To see the other types of publications on this topic, follow the link: Darinys.
Journal articles on the topic 'Darinys'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the top 50 journal articles for your research on the topic 'Darinys.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Browse journal articles on a wide variety of disciplines and organise your bibliography correctly.
1
Ščerbinskaitė, Lina, Aušra Bradulskytė, Milda Girdžiūtė, Vilija Guntaitė, and Žydrūnė Visockienė. "PIRMĄ KARTĄ NUSTATYTI ANTINKSČIŲ DARINIAI: 2010 IR 2014 METŲ IŠTYRIMO TAKTIKOS PALYGINIMAS." Sveikatos mokslai 27, no. 2 (June 12, 2017): 60–65. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2017.026.
Full textAbstract:
Antinksčų dariniai yra gana dažnas radinys, nustatomas atliekant radiologinius vidaus organų tyrimus. Siekiant nustatyti darinio aktyvumą, reikalingas hormoninis ištyrimas. Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti pacientų, kuriems pirmą kartą nustatytas antinksčių darinys 2010 arba 2014 metais, hormoninio ištyrimo taktiką. Šiais laikotarpiais nustatyti 383 dariniai, į galutinę analizę atrinkti 195 pacientai. Dauguma darinių rasti atsitiktinai ir beveik pusė jų nesukėlė jokių simptomų. Didžiausią pacientų dalį sudarė moterys, dariniai dažniausiai nustatyti atliekant kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimą, dauguma jų – kairiajame antinkstyje. Palyginus hormoninių tyrimų (kortizolio, aldosterono, metanefrino, normetanefrino, dopamino, adrenalino ir noradrenalino kraujyje ar šlapime) atlikimo dažnį 2010 ir 2014 metų pacientų grupėse stebėta, kad šie tyrimai 2014 metais buvo atlikti dažniau. Pagerėjus hormoniniam ištyrimui, 2014 metais nustatyta dvigubai daugiau aldosteromų, tačiau kitų hormoniškai aktyvių darinių dažniai nesiskyrė.
2
Zaborienė, Inga, Kristina Žvinienė, Saulius Lukoševičius, Mindaugas Kiudelis, and Juozas Pundzius. "KOMPIUTERINĖS TOMOGRAFIJOS REIKŠMĖ DIFERENCIJUOJANT CISTINIUS KASOS DARINIUS." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 4.1 (September 10, 2015): 544–52. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.085.
Full textAbstract:
Darbo tikslas. Išsiaiškinti pagrindinius cistinių kasos darinių diagnostinius kompiuterinės tomografijos požymius diferencijuojant šiuos darinius tarpusavyje; nustatyti kompiuterinės tomografijos tyrimo diagnostines vertes diagnozuojant cistinius kasos darinius. Metodika. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Radiologijos klinikoje atlikta retrospektyvinė studija analizuojant pacientus, kurie buvo operuoti dėl įtariamų piktybinių ar ribinių cistinių kasos navikų. Pacientams buvo atlikta pankreatoduodenalinė rezekcija arba kasos distalinė rezekcija, priklausomai nuo darinio lokalizacijos. Prieš operaciją visiems pacientams buvo atlikta kompiuterinė tomografija. Galutinė diagnozė buvo patvirtinta morfologinio tyrimo duomenimis. Rezultatai. Tyrimo metu išanalizuoti 46 pacientai: 25 moterys (54,3 proc.) ir 21 vyras (45,7 proc.), tiriamųjų amžius svyravo nuo 24 iki 90 m. (amžiaus vidurkis 64 ± 12,955 m.). Nustatėme, jog visi cistiniai kasos dariniai, išskyrus cistadenokarcinomas, dažniau pasitaikė moterims (p = 0,0005). Piktybiniai ar linkę piktybėti dariniai dažniau lokalizavosi kasos kūno srityse, o serozinė mikrocistinė adenoma – kasos galvos srityje (p = 0,003). Piktybiniai dariniai linkę labiau plėsti kasos lataką (p = 0,0005). Nustatytos kompiuterinės tomografijos tyrimo diagnostinės vertės: jautrumas – 62,8 proc., specifiškumas – 66,7 proc., teigiama prognostinė vertė – 96,4 proc., neigiama prognostinė vertė – 11,1 proc. Išvados. Piktybiniai ar linkę piktybėti dariniai dažniau lokalizavosi kasos kūno srityje; jie labiau linkę plėsti kasos lataką. Kasos serozinė oligocistinė adenoma turi būdingus kompiuterinės tomografijos požymius, skiriančius ją nuo kitų makrocistinių kasos darinių: darinys – multicistinis arba skiltėtas cistinis su pertvaromis. Esant išplitusiam pagrindiniam kasos latakui, serozinės oligocistinės adenomos atveju kompiuterinės tomografijos vaizduose dažniau bus plėsta proksimalinė latako dalis, o intraduktalinės papilinės mucininės neoplazijos atveju – distalinė latako dalis ar latakas per visą ilgį. Kompiuterinės tomografijos tyrimo jautrumas ir specifiškumas cistinių kasos darinių diagnostikoje yra vidutinis, teigiama prognostinė vertė aukšta.
3
Pavilionė, Rasita, Gabija Bagužytė, Paulina Tekoriutė, Laura Dobrovaitė, and Viktorija Vitkutė. "KASOS VĖŽĮ IMITUOJANTIS UŽDEGIMINIS KASOS PSEUDOTUMORAS. KLINIKINIS ATVEJIS." Health Sciences 30, no. 4 (August 8, 2020): 57–60. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.096.
Full textAbstract:
Kasos vėžys yra viena dažniausių mirties nuo vėžio priežasčių išsivysčiusiose šalyse, tačiau yra ne viena nenavikinės kilmės būklė, kurios metu gali formuotis kasos dariniai, imituojantys šio organo vėžį. Viena jų – uždegiminis pseudotumoras. Jo dažnai nepavyksta diferencijuoti nuo kitų agresyvesnių neneoplastinės kilmės darinių, remiantis vien klinikiniais ir radiologiniais tyrimais – diagnozei patikslinti reikalingas histologinis tyrimas. Šiame straipsnyje pristatomas uždegiminio pseudotumoro klinikinis atvejis, kai šis darinys imitavo kasos vėžį, o tiksli diagnozė buvo nustatyta tik atlikus išsamesnius radiologinius ir histologinį tyrimus.
4
Juozeliūnienė, Irena, Laura Kanapienė, and Airina Kazlauskaitė. "Atotolio šeima: nauja užduotis šeimos sociologijai." Sociologija. Mintis ir veiksmas 21 (July 24, 2008): 118–34. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2008.1.6051.
Full textAbstract:
Šeimos narių laikina emigracija iš Lietuvos nėra naujas reiškinys, tačiau jo mastai tampa iššūkiu šeimos institutui. Susiduriama su naujais reiškiniais: vienas arba abu tėvai išvyksta į užsienį, o vaikai gyvena Lietuvoje vieni, globojami giminių, valstybės. Kaip vertinti šiuos šeiminio gyvenimo pokyčius? Ar šie transnacionaliniai šeiminiai dariniai taps alternatyva branduolinei šeimai, kaip kadaise ja tapo sugyvenimas, švytuoklinės šeimos, sambūvis pavieniui? Akistata su nauju šeiminiu dariniu skatina klausti: kas yra atotolio šeima, atotolio vaikai? Koks kognityvinis ir emocinis krūvis slypi atotolio šeimų viešame diskurse ir kaip šis naujas šeiminis darinys gali būti konceptualizuojamas akademiniame lygmenyje? Straipsnyje aptariami trijų sociologinių tyrimų, atliktų 2004-2006 metais rezultatai. Dviejuose tyrimuose analizuojamas atotolio šeimų problematikos pateikimas Lietuvos spaudoje ir internetiniame portale DELFI, trečiame – aptariami I. Levin metodu nustatyti atotolio vaikų stigmatizavimo būdai ir stigmos valdymo strategijos. Remiantis tyrimo metu atskleistais atotolio šeimų ypatumais siūloma naujo šeiminio darinio teorinė refleksija „šeiminio streso“, „socialinių mainų“ teorijų požiūriu. Svarstomos socialinių tinklų, šeiminių problemų prieigų taikymo bei rizikos tezės eksplikacijos galimybės. Apibendrinimai pateikiami tyrimo gairių pavidalu.
5
Janušonytė, Henrieta. "GIMDOS APVALIOJO RAIŠČIO ENDOMETRIOZĖ. KLINIKINIS ATVEJIS." Health Sciences 31, no. 3 (May 24, 2021): 93–97. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.087.
Full textAbstract:
Endometriozė − tai liga, kuri apibūdinama kaip funcinių endometrinių liaukų ir stromos egzistavimas už gimdos ribų. Šios patologijos paplitimas tarp vaisingo amžiaus moterų yra apie 10 – 20 proc., dažniausiai pasireiškiantis dubens organuose, ypač kiaušidėse ir dubens pilvaplėvėje. Iš visų endometrioze sergančių moterų tik apie 0,6 proc. pasireiškia ši patologija kirkšnies srityje, dar rečiau ji būna ant gimdos apvaliojo raiščio. Dėl tokio mažo paplitimo, kirkšnies endometriozė dažnai esti nepastebėta arba painiojama su kita patologija. Būdingiausi simptomai yra palpuojamas darinys kirkšnies srityje, skausmas jo vietoje, sustiprėjantis menstruacijų metu. Šiame darbe aprašomas šios retos endometriozės formos klinikinis atvejis ir pateikiama susijusios literatūros apžvalga, norint atkreipti dėmesį, jog atliekant diferencinę diagnostiką, esant dariniui kirkšnyje, reiktų nepamiršti ir kirkšninės endometriozės. Pristatomas 31 metų moters, kuri skundėsi stipriu skausmu dešinės kirkšnies srityje, klinikinis atvejis. Skausmas sustiprėdavo menstruacijų metu. Moters teigimu, skausmas kirkšnyje truko apie 5 mėnesius. Pajutusi šį simptomą, pati atliko dešinės kirkšnies apčiuopą ir užčiuopė darinį. Iš pradžių skausmas buvo epizodinis, tačiau pastarąjį mėnesį tapo nuolatiniu. Prieš metus šalinta kiaušidės cista. Moteris negimdžiusi. Buvo atliktas ultragarsinis tyrimas. Gaktinės srities pilvo sienoje rastas 9x26x21 mm dydžio hipogeniškas, nehomogeniškas, vaskuliarizuotas darinys. Padaryta išvada, jog tai dešinės kirkšnies endometrioma. Atlikta endometriomos ekscizija ir biopsija. Nustatyta, jog endometrioma išplitusi ant gimdos apvaliojo raiščio. Histopatologinis tyrimas patvirtino endometriozės diagnozę. Endometriozė dažnai painiojama su kitomis patologijomis, pavyzdžiui, kirkšnies išvarža, todėl neretai nediagnozuojama. Jeigu vaisingo amžiaus moteriai apčiuopiamas darinys kirkšnyje, net jeigu pacientė ir nejaučia tokių simptomų, kaip skausmas kirkšnies srityje, reikia atkreipti dėmesį, jog tai gali būti endometrioma ir atlikti reikiamus tyrimus. Tai gali būti ultragarsinis ar magnetinio rezonanso tyrimas, tačiau patvirtinimui būtinas histologinis ištyrimas. Gali būti skiriamas medikamentinis, konservatyvusis gydymas arba radikali operacija.
