sveikatos ir saugos darbe realizavimu, tačiau jų lygis yra žemas. Rangovų pastangos aprūpinti asmeninėmis saugos priemonėmis siejasi su sveikatos ir saugos darbe taisyklėmis, tačiau jos nekoreliuoja su sveikatos ir saugos darbe realizavimu. Teigiama, kad rangovų pastangos yra menkos. Šio tyrimo rezultatai laikomi kaip požymiai, kad Nigerijos rangovų pastangos užtikrinti sveikatą ir saugų darbą turi didelę įtaką. Siūloma laikytis sveikatos ir saugos taisyklių ir administracijoje, ir statybos aikštelėse, gerinti Nigerijos statybose dirbančių žmonių saugą.
7
Vičiūnienė, Brigita, Dovilė Bendinskaitė, and Andrius Macas. "VENTILIACIJA PER KAUKĘ INDUKCIJOS METU PRIEŠ RAUMENŲ RELAKSANTŲ PASKYRIMĄ." Health Sciences 31, no. 1 (February 6, 2021): 31–34. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.006.
Full textAbstract:
Kaukinė ventiliacija indukcijos metu prieš raumenų relaksantų suleidimą − viena dažnesnių metodikų gydytojo anesteziologo praktikoje, norint išvengti ,,negaliu ventiliuoti − negaliu intubuoti“ situacijos. Diskutuojama dėl tokios praktikos saugumo pacientui. Šio darbo tikslas − išsiaiškinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) anesteziologų požiūrį į ventiliaciją per kaukę prieš miorelaksantų suleidimą ir įvertinti taikomos metodikos priežastis. Apklausti 54 respondentai. Dauguma atsakiusiųjų mano, kad ventiliacija per kaukę tinkama prieš raumenų relaksantų suleidimą, kai dokumentuota apie sunkius kvėpavimo takus (buvusi sunki kaukinė ventiliacija, intubacija). Dažniausiai kaukinė ventiliacija taikoma norint išvengti ,,negaliu intubuoti, negaliu ventiliuoti“ situacijos ir hipoksijos indukcijos metu. Respondentai, kurie naudojo raumenų relaksantus prieš ventiliacinę kaukę, nurodė, kad nėra įrodymų, jog saugu ventiliuoti nesant miorelaksantų paskyrimo, bei tai gali pabloginti ventiliaciją per kaukę. Ventiliacija per kaukę prieš miorelaksantų skyrimą indukcijos metu yra dažna, tačiau pacientui mažiau saugi praktika. Vis dėlto, keliant darbuotojų kompetenciją, plečiant teorines žinias, diegiant sunkių kvėpavimo takų valdymo gaires, galima tikėtis geresnių rezultatų.
8
Jonikaitė, Raimonda, and Indrė Brasaitė. "Slaugytojų darbo aplinkos rizikos veiksnių ir pasitenkinimo gyvenimo kokybe sąsajos." Sveikatos mokslai 26, no. 6 (January 19, 2017): 220–25. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.120.
Full textAbstract:
Slaugytojai savo darbe susiduria su neigiamą įtaką jų sveikatai, darbingumui ir fizinei būklei darančiais veiksniais: dideliu fizinio darbu krūviu, budėjimu naktimis, psichologiniu smurtu, organizaciniais darbų trūkumais, darbo pareigų stresoriais. Nuo šių veiksnių priklauso pasitenkinimas gyvenimu ir darbu, kurie lemia kokybišką pacientų priežiūrą bei saugą, darbuotojų išsaugojimą organizacijoje ir jų įsipareigojimą organizacijai bei profesijai. Tiriamąją imtį sudarė 69 intensyvios terapijos ir chirurgijos skyrių slaugytojai, dirbantys Klaipėdos ligoninėse. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų. Atliktas kiekybinis tyrimas. Apklausai naudotas Pasitenkinimo gyvenimu klausimynas – trumpa forma. Gauti duomenys apdoroti SPSS programa (22 versija). Tyrimo rezultatai parodė, kad dažniausi slaugytojų darbo aplinkos rizikos veiksniai yra intensyvus darbas ir pacientų kėlimas rankomis. Slaugytojai savo pasitenkinimą gyvenimu įvertino geriau nei vidutiniškai. Vertinimo vidurkis buvo 66,8 proc. balų iš 100 proc. maksimaliai galimų. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad slaugytojų, kuriems dažniau tenka kelti pacientus rankomis, pasitenkinimas gyvenimu yra prastesnis.
9
Zavadskas, Edmundas K., Artūras Kaklauskas, Audrius Banaitis, and Vytautas Jonaitis. "CREATION OF RATIONAL ENTREPRENEURSHIP CONDITIONS IN CONSTRUCTION INDUSTRY OF LITHUANIA/RACIONALŲ VERSLININKYSTĖS SĄLYGŲ LIETUVOS STATYBOS PRAMONĖJE KŪRIMAS." JOURNAL OF CIVIL ENGINEERING AND MANAGEMENT 4, no. 1 (March 31, 1998): 78–85. http://dx.doi.org/10.3846/13921525.1998.10531383.
