Log in

Relevant bibliographies by topics / Dorybė / Journal articles

To see the other types of publications on this topic, follow the link: Dorybė.

Journal articles on the topic 'Dorybė'

Author: Grafiati

Published: 4 June 2021

Last updated: 14 February 2022

Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles

Select a source type:

Consult the top 50 journal articles for your research on the topic 'Dorybė.'

Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.

You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.

Browse journal articles on a wide variety of disciplines and organise your bibliography correctly.

1

Karalius, Gintas. "LAISVĖS PROBLEMA DEMOKRATIJOJE: DRĄSOS ASPEKTAS." Politologija 71, no. 3 (2013): 106–34. http://dx.doi.org/10.15388/polit.2013.3.1730.

Full text

Abstract:

Straipsnio tikslas yra naujai pažvelgti į politinės laisvės principo modernioje demokratijoje problemą, iškylančią piliečių konformizmo ir abejingumo viešajam gyvenimui pavidalu. Mūsų siūlomas analitinis būdas – tai laisvės problemą suvokti ir nagrinėti moderniųjų laikų mąstytojų adaptuotu klasikinės drąsos dorybės aspektu. Viešojo gyvenimo nuosmukio demokratijoje aiškinimai paprastai susitelkia į politinių institucijų, atstovavimo mechanizmų arba pilietinės visuomenės ugdymo klausimus, tačiau retai reikšmingą dėmesį skiria piliečių kasdienių papročių ir dorybių veiksniui. Nematant demokratijo

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

2

Hartmann, Nicolai. "Etika." Problemos 53 (September 29, 2014): 121–55. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1998.53.6912.

Full text

Abstract:

Publikacijoje nagrinėjamos svarbiausios etikos problemos: etikos statusas, gėrio samprata, privalėjimo, dorybių, vertybių, laisvės, laimės ir kt. klausimai. Pagrindiniais etikos klausimais laikomi privalėjimo ir gėrio klausimai. Kritikuojamos eudemonistinės etikos sistemos, laimę siejančios su malonumu. Gėris apibūdinamas kaip dorybės vertybių turinys, kuris pats savaime yra vertingas. Aptariama Aristotelio vertybių samprata: dorybė yra dviejų vertybių sintezė. Vertybių problemos raida etikoje prasidėjo su F. Nietzsche ir tik XX a. pradžioje ši problematika sėkmingai plėtojama M. Schelerio vei

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

3

Tijūnelienė, Ona. "Meilės dorybė M. Pečkauskaitės pedagoginiame palikime." Acta Paedagogica Vilnensia 5 (January 17, 2016): 256–67. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.1998.05.9447.

Full text

Abstract:

Straipsnyje teigiama, jog pagal žymios lietuvių katalikų pedagogikos atstovės M. Pečkauskaitės kūriniuose pateiktą meilės traktuotę galime teigti, kad meilė yra dorybė. Meilės artimui, Tėvynei, tėvų vaikams, vaikų tėvams ir kt. šaltinis yra Dievo meilė. Stiprėjant tikėjimui, meilei Dievui, stiprėja ir žmogaus dora. Motinos, trokštančios išugdyti dorus vaikus, pareiga – stiprinti vaikų meilę Dievui, mokyti tikrojo tikėjimo. Motinos meilės galia didelė – be jos neatsiskleidžia gražiausios vaiko sielos jėgos. Artimo meilė – vienas iš didžiausių Dievo įsakymų, jį vykdant, stiprėja ir ši, gražiausi

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

4

Bielskis, Andrius. "DORYBĖ IR POLITIKA: ARISTOTELIŠKA NICCOLÒ MACHIAVELLI’O INTERPRETACIJA." Problemos 80 (January 1, 2011): 7–18. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2011.0.1311.

Full text

Abstract:

Straipsnyje Niccolò Machiavelli’o dorybės (virtú) ir respublikoniškos politikos sampratos analizuojamos Aristotelio dorybių etikos požiūriu. Machiavelli’o pilietinės dorybės akcentavimas bei respublikoniškos politikos idealų gynimas turi panašumų su Aristotelio politikos koncepcija. Atsispiriant nuo dviejų konkuruojančių Machiavelli’o interpretacijų (t. y. Kembridžo konteksto istorikų mokyklos ir Josepho V. Femia), straipsnyje teigiama, kad Machiavelli nutolsta nuo klasikinės aretē / virtus sampratos, tačiau išlieka konceptualus ryšys tarp Machiavelli’o respublikoniškos bendrojo gėrio samprato

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

5

Tijūnėlienė, Ona. "Veiklumas – mokytojo dorybė ir autoriteto raiška." Acta Paedagogica Vilnensia 8 (January 17, 2016): 110–16. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2001.08.9519.

Full text

Abstract:

Straipsnyje iškeliama mokytojo veiklumo svarba. Žvelgiant į veiklumą, kaip į mokytojo dorybės ir autoriteto raišką, atskleidžiami veiklumo fiziologiniai, ontologiniai ir psichologiniai pagrindai. Drauge parodomas veiklaus mokytojo pavyzdžio vaidmuo ugdant jaunąją kartą ir siekiant visuomenės gerovės.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

6

Bielskis, Andrius. "THE POLITICAL IMPLICATIONS OF ALASDAIR MACINTYRE’S CLAIMS OF DEPENDENT RATIONAL ANIMALS." Problemos 82 (January 1, 2012): 85–98. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2012.0.728.

Full text

Abstract:

This paper engages with the key philosophical claims of Alalsdair MacIntyre’s Dependent Rational Animals. I argue that despite MacIntyre’s convincing accounts of an alternative Aristotelian social ontology, and the political structures of the common, his emphasis on the politics of communal self-defense is dubious unless the proponents of Aristotelian politics are in the position to challenge the power of limitless capital accumulation. The paper also engages with Aristotle’s conception of virtue and the role legislation plays in our attempts to acquire virtues. Finally, on the basis of Karl M

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

7

Jankauskas, Skirmantas. "PARMENIDAS: TEISINGUMAS KAIP RAKTAS Į BŪTIES PRIGIMTĮ." Problemos 73 (January 1, 2008): 131–54. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2008.0.2011.

Full text

Abstract:

Straipsnyje aptariama filosofijai pamatinė būties problema. Tyrimo atspirties tašku pasirinkta Parmenido poema, kurioje bene pirmą kartą vakarietiškoje filosofavimo tradicijoje būtis ne tik paminima, bet ir pagrindžiama. Parodoma, kad logiškai patrauklūs poemos antrosios dalies svarstymai ne tik nepagrindžia būties aptikimo būdo, bet ir neteikia nuorodų jos turiniui apibrėžti. Papildomų užuominų aptiktoms problemoms spręsti ieškoma platoniškai interpretuojant paprastai ignoruojamą Parmenido poemos mįslingąją pradžią. Interpretuojant tą pradžią kaip būties atradimo kontekstą, joje minimas žirgų

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

8

Šaulauskas, Marius Povilas. "Metodologiniai pilietinės visuomenės profiliai: pilietinė dorybė ir pilietinis visuomeniškumas." Problemos 55 (September 29, 2014): 83–90. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1999.55.6876.

Full text

Abstract:

Straipsnyje, analizuojant pilietinės visuomenės sąvokos vartoseną, teigiama, kad reikia skirti, profesionalaus filosofinio diskurso vartotojo požiūriu, „techninį“ šios kategorijos vartosenos įvairumą (pilietinė visuomenė sensus stricto) nuo paprastesnės, grubesnės, apytikrės ar tiesiog instrumentinės šio termino prasmės (pilietinė visuomenė grosso modo). Straipsnyje bandoma pateikti darbinę ar instrumentinę šio teorinio konstrukto traktuotę atsiremiant į subendrintą „pilietinės dorybės“ ir „pilietinio visuomeniškumo“ tradicijų horizontą. Teigiama, kad adekvati pilietinės visuomenės sensus stri

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

9

Valantiejus, Algimantas. "Vertė – vertinti naudinga, dorybė – turėti vertinga, arba Nepastebima sprendimo galios tiesa." Sociologija. Mintis ir veiksmas 30, no. 1 (2012): 276–96. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2012.1.406.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

10

Šaulauskas, Marius Povilas. "Antrosios Lietuvos Respublikos lytys: "post-modernėjimo" pradžios ir culturati baigtys." Problemos 55 (September 29, 2014): 23–31. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1999.55.6870.

Full text

Abstract:

Straipsnyje, remiantis endogeniniu postkomunistinės Lietuvos socialinio kismo modeliu, tvirtinama, kad, pirma, tarybinis „inteligentijos tarpsluoksnis“ – struktūrinis distributyvinės ekonomikos socialinis sandas – buvo pagrindinis postkomunistinės revoliucijos dalyvis jos ankstyvuoju, t. y. revoliuciniu, laikotarpiu. Vėlyvuoju – evoliuciniu – laikotarpiu dėl transformacijos, viena vertus, į palyginti menką petit bourgeoisie ir, kita vertus, į gausėjančius specializuoto žinojimo sluoksnius, inteligentija vis labiau praranda savo revoliucinamąjį vaidmenį, užleisdama jį naujiesiems politiniams, i

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

11

Putinaitė, Nerija. "Dorybės ir laimės ryšys Kanto "Praktinio proto kritikoje"." Problemos 52 (September 30, 2014): 128–45. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1998.52.6941.

Full text

Abstract:

Straipsnyje nagrinėjamos dorybės ir laimės sąvokos I. Kanto etikoje. Aiškinami šios etikos teorijos pagrindiniai principai, etikos ir moralės sampratos ir jų vieta I. Kanto filosofijoje. Teigiama, kad filosofas ieškojo grynos, vien protu pagrįstos ir jos dėsnių kylančios etinės taisyklės, taip pat gryno laimės, dorybės, moralės apibrėžimo. Žmogaus elgesio ribos yra jo racionalumas ir empiriškumas. Tik aukščiausiojo asmeninio sąmoningumo dėka žmogus, savo veikloje tobulindamas dorybę, t. y. sąmoningai paklusdamas visuotiniam ir absoliučiam dėsniui, gali būti ir laimingas. I. Kanto etinė teorija

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

12

Ni Nyoman, Artini, Suwastini Ni Komang Arie, and Utami I.G.A. Lokita Purnamika. "Dory's Paradoxical Characterizations in Disney's Animated Feature Film Finding Dory (2016)." NOBEL: Journal of Literature and Language Teaching 11, no. 1 (2020): 27–37. http://dx.doi.org/10.15642/nobel.2020.11.1.27-37.

