Academic literature on the topic 'Diskursas'

Magistrinio darbo objektas – viešasis diskursas apie aukštąjį mokslą Lietuvoje. Darbo tikslas – atlikti Lietuvos aukštojo mokslo viešą diskursą, išanalizuojant aukštojo mokslo įvaizdžio kūrimą tradicinėje ir internetinėje žiniasklaidoje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apžvelgti bendras aukštojo mokslo tendencijas pasaulyje ir Lietuvos aukštojo mokslo būklę; surinkti ir išanalizuoti Lietuvos aukštojo mokslo tema straipsnius tradicinėje ir internetinėjes žiniasklaidoje (2005 rugsėjo mėn. - 2006 kovo mėn.); išanalizuoti įvairią diskursyvinę medžiagą susijusia su nagrinėjama tema: statistinius duomenis, Europos Sąjungos dokumentus ir Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos dokumentus, mokslininkų konferencijų stenogramas ir t.t.; išsiaiškinti koks ir kaip Lietuvos aukštojo mokslo įvaizdis yra formuojamas internetinėje ir tradicinėje žiniasklaidoje; išsiaiškinti į kurią iš suinteresuotų aukštuoju mokslu šalių yra nukreipta kritika žiniasklaidoje. Aukštojo mokslo tema straipsnių internetinėje ir tradicinėje žiniasklaidoje analizė buvo atlikta diskurso ir turinio analizės metodais. Prieita prie išvadų, kad didžioji 2005 m. rugsėjo mėn. – 2006 m. kovo mėn. tyrinėtų straipsnių dalis yra kritinio pobūdžio. Visuomenės grupių, tiesiogiai susijusių su aukštuoju mokslu, pasisakymais žiniasklaidoje yra sudaromas įspūdis, kad aukštuoju mokslu yra nepatenkinti studentai, jauni mokslininkai, darbdaviai. Temų paminėjimo dažnis parodo, kad žiniasklaidoje... [toliau žr. visą tekstą]<br>The research paper "Public Discourse on Lithuanian Higher Education" discloses that despite the achievements and international recognition, society is critical of the higher education system and university activities. The discrepancy between the assessment results by the Lithuanian society and international, might be possible due to the biased information provided by the media. The public discourse on higher education concentrates on the higher education image building process and aims to provide the answers to the questions: what, how and why the media builds that type of image and what the consequences are. The purpose of the research was to analyze the data from the articles on higher education in the traditional and internet media during the period September 2005 to March 2006. The findings prove that the majority of the articles on higher education are critical. The number and the content of the articles disclosed a tendency to build a negative image of the higher education institutions in the media. Opinion leaders put forward a message that the following stakeholders are not satisfied with the quality of higher education: students, young scientists and employers. Critique of the higher education management ranked as the most frequent among other topics on higher education. This closely relates to other internal problems of higher education institution which provoke critical reaction from the public. The author states that corruption, protectionism, stagnation in the... [to full text]

Švietimas yra vienas iš kultūros sričių, kurios pagrindas – žmogus, jo kultūra. Mokslo ir technikos vystimasis pažengė tiek toli, kad iš esmės keičiasi visuomenės gyvenimas ir vienokie ar kitokie pokyčiai tampa nuolatiniu reiškiniu. Keičiantis visuomenei keičiasi ir atskiras žmogus. Žinių visuomenėje (XXI amžiaus visuomenė) akcentuojama žmonių veikla, bendravimas, kuris turėtų būti grindžiamas aukšto lygio informacinių technologijų galimybėmis, todėl švietimo misija – žmogaus socializacija bei prisitaikymas gyventi nuolat kintančiomis sąlygomis. Tad švietimo santykis su pokyčiais yra kur kas sudėtingesnis nei bet kokioje kitoje srityje. O kas gali geriau padėti, susiorientuoti šiandieninėje visuomenėje mokiniui, nei mokytojas. Šio tyrimo tikslas nustatyti bendrojo lavinimo mokyklos kultūros ir pedagoginių darbuotojų socializacijos sąsajas Ignalinos rajone. Tyrimo uždaviniai: ištirti ar bendrojo lavinimo mokyklose dirbantys pedagoginiai darbuotojai lengvai adaptuojasi mokykloje; nustatyti bendrojo lavinimo mokyklose dirbančių pedagoginių darbuotojų požiūrį į mokyklos kultūrą; įvertinti bendrojo lavinimo mokyklos pedagoginių darbuotojų bendradarbiavimą su kolegomis. Tyrime buvo taikomi šie tyrimo metodai: teorinis - mokslinių šaltinių magistro tema studijavimas, analizė ir apibendrinimas, statistinis – duomenų kiekybinė ir kokybinė analizė. Atliekant tyrimą dalyvavo Ignalinos