Academic literature on the topic 'E. mokymas'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the lists of relevant articles, books, theses, conference reports, and other scholarly sources on the topic 'E. mokymas.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Journal articles on the topic "E. mokymas"
1
Šiupinytė, Justina, and Angelė Kavaliauskienė. "Būsimųjų muzikos pedagogų požiūris į reflektyvaus mokymo(si) galimybes." Jaunųjų mokslininkų darbai 50, no. 2 (December 7, 2020): 16–23. http://dx.doi.org/10.21277/jmd.v50i2.310.
Full textAbstract:
Straipsnyje analizuojamas reflektyvus mokymas(is), aptariami mokymo(si) taikant refleksiją lygmenys, reflektyvaus mokymo(si) metodai. Tyrimo tikslas ̶ atskleisti būsimųjų muzikos pedagogų požiūrį į reflektyvaus mokymo(si) galimybes. Tyrimo tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: 1) apibrėžti reflektyvaus mokymo(si) sampratą; 2) aptarti reflektyvaus mokymo(si) metodus; 3) empiriškai ištirti būsimųjų muzikos pedagogų požiūrį į reflektyvaus mokymo(si) galimybes. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinės apklausos rezultatų analizė. Tyrimas vyko 2019 m. balandžio mėnesį, kuriame dalyvavo 37 būsimieji muzikos mokytojai. Anketinės apklausos metodu buvo siekiama atskleisti būsimųjų muzikos pedagogų požiūrį į refleksijos aktualumą jų profesinio tobulėjimo procese, į veiksmingiausius refleksijoje taikomus metodus ir refleksijos taikymo galimybes muzikiniame ugdyme.Išanalizavus mokslinę literatūrą galima teigti, kad reflektyvus mokymas(is) yra procesas, kuriame patirtis paverčiama mokymusi. Reflektyvaus mokymo(si) metu galima stebėti savo asmeninį augimą ir rasti būdus tobulinti mokymo mokytis procesą. Tyrimas atskleidė, kad, pasitelkus refleksiją, analizuojant profesinę patirtį ieškoma sėkmingiausių problemos sprendimo būdų. Būsimųjų pedagogų ugdyme taikomi reflektyvaus mokymo(si) metodai užtikrina proceso individualizavimą ir asmeninio progreso įvertinimą. Sėkmingiausiai profesinė patirtis reflektuojama taikant dienoraščio rašymo, laisvosios asociacijos bei struktūruotos diskusijos metodus. Atliktas empirinis tyrimas atskleidė, kad būsimieji muzikos pedagogai mano, jog labiausiai refleksija padeda analizuoti savo mokymąsi, ugdyti kritinį mąstymą ir skatina tobulinti savo akademinius ir profesinius pasiekimus.Tiek ugdymo proceso, tiek būsimųjų muzikos pedagogų tobulėjime aktualiausias, respondentų nuomone, yra struktūruotos diskusijos metodas. Respondentai nurodė, kad refleksijos taikymas muzikiniame ugdyme leidžia mokytojui atpažinti ir įvertinti savo klaidas, moko vaikus vertinti savo muzikinius gebėjimus ir reikalauja mokytojo kūrybingumo. Tyrimas parodė, kad pedagogui, kaip nuolat besimokančiai asmenybei, reflektyvus mokymas(is) yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių nuolat atsinaujinti, permąstyti savo veiklą ir asmeniškai tobulėti.
2
Endzinas, A. "Specialus mokymas Lietuvoje XIX a. pirmoje pusėje." Psichologija 2 (January 6, 2016): 123–51. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1962.2.8854.
Full textAbstract:
Po trečiojo Lietuvos – Lenkijos valstybės padalijimo 1795 m. pagrindinės Lietuvos žemės atiteko baudžiavinei Rusijai. Lietuvos prijungimas prie Rusijos rinkos paskatino prekybinių – ekonominių santykių vystymąsi. Ekonominiai ryšiai paspartino feodalinės santvarkos irimą ir kapitalistinių santykių formavimąsi Lietuvoje. Dėl besivystančių ekonominių santykių XVIII a. ir XIX a. pirmoje pusėje Lietuvoje vis labiau auga su žemės ūkio progresu susijęs techninis žemės ūkio gamybos apdirbimas. Tačiau gamybos vystymasis arba mokslo, technikos, žemės ūkio, transporto bei visos šalies ekonomikos progresas išplečia specialybių rūšis ir reikalauja atitinkamos kvalifikuotos ir pagalbinės darbo jėgos, kuri turėtų tam tikras žinias ir darbo įgūdžius. Pagalbinės darbo jėgos poreikis buvo tenkinamas valstiečiais-baudžiauninkais ir pagrinde iš užsienio atvežamais brangiai apmokamais meistrais. Vietinių specialistų paruošimas vėlavo. Atvykę meistrai su panieka žiūrėjo į vietinius gyventojus, mokė juos nenoriai arba išvis atsisakydavo tai daryti. Todėl kvalifikuotos darbo jėgos paruošimas besivystančiai pramonei, žemės ūkiui, o taip pat vandens ir žemės susisiekimo kelių bei miestų statybai galėjo vykti mokymosi įstaigose trimis būdais: 1) Organizuojant Vilniaus aukštojoje mokykloje specialias katedras, kurios ruoštų specialistus; 2) Steigiant naujo tipo specialiosios paskirties mokymo įstaigas bei kursus; 3) Pertvarkant bendrojo lavinimo mokyklas į tokias mokymo įstaigas, į kurių mokymo planą įeitų taikomieji dalykai. Tokio specialaus mokymo vystymąsi skatino paveldėtos Edukacinės komisijos mokyklų tradicijos, reorganizuoto Vilniaus universiteto ir jo plataus bendrojo lavinimo mokymo įstaigų ir prie jų veikiančių specialiųjų mokyklų tinklo veikla, o taip pat ir ypatingos sąlygos Vilniaus mokslo apygardoje. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas praktinių specialybės įgūdžių ugdymui. Buvo atsižvelgta į tai, kad pagrindiniai bendro lavinimo dalykai sudaro pagrindą specialių dalykų mokymui. Nuslopinus 1832 m. sukilimą buvo uždarytas Vilniaus universitetas ir prie jo veikusios specialiosios mokymo įstaigos, likviduota Vilniaus mokslo apygarda, o iš bendro lavinimo mokyklų programų pašalinti taikomieji specialaus mokymo dalykai. Po sukilimo Vilniaus mokslo apygardoje įsigaliojo 1828 m. išleistos reakcinės nuostatos, pagal kurias buvo įvedamos dvi luomų principu paremtos mokymo sistemos. Specialus kadrų ruošimo krašto poreikiams mokymas vyko trimis kryptimis: 1) Buvo steigiamos specialiosios žemės ūkio mokymo įstaigos ruošti specialistus žemės ūkiui; 2) Profesionaliam mokymui buvo skirtos specialiosios mokymo įstaigos ir kursai; 3) Rankų darbo ir amatų mokymas buvo vykdomas specialiose tam skirtose mokymo įstaigose, klasėse ir specialiose pamokose.
3
Jucevičienė, Palmyra. "Modulinio mokymo galimybės." Acta Paedagogica Vilnensia 1 (January 17, 2016): 91–110. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.1991.01.9351.
