Academic literature on the topic 'Diagraxms'

O uso da cor em diagramas na Engenharia de Software não é novidade, em especial na Linguagem Unificada de Modelagem (UML), que consiste em um conjunto de quinze diagramas utilizados para documentar e especificar a complexidade de um software. Porém, a aplicação da cor muitas vezes é feita de forma aleatória ficando a cargo da subjetividade do projetista ou dos softwares utilizados para o desenho destes diagramas. O presente artigo aborda o uso das cores no diagrama de classes da UML segundo o modelo proposto por Coad, Lefebvre e De Luca (1999), que aplica a cor a partir de uma prática profissional utilizando post-its. O objetivo deste artigo é realizar uma análise descritiva da aplicação da cor para demonstrar a importância desta não só para melhorar a estética, mas também como símbolo, facilitando a leitura, compreensão e o estabelecimento de relações no diagrama de classes.*****The use of color in diagrams in Software Engineering is not new, especially in the Unified Modeling Language (UML), which consists of a set of fifteen diagrams used to document and specify the complexity of software. However, the application of color is often done in a random way, being in charge of the subjectivity of the designer or the software used to design these diagrams. This paper discusses the use of colors in the UML class diagram according to the model proposed by Coad, Lefebvre and De Luca (1999), who apply color from a professional practice using post-its. The purpose of this article is to perform a descriptive analysis of the application of color to demonstrate the importance of this not only to improve aesthetics but also as a symbol, facilitating reading, understanding and establishing relationships in the class diagram.

Addition is one of the timing critical operations in most of modern processing units. For decades, extensive research has been done devoted to designing higher speed and less complex adder architectures, and to developing advanced adder implementation technologies. Decision diagrams are a promising approach to the efficient many-bit adder design. Since traditional binary decision diagrams does not match perfectly with the task of modelling adder architectures, other types of diagram were proposed. If-decision diagrams provide a parallel many-bit adder model with the time complexity of Ο(log2n) and area complexity of Ο(n×log2n). The paper propose a technique, which produces adder diagrams with such properties by systematically cutting the diagram’s longest paths. The if-diagram based adders are competitive to the known efficient Brent-Kung adder and its numerous modifications. We propose a blocked structure of the parallel if-diagram-based adders, and introduce an adder table representation, which is capable of systematic producing if-diagram of any bit-width. The representation supports an efficient mapping of the adder diagrams to VHDL-modules at structural and dataflow levels. The paper also shows how to perform the adder space exploration depending on the circuit fan-out. FPGA-based synthesis results and case-study comparisons of the if-diagram-based adders to the Brent-Kung and majority-invertor gate adders show that the new adder architecture leads to faster and smaller digital circuits.

The paper deals with analysis of structural lightweight concrete. New lightweight concrete mixture made with expanded clay aggregate has been proposed and applied for experimental rein-forced concrete beams. Totally 8 beams with different rein-forcement ratios (0.309%, 0.557%, 0.895% and 1.255%) were tested under short-term four point bending loading. Stress-strain behavior of the beams under considerations has been investigated. Average strains at 4 different levels of pure bend-ing zone and vertical displacements at 12 different points of the beam were measured. During the test, deformations and crack-ing of the pure bending zone were additionally observed using high-speed digital video cameras. The data obtained by cameras were analyzed using digital image correlation technique. Applying the test data bending moments and curvature diagrams were derived for each beam. The obtained relationships were compared with theoretical results calculated using design code methods LST EN and STR. Using the inverse algorithm developed by VGTU, tension reinforced lightweight concrete stress and strain diagrams were obtained, which were adapted to numerical modeling by software ATENA. Moment and curvature diagrams obtained by finite elements program were compared with experimental moment and curvature diagrams. Good agreement between both diagrams has been obtained. Straipsnyje aprašytas naujai sukurtas konstrukcinis lengvasis betonas ir jo panaudojimas eksperimentinių armuotojo lengvojo betono sijų gamybai. Atlikti trumpalaike apkrova veikiamų plieniniais strypais armuotų lengvojo betono sijų eksperimentiniai tyrimai, kuriuose nagrinėtas sijų įtempių ir deformacijų būvis. Laboratorijoje išbandyti 8 lenkiamieji elementai, kurių armavimo procentai: 0,309 %, 0,557 %, 0,895 % ir 1,255 %. Tyrimų metu matuotos vidutinės elemento deformacijos grynojo lenkimo zonoje 4 skirtinguose lygmenyse bei sijų poslinkiai ties atramomis, jėgos pridėjimo vietose ir viduriniame pjūvyje (iš viso 12 matavimo taškų). Bandymo metu grynojo lenkimo zonos deformacijos bei pleišėjimas papildomai stebėti greitaeige vaizdo kamera. Gauti rezultatai panaudoti sudarant eksperimentines lenkimo momentų ir kreivių diagramas, kurios palygintos su teoriškai apskaičiuotomis taikant Lietuvoje galiojančių LST EN ir STR projektavimo normų metodikas. Taikant VGTU sukurtą atvirkštinio uždavinio algoritmą, gautos tempiamo armuotojo lengvojo betono įtempių ir deformacijų diagramos, kurios pritaikytos atliekant skaitinį modeliavimą baigtinių elementų programa ATENA. Gautos momentų ir kreivių diagramos baigtinių elementų programa palygintos su eksperimentų metu gautomis momentų ir kreivių diagramomis. Gautas geras šių diagramų sutapimas.