rajono bendrojo lavinimo mokyklose dirbantys pedagoginiai darbuotojai, kurių darbo stažas esamoje... [toliau žr. visą tekstą]<br>Education is one of the fields of culture basis of which is man and his culture. The development of science and technology has progressed so for that life of society has dramatically changed and certain changes are characteristic of everyday life. Society is changing and, as a result, a person is changing as well. In the society of knowledge (the society of 21st century) emphasis is placed on human activity and communication which should be based on the opportunities of advanced information technology I therefore, the mission of education is socialization of man and helping him adapt to life under constantly changing conditions. For this reason, relationship of education with changes is for more complicated in comparison with any other field. The teacher is the right person who can best help the students orient themselves in today’s society. A research was conducted to underpin theoretical models of the paper. The purpose of this research was to ascertain relationships between the culture of comprehensive school and socialization of pedagogical workers in Ignalina district. The objectives of research were: to reveal how easy pedagogical workers adjust at school; to ascertain the attitude of pedagogical workers of comprehensive school towards the culture of school; to assess collaboration of pedagogical workers of comprehensive school with their colleagues. While conducting the research the following methods of research were used: theoretical method – studying, analysis... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo objektas – įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) diskursas. Darbo tikslas – išanalizuoti, kaip verslui skirti periodiniai lietuviški leidiniai pateikia įmonių socialinės atsakomybės temą. Pagrindiniai darbo uždaviniai: aptarti įmonių socialinės atsakomybės sampratą; apžvelgti žiniasklaidos įtaką įmonių socialinės atsakomybės plėtrai; išanalizuoti ir apibendrinti įmonių socialinės atsakomybės diskursą periodiniuose Lietuvos verslo leidiniuose. Naudojantis mokslinės literatūros analizės, sintezės ir lyginamuoju metodais, pirmiausiai prieita prie išvados, kad universalus įmonių socialinės atsakomybės apibrėžimas ir samprata nėra paplitę. Išanalizavus žymių įmonių socialinės atsakomybės tyrinėtojų, tokių kaip Ph. Kotler, A. Caroll, S. Banerjee, W. Werther, D. Chandler, G. Heal, F. Baaker ir kt., literatūrą, prieita prie išvados, kad apibendrintai ĮSA gali būti aiškinama kaip verslo įsipareigojimas ne tik užtikrinti įstatymus bei visuomenės normas atitinkančią sąžiningą ir etišką veiklą, bet ir savanoriškos įmonių pastangos, suderintos su bendrais įmonės tikslais ir integruotos į bendrą įmonės veiklos strategiją, naudojant savo išteklius papildomai prisidėti prie aplinkos ir visuomenės ekonominės, socialinės bei aplinkosauginės gerovės vystymo, kurios yra naudingos ir pačiai įmonei. Išanalizavus ĮSA situaciją Lietuvoje, prieita prie išvados, kad šalyje ĮSA nėra plačiai paplitusi ir vystoma gana lėtai, tačiau, dėl palankaus verslo požiūrio į ĮSA, palankiai... [toliau žr. visą tekstą]<br>The object of this master work is corporate social responsibility's (CSR) discourse. The purpose of this work is to analyze how Lithuanian business press presents CSR topic. The main tasks to reach this purpose are: overview and compare CSR definitions; analyze media impact to CSR; analyze and summarize CSR discourse in Lithuanian business press. Literature analysis, synthesis and comparative methods were used to drawn conclusions. After the literature analysis of such scientists as Ph. Kotler, A. Caroll, S. Banerjee, W. Werther, D. Chandler, G. Heal, F. Baaker and others it was found out that universal CSR definition hasn‘t been developed yet. However, generally CSR may be described as business commitment not only to ensure fair and ethical activity according to the law and public norms, but also as voluntary efforts, combined with company’s goals and integrated into its strategy, using company’s resources to contribute additionally to the economic, social and environmental wealth development of the society and environment, that are also beneficial for the company itself. The analysis of CSR in Lithuania showed that CSR is not widely spread in the country and the development of it is slow but the general conditions for CSR development in Lithuania are positive. After the literature analysis of such scientists as S. Ball-Rokeach, D. Davis, S. Baron, K. Schroder, K. Miller, J. Hall, S. Brooks, J. Duck, B. Mullin, J. Bryant, D. Zillmann and others it was found out that media is... [to full text]