Full text

Abstract:

The appearance of Dory, the forgetful blue tang fish, as the main character in Finding Dory (2016), one of Disney’s animated feature films, makes the film popular and has been nominated to 46 awards and won 16 awards. Previously, Dory was a helping character in the original film, Finding Nemo (2003). This study aimed to identify Dory’s characterizations by using textual analysis to find the uniqueness of Dory in the film. The analysis resulted in Dory’s paradoxical characterization where she was forgetful yet creative, reliant yet independent, and anxious yet confident. These paradoxes implied

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

13

Subatavičiūtė, Angelė. "Žmogus naujųjų amžių filosofijoje." Problemos 41 (September 29, 2014): 27–33. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1989.41.7118.

Full text

Abstract:

Straipsnyje apžvelgiami asmenybės problemos sprendimo būdai naujųjų laikų filosofijoje. R. Descartes’o koncepcijoje žmogus praranda savo vientisumą suskildamas į kūniškąją ir dvasinę substanciją. B. Spinoza pasisakė prieš šį dualizmą: žmogų jis apibrėžė kaip vientisą gamtos dalį, kartu apribodamas ir žmogaus laisvą valią. XVIII a. materialistai žmogų laikė gamtos reiškiniu, todėl jo prigimčiai tirti taikė gamtos mokslų metodus. Prancūzų švietėjai manė, kad žmonių elgesys priklauso nuo jų asmeninių interesų, todėl dorovės klestėjimo visuomenėje svarbiausioji sąlyga yra asmeninių interesų sutapi

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

14

Jankauskas, Skirmantas. "GRAIKIŠKASIS FILOSOFAVIMAS KAIP REFLEKSIJOS DEFORMUOTAS RAPSODIŠKASIS BYLOJIMAS." Problemos 76 (January 1, 2009): 171–81. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2009.0.1934.

Full text

Abstract:

Graikiškasis filosofavimas klostosi kaip visiškai naujoviškas kalbėjimas, kurio specifika nulemta naujo teorinio žvilgsnio į pasaulį. Mes taip įpratę prie teorinio žvilgsnio, kad mums rodosi, jog vien to žvilgsnio gana, kad pamąstytume patį pasaulį naujai. Tačiau pasaulis žmogui visada duotas per jo veiklą ir su ja susijusį kalbėjimą (mąstymą). Graikiškąjį pasaulį – kosmą – turiningai ir vertybiškai steigia rapsodiškasis bylojimas. Graikiškąjį filosofavimą išprovokavęs imperatyvas „Pažink save“ įkurdina filosofą visiškai neturiningoje ir vertybiškai neutralioje refleksijos teritorijoje – teori

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

15

Tijūnėlienė, Ona. "Mokytojo dorybės kaip jo autoriteto raiška." Acta Paedagogica Vilnensia 9 (January 17, 2016): 72–89. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2002.09.9544.

Full text

Abstract:

Straipsnyje aptariamos pagrindinės ugdymo procesui svarbiausios mokytojo dorybės – pedagoginė meilė ir teisingumas kaip jo autoriteto raiška. Analizuojamos žymiausių nepriklausomos Lietuvos edukologų koncepcijos, apibūdinamos ugdymo praktikų pozicijos.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

16

Jankauskas, Skirmantas. "PUOTA: FILOSOFIJOS ĮTEISINIMO PROBLEMA." Problemos 75 (January 1, 2008): 86–107. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2008.0.1994.

Full text

Abstract:

Straipsnyje nagrinėjama filosofijos legitimavimo problema. Iš pradžių aptariamos istorinės problemos susiklostymo prielaidos. Parodoma, kad minėtą problemą aktualizuoja Sokrato polemika su sofistais. Jos metu Sokratui etiškai specifikuojant filosofavimą, o dėl specifikavimo būdo supriešinant jį su kasdieniu mąstymu ir gyvenimu, filosofavimas ima atrodyti ne tik kaip svetima, bet ir priešiška poliui veikla. Problemos apogėjus – Sokrato teismas ir jo tragiška baigtis, kuri yra įspėjimas filosofams apie jų veiklos neteisėtumą ir iš to kylančius pavojus. Pirmasis filosofijos legitimavimo problemą

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

17

Jankauskas, Skirmantas. "KRITONAS: TEISINGUMAS KAIP FILOSOFINĖ PROBLEMA." Problemos 77 (January 1, 2010): 105–21. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2010.0.1897.