6
Navickas, Gediminas, Dileta Rutkauskaitė, and Vytautas Jovaišas. "Ektopinės pridėtinės viršdiafragminės kepenys: klinikinio atvejo aprašymas bei literatūros apžvalga." Acta medica Lituanica 21, no. 4 (March 17, 2015): 200–203. http://dx.doi.org/10.6001/actamedica.v21i4.3050.
Full textAbstract:
Pristatome klinikinį atvejį – 32 metų vyras kreipėsi į gydytojus dėl kosulio ir karščiavimo. Įtariant pneumoniją buvo atlikta tiesinė ir šoninė rentgenogramos, rastas inkapsuliuotas skystis arba darinys. Tikslesnei radinio diagnozei patvirtinti atlikta kompiuterinė tomografija su kontrastine medžiaga. Krūtinės ląstoje rastas aiškių ribų kepenų audinio tankio darinys, įsiterpęs per diafragmos defektą į dešiniojo plaučio didįjį tarpskiltinį tarpą apatinėje dalyje. Pateikiame literatūros apžvalgą apie dažniausiai su ektopininėmis pridėtinėmis viršdiafragminėmis kepenimis asocijuotus simptomus, anomalijas, patologinio audinio išsidėstymo lokalizacijas bei šios patologijos priežastis. Tai unikalus atvejis, nes tiksli diagnozė nustatyta kompiuterinės tomografijos tyrimo metu išvengiant intervencijų.
7
Jakuškaitė, Gabrielė, and Eglė Ereminienė. "DVIBURIO VOŽTUVO STENOZĘ IMITUOJANTI KAIRIOJO PRIEŠIRDŽIO MIKSOMA. KLINIKINIO ATVEJO ANALIZĖ." Health Sciences 31, no. 3 (May 24, 2021): 42–44. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.077.
Full textAbstract:
Pirminiai širdies navikai yra reti, daugiausia gerybiniai. Didžiąją jų dalį sudaro miksomos, kurios dažniausiai aptinkamos kairiajame prieširdyje. Neretai širdies miksomos ilgą laiką išlieka besimptomės ir aptinkamos atsitiktinių širdies vaizdinių tyrimų metu. Tačiau gali atsirasti simptomų, imituojančių dviburio vožtuvo stenozę. Aprašomas 37 metų paciento, patekusio į ligoninę dėl įtariamos bronchopneumonijos, atsiradusio stipraus dusulio, priverstinės sėdimosios padėties, karščiavimo ir bendro silpnumo, klinikinis atvejis. Atlikus dvimatį echokardiografinį tyrimą, aptiktas judrus darinys kairiajame prieširdyje, diastolės metu ženkliai stenozuojantis dviburį vožtuvą. Sumažėjus uždegiminiams rodikliams, pacientui buvo atlikta darinio rezekcija dirbtinės kraujo apytakos sąlygomis. Histologiškai patvirtinta širdies miksomos diagnozė. Paciento pooperacinis laikotarpis sklandus.
8
Tavoraitė, Indrė, and Daiva Bartkevičienė. "ENDOMETRIOMA IR DERMOIDINĖ CISTA VIENOJE KIAUŠIDĖJE: KLINIKINIS ATVEJIS." Health Sciences 31, no. 5 (August 1, 2021): 67–72. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.170.
Full textAbstract:
Straipsnyje aprašomas retas klinikinis atvejis, kai 34 metų moteriai atsitiktinai nustatytas endometriomos ir brandžios cistinės teratomos kompleksinis darinys iki 12 cm kairiojoje kiaušidėje. Be gausesnių mėnesinių, pacientei nepasireiškė jokių tipinių gimdos priedų auglių simptomų. Atlikta laparoskopinė cistektomija, o histologinis tyrimas patvirtino diagnozę. Nors endometriomų ir dermoidų paplitimas ikimenopauzinio amžiaus moterų populiacijoje didelis, kompleksinis šių cistų darinys vienoje kiaušidėje susiformuoja retai. Pubmed duomenų bazėje buvo rasta 11 panašių atvejų aprašymų. Dauguma nekomplikuotų dermoidų nesukelia simptomų, tačiau tik trečdalis endometriozės atvejų yra besimptomiai. Diagnostikai pasitelkiami ultragarso bei magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai. Gydymo taktikos pasirinkimas priklauso nuo amžiaus, simptomų išreikštumo bei kiaušidės cistos matmenų. Vaisingo amžiaus pacientėms rekomenduojama laparoskopinė cistektomija, stengiantis išsaugoti liekamąjį kiaušidės rezervą ir reprodukcinę funkciją.
9
Baltrūnaitė, Jūratė, Rimantas Norkūnas, Andrius Karpavičius, and Audrius Gradauskas. "BLUŽNIES CISTOS: KLINIKINIS ATVEJIS IR LITERATŪROS APŽVALGA." Medicinos teorija ir praktika 22, no. 4 (January 10, 2017): 408–12. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2016.067.
Full textAbstract:
Reikšminiai žodžiai: blužnies cista, neparazitinė blužnies cista, blužnies pseudocista, splenektomija. Blužnies cistos – reta liga. Jos klasifikuojamos į tikrąsias, kurios išklotos epiteliu, ir pseudocistas. Pastarosios dažniausiai nesukelia simptomų ir sietinos su buvusia blužnies trauma, infekcija ar infarktu. Šiame straipsnyje pateikiame retą gigantinės simptominės blužnies pseudocistos klinikinį atvejį. Pacientė hospitalizuota į Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (VMKL) Abdominalinės chirurgijos skyrių dėl kliniškai ir ultragarsu diagnozuoto lėtinio kalkuliozinio cholecistito. Iš anamnezės prieš 2 metus pilvo organų kompiuterinės tomografijos metu buvo nustatytas 10 x 8 x 9 cm dydžio blužnies cistinis darinys apkalkėjusia kapsule. Stebint ambulatoriškai, darinys nedidėjo. Pacientė buvusias pilvo traumas neigė. Echinoccocus gr. IgG antikūnų titras buvo neigiamas. Pacientė operuota, atlikta laparoskopinė cholecistektomija su simultanine totaline splenektomija atviru būdu per pjūvį kairėje pošonkaulinėje srityje. Pathistologinis tyrimas patvirtino neparazitinės blužnies pseudocistos diagnozę. Dalinė splenektomija, tausojanti blužnies parenchimą, yra „auksinis standartas“ gydant simptomines ar dideles blužnies pseudocistas. Totalinė splenektomija, laparoskopiniu arba atviru būdu, turėtų būti atliekama, kai blužnies cistos lokalizacija ar dydis neleidžia jos saugiai pašalinti.
10
Jaškevičius, Arūnas, Edmundas Štarolis, Darius Šilinis, and Aivaras Grybas. "INKSTO CISTA (BOSNIAK IV): KLINIKINIS ATVEJIS." Medicinos teorija ir praktika 22, no. 4 (January 10, 2017): 374–77. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2016.060.
Full textAbstract:
Reikšmingi žodžiai: inksto cista, inksto rezekcija, Bosniak klasifikacija, papilinė inksto ląstelių karcinoma. Tikslas. Pristatyti paciento atvejį, kai, įvertinus klinikinius simptomus, laboratorinių ir radiologinius tyrimų rezultatus, nustatyta inksto cista su malignizacijos požymiais (Bosniak IV), o vėliau histologiškai patvirtinta papilinės inksto ląstelių karcinomos, esančios cistos viduje, klinikinė diagnozė. Supažindinti su rizikos veiksniais, ligos eiga, diagnostikos ir gydymo taktika. Medžiaga ir metodai. Pristatomas klinikinis atvejis – 57 metų vyras be gretutinės patologijos hospitalizuotas į VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Urologijos skyrių dėl ženkliai padidėjusios pilvo apimties ir echoskopiškai pastebimo gigantiško darinio neskaidriu turiniu retroperitoniniame tarpe, besiliečiančio su kairiuoju inkstu. Rezultatai. Remiantis klinikiniais simptomais, laboratorinių ir instrumentinių tyrimų rezultatais nustatytas kairiojo inksto 24,5 x 17,3x 26,3 cm dydžio cistinis darinys neskaidriu turiniu su supiktybėjimo požymiais (Bosniak IV). Pacientui atlikta kairiojo inksto rezekcija. Histologiškai patvirtinta papiliarinės inksto ląstelių karcinomos diagnozė. Pooperacinė eiga sklandi. Išvados. Remiantis Bosniak klasifikacijos IV tipo cistos diagnoze, gydymas turi būti toks, kaip inksto karcinomos atveju – inksto rezekcija arba nefrektomija.
11
Pikturnienė, Rugilė, Jolanta Česienė, and Kristijonas Česas. "PEDIATRINĖ MELANOMA: ATVEJO APRAŠYMAS." Visuomenės sveikata 28, no. 7 (January 24, 2019): 82–84. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2018.098.
Full textAbstract:
Pediatrinė melanoma – tai melanoma, išsivysčiusi iki 20 metų amžiaus. Tai yra retas susirgimas, sudarantis 1 – 4 % visų melanomos diagnozių [1,2]. Diagnozės nustatymas neretai sudėtingas, ypač vaikams prieš lytinę brandą. Tuo metu melanomos klinikinė raiška yra nespecifinė: nepigmentuotas ar nepiktybiškai atrodantis darinys, kuris dėl pavėluotos ar neteisingos diagnozės nėra pradedamas gydyti laiku ar teisingai [3]. Pristatomas klinikinis atvejis: 10 metų berniukui diagnozuota melanoma. Navikas buvo pašalintas chirurginiu būdu. Šiuo metu pacientas stebimas dėl galimo ligos progresavimo.
12
Kasnauskaitė, Irma, Diana Lukaševič, Laurynas Rimševičius, and Marius Miglinas. "KLINIKINIS ATVEJIS: DVIGUBA MECHANINĖ PERITONINĖS DIALIZĖS KOMPLIKACIJA." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 4.2 (November 10, 2015): 728–30. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.116.