Teorinėje dalyje buvo pateiktas susidarytas holistinis požiūris į darnią plėtrą (DP). Siekiant išnagrinėti energetinį diskursą internetinėje žiniasklaidoje, buvo padaryta internetinės žiniasklaidos raidos apžvalga, išanalizuoti informacijos pateikimo būdai. Naujienų įrėminimo teorijos analizė atskleidė, kaip žiniasklaida suformuoja žinias iš naujienų ir kokią įtaką tai turi politikai, ekonomikai, bei socialinei realybei. Taip pat aprašyti visuomenės manipuliavimo (propagandos) mechanizmai. Parengta energetinio diskurso formavimo ir jo bruožų internetinėje žiniasklaidoje socialiniu ir ekologiniu aspektais empirinio tyrimo metodika bei atliktas kiekybinis bei kokybinis tyrimas, kurio metu analizuoti internetinių naujienų portalų Delfi.lt, Lrytas.lt ir Balsas.lt energetinės tematikos tekstai 2012 m. vasario 1 d. – 2013 m. sausio 31 d. laikotarpiu (iš viso 619 straipsnių). Darbo pabaigoje pateikiamos darbo išvados.<br>In the theoretical part was made yielded a holistic approach to sustainable development (SD). In order to examine energetical discourse in online media, was made the online media review and analyzed information presentation. News framing theory analysis revealed how the media builds knowledge from the news and how this affects the political, economical and social reality. Also described the manipulation of society (propaganda) mechanisms. Prepared energetic discourse shaping and it’s features, in online media, analysis methodology in social and environmental aspects, also made quantitative and qualitative study, which analyzed online news sites Deli.lt, Lrytas.lt and Balsas.lt energetic-themed text’s in 2012 February 1-2013 January 31 period(a total 619 articles). The conclusion was made in the end of work.

Informacinių technologijų raida įnešė svarų indėlį į žmonijos gyvenimo tempą bei būdą. Žiniasklaida sumaniai pradėjo taikyti naujas technologijas savo kasdieniniame darbe. To pasekmė - naujos žiniasklaidos rūšies susiformavimas – internetinė žiniasklaida. Taigi tradicinė žiniasklaida surado naują konkurentą. Internetinė žiniasklaida – tai naujausia žiniasklaidos rūšis virtualioje erdvėje, jungianti tradicinę žiniasklaidą. Jos pagrindiniai bruožai: interaktyvumas, hipertekstualumas, daugialypiškumas. Iš esmės, kiekvienas, mokantis paskelbti tam tikrą informaciją, susijusią su masine žiniasklaida, ar tiesiog ją sugrupuoti tam tikrame portale, yra priskiriamas interneto žiniasklaidos kategorijai. Teorinėje darbo dalyje internetinė žiniasklaida analizuojama trimis aspektais: istoriniu, ekonominiu bei socialiniu. Antrojoje dalyje išsamiai pristatoma miesto naujienų portalo www.kauno.diena.lt istorija bei žinomumas visuomenėje, atliktos portalo struktūros analizės duomenys bei atlikto kokybinio turinio analizės tyrimo rezultatai. Trečioji dalis skirta Fokus grupės tyrimo analizės rezultatams. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados, rekomendacijos, literatūros ir šaltinių sąrašas su priedais, kuriuose pateikiama papildoma tyrimo medžiaga. Darbo objektas – miesto naujienų portalo www.kauno.diena.lt rubrikos „Miestas“ savaitės naujienos. Darbo tikslas – ištirti miesto naujienų portalo www.kauno.diena.lt rubrikos „Miestas“ naujienas, pasitelkiant kokybinio tyrimo metodus (turinio... [toliau žr. visą tekstą]<br>Development of information technologies contributed immensely to the pace and way of life of the humanity. The media started skillfully applying the new technologies into their daily work. The consequence of it is the formation of the new type of the media – internet media. Thus, it became the competitor to the traditional media. The internet media is the newest type of the media in the virtual space, covering traditional media. Its main features are: interactivity, hyper-textuality, multiple character. Actually, everyone who knows how to announce certain information related to the mass media, or simply group it in a certain portal, is ascribed to the category of the internet media. In the theoretical part of the thesis, the internet media is analysed in three aspects: historic, economic and social. The second part thoroughly describes the history of the city news portal www.kauno.diena.lt and its popularity in the society, the data of the structural analysis of the portal as well as the results of the qualitative content analysis of the research. The third part is devoted to the results of the analysis of the Focus group research. The conclusions, the list of literature and sources with annexes of additional material of the research are provided at the end of the thesis. The object of the thesis is the week news of the column „City“ of the news portal www.kauno.diena.lt . The aim of the thesis is to analyse the news of the column „City“ of the news portal www.kauno... [to full text]