Full textAbstract:
Straipsnyje siekiama kompleksiškai išanalizuoti makro- ir mikrofaktorius, veikiančius Lietuvos statybos pramonės (SP) efektyvumą, numatyti SP plėtros tendencijas ir pateikti rekomendacijas jos konkurencingumui didinti. Tai atliekama analizuojant ES šalių patirtį ir ją pritaikant Lietuvai, atsižvelgiant į jos specifinę istorijǎ, išsivystymo lygį, poreikius ir tradicijas. Visų pirma išanalizuota būtinybė suderinti Lietuvos statybos industriją reglamentuojančius įstatymus su atitinkamais ES dokumentais (konkurencinė politika, įmonių įstatymas, socialinė politika, darbo sąlygos ir sveikata bei sauga, aplinkosaugos politika, standartai ir normos, statybos kontrolę reglamentuojantys norminiai dokumentai, statybos finansavimas, specialistų kvalifikacijos pripažinimas, valstybiniai-visuomeniniai užsakymai, struktūriniai fondai, tyrimų bei plėtros fondai ir t.t.). Antra, analizuojamos galimybės sudaryti efektyvią kintamą SP ir SP verslininkystės aplinką, parenkant racionalius makro- ir mikrofaktorius (finansinė politika, monetarinė politika, vyriausybės kišimasis į statybos rinką, organizacijų finansavimo šaltiniai, darbo našumas ir žemo darbo našumo statyboje priežastys ir t.t.). Šiam tikslui pasiekti siūloma išanalizuoti įvairius kintamus makro- ir mikroaplinkos derinius, šiuo metu esancius ES šalyse. Po analizės bus išrinkti racionaliausi makro- ir mikrofaktorių deriniai Lietuvai. Įdiegus šiuos derinius praktikoje, manome, efektyviau būtų vystoma SP ir sudaromos geresnės sąlygos SP verslininkystei plėtoti.
10
Gustainienė, Loreta, Aistė Pranckevičienė, and Vita Briedaitytė. "RELATIONSHIP BETWEEN HEALTHY LIFE STYLE AND WORK-RELATED FACTORS AMONG CALL CENTER WORKERS / SKAMBUČIŲ CENTRO DARBUOTOJŲ SVEIKATAI PALANKAUS GYVENIMO BŪDO IR ORGANIZACINIŲ DARBO VEIKSNIŲ RYŠYS." Mokslas - Lietuvos ateitis 4, no. 4 (November 28, 2012): 311–19. http://dx.doi.org/10.3846/mla.2012.49.
Full textAbstract:
Health-related issues are becoming very popular both in the broad spheres of the society and in organizations. Taking care of employee health helps the employer with maintaining and improving organizational effectiveness. The aim of the study was to identify and assess the relationship between the Five-Factor Wellness Model and work-related factors such as interpersonal conflicts, organizational constraints, workload, work-family conflict, decision latitude, transformational leadership, psychological job characteristics and perceived organizational support. The subjects of the study were 177 employees of a call center. Healthy lifestyle was measured applying a Five-Factor Wellness questionnaire (Myers, Sweeney 2005b). Physical symptoms, interpersonal conflicts, organizational constraints and workload were measured using respective scales designed by Spector and Jex (2007). Decision latitude was measured employing Karasek (1985) questionnaire. Work-family conflict was measured referring to a subscale of negative work-home interaction (Geurts et al. 2005). A transformational leadership style was measured using General Scale of transformational leadership (Carless et al. 2000). Perceived organizational support was measured using a short version of Perceived Organizational Support scale (Eisenberger et al. 1986). Research findings show that healthy lifestyle as measured by the Five-Factor Wellness Model was predicted by lower work-family conflict, whereas physical symptoms - by marked work-family conflict, decision latitude and gender (female). Santrauka Šiuolaikinėse organizacijose ir visuomenėje sveikatai palankaus gyvenimo būdo tema yra dažnai aptariama. Darbuotojų sveikata (sveikatingumu) organizacijos rūpinasi, siekdamos kelti darbuotojų gerovę ir savo organizacijos efektyvumą ir produktyvumą. Tam reikia žinoti, kokie veiksniai organizacijoje skatina ar trukdo sveikatai palankaus gyvenimo būdo realizavimą. Tyrimo tikslas buvo įvertinti ir nustatyti sveikatai palankaus gyvenimo būdo (pagal penkių faktorių sveikatingumo modelį, Myers, Sweeney 2005b) sąsajas su organizaciniais veiksniais: tarpasmeniniais konfliktais, organizaciniais trikdžiais, dideliu darbo krūviu, darbo ir šeimos konfliktu, sprendimų priėmimo laisve, transformaciniu vadovavimu ir suvokiamu organizacijos palaikymu.Tyrime dalyvavo 177 skambučių centro darbuotojai. Sveikatai palankus gyvenimo būdas buvo nustatomas pagal penkių faktorių sveikatingumo klausimyną (Myers, Sweeney 2005b), fiziniai simptomai buvo nustatomi pagal Spector ir Jex (1997) skalę, susidedančią iš 18 simptomų. Tarpasmeniniai konfliktai, organizaciniai trikdžiai, kiekybinis darbo krūvis buvo vertinami pagal atitinkamus kitus Spector ir Jex (1997) klausimynus. Sprendimų laisvei vertinti buvo naudojamas Karasek (1985) klausimynas. Transformaciniam vadovavimo stiliui tirti naudota bendroji transformacinės lyderystės skalė, sudaryta Carless ir bendradarbių (2000). Darbo ir šeimos konfliktams vertinti pasitelkta neigiama darbo ir namų sąveikos subskalė (Geurts et al, 2005). Suvokiamas organizacijos palaikymas buvo vertinamas sutrumpinta suvokiamo organizacijos palaikymo skale (Eisenberger et al. 1986). Gauti rezultatai rodo, kad sveikatai palankų gyvenimo būdą (pagal penkių faktorių sveikatingumo modelį) prognozuoja mažesnis darbo ir šeimos vaidmenų konfliktas bei didesnis darbo krūvis. Fizinę simptomatiką rodo stipresnis darbo ir šeimos vaidmenų konfliktas, didesnis suvokiamas organizacijos palaikymas ir moteriška lytis.