Full textAbstract:
Teorinėje straipsnio dalyje pateikiami modulinio mokymo, kaip vienos perspektyviausių didaktinių sistemų apibrėžimai, pristatoma trumpa modulinio mokymo istorija, parodomos pritaikymo galimybės, išsamiai aptariami pagrindiniai modulinio mokymo principai. Empirinėje straipsnio dalyje pristatomi formuojančio pedagoginio eksperimento, kai modulinis mokymas buvo taikomas aukštojoje mokykloje rezultatai. Remiantis jais, galima teigti, kad: 1) Modulinis mokymas yra kompleksinė sistema, padedanti siekti realių paritetinių santykių tarp pedagogo ir ugdomojo; 2) Modulinis mokymas sudaro sąlygas kompleksiškai individualizuoti mokymo procesą; 3) Modulinių programų ir atskirų modulių taikymas mokymo procese padeda pasiekti didelio ugdomųjų savarankiškumo; 4) Modulinis mokymas įgalina daug efektyviau formuoti žinių ir mokėjimų sistemą profesinio rengimo procese; 5) Modulinio mokymo efektyvumas pagal įvairius rodiklius daug didesnis negu tradicinių didaktinių sistemų.
4
Širiakovienė, Asta. "Fakultatyvinis darbų mokymas Lietuvoje 1958-1990 metais." Acta Paedagogica Vilnensia 3 (January 17, 2016): 217–25. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.1996.03.9401.
Full textAbstract:
Fakultatyvai – diferencijuoto mokymo forma atskiroms lavinimo turinio temoms gilinti ir plėsti. Fakultatyvų turinį numato pats darbų mokytojas, atsižvelgdamas j savo galimybes, mokinių polinkius, esamas sąlygas. Įvairios fakultatyvinių užsiėmimų formos padeda sudominti moksleivius, skatina jų pažintinius ir profesinius interesus, ugdo gabumus, savarankiškumą. Fakultatyvinis darbų mokymas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose buvo įvestas 1958 metais. Straipnyje pateikiama fakultatyvinio mokymo 6-8 dešimtmečiais istorija. Šiuo metu fakultatyvinis mokymas organizuojamas savanoriškumo principu, naudojant pasirenkamųjų dalykų fakultatyvų valandas. Dabar Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose fakultatyvams skirtas laikas naudojamas pedagogų nuožiūra, atsižvelgiant į mokyklos tradicijas, mokinių polinkius ir pedagogų kvalifikaciją. Tinkamai organizuoti fakultatyvinį darbų mokymą dažnai trukdo silpna materialinė bazė. Moksleivių darbas fakultatyvuose turėtų remtis savanoriškumo principu.
5
Burkšaitienė, Nijolė. "Užsienio kalbos mokymasis univeristetinėse studijose konstruktyvistinės paradigmos kontekste." Acta Paedagogica Vilnensia 16 (January 17, 2016): 18–26. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2006.16.9703.
Full textAbstract:
Siekimas užtikrinti geresnį mokymąsi visame pasaulyje tapo nauju iššūkiu postmodemistinės visuomenės švietimo sistemoms. Konstruktyvizmas – naujoji mokymo(si) teorija, besiremianti filosofiniais epistemologijos aspektais, bendrųjų sistemų teorijos argumentais, mikro-sociologine teorija (socialiniu konstruktyvizmu) – jau tapo mokymosi paradigmos raidos veiksniu įvairiuose švietimo sistemų lygmenyse, įskaitant ir universitetines studijas. Remiantis atlikta mokslinės literatūros analize galima teigti, kad užsienio kalbų mokyme ir mokymesi taip pat vyksta poslinkis nuo tradicinės link konstruktyvistinės mokymosi paradigmos, kuriai būdinga: komunikatyvinio požiūrio įsivyravimas mokantis užsienio kalbų, mokymo programų raida; inovacinių mokymosi metodų taikymas; požiūrio į besimokantįjį ir dėstytoją raida; vertinimo pokyčiai. Šio straipsnio tikslas - pateikti tyrimo, atlikto penkiuose Lietuvos universitetuose, rezultatus. Tyrimo imtis - 972 bakalauro dieninių studijų studentai, besimokantys 25 specialybių pirmuosiuose kursuose. Tyrimu siekta nustatyti užsienio kalbos (anglų k.) mokymo/si metodus, žinomus šių universitetų studentams; studentų metakognityvinių įgūdžių status quo; ryšius tarp studentams pažįstamos vertinimo aplinkos parametrų pradiniame universitetinių studijų etape tyrimo metodai - literatūros analizė, anketinė apklausa ir statistiniai duomenų apdorojimo metodai naudojant SPSS for Windows Version 10 programą (patikimumo analizės kriterijus Cronbacho alpha, aprašomoji statistika, pasiskirstymo dažnių kriterijus ir koreliacinė statistika (Pearsono koreliacijos koeficientas r). Tyrimo metu nustatyta: 1) pirmųjų kursų studentams geriausiai žinomi tradiciniai užsienio kalbos (anglų k.) mokymosi metodai; konstruktyvistiniai mokymosi metodai mažiau paplitę; 2) universitetinių studijų pradiniame etape respondentų metakognityviniai giluminės analizės, kritinio mąstymo ir refleksijos įgūdžiai nėra pakankamai išvystyti; 3) egzistuoja nuo silpno iki vidutiniško stiprumo statistiškai reikšmingi ryšiai tarp studentams pažįstamos vertinimo aplinkos parametrų, iš kurių pažymėtini: a) ryšys tarp studentų pasitenkinimo savo pasiekimais ir vertinimo aplinkos; b) ryšys tarp studentų pažangos, aptariamos su dėstytoju, ir diskusijų tarp studentų ir dėstytojo, kaip pagerinti mokymosi rezultatus; e) ryšys tarp studentų pagyrimo už pasiektą pažangą ir dėstytojo sukurtos motyvacijos mokytis; tarp diskusijų, kaip pagerinti mokymosi rezultatus, ir dėstytojo sukurtos motyvacijos mokytis; tarp vertinimo teisingumo ir visapusiškumo ir dėstytojo sukurtos motyvacijos mokytis. Siekiant efektyvesnio užsienio kalbų mokymosi universitetinėse studijose, rekomenduojame naudoti konstruktyvistinius mokymosi metodus, kurie skatina mokymąsi bendradarbiaujant ir besimokantiems suteikia metakognityvinių įgūdžių, leidžiančių analizuoti, kontroliuoti ir nukreipti savo mokymąsi reikiama linkme. Akcentuojame vertinimo aplinkos, kurioje ypač svarbų vaidmenį atlieka vertinimo teisingumas ir visapusiškumas, santykiai tarp dėstytojo ir studentų bei dėstytojo sukurta motyvacija mokytis, svarbą.
6
Endzinas, A. "Amatų mokymo klausimai Lietuvoje xix a. viduryje." Psichologija 6 (January 6, 2016): X. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1964.6.8903.