Darbe analizuojama intelektualo geba ir būtinybė kritiškai mąstyti disciplinarinės valdžios salygomis. Šios valdžios objektas yra visuomenės gyvenimas, populiacija, žmonių kūnai suprantami kaip vertingi ištekliai. Disciplinarinės valdžios uždavinys yra versti visuomenę augti tam tikra kryptimi, klasifikuoti, kategorizuoti individus taip, kad užtikrinti reguliarų išteklių atsinaujinimą; kai reikia – atsikratyti pertekliaus ir kontroliuoti jų augimą. Populiacija, suvokiama kaip resursai – žmogiškieji resursai, atsinaujinantys resursai – reikia prižiūrėt, kad jie nenunyktų, neišsivaikščiotų. Intelektualo funkcija šiuose procesuose yra nuolat konfrontuoti galios procesams, juos atpažinti, o atpažinus traukyti saitus. Foucault supranta, kad galios santykiai yra neišvengiami ir įvardina intelektualo laikyseną kaip stiprų pesimistinį aktyvizmą. Rezistencija svarbi kaip kritinio klausinėjimo kelias, kuris atveria suvokimą, kad visuomenės negalima aiškinti vien tik pasitelkus techninius galios apibrėžimus. Šis nuolatinės konfrontacijos kelias yra vienintelis, kuris lieka tikrąjam intelektualui.<br>This work analyzes the possibility and necessity to think critically in the condition of disciplinary government. The object of this kind of government is living in society, it’s population, bodies of people are understood as valuable resources. The aim of disciplinary government is to force society grow in certain direction, to classify and categorize individuals in such form, which can ensure renewal of regular resources. When we understand population as resources - human resources, renewal of resources – it is necessary supervise that these resources wouldn’t vanish. Intellectual’s function in these processes is to recognize and confront to these processes of power, to damage it’s bonds. Foucault understands the manifestations of modern disciplines in terms of power-knowledge relationship. These relationships of power are inevitable and designates intellectual’s attitude as strong pessimistic activism. Resistance is significant as the way of critical questioning, which opens perception, that we can’t treat society only in definitions of technical power. The ongoing confrontation is the only path that remains to the true intellectual.

Darbe nagrinėjamos rūpestingumo metaforos, aprašančios Dievą Senąjame Testamente, būtent: Dievas kūrėjas kaip menininkas ir puodžius, Dievas kaip tėvas, Dievas kaip motina, Dievas kaip gydytojas, Dievas kaip ganytojas, Dievas kaip sodininkas ir vynininkas. Aptariami šių metaforų teologiniai ir jų suponuojami antropologiniai aspektai.<br>The subject of this master thesis Metaphors of Gods solicitude. Their theological and anthropological aspects is metaphors from the Old Testament, which describe Gods solicitude. This thesis is based on the classification of A. Rubšys and analyses six main metaphors: God the Creator as an artist and a potter, God the Father, God the Mother, God the Doctor; God as gardener / vinedresser, God as pastor / shepherd. Also the subject of human is discussed in the context of these metaphors, the anthropological discourse is raised. It is necessary to say, that this subject is hardly studied in Lithuania and is significant, because it has been noticed, that talking about God often begins and ends with particular considerations and definitions about him, etc. We believe, that it is essential and possible to make theological discourse relevant, by raising the subject of human in parallel and, in this case, by searching for direct links between God (who is described as solicituous using metaphors in the Holy Bible) and human (whose picture evolved out of that – particular its definitions). It is interesting to review and discuss possible effects and outcomes of this process. The main goal of this thesis is to analyze and detect the theological and anthropological levels of metaphors of Gods solicitude in the Old Testament.