Dissertations / Theses on the topic "Darbuotojų sauga ir sveikata"
1
Žalnieraitis, Modestas. "Darbuotojų saugos ir sveikatos garantijos Lietuvoje ir Rusijoje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20110709_152119-47874.
Full textAbstract:
Magistro baigiamajame darbe tyrinėjamos darbuotojų saugos ir sveikatos garantijos, įtvirtintos tarptautiniuose teisės aktuose, Lietuvos Respublikos teisės ir Rusijos Federacijos teisės šaltiniuose. Šio darbo tikslas - įvertinti ir palyginti darbuotojų saugos ir sveikatos garantijas, tarptautiniuose teisės šaltiniuose Lietuvos Respublikoje ir Rusijos Federacijoje. Pagrindiniai uždaviniai - atskleisti ir apibrėžti darbuotojų saugos ir sveikatos garantijos sąvoką; įvertinti ir surūšiuoti darbuotojų saugos ir sveikatos garantijas Lietuvos Respublikoje ir Rusijos Federacijoje; įvertinti ir surūšiuoti darbuotojų saugos ir sveikatos garantijas, įtvirtintas tarptautiniuose teisės šaltiniuose; įvertinti, kaip skiriasi ir kaip panašios darbuotojų saugos ir sveikatos garantijos Lietuvos Respublikoje ir Rusijos Federacijoje; išanalizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos garantijas užtikrinančias institucijas ir jų funkcijas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje Apibendrinant šį magistro baigiamąjį darbą, reikia pastebėti, kad darbuotojų saugos ir sveikatos garantijos yra pakankamai užtikrinamos Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos teisinėje sistemoje. Šių garantijų svarba pabrėžiama jų įtvirtinimu aukščiausiuose valstybiniuose teisės aktuose - Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos konstitucijose, tuo priskiriant jas prie konstitucinių. Išanalizavus darbuotojų saugos ir sveikatos garantijas, galima daryti šias išvadas: 1. Darbuotojų saugos ir sveikatos garantijos sąvoką galima... [toliau žr. visą tekstą]Safety and Health Guarantees of Employees in Lithuania and Russia Summary Employee’s safety and health guarantees, consolidated in the international law acts, Lithuanian Republic’s law and Russian Federation’s law sources, were studied/researched in the master‘s work. The aim of this work is to evaluate, traverse and sort out employee’s safety and health guarantees in the international law sources of Lithuanian Republic and Russian Federation. The principal/key goals are to unfold and define the concept of employee’s safety and health guarantee; to evaluate and sort out employee’s safety and health guarantees in Lithuanian Republic and in Russian Federation; to evaluate and sort out employee’s safety and health guarantees consolidated in the international law sources; to evaluate how employee safety and health guarantees differ and how they are alike in Lithuanian Republic and in Russian Federation; to traverse employee’s safety and health guarantees ensuring institutions and their functions in the employee’s safety and health field. In summarizing this final master’s work it is necessary to note that employee’s safety and health guarantees are fairly ensured in Lithuanian Republic’s and Russian Federation’s law system. Significance of these guarantees is seen in the fact that they are consolidated in the supreme national law acts of Lithuanian Republic’s and Russian Federation’s constitutions, in this way ascribing them to constitutional. It is possible to draw inferences... [to full text]
2
Žekytė, Neringa. "Darbuotojų sauga ir sveikata kaip darbo teisės reguliavimo dalykas." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20140623_193136-66302.