Full textAbstract:
Vilniaus universitetas teikė didelę reikšmę praktiniam rankų darbo bei amatų įgūdžių mokymui Vilniaus mokymo apygardos mokymo įstaigose. Reakcinio pobūdžio 1828 m. mokyklų nuostatai sudarė sąlygas mokyti amato, bet, politinių įvykių įtakoje, nuslopinus 1830 – 1831 m. sukilimą, Lietuvoje buvo įgyvendinama tik reakcinė nuostatų pusė. Rankų darbui ir amatui, specialiam šių dalykų mokymui nebuvo teikiama pakankamai reikšmės. Todėl XIX a. viduryje Vilniaus mokymo apygardos gubernijose tik 21 liaudies mokykloje buvo mokoma amatų. Ekonomikos raida šalyje, ypač šešiasdešimtaisiais XIX a. metais, kai Rusijos eksportas ir importas judėjo pagrindinai lietuviškų žemių sausuma ir upėmis, geležinkelių ir kelių statyba pareikalavo didesnio skaičiaus darbininkų, turinčių amato darbinių įgūdžių. Kadangi nebuvo amatų mokyklų, tokių darbininkų kadrus papildydavo kaimų ir miestų meistrų, amatininkų apmokyti asmenys bei asmenys, amato mokęsi iš tėvų, kariuomenėje ar savarankiškai. Valstybinio turto gubernijos žinybos stengėsi pritvirtinti našlaičius ir berniukus iš skurdžių šeimų prie amatininkų mokytis amato. Amatininkas imdavosi mokyti ir išlaikyti berniuką veltui su sąlyga, kad mokinys mokysis pas jį nustatytą laiką. Tokiu būdu įvairių amatų mokėsi ganėtinai didelis skaičius berniukų, pvz., Vilniaus gubernijoje 1853 m. – 357. Dėl ilgos karinės tarnybos dauguma grįžusiųjų iš jos nebuvo darbingi ir negalėjo įsijungti į ūkinę veiklą. Be to, įgyti įgūdžiai nepasižymėjo įvairove. Amatininkų poreikis sudarė jiems įmanomas gyvenimo sąlygas. Bežemių ir mažažemių valstiečių vaikų nukreipimas į amatus iš dalies pasitarnavo ir sprendžiant socialines problemas. Tam pasitarnavo ir 1853 m. amatininkų nuostatai. Mokytis amatų savo kūriniuose „Palangos Juzė“ ir „Paaugusių žmonių knygelė“????? skatino XIX vidurio lietuvių rašytojas M. Valančius. Jis teigė, kad paauglius mokytis amato reikia atiduoti savo darbą žinančiam meistrui. O parinkti amatą reikia atsižvelgiant į paauglio polinkius. Pradėjo augti interesas amato mokymuisi. Individualus amato mokymas meistro dirbtuvėse jau nebetenkino norinčių išmokti amato. Šalies ekonominė raida reikalavo susieti praktinių įgūdžių įgijimą su teoriniu paruošimu.
7
Endzinas, A. "LIAUDIES ŠVIETIMO KLAUSIMAI RYTŲ PRŪSIJOJE." Psichologija 9, no. 1 (January 6, 2016): 85–98. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1968.9.8921.
Full textAbstract:
Dar iki XVIII a. Rytų Prūsijoje dėtos pastangos plėsti mokyklų tinklą ir pakelti mokymo lygį. Mėginta įvesti privalomą mokymą. Mokyklose, veikusiose prie parapijų centrų (jas vadinsime parapijinėmis) ir nedidelėse kaimo mokyklose mokyta lietuvių kalba. Pagrindiniai Rytų , Prūsijos kaimiškų vietovių gyventojai buvo lietuviai, o miestų - vokiečiai, todėl miesto mokyklose vyravo mokymas vokiečių kalba. Kaimo mokyklose vaikai pagrindinai buvo mokomi skaityti ir dainuoti, vėliau – rašyti ir skaičiuoti. Skaitymo knygomis buvo biblija, katekizmas ir dainynas, išleisti lietuvių kalba. XVIII a. pradžioje maras išnaikino daug Rytų Prūsijos gyventojų. Jos valdovai pradėjo plačią krašto kolonizaciją vokiečiais. XVIII a. pirmoje pusėje Rytų Prūsijoje buvo apgyvendintas didelis skaičius vokiečių kolonistų. Tuo metu išsiplėtė kaimo mokyklų, skirtų mokyti kolonistų vaikus, tinklas. Kolonistai nesugebėjo prisitaikyti prie vietinių sąlygų ir didelė jų dalis išsikraustė. Todėl kaimo mokyklose padaugėjo vietinių gyventojų vaikų ir jų mokymas vyko lietuvių kalba, be to, nusivylusi kolonistais Rytų Prūsijos valdžia pradėjo labiau rūpintis vietiniais krašto gyventojais. XVIII a. antroje pusėje kolonizacija vyko mažesniais maštabais, bet kompaktiškiau, todėl tose vietose būdavo atidaromos vokiškos mokyklos. Bet jų buvo nedaug. Daugelis kaimo mokyklų buvo skirtos vietiniams gyventojams – lietuviams valstiečiams. Lietuviai valstiečiai Rytų Prūsijoje buvo vadinami „žemininkais“, todėl jų vaikams skirtos mokyklos vadinosi „žemininkų mokyklos“. Mokymas jose vyko lietuvių kalba, mokė mokytojai, kurių dauguma nemokėjo vokiečių kalbos. XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje „žemininkų mokyklose“ pereinama prie pasaulietinio lektūros turinio, atitikusio kaimo gyventojų interesus. Tam buvo išleisti atitinkami vadovėliai lietuvių kalba.
8
Zachovajevas, Pavelas, Viktorija Kaktienė, Gina Šegždaitė, Jovaidė Jurėnaitė, and Kristina Berškienė. "DIFERENCINIO MOKYMO POVEIKIS PRIEŠMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ RANKŲ MIKLUMUI." Visuomenės sveikata 28, no. 6 (January 4, 2019): 44–50. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2018.070.
Full textAbstract:
Įvadas. Mokymasis visą gyvenimą prasideda nuo vienos svarbiausių ugdymosi pakopų – priešmokyklinio vaiko ugdymo. Todėl vaikams reikia smulkiosios motorikos įgūdžių: jėgos ir miklumo, kad galėtų suimti rašymo priemonę ir parodyti pakankamus manipuliacinius įgūdžius, reikalingus rašyti [2,15]. Diferencinis mokymas remiasi judesio nekartotinumo principu, tai mokymas, kad pats subjektas mokydamasis kompleksinių motorinių įgūdžių suranda tik jam vienam optimalius atlikimo modelius [19]. Tiriamieji ir tyrimo metodika. Tyrimas buvo atliekamas Kauno ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Atrankos kriterijus atitiko 27 priešmokyklinio amžiaus vaikai, iš kurių 15 mergaičių ir 12 berniukų. Tyrimo metu buvo atliktas pradinis ir pakartotinis priešmokyklinio amžiaus vaikų rankų miklumo vertinimas. Visi priešmokyklinio amžiaus vaikai buvo suskirstyti į tiriamąją ir įprasto poveikio grupes. Tiriamąją grupę sudarė 14 vaikų. Jiems buvo taikomas diferencinis mokymas (du kartus per savaitę) kartu su priešmokykline ugdymo programa (tris kartus per savaitę). Įprasto poveikio grupę sudarė 13 vaikų, kuriems buvo taikoma vien priešmokyklinė ugdymo programa penkis kartus per savaitę. Tyrimas truko keturias savaites. Vaikų rankų miklumas buvo vertinamas „Kaištukų lentos testu (angl. Purdue pegboard test)“ prieš užsiėmimus ir po keturių savaičių užsiėmimų. Rezultatai. Vaikai, kuriems buvo taikyta priešmokyklinio ugdymo programa kartu su diferenciniu mokymu, dominuojančia, nedominuojančia rankomis ir statant bokštelius sudėjo reikšmingai (p < 0,05) daugiau kaištukų nei vaikai, kurie buvo lavinami įprasta priešmokykline ugdymo programa. Lyginant įprasto poveikio ir tiriamosios grupių vaikų kaištukų dėjimo abiem rankomis rezultatus, nustatėme, kad didesnis pokytis (p < 0,05) nustatytas tiriamojoje grupėje. Tiriamosios grupės vaikai, kuriems greta įprastos ugdymo programos buvo taikytas diferencinis mokymas, sudėjo daugiau kaištukų porų nei vaikai, kurie atliko tik įprasto lavininimo užduotis. Išvada. Priešmokyklinio amžiaus vaikų rankų miklumas buvo geresnis taikant įprastą ugdymo programą ir diferencinį mokymą nei taikant vien įprastą priešmokyklinio ugdymo programą.
9
Butrimė, Edita, Giedrutė Grigonienė, and Laima Šarkauskienė. "PROFESINĖS TERMINIJOS LOTYNŲ KALBA PAGRINDŲ MOKYMASIS: STUDENTŲ POŽIŪRIS." Verbum 7, no. 7 (December 20, 2016): 208. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2016.7.10269.