Full textAbstract:
Pateikiamas atvejis apie 52 m. policistine inkstų liga sergančią pacientę, kuriai išsivystė dviguba PD komplikacija – dializato pratekėjimas per bambos išvaržos maišą. Stebėti simptomai – neigiamas dializato balansas, pilvo apimties didėjimas, odos tempimas ir spalvos pakitimas pilvo srityje, apie bambą užčiuopiamas darinys. Atlikus ultragarso tyrimą buvo diagnozuota apatinio pilvo aukšto poodžio riebalinio audinio ir raumenų edema. Atlikus pilvo ir dubens organų KT, aptikta bambos išvarža, atlikta hernioplastika. Atnaujinus nuolatinę peritoninę dializę, dializato pratekėjimo nebuvo.
13
Jokubaitis, Alvydas. "Motiejaus Valančiaus veikla politikos filosofijos požiūriu." Problemos 85 (January 1, 2013): 7–17. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2014.0.2926.
Full textAbstract:
Straipsnio tikslas – politikos filosofijos požiūriu pažvelgti į Motiejaus Valančiaus veiklą. Pripažindami, kad Valančius sukūrė atskirą Lietuvos istorijos epochą, istorikai neatskleidė jos savitumą apibrėžiančio turinio. Šiam uždaviniui įgyvendinti gali padėti politikos filosofija. Remiantis istorikų atliktais tyrinėjimais, būtina rasti naujas Valančiaus veiklą aiškinančias sąvokas. Straipsnyje bandoma pagrįsti mintį, kad Valančiaus vadovaujama Žemaičių vyskupija buvo pirmoji moderniosios lietuvių tautos politinio gyvenimo forma, tarpinis darinys tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir tautinės valstybės. Valančius valdė politinę prasmę turėjusią instituciją ir sukūrė atskirą šalies politinės istorijos laikotarpį, kuriam gali būti pritaikyta interregnum sąvoka.
14
Samalavičius, Narimantas Evaldas, Olegas Deduchovas, Geda Klimavičiūtė, and Renata Paškevičiūtė. "ROBOTINĖ TIESIOSIOS ŽARNOS REZEKCIJA DĖL TIESIOSOS ŽARNOS VĖŽIO: ATVEJO ANALIZĖ." Visuomenės sveikata 28, no. 7 (January 24, 2019): 69–71. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2018.094.
Full textAbstract:
Robotinė chirurgija pasaulyje atsirado prieš beveik du dešimtmečius ir pastaruoju metu sparčiai plinta pasaulyje. Šiame straipsnyje aprašomas pirmasis robotinės chirurgijos atvejis Lietuvoje. 58 metų pacientei buvo diagnozuotas tiesiosios žarnos viršutinio trečdalio vėžys vykdant ansktyvos storosios žarnos vėžio diagnostikos programą. Kolonoskopijos metu rastas 2 cm išopėjęs polipoidinis darinys 13 cm nuo išangės, histologiškai – vidutiniškai diferencijuota adenokarcinoma. Atlikus pilvo ir krūtinės ląstos kompiuterinę tomografiją, atokių metastazių nerasta. 2018 11 19 operuota, atlikta robotinė tiesiosios žarnos rezekcija su daline TME ir kolorektaline anastomoze naudojant Senhance Transenterix robotinę sistemą. Pooperacinis laikotarpis buvo nekomplikuotas, 7 pooperacinę parą pacientė išrašyta į namus.
15
Putinaitė, Nerija. "Įprastas požiūris ir A. Schützo sąveikos pasaulis." Problemos 51 (September 29, 2014): 36–49. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1997.51.6953.
Full textAbstract:
Straipsnyje nagrinėjama fenomenologinės sociologijos atstovo A. Schützo socialinio pasaulio samprata. Teigiama, kad natūralioji nuostata socialinio pasaulio atžvilgiu gali užimti dvi pozicijas: pasyvaus stebėtojo ir dalyvio. Šios pozicijos nesuderinamos bei atmetama galimybė pereiti iš vienos į kitą. A. Schützas atskleidžia naują socialinio pasaulio sampratą, kurioje apjungiamos minėtos nuostatos: socialinis pasaulis nėra nei galutinai užbaigtas ir tik stebimas darinys, nei nereflektuotų veiksmų erdvė. Socialinis pasaulis yra veikiančiųjų jame individų ir ryšių tarp jų visuma. Socialinis pasaulis yra besitęsiantis kūrimo procesas, aktyviai jame veikiančių stebėtojų sąveikos rezultatas. Poveikio, veikimo išgyvenimas (o ne veikimas kaip savitikslis, t. y. nustelbiantis, užgožiantis, užvaldantis) yra sociumo pamatas. Sąveikos ryšys yra pasitikėjimo dalykas. Valdžios santykiai suprantami kaip sąveikos stoka, o abipusio poveikio ryšys – kaip išplėtota, kuriamoji sąveika.
16
Patkauskaitė, Jūratė. "V. Džeimso „radikalusis empirizmas“." Problemos 30 (September 29, 2014): 119–27. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1983.30.6440.
Full textAbstract:
Straipsnyje nagrinėjama amerikiečių pragmatizmo filosofijos svarbiausio atstovo W. Jameso pažinimo sampratos svarbiausi bruožai. Filosofas plėtojo vadinamąjį radikalųjį empirizmą, teigiantį, kad visa realybė (fizinė ir psichinė) yra sudaryta iš vienos pirminės – patyrimo – substancijos. Grynasis patyrimas yra sudėtingas nuoseklus darinys, atsiveriantis žmogaus sąmonei iš karto savo tikrąja esme. Pirminiai patyrimo duomenys pasireiškia kaip jutimiškai nepertraukiami, kaip patyrimo srautas. Perėjimas į kitą patyrimą yra vienintelė prieš tai buvusio patyrimo funkcija. Teigiama, kad W. Jameso pažinimo teorijoje nelieka objektyvios subjekto bei objekto tarpusavio sąveikos. Pažintinį santykį šioje teorijoje pakeičia skirtingos reagavimo į įvairius dirgiklius formos ir nerami būsena pačios sąmonės viduje. Daroma išvada, kad, sutelkęs visą dėmesį į individualų patyrimą kaip gnoseologinių problemų sprendimo pagrindą, W. Jamesas iš esmės sukūrė naują subjektyviojo idealizmo variantą.
17
Trainavičius, Rokas, Matas Mongirdas, Jonas Povilavičius, and Kęstutis Trainavičius. "Izoliuotas kiaušintakio užsisukimas dėl kiaušintakio vandenės: atvejo aprašymas ir literatūros apžvalga." Lietuvos chirurgija 17, no. 1-2 (November 4, 2018): 62–65. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2018.1-2.11742.
Full textAbstract:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Įvadas. Izoliuotas kiaušintakio užsisukimas dėl vandenės nustatomas 1:1 500 000 reprodukcinio amžiaus moterų. Itin retai ši liga yra vaikų pilvo skausmų priežastis. Literatūroje aprašyta tik keletas vaikų izoliuoto kiaušintakio užsisukimo dėl kiaušintakio vandenės atvejų. Liga neturi specifinių simptomų. Galutinė diagnozė patvirtinama atlikus laparoskopiją.Klinikinis atvejis. 11 metų mergaitė atvyko į priėmimo skyrių dėl staiga atsiradusių skausmų pilvo apačioje. Tiriant skausmas nustatytas dešinėje klubo srityje. Ultragarsinio tyrimo metu dubenyje pastebėtas 80 mm ilgio ir 15 mm skersmens cistinis darinys, prisipildęs skysčio. Buvo įtarta dešiniojo kiaušintakio vandenė. Atlikta laparoskopija, rastas išsiplėtęs, prisipildęs skysčio ir apsisukęs dešinysis kiaušintakis. Kiaušintakis atsuktas ir išpunktuotas.Išvada. Kiaušintakio vandenės sukeltas izoliuotas kiaušintakio užsisukimas yra reta, todėl gana sunkiai nustatoma vaikų pilvo skausmų priežastis.
18
Grigaliūnas, Aurelijus, Raimundas Lunevičius, Kazimieras Brazauskas, Sigitas Tamulis, Rytis Tutkus, Rolanas Rinkūnas, Moisejus Racinas, Robertas Saltanavičius, Edmundas Gaidamonis, and Juozas Stanaitis. "Gigantinė infekuota kaklo lipoma." Lietuvos chirurgija 1, no. 4 (January 1, 2003): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2003.4.2394.
Full textAbstract:
Aurelijus Grigaliūnas, Raimundas Lunevičius, Kazimieras Brazauskas, Sigitas Tamulis, Rytis Tutkus, Rolanas Rinkūnas, Moisejus Racinas, Robertas Saltanavičius, Edmundas Gaidamonis, Juozas StanaitisVilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninėVilniaus universiteto Bendrosios chirurgijos centras2-as skubiosios pilvo chirurgijos skyriusŠiltnamių g. 29, LT-2043 VilniusEl paštas: agrigaliunas@centras.lt Pateikti keturi gigantinės kaklo infekuotos lipomos vaizdai. Darinys kaklo užpakaliniame paviršiuje atsirado prieš 12 metų. Gigantic infected lipoma of the neck Aurelijus Grigaliūnas, Raimundas Lunevičius, Kazimieras Brazauskas, Sigitas Tamulis, Rytis Tutkus, Rolanas Rinkūnas, Moisejus Racinas, Robertas Saltanavičius, Edmundas Gaidamonis, Juozas Stanaitis An infected gigantic lipoma of the neck was suspected preoperatively after physical examination and CT-scan. It was removed and confirmed histologically. The patient had no intention to be operated on in the period of 12 years, i. e. since a soft round tumor had been noticed by him.
19
Žukauskaitė, Audronė. "Visuomenė/bendruomenė: ekvivalencija ir skirtumai." Sociologija. Mintis ir veiksmas 3, no. 1 (April 4, 1999): 57–66. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.1999.1.6846.
Full textAbstract:
Bendruomenės idėja, užvaldžiusi šiuolaikinės prancūzų filosofijos mintį, yra formuluojama negatyviai atsižvelgiant į visuomenės bei socialumo prigimties teorines sampratas. Mintis apie visuomenę šiame kontekste paprastai siejama su tradiciniu mąstymo modeliu, besiremiančiu "tapatybės" arba "ekvivalencijų" logika. Bendruomenė, priešingai, postuluojama remiantis skirtumo idėja. Bendruomenės kaip skirtumų sąlygotos erdvės patirtis iš esmės reiškia struktūrinės lingvistikos principų perkėlimą į socialinių santykių sferą. Socialinis darinys, kaip ir lingvistinis, gali būti apibrėžiamas tik pagal santykį su tuo, kuo nėra jis pats. Tačiau jei mintis apie visuomenę ekvivalencijos pagrindu linkusi fiksuoti tapatybes, tai bendruomenės mąstymas atkreipia dėmesį į tai, jog kiekvienas ekvivalencijos santykis jau remiasi skirtumu (priešingu atveju būtų apmąstomas vienas ir tas pats dalykas). Taigi jei sutinkame, jog ekvivalencijos santykio negalime mąstyti be skirtumo, iš bendruomenes mąstymo tikimės atsakymo į klausimą, kaip įmanomas grynasis skirtumas – bendruomenė, nevienijama to, kas bendra.