Full textAbstract:
Magistro darbe, pasitelkus Lietuvos Respublikos, tarptautinius bei Europos Sąjungos norminius teisės aktus, Lietuvos bei užsienio šalių teisinę literatūrą, teismų praktikos medžiagą bei įvairią oficialią statistinę informaciją nagrinėjamas darbuotojų saugos ir sveikatos reguliavimas, jo samprata. Analizuojama, kiek ir kokiose teisės šakose reglamentuota darbuotojų sauga ir sveikata bei kokiu pagrindu šį institutą galima laikyti darbo teisės šakos reguliavimo dalyku. Taipogi darbuotojų saugos ir sveikatos reglamentavimas tiriamas kaip dviejų darbo santykio šalių – darbdavio ir darbuotojo – teisių ir pareigų santykis. Bandoma pasigilinti į šių teisių ir pareigų turinį, realias norminių teisės aktų įgyvendinimo galimybes, iškelti egzistuojančius probleminius reglamentavimo klausimus. Pagrindinis dėmesys skiriamas įstatymų leidėjo nustatytoms normoms, leidžiančioms pačiam darbuotojui apginti savo teises tiek individualiai, tiek kolektyviai bei darbdavio pareigų saugos ir sveikatos srityje klasifikacijai, šių pareigų turiniui ir įgyvendinimui.This master paper analyses the regulation of occupational safety and health issues and its conception on the basis of the Lithuanian, international and European Union legal regulation, legal literature, legal practice and official statistics. The aim of this work is to find out which branches of law and to what scale regulate the safety and health at work and what gives the reason to consider this institute as an object of labour law regulation. Additionally, the regulation of occupational safety and health is analysed as relation of rights and obligations between labour law parties (employer and employee). The paper is trying to examine the content of mentioned issues, the actual regulations on implementation of these opportunities as well as raising the existing problematic regulation issues. The main attention is focussed both on the possibilities of employee to protect his rights both individually and collectively; and on the classification, content and implementation of the employer’s obligations in the field of safety and health at work.
3
Volčiok, Darja. "Darbuotojų ir darbdavių teisės ir pareigos darbuotojų saugos ir sveikatos srityje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20140626_204240-57667.
Full textAbstract:
Baigiamajame darbe analizuojami norminiai teisės aktai, reglamentuojantys darbuotojų saugą ir sveikatą. Nagrinėjama darbuotojų ir darbdavių materialinė atsakomybė darbuotojų saugos ir sveikatos darbe srityje. Suponuojama išvada, kad Lietuvos Respublikos darbuotojų sauga ir sveikata darbe reglamentuojama įvairiais teisės aktais: tarptautiniais, ES, nacionaliniais. LAT bylų gausa šios kategorijos bylose pabrėžia temos aktualumą. Nustatyta, jog viena darbuotojo pareiga atitinka vieną darbdavio teisę bei atvirkščiai – viena darbdavio pareiga atitinka vieną darbuotojo teisę. Darbą sudaro keturi skyriai, kai kurie suskirstyti į poskyrius. Pirmame baigiamojo darbo skyriuje išsamiai išnagrinėti teisės aktai, reglamentuojantys darbuotojų saugą ir sveikatą darbe. Šioje dalyje pateikiamos sąvokos, apibrėžimai, klasifikacijos. Sekančioje dalyje analizuotos darbuotojų ir darbdavių teisės ir pareigos vienas kitam. Šios teisės ir pareigos yra glaudžiai susijusios tarpusavyje, todėl darbe laikomasi principo, pagal kurį akcentuojama, jog tai, kas yra darbdavio pareiga, tas yra darbuotojo teisė bei atvirkščiai. Trečioje baigiamojo darbo dalyje išanalizuotos privalomos bei papildomos saugos ir sveikatos užtikrinimo priemones įmonėje. Ketvirtame skyriuje nagrinėjama LAT praktika darbuotojų ir darbdavių materialinės atsakomybės taikymo klausimai. Vadovaujantis suformuota praktika pateikiami teisiniai darbdavių ir darbuotojų materialinės atsakomybės atsiradimo pagrindai. Nustatoma kokiais atvejais... [toliau žr. visą tekstą]The final master thesis applies a research on the legal acts regarding employees health and safety regulations at work. The financial responsibility over health and safety area between employers and employees is taken into the consideration. The conclusion is made that the health and safety of the employees in the Republic of Lithuania is regulated by a list of legislative acts: international, issued by European Union and local. The relevance of this topic is highlighted by the load of this type cases investigated by the Municipal/ Supreme Court of Lithuania. It is observed, that the single responsibility of the employee meets the single right of the employer and vice versa – a single responsibility of the employer meets the single right of the employee. The final thesis is grouped into four main sections divided into subsections. The first section of the paperwork analyses legal acts, regulating employees Health and Labour protection. This part also includes the terms, definitions and classifications. The next section covers the rights and duties appeared between employees and employers. The mentioned rights and duties are closely related, so the principle – „What is the duty of the employer is the right of the employee” and vice versa - is followed. The third part of the paperwork highlights mandatory and additional health and safety assurance techniques used in the organization. The fourth section investigates the practice used for regulation of the financial... [to full text]
4
Malaiškaitė, Donata. "Medicinos darbuotojų darbo ergonomiškumo ir sveikatos tyrimas." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2008. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080625_154627-17135.