Full textAbstract:
Mokymo veiksmingumas yra dažnai aptariamas, diskutuojamas ir vertinamas. Akivaizdu, kad jis tiesiogiai susijęs su studentų mokymusi. Bet kaip įvertinti mokymo (-si) kokybę? Vienas iš indikatorių gali būti studentų požiūris, kadangi jie tiesiogiai dalyvauja šiame procese. Tyrimo idėja kilo siekiant grįžtamojo ryšio iš studentų profesinės terminijos lotynų kalba pratybose ir studijų įvado pratybose. Straipsnyje aptariami profesinės terminijos lotynų kalba mokymo ir mokymosi proceso veiksniai remiantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos akademijos pirmo kurso studentų požiūrio pilotiniu tyrimu. Tyrimo tikslas – remiantis LSMU Medicinos akademijos pirmakursių požiūriu, gauti grįžtamąjį ryšį apie profesinės terminijos lotynų kalba mokymo ir mokymosi proceso teigiamus bei neigiamus veiksnius, kad būtų užtikrinta šio proceso kokybė. Tyrimo rezultatai atskleidė teigiamus ir tobulintinus profesinės terminijos lotynų kalba pagrindų mokymo(-si) proceso aspektus.Studentų požiūris į mokymąsi, profesinė terminija, mokymo(-si) proceso kokybė, mokymosi aplinka, studentų požiūris į profesinės terminijos lotynų kalba pagrindų mokymą(-si)
10
Mikėnas, V. "Pirmieji darbinio mokymo žingsniai Tarybų Lietuvoje 1919 m." Psichologija 6 (January 6, 2016): 63–77. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1964.6.8901.
Full textAbstract:
Problemos tyrimas parodė, kad proletarinė revoliucija, tarybų valdžios sukūrimas ir visuotinio mokymo organizavimas Lietuvoje buvo tiesiogine Didžiosios Spalio revoliucijos pasekme. Darbo Lietuva, vadovaujama Komunistų partijos, pasinaudojo Tarybų Rusijos patirtimi ir paskelbė, kad mokymas siejasi su darbu ir tai yra esminis mokymo vieningoje darbo mokykloje Lietuvoje principas. Darbinio mokymo uždaviniai, suformuluoti proletariato revoliucijos dvasia, glaudžiai siejosi su politinėmis, ekonominėmis ir kultūrinėmis socializmo statymo šalyje užduotimis. Darbinis mokymas buvo laikomas revoliucinės kovos dalimi, esmine visapusio jaunosios kartos ugdymo prielaida. Tačiau trumpalaikis Tarybų valdžios egzistavimas neleido įgyvendinti sumanytų dalykų.
Dissertations / Theses on the topic "E. mokymas"
1
Rupkienė, Laura. "Nežymiai sutrikusio intelekto mokinių skaičių ir skaičiavimo mokymas taikant aktyvaus mokymosi metodus." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110201_091853-30374.
Full textAbstract:
Darbe atlikta teorinė nežymiai sutrikusio intelekto mokinių skaičių ir skaičiavimo mokymo taikant aktyvaus mokymosi metodus analizė.
Iškelta hipotezė, kad aktyvaus mokymosi metodų taikymas ugdant nežymiai sutrikusio intelekto mokinius gali padėti jiems pasiekti aukštesnių matematikos mokymosi pasiekimų.
Anketavimo ir testavimo metodais buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – nustatyti aktyvaus mokymosi metodų poveikį III klasės nežymiai sutrikusio intelekto mokinių skaičių ir skaičiavimo gebėjimams. Atlikta aprašomosios statistikos duomenų analizė.
Tyrime dalyvavo 10 nežymiai sutrikusio intelekto III klasės mokinių.
Empirinėje dalyje nagrinėjamas specialiųjų poreikių mokinių supratimas apie matematikos reikalingumą kasdieniame jų gyvenime; įtvirtinami numeracijos ir aritmetinių veiksmų atlikimo įgūdžiai.
Svarbiausios empirinio tyrimo išvados:
1. Remiantis atliktų diagnostinių pjūvių (testavimo ir anketavimo metodais) prieš pradedant eksperimentinį darbą su eksperimentinės grupės mokiniais ir jį pabaigus rezultatais nustatyta, kad: visų eksperimentinės grupės mokinių matematikos testų rezultatai ženkliai pagerėjo. Sėkmingiausiai eksperimentinės grupės mokiniams sekėsi atlikti skaičių numeracijos tematiką atitinkančias užduotis. Tuo tarpu kontrolinės grupės mokinių testavimo rezultatai taip ženkliai nesikeitė ir aukštesnių rezultatų pasiekė ne visi grupės mokiniai. Vienas kontrolinės grupės mokinys baigiamojo testo metu surinko mažiau balų, nei pradinio testavimo metu... [toliau žr. visą tekstą]In the Master’s thesis there was performed a theoretical analysis of teaching numbers and counting to the slightly mentally retarded students by applying the techniques of active learning. There was raised a hypothesis, that an application of the techniques of active learning in the education of the slightly mentally retarded students can help them achieve higher outcomes in learning mathematics. There was performed a research aimed at ascertaining the influence of the techniques of active learning on the ability of numbers and counting of the III(rd) grade’s slightly mentally retarded students by using the methods of questionnaire and testing. There was performed an analysis of the descriptive statistical data. 10 slightly mentally retarded students of the III(rd) grade participated in the research. In the empirical part there was analysed the students’ with special needs understanding about the necessity of mathematics in their daily life, there was consolidated the skills in performing numbering and arithmetical operations. The main findings of the research: 1. Following the results of the performed diagnostic sections (the methods of questionnaire and testing) before the beginning of experimental work with the experimental group’s students and at the end of it there was ascertained that: mathematics tests’ results had significantly improved of all students in the experimental group; the students had performed the tasks corresponding numbering’s theme the most successfully... [to full text]
2
Bargailienė, Lina. "Geografijos mokymas nuotoliniu būdu." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2005. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2005~D_20050613_184036-42885.
Full textAbstract:
Topic: distance education on geography.
The target of this master writing is to research the usage of distance education courses
to teach geography.
This title gives overview on history, popularity and the spread of learning on distance
education in Lithuania and the World. It analyses learning procedures and techniques,
overviews existing education courses, evaluates distance education software and web
services, gives overview of the distance learning course development stages, includes sample
courses and even has step-by-step instructions for creating lessons for those courses. Some
distance K-12 classes were observed during the year to realize the need and potential of
distance education.
The need of distance education in Lithuania isconstantly raises with reference to the
information contained in this writing. Sometimes distance education is most convenient and
evens the only way to achieve K-12 education (i.e. for physically disabled people, for children
constantly traveling with their parents, etc.). Students select geography as suitable for distance
education like other non-math disciplines. Great success in developing distance education
geography courses gives the ability to enrich them with visual aids. Sadly not all available
communication techniques are used by distance education in Lithuania and also sometimes
issues with authenticity of qualification and students motivation for learning arise. This gives
an opportunity to improve the procedures.
Hopefully this... [to full text]
3
Batutienė, Ramunė. "Mokymą(si) skatinantys veiksniai Jaunimo mokykloje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20090731_143128-38798.
Full textAbstract:
Vis dažniau kalbama apie vieną aktualiausių mokyklos problemų - moksleivių mokymosi motyvacijos silpnėjimą, pasireiškiantį nenoru mokytis, blogu lankomumu, domėjimosi stoka, užduočių neatlikimu ar visišku pasitraukimu iš mokyklos. Kiekviena šalis susiduria su nebaigusiųjų mokyklos ir iškritusių ar nubyrėjusių iš mokyklos problema. Todėl jos sprendimas negali būti atsietas nuo šalies ekonominės bei socialinės struktūros. Ši problema egzistuoja daugelyje pasaulio šalių ir yra siejama su skurdu, bedarbyste, piktnaudžiavimu narkotikais bei alkoholiu, žema socialine padėtimi, pakitusiomis socialinėmis vertybėmis.