Full text

Abstract:

Viename iš ankstyvųjų Platono dialogų – „Kritone“ perteikiamas pasmerkto myriop Sokrato ir jo artimo bičiulio Kritono pokalbis. Nors Sokrato likimą lėmė graikiškosios demokratijos reiškinys – formaliai korektiškai realizuota teismo procedūra, tačiau jos rezultatas filosofo bičiuliams ir sekėjams visiškai nepriimtinas emociškai. Pats Sokratas ne tik nesijaučia esąs neteisus, bet ir randa argumentų savo elgesiui pateisinti. Sokrato ir polio konfliktas atskleidžia esant du teisingumus ir suproblemina patį teisingumą. Straipsnyje mėginama rekonstruoti abiejų teisingumų turiningąsias ir formaliąsia

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

18

Plėšnys, Albinas. "Science, Virtues and Values." SOTER: Journal of Religious Science 56 (2015): 25–35. http://dx.doi.org/10.7220/2335-8785.56(84).2.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

19

Liubarskienė, Zita. "Religinės dorovės sąvokos klausimu." Problemos 27 (September 29, 2014): 72–76. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1982.27.6311.

Full text

Abstract:

Straipsnyje aptariama religinės dorovės sąvoka. Dorovės ir religijos santykiuose religija moralę veikia taip, kad jos sistemoje dorovė įgauna religinę reikšmę, sudaro kiekvienos religijos esminę dalį. Analizuojant dorovės ir religijos santykį, svarbią metodologinę prasmę įgyja sąvokų ir kategorijų turinio aiškinimas. Svarbi vieta šiuo klausimu priklauso sąvokai „religinė dorovė“. Autorė teigia, jog religija nesukuria moralės; dorovė susiformuoja tam tikros visuomeninės formacijos pagrindu; šios visuomenės pagrindai sankcionuojami religijos. Klasinėje visuomenėje dorovė išreiškia viešpataujanči

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

20

Jankauskas, Skirmantas. "PUOTA: FILOSOFIJOS VERTYBINĖS SĄRANGOS PROBLEMA." Problemos 75 (January 1, 2009): 112–39. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2009.0.1971.

Full text

Abstract:

Puotą galima traktuoti kaip Platono pastangą įteisinti antikinį filosofavimą. Tokia pastanga savo ruožtu numato filosofijos vertybinės sąrangos problemą. Straipsnyje nagrinėjama Puotoje pasakyta Sokrato kalba, kuri interpretuojama kaip bandymas apibrėžti antikinės filosofijos vertybinį profilį. Savąja kalba prisišliedamas prie Puotoje vykstančios diskusijos, Sokratas tarsi tik siekia pasiaiškinti meilės daimono Eroto prigimtį. Tačiau Sokratas susieja Erotą su filosofavimu, o po to kalba iš esmės vien apie paties antikinio filosofavimo prigimtį. Sokrato svarstymai kulminuoja ‘teisingojo kelio’

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

21

Šalkauskis, Stasys. "Grožis ir dorovė." Problemos 33 (September 29, 2014): 45–51. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1985.33.6516.

Full text

Abstract:

Spausdinama ištrauka iš Stasio Šalkauskio rankraščio „Bendroji estetika“. Publikacijoje nagrinėjama etikos ir estetikos problemų, grožio ir dorovės ryšys. Pasak S. Šalkauskio, menas turi tarnauti gyvenimo tobulinimui. Kritikuojamas „meno menui“ principas, kuris laikomas tuščiu vaizduotės žaismu. Kita vertus, filosofui nepriimtinas ir grynas meno pajungimas etikai kaip priešingas kraštutinumas. Gėrio, grožio ir tiesos idealai neprieštarauja vienas kitam, o sudaro tobulą vienybę. Menininkas turi gebėti suderinti meno, doros ir žinojimo reikalavimus – taip jis apsaugos savo kūrybinę laisvę ir kar

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

22

Rybakovas, Vladas. "Dorovė ir politika." Problemos 44 (October 2, 2014): 5–12. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1990.44.7076.

Full text

Abstract:

Straipsnyje dorovės ir politikos santykiai atskleidžiami trimis lygmenimis: ontologiniu, aksiologiniu ir socialiniu. Autorius nurodo dorovės ir politikos pagrindines antinomijas: laisvės ir prievartos, individualiosios ir bendrosios valios, žmogaus ir visuomenės, tikslo ir priemonės, pareigos ir egoizmo. Politikoje ryškėja žmonių santykių konfliktiškumas, o dorovėje – žmogiškasis solidarumas. Aptariami dorovės ir politikos pajungimo vienas kitam atvejai socialinės teorijos istorijoje. Teigiama, kad nei mėginimas atskirti dorovę nuo politikos, nei mėginimas jas pajungti vieną kitai neatspindi v

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

23

Rybakovienė, Vanzeta. "Rinka, planavimas, dorovė." Problemos 47 (October 6, 2014): 40–54. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1995.47.7036.

Full text

Abstract:

Šiuolaikinė ekonominė realybė apibūdinama skirtingų ekonominių nuostatų – komandinės-administracinės ir rinkos – kova. Pastaroji ypatingai siejasi su individualistine dorove, o pirmoji – su kolektyvistine. Straipsnyje analizuojami nurodytų dorovinių principų tarpusavio santykiai, atskleidžiamos jų ekonominės ir socialinės prielaidos. Teigiama, kad kolektyvistinė dorovė vyrauja uždarose patriarchalinio, kartais vadinamojo organiškojo tipo visuomenėse, o individualistinė – atvirose, dinamiškose, šiuolaikinėse visuomenėse. Istorijos eigoje vis labiau stiprėja individualistinė ir silpnėja kolektyv

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

24

Duffels, J. P. "Cosmopsaltria Halmaherae n. sp. Endemic to Halmahera, Maluku, Indonesia (Homoptera, Cicadidae)." Bijdragen tot de Dierkunde 58, no. 1 (1988): 20–24. http://dx.doi.org/10.1163/26660644-05801004.