20
Putinaitė, Nerija. "Dieviškasis teisingumas I. Kanto filosofijoje: žmogui ir valstybei." Problemos 56 (September 29, 2014): 85–98. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1999.56.6864.
Full textAbstract:
Straipsnyje analizuojama dieviškojo teisingumo samprata I. Kanto filosofijoje (veikale „Religija vien tik proto ribose“). Skiriamas absoliutaus dieviškojo teisingumo ir žmogiškojo teisingumo pasaulis. Kalbėdamas apie dieviškojo teisingumo apraiškas, kurias galima rasti žmoguje, I. Kantas kaip aiškiausią jo požymį nurodo kentėjimą, kuris yra žmogiško malonumo išgyvenimo priešybė ir dažniausiai suprantamas kaip bausmė. Dieviškąjį teisingumą I. Kantas supranta kaip baudžiamąjį. Jis aptinkamas žmogaus moralinės istorijos vyksme. Iš žmogaus istoriškumo perspektyvos dieviškasis teisingumas pasirodo kaip universalus žmogaus veiksmus vertinantis matas, kaip žmogiškąjį tobulėjimą moralumo link kreipiantis matas. Tik Dievo malone žmogus gali būti išteisintas prieš dieviškąjį teisingumą. Vienintelė išteisinimo sąlyga yra moralės nuostatos įgijimas, širdies nuostatos pasikeitimas. Pasaulis, įsigalėjus aukščiausiajam teisingumui, nesikeičia, pakinta tik nuostata kentėjimo atžvilgiu – jis nebetraktuojamas kaip bausmė. Pats išteisinimo faktas yra paslaptis žmogui, kaip ir jo išraiška – žmogaus moralumas, kyląs iš malonės. Keliamas klausimas, ar gali būti išteisintas politinis darinys.
21
Beržanskis, Mindaugas, Dovilė Macytė, and Gytis Šustickas. "Galvos smegenų kaverninė malformacija." Lietuvos chirurgija 16, no. 1 (March 23, 2017): 27–33. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2017.1.10488.
Full textAbstract:
Galvos smegenų kaverninė malformacija (KM, kavernoma, kaverninė angioma, kaverninė hemangioma) – tai įgimtas kraujagyslinis darinys, sudarytas iš kompaktiškai išsidėsčiusio išsiplėtusių kapiliarų rezginio, kuriame nėra smegenų parenchimos. Dažnai kavernomų simptomatikos pasireiškimas susijęs su pakraujavimu. Tačiau kavernomos gali būti besimptomės, jos nustatomos atsitiktinai. Kasmetinis kamieno kavernomų pakraujavimo dažnis – nuo 2,3 % iki 4,1 %.Todėl dauguma sunkių židinių tampa neurochirurgijos centrų tikslu. Giliai esančių bei kamieno židinių chirurgija yra ne tokia sėkminga. Kavernomų simptomatika priklauso nuo židinio lokalizacijos. Apie 80 % atvejų kavernomos yra viršdangtinės. Dažniausiai pažeidžiamos kaktinė bei smilkininė skiltys, požievinė zona. Būdingiausi simptomai yra epilepsija ir traukuliai. Šie simptomai yra susiję su kaverninės malformacijos pakraujavimu. Renkantis chirurginį gydymą svarbu įvertinti židinio anatomiją ir lokalizaciją atlikus magnetinio rezonanso tomografiją (MRT). Radikalus kavernomos chirurginis pašalinimas yra vienintelis veiksmingas gydymo metodas.MRT yra jautriausias ir specifiškiausias kavernomų diagnostikos metodas. Mažas kavernomas rutininiu MRT gali būti sunku diagnozuoti.
22
Andreika, Linas, and Vilius Rudaitis. "Pirminis trabekulinis kiaušidžių neuroendokrininis navikas (karcinoidas): klinikinis atvejis." Lietuvos chirurgija 16, no. 3-4 (November 21, 2017): 212–18. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2017.11035.
Full textAbstract:
Pirminis kiaušidžių neuroendokrininis navikas (karcinoidas) yra labai retai pasitaikanti neoplazija. Skiriami keturi pagrindiniai histologiniai kiaušidžių neuroendokrininių navikų tipai: salelinis (izoliuotas), trabekulinis, struminis ir mucininis. Trabekulinis neuroendokrininis navikas yra vienas rečiausių, nesukelia karcinoidinio sindromo ir pasižymi geru pacientės išgyvenamumu. Mes aprašome 36 metų moters klinikinį atvejį. Atliekant šiai moteriai planinę laparoskopinę dešinės kiaušidės cistektomiją, pastebėtas mažas įtartinas darinys kairėje kiaušidėje ir paimtas bioptatas. Nustatytas kairės kiaušidės geros diferenciacijos trabekulinis neuroendokrininis navikas ir dešinės kiaušidės mucininė cistadenoma. Imunohistocheminio dažymo būdu nustatyti chromogranino A, sinaptofizino žymenys, Ki67 proliferacinis indeksas >5 %. Planine tvarka atlikta chirurginio stadijavimo operacija: laparoskopinė kairė salpingoovarektomija, miomektomija, kairės pusės dubens ir prieaortinė limfonodektomija bei taukinės biopsija. Atlikus histologinį tyrimą navikinių ląstelių nerasta. Nuodugni organų apžiūra operacijos metu leido atsitiktinai nustatyti mažą, bet gyvybei pavojingą neuroendokrininį naviką ir laiku nuodugniai ištirti pacientę. Praėjus vieniems metams po neuroendokrininio naviko diagnozavimo ligos plitimo nenustatyta.
23
Andreika, Linas, and Vilius Rudaitis. "Pirminis trabekulinis kiaušidžių neuroendokrininis navikas (karcinoidas): klinikinis atvejis." Lietuvos chirurgija 16, no. 3-4 (November 21, 2017): 212. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2017.3-4.11035.
Full textAbstract:
Pirminis kiaušidžių neuroendokrininis navikas (karcinoidas) yra labai retai pasitaikanti neoplazija. Skiriami keturi pagrindiniai histologiniai kiaušidžių neuroendokrininių navikų tipai: salelinis (izoliuotas), trabekulinis, struminis ir mucininis. Trabekulinis neuroendokrininis navikas yra vienas rečiausių, nesukelia karcinoidinio sindromo ir pasižymi geru pacientės išgyvenamumu. Mes aprašome 36 metų moters klinikinį atvejį. Atliekant šiai moteriai planinę laparoskopinę dešinės kiaušidės cistektomiją, pastebėtas mažas įtartinas darinys kairėje kiaušidėje ir paimtas bioptatas. Nustatytas kairės kiaušidės geros diferenciacijos trabekulinis neuroendokrininis navikas ir dešinės kiaušidės mucininė cistadenoma. Imunohistocheminio dažymo būdu nustatyti chromogranino A, sinaptofizino žymenys, Ki67 proliferacinis indeksas >5 %. Planine tvarka atlikta chirurginio stadijavimo operacija: laparoskopinė kairė salpingoovarektomija, miomektomija, kairės pusės dubens ir prieaortinė limfonodektomija bei taukinės biopsija. Atlikus histologinį tyrimą navikinių ląstelių nerasta. Nuodugni organų apžiūra operacijos metu leido atsitiktinai nustatyti mažą, bet gyvybei pavojingą neuroendokrininį naviką ir laiku nuodugniai ištirti pacientę. Praėjus vieniems metams po neuroendokrininio naviko diagnozavimo ligos plitimo nenustatyta.
24
Čelkis, Tomas. "Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienų stepėse XIV–XVI amžiuje samprata." Lietuvos istorijos studijos 30 (January 1, 2015): 11–20. http://dx.doi.org/10.15388/lis.2012.0.7422.
Full textAbstract:
XIV–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) istorijoje vienas svarbiausių valstybingumo rodiklių buvo valstybės teritorijos formavimasis. Aiškiausiai šią raidą atskleidžia tarpvalstybiniai delimitaciniai susitarimai su gretimomis šalimis, kurie teisiškai įtvirtindavo teritorijų priklausomybę. XIV–XV a., ypač Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto laikais, LDK politinis darinys aprėpė plačią teritoriją, pasiekė savo apogėjų – nuo „Baltijos iki Juodosios jūros“. Teritorinė struktūra buvo „eklektiška“ ir kintanti, aiškiai egzistavo politinio branduolio ir periferijų dualizmas. Labiausiai nuo valstybės politinio branduolio buvo nutolusios žemės, siekusios Juodosios jūros pakrantę (Kijevo, Podolės, Voluinės, Braclavo teritorijos). Sunku paaiškinti jų integralumą bendroje LDK erdvinėje sistemoje ir ne vien dėl to, jog tai buvo politinė periferija, bet ir dėl jose buvusios specifinės stepių ekosistemos. Ji veikė žmonių gyvenimo būdą, socialinę ir politinę raidą. Tarpvalstybinių santykių kontekste čia susiklojo LDK valdžios pobūdis sėsliai gyvenamose teritorijose ir klajoklių totorių politinės valdžios samprata. Istorikas Feliksas Šabuldo rašė apie LDK ir totorių politinį kondominiumą XIV a.3 Šis kondominiumo elementas aktualus ir vėlesniais amžiais.
25
Ušinskienė, Jurgita, Evelina Šestelinska, Laura Neverauskienė, Simona Rūta Letautienė, and Saulius Ročka. "Daugybinės plaučių metastazės iš besimptomės gerybinės intrakranijinės meningiomos: klinikinis atvejis." Lietuvos chirurgija 15, no. 2-3 (September 9, 2016): 108–12. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2016.2-3.10088.
Full textAbstract:
ĮvadasŠis klinikinis atvejis atspindi nenumatytą ligos pasireiškimą. Tikime, kad jis privers apgalvoti jau žinomą gerybinių navikų, tarp jų ir meningiomos, elgseną, kuri gali įgyti nepriklausomą metastazinį potencialą. Kadangi gerybinių navikų metastazės yra diagnozuojamos pavėluotai, šiuo pavyzdžiu siekiame plėsti klinicistų sąmoningumą ir budrumą nagrinėjant ligas, kurioms būdingos neįprastos klinikinės apraiškos. Tai pirmasis Lietuvoje aprašytas intrakranijinės meningiomos metastazavimo į plaučiusatvejis.Klinikinis atvejisAprašome 66 metų moters atvejį. Ji skundėsi nuolatiniu produktyviu kosuliu, dusuliu, karščiavimu ir silpnumu, atsirandančiu fizinio krūvio metu. Krūtinės ląstos rentgenogramos parodė daugybinius, mažus, apvalios formos mazgus plaučiuose. Po atliktos torakoskopinės plaučių rezekcijos histopatologinio tyrimo būdu konstatuota meningioma. Atliktas galvos smegenų magnetinio rezonanso tyrimas, kurio išvada – kairiajame tilto ir smegenėlių kampe su dangalais susijęs, kontrastinę medžiagą gerai kaupiantis, smulkus navikas, išsiplėtusios giliosios smegenų venos. Histologiškai smegenų darinys, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos klasifikacija, yra I laipsnio fibrozinė meningioma.ApibendrinimasMeningioma yra traktuojama kaip neinvazinis ir nemetastazuojantis, gerybinis, intrakranijinis navikas. Metastaziniai židiniai yra neįprasti šios ligos eigai, dėl to gali būti diagnozuoti pavėluotai. Klinikinis atvejis paneigia literatūroje nurodytus rizikos veiksnius, kuriais remiantis būtų galima numatyti galimą meningiomos metastazavimą, kas leidžia priskirti meningiomą neprognozuojamos eigos navikams.