Full textAbstract:
Šiame baigiamajame darbe siekiama ištirti medicinos darbuotojų darbui ir sveikatai darančius ergonominius veiksnius bei įvertinti medicinos darbuotojų sveikatą, darbo kokybę ir ergonomiką. Siekiama rasti ryšį tarp ergonomikos, sveikatos, aplinkos ir medicinos darbuotojų gyvenimo kokybės bei skatinti imtis priemonių rizikos veiksniams šalinti. Darbas sudarytas iš dviejų analitinių (aprašomųjų) ir empirinės (eksperimentinės) dalių. Pirmoje analitinėje dalyje nagrinėjami veiksniai, darantys įtaką darbo ergonomikai, tai mikroklimato parametrai ir jų įtaka žmogui, dulkių poveikis, apšvietimas, taip pat triukšmo bei virpesių poveikis žmogaus organizmui. Antroje dalyje nagrinėjama sveikata bei darbą ir sveikatą lemiantys veiksniai: socialinė aplinka, gyvenimo kokybė, aplinkos tarša. Empirinėje dalyje, atlikus anketinę apklausą, įvertintas darbo įrankių ir prietaisų atitikimas ergonomikos reikavimams, nustatyta, kaip ergonominės naujovės atitinka darbuotojų lūkesčius, kaip jos mažina darbo įtampą. Taip pat buvo įvertintas medicinos darbuotoj�� darbo ergonomiškumas ir sveikata.The objective of this study is to investigate the factors of ergonomics having the influence upon the medical employee‘s health, work quality and ergonomics. The aim was to find the link among ergononomics, health, environmental and life quality of the medical employees and to include to take measures for the elimination of the risk factors. The paper consist of two analytical (descriptive) and one empirical (experimental) parts. The first analytical part analyses the factors which affect the ergonomics of work, mainly the parameteres of microclimate and their influenc on people, as well as the influence of dust, ligthing, noise and vibration being mad o the human organism. The second part examines the health and such factors as health, social enviroment, life quality,pollution affecting the quality of work and life. The empirical part, according to previous surveys, evaluates the correspondence between hand tools, devices and the requirements of ergonomics, defines the way the innovations of ergonomics conform the expectations of the workers. It also analysed the role of innovations in reducing stress at workplace. Work ergonomics and health of medical employee‘s was analyses, as well.
5
Medziukevičiūtė, Aistė. "Darbuotojų saugos ir sveikatos būklės ir technikos naudojimo saugos tyrimas žemės ūkio įmonėse." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110602_115617-37240.
Full textAbstract:
Darbuotojų saugos ir sveikatos būklė įmonėse priklauso nuo darbų saugą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo. Pastaruoju metu Lietuvoje pagausėjo įmonių, kuriose įdiegta darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema. Tačiau daugelyje įmonių ir ypač ūkių, teisės aktai įgyvendinami nepakankamai, įmonės dokumentai tvarkomi tik formaliai, profesinės rizikos vertinimas beveik neatliekamas, trūksta įmonės vadovų ar įgaliotų asmenų kompetencijos dirbančiųjų saugos ir sveikatos srityse. Šiame darbe pateikti tyrimo rezultatai, gauti anketinės apklausos būdu. Buvo apklausta žemės ūkio, apdirbamosios pramonės ir kitos su žemės ūkio produktų gamyba susijusios įmones. Apibendrinus gautus rezultatus, aptarti darbų saugos ypatumai, profesinės rizikos vertinimo, atsakingų asmenų skyrimo ir kiti su dirbančiųjų saugos ir sveikatos valdymu susiję klausimai, parengtas patikros lapas, paskaičiuoti būklės indeksai, numatytos ekonominių darbų saugos būklės gerinimo priemonės reguliuojant išmokas žemės ūkio įmonėse.Occupational safety and worker health conditions in industry depend on the implementation and administration of safety laws and regulations. Lithuania has recently increased the number of companies that run the occupational safety and health management systems. However, in the majority of businesses and particularly private farms the legislation is not sufficiently implemented, the document management is purely tokenistic and symbolic, professional risk assessment is not carried out, the managers or other authorized personnel show a lack of competence. The research results are based on the questionnaire. The agricultural companies engaged in the production and processing of agricultural products have been surveyed. Having summarized the results the safety, occupational risk assessment, authorizing the personnel to work in the field of safety and health management issues were discussed. Moreover, the checklist was prepared, the level of occupational safety was evaluated and measures to improve it have been provided regulating the government payments for agricultural sector.
6
Meškauskaitė, Kristina. "Kauno miesto asmens sveikatos priežiūros įstaigų radiologijos skyriuose dirbančių darbuotojų darbo aplinkos ir sveikatos tyrimas." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2008. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080619_145317-17466.
Full textAbstract:
Asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių medicinos darbuotojų profesinė sveikata priklauso nuo atliekamo darbo apimties ir darbų specifikos. Šiuo metu visuotinai pripažįstama radiologinio tyrimo reikšmė, atliekamų tyrimų vis daugėja. Platus jonizuojančios spinduliuotės šaltinių ir cheminių medžiagų panaudojimas susijęs su tiesiogine juos aptarnaujančių darbuotojų sveikatos rizika sąlygoja profesinių ligų atsiradimą
Tyrimo tikslas - Įvertinti Kauno miesto ASPĮ radiologijos skyrių darbuotojų (gydytojų – radiologų, laborantų) nusiskundimų sveikata sąsajas su darbo aplinkos veiksniais.
Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas 2008 metų sausio - vasario mėnesiais. Buvo apklausiami 8 Kauno miesto VŠĮ ASPĮ radiologijos skyrių medicinos darbuotojai. Vienmomentinės anoniminės anketinės apklausos būdu ištirta 188 darbuotojai. Atsako dažnis – 77,47 proc. Klausimynas sudarytas remiantis literatūros analize bei kitų Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatais. Apklausa buvo siekta išsiaiškinti, kaip radiologijos skyriaus darbuotojai vertina savo sveikatą ir darbo aplinką. Statistiniams ryšiams įvertinti buvo naudojamas SPSS 13 statistinis paketas.
