To see the other types of publications on this topic, follow the link: E. mokymas.
Journal articles on the topic 'E. mokymas'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the top 50 journal articles for your research on the topic 'E. mokymas.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Browse journal articles on a wide variety of disciplines and organise your bibliography correctly.
1
Šiupinytė, Justina, and Angelė Kavaliauskienė. "Būsimųjų muzikos pedagogų požiūris į reflektyvaus mokymo(si) galimybes." Jaunųjų mokslininkų darbai 50, no. 2 (December 7, 2020): 16–23. http://dx.doi.org/10.21277/jmd.v50i2.310.
Full textAbstract:
Straipsnyje analizuojamas reflektyvus mokymas(is), aptariami mokymo(si) taikant refleksiją lygmenys, reflektyvaus mokymo(si) metodai. Tyrimo tikslas ̶ atskleisti būsimųjų muzikos pedagogų požiūrį į reflektyvaus mokymo(si) galimybes. Tyrimo tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: 1) apibrėžti reflektyvaus mokymo(si) sampratą; 2) aptarti reflektyvaus mokymo(si) metodus; 3) empiriškai ištirti būsimųjų muzikos pedagogų požiūrį į reflektyvaus mokymo(si) galimybes. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinės apklausos rezultatų analizė. Tyrimas vyko 2019 m. balandžio mėnesį, kuriame dalyvavo 37 būsimieji muzikos mokytojai. Anketinės apklausos metodu buvo siekiama atskleisti būsimųjų muzikos pedagogų požiūrį į refleksijos aktualumą jų profesinio tobulėjimo procese, į veiksmingiausius refleksijoje taikomus metodus ir refleksijos taikymo galimybes muzikiniame ugdyme.Išanalizavus mokslinę literatūrą galima teigti, kad reflektyvus mokymas(is) yra procesas, kuriame patirtis paverčiama mokymusi. Reflektyvaus mokymo(si) metu galima stebėti savo asmeninį augimą ir rasti būdus tobulinti mokymo mokytis procesą. Tyrimas atskleidė, kad, pasitelkus refleksiją, analizuojant profesinę patirtį ieškoma sėkmingiausių problemos sprendimo būdų. Būsimųjų pedagogų ugdyme taikomi reflektyvaus mokymo(si) metodai užtikrina proceso individualizavimą ir asmeninio progreso įvertinimą. Sėkmingiausiai profesinė patirtis reflektuojama taikant dienoraščio rašymo, laisvosios asociacijos bei struktūruotos diskusijos metodus. Atliktas empirinis tyrimas atskleidė, kad būsimieji muzikos pedagogai mano, jog labiausiai refleksija padeda analizuoti savo mokymąsi, ugdyti kritinį mąstymą ir skatina tobulinti savo akademinius ir profesinius pasiekimus.Tiek ugdymo proceso, tiek būsimųjų muzikos pedagogų tobulėjime aktualiausias, respondentų nuomone, yra struktūruotos diskusijos metodas. Respondentai nurodė, kad refleksijos taikymas muzikiniame ugdyme leidžia mokytojui atpažinti ir įvertinti savo klaidas, moko vaikus vertinti savo muzikinius gebėjimus ir reikalauja mokytojo kūrybingumo. Tyrimas parodė, kad pedagogui, kaip nuolat besimokančiai asmenybei, reflektyvus mokymas(is) yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių nuolat atsinaujinti, permąstyti savo veiklą ir asmeniškai tobulėti.
2
Endzinas, A. "Specialus mokymas Lietuvoje XIX a. pirmoje pusėje." Psichologija 2 (January 6, 2016): 123–51. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1962.2.8854.