26
Gumuliauskienė, Aušrinė. "Stropumas – mokymosi veiksnys." Acta Paedagogica Vilnensia 4 (January 17, 2016): 222–31. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.1997.04.9425.
Full textAbstract:
Šis straipsnis ir skirtas vienai mokymosi problemų - stropumui bei jo motyvacijai aptarti. Manome, kad stropumas yra motyvacinis darinys, kuris aktualioje situacijoje reiškiasi elgesio bei veiklos aktyvumu, įveikiant užduotis ir siekiant kuo geresnio rezultato. Mokymosi stropumas, kaip asmenybės savybė, ypač išryškėja ir ugdosi veikiamas šeimos ir mokyklos reikalavimų. Jei mokinys savo socialinį statusą laiko svarbiu dalyku, emocinis-intelektualinis jo išgyvenimas lemia stropumą, kuris reiškiasi iš įvairių motyvų kylančia paskata mokomąją veiklą atlikti tam tikru lygiu. Mokymosi stropumo motyvacija negali būti įvardijama kaip paprastas skatulys. Turima galvoje ne tik psichofizinė vaiko įtampa, bet ir doroviniai poreikiai, nuostatos, idealai. Todėl stropumas, kaip ir bet kuri kita asmenybės savybė, patvaresnė tampa, kai pasiekiama pačių aukščiausių motyvacijos formų, t. y. įeina į subjekto vertybių sistemą. Stropumo, kaip asmenybės savybės, turinį nulemia jį skatinančių motyvų pobūdis. Mokymosi stropumo motyvų hierarchijoje svarbiausią vietą ne visada užima tiesiogiai su mokymusi susiję motyvai. Kryptingas pedagoginis vadovavimas mokymosi stropumui, motyvacijos formavimuisi padeda išvengti mokymosi stropumo ir pažangumo mažėjimo. Reikalinga negatyvių priežasčių diagnostikos, eliminavimo ir teigiamos motyvacijos ugdymo metodika, t. y. būtina mokymosi stropumo negatyvios motyvacijos koregavimo ir pozityvios motyvacijos įtvirtinimo metodika.
27
VILPIŠAUSKAS, RAMŪNAS. "EURAZIJOS SĄJUNGA AR EUROPOS SĄJUNGA? DILEMA RYTŲ PARTNERYSTĖS ŠALIMS." Politologija 70, no. 2 (January 1, 2013): 64–96. http://dx.doi.org/10.15388/polit.2013.2.1426.
Full textAbstract:
Straipsnyje analizuojama Eurazijos muitų sąjunga, jos kūrimo motyvai, poveikis ir jos narių perspektyvos glaudžiau integruotis, kuriant Eurazijos ekonominę sąjungą. Teigiama, kad Eurazijos muitų sąjungos kūrimas yra pagrįstas daugiausia Rusijos taikomos prekybos politikos priemonių perkėlimu kitoms sąjungos šalims. Tikėtina, jog šis darinys veikiau bus instrumentas jo valstybių narių tikslams pasiekti, o viršvalstybinės institucijos – Eurazijos ekonominė komisija, teismas – veiks kaip valstybių narių, pirmiausia Rusijos patikėtiniai, o ne nepriklausomos institucijos, siekiančios bendrų sąjungos tikslų. Pabrėžiama, kad Eurazijos muitų sąjungos sukūrimas pakeitė situaciją ES Rytų kaimynystėje – sukūrė alternatyvų regioninės integracijos projektąRytų partnerystės šalims. Šiuo atžvilgiu Eurazijos muitų sąjungą galima vertinti kaip konkuruojančio regionalizmo reiškinį. Ukrainos ar kitos Rytų partnerės, siekiančios įgyvendinti laisvosios prekybos susitarimą su ES, įsijungimas į Eurazijos muitų sąjungą reikštų, jog ES tektų derėtis dėl prekybos liberalizavimo jau nebe su viena šalimi, bet su visa muitų sąjungą, o pasiekti susitarimai galiotų visoms jos narėms. Tokia perspektyva bent kol kas sunkiai tikėtina, tad Rytų partnerystės šalys turi rinktis tarp dviejų integracijos projektų, o kai kurios (Baltarusija) jau pasirinko Rytų kryptį. Todėl ES turi gerai apgalvoti, kaip, nepablogindama savo reputacijos, galėtų sustiprinti paskatas Rytų partnerėms imtis pertvarkų, būtinų asociacijai ir prekybos liberalizavimui su ES. Šie klausimai ypač aktualūs pirmininkavimą ES Tarybai perimančiai Lietuvai, kurios vienas svarbiausių prioritetų bus ES santykių su Rytų partnerėmis intensyvinimas.
28
Katinaitė, Justina, Žymantas Jagelavičius, Algis Kybartas, Vygantas Gruslys, and Ričardas Janilionis. "Gigantinės stemplės lipomos komplikuotas chirurginis gydymas: klinikinis atvejis." Lietuvos chirurgija 16, no. 1 (March 23, 2017): 75–80. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2017.1.10496.
Full textAbstract:
Įžanga Lipoma – retas nepiktybinis stemplės navikas. Tiriant pacientus dėl nespecifinių viršutinio virškinamojo trakto ligos simptomų, reikėtų nepamiršti nepiktybinių stemplės navikų. Vaizdiniais tyrimais įtartas nepiktybinis stemplės navikas ir tiksliai nustatyta histologinė diagnozė priešoperaciniu laikotarpiu yra svarbūs veiksniai pasirenkant tinkamiausią gydymo metodą bei siekiant išvengti sudėtingesnių chirurginių procedūrų.Klinikinis atvejis Moteris, 59 metų amžiaus, buvo paguldyta į chirurgijos skyrių dėl disfagijos, trunkančios apie 1,5 mėnesio. Endoskopiškai įtartas stemplės pogleivio navikas. Atlikus krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos tyrimą rastas 13 cm ilgio ir 2 cm pločio, –67 Hounsfieldo vienetų tankio intraluminalinis pogleivio darinys ant kojytės. Radiologiškai labiausiai tikėtina diagnozė buvo stemplės lipoma. Navikas pašalintas atlikus ezofagotomiją per dešinės pusės torakotominį pjūvį. Pooperaciniu laikotarpiu atlikta kontrastinė ezofagograma parodė stemplės nesandarumo požymius. Buvo atlikta retorakotomija ir stemplės defektas užsiūtas. Kartotinis radiologinis stemplės tyrimas parodė, kad stemplės nesandarumas išliko. Tuomet į stemplę buvo implantuotas biodegraduojantis SX-ELLA dengtas 10 cm ilgio, 31/25/31 mm išorinio skersmens stentas, kuriuo defektas stemplėje sėkmingai užgydytas.Išvados Stemplės lipoma yra retas nepiktybinis stemplės navikas, sukeliantis disfagiją. Atvira stemplės operacija yra geriausias gydymo būdas esant dideliems nepiktybiniams stemplės navikams. Tačiau tokios pooperacinės komplikacijos kaip stemplės nesandarumas nėra retos pacientams po atvirų stemplės operacijų, o jų gydymas sudėtingas. Biodegraduojantis stentas galėtų būti tinkamas įsisenėjusiam stemplės nesandarumui gydyti.
29
Ambroževičiūtė, Viktorija, Guoda Buržinskienė, Eglė Bartusevičienė, and Dalia Regina Railaitė. "Kiaušintakinio nėštumo gydymas metotreksatu LSMUL Kauno klinikose." Lithuanian Obstetrics & Gynecology 24, no. 1 (March 25, 2021): 30–36. http://dx.doi.org/10.37499/lag.570.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas. Nustatyti kiaušintakinio nėštumo gydymo metotreksatu rezultatus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – Kauno klinikų) Akušerijos ginekologijos klinikoje. Tyrimo metodai. Atlikta retrospektyvi Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos informacinės sistemos duomenų analizė. Analizuoti visi 2018–2019 m. diagnozuoti kiaušintakinio nėštumo atvejai, kai gydymui buvo skirtas metotreksatas (n=40). Buvo vertinti moterų demografiniai rodikliai, kiaušintakinio nėštumo rizikos veiksniai ir simptomai, ultragarsinio tyrimo radiniai, žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG) kiekis, metotreksato dozių skaičius, gydymo veiksmingumas ir ar metotreksatas buvo skirtas pagal pastaruoju metu rekomenduojamus kriterijus. Rezultatai. Dažniausiai moteris buvo pirmą kartą pastojusi, vidutiniškai apie šeštą nėštumo savaitę besiskundžianti pilvo skausmu ir kraujavimu iš genitalijų, kuriai ultragarsinio tyrimo metu dažniausiai buvo matytas įvairaus dydžio, heterogeninės struktūros darinys gimdos priedų srityje. Dauguma atvejų (92,5 proc.) metotreksatas buvo skirtas pagal rekomenduojamus kriterijus. Iš viso 35 proc. moterų gydymo metotreksatu baigtis nežinoma. Kiaušintakinio nėštumo gydymas metotreksatu buvo veiksmingas 76,9 proc. atvejų. Trims iš keturių moterų (75 proc.) metotreksatas buvo skirtas vieną kartą, likusioms reikėjo antros dozės. Skubi operacija atlikta 23,1 proc. moterų, tačiau, kai metotreksatas skirtas pagal rekomenduojamus kriterijus, – 17,4 proc. moterų. Visos operacijos atliktos po pirmos vaisto dozės. Išvados. Kauno klinikose kiaušintakinio nėštumo gydymas metotreksatu buvo sėkmingas 76,9 proc. moterų. Nors rezultatai labai panašūs į mokslinėje literatūroje nurodomus duomenis, reikalingi tolesni perspektyvūs tyrimai.