Rezultatai. 87,8 proc. darbuotojų dirba jonizuojančios spinduliuotės sąlygomis ir 47,9 proc. – užterštoje cheminėmis medžiagomis darbo aplinkoje. Darbo vietoje visada darbų saugos reikalavimų laikosi daugiau nei pusė (62,2 proc.) respondentų. Kas antras (56,9 proc.) respondentas savo sveikatos pakitimus sieja su darbo aplinkos sąlygomis. Dažniau... [toliau žr. visą tekstą]Professional health of workers in health care system depends on volume and specifics of work. Nowadays, the significance of radiology tests is relatively high, and the number of tests is increasing. Wide application of sources of ionization and chemical substances is directly related with the risk of occupational diseases for health care staff working under such conditions. Aim of the study: to evaluate the health complaints and its relationship with work conditions of radiology departments' staff (radiologists and laboratory workers) at Kaunas health care settings. Material and methods. The study was conducted in January–February 2008. The sample included radiology staff of 8 health care settings in Kaunas. Anonymous questionnaire was received from 188 subjects (response rate 77,5%). The questionnaire was constructed for evaluation of health and work conditions. Statistical data analysis was performed using statistical package „SPSS for Windows 13.0“. Results. Altogether, 87,8% of staff works in ionized environment and 47,9% in chemically polluted conditions. The requirements of security at work are fulfilled by 62,2% of responders. More than half of responders (56,9%) relate their subjective health changes with work environment. Among laboratory workers this relationship is stronger than among radiologists (p<0,05). Conclusions. Current health status is estimated as good among one third of responders (more by radiologists than laboratory workers). Most common health... [to full text]
7
Lina, Čėsnaitė. "Darbų ir civilinės saugos integravimo į švietimą tyrimas." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2007. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20070816_153721-85151.
Full textAbstract:
Darbo tikslas – ištirti darbų ir civilinės saugos integravimo į švietimą būklę ir pateikti siūlymus darbų ir civilinės saugos mokymui gerinti. Darbo eigoje buvo nustatyta, kad Lietuvoje kasmet daugėja nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesinėmis ligomis. Į darbo rinka patenka ne tik asmenys pabaigę profesines ar aukštąsias mokyklas, bet ir daug jaunuolių pabaigusių tik pagrindinę ar vidurinę bendrojo lavinimo mokyklą. Mėginta išsiai����������kinti, koks bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų mokinių, kolegijų ir universitetų studentų žinių lygis darbų ir civilinės saugos srityje. Pabandyta įvertinti Europos Sąjungos DSS integravimo į švietimo sistemą modelio taikymo galimybes. Nustatyta, kad net 30 proc. apklaustų bendrojo lavinimo mokinių pasibaigus šiems mokslo metams planuoja įsidarbinti. Prieita prie išvados, kad mažiausiai (nepakankamai) žinių civilinės ir darbų saugos srityje turi bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai, o daugiausiai (pakankamai) – universiteto studentai. Mokinių ir studentų žinios priklauso nuo to, kada paskutinį kartą vyko užsiėmimai. Paaiškėjo, kad yra darbų ir civilinės saugos temų, kurioms reikėtų skirti didesnį dėmesį. Darbe pateiktos rekomendacijos darbų ir civilinės saugos mokymui gerinti. Reikšminiai žodžiai: darbuotojų sauga ir sveikata, civilinė sauga, švietimas, mokymas.Das Ziel dieser Arbeit ist die Situation zur Integrierung des Arbaits- und Zivilschutzes in die Bildung zu erforsehen und Vorschläge zur Besserung des Arbeits- und Zivilschutsunterrichtts zu ertailen. Bei der Einschätzung der bestenden Lage wurde es festgestellt, dass die Aahl der Unglückfälle am Arbeitsplatz und Berufserkrankungen in Litauen jährlich zunimmt. Zum Arbeitsmarkt gelangen nicht nur Personen mit Berufs- und Hochschulausbildung, aondern auch viele Jungenlichen, die nur eine Haupt- oder Mittelschule absolviert habem. Es wurde versucht das Nivean von Kenntnissen der Schüler in den allgemeinbildenden Schulen und Berufsschulen und der Studenten an den Kolegien und an den Universitäten im Bereich des Arbaits- und Zivilschutzes festzustellen. Es wurden auch die Verwendungsmöglichkeiten des Sicherhait und Gesundhaitsschutz bei der Arbeit Models von der Europäischen Union zur Eingliederung des Arbeits- und Zivilschutzes in die Bildung erwogen. Es wurde folgendes festgestellt, wenn dieses Schuljahr zu Ende ist, möchten sogar 30 Prozent von befragten Schülern arbeiten. Man ist zu Ergebnis gekommen, dass die Schüler in den allgemeinbildenden Schulen (die wenigsten) ungenünende und die Studenten an den Universitäten (die meisten) ausreichende Kenntnisse im Bereich des Arbeits- und Zivilschutzes haben. Das hängt auch davon ab, wann die Schüler und Studenten das letzte Mal unterriehtet worden waren. Es ist unter anderen klar geworden, dass es einige Arbeits- und... [to full text]