Neseniai autorius pasiūlė naują apskačiavimo metodą pagal kurį [1–6] iš lenkiamų gelžbetoninių sijų arba plokščių eksperimentinų duomenų gali būti nustatytos betono vidutinių įtempių-deformacijų diagramos. Turint eksperimentines momentų-kreivių ir momentų-deformacijų diagramas, gaunama išsami tempiamo betono vidutinių įtempių-deformacijų diagrama, įskaitant ir jos krintančiąją dalį. Taip pat, net neturint duomenų apie betono savybes, pakankamai tiksliai galima nustatyti ir gniuždomo betono diagramą. Ankstesniuose šio žurnalo numeriuose [1,2] buvo pateiktas teorinis metodo pagrindimas, skaitinis patikrinimas ir praktinės apskaičiavimo metodikos. Šiame straipsnyje pateikti šio metodo taikymo eksperimentinių duomenų rezultatai. Buvo atlikta 14 sijų ir 9 plokščių, kruopščiai išbandytų anglų tyrinėtojų Clarko ir Speirso [7], analizė. Sijos ir plokštės turėjo skirtingą skerspjūvio aukštį, armavimo koeficientą ir armatūros strypų skersmenį (1 lentelė). Jos buvo apkrautos dviem koncentruotomis jėgomis, tarp kurių buvo 1,2 m ilgio gryno lenkimo ruožas. Sijos buvo suskirstytos į dvi grupes (serijas): pirmosios serijos (Nr. 1–4) sijos turėjo skirtingą aukčstį, skirtingą armatūros strypų skersmenį ir skerspjūvio plotą. Antrojoje serijoje (Nr. 3, 5, 6 ir 7) armatūros strypų skerspjūvio plotas ir skersmuo buvo vienodas, tačiau kito sijų skerspjūvio aukštis. Raidė R bandinio numeryje (1 lentelė) rodo, jog buvo išbandyta identiška sija. Literatūros šaltinyje [7] pateiktos visų eksperimentinių bandinių momentų-kreivių ir momentų-vidutinių armatūros deformacijų diagramos. Išsamus tyrimas, naudojant pasiūlytąjį skaičiavimo metodą, atliktas su 7 sija (1 lentelė). Buvo parodytos sijos darbo stadijos ir detaliai aprašyti visi žingsniai, nustatant tempiamo (ir gniuždomo) betono vidutinių įtempiųdeformacijų diagramas. Parodyta, kad dėl diskretaus gelžbetoninių elementų pleišėjimo pobūdžio, eksperimentinių momentų-kreivių (deformacijų) diagramos dažnai panašios į pjūklo dantelius (1 pav.). Turint tokias deformacijų diagramas, tempiamo betono įtempių-deformacijų kreivės gaunamos panašios, t.y. banguotos (2 pav.). Tam imamos “išlygintos” momentų-kreivių (deformacijų) kreivės (1 pav.), iš kurių nustatomos analogiškos įtempių-deformacijų kreivės. Tempiamo betono vidutinių įtempių-deformacijų diagramos pirmosios ir antrosios serijų sijoms pateiktos atitinkamai 8 ir 9 pav. Gautosios diagramos labai skiriasi ir svarbiausiais įtakojančiais faktoriais laikomi armavimo koeficientas bei tempiamos armatūros strypų skersmuo. Mažėjant šiems dydžiams, tempiamo betono vidutinių įtempių-deformacijų kreivių krintanti dalis pastebimai ilgėja ir rodo padidėjusią supleišėjusio tempiamo betono įtaką bendram skerspjūvio ir viso elemento standumui.