30
Šulcas, Jonas, and Artūras Jukna. "INVESTIGATION INTO SUPERCONDUCTING Y-BA-CU-O FILMS CONTAINING REGIONS OF WEAK SUPERCONDUCTIVITY AND BIASED AT I >> IC / STIPRIOS I >> IC ELEKTROS SROVĖS TANKIO PASISKIRSTYMAS PLONUOSE Y-BA-CU-O SLUOKSNIUOSE, TURINČIUOSE SILPNOJO SUPERLAIDUMO SRITIS." Mokslas - Lietuvos ateitis 3, no. 6 (January 3, 2012): 101–4. http://dx.doi.org/10.3846/mla.2011.122.
Full textAbstract:
Current distribution in YBa2Cu3O7-x superconducting thin film micro-bridges containing laser–written -shaped channel for easy vortex motion have been investigated in a narrow range of temperatures ranging from 85.7 to 90.2 K, which are below the critical temperature Tc of the material. In the range of the before mentioned temperatures the current-self magnetic field produced, Abrikosov magnetic vortices/anti-vortices appear in the partially deoxygenated (x ~ 0.2) channel and move coherently identifying itself as Josephson–like voltage “steps” in nonlinear current–voltage dependences. Bias current creates Lorentz force FL, pushing vortices along the LW-channel from its edges towards the centre. As follows from current-voltage dependences, vortices start moving at I = Ic. This current already satisfies condition FL >> Fp (where Fp – is pinning force in the film). Our results confirm that coherent vortex motion in the channel holds even at high biasing current when I ~ 200Ic. However, at these biasing currents, the width of voltage steps appears to be shorter than at lower current. This phenomenon has been explained by means of the onset of additional vortex motion in the laser untreated regions of the superconducting device. These regions are located in between the Π-shaped channel for easy vortex motion. Our results also demonstrate the possibility of investigating the electric properties of the mixed state superconductor by means of current dissipation due to the onset of coherent vortex motion. Santrauka Nagrinėjamas elektros srovės pasiskirstymas YBa2Cu3O7-x superlaidininko plonuose sluoksniuose, kuriuose lazerio spinduliu suformuoti Π formos sūkurių kanalai. Superlaidžiajame darinyje atsiradus sūkurių kanalui, srovės tankis lokaliose darinio vietose gali skirtis 5 ir daugiau kartų, priklausomai nuo kanalo geometrijos. Darbe eksperimentiškai nustatyta, kad Abrikosovo magnetinių sūkurių koherentinis judėjimas sūkurių kanale siaurame temperatūrų ruože nuo 85,1 K iki 90,2 K prasideda superlaidžiuoju dariniu tekant I ~ Ic ir išlieka iki ypač stiprių srovių I > 200I1st step. Čia I1st step – srovės stipris, kuriam esant sūkurių kanale vyksta koherentinis sūkurių judėjimas, o Ic – kritinė superlaidininko srovė. Koherentinis sūkurių judėjimas kanalo srityje eksperimentuose pasireiškia darinių voltamperinėse charakteristikose elektros įtampos „laipteliais“, kurių aukštis beveik nepriklauso nuo dariniu tekančios srovės stiprio. Eksperimentiniai rezultatai paaiškinti koherentinio sūkurių judėjimo ypatumais Π formos sūkurių kanalu.
31
Sabolius, Kristupas. "KAIP ĮMANOMAS ĮNIRTINGAS ŽALIŲ BESPALVIŲ IDĖJŲ MIEGAS?" Problemos 81 (January 1, 2012): 44–57. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2012.0.1292.
Full textAbstract:
Garsioji Chomskio frazė „Colorless green ideas sleep furiously“ yra gramatiškai taisyklingas, bet logiškai prieštaringas teiginys. Ir nors empiriniame pasaulyje tokio fenomeno aptikti neįmanoma, vaizduotės plotmėje šis oksimoroniškas darinys gali atsiverti kaip tam tikras patirties rakursas. Negana to, priešybių įsisąmoninimas išryškina latentinius pačios vaizduotės veikimo bruožus. Remiantis Anaksimandro, Becketto, stoikų, Descartes’o, britų empiristų, Husserlio ir Sartre’o įžvalgomis, šiame straipsnyje Chomskio sakinys traktuojamas kaip fenomenologinės pratybos, leidžiančios lavinti sąmonės pasyvumo ir aktyvumo dinamiką, o loginį prieštaravimą paverčiančios kitimo orientacijos principu.Pagrindiniai žodžiai: vaizduotė, apeironas, imagination dead imagine, asociacija.How is Furious Sleep of Colorless Green Ideas Possible?Kristupas Sabolius SummaryThe article is based on the sentence composed by Noam Chomsky: “Colorless green ideas sleep furiously”. Although a phenomenon referred to by thisgrammatically correct, but logically contradictory phrase is not to be found in the empirical field, it can stimulate a certain perspective of experiencein the field of imagination. The cultivation of this oxymoronic unity of opposites serves for a better understanding of the latent function of imagination. Based on the insights of Anaximander, Beckett, Stoics, Descartes, British Empiricists, Husserl, and Sartre, this sentence is reconsidered as a phenomenological exercise facilitating the dynamism of the activity and passivity of consciousness as well as turning the logical contradiction into the principle of orientation of change.Key words: imagination, apeiron, imagination dead imagine, association.
32
Valavičius, Arvydas, Lina Penkauskaitė, Julius Ališauskas, Algimantas Šimkaitis, and Loreta Radvinskienė. "Periferinių plaučių darinių histologinis verifikavimas iš kompiuterinės tomografijos kontrolėje atliktų transtorakalinių stulpelinių biopsijų bei jo įtaka tolimesnei gydymo taktikai." Sveikatos mokslai 25, no. 4 (September 30, 2015): 40–46. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2015.069.
Full textAbstract:
Straipsnio tikslas – nustatyti transtorakalinės stulpelinės plaučių darinių biopsijos kompiuterinės tomografijos kontrolėje efektyvumą tiriant plaučių darinių kilmę bei įtaką tolimesnei gydymo taktikai. Straipsnyje apžvelgiamos 2014 metais Klaipėdos universitetinėje ligoninėje tirtų bei gydytų pacientų, kuriems, nustačius periferinius plaučių darinius, diagnozės patikslinimui, darinių kilmei nustatyti atliktos transtorakalinės stulpelinės plaučių periferinių darinių biopsijos kompiuterinės tomografijos kontrolėje, aptariami histologinių tyrimų rezultatai bei jų įtaka tolimesnei gydymo taktikai (chirurginio, chemoterapinio ir spindulinio gydymo požiūriu), ligos prognozei. Gautos išvados palygintos su literatūros duomenimis.
33
Poškus, Tomas, and Edvard Grišin. "Žarnų invaginacija – reta suaugusių žmonių žarnų nepraeinamumo priežastis." Lietuvos chirurgija 14, no. 4 (December 29, 2015): 270–73. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2015.4.9203.
Full textAbstract:
Įvadas Žarnų invaginacija – retai pasitaikanti pilvo skausmų priežastis, diagnozuojama tik 5 % suaugusiųjų, turinčių ūmaus pilvo sindromą. Ši patologija dažnesnė vaikams ir jiems yra lengvai diagnozuojama, tačiau suaugusiems pacientams ši žarnų nepraeinamumo priežastis yra sunkiai nustatoma. Žarnų obstrukcijos požymiai yra nespecifiniai, todėl kartais gydytojų diagnozė gali būti klaidinga. Dėl šių priežasčių yra būtina įtarti žarnų invaginacijos riziką visiems suaugusiems žmonėms, besiskundžiantiems grįžtamais pilvo skausmais be jokių gretutinių specifinių požymių išraiškos. Metodai Tikslus žarnų obstrukcijos diagnostikos algoritmo pasirinkimas yra svarbus veiksnys tikrajai ūmaus pilvo skausmų priežasčiai nustatyti. Dažniausiai diagnozuojama priežastis suaugusiems pacientams yra navikinis darinys, kuris lemia 86 % visų žarnų nepraeinamumo atvejų. Ultragarsiniai tyrimai bei rentgeno tyrimas yra nepakankamai specifiški šiai patologijai nustatyti. Kompiuterinė tomografija yra auksinis standartas retai žarnų nepraeinamumo priežasčiai nustatyti, todėl šiuo atveju yra būtinas gydytojų budrumas analizuojant ir įvertinant nespecifinius žarnų invaginacijos požymius KT nuotraukose (dešros formos sustorėjusi žarnų sienelė). Rezultatai Pilvo srities ultragarsinis tyrimas rodė skysčio sankaupą prieš savaitę atliktos apendektomijos srityje – dešinėje klubinėje duobėje. Atliktas rentgeno tyrimas nepadėjo nustatyti žarnų nepraeinamumo priežasties, todėl buvo paskirta kompiuterinė tomografija. KT vaizdai aiškiai parodė žarnų invaginaciją ileocekalinėje srityje, išsiplėtusias žarnų kilpas bei vietinę limfadenopatiją. Šių kriterijų pakako skubiai operacijai pradėti. Išvados Suaugusiųjų žarnų invaginacija yra reta grįžtamų pilvo skausmų priežastis, kuri gali būti sunkiai paaiškinama dėl nepakankamo tyrimų specifiškumo. KT tyrimas yra viena tiksliausių priemonių anksti nustatyti patologijos priežastį. Rekomenduojama nedelsiant atlikti invaginacijos srities žarnos rezekciją, kartu pašalinant pagrindinę priežastį, nes dažniausiai ši patologija yra išsivysčiusio naviko priežastis.
34
JELNIKOVAS, MICHAILAS. "KNYGOS METODOLOGIJA (MOKSLOTYRINIS ASPEKTAS)." Knygotyra 57 (January 1, 2011): 7–37. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v57i0.1492.