Das Ziel dieser Arbeit ist die Situation zur Integrierung des Arbaits- und Zivilschutzes in die Bildung zu erforsehen und Vorschläge zur Besserung des Arbeits- und Zivilschutsunterrichtts zu ertailen. Bei der Einschätzung der bestenden Lage wurde es festgestellt, dass die Aahl der Unglückfälle am Arbeitsplatz und Berufserkrankungen in Litauen j��hrlich zunimmt. Zum Arbeitsmarkt gelangen nicht nur Personen mit Berufs- und Hochschulausbildung, aondern auch viele Jungenlichen, die nur eine Haupt- oder Mittelschule absolviert habem. Es wurde versucht das Nivean von Kenntnissen der Schüler in den allgemeinbildenden Schulen und Berufsschulen und der Studenten an den Kolegien und an den Universitäten im Bereich des Arbaits- und Zivilschutzes festzustellen. Es wurden auch die Verwendungsmöglichkeiten des Sicherhait und Gesundhaitsschutz bei der Arbeit Models von der Europäischen Union zur Eingliederung des Arbeits- und Zivilschutzes in die Bildung erwogen. Es wurde folgendes festgestellt, wenn dieses Schuljahr zu Ende ist, möchten sogar 30 Prozent von befragten Schülern arbeiten. Man ist zu Ergebnis gekommen, dass die Schüler in den allgemeinbildenden Schulen (die wenigsten) ungenünende und die Studenten an den Universitäten (die meisten) ausreichende Kenntnisse im Bereich des Arbeits- und Zivilschutzes haben. Das hängt auch davon ab, wann die Schüler und Studenten das letzte Mal unterriehtet worden waren. Es ist unter anderen klar geworden, dass es einige Arbeits- und... [der volle Text, siehe weiter]
8
Klumbytė, Eglė. "Darbų saugos sistemos tobulinimas statyboje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20090611_104934-29951.
Full textAbstract:
Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama nelaimingų atsitikimų darbe statistika Lietuvoje ir užsienyje, apžvelgiami pavojingi veiksniai statybvietėse ir jų įtaka nelaimingiems atsitikimams darbe. Aprašomas nelaimingų atsitikimų augimo tempų statyboje bendrasis modelis. Baigiamajame darbe pateikiami darbų saugos sistemos tobulinimo būdai, aprašomas kompleksinio sistemos vertinimo modelio formavimas ir realizavimas, pateikiamas statybviečių ir statybos įmonių būklės vertinimas darbuotojų saugos požiūriu, pateikiamos konkrečios priemonės saugos darbe sistemos statybos įmonėse efektyvumui didinti. Išnagrinėjus teorinius ir praktinius darbų saugos sistemos aspektus, pateikiamos baigiamojo darbo išvados ir pasiūlymai. Darbą sudaro šios dalys: įvadas, apžvalginis skyrius, analitinė – metodinė dalis, mokslinė - tiriamoji dalis, išvados ir pasiūlymai, literatūros ir kitų informacijos šaltinių sąrašas. Darbo apimtis – 77 p. teksto be priedų, 28 pav., 8 lent., 79 bibliografiniai šaltiniai.The present thesis intended for master's degree deals with the statistics of occupational accidents in Lithuania and abroad, makes an overview of dangerous factors on construction sites and their influence on potential occupational accidents. Description of a general model of an increasing rate of occupational accidents in construction sector is given. Methods for improvement of labour safety system are contained in the thesis. Furthermore, a description of development and implementation of an overall system evaluation model is given in the paper together with an assessment of condition of construction sites and construction companies in terms of labour safety and actual proposals on the application of measures, which may lead to an increased efficiency of labour safety at construction companies. Conclusions and recommendations given in the paper are based on the outcome of the analysis of theoretical and practical aspects of labour safety system. The present thesis includes the following parts: Introduction, Overview, Analytical – methodological part, Scientific – investigative part, Conclusions and recommendations, References. Thesis consist of – 77 pages of written text excluding addenda, 28 figures, 8 tables, 79 bibliographic sources.
9
Girskytė, Ieva. "Darbuotojų teisė saugiai dirbti." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20081203_184159-23776.