Full text

Abstract:

Cosmopsaltria halmaherae n. sp. is described from Halmahera, Maluku and placed in the C. doryca group. The characters of this group are reconsidered and the relationships of its members are discussed. The C. doryca group and two other monophyletic groups of cicadas demonstrate a vicariant distribution in Maluku Utara (= North Moluccas) and Maluku Selatan (= South Moluccas).

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

25

Schrock, Terrill. "On whether 'Doboro' was a fourth Kuliak language." Studies in African Linguistics 44, no. 2 (2015): 48–58. http://dx.doi.org/10.32473/sal.v44i2.107259.

Full text

Abstract:

Wayland’s (1931) description of a northeastern Ugandan people called the ‘Wanderobo’ includes thirty-eight ‘Dorobo’ words, many of which resemble words in Ik, the last thriving member of the Kuliak (Rub) subgroup. Because of this resemblance, it has been speculated that ‘Dorobo’ might have been a fourth, now extinct Kuliak language (e.g. Heine 1976). Unfortunately, this notion has persisted in the literature up to recent times. This paper examines the information found in Wayland 1931 from several perspectives to argue that ‘Dorobo’ was at most a dialect of Ik, not a separate language. From an

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

26

Stoškus, Mindaugas. "Machiavelli’o Valdovas: dorybių galvosūkis." Problemos 94 (October 22, 2018): 108–21. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2018.0.0.11999.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

27

Nilsson, Astrid M. H. "Liūtai, kiškiai ir asilai: karališkų bruožų iliustravimas Johanneso Magnuso Historia de omnibus Gothorum Sueonumque regibus (1554)." Literatūra 59, no. 3 (2018): 51–60. http://dx.doi.org/10.15388/litera.2017.3.11834.

Full text

Abstract:

[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba] Straipsnyje aptariami ir kontekstualizuojami gyvūnų paveikslai švedų arkivyskupo Johanneso Magnuso (1488–1544) veikale Historia de omnibus Gothorum Sueonumque regibus (Visų gotų ir švedų karalių istorija), kuriame aprašoma Švedijos istorija nuo Tvano iki ankstyvojo karaliaus Gustavo Vazos viešpatavimo XVI a. trečiajame dešimtmetyje. Johanneso darbas greitai sulaukė didelės sėkmės ir buvo laikomas kanoniniu švedų patriotizmo (goticizmo) veikalu, ypač XVII a., kai buvo išverstas į švedų kalbą.Veikalą sudaro daugiau negu 200 mo

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

28

Kapačiauskienė, Danutė. "Žmogaus socialinis aktyvumas ir dorovė." Problemos 33 (September 29, 2014): 15–24. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1985.33.6511.

Full text

Abstract:

Straipsnyje analizuojama dorovės socialinio sąlygotumo problema, kuri sukonkretinama keliant individo dorumo socialinių sąlygų klausimą. Teigiama, kad natūralus pirminis dorumo pagrindas ir objektyvi visuomenės dorumo sąlyga yra žmogaus socialinis aktyvumas. Šis aktyvumas traktuojamas kaip universali žmogaus veikla. Tik egzistuojant šiai sąlygai, individualūs elgesio motyvai ir papročiuose užfiksuojama visuomenės nuomonė nėra konfliktuojantys dalykai, todėl dorovės problemos nepatenka į ideologinės veiklos dėmesio centrą. Susvetimėjus socialiniams santykiams, žmogaus veikla yra ribota, vertina

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

29

Krakauskas, Edmundas. "Žvilgsnis į dorovės aiškinimų raidą." Problemos 29 (September 29, 2014): 109–10. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1983.29.6392.

Full text

Abstract:

Recenzija skirta Česlovo Kalendos knygai „Dorovės samprata“. Pirmame skyriuje aprašomas dorovės atsiradimas pirmykščių žmonių gyvenimo sąlygomis. Knygos autorius skiria pirmykščius papročius ir dorovę, pastarąją laikydamas labiau išsivysčiusių žmonių elgesio reguliavimo būdu. Tai lėmė didesnis žmonių sąmoningumas, savarankiškumas, gebėjimas patiems spręsti ir atsakyti už savo poelgius. Pirmykštės dorovės turinį nulėmė visuomeninio pobūdžio vertybės: giminės narių solidarumas, kolektyvizacija. Aptariama dorovės samprata klasinėse visuomenėse. Pažymima, kad klasinės visuomenės narių materialios

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

30

Orlovs, Oskars. "2016. GODA KULTURYS BOLVYS „BOŅUKS“ NOMINANTU DORBU RAKSTURUOJUMS LITERATURĀ." Via Latgalica, no. 9 (May 5, 2017): 86. http://dx.doi.org/10.17770/latg2017.9.2733.