Problema – nepanaudojami veiksniai, kurie galėtų paskatinti mokymąsi Jaunimo mokykloje.
Objektas – mokymąsi Jaunimo mokykloje skatinančių veiksnių visuma.
Tyrimo tikslas: atskleisti veiksmingiausius mokymą(si) skatinančius veiksnius Jaunimo mokykloje.
Darbe keliami šie uždaviniai:
1. Atskleisti mokymo (si) sampratą.
2. Apibrėžti mokymąsi skatinančių veiksnių visumą;
3. Išryškinti jaunimo mokyklos ypatumus ir besimokančiųjų charakteristikas;
4. Atskleisti nelankymo priežastis jaunimo mokykloje;
5. Išryškinti pagrindinius veiksnius, skatinančius mokymąsi jaunimo mokykloje.
Tyrimo metodai:
1. Mokslinės literatūros apžvalga.
2. Interviu ir apklausa raštu.
Išvadose paaiškėjo, jog pagrindiniai mokymąsi skatinantys veiksniai Jaunimo mokykloje yra:
• bendravimas paremtas bendradarbiavimu
• geras mokyklos mikroklimatas
• netradicinių metodų taikymas
Tyrimo rezultatų analizė... [toliau žr. visą tekstą]Increasingly, one of the most pressing problems in schools - students' learning motivation decline, indicated by a learning experience, poor attendance, lack of interest, task, or not being a full withdrawal from school. Each country is faced with drop-outs and left school problem. Therefore, its decision can not be decoupled from the country's economic and social structure. This problem exists in many countries around the world and is associated with poverty, unemployment, drug and alcohol abuse, low social status, social values changed. The problem - goes unused, factors which could encourage the learning of young people in school. Subject - Youth in school learning all the factors. The aim of the study: to reveal effective training factors in school youth. The work of the following tasks: 1. Disclosure of Instruction concept. 2. Defining the learning factor in promoting a whole; 3. Highlight the features of school and student characteristics; 4. Failure to disclose the reasons for the youth in school; 5. Highlight the key factors that promote learning in young people in school. Research methods: 1. Scientific literature review. 2. Interviews and survey writing. The conclusions showed that key factors in promoting the learning of young people in school: • communication-based cooperation • good schools microclimate • non-traditional methods Analysis of the results of the study indicate that a different treatment of students and teachers in training. Students and... [to full text]
4
Gudonienė, Daina. "Nuotolinio mokymosi kursų rengimo sistemų lyginamoji analizė." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2007. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20070816_143018-37254.
Full textAbstract:
Darbe nagrinėjamos Lietuvos aukštojo mokslo institucijose naudojamos nuotolinio mokymo(si) (NM) kursų kūrimo sistemos ir jų technologiniai aspektai, galimos perspektyvos bei naujų technologinių idėjų, siekiant efektyvesnio kursų kūrimo sistemų panaudojimo įgyvendinant specifinius besimokančiųjų poreikius, realizacijos galimybės. Darbe supažindinama kas tai yra NM kursų rengimo sistema, kuri leidžia sukurti ir studijuoti mokymosi medžiagą, tokiu laiku ir tokia sparta, kurie besimokančiajam yra patogūs ir atitinka jo galimybes ir poreikius. Aptariama, kokios atsiveria naujos edukacinės galimybės, įvaldžius tam tikros kursų kūrimo sistemos įrankius. Reikia pažymėti, kad NM šiuo metu yra viena iš prioritetinių kiekvienos šalies švietimo sistemos plėtros krypčių. Darbe išsamiai apžvelgiamos priemonės, naudojamos NM kursų kūrime.This work will present the analysis of Distance Education (DE) course development systems used in Lithuania and their technological aspects, as well as possible perspectives of realization of new ideas. The first chapter includes definition of DE course development system, which comprises the system that allows development of learning material, participation in learning process and study the material within the preferred time, pace and place that suite the needs of individual learners‘ needs and expectations. New possibilities that are opened with the help of course development systems are also discussed. It is worth noticing that DE is the prioritable development area in Education system in every country. Four main tools will be presented in this work, which are the key tools for DE course development. The second chapter deals with the course development system technological aspects, shortcomings and possibilities. Two types of criteria – educational and technological – are emphasized, and course development systems are analyzed and compared on the basis of these criteria groups.
5
Vilkelionok, Liudmila. "Personalo mokymas(is) valstybinėse įmonėse." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20140626_193138-71075.
Full textAbstract:
SANTRAUKA Personalo mokymas/is valstybinėje įmonėje Pagrindinė problema, kurią sudaro tyrimo „Personalo mokymas/is valstybinėje įmonėje“ pagrindą – besikeičiantis (tobulėjantis) gyvenimas ir tam nepasiruošusi visuomenė (valstybės įmonės „Visagino energija“ darbuotojai). Įsigilinama ir analizuojama – kodėl būtent žmonės, dirbantys valstybinėje įmonėje „Visagino energija“, nėra visapusiškai pasiruošę pasikeitimams, kurie reikalauja pastovaus mokymo/-si (tobulėjimo) – nors būtent šiuo metu valstybės įmonėje „Visagino energija“ vykdoma rekonstrukcija (tobulinamos technologijos, diegiamos naujos aptarnavimo įrangos). Tyrimo metu atlikta anoniminė apklausa, pateikiant įmonės „Visagino energija“ darbuotojams anketą. Išanalizavus tyrimo metu gautus duomenis, paaiškėjo rezultatai, kurie galėtų palengvinti, o gal ir išspręsti iškeltą problemą. Tyrimo metu buvo gaunami pakankamai teigiami rezultatai. Vienas iš svarbiausių gautų rezultatų – dauguma apklaustų įmonės darbuotojų turi teigiamą požiūrį į poreikį mokytis visą gyvenimą, taipogi mano, kad keistis yra būtina (mokytis, tobulėti). Apklausos metu išaiškėjo respondentų nuomonė, kad iniciatyva mokytis (tobulėti) turi būti skleidžiama pačių darbuotojų. Paraleliai buvo išanalizuotos priežastys, kodėl respondentai, norintys tobulinti savo kvalifikaciją, to nedaro. Tik trečdalis apklaustų darbuotojų įsitikinę, kad mokymai valstybės įmonėje „Visagino energija“ buvo organizuojami gerai.SUMMERY Personnel Education in State Institution A basic problem being the study object of the thesis entitled Personnel Education in State Institution is our ever changing (improving) life and the unprepared community (the employees of the State Company VISAGINO ENERGIJA). In other words, here one gets insight into and examines why it is precisely the persons who are employed at the State Company VISAGINO ENERGIJA have not been comprehensively prepared for the changes that require a continuous training (improvement), meanwhile, it is precisely nowadays that a reconstruction (improvement of technologies and installation of new equipment) of the divisions at the State Company VISAGINO ENERGIJA is taking place. An anonymous quiz has been carried out during the study with the help of a questionnaire. After having analysed the obtained data, factors that might facilitate or perhaps even solve the raised problem are presented. Also, during the study one has obtained sufficiently positive results. One of the most important obtained results is that most questioned company's employees have a positive attitude to the need of training during one's whole life and also believe that it is indispensable to change (train and improve) themselves. During the quiz a respondents' opinion that an initiative for training (improving) must arise from employees themselves has become clear. In parallel, the reasons why some respondents are willing to improve their qualifications, but do not do so... [to full text]
6
Petraškienė, Leda. "Aktyvaus mokymo(si) reikšmė mokymosi motyvacijai." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2008. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080904_132628-10125.