Full textAbstract:
SANTRAUKA Baigiamajame darbe nagrinėjami pagrindiniai darbo saugos instituto aspektai. Bendrai aptarus darbuotojų ir darbdavių teises bei pareigas darbų saugos srityje, išanalizavus šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų pagrindines nuostatas, pereinama prie darbo saugos kontrolės formų analizės, pavojingus darbus, darbuotojų atestavimą, mokymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų nagrinėjimo, o taip pat atsakomybės už darbo saugos nuostatų pažeidimus taikymo atvejų analizės. Išanalizavus darbo šaltinius, konstatuota, kad iki įsigaliojant 2003 m. Lietuvos Respublikos darbo kodeksui, klausimus, susijusius su teisės į tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas užtikrinimu, reglamentavo pavieniai įstatymai, ir šis reglamentavimas iš esmės nepasižymėjo tobulumu ir efektyvumu jau vien dėl to, kad nebuvo vieno kodifikuoto teisės akto, apimančio visas su šiuo klausimu susijusias teisės normas. Taigi darbo apmokėjimo bei atostogų klausimų reglamentavimas 2003 m. LR Darbo kodekse buvo svarbus žingsnis siekiant tinkamo teisės į saugias ir sveikas darbo sąlygas įgyvendinimo Lietuvoje. Šiame kodekse numatyti darbo saugos pagrindai, reglamentuotos darbuotojo ir darbdavio atsakomybės už darbo saugos reikalavimų pažeidimus ypatybės. Baigiamajame darbe drįstama teigti, kad į jame atlikto tyrimo duomenis bei pateiktas rekomendacijas gali būti atsižvelgiama rengiant su darbų sauga susijusius įstatymus ir jų pataisas. Be to, tyrimo metu gauti rezultatai gali būti panaudojami... [toliau žr. visą tekstą]The Employees Right to Safety Work Summary Accidents at work is a problem that has been analyzed by lawyers, technologists and psychologists. Despite the fact, the problem in Lithuania is critical for the accidents at work persist to happen in big numbers. It is often assumed that the problem may be solved using the trade union agitation methods. Not disregarding them, it is necessary to analyze this painful experience, predict their likelihood in future and get ready for this technologically, economically and socially. After the restoration of the independence and after the management forms as well as technologies had completely changed the prognosis would be effective if the accident causes under the conditions of free market are taken into consideration and after the command system is refused. No country can allocate assignations that would ensure a complete safety of the employees. It is necessary to rationally use the financial resources and predict as well as optimize the precautionary means so that financial investments would bring a potentially bigger preventive effect.
10
Girdvilytė, Agnė. "Kauno miesto prekybos darbuotojų darbo salygos ir jų sąsajos su darbuotojų sveikata." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2007. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20070803.093422-39997.
Full textAbstract:
Darbo tikslas - įvertinti prekybos darbuotojų darbo sąlygas ir jų sąsajas su darbuotojų sveikata.
Uždaviniai:
1. Įvertinti darbuotojų darbo sąlygas.
2. Įvertinti prekybos centrų darbuotojų darbo aplinkoje veikiančių veiksnių sąsajas su sveikatos pakenkimais/sutrikimais.
3. Įvertinti psichosocialines darbo sąlygas (pasitenkinimas darbu, nuovargis, stresas, bulingas).
4. Pateikti pasiūlymus darbo sąlygų gerinimui.
Tyrimo metodika. Anketinė darbuotojų apklausa. Bendras tiriamųjų skaičius N = 212. Respondentai apklausti, individualiai užpildant anketą apie gyvenimo būdą, subjektyvų sveikatos vertinimą, darbinę veiklą ir darbo sąlygas. Klausimynas sudarytas, remiantis mokslin��s literatūros šaltiniais, anksčiau rengtais tyrimais. Statistinė duomenų analizė atlikta, naudojant duomenų kaupimo ir analizės programą SPSS 12.0.
Rezultatai. Pagal anketinės apklausos duomenis, tarp respondentų sveikatą palaikanti gyvensena nėra labai paplitusi. Respondentų maitinimosi dažnis nėra pakankamas, dauguma respondentų visi��kai nepusryčiauja, ar pusryčiauja labai retai; nėra fiziškai aktyvūs, dauguma rūko. Dirbančių viršvalandžius asmenų buvo daugiau nei pusė – 113 darbuotojų (53,3 proc.). Viršvalandžių nedirbantys pasisakė 99 asmenys (46,7). Apdoroti anketų duomenys leidžia teigti, kad viršvalandžiai, darbo stažas, negatyvaus elgesio apraiškos darbe siejamos su darbuotojų sveikatos sutrikimais, tad reikia imtis priemonių šių veiksnių dažniams mažinti. Skyrėsi šių grupių tiriamųjų sveikatos... [toliau žr. visą tekstą]Aim of the study – to evaluate the work conditions and employees’ health relationship at Kaunas trade companies. Objectives: 1. To evaluates the employees’ working conditions. 2. To evaluate the relationship between the active factors of working place and health impairment/disorder of supermarkets worker’s. 3. To evaluate psychosocial working conditions (satisfaction with work, tiredness, stress, bullying). 4. To make suggestions about the ways of improving working conditions. Methods: The questioning of the employees. The general number of the respondents N=212. The responders were questioned individually by completing forms about their life style, subjective evaluation of health, working activities, and working conditions. The questionnaire was prepared in accordance with the scientific resources and previously accomplished researches. The statistical data analysis was accomplished using the data accumulation and analysis method SPSS 12.0. Results: According to the results of the questionnaires the healthy life style is not popular among the respondents. The frequency of nourishment of the respondents is not sufficient; most of them do not have breakfast at all, or have it very seldom; the respondents are not physically active, most of them smoke. More than a half of the respondents answered that they worked overtime – 113 employees (53.3 %); 99 responders (46.7 %) stated that they didn’t work overtime. According to the answers of the respondents it is clear that... [to full text]
Books on the topic "Darbuotojų sauga ir sveikata"
1
Adaškevičius, Rimas, Vanda Barkauskienė, Romualdas Kurila, Gediminas Seniūnas, Stanislava Stašienė, and Algis Vegys. Žmogaus sauga ir sveikata. KTU leidykla "Technologija", 2011. http://dx.doi.org/10.5755/e01.9786090200056.
Full text