Full text

Abstract:

2016. gods latgalīšu kulturā beja īvārojams ar vairuokim dasaceitim dorbim literaturā: divuos nominacejuos „Lobuokais snāgums literaturā“ i „Lobuokais izdavums/gruomota“ tyka dasaceiti septeni nominanti, nu tim taišni literaturā: Annele Slišāne „stāsti #100dečiLatvijai“, Dagnija Dudarjonoka, Gunta Nagle, Ligija Purinaša, Jana Skrivļa-Čevere „Linejis“ (dzeja), Ineta Atpile-Jugane „Mūdynuot muokuļus“ (dzeja), Raibīs „Zalta tesmini“ (stuosti), Sandra Ūdre, Juoņs Ryučāns „Aizlauztais spaits“ (Fraņča Kempa dzeivis atspeidynuojumi). Par „Lobuokū snāgumu literaturā“ tyka pīzeits Juoņa Ryučāna i Sandr

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

31

Farkas, Endre. "Asmenybė ir jos dorovė etikos požiūriu." Problemos 33 (September 29, 2014): 25–29. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1985.33.6512.

Full text

Abstract:

Straipsnis skirtas dviejų dorovės tyrimo aspektų, kurie yra tarpusavyje susiję, analizei. Šie aspektai – tai dorovės vaidmuo visuomenės raidoje ir jos vaidmuo asmens gyvenime. Straipsnio autorius didžiausią dėmesį skiria antrajam aspektui ir atskleidžia individo dorovingumo kūrybiškai kritišką prigimtį. Individo dorovingumo kritinė funkcija apibrėžiama kaip visuomenės raidos svarbiausių tendencijų individualizacija. Teigiama, kad visuomeninė (kartu ir klasinė) dorovė iškyla individo atžvilgiu kaip dvasinio būtinumo pasaulis, o laisvas asmenybės apsisprendimas konkrečiai pasireiškia jos dorovin

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

32

Ciaudo, Joseph. "BERGSONO „INTUICIJA“ KINIJOJE IR JOS KONFUCINĖ PLĖTOTĖ (1915–1923): KELETAS PASTABŲ APIE ZHIJUE MODERNIOJOJE KINIJOS FILOSOFIJOJE." Problemos, Suppl (January 20, 2017): 35. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2016.suppl.10353.

Full text

Abstract:

Straipsnyje tiriamas Henri Bergsono filosofinių raštų vertimas ir jo santykis su intuicijos (zhijue 直覺) sąvokos raida šiuolaikinėje Kinijos filosofijoje. Bergsono intuicijos sąvoka buvo greitai susieta su „pažinimo dorybe“ (dexing zhi zhi 德性之知) ir virto viena pagrindinių modernių kiniškų sąvokų, kuriomis svarstomi etiniai ir moraliniai klausimai. Tačiau kinų filosofai ėmė naudoti Bergsono intuiciją kaip moralės filosofijos instrumentą anksčiau, nei pats Bergsonas pradėjo rašyti apie moralės filosofiją. Šiame straipsnyje išaiškinamas intuicijos sumoralinimas kiniškame kontekste bei keliamas kla

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

33

Juršėnas, Nikodemas. "Dorovė ir grožis N. Hartmano filosofijoje." Problemos 10 (September 29, 2014): 42–54. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1972.10.5489.

Full text

Abstract:

Autorius kritiškai nagrinėja dorovės ir grožio sampratą bei etinių ir estetinių vertybių santykį kritinės ontologijos atstovo N. Hartmanno filosofijoje. Analizuojama šios filosofijos bendroji metodologinė koncepcija, pabrėžiamas jos nenuoseklumas sprendžiant pagrindinius žmogaus dvasinio gyvenimo klausimus, taip pat nurodomos jos stipriosios pusės. Straipsnyje teigiama, kad dorovinės vertybės realizuojasi žmonių įsitikinimuose, elgesyje, moraliniuose veiksmuose. Etinės vertybės nėra nei reliatyvios, nei santykinės, jos yra objektyvios ir visuotinės. Etinėms vertybėms būdinga tai, kad jų realiz

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

34

Kriaučiūnienė, Roma. "Dorinė nuostata kaip mokslinio pažinimo objektas." Acta Paedagogica Vilnensia 18, no. 18 (2016): 80. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2007.18.9659.

Full text

Abstract:

Straipsnyje analizuojama dorinės nuostatos samprata psichologiniu ir filosofiniu-etiniu aspektais, atskleidžiamas nuostatų, moralinių sprendimų ir dorovinių vertybių ryšys. Aptariami pagrindiniai nuostatos struktūros modeliai, struktūrinių elementų turinys ir dorinės nuostatos raiška.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

35

Kalenda, Česlovas. "Marksistinės etikos metodologinių pagrindų formavimasis." Problemos 24 (September 29, 2014): 5–10. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1979.24.6254.