Full textAbstract:
Maskva, RusijaMokslo metodologija yra mokslo žinių apie mokslinio pažinimo principus, metodus, priemones ir procesus, forma, taip pat šio pažinimo formavimo, organizavimo ir vykdymo forma. Abiejų šių formų vienovė sudaro metodologijos žinių sistemą, arba bendrąją metodologiją, kuri greta mokslo ir filosofijos yra trečioji fundamentali sąmonės forma.Knygos metodologija turi savo sąvokų sistemą, objektą, dalyką, struktūrą ir sudėtį, savo vietą tarp kitų disciplinų ir aiškias ribas. Metodologinis knygos pažinimo aparatas – tai tarpusavyje ir su pažinimo lygmenimis susijusių knygos pažinimo principų, metodų ir priemonių sistema. Pažinimo principai, kaip vadovaujanti idėja arba pažintinė taisyklė, nurodo pažinimo proceso kryptis, pobūdį, lygmenis ir metodus. Pagal pažinimo lygmenis galima išskirti tokius principus: empirinio lygmens – stebėjimo, atkartojamumo ir vientisumo; teorinio lygmens – loginės determinacijos, sistemiškumo, funkcionalumo ir istoriškumo. Moksliniai knygos pažinimo metodai kaip metodologinio aparato sudedamosios dalys yra ne šiaip metodų rinkinys, bet sisteminis darinys, kurį lemia, viena vertus, pažinimo principų sistema, kita vertus – knygos elementų, pusių, aspektų ir reiškinių sistema, kurios pažinimui šie metodai yra skirti. Tačiau jų veiksmingumą gali užtikrinti tik integracija su knygos pažinimo priemonėmis. Visos mokslinio pažinimo priemonės gali būti suskirstytos į tris grupes: 1) specialiai sukurtos konkrečiam tikslui; 2) gamybos reikmenys, sukurti kitiems tikslams, tačiau naudojami kaip pažinimo priemonės; 3) aplinkinio pasaulio daiktai ir reiškiniai, naudojami siekiant pažinimo tikslų. Hierarchijos, struktūros ir funkcijų požiūriais tarpusavyje suderinta knygos pažinimo principų, metodų ir priemonių sistema sudaro metodologinį knygos pažinimo aparatą. Metodologinę knygos analizę sudaro trys procedūros: konstruojamas pažinimo procesas, parengiamas ir įtraukiamas metodologinis aparatas bei gaunama žinių apie knygą. Knygos metodologinės analizės struktūra (pažinimo judėjimo lygmenų schema) gali būti bendra (priklausoma nuo bendrų tikslų) ir specialioji (priklausoma nuo dalyko specifikos). Bendra metodologinės knygos analizės struktūra gali būti modelis kuriant specialias struktūras, kurias lemia analizės dalyko specifika.
35
Bikauskaitė, Renata. "RŪPESČIO ETIKA IR EMMANUELIS LEVINAS." Problemos 82 (January 1, 2012): 112–25. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2012.0.730.
Full textAbstract:
Rūpesčio etika šiuolaikinės moralės filosofijos lauke yra gana naujas, vienalytiškumu bei griežtai apibrėžtu žodynu nepasižymintis darinys. Rūpesčio etika užima kritinę poziciją tradicinių etinių teorijų atžvilgiu, tačiau kai kurie jos atstovai, ieškodami tvirtesnio filosofinio pagrindo, siekia įtraukti ją į dorybių etikos teoriją. Šiame straipsnyje siūloma kitokia strategija: įtraukti rūpesčio etiką į Emmanuelio Levino filosofijos kontekstą. Analizuojant vienos žymiausių rūpesčio etikos atstovių Nel Noddings idėjas ir lyginant jas su Levino filosofija siekiama atskleisti abiejų etinių diskursų sankirtos taškus ir bendradarbiavimo galimybes. Straipsnyje teigiama, kad Levino etika suteikia Noddings natūralistinei rūpesčio etikai gilesnį normatyvinį pagrindą ir platesnį filosofinį kontekstą jos kontroversiškoms sąvokoms.Pagrindiniai žodžiai: rūpesčio etika, Noddings, Levinas.Ethics of Care and Emmanuel LevinasRenata BikauskaitėSummaryIn the context of the contemporary moral philosophy ethics of care appears to be quite a new discipline that lacks homogeneity and a well-defined moral vocabulary. Ethics of care is highly critical of the traditional ethical theories, though a few representatives, who are looking for well-established philosophical grounds, try to subsume it under the category of theory of virtue ethics. In this paper a different approach emerges which seeks to incorporate the ethics of care within the philosophy of Emmanuel Levinas. By analysing the ideas of Nel Noddings – one of the best known representatives of the ethics of care – and comparing them with the philosophy of Levinas an attempt is made to describe the overlaps between these two ethical discourses and explore the possibilities of their cooperation. This paper claims that Levinas’ ethics provides a deeper normative ground for the naturalistic care ethics of Nodings and a wider philosophical context for its controversial notions.Keywords: Ethics of care, Noddings, Levinas.
36
Kačerauskas, Tomas. "MIESTO ERDVĖS IR KULTŪROS NARATYVAI." JOURNAL OF ARCHITECTURE AND URBANISM 35, no. 2 (June 30, 2011): 141–46. http://dx.doi.org/10.3846/tpa.2011.16.
Full textAbstract:
The article deals with the urban spaces in the perspective of the cultural narratives. The main thesis is followed: the urban life spaces open after clash between the aspects of cultural visuality and narrativeness. The minor theses are followed: a city is the place of existential education, where we transit to a new life space over and over; a city is the space of both historical signs and utopia without any place; a city is the public place for realization of private aims; every change of urban place influences other urban spaces; spacesness is to be characterized as capability to transit from one existential region to another one; temporality by opening new historical regions is an aspect of spacesness; a city is the autarchic formation as much as it ensures the transition from narrativeness to visuality and from spacesness to temporality; a city is both the environment of communication and communicative actor; the mobile connection of the urban spaces follows from certain cultural narration. The author uses the tools of existential phenomenology and cultural regionalistics. Santrauka Straipsnyje nagrinėjamos miesto erdvės iš kultūros naratyvų perspektyvos. Iškeliama didžioji tezė: miesto gyvenamosios erdvės atsiveria susidūrus kultūros vaizdiškumo ir pasakojamumo aspektams. Mažosios tezės: miestas – egzistencinio ugdymo vieta, kur pereinama į vis naują gyvenamąją erdvę; miestas – ir istorinių žymenų santalkos vieta, ir utopiškai bevietis; miestas – viešoji erdvė, skirta privatiems tikslams įgyvendinti; kiekvienos miesto vietos pokytis veikia visas kitas jo erdves; erdviškumas apibūdintinas kaip geba pereiti nuo vieno egzistencijos regiono prie kito; laikiškumas atverdamas naujus istorinius regionus yra erdviškumo aspektas; miestas – savipakankamas darinys tiek, kiek jis užtikrina perėjimą nuo pasakojamumo prie vaizdumo ir nuo erdviškumo prie laikiškumo; miestas – ir komunikacijos aplinka, ir komunikacinis veikėjas; miesto erdvių judri sankiba susiklosto kaip kultūros naratyvo pasekmė. Straipsnyje egzistencijos fenomenologijos priemonės derinamos su kultūrinės regionalistikos prieigomis.
37
Jackevičius, Algirdas, Valerijus Ostapenko, Saulius Bružas, Algimantas Mudėnas, Jonas Sabonis, and Michailas Aizenas. "Nepiktybinių krūties navikų diagnostika ir gydymas." Lietuvos chirurgija 4, no. 2 (January 1, 2006): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2006.2.2273.
Full textAbstract:
Algirdas Jackevičius, Valerijus Ostapenko, Saulius Bružas, Algimantas Mudėnas, Jonas Sabonis, Michailas AizenasVilniaus universiteto Onkologijos institutas,Santariškių g. 1, LT-08660 VilniusEl paštas: algirdasj@is.lt Tikslas Pateikti sergančiųjų nepiktybiniais krūties navikais klinikinius duomenis. Aprašyti šių darinių diagnostiką ir gydymą. Ligoniai ir metodai Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Krūtų ligų ir onkologijos skyriuje nuo 2000 iki 2004 metų gydėsi 1058 ligonės, kurioms buvo diagnozuoti nepiktybiniai krūtų navikai. Dažniausiai (1002 atvejai) ligonėms buvo diagnozuotos fibroadenomos. Dėl šių darinių morfologinių ypatumų ir augimo vietos išskiriamos kelios fibroadenomų formos: intrakanikulinė (98 atvejai), perikanikulinė (121 atvejis), juvenilinė (6 atvejai). Kiti krūties nepiktybiniai navikai buvo randami daug rečiau: papilomos nustatytos 23 ligonėms, filodiniai navikai – 7, lejomioma – 6 ir atipinė lipoma – 6 ligonėms. Kiti dariniai diagnozuoti 14 ligonių: latakų adenoma (1), latakų papiloma (2), mucininė papiloma (2), intraduktalinė papiloma (1), plokščialąstelinė epitelioma (1), plokščialąstelinė papilomatozė (3), papilinė adenoma (2), trichilemoma (1), fibroma (1). Rezultatai Vidutinio ir vyresnio amžiaus moteris, turinčias fibroadenomą, būtina tirti morfologiškai prieš operaciją ir skubos tvarka operacijos metu. Kvalifikuotas histologo pašalinto darinio tyrimas padės klinicistui atpažinti atipiškai augantį krūties naviką. Iš kitų krūties nepiktybinių navikų tenka išskirti papilomas ir filodinius navikus. Jie gali supiktybėti ar atsinaujinti. Tai ypač būdinga krūties filodiniam navikui, kuris neretai pažeidžia visą krūtį. Išvados Vidutinio ir vyresnio amžiaus moteris, turinčias fibroadenomą primenančius darinius, būtina tirti morfologiškai prieš operaciją, o operacijos metu skubos tvarka atlikti histologinį pašalinto darinio tyrimą. Operuojant ligones, sergančias filodiniais navikais, patartina skubos tvarka histologiškai tirti pašalintą darinį ir žaizdos kraštus, kad išvengtume naviko recidyvo. Ligones, operuotas nuo papilomų ir filodinių navikų, patariama stebėti po operacijos – tikrinti krūtis instrumentiniais metodais (ultragarsiniu tyrimu, mamografija). Reikšminiai žodžiai: nepiktybiniai krūties navikai, diagnozė, gydymas Diagnostics and treatment of benign tumours of breast Algirdas Jackevičius, Valerijus Ostapenko, Saulius Bružas, Algimantas Mudėnas, Jonas Sabonis, Michailas AizenasInstitute of Oncology Vilnius UniversitySantariškių str.1, LT-08660 Vilnius, LithuaniaE-mail: algirdasj@is.lt Objective Analysis of data on patients with benign tumours of breast. Diagnosis and treatment of these tumors. Patients and methods At the Department of Breast Diseases and Oncology of Institute of Oncology of Vilnius University, from 2000 till 2004 1058 patients with benign tumours of breast were treated. Fibroadenoma was the most common tumour among these tumours (1002 cases). According to localisation and morphological peculiarities, fibroadenomas had some forms: intracanicular fibroadenoma – 98 cases, pericanicular fibroadenoma – 121, juvenile fibroadenoma – 6. Other benign tumours of breast were detected rarely: papillomas in 23 cases, phyllodes – 7, leiomyoma – 6 and atypical lipoma – 6. There were 14 cases of other benign tumours: ductal adenoma 1, ductal papilloma 1, mucinal papilloma – 2, intraductal papilloma – 1, epithelioma planocellulare 1, papillomatosis planocellulare 3, papillary adenoma 2, trichilemoma 1, fibroma 1. Results Middle-aged and older women with fibroadenomas must be investigated morphologically before surgery and during operation. Investigation by an experienced pathologist helps to the clinician to diagnose atypical carcinomas of breast. Among other benign tumours of breast, important were papillomas and phyllodes. There was in some cases malignisation of these tumours. The recurrence of phyllodes tumours of breast is possible. Conclusions Middle-aged and older women with fibroadenomas must be investigated morphologically before surgery and during operation. To reduce the recurrence of tumour in patients with phyllodes tumours, it is necessary during operation to investigate histologically the tumour and the margins of wounds. The patients with papillomas and phyllodes tumours treated surgically must be followed up to make an instrumental investigation of breast (sonography, mammography). Key words: benign tumours of breast, diagnosis, treatment
38
Wida, Sri. "RESPON MAHASISWA PADA MATA KULIAH DARING." Child Education Journal 2, no. 1 (June 30, 2020): 48–52. http://dx.doi.org/10.33086/cej.v2i1.1506.