Full textAbstract:
Remiantis nauju supratimu, mokymas(is) laikomas aktyviu procesu, kurio metu besimokantysis, remdamasis anksčiau įgytomis žiniomis ir savo unikalia patirtimi, formuoja naujas sąvokas, idėjas ar prasmes. Mokytojo vaidmuo suprantamas kaip pagalbininko, kuris turi rūpintis besimokančiojo žinių kūrimo procesu,o taip pat bendraudamas ir stebėdamas besimokančiuosius, lanksčiai ir kūrybingai įtraukti juos į mokymo(si) procesą. Šio darbo tikslas: pagrįsti aktyvaus mokymo įtaką mokinių mokymosi motyvacijai.Nowadays theories say, that learning is an active method, where the teacher is a part of this process, like an assitent communicating with the pupils. Also nowadays theories say, that it is not enough give new information, it is important include practise. Some methods were used to evalue correlations these factors.
7
Chodorovič, Ivona. "Vaikų mokymas skambinti fortepijomu pradiniame etape." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2006. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20060613_123232-59510.
Full textAbstract:
Temos aktualumas, naujumas: muzikinis ugdymas — sudėtingas ir ilgalaikis psichologinis, meninis, pedagoginis procesas, reikalaujantis iš mokinio dvasinių, fizinių, intelektualinių bei valios pastangų. Vaikai ryškiai skiriasi vienas nuo kito muzikinių įgūdžių, nuostatų, interesų bei patirties požiūriu. Mokslinėje literatūroje pateikiama nemažai metodikų, kaip reikia mokyti vaikus skambinti fortepijonu, nemažai yra atlikta ir tyrimų šia linkme, tačiau įvairių muzikinių gebėjimų mokinių mokymas skambinti fortepijonu pradiniame mokymo etape ir jo reikšmė tolesnei pianisto veiklai yra mažai tyrinėta.
Problema: dėl skirtingų pažintinės ir fiziologinės raidos ypatumų vyresniojo priešmokyklinio amžiaus vaikų mokymas skambinti fortepijonu pradiniame etape privalo būti individualus.
Tyrimo objektas: priešmokyklinės klasės vaikų mokymas skambinti fortepijonu pradiniame etape.
Tyrimo tikslas: ištirti, kokį poveikį pianisto mokymui turi specialus mokymas pradiniame etape.
Tyrimo uždaviniai:
3. Apžvelgti mokslinę, pedagoginę literatūrą apie vyresniojo ikimokyklinio amžiaus vaikų psichologines ir fiziologines ypatybes, pradinio mokymo skambinti fortepijonu metodiką.
4. Atskleisti tyrimo metu vyresniojo ikimokyklinio amžiaus vaikų specialaus mokymo skambinti fortepijonu pradiniame etape ypatumus.
Tyrimo hipotezė: pradedančiojo pianisto mokymas tampa efektyvesnis, kai pradiniame mokymo etape yra taikomas individualusis mokymas.
Tyrimo metodika: tyrimo metu buvo stebimi trys Vilniaus raj... [to full text]The actuality and novelty of the topic: musical education is one of the difficult and longterm pedagogical, artistic and phychological process, which demands spiritual, physical and intellectual attempts from a learner. Children differ one from another in their musical skills, attitude to learning, interests and experience. In the scientific literature there are a lot of methods how to teach children to play the piano, there are also a lot of surveys in this area. Although teaching children with different musical abilities to play the piano and its meaning to their further pianist’s practice is searched not much. Problem: because of the differences in psychological development of a older preschool age children teaching them to play the piano must be individual. Subject: teaching preschool age children to play the piano at the primary stage. Goal: to find out what influence on a pianist education has special teaching at the primary stage. Objects: 1. Study the methods of teaching to play the piano at the primary stage, which are represented in the pedagogical literature about preschool age children psychological and physical features. 2. Display the older preschool age children peculiarities while teaching them to play the piano at the primary stage. Hypothesis: The teaching of a pianist-beginner becomes more effective, if the teaching process at the primary stage is individual. Study methods: during the survey three preschool forms of Rudamina Artist Training School... [to full text]
8
Šametienė, Jureta. "Kompiuterinio muzikos komponavimo mokymas aukštesnėse klasėse." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2006. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20060820_162322-24607.
Full textAbstract:
In a rapidly changing world there open new challenging perspectives to look at a lot of scopes in a new, untraditional angle. Modern digital technologies and especially computerisation enables music teachers and pupils to expand their horizon on expression, make new conditions for spreading creativity, open unlimited possibilities for deeper knowledge in music and other art trends. Thus music education becomes more appealing and effective.
Using modern technologies for creating music it is easy to motivate high school students to experiment on music and surrounding sounds, inspire and realise ideas, try themselves in the process of creating music.
Aim of the work - to analyse in academic and practical aspects high school students‘ creativity expression in the process of computer-based music creation.
Object of the work – teaching high school students to create music by computers.
In order to ascertain the attitudes of senior forms pupils and music teachers to computer-based composition an empirical research was performed. The aim of the research was to find out how senior pupils evaluate computer-based music creation and how to make computerised music teaching more effective. This was achieved by using these methods:
a) qualitative – interview with senior pupils and survey of pupils and teachers,
b) quantitative – statistical data, percentage.
After performing the empirical research a new academic background was laid on how to use the peculiarities of a computer-based... [to full text]
9
Rutkauskaitė, Vita. "Adaptuotas informacinių technologijų pagrindų elektroninis mokymas." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2010. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100813_110910-17515.
Full textAbstract:
Adaptyvus elektroninis mokymas - elektroninio mokymo rūšis kuri prisitaiko pagal besimokančiojo poreikius. Šis mokymas labiausiai panašus į tradicinį mokymą. Kiekvienais metais į universitetą įstoją skirtingas kompiuterio raštingumo žinias turintys studentai, todėl būtų naudinga kompensuoti trūkstamas studentų žinias. Studentai galėtų kompensuoti trūkstama žinias savarankiškai, panaudojant adaptyvų elektroninį kursą. Šiam tikslui pasiekti buvo nuspręsta kurti adaptyvaus elektroninio mokymo sistemą. Sistemos kūrimo metu atlikti tokie tyrimai: • atlikta apklausa, kurios metu išsiaiškintas žmonių požiūris į adaptyvų elektroninį mokymą; • išanalizuota esamos elektroninio mokymo kūrimo sistemos ir elektroninio mokymo kursai; • išanalizuotos galimo grįžtamojo ryšio rūšys; • sukurta sistemos duomenų bazė, kurioje bus saugomi pagrindiniai duomenys susiję su vartotoju ir vartotojo mokymosi įvertinimais; • sukurtas sistemos prototipas dviejų kurso dalių mokymuisi; • atliktas eksperimentas, kuriuo metu aštuoniolika žmonių mokėsi adaptyviu elektroniniu būdu. Jų rezultatai palyginti su tą pačią medžiagą besimokančiųjų rezultatais tradiciniu būdu.Adaptive electronic learning – a kind of electronic learning that meets the learner`s requirements. This learning is the most similar to traditional learning. Students with different knowledge of computer literacy enter the university every year, so it would be useful to compensate the lack of their knowledge. Students could compensate the lack of knowledge on their own, by applying an adaptive electronic course. In order to achieve this goal, it was decided to create a system of adaptive electronic learning. Here are the analyses made while creating the system: • A survey that clarified people`s attitudes towards adaptive electronic learning was made; • An analysis of an existing system of electronic learning creation and courses of electronic learning was made; • The types of possible feedback were analysed; • A system database that keeps the main data related to the user and his learning evaluations was developed; • A system prototype for learning of two parts of the course was designed; • An experiment of 18 people taking adaptive electronic learning was carried out. The results were compared with those of learning the same material in traditional way.
10
Šolytė, Inga. "Funkcijų mokymas matematikoje taikant informacines technologijas." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20081203_184359-66184.