Full text

Abstract:

Straipsnyje analizuojami marksistinės etikos principai ir jos formavimasis, glaustai apžvelgiamos ikimarksistinės etikos teorijos. Naujųjų laikų buržuazijos ideologai kūrė protingojo egoizmo koncepciją, realiu dorovės pagrindu laikydami žmogaus rūpinimąsi savo nauda, o dorybės objektu – visuotinės gerovės siekimą. K. Helvecijus visuomenės gerovę skelbė aukščiausiu dorovės principu. G. Hegelis pavaizdavo klasinės visuomenės dorovę kaip absoliutinės idėjos požiūrį, reikalaujantį iš atskiro individo pasiaukojimo, asmeninių interesų išsižadėjimo. K. Marxo filosofinė teorija suponuoja tokį visuomen

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

36

Aurelijus, Augustinas. "Knyga apie laimingą gyvenimą." Problemos 49 (October 2, 2014): 112–25. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1996.49.6999.

Full text

Abstract:

Publikacijoje laimingo gyvenimo esme ir tikslu laikomas Dievo pažinimas. Kelias į jį eina ne per protą, o per širdį, vidinį išgyvenimą, kančią, blaškymąsi, ieškojimą. Traktate pasitelkiami audros, šėlstančios jūros, kelionės, kalno įvaizdžiai, nemažai aliuzijų į paties autoriaus išgyvenimus, pasaulėžiūros lūžius. Svarbiausiu vedliu link Dievo laikoma siela, o esmine jos dorybe – veiklumas, arba vaisingumas. Priešinga savybė yra neveiklumas, arba nevaisingumas. Augustino pateikta laimingo gyvenimo formulė yra: per tiesą, per saiką – į Dievą ir kartu – į laimę. Saikas yra sielos išmintis, būti l

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

37

Čiuladienė, Gražina. "Paauglių poreikių konfliktai kaip aktuali dorinė problema." Acta Paedagogica Vilnensia 18, no. 18 (2016): 55. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2007.18.9657.

Full text

Abstract:

Straipsnyje aptariamas vienas iš ryškiausių paauglystės bruožų - konfliktiškumas. Psichologijos, sociologijos ir edukacijos literatūroje keliama mintis, kad viena iš esminių konfliktų priežasčių- nepatenkinami poreikiai. Straipsnyje siekiama atskleisti, kokių poreikių frustracija dažniausiai tampa paauglių konfliktų su bendraklasiais, mokytojais ir tėvais kilimo priežastimi. Kartu nagrinėjama, kokios vyrauja paauglių poreikių konfliktų apraiškos: agresyvios, regresyvios ar egresyvios.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

38

Burnys, Z. "Dorovės samprata Lietuvos neotomistų raštuose." Problemos 21 (September 29, 2014): 40–51. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1978.21.6211.

Full text

Abstract:

Straipsnyje nagrinėjama XX a. pirmosios pusės Lietuvos neotomistinės etikos pagrindinės problemos – dorovės, jos normų ir kilmės, etinių vertybių, gėrio ir blogio klausimai. Neotomistų požiūriu, dorovė reiškė elgesio taisykles, o moralės sąvoka buvo siekiama pabrėžti antgamtinę šių taisyklių kilmę. Dorovės normas neotomistai suprato kaip Dievo įstatymus. Prigimtiniai įstatymai skelbia amžiną įstatymą – daryti gera, o blogio vengti. Šie įstatymai pasireiškia kategorinio imperatyvo forma. Dorovės pagrindas yra objektyvus, dorovė kyla iš žmogaus ir iš dorovės objektų prigimties. Vertybės glūdi bū

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

39

Pipiras, Nerijus, and Kęstutis Žemaitis. "Servant of God archbishop Mečislovas Reinys – the cherisher of divine virtues: period of arrest and detention." SOTER: Journal of Religious Science 59 (2016): 37–45. http://dx.doi.org/10.7220/2335-8785.59(87).3.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

40

Eroy, Ozan, Onur Zahal, and Engin Gürpınar. "The effect of polyphonization of Hüseyni maqam melodies within modal jazz harmony and dorian scale on success in piano educationHüseyni makamı içerikli ezgilerin modal caz armonisi ve doryen dizi kapsamında çokseslendirilmesinin piyano eğitiminde başarıya etkisi." Journal of Human Sciences 13, no. 3 (2016): 5471. http://dx.doi.org/10.14687/jhs.v13i3.4096.

Full text

Abstract:

This research aims to determine effects of polyphonic performance of Turkish Music melodies containing Hüseyni maqam with modal jazz harmony on undergraduate piano students. Accordingly, “one group pretest-posttest pattern”,one of the weak experimental modals, has been used in the survey. In scope of the research, a piano curriculum based upon the components such as a general information about modal jazz harmony and chord setups has been applied to the students over two studies that are composed with dorian scale and two folk songs performed polyphonically in Hüseyni maqam. The effect of the a

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

41

Mickūnas, Algis. "Globalizacija ir intelektualo atsakomybė." Sociologija. Mintis ir veiksmas 21 (July 24, 2008): 37–47. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2008.1.6045.