Šios disertacijos tikslas – išanalizuoti mokslo populiarinimo diskursą anglų ir lietuvių kalbomis multimodaliuoju aspektu. Multimodalioji analizė – pakankamai nauja diskurso analizės prieiga, kai analizuojama ne tik kalba, bet ir kitos raiškos priemonės (pvz., paveikslėliai, nuotraukos, diagramos). Taigi šiame tyrime analizuojami dominuojantys neverbaliniai (nejudantys paveikslėliai) ir verbaliniai elementai (autoriaus požiūrio raiška, intertekstualumas ir interdiskursyvumas). Analizė parodė, kad nuotraukose ir paveikslėliuose vaizduojami stereotipai (pvz., stereotipiškai vaizduojamos profesijos, lytys ar nevakarietiškos kultūros). Taip pat atskleidžiama, jog vaizdinių raiškos priemonių funkcijos skiriasi: nuotraukos ir paveikslėliai ne tik informuoja, bet ir atlieka tarpasmeninę, estetinę, naratyvinę ar kitas funkcijas. Santykis tarp teksto ir vaizdo irgi nevienareikšmis: jis varijuoja nuo glaudaus, kai tekstu aprašomi vaizdiniai aspektai, iki pakankamai atsieto, kai tarp raiškos priemonių nėra aiškaus tiesioginio ryšio. Labiausiai dominuojančių verbaliųjų bruožų analizė atskleidė, kad autoriaus požiūrio raiška mokslo populiarinimo straipsniuose anglų ir lietuvių kalba ženkliai nesiskiria. Pagrindinis skirtumas pastebimas lyginant mokslo populiarinimo ir akademinį diskursą. Anglų kalba daugiau autoriaus požiūrio bruožų vartojama akademiniame diskurse, o lietuvių kalba – jų daugiau kaip dvigubai daugiau mokslo populiarinimo diskurse. Pastebėta, jog anglų mokslo... [toliau žr. visą tekstą]<br>The aim of this dissertation is to analyze popular scientific discourse in English and Lithuanian from a multimodal perspective. Multimodal analysis is a comparatively new approach to discourse analysis which discusses not only language but also other modes, such as pictures, photos, videos, or graphs. Thus, the present investigation combines the analysis of non-verbal (non-moving images) and verbal elements (the author’s stance, intertextuality, and interdiscursivity), which appeared to be the most dominant modes in both languages. The analysis has revealed that the visual mode typically shows stereotypes depicted in pictures or photos (e.g., stereotypes of professions, gender, or non-Western cultures). The present investigation also demonstrates that the functions of the visual mode are varied: pictures and photos serve not only the informative, but also interpersonal, aesthetic, narrative, and other functions. The relationship between the textual and the visual is not homogeneous as it varies from very close when the textual describes the visual to a looser one when there is no direct relationship between the modes. The analysis of the verbal mode has revealed that the expression of the author’s stance is not very different in English and Lithuanian. The main difference can be observed when comparing popular scientific and academic discourse. In English more author’s stance features are used in academic discourse, while in Lithuanian they are used more than twice in... [to full text]

Disertacijoje nagrinėjamas vizualinės kultūros diskursas kaip konceptualus meninio ugdymo pamatas, aktualus šiuolaikinės kultūros ir ugdymo paradigmų kaitos kontekste. Tyrimo tikslas – atskleisti vizualinės kultūros edukacinį reikšmingumą ir ypatumus meniniame (dailiniame) ugdyme, ištirti vizualinės kultūros studijų poreikį, problemas ir perspektyvas rengiant dailės pedagogus. Tyrimo problema siejama su meninio ugdymo situacija Lietuvoje, kur vizualinės kultūros diskursas yra nauja tyrimų sritis. Disertacijoje teoriškai pagrindžiamos vizualinės kultūros ugdymo prielaidos visuose meninio ugdymo lygiuose ir per jų sąveiką. Realizuojant postmodernų meninio ugdymo turinį ypač aktuali yra dailės pedagogų kompetencijos ir pasirengimo problema. Tyrimu siekta atsakyti į klausimus, kaip vizualinės kultūros fenomenas keičia šiuolaikinio meninio ugdymo pobūdį ir lemia jo turinį, kokios dailės pedagogo kompetencijos turėtų būti plėtojamos vizualinės kultūros ir postmodernios edukacinės paradigmos kontekste, kaip dailės pedagogai yra pasirengę priimti pokyčius ir plėtoti savo kompetencijas, kokios numatomos vizualinės kultūros studijų įprasminimo perspektyvos rengiant dailės pedagogus. Dailės pedagogų ir ekspertų apklausos rezultatai patvirtino, kad meniniame ugdyme vyrauja klasikinės ir modernistinės tendencijos, nepajėgiančios aprėpti vizualinės kultūros gausos, technologijų įvairovės, atskleisti daugiakultūrinės meninės patirties, reaguoti į aktualius socialinius reiškinius... [toliau žr. visą tekstą]<br>The