Full textAbstract:
Penelitian ini hasil dari penelitian pengembangan daring mata kuliah Penulisan Naskah AUD dengan menggunakan fasilitas Vinesa. Vinesa merupakan situs resmi pembelajaran daring yang dikembangkan oleh Universitas Negeri Surabaya. Penelitian ini merupakan penelitian survey. Subjek nya adalah para mahasiswa yang mengikuti mata kuliah daring Penulisan Naskah AUD di Jurusan PGPAUD UNESA.. Teknik analisis data yang digunakan dalam penelitian ini menggunakan analisis data kuantitatif dan kualitatif. Hasil angket dengan menggunakan google form menemukan bahwa: 1) sebanyak 78,2%mahasiswa senang dengan pembelajaran daring2) sebanyak 63,6% mahasiswa menyatakanpembelajaran daring lebih efektif dari pada pembelajaran di kelas 3) sebanyak 74,5% mahasiswa menyatakan bahwa pembelajaran daring lebih mudah diakses 4) sebanyak 72,7% mahasiswa lebih bersemangat dalam mengerjakan tugas 5) sebanyak 80% mahasiswa menyatakan bahwa dengan pembelajaran daring mahasiswa lebih bertanggungjawab dalam mengerjakan soal 6) sebanyak 63,6% mahasiswa lebih mudah memahami materi “Penulisan Naskah AUD”dengan daring, 7) sebanyak 69,1% mahasiswa menyatakan bahwa lebih mudah dalam mengerjakan, 8) sebanyak 69,1% mahasiswa setuju pembelajaran daring dapat mengembangkan potensi mahasiswa dalam kepenulisan naskah AUD,9) sebanyak 76,4% mahasiswa setuju dengan pernyataan bahwa pembelajaran daring dapat mengantisipasi keterlambatan pengumpulan tugas secara on time. Berdasarkan data tersebut, diperoleh kesimpulan bahwa pembelajaran daring cukup dalam segi efektifitas dan meningkatkan tanggung jawab mahasiswa dalam pengerjaan tugas.
39
Steponavičienė, Lina, and Artūras Jukna. "COHERENT VORTEX MOTION IN YBA2CU3O7-Z SUPERCONDUCTING THIN FILMS CONTAINING Π-SHAPED CHANNEL FOR EASY VORTEX MOTION BIASED AT I ~ IC / MAGNETINIŲ SŪKURIŲ KOHERENTINIO JUDĖJIMO YBA2CU3O7-X SUPERLAIDŽIUOSIUOSE PLONUOSIUOSE SLUOKSNIUOSE SU LAZERIU SUFORMUOTU." Mokslas - Lietuvos ateitis 3, no. 6 (January 3, 2012): 105–10. http://dx.doi.org/10.3846/mla.2011.123.
Full textAbstract:
The current vs. voltage dependences of YBa2Cu3O7-x superconducting microbridges containing laser–written (LW) -shaped channel for easy vortex motion have been investigated in a narrow range of temperatures ranging from 87.3 to 88.6 K that are still below the critical temperature Tc of the material. In the range of the before mentioned temperatures the current-self magnetic field produced, Abrikosov magnetic vortices/anti-vortices appear in the partially deoxygenated (x ~ 0.2) channel and move coherently identifying itself as Josephson–like voltage “steps” in nonlinear current–voltage dependences. Bias current creates Lorentz force FL, pushing vortices along the LW-channel from its edges towards the centre. As follows from current-voltage dependences, vortices start moving at I = Ic. This current satisfies condition FL >> Fp (where Fp – is pinning force in the film). Our results confirm that oxygen vacancies in the channel area decrease the pinning force of screw-dislocations and make the channel of uniform pinning. Then, even at I = Ic, Abrikosov magnetic vortices create a spontaneous channel in the deoxygenated channel of the superconducting microbridge and start moving coherently. Santrauka Darbe nagrinėjami silpnai tarpusavyje sąveikaujančių Abrikosovo magnetinių sūkurių judėjimo ypatumai 0,3 mm storio, 100 mm ilgio ir 50 mm pločio YBa2Cu3O7–xsuperlaidžiuosiuose dariniuose, turinčiuose iš dalies deguonimi nuskurdintą Π formos Abrikosovo magnetinių sūkurių kanalą. Sūkurių kanalas superlaidžiajame darinyje sudarytas sufokusuotu į 5 mm skersmens dėmę lazerio spinduliu. Šviesos poveikiu modifikuotame superlaidžiojo darinio kanale (x < 0,2) atsirado papildomi sūkurių prieraišos centrai (deguonies vakansijos), kurių kuriama sūkurių prieraišos jėga Fp sumažino stiprių prieraišos centrų kuriamą prieraišos jėgą ir sukūrė palankias sąlygas Abrikosovo magnetinių sūkurių judėjimui, dariniu tekant srovei, kurios tankis keliomis eilėmis mažesnis už šviesa nemodifikuoto superlaidininko dalies kritinį srovės tankį. Atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad koherentinis Abrikosovo magnetinių sūkurių judėjimas superlaidininke, eksperimentuose pasireiškiantis įtampos laipteliais voltamperinėje darinio charakteristikoje, gali atsirasti esant FL >> Fp netgi tuomet, kai sūkurių kanalas nėra visiškai užpildytas Abrikosovo magnetiniais sūkuriais, dėl ko sūkuriai silpnai sąveikauja tarpusavyje.
40
Stull, William L., and Maureen P. (Maureen Patricia) Carroll. "Two Darings." Philosophy and Literature 22, no. 2 (1998): 468–77. http://dx.doi.org/10.1353/phl.1998.0050.
Full text
41
Juozeliūnienė, Irena, and Živilė Leonavičiūtė. "Atotolio šeima daugiavietiškumo požiūriu." Sociologija. Mintis ir veiksmas 24 (July 1, 2009): 81–98. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2009.1.6078.
Full textAbstract:
Šis straipsnis skirtas atotolio šeimų kaip daugiaviečių šeiminių darinių sociologiniam tyrimui. Pradedama nuo atotolio šeimų tyrimo lauko aptarimo. Šeimos analizuojamos kaip socialiai konstruojami dariniai. Parodoma, kad atotolio šeimų „išvietinimas“ iš nacionalinės valstybės ir jų „daugiavietiškumas“ kelia šeimos ir nacionalinės valstybės organiško sąryšio demitologizavimo klausimus. Trumpai aptariamos tapatumo globalizacijos apraiškos, nauji socialinės stigmos šaltiniai, teorinė diskusija dėl terminų vartojimo. Antroje straipsnio dalyje parodoma, kad atotolio šeimų konceptualizacija ir jų socialinė recepcija kilmės šalyje yra viena iš reikšmingų šeiminio darinio sociologinio tyrimo grandžių. Remdamiesi Pabradės mieste atlikto tyrimo duomenimis, siekėme atsakyti į klausimus, ar atotolio šeimos yra vadinamos šeimomis? Kas lemia socialinės grupės pavadinimą šeima? Kokia yra atotolio šeimų socialinė recepcija ir jos aiškinimas?
42
Sandford, Danny. "Darinka." Drama Review: TDR 29, no. 1 (1985): 32. http://dx.doi.org/10.2307/1145596.
Full text
43
Jaskelevičius, Alius. "Kaip tampama graiku, arba apie panhelenizmą Ksenofonto Anabasyje." Literatūra 59, no. 3 (October 26, 2018): 79–91. http://dx.doi.org/10.15388/litera.2017.3.11837.
Full textAbstract:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Ksenofonto „Anabasis“ yra nepaprastai margas ir įvairialypis kūrinys, kuriame galima išskirti daugybę temų ir potemių. Tyrinėtojai nesutaria, kuri iš šių temų ar potemių galėtų būti raktas kūriniui perskaityti, todėl nagrinėja kiekvieną temą skyrium, atsižvelgdami į tai, kuri tema, jųpožiūriu, yra svarbiausia. Pagal vieną iš „Anabasio“ interpretacijų Ksenofontas netiesiogiai skatina graikus leistis į panheleninį žygį prieš Persiją, kurios silpnumą aiškiai pademonstruoja jo vadovaujamamobili graikų samdinių kariuomenė. Negana to, priduriama, kad Ksenofontas kartu išaukština savo, kaip galimo tokios kariuomenės lyderio, savybes.Straipsnyje šis – panheleninis – „Anabasio“ aspektas nagrinėjamas į jį žvelgiant kitu aspektu – analizuojamas kariuomenės kaip organizuoto ir save organizuojančio darinio fenomenas ir jam kylančios problemos. Panhelenizmo klausimas paliečiamas aptariant kariuomenės struktūrą, organizaciją, subordinaciją. Aiškinamasi, kokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis panhelenizmas įmanomas ir kaip jis įmanomas tokiame izoliuotame darinyje, kaip dešimties tūkstančių kariuomenė.
44
Lewis, Jessi. "Daria's Knives." Hopkins Review 12, no. 2 (2019): 237–45. http://dx.doi.org/10.1353/thr.2019.0037.
Full text
45
Flannery, Maura C. "Daring Botany." American Biology Teacher 69, no. 8 (October 2007): 488–91. http://dx.doi.org/10.1662/0002-7685(2007)69[488:db]2.0.co;2.
Full text
46
JAMZADEH, Parivash. "Darius' Thrones." Iranica Antiqua 30 (January 1, 1995): 1–21. http://dx.doi.org/10.2143/ia.30.0.519282.
Full text
47
JAMZADEH, Parivash. "Darius' Thrones." Iranica Antiqua 30, no. 1 (April 14, 2005): 1–21. http://dx.doi.org/10.2143/ia.30.1.519282.
Full text
48
Wentzel, Wayne C., Paul Collaer, Jane Hohfeld Galante, Madeleine Milhaud, and Jeremy Drake. "Darius Milhaud." Notes 48, no. 3 (March 1992): 882. http://dx.doi.org/10.2307/941712.
Full text
49
Flannery, Maura C. "Daring Botany." American Biology Teacher 69, no. 8 (October 1, 2007): 488–91. http://dx.doi.org/10.2307/4452210.
Full text
50
Badian, E. "Darius III." Harvard Studies in Classical Philology 100 (2000): 241. http://dx.doi.org/10.2307/3185218.
Full text