Full text

Abstract:

Intelektinės atsakomybės, siejamos su globalizacijos procesais, klausimas yra filosofinė problema (nuo Sokrato iki moderniosios filosofijos). Negalima filosofuoti neatsakant į šį klausimą. Gerai žinoma, kad Sokratas iki savo mirties tvirtai stovėjo savo žemėje kalbėdamas apie savo ir kitų pareigą – diskutuoti dėl tiesos apibrėžimų, kad ir kokia būtų jų kilmė. Intelektinę dorybę jis suprato kaip reikalavimą atverti diskursyvią sritį, vadinamą poliu, kuriame dikutuojama dėl tiesos. Tai rodo, kad filosofijos uždavinys – išsaugoti polio atvirumą. Polyje turi būti tikrinami ir svarstomi visi teigin

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

42

Mickūnas, Algis. "Globalizacija ir intelektualo atsakomybė II." Sociologija. Mintis ir veiksmas 22 (December 22, 2008): 41–57. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2008.2.6057.

Full text

Abstract:

Intelektinės atsakomybės, siejamos su globalizacijos procesais, klausimas yra filosofinė problema (nuo Sokrato iki moderniosios filosofijos). Negalima filosofuoti neatsakant į šį klausimą. Gerai žinoma, kad Sokratas iki savo mirties tvirtai stovėjo savo žemėje kalbėdamas apie savo ir kitų pareigą – diskutuoti dėl tiesos apibrėžimų, kad ir kokia būtų jų kilmė. Intelektinę dorybę jis suprato kaip reikalavimą atverti diskursyvią sritį, vadinamą poliu, kuriame dikutuojama dėl tiesos. Tai rodo, kad filosofijos uždavinys – išsaugoti polio atvirumą. Polyje turi būti tikrinami ir svarstomi visi teigin

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

43

Sofer, Ken. "Hunky Dory." Art Journal 50, no. 1 (1991): 19. http://dx.doi.org/10.2307/777079.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

44

Sofer, Ken. "Hunky Dory." Art Journal 50, no. 1 (1991): 19–20. http://dx.doi.org/10.1080/00043249.1991.10791416.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

45

SATO, Yuki. "The Risshoankoku-ron and Rankei Doryu." JOURNAL OF INDIAN AND BUDDHIST STUDIES (INDOGAKU BUKKYOGAKU KENKYU) 47, no. 1 (1998): 245–47. http://dx.doi.org/10.4259/ibk.47.245.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

46

Kriaučiūnienė, Roma. "Būsimų užsienio kalbų mokytojų dorinė nuostata: kognityvinis-prasminis lygmuo." Acta Paedagogica Vilnensia 20, no. 20 (2015): 52. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2008.20.7515.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

47

Rancāne, Anna. "KORDIRIGENTU TEREZIS I STANISLAVA BROKU ĪGUĻDEJUMS LATGALISKUOS KULTURVIDIS VEIDUOŠONĀ DAUGOVPILĪ 20. G. S. 60. GODŪS." Via Latgalica, no. 9 (May 5, 2017): 88. http://dx.doi.org/10.17770/latg2017.9.2734.

Full text

Abstract:

20. godu symta 60.–70. godu Latgolys kulturvide i juos veiduotuoji vēļ ir moz pieteita i nūvārtāta. Koč itys laiks Latvejā īsazeimoj ar padūmu ideologejis viersvadeibu vysuos sabīdryskuos dzeivis jūmuos, ar rusifikaceju i latgalīšu drukys aizlīgumu, vystok i tūlaik atsarūn cylvāki, kas sovu īspieju rūbežūs ceņšās kūpt latgaliskū identitati i kulturu. Vīni nu taidim ļaudim ir izcylī kordirigenti Tereze Broka (1925) i Stanislavs Broks (1926–1977). Piec Latvejis Vaļsts konservatorejis beigšonys 1954. godā obeji jaunīši tyka nūsyuteiti dorbā iz Daugovpili. Eisā laikā jim izadeve krīvyskajā piļsātā

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

48

Yoneda, Michio, Keisuke Yamamoto, Shunji Yamasaki, and Michiya Matsuyama. "Growth and maturation variability of female John Dory (Zeus faber) in the East China Sea in relation to thermal gradients." Journal of the Marine Biological Association of the United Kingdom 86, no. 4 (2006): 885–92. http://dx.doi.org/10.1017/s0025315406013828.

Full text

Abstract:

This study explored whether the growth and sexual maturity of female John Dory (Zeus faber) differed in relation to hydrographic conditions at sample sites in the East China Sea. John Dory were collected around the margin of the continental shelf from the north-east to south-west waters of the East China Sea, and seasonal changes in spatial distribution were unclear. These probably reflected physiological constraints on salinity, as John Dory are distributed only in waters of high salinity. Thermal gradients along latitudinal lines were evident within sample sites. The northern population was

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

49

Hewson, Claire. "Nemo, then Dory." Practical Pre-School 2016, Sup186 (2016): 7–8. http://dx.doi.org/10.12968/prps.2016.sup186.7.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

50

Cronk, Lee. "From True Dorobo to Mukogodo Maasai: Contested Ethnicity in Kenya." Ethnology 41, no. 1 (2002): 27. http://dx.doi.org/10.2307/4153019.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

We offer discounts on all premium plans for authors whose works are included in thematic literature selections. Contact us to get a unique promo code!