present dissertation deals with the discourse of visual culture as a conceptual background of art education, vital in the context of changing paradigms of culture and education. The aim of the research is to reveal the importance of visual culture in art education, to investigate the need for studies of visual culture as well as problems and perspectives of training teachers of art. The research problem is linked with the situation of art education in Lithuania, where the discourse of visual culture is a new research field. The dissertation provides a theoretical grounding of assumptions for developing visual culture on all levels of art education. In implementing visual culture in the postmodern curriculum, the problem of art teachers’ competence and preparation is of utmost importance. The research questions were as follows: what curriculum changes does visual culture bring in art education? What art teachers’ competences should be developed in the postmodern educational paradigm? How are art teachers prepared to accept visual culture in art education and what competences do they need to develop? What are the prospects of art teacher training with the developing of the concept of visual culture education? The survey of art teachers and experts in art education revealed that classical and modernist tendencies predominate in art education, unable to cover a wide field of visual culture, the variety of new technologies, the multicultural diversity of art experience, and... [to full text]

Darbe analizuojamas išeivijos, po II pas. karo pasitraukusios į Jav, etninis identitetas, etninio identiteto sampratos ir jo realizavimo strategijos išeivių organizacijose. Išeivijos tyrimuose etninį ir nacionalinį identitetą įprastai traktuojant kaip susistemintas santykinai stabilias nacionalumo formas, darbe pasirinkta etninį identitetą analizuoti vidinių diasporos kontradikcijų ir galios ryšių pagrindu (lyčių vaidmenų, rasės, etninių grupių skirtumų pagrindu). Darbe remiamasi prielaida, kad tautinio kolektyvumo formos ir praktikos gali ir yra ne tik perkeliamos į emigracinę bendriją, bet ir patiria pastovias transformacijas, nuolatinius ribų nuo kitų etinių grupių pakeitimus ir kitus socialinius pakitimus, taip pat yra identiteto formavimo politikos dalis. Iki šiol išeivijos tyrimuose išeivijos kolektyvinis identitetas ir etninė kultūra buvo traktuojami kaip koherentiška visuma, tuo tarpu etninis tapatumas yra nuolat konstruojamo ir kintamo proceso dalis. Darbe nuspręsta taip pat nesiriboti išeivijos tyrimuose taikyta akultūracijos teorija ir pasirinktas platesnis analizės modelis – per diskursyvines praktikas, apjungiant spaudos analizę ir socialinį išeivijos institucijų tinklą. Tyrimo medžiaga darbe – išeivijos spauda ir išeivijos organizacijos. Darbe pasirinktas tyrimo modelis – spaudos turinio analizė; strategijų analizė, remiantis prielaida, kad lingvistinių reikšmių ir struktūrinė realizacija yra susiję; realizavimo formų analizė - per diasporos organizacijų tinklą... [toliau žr. visą tekstą]<br>In the paper ethnic identity, concepts of ethnic identity and strategies of those concepts in Lithuanian Exile are analysed. Usually in Lithuanian Exile surveys ethnic and national identities are handled as systematized and relatively stable forms of nationalism. In this paper ethnic identity is analysed on the basis of internal contradictions within diaspora and power relations (on the basis of gender, racial, ethnic groups’ relations). In the paper we predicate that forms and practices of national collectivity are and can not only be transferred to emigrant community but are constantly transformed while changing boundaries and carrying other shifts in relation to other ethnic communities, and is a part of political formation of identity. In ethnic identity surveys collective identity and ethnic culture were handled as coherent unity, whereas ethnic identity is a part of constantly constructed and shifting processes. Hence in the topic not acculturation theory is chosen either but broader analytical model – through discursive practices, taking into account newspapers’ analysis and organizational network in diaspora. Empirical material in the survey chosen is diaspora press and institutions in diaspora. Analytical model – newspapers’ content analysis, analysis of strategies, making presumption that linguistic meanings and structural realization are bound together, analysis of practises of implementation – through diaspora institutions and family model. Tasks in the paper – to... [to full text]