Full textAbstract:
Po trečiojo Lietuvos – Lenkijos valstybės padalijimo 1795 m. pagrindinės Lietuvos žemės atiteko baudžiavinei Rusijai. Lietuvos prijungimas prie Rusijos rinkos paskatino prekybinių – ekonominių santykių vystymąsi. Ekonominiai ryšiai paspartino feodalinės santvarkos irimą ir kapitalistinių santykių formavimąsi Lietuvoje. Dėl besivystančių ekonominių santykių XVIII a. ir XIX a. pirmoje pusėje Lietuvoje vis labiau auga su žemės ūkio progresu susijęs techninis žemės ūkio gamybos apdirbimas. Tačiau gamybos vystymasis arba mokslo, technikos, žemės ūkio, transporto bei visos šalies ekonomikos progresas išplečia specialybių rūšis ir reikalauja atitinkamos kvalifikuotos ir pagalbinės darbo jėgos, kuri turėtų tam tikras žinias ir darbo įgūdžius. Pagalbinės darbo jėgos poreikis buvo tenkinamas valstiečiais-baudžiauninkais ir pagrinde iš užsienio atvežamais brangiai apmokamais meistrais. Vietinių specialistų paruošimas vėlavo. Atvykę meistrai su panieka žiūrėjo į vietinius gyventojus, mokė juos nenoriai arba išvis atsisakydavo tai daryti. Todėl kvalifikuotos darbo jėgos paruošimas besivystančiai pramonei, žemės ūkiui, o taip pat vandens ir žemės susisiekimo kelių bei miestų statybai galėjo vykti mokymosi įstaigose trimis būdais: 1) Organizuojant Vilniaus aukštojoje mokykloje specialias katedras, kurios ruoštų specialistus; 2) Steigiant naujo tipo specialiosios paskirties mokymo įstaigas bei kursus; 3) Pertvarkant bendrojo lavinimo mokyklas į tokias mokymo įstaigas, į kurių mokymo planą įeitų taikomieji dalykai. Tokio specialaus mokymo vystymąsi skatino paveldėtos Edukacinės komisijos mokyklų tradicijos, reorganizuoto Vilniaus universiteto ir jo plataus bendrojo lavinimo mokymo įstaigų ir prie jų veikiančių specialiųjų mokyklų tinklo veikla, o taip pat ir ypatingos sąlygos Vilniaus mokslo apygardoje. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas praktinių specialybės įgūdžių ugdymui. Buvo atsižvelgta į tai, kad pagrindiniai bendro lavinimo dalykai sudaro pagrindą specialių dalykų mokymui. Nuslopinus 1832 m. sukilimą buvo uždarytas Vilniaus universitetas ir prie jo veikusios specialiosios mokymo įstaigos, likviduota Vilniaus mokslo apygarda, o iš bendro lavinimo mokyklų programų pašalinti taikomieji specialaus mokymo dalykai. Po sukilimo Vilniaus mokslo apygardoje įsigaliojo 1828 m. išleistos reakcinės nuostatos, pagal kurias buvo įvedamos dvi luomų principu paremtos mokymo sistemos. Specialus kadrų ruošimo krašto poreikiams mokymas vyko trimis kryptimis: 1) Buvo steigiamos specialiosios žemės ūkio mokymo įstaigos ruošti specialistus žemės ūkiui; 2) Profesionaliam mokymui buvo skirtos specialiosios mokymo įstaigos ir kursai; 3) Rankų darbo ir amatų mokymas buvo vykdomas specialiose tam skirtose mokymo įstaigose, klasėse ir specialiose pamokose.
3
Jucevičienė, Palmyra. "Modulinio mokymo galimybės." Acta Paedagogica Vilnensia 1 (January 17, 2016): 91–110. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.1991.01.9351.
Full textAbstract:
Teorinėje straipsnio dalyje pateikiami modulinio mokymo, kaip vienos perspektyviausių didaktinių sistemų apibrėžimai, pristatoma trumpa modulinio mokymo istorija, parodomos pritaikymo galimybės, išsamiai aptariami pagrindiniai modulinio mokymo principai. Empirinėje straipsnio dalyje pristatomi formuojančio pedagoginio eksperimento, kai modulinis mokymas buvo taikomas aukštojoje mokykloje rezultatai. Remiantis jais, galima teigti, kad: 1) Modulinis mokymas yra kompleksinė sistema, padedanti siekti realių paritetinių santykių tarp pedagogo ir ugdomojo; 2) Modulinis mokymas sudaro sąlygas kompleksiškai individualizuoti mokymo procesą; 3) Modulinių programų ir atskirų modulių taikymas mokymo procese padeda pasiekti didelio ugdomųjų savarankiškumo; 4) Modulinis mokymas įgalina daug efektyviau formuoti žinių ir mokėjimų sistemą profesinio rengimo procese; 5) Modulinio mokymo efektyvumas pagal įvairius rodiklius daug didesnis negu tradicinių didaktinių sistemų.
4
Širiakovienė, Asta. "Fakultatyvinis darbų mokymas Lietuvoje 1958-1990 metais." Acta Paedagogica Vilnensia 3 (January 17, 2016): 217–25. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.1996.03.9401.
Full textAbstract:
Fakultatyvai – diferencijuoto mokymo forma atskiroms lavinimo turinio temoms gilinti ir plėsti. Fakultatyvų turinį numato pats darbų mokytojas, atsižvelgdamas j savo galimybes, mokinių polinkius, esamas sąlygas. Įvairios fakultatyvinių užsiėmimų formos padeda sudominti moksleivius, skatina jų pažintinius ir profesinius interesus, ugdo gