To see the other types of publications on this topic, follow the link: Dž.
Journal articles on the topic 'Dž'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the top 32 journal articles for your research on the topic 'Dž.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Browse journal articles on a wide variety of disciplines and organise your bibliography correctly.
1
Martišius, V. "DŽ. GIBSONO TIESIOGINIO SUVOKIMO TEORIJA." Psichologija 6 (December 23, 2015): 23–33. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1985.6.9115.
Full textAbstract:
Pagrindinis šio straipsnio tikslas – įvertinti Dž. Gibsono indėlį į vizualinio suvokimo teoriją. Konstatuojama, jog kai kurios ekologinio suvokimo traktavimo sąvokos bei principai yra prieštaringi ir mažai turiningi. Tiesioginio suvokimo teorija negali paaiškinti daugelio svarbių eksperimentinių faktų. Dėl šių trūkumų Dž. Gibsono tiesioginio suvokimo teorija nėra reikšminga alternatyva suvokimo teorijoms, pabrėžiančioms vidinių reprezentacijų reikšmę percepciniams procesams.
2
Poviliūnas, Arūnas. "Renesanso pasaulėžiūra ir Dž. Viko istorijos filosofija." Problemos 37 (September 29, 2014): 14–24. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1987.37.7189.
Full textAbstract:
Straipsnyje, remiantis G. Vico filosofine doktrina, bandoma atskleisti būties antropocentrinės struktūros įtaką istorijos filosofinės refleksijos formavimuisi ir pagrindimui. Istorijos filosofijos atsiradimas aiškinamas susiejant jį su Renesanso epochos antropocentrine pasaulėžiūra. G. Vico veikalo „Naujasis mokslas“ vienu pagrindinių principų laikoma renesansinės asmenybės, kaip žmogiškojo pasaulio kūrėjo, savimonė. Šio veikalo objektas yra bendra nacijų, t. y. žmogiškojo pasaulio, prigimtis, kuri suprantama kaip šio pasaulio atsiradimo ir raidos sąlygų analizė. Žmogaus protas diktuoja nacijų pasaulio kūrimo principus, todėl jie atsiskleidžia prote. Esminiai šio pasaulio bruožai yra užfiksuoti protiniame žodyne – visų nacijų kalbų bendroje prokalbėje. Meninę veiklą plėtojančio žmogiškojo individo, kaip kultūros kūrimo principo, kintamumas tapo jo egzistencijos pastovia forma, netvirta antropocentrinė būties struktūra buvo sutvirtinta užfiksavus jos netvirtumą istorijoje. Amžinoji idealioji istorija, kaip žmonių sukurto pasaulio egzistavimo forma, tapo pagrindiniu būties bruožu.
3
Norkus, Zenonas. "F. Bretano ir Dž. Mūro aksiologinė etika: palyginimas." Problemos 45 (October 1, 2014): 68–83. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1991.45.7067.
Full textAbstract:
Straipsnyje palyginamos F. Brentano ir G. E. Moore‘o metaetika, aksiologija ir normatyvinė etika. Savaiminio gerumo sąvoką abu filosofai laikė fundamentalia, bazine etikos sąvoka ir ja apibrėžė visas pagrindines normatyvines sąvokas, bet ji pati nėra normatyvinės etikos sąvoka: G. E. Moore‘as pabrėžė, kad savaiminis gerumas nėra moralinė idėja, o F. Brentano tam įvedė specialią praktinio gerumo sąvoką. Abu filosofai aksiologinių sprendinių pagrindimo problemą sprendė intuityvistiškai. G. E. Moore‘as šiuos sprendinius laikė savaime akivaizdžiais. F. Brentano teigė, kad norint išsiaiškinti, ar tam tikras objektas savaime geras, reikia kontempliuoti jo sąvoką (bendrą reprezentaciją). Savaime geros (blogos) gali būti tik psichinės būsenos. G. E. Moore‘as savaiminį gerumą (blogumą) taip pat laikė psichikos būsenų savybe, bet manė, kad tą savybę galima priskirti tiems objektams, į kuriuos įeina psichinės būsenos. Abiejų filosofų normatyvinės (praktinės) etinės doktrinos yra utilitaristinės. Abu neigė, kad tam tikro veiksmo privalomumas arba teisingumas gali būti tiesiogiai įžvelgtas, kad tai yra tokios veiksmų savybės, kurios gali būti dorovinės intuicijos objektas.
4
Andersone, Džena. "Mirušu cilvēku personas datu aizsardzība." SOCRATES. Rīgas Stradiņa universitātes Juridiskās fakultātes elektroniskais juridisko zinātnisko rakstu žurnāls / SOCRATES. Rīga Stradiņš University Faculty of Law Electronic Scientific Journal of Law 1, no. 10 (2018): 108–19. http://dx.doi.org/10.25143/socr.10.2018.1.108-119.
Full textAbstract:
Doktorante Dž. Andresone pēta problēmu, kura tiesību zinātnē ir maz analizēta, – mirušo cilvēku personas datu aizsardzību. Autore secina, ka mirušo personu datu apstrādē biežāk tiek izmantotas tās tiesību normas, kas attiecas uz mirušo pacientu datu apstrādi, taču arī šāda prakse visos gadījumos nav konsekventa. Būtiski, ka ar pacienta nāvi nebeidzas medicīniskā personāla pienākums glabāt profesionālos noslēpumus par personu. The student of doctoral studies Dž. Andersone has researched the problem not much studied in jurisprudence – personal data protection of the deceased. The author has concluded that for the processing of the personal data of the deceased more frequently such legal norms are applied which relate to processing of the personal data of the deceased; yet such practice is inconsequential in all cases. It is important to acknowledge that upon the death of a patient medical personnel still must keep professional secrets about such a patient.
5
Juozaitis, Arvydas. "Humanitarinių mokslų pagrindimo problema Dž. Milio ir V. Diltėjaus filosofijoje." Problemos 33 (September 29, 2014): 52–59. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1985.33.6517.
Full textAbstract:
Straipsnio tikslas yra panagrinėti J. S. Millo (pozityvistinė filosofija) bei W. Dilthey‘aus (gyvenimo filosofija) humanitarinių mokslų traktuotes ir pabandyti atskleisti dviejų požiūrių į subjekto ir metodo santykį filosofiniame tyrime skirtingumus. Pasak J. S. Millo, humanitarinių mokslų pagrindimo svarbiausia grandis yra psichologija, atrandanti ir formuluojanti abstrakčiausius ir universaliausius dvasios dėsnius. Kitos metodologinės disciplinos yra etologija (kuri nagrinėja dorovines ir fizines individo veiklos aplinkybes), visuomenės ir istorijos mokslai. W. Dilthey‘ui sielos struktūra reiškiasi kaip išgyvenimo ir supratimo ryšys: tik patirdamas savo vidujybės autonomiją, individas tampa organišku išorinių kontekstų elementu, ima juos suprasti. Humanitarinių mokslų uždavinys yra aprašyti išgyvenimo ir supratimo dialektiką, konkrečių epochų dvasią, pasaulėžiūrų tipus. Teigiama, kad kultūros ir istorijos tyrinėtojas turi pasinerti į gyvenimo srautą, aprašyti jį iš vidaus.
6
Petrović, Goran. "Apokalipsa iz svemira: kosmološka evolucija u priči „Zvezda” H. Dž. Velsa." Philologia 17, no. 17 (2019): 63–72. http://dx.doi.org/10.18485/philologia.2019.17.17.6.
Full text
7
Kreicberga, Zane. "LATVIAN THEATRE IN TRANSITION . THE ROOTS IN THE 1990s." Culture Crossroads 19 (October 11, 2022): 78–88. http://dx.doi.org/10.55877/cc.vol19.30.
Full textAbstract:
This paper focuses on the emergence and evolution of the so-called independent theatre scene in Latvia in the radically changing socio-political and institutional context of the 1990s. The analysis concerns the question why in Latvia the independent theatres did not become a significant alternative from the inherited institutional repertory theatre system until the second decade of the new century. Examples of the independent theatres Kabata, Skatuve and Mūris help to illustrate the general tendencies showing that a lack of a strong artistic vision and managerial strategy in difficult economic circumstances lead to the underdevelopment of a diversity of production models in performing arts in Latvia. In addition, after a short loss of direction, institutional theatres in the mid-90s started to attract nearly all artistically interesting new initiatives, especially if it already had proved itself within the independent scene. The New Riga Theatre and The Atelier of Unbearable Theatre characterize these processes, moreover indicating that the avant-garde directors of the time – Alvis Hermanis, Dž. Dž. Džilindžers, Viesturs Kairišs, Gatis Šmits and Regnārs Vaivars – were interested in a radical break with the past in terms of aesthetics of theatre, but they were not interested in politics. The comparison with the independent theatre scene in Estonia and Lithuania shows that the similar initial circumstances may lead to different outcomes.
8
Zvekić-Dušanović, Dušanka, and Jelena Redli. "SRPSKI I MAĐARSKI EKVIVALENTI ENGLESKIH PASIVNIH KONSTRUKCIJA." Прилози проучавању језика, no. 50 (December 26, 2019): 121–47. http://dx.doi.org/10.19090/ppj.2019.50.121-147.
Full textAbstract:
U radu se polazi od engleskih pasivnih konstrukcija zabeleženih u romanu „1984” Dž. Orvela i posmatraju se njihovi ekvivalenti u prevodima na srpski i mađarski jezik. Budući da se smatra da je pasiv u engleskom zastupljeniji od formi s identičnim značenjem u srpskom i mađarskom jeziku, cilj je da se istraži u kojoj se meri u prevodima zadržava odgovarajuća forma, u kojim se sintaksičko-semantičkim okolnostima od nje odstupa, te da se evidentiraju i protumače one konstrukcije koje se u prevodima javljaju umesto pasivne.
9
Garbačiauskienė, M., and B. Grigaitė. "RAŠOMOSIOS KALBOS ĮSISAVINIMAS – VIENA PERĖJIMO NUO IKISĄVOKINIO PRIE SĄVOKINIO MĄSTYMO SĄLYGŲ." Psichologija 1 (December 23, 2015): 24–36. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1980.1.9155.
Full textAbstract:
Teorinėje dalyje aptariami kai kurie perėjimo nuo ikisąvokinio prie sąvokinio mąstymo tyrimai, apibūdinamos autorių (Ž. Piažė, L. Vygotskio, Dž. Brunerio ir kt.) skirtingos pažiūros dėl šio perėjimo sąlygų, analizuojama kalbos, ypač rašomosios, poveikis sąvokinio mąstymo raidai. Toliau pateikiami įvairiose darželių grupėse atliktų eksperimento variantų rezultatai. Konstatuojama, kad vaikai anksti (4-5 metais) ima skirti rašomosios kalbos ženklus ir panašias geometrines figūras, kurios palengvina įsisąmoninti klasifikacijos pagrindą. Eksperimentinėse parengiamosiose darželio grupėse nustatytas statistiškai svarbus ryšys tarp rašomosios kalbos įsisavinimo ir vaikų mąstymo poslinkių („Piažė fenomenų“ išnykimo).
10
Lomanienė, Nijolė. "Nauji šiuolaikinės buržuazinės filosofijos tyrinėjimai." Problemos 38 (September 29, 2014): 129–31. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1988.38.7186.
Full textAbstract:
1984 m. vasario 21 d. Filosofijos, sociologijos ir teisės institute L. Degėsys apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją „Gnoseologinės problemos Dž. Santajanos filosofijoje“. Mokslinis vadovas – prof. B. Genzelis, oficialieji oponentai: prof. N. Julina, doc. B. Kuzmickas. 1986 m. vasario 18 d. Vilniaus universitete J. Baranova apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją „Pragmatistinė V. Džeimso tiesos koncepcija“. Mokslinis vadovas – prof. R. Plečkaitis, oficialieji oponentai: prof. I. Zaksas ir T. Sodeika. Tą pačią dieną A. Juozaitis apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją „Subjektyvioji realybė ir istorinis subjektas V. Diltėjaus filosofijoje“. Mokslinis vadovas – prof. B. Genzelis, oficialieji oponentai: doc. B. Kuzmickas ir doc. A. Šliogeris.
11
Tuisk, Tuuli. "Observations on affricates in Livonian." Eesti ja soome-ugri keeleteaduse ajakiri. Journal of Estonian and Finno-Ugric Linguistics 9, no. 2 (December 31, 2018): 189–214. http://dx.doi.org/10.12697/jeful.2018.9.2.09.
Full textAbstract:
The aim of the current article is to observe affricates in Livonian. Studies on the Finnic languages have described affricates in South Estonian, Veps, Votic, and Karelian, while Livonian affricates are poorly studied. The phonetic data used in this article show that the voiceless alveolar affricate /ts/ [͡ts], voiceless palatal alveolar affricate / tš/ [͡tʃ], and their voiced counterparts /dz/ [d͡ z] and /dž/ [d͡ ʒ] are found in the Livonian phonological system. Also, the occurrence of a palatalised /ḑš/ [d͡ jʃ] was detected. The words containing affricates are primarily Latvian loanwords as well as descriptive and onomatopoeic words. There are some acoustic characteristics that differentiate Livonian affricates from consonant clusters. For instance, the duration of affricates is quite short, being sometimes even shorter than that of single fricatives. The transition from the stop to the following fricative in Livonian affricates is not as sharp as in the case of similar consonant clusters. Also, the existence of the broken tone or stød must not be ignored in Livonian, as it can cause changes in the location of the syllable boundary.Kokkuvõte. Tuuli Tuisk: Tähelepanekuid liivi keele afrikaatide kohta. Artikli eesmärk on kirjeldada liivi keele afrikaate. Lääne meresoome keeltest on afrikaate kirjeldatud lõunaeesti, vepsa, vadja ja karjala keeles, liivi keele afrikaadid on aga suures osas seni kirjeldamata. Artiklis kasutatud foneetiline ainestik näitab, et liivi keele fonoloogilises süsteemis on olemas helitu alveolaarne afrikaat /ts/ [͡ts], helitu palataalalveolaarne /tš/ [͡tʃ] ja nende helilised vasted /dz/ [d͡ z] ja /dž/ [d͡ ʒ]. Lisaks on täheldatud palataliseeritud afrikaati /ḑš/ [d͡ jʃ]. Afrikaate sisaldavad sõnad on eeskätt läti keele laensõnad, deskriptiivsed ja onomatopoeetilised sõnad. Esinevad mõned iseloomulikud akustilised tunnused, mis eristavad liivi keele afrikaate konsonantühenditest. Näiteks on afrikaadi kestus üsna lühike, olles mõnikord lühem üksikust frikatiivist. Üleminek sulult frikatiivile on afrikaatide puhul sujuvam kui vastava konsonantühendi puhul. Afrikaatide hääldamisel on oluline ka katketooni esinemine. Nimelt võib katketoon tingida häälduses silbipiiri asukoha muutuse.Märksõnad: fonoloogia, foneetika, konsonandid, afrikaadid, läänemeresoome keeled, liivi keelKubbõvõttõks. Tuuli Tuisk: Tǟdõlpanmizt iļ līvõ kīel afrikātõd. Kēra tuņšlõb līvõ kīel afrikātidi. Vāldamiersūomõ kēļšti afrikātõd ātõ lieudtõb jedālēsti, vepsā, vaḑā ja karjala kīels. Sīegid līvõ afrikātõd äb ūotõ nei jõvīst tuņšõltõd. Fonētili material sīes kēras nägțõb, ku līvõ kīel fonolōgij sistēms attõ seļļizt afrikātõd: /tš/ [͡tʃ], /dz/ [d͡ z], /dž/ [d͡ ʒ] ja /ḑš/ [d͡ jʃ]. Sõnād, kus attõ afrikātõd, attõ amā jemīņ lețkīelstõ täpīņtõd sõnād, deskriptīvizt ja onomatopoetik sõnād. Līvõ kīel afrikātidi äb või piddõ īņõzkillijid kubūdõks. Nägțõbõks afrikātõd attõ killõld lītizt, jo lītimizt äbku īžki frikatīv. Iļlǟmi t-st agā d-st frikatīv pǟlõ äb ūo nei vaimi ku īņõzkillijizt kubsõ. Tǟdzi um ka līvõ kīel katkāndõks agā murdtõd tūoņ. Až siedā īeldõb, zilb rubīž võib vaidõ eņtš kūož.
12
Potępa, Katarzyna. "Phonetic realization of the sequences tš and dž in the language of rural intelligentsia of villages near Nowy Sącz." LingVaria, no. 18 (2014): 303–13. http://dx.doi.org/10.12797/lv.09.2014.18.20.
Full text
13
Česnulevičienė, Jurgita. "Liberalaus ugdymo samprata aukštajame moksle." Acta Paedagogica Vilnensia 7 (January 17, 2016): 280–85. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2000.07.9504.
Full textAbstract:
Šio straipsnio tikslas – apibrėžti liberalaus ugdymo sampratą, remiantis Dž. Grėjaus (John Gray, 1992) modernia žmogaus ir visuomenės koncepcija bei kitų užsienio autorių (B. Barnett, Ch. Bailey, T. McLaughlin) liberalaus ugdymo apibūdinimu. Liberalus ugdymas nagrinėjamas apsiribojant intrapersonaliu ugdymo lygmeniu, neanalizuojant kitų ugdymo lygmenų galimybių. Liberalus ugdymas grindžiamas humanizmo vertybėmis ir akcentuoja prigimtinių žmogaus teisių būtinybę. Tai autoritarinio ugdymo antipodas ir svarbiausia jame yra individualybės prioritetas. Čia iškyla dėstytojų - studentų ir optimaliausio bendradarbiavimo santykių problema. Liberalus ugdymas teigia „bendro" ir „atskiro" vienybę, t. y. žmogiškųjų vertybių primatą ir individualybės ugdymosi (savikūros) laisvę. Jis teigia saviugdos prioritetą ugdymo atžvilgiu, todėl galima teigti, kad tarpasmeniniu lygmeniu liberalus ugdymas aukštajame moksle yra saviugda. Liberalus ugdymas (ypač aukštajame moksle) yra radikalus asmenybės tobulinimas, individui įgyjant žinių jo laisvėjimo procese.
14
Bogunović, Marko M. "KATALOGIZACIJE SEĆANJA KAO TEHNIKE PRIPOVEDANJA SOPSTVA (Dž. D. Selindžer, Simor: uvod i Vladimir Tasić, Oproštajni dar)." ZBORNIK ZA JEZIKE I KNJIŽEVNOSTI FILOZOFSKOG FAKULTETA U NOVOM SADU 4, no. 4 (December 19, 2014): 155. http://dx.doi.org/10.19090/zjik.2014.4.155-164.
Full textAbstract:
Rad se bavi uporednom analizom dvaju proznih tekstova nastalih u različitom vremenskom razdoblju koji su analoški veoma bliski: kraćim proznim sastavom Simor: uvod (1959) Dejvida Dž. Selindžera i romanom Oproštajni dar (2001) Vladimira Tasića. Pripovedni sastavi su tematski i tehnički veoma bliski: naratori koriste komemorativni ton kako bi razrešili mistеriozne biografije svoje preminule braće. U radu se koriste slični citati iz tekstova kako bi se pokazalo na koji način izabrani naratori koriste tehnike katalogizovanja sećanja u cilju formiranja izvesnog novog sopstva u svetu posle smrti bliske osobe. Ide se putem reprezentacije s jedne stra- ne sličnih, ali pripovednih metoda sa jedinstvenim obeležjima kojim se sećanja uređuju prema izgradnji sopstva a ne eksplikaciji suštine neodređene drugosti koja bi se mogla iščekivati u toku razvijanja radnje. Uživanje u pisanju sopstva, u katalogizovanju i uređivanju sećanja postaje srž teksta umesto potencijalno očekivanog narativnog razrešenja zapleta.
15
Hales, Christopher. "From Basement to Campus: the Affordances and Genius Loci of a University." Scriptus Manet: humanitāro un mākslas zinātņu žurnāls = Scriptus Manet: Journal of Humanities and Arts, no. 10/11 (September 2, 2020): 75–85. http://dx.doi.org/10.37384/sm.2020.10.11.075.
Full textAbstract:
Šī raksta mērķis ir piedāvāt interesantu ieskatu dažos faktoros, kam var būt nozīme sadarbībā un apmaiņā starp universitātēm tādu programmu kā Erasmus ietvaros, un kvalitātēs, kas var konkrētu universitāti padarīt par apdzīvojamu vietu ilgākā laika periodā. Dažādas analītiskas pieejas var ņemt vērā dažādus faktorus – tādus kā finanses, ceļošanas iespējas, personiskā motivācija un attiecīgo izglītības programmu saturs. Šeit izmantota pieeja, kas atļauj refleksiju par vietu un telpu (šajā gadījumā izglītības iestāžu, kas var būt atsevišķas pilsētiņas, atrasties pilsētā vai ārpus tās) īpašībām un vēsturi. Ar Mišela de Serto (Michel de Certeau) un Mihāja Čīksentmihāji (Mihaly Csikszentmihalyi) teoriju palīdzību rakstā tiek iesākts pētījums, vai Džeimsa Dž. Gibsona (James J. Gibson) teorija par vietas piedāvātajiem resursiem ir izmantojama, pētot to, ko piedāvā universitāte/mācību centrs, un – pretēji – vai genius loci, kā šo jēdzienu apskatījis Kristians Norbergs-Šulcs (Christian Norberg-Schulz), var būt lietderīga pieeja.
16
Valatkienė, Stasė. "Džono Diuji pedagoginė sistema." Acta Paedagogica Vilnensia 3 (January 17, 2016): 207–16. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.1996.03.9400.
Full textAbstract:
Džonas Diuji (John Dewey, 1859-1952) – vienas žymiausių naujosios, „aktyviosios" mokyklos šalininkų, vadinamosios veiklos pedagogikos atstovų Amerikoje. Pragmatinės filosofijos ir psichologijos pagrindu jis sukūrė pragmatinę pedagogiką. Straipsnyje trumpai aprašomas Diuji gyvenimas, jo mokslinių interesų spektras. Pateikiama Diuji sukurta ikimokyklinio, jaunesnio ir vyresniojo mokyklinio amžiaus vaikų charakteristika, aprašomos jo pažiūros į vaikų charakterio bruožų vystymąsi. Straipsnyje teigiama, jog Diuji, kaip kraštutinis pedocentrizmo atslovas, visą savo mokymo teoriją grindžia vien vaiko interesais, asmenine jo patirtimi (interesas – tai viso pedagoginio proc.eso kertinis akmuo). Mokyklos uždavinys – skatinti spontanišką vaiko vystymąsi, jo prigimtį, interesus, sugebėjimus. Kaip jau minėta, Diuji daug dėmesio skiria pedagoginės sociologijos klausimams. Į mokyklą jis žiūri kaip į socialinį organizmą, teigia ją esant tokia universalia jėga, kuri padės išspręsti svarbiausius sodalinius konfliktus. Taigi, Dž. Diuji, sukūrė teoriją tapusią kitų mokymo sistemų pagrindu. Šios sistemos toliau plėtojo mokymo individualizavimo, diferencijavimo ir aktyvinimo idėjas, radusias atgarsį ir Lietuvoje.
17
Zec, Draga. "The place of the palatal affricates ć, đ and č, dž in the sound system of Serbian." Juznoslovenski filolog, no. 59 (2003): 39–55. http://dx.doi.org/10.2298/jfi0359039z.
Full text
18
Busch, Brigitta, and Jürgen Spitzmüller. "Indexical borders: the sociolinguistic scales of the shibboleth." International Journal of the Sociology of Language 2021, no. 272 (November 1, 2021): 127–52. http://dx.doi.org/10.1515/ijsl-2020-0095.
Full textAbstract:
Abstract This paper engages with the notion of the shibboleth, an indexically loaded, usually referentially indifferent set of (ideologically constructed) minimal pairs that is used in order to mark and perform social differentiation. We argue that the shibboleth is to be considered an interpretive (metapragmatic) phenomenon that operates on different sociolinguistic scales, notably the discursive scale (ideologies of communication), the performative scale (performance and metapragmatic stance-taking), and the subjective scale (lived experience). We propose a scalar metapragmatic theory of the shibboleth as an “indexical border” that takes into account how shibboleths emerge (are enregistered) and how they depend on contextualisation (or the indexical field). As a case in point, we present analyses of biographical construals of sociolinguistic displacement in the context of remigration from German-speaking countries to Bosnia and Herzegovina. Specifically, we focus on construals of displacement that are connected with (mis-)performances of phonologically rather subtle but indexically highly salient Bosnian/Croatian/Serbian affricate shibboleths (<č/dž> and <ć/đ>).
19
Petrović, Goran J. "Tehnokratska distopija u naučno-fantastičnoj književnosti: „Kad mašina stane’’ E. M. Forstera, „Sumrak’’ Dž. V. Kembela (uporedna perspektiva)." Анали Филолошког факултета 27, no. 2 (2015): 97–124. http://dx.doi.org/10.18485/analiff.2015.27.2.6.
Full text
20
Bagdonas, A., D. Bikulčiūtė, and V. Čepas. "Trumpalaikės atminties apimtis: kitimas pagal amžių ir ryšys su kitomis funkcijomis." Psichologija 7 (December 23, 2015): 55–74. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1987.7.9109.
Full textAbstract:
Dž . Džakobso metodika tyrėme regimosios (raidės, skiemenys, skaitmenys) ir girdimosios (skaitmenys) trumpalaikės atminties (TA) apimtį, jos genetinę determinaciją, ryšį su amžiumi ir kitais kintamaisiais. Vidutinė TA apimtis lygi 8 (žodžiai) .6,6 (raidės), 6,4 ( skiemenys ) ir 6,7 (visų trijų rūšių medžiaga) , o girdimosios - 5 - 6 elementams. Pateiktos preliminarios regimosios TA apimties normos studentų populiacijai. 9-25 metų amžiaus tarpsnyje TA apimtis didėja linijiškai. Koreliacijos tarp amžiaus ir girdimosios TA apimties koeficientas lygus 0,47 (182 tiriamųjų ). Nerasta TA apimties lyties skirtumų. Dvynių metodu nepavyko nustatyti genetinių faktorių įtakos. Smegenų kraujotakos sutrikimo lokalizacija specifiškai veikia TA apimtį: po kairiojo pusrutulio kraujotakos sutrikimų susiaurėja verbalinės TA apimtis, o dešiniojo pusrutulio - TA geometrinėms figūroms apimtis. TA apimtis silpnai koreliuoja arba visai nekoreliuoja su daugeliu tirtų kitų kognityvinių funkcijų (dėmesio savybėmis, skaitymo efektyvumo rodikliais ir t. t.). Nekoreliuoja ji netgi su tiesioginio ir atidėto atgaminimo apimtimi. Nepaisant pakankamo Džekobso metodikos patikimumo (nustatyto pakartotiniu tyrimu), abejonių kelia jos validumas. Šia metodika gauti duomenys turi būti vertinami atsargiai, nes veikia, matyt, su mneminėmis strategijomis susiję veiksniai. Kitaip tariant, pamatuota TA apimtis gali būti ne tik atminties talpumo, bet ir nekontroliuojamų, priklausančių nuo stimulinės situacijos, veiksnių funkcija.
21
Indričāne, Inese. "Latviešu valodas palatālo eksplozīvo slēdzeņu ķ un ģ akustiskais raksturojums dažādās informantu vecuma grupās (salīdzinājumā ar alveolārajiem afrikatīvajiem slēdzeņiem č un dž )." Valoda nozīme un forma / Language Meaning and Form 9 (2018): 47–67. http://dx.doi.org/10.22364/vnf.9.5.
Full text
22
Petrović, Goran J. "Sukob između fetišizma i naučnog racionalizma i rasno pitanje u ranim pripovetkama H. Dž. Velsa: „Priča iz kamenog doba”, „Džimi Goglz — bog”, „Leteći čovek”." Анали Филолошког факултета 33, no. 2 (2021): 333–53. http://dx.doi.org/10.18485/analiff.2021.33.2.18.
Full text
23
Fedina, N. N. "Phonetic traits of the Chalkan language (based on the materials of V. V. Radlov, N. A. Baskakov, and modern field research)." Sibirskiy filologicheskiy zhurnal, no. 3 (2020): 171–79. http://dx.doi.org/10.17223/18137083/72/13.
Full textAbstract:
The paper describes the phonetic correlations found in the records done by V. V. Radlov (1866–1907), N. A. Baskakov (1934–1952), and modern Chalkan records (2010–2019). We show certain phonetic shifts that have taken place since the middle of the 19th century: spirantization of labial consonants in the inlaut; the shifts in consonants: j-č-t’; elimination of the auslaut -ғ (-ɣ). Graphic correlations are also shown in anlaut: p- (mid-19th century), b- (mid-20th century), p- (early 21st century). The text analysis in the diachronic aspect allowed us to assume that the anlaut grapheme “b” in the texts of N. A. Baskakov is not a confirmation of the presence of the corresponding sound [b] in the language of the Chalkans of the beginning of the 20th century. The use of the analog sound [p] instead of [b] is evidenced by the materials of V. V. Radlov. N. A. Baskakov most likely used the grapheme “b” in his texts to reflect Chalkan speech at the beginning of the 20th century by analogy with other Turkic closely related languages in which this sound is present. Graphic correlations are also shown in inlaut: -џ- (mid-19th century), -dž- / -ž- (mid-20th century), -ž- / -š’- (early 21st century). Graphic variations stem from the fact that the Chalkan language remains unwritten to this day, and for the transmission of national speech, researchers and native speakers use graphics of written Altai and Russian languages, adapting it to the features of their speech.
24
Stakić, Mirjana. "Ortoepija u programima za mlađe razrede osnovne škole." Inovacije u nastavi 34, no. 2 (2021): 109–22. http://dx.doi.org/10.5937/inovacije2101109s.
Full textAbstract:
We point out the importance of working on the correct articulation of sounds and analyze the representation of orthoepy in the curricular contents for the subject Serbian Language in the lower grades of primary school. The results of the content analysis show that the importance of a continuous work on the correct articulation of sounds has not been recognized in the new curricula. The work on the pronunciation of sounds is included only in the curriculum for the first grade. A comparative analysis of the old (2004, 2005, 2006) and new curricula (2017, 2018, 2019) has shown that the reform rejected all the contents that continuously extended the work on the pronunciation of sounds until the fourth grade. The state of the pronunciation norm in practice, confirmed by the research results, indicates numerous problems of atypical articulation that is not organic in nature. Therefore, the pedagogical implications are that the changes of and/or additions to the content of orthoepy related to the pronunciation of sounds should be included in the mother tongue curricula for the lower grades of primary school and made operational through outcomes as the functional knowledge of the pronunciation norm. These are the contents that were represented in the curricula before the reform, and they refer to the pronunciation of affricates (č, ć, dž, đ) and fricatives (h) in the third and fourth grades. This would enable continuity in the work of the practitioners which is necessary to correct the mistakes in the pronunciation of sounds that are not organic in nature and to strengthen the correct articulation.
25
Štulanović, Muharem. "POTVORA, OBJEDA ZA NEMORAL: BEZAZLENA BIZARNOST, TRIVIJALNOST ILI TEŠKI GRIJEH U ISLAMU." Zbornik radova Islamskog pedagoškog fakulteta u Bihaću 6, no. 6 (December 20, 2013): 73–99. http://dx.doi.org/10.52535/27441695.2013.6.73-99.
Full textAbstract:
Uzvišeni Allah, dž. š., šaljući Poslanike na zemlju, odgajao ih je, kao i njihove sljedbenike kroz upečatljive događaje i iskušenja iza kojih je davao odgojne mjere i koristi koje se nikada neće zaboraviti. Nije poslao ni jednog od poslanika, a da ga nisu optužili da je luđak, ludi pjesnik, čarobnjak, prorok i sl., pa su tako i nevjernici, politeisti, idolopoklonici Kurejša, na koncu svih poslaničkih misija, govorili za Muhammeda, a. s., čekajući priliku da mu na bilo koji način mogu naštetiti, napakostiti fizički ili moralno: njegovom ugledu i moralu ili njegovoj porodici. Samo jedan u nizu od tih napada jeste događaj ,,ifka-a“ (hadisetul-ifk) u kojem su htjeli da Allahovog Poslanika, a. s., degradiraju moralno i psihički sa potvorom i objedom na njegovu ženu, majku muslimana, Aišu, r. a., kćerku Ebu-Bekra es-Siddika Istinoljubivog. Nakon mjesec dana strahovitih muka i neprijatnosti, koje su se odrazile ne samo na Allahova Poslanika i Aišu, r. a., njenu porodicu, nego i na čitavo novoformirano muslimansko društvo i ashabe, Uzvišeni Allah će poslati Objavu kojom dokazuje nevinost Aiše, r. a., i kojom daje odgojne mjere i smjernice kojima će dalje kročiti muslimansko društvu nakon ovih strašnih događaja, ali će ukazati i na koristi svih ovih događanja kroz obznanjivanje i otkrivanje nečega što muslimani nisu znali, a to je da među njima ima prikrivenih licemjera koji su u njihovoj blizini i među njima. Dakle, ima onih koji nisu iskreni vjernici. Ovaj događaj će raslojiti muslimansko društvo na dvije kategorije: na iskrene vjernike koji su se držali istine i na one koji nisu, nego su se pretvarali da su vjernici i svoj prikriveni munafikluk i licemjerstvo koristili za napade na vjeru i vjernike.
26
Terzić, Izet. "PUTEVI I STRANPUTICE U RAZUMIJEVANJU VJERE." Zbornik radova Islamskog pedagoškog fakulteta u Bihaću 3, no. 3 (June 15, 2010): 99–119. http://dx.doi.org/10.52535/27441695.2010.3.99-119.
Full textAbstract:
Biti u pravu uvijek i u svemu je jedna od najjačih egoističkih osobina kod čovjeka. Mnogi ljudi ne mogu podnijeti da i neki drugi mogu biti u pravu, pa čak i onda kada je to ljudskoj logici neobično. Veoma zanimljiv je odnos na relaciji otac i sin, kako ga Kur'an, a.š., navodi između Ibrahima a. s., i njegovoga oca. Ta ljubav i pažnja prema roditelju od strane djeteta nikada ne smije biti prekinuta, kao ni taj emotivni odnos, bez obzira na eventualne nesuglasice i nerazumijevanja. Međutim, jedina nit koja se morala prekinuti, jeste nit na ideološkom planu, kada sin (Ibrahim, a. s.,) zadržava svoj čisti tevhid, monoteizam, dok otac (Azer) ostaje privržen politeizmu - širku. I pored toga što nisu "na istome pravcu", dijete uvijek ostaje u obavezi da ispunjava svoje dužnosti prema roditeljima:''Po dunjalučkim pitanjima budi dobar prema njima". (Kur'an)وصاحبهما فى الدنيا معروفاًDrugi važan pogled na naslovljenu problematiku ukazuje na mogućnost ispravnih stavova dvaju (eventualno) suprotstavljenih strana, a obje mogu biti ispravne. (slučaj h. Omera, r. a. u tekstu) Učenje je Kur'ana na različite načine bogatstvo u formalnoj različitosti, gdje je suština ostala ista. Nijanse ne smiju biti uzrokom međusobnoga sukobljavanja. Pozivanje na Pravi put, put islama je prikazano kroz nekoliko primjera i na način koji nikako nije iz kolekcije mudrosti na koju Stvoritelj posebno ukazuje. Ponuđeni primjeri u tekstu ukazuju, nažalost, i na jedan dio mladalačke populacije koja je puna isključivosti - nespremne da prihvati i razumije duboku poruku Kur'ana i sunneta oko pitanja da'vetskog angažmana. Čitaocu navedenog rada ostaje, da se i sam zapita koliko smo u društvenim i međusobnim odnosima spremni voditi razuman dijalog sa drugima ili drugačijima od nas.Molimo Allaha, dž. š., da nam prosvijetli umove i ojača srca na putu Jedinog i Mudrog Allaha, dž.š. Amin!
27
Majetić, Senka. "Kaler, Dž. “Sosir osnivač moderne lingvistike” - interpretacija djela." Dijalog: časopis za filozofiju i društvenu teoriju 1-2, no. 2013 (2015). http://dx.doi.org/10.5644/dijalog.2013.1-2.17.
Full text
28
Н.А., Тюнин,. "THE VALLEY OF THE STARAYA KUBAN RIVER (BELYY-DZHIGINKA LINE) IN THE LATE VALDAI AND HOLOCENE." Естественные и технические науки, no. 10(173) (November 29, 2022). http://dx.doi.org/10.25633/etn.2022.10.12.
Full textAbstract:
В статье рассматривается история участка DŽ-8,9/19 (левобережная часть дна долины Старой Кубани в створе Белый-Джигинка) в последние 25 тыс. лет. Она реконструирована на основе результатов полевого литологического анализа и радиоуглеродного датирования с опорой на опубликованные данные. В пик валдайского оледенения в долине Старой Кубани возник эрозионный врез, ныне заполненный осадками. В новоэвксинскую и бугазскую стадии в долине чередовались озера и плавни. С витязевского времени формируется голоценовая дельтовая толща (7,6-18 м). В голоцене флювиальные ландшафты периодически сменялись лагунами. Их следы: на левобережной периферии (лагуны фаз Каламита-1, Джемете-2, Нимфей-3), в осевой части (пляж фазы Нимфей-4). The article is devoted to the late 25 ka palaeogeography of the DŽ-8,9/19 site (left-bank bottom of the Staraya Kuban river valley, the Belyy-Dzhiginka line). The reconstruction based on the results of field lithological analysis and radiocarbon dating based on published data. There was erosional depression in the Staraya Kuban river valley in the LGM, now filled with sediments. Lakes and boggy areas were alternated in the Neoeuxinian and Bugaz stages. The Holocene deltaic sediments (7.6-18 m) have been formed since the Vityazevo stage. In the Holocene, fluvial landscapes periodically gave way to lagoons. Their remnants are on the left-bank periphery (lagoons of the Kalamita-1, Dzhemete-2, Nymphaion-3 phases) and in the axial part (the beach of the Nymphaion-4 phase).
29
Laskienė, Skaistė, and Akvilė Gedvilaitė Moan. "Lengvąja atletika užsiimančių paauglių asmenybės nerimo ir psichinės būsenos prieš varžybas ypatumai." Baltic Journal of Sport and Health Sciences 4, no. 67 (November 5, 2018). http://dx.doi.org/10.33607/bjshs.v4i67.531.
Full textAbstract:
Nerimo prieš varžybas tema yra labai aktuali ne tik profesionaliems sportininkams, bet ir fi zinius, emocinius, socia-linius pokyčius išgyvenantiems paaugliams, kurie aktyviai sportuoja, dalyvauja varžybose. Tyrimo objektu pasirinkti lengvąja atletika užsiimančių paauglių (atrankos kriterijus — 12—18 m. jaunuoliai) asmenybės nerimo ir psichinės būsenos prieš varžybas ypatumai. Kelta hipotezė, kad asmenybės nerimas ir psichinės būsenos prieš varžybas kom-ponentai (fi zinis, emocinis ir kognityvusis) statistiškai patikimai skiriasi priklausomai nuo lyties.Jaunųjų sportininkų asmenybės nerimo lygis tirtas Dž. Teiloro klausimynu. V. A. Aleksejevo priešvaržybinės psichinės būsenos įvertinimo klausimynu nustatyti vyraujantys psichinės būsenos komponentai tarp paauglių. Išanalizavus lengvąja atletika užsiimančių paauglių asmenybės nerimo lygio rezultatus, patikimo skirtumo tarp lyčių neaptikta (p > 0,05). Ištyrus lengvąja atletika užsiimančių paauglių psichinės būsenos prieš varžybas pobūdį (fi zinį, emocinį bei kognity-vųjį komponentus), nustatytas statistiškai patikimas merginų ir vaikinų priešvaržybinės psichinės būsenos rodiklių skirtumas (p < 0,05). Taip pat paaiškėjo, kad nepriklausomai nuo lyties vyrauja kognityviojo (mintinio) psichinės būsenos komponento raiška.Palyginome ir lengvąja atletika užsiimančių paauglių asmenybės nerimo ir psichinės būsenos prieš varžybas ypatumų priklausomumą nuo lyties. Paaiškėjo, kad lengvąja atletika užsiimančių paauglių priešvaržybinės psichinės būsenos ir asmenybės nerimo raiškos tyrimo rezultatai, gauti įvertinus kiekvieno tiriamojo psichinę būseną individualiai pagal abi metodikas, statistiškai patikimai skiriasi lyties aspektu (p < 0,05).Polinkis jausti neadekvatų nerimą per varžybas trukdo sportininkams. Esant aukštam nerimo lygiui, dažnai nepa-siekiama gerų sportinių rezultatų, todėl tokiems sportininkams reikia skirti ypatingą dėmesį. Kiekvieno trenerio ir sporto psichologo pareiga padėti sportininkui nugalėti arba nors kiek prislopinti tokią būseną ir jos neigiamą poveikį sportiniams rezultatams.Raktažodžiai: lengvoji atletika, asmenybės nerimas, psichinė priešvaržybinė būsena.
30
Šuško, Dževada. "Prilozi za istraživanje sociokulturnog položaja žene u BiH: Izabrana Bibliografija (1900-2010)[Supplements for Research on the Socio-Cultural Status of Women in BiH: Selected Bibliography (1900-2010)]. Fejzić-Čengić, F., Šuško, Dž., Šeta, Đ." Epiphany 4, no. 1 (January 12, 2012). http://dx.doi.org/10.21533/epiphany.v4i1.38.
Full text
31
Міньковська, І. І. "ПРЯМЕ КИРИЛИЧНО-ЛАТИНИЧНЕ ТРАНСКОДУВАННЯ: ДОСВІД ПОСТСОЦІАЛІСТИЧНИХ КРАЇН." Лінгвістичні дослідження, 2019, 237–57. http://dx.doi.org/10.34142/23127546.2019.50.30.
Full textAbstract:
As part of the return of Ukraine to the European space, with each passing year, the need for the correct reproduction of Ukrainian proper names – names, surnames, company names, toponyms, urbanonyms, national-cultural processes, etc. – by means of the Latin alphabet is growing. These and similar processes motivate the relevance of linguistic research in the field of transcoding various languages. As a main goal and tasks in the work the main shortcomings of the KMU 2010 official standard of the Ukrainian-Latin transliteration was described, the transition from the Cyrillic to Latin writing of the post-Socialist countries, particularly Romania, Moldova, Serbia, Turkmenistan, Uzbekistan, Kazakhstan and Azerbaijan, was investigated, the most controversial signs were defined and the results were compared with KMU 2010. The study used comparative and descriptive methods. Having analyzed the experience of transcoding of post-socialist countries we can draw such conclusions: 1) Г and ґ. In five out of seven countries, there are two variants for the Cyrillic letter – two of them use h as a modifier, two of which - Uzbekistan and Kazakhstan – have attracted diacritics - ğ and ǵ, one country took another sign – q. 2) Я, ю, є, ї. The letter є exists only in two alphabets of seven and is reproduced with the help of the letter e. The letter e (in this case the equivalent of the Ukrainian one) is reproduced as e in six of seven cases, only in Moldova there is an option іе. Letters ю and я exist only in the Moldovan and Romanian Cyrillic alphabets and are translated as iu and ia accordingly. Letter ї wasn`t in Cyrillic alphabets of the studied countries. 3) Ж in five of seven countries is transmitted as j, in two of them – in Serbia and Turkmenistan – as ž. 4) There is no unity observed about й. This letter is transcoded as І і, J j, Ý ý, Y y, I ı, in two cases – in Romania and Azerbaijan, it is not transmitted at all. 5) Ь in Turkmenistan is trancoded as y, and in Moldova as i. In other alphabets there is no such separate letter, but there are diacritics denoting softened consonants: ӂ-g (Moldova), қ-q (Uzbekistan and Kazakhstan), љ-lj, њ-nj, ћ-ć і џ- dž (Serbia). 8) Such a sign as ’ (apostrophe) does not exist in any of the alphabets of the studied countries. If we consider the apostrophe for the equivalent of ъ, then it also exists only in two countries – in Romania and in Uzbekistan – and is transmitted as ă and ’ accordingly. So, the author got the rationale for the definition of г і ґ, я, ю, є, ї, ж, й, х, ц, ь, ’ as the most controversial letters not only for the Ukrainian language but for all post-socialist countries as well.
32
Bilkis, Laimutis. "On the Development and Origin of the Village Name Jedžiõtai." Lituanistica 66, no. 4 (December 18, 2020). http://dx.doi.org/10.6001/lituanistica.v66i4.4362.
Full textAbstract:
Jedžiotai village in Aleksandrija eldership, Skuodas district, is not a very well-known Lithuanian settlement, but its name has a unique structure with no analogues in the onomasticon of Lithuania. Its origin is not easy to explain. In the work devoted to the research on the formation of Lithuanian suffix-derived oikonyms, this name is attributed to the category of unclear structures: it is believed that it is of anthroponymic origin and is derived from the personal name *Jedžiotas, *Jedžius, or *Jadžius, the plausibility of which is justified (with a question mark) by the surname Jedzevičius. As for this hypothesis, the authenticity of all three reconstructed personal names is highly questionable. Such anthroponyms are not presumed by the current list of surnames, as the dubious surname Jedzẽvičius is probably borrowed from Slavic languages. In addition, personal names *Jedžiotas, *Jedžius have not been recorded in historical anthroponymy research, at least for the time being: this also casts doubt on the possibility that the oikonym Jedžiõtai originated (was derived) from these surnames. Given the opaque structure of the oikonym and the emerging doubts about the discussed hypothesis of its origin, it is necessary to study, in as much detail as possible, the peculiarities of the use of the oikonym in the living language and historical sources. The analysis of the records of the oikonym from the living language suggests that the current form of Jedžiõtai is undoubtedly used by the locals and is rather old. This is evidenced by the data from the beginning and the first half of the twentieth century. The origin of Jedžiotai village should be linked to the sixteenth century, in the second half of which the settlement is already mentioned. Much information on the development of the village name may be obtained from the surviving records of the church books of the Ylakiai parish to which Jedžiotai belonged. The detailed analysis of the records of the village name in ecclesiastical and other types of historical sources allows distinguishing the following variants of the oikonym in historical records relevant to the study of its development and origin: with the initial ei- (Woytowstwo Eydziackie, Εйдзяты, de Eydziaty, de Eydʓiaty, Eydziatty, Wies Eydziaty, do Eydziat, Do Wsi Eydʓiat, Ейдзяны); with the initial e- (de Edʓiatiʃ, de Edziatis, de Edziotis, de Edʓiatis, de Edziaty, de Edziatow, de Edzioty, de Edziatiʃ, de Edźiatis, Edziatty, Edziotty); with the initial je- (de Jiadziatis, de Jedzioty, de Iiadziaty, de Iedziaty, de Iedzioty, de iedziaty, Jédžiotã). Considering the chronology of oikonym variants, the frequency of their use, the possibility to explain the reasons for their occurrence, and their implied origin, it can be stated that the most probable primary form of the village name Jedžiotai was *Eidžiõtai. In this case, a slightly later but rather frequent variant *Edžiõtai, which has originated due to the two-part monophthongization [ei] characteristic of the residents of Telšiai in northern Samogitia, can be considered dialectal. The earliest form *Eidžiõtai used in historical sources can also be considered primary due to its relatively easy-to-explain origin. It would be an oikonym derived from the two-stemmed personal name Edžiotas, *Eidžiõtas. The possibility that there could have been an anthroponymic variant with the accent on the second stem beside the one with the accented first stem is proved by surnames of a similar structure, such as Dáujotas, Daũjotas and Daujõtas, Gniotas and Giniõtas, Grijotas and Girijõtas, Giriõtas. The two-stemmed personal name Edž-iotas is mentioned in many anthroponymic works and has survived as a surname that at the beginning of the twentieth century was widespread in the vicinity of Varniai. The antiquity and evolution of this two-stemmed personal name is evidenced by the names of the nobility recorded in the historical sources from the middle of the seventeenth century: Kaʓimierʓ Eydʓiatowicʓ (= Kazimieras Eidžiotavičius) and Pana Jana Eydziatowicza (= Jonas Eidžiotavičius). Considering *Eidžiõtai the original form of the village name, it can be speculated that the current form Jedžiõtai may have originated from a dialectal or slavicised name *Edžiotai with the initial j. This can be assumed in view of the fact that in the area of Telšiai in northern Samogitia, there are cases when j is added at the beginning of the word with the initial e, cf. jẽma ← ẽma. On the other hand, it cannot be ruled out that the emergence of such a form may also be associated with slavicisation of names.