Full textAbstract:
Matematikai mokyti(is) taikomos įvairios kompiuterinės programos. Aukštosios matematikos studijoms naudojamos profesionalios taikomosios programos, programavimo kalbų sistemos, pvz., „Maple“, „Derive“, „Mathematica“ ir kt. Bendrojo lavinimo mokyklai tinkamos kompiuterinės priemonės yra „Veiksmai su teigiamais ir neigiamais skaičiais 7 kl.“, „Dinaminė geometrija“, ir kt. Mokant funkcijų būtini grafikus ar geometrines interpretacijas vaizduojantys brėžiniai, dar geriau – dinamiški, todėl kompiuterinės programos čia itin pageidautinos. Diplominiame darbe nagrinėjamos programos funkcijoms mokyti – „Dinaminė geometrija“, „MathematiX“ ir „Autograph“. Remiantis bendrąja bendrojo lavinimo mokyklos ir Vilniaus kolegijos matematikos programomis nagrinėjamas minėtųjų programų tinkamumas funkcijoms mokyti bendrojo lavinimo mokykloje ir jų pritaikymas matematikos studijoms Vilniaus kolegijoje.This diploma work is titled by “Teaching Functions in Mathematics using Information Technologies ”. New technologies of education are discussed in context of teaching function in upper secondary schools and colleges. Three educational applications e. g. “Geometer’s Sketchpad”, “Autograph”, and “MathematiX” are analysed and described with emphasis on strong and week their properties. While investigating the teaching of various functions it is searching how to present the best way of using “Geometer’s sketchpad”, “Autograph”, and “Mathematix” applications. The main results of research is the following: these tools are appropriate for teaching functions in upper secondary schools however these programs doesn’t fit all requirements of colleges and mostly can be used for course repetition.
Books on the topic "E. mokymas"
2
Gudaitis, Leonas. Žurnalistikos mokslas ir mokymas Lietuvoje, 1922-1943 metai. Kaunas: Vytauto Didžiojo Universiteto leidykla, 2001.
Find full text
3
Šulcas, A. Kur mokytis: Informacija apie tolesnį mokymąsi ir specialybės įgijimą respublikos mokymo įstaigose. 2nd ed. Kaunas: Šviesa, 1986.
Find full text
4
Jonaitis, Henrikas. Fizikos mokymo Lietuvoje istorija: 1573-1940 : mokymo priemonė. Vilnius: Lietuvos TSR Liaudies švietimo ministerija, Vilniaus universitetas, 1989.
Find full text
5
Vaitekūnas, S. Gyvenviečių geografija: Mokymo priemonė. Vilnius: Lietuvos TSR Liaudies švietimo ministerija, Vilniaus Universitetas, 1989.
Find full text
6
Ružė, Albertas. Lietuvių kalbos rašyba: Mokymo priemonė. Vilnius: Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija, 1985.
Find full text
7
Zuzevičiūtė, Vaiva. Universitetinės studijos mokymosi visą gyvenimą perspektyvoje: Monografija. Kaunas: Vytauto Didžiojo Universitetas, 2007.
Find full text
8
Zuzevičiūtė, Vaiva. Universitetinės studijos mokymosi visą gyvenimą perspektyvoje: Monografija. Kaunas: Vytauto Didžiojo Universitetas, 2007.
Find full text
9
Šernas, Vytautas. Nuolatinis mokymasis besikeičiančioje visuomenėjė: Prielaidos ir prieštaravimai. Kaunas: Vytauto Didžiojo Universitetas, 1997.
Find full text
10
Eugenijus, Manelis, and Romualdas Samavičius. Vilniaus miesto istorijos skaitiniai: Mokymo priemonė. Vilnius: Vilniaus knyga, 2001.
Find full textBook chapters on the topic "E. mokymas"
1
Resch, Andreas. "Industrialisierung und Gewerbe. Die allmähliche Durchsetzung von „nützlichem Wissen“." In Niederösterreich im 19. Jahrhundert, Band 1: Herrschaft und Wirtschaft. Eine Regionalgeschichte sozialer Macht, 673–712. NÖ Institut für Landeskunde, 2021. http://dx.doi.org/10.52035/noil.2021.19jh01.28.
Full textAbstract:
IIndustrialization and Crafts. The Gradual Rise of Useful Knowledge. This chapter provides an analytical overview of the development of industry and crafts in Lower Austria in the 19th century. It is written from the perspective of Joel Mokyr’s industrial enlightenment approach and takes into account specific regional developments. The text first describes the institutional framework and quantitative developments. This is followed by histories of the large-scale industries (cotton and mechanical engineering, including electrical engineering) and rural industries (iron and metal processing, pottery production, the paper industry). Finally, the chapter discusses the diverse networks of value creation that developed between industry and commerce in sectors with a large proportion of small businesses.
Conference papers on the topic "E. mokymas"
1
Žymantaitė-Magalinskė, Gerda, and Renata Korsakienė. "ORGANIZACINIUS POKYČIUS LEMIANTYS IR RIBOJANTYS VEIKSNIAI: SISTEMINĖ LITERATŪROS ANALIZĖ." In 23rd Conference for Young Researchers "Economics and Management". Vilnius Gediminas Technical University, 2020. http://dx.doi.org/10.3846/vvf.2020.015.
Full textAbstract:
Tyrimu siekiama identifikuoti organizacinius pokyčius lemiančius ir ribojančius veiksnius. Tyrimas atliekamas taikant sisteminės literatūros analizės metodą. Tyrime formuluojami du tyrimo klausimai: TK1: kokie yra organizacinius pokyčius lemiantys veiksniai? TK2: kokie yra organizacinius pokyčius ribojantys veiksniai? Moksliniai literatūros šaltiniai analizei atrenkami EBSCO ir Emerald Management duomenų bazėse taikant mokslinių literatūros šaltinių įtraukimo ir atmetimo kriterijus. Atrenkant straipsnius naudoti raktiniai žodžiai: organizaciniai pokyčiai, pokyčius lemiantys veiksniai, pokyčius ribojantys veiksniai. Tyrimo rezultatai. Į sisteminę analizę įtraukta 12 mokslinių straipsnių atskleidžiančių organizacinius pokyčius lemiančius ir ribojančius veiksnius. Išskirti pagrindiniai organizacinius pokyčius lemiantys veiksniai: įsipareigojimas keistis, darbuotojų mokymas, darbuotojų įtraukimas, komunikacija, pokyčių valdymas, lyderystė; ir organizacinius pokyčius ribojantys veiksniai: lyderystė, komunikacija, pokyčių valdymas, pasipriešinimas pokyčiams. Atliktas tyrimas yra reikšmingas tuo, kad susistemina skirtinguose mokslinės literatūros šaltiniuose analizuojamus organizacinius pokyčius lemiančius ir ribojančius veiksnius bei pateikia pagrindinių veiksnių sąrašą.
2
Sabaitytė, Jolanta, and Eimantas Bekėža. "KONCEPCINIS SKAITMENINIO MOKYMOSI VERSLO PLĖTROS VERTINIMO MODELIS." In 23rd Conference for Young Researchers "Economics and Management". Vilnius Gediminas Technical University, 2020. http://dx.doi.org/10.3846/vvf.2020.020.
Full textAbstract:
E-mokymo verslo modelių analizė ir naujų modelių vystymas yra svarbūs vadybos teorijos raidai, kadangi ši sritis, palyginus su kitomis yra nauja. Sėkmingai sukurtas ir įgyvendintas verslo modelis gali ženkliai prisidėti prie įmonės sėkmės, kadangi tikslingai e-mokymo rinkai susistemintas konstruktas įgalina šios srities verslo vadovus suprasti esamus ir galimus procesus geriau. Straipsnyje pateikiami skirtingi e-mokymo verslo modelių apibrėžimai, e-mokymo verslo klasifikavimo galimybės pagal pagrindinius verslo elementus. Tyrimo tikslas – sukurti koncepcinį skaitmeninių edukacinių sprendimų verslo plėtros modelį,. Šiame straipsnyje bus atliekama literatūros analizė apie e-mokymo verslo klasifikavimą. Darbe yra naudojami šie darbo metodai: lyginamoji e-mokymo verslo modelių apibrėžimų analizė ir e-mokymo verslo klasifikavimo kokybinė analizė. Šio tyrimo rezultatai padėjo nustatyti, kokie verslo elementai patenka į e-mokymo verslo plėtros vertinimo modelį.
3
Maknickienė, Nijolė, and Amanda Urbonavičiūtė. "INVESTAVIMO AKCIJŲ RINKOJE NAUDOJANT GILIOJO MOKYMOSI MODELIUS TYRIMAS." In 23rd Conference for Young Researchers "Economics and Management". Vilnius Gediminas Technical University, 2020. http://dx.doi.org/10.3846/vvf.2020.037.
Full textAbstract:
Kiekvienas investuotojas ieško geriausio sprendimo, taktikos ir metodo, kuris padėtų pelningai nustatyti akcijų kainų judėjimo kryptis. Tačiau investuotojai susiduria su sunkumais nuspėjant akcijų kitimo kryptis. Dažnai pasirinktas ir naudojamas metodas nėra tikslus prognozavimo įrankis, todėl investuotojų dėmesys krypsta į giliojo mokymosi metodus, kurie tampa paramos sistema investuotojui. Straipsnio tikslas yra palyginti giliojo mokymosi ir techninės analizės metodo prognozes bei akcijų kainų krypties nuspėjamumo paklaidas. Ištyrus penkių pasirinktų akcijų kainų prognozes gautas giliojo mokymosi metodo prognozavimo pranašumas lyginant su slankiojo vidurkio metodu. Šio darbo rezultatai išlieka svarbūs ir aktualūs, nes tyrimai susiję su giliojo mokymosi metodo panaudojimu investavime atskleidia galimybes investuotojui ar spekuliantui.
4
Maknickienė, Nijolė, and Kristina Miškinytė. "SKAITMENINIŲ VALIUTŲ KAINŲ PROGNOZAVIMAS NAUDOJANT GILIOJO MOKYMOSI ALGORITMĄ." In 23rd Conference for Young Researchers "Economics and Management". Vilnius Gediminas Technical University, 2020. http://dx.doi.org/10.3846/vvf.2020.033.
Full textAbstract:
Kriptovaliutos vis dar yra finansų rinkos naujovė ir iki galo neištirta finansinis instrumentas. Tai išlaiko kriptovaliutas įdomia ir aktualia tema, tiek mokslininkams, tiek reguliacinėms institucijoms bei investuotojams. Kriptovaliutų rinka yra auganti, nestabili ir nuolat besikeičianti, kas suteikia jai aukštą riziką ir plačias galimybes. Finansinis išmanymas ir toliaregiškas prognozavimas, nepasimetant pinigų vertės, rizikos ir nenuspėjamumo chaose yra ypač svarbus šiandieninėje ekonomikoje. Sudėtingas kriptovaliutų rinkos pobūdis reikalauja plataus profilio duomenų kiekio, kuriam apdoroti taikomi įvairūs metodai, tokie kaip statistinė, techninė, sentimentų, sprendimų bei kita analizė. Ankstesni tyrimai kriptovaliutų kainas numatė dviem būdais: empirine analize ir mašinų mokymosi algoritmų analize. Šiame straipsnyje testuojamas giliojo mokymosi algoritmo taikymo galimybės kriptovaliutų kainų prognozavime. Taikant ilgalaikės trumpalaikės atminties tinklo (angl. long, short-term network, toliau LSTM) algoritmą, prognozuojamas trumpalaikis kriptovaliutų kainų kitimas bei įvertinamas sugeneruotų duomenų tikslumas. Rezultatai parodė, kad giliojo mokymosi algoritmas kainas prognozuoja su maža paklaida ir tiksliai nuspėję kainos pokyčio tendenciją, kas leidžia teigti, kad giliojo mokymosi algoritmas yra efektyvi rizikos mažinimo priemonė finansų rinkoje.
5
Maknickienė, Nijolė, and Jovita Masėnaitė. "RINKOS SENTIMENTŲ PROGNOZAVIMAS NAUDOJANT DIRBTINĮ INTELEKTĄ." In 23rd Conference for Young Researchers "Economics and Management". Vilnius Gediminas Technical University, 2020. http://dx.doi.org/10.3846/vvf.2020.031.
Full textAbstract:
Kiekvienas investuotojas susiduria su efektyvių investicinių sprendimų priėmimo problema. Yra daug metodų, kuriais stengiamasi išanalizuoti finansų rinkoje vykstančių pokyčių priežastis bei remiantis tokia informacija numatyti ateities tendencijas. Vienas iš būdų yra investuotojų sentimentų prognozavimas. Šio straipsnio tyrimo tikslas yra atlikti skirtingų investuotojų sentimentų prognozavimą ir įvertinti prognozavimui naudojamo modelio patikimumą, t. y. siekiama atrasti patikimą sentimentų prognozavimo algoritmą. Tyrimui naudojamas dirbtinio intelekto giliojo mokymosi ilgos trumpalaikės atminties (LSTM) tinklų algoritmas bei grafinis gautų rezultatų vaizdavimas. Atlikus tyrimą buvo pastebėta, kad kiekvienu sentimentų prognozavimo atveju gauta paklaida (RMSE) buvo labai maža, o tai reiškia, kad prognozavimui naudojamas algoritmas yra labai patikimas. Sentimentų prognozavimas kartu su racionaliais prognozavimo metodais gali papildyti prekybos strategiją ar paramos sistemą investuotojui.
6
Bražiūnas, Rokas, and Kazys Pleskis. "VGTU Saulėtekio miestelio matavimų informacinė sistema." In Conference for Junior Researchers „Science – Future of Lithuania“. VGTU Technika, 2019. http://dx.doi.org/10.3846/geo.2019.009.
Full textAbstract:
VGTU Saulėtekio miestelio teritorijoje įvairių geodezinių mokomųjų praktikų metu daugelį metų atliekami įvairaus pobūdžio geodezinių tyrinėjimų ir matavimų darbai. Juos atliekant sukuriami geografiniai duomenys, kuriuos būtų naudinga susisteminti ir jais remiantis sukurti bendrą visų tipų matavimų erdvinių duomenų informacinę sistemą (toliau – MIS). Šią informaciją būtų galima naudoti įvairiose VGTU mokymosi programose, pvz., BIM, arba pritaikyti universiteto vidiniams poreikiams, pvz., statinių ir jų patalpų, požeminių ir vidinių inžinerinių tinklų valdymo ir priežiūros uždaviniams. Straipsnyje aptariama principinė geografinių duomenų kaupimo ir atnaujinimo proceso schema, įvairių matavimų informacijos išsaugojimo ir dalijimosi naudingumas. Nagrinėjama, kokio tipo informacija turėtų būti saugoma erdvinių duomenų bazėse (toliau – EDB), aptariama pirminė informacinės sistemos struktūra, siūlomi galimi registrai ir integracija su kitomis informacinėmis sistemomis. Taip pat trumpai aprašoma vartotojo sąsaja, kokiu dažnumu, kokiais formatais vartotojai galėtų papildyti arba pasiekti kaupiamą informaciją.
Reports on the topic "E. mokymas"
1
Spolaore, Enrico. Commanding Nature by Obeying Her: A Review Essay on Joel Mokyr’s A Culture of Growth. Cambridge, MA: National Bureau of Economic Research, July 2019. http://dx.doi.org/10.3386/w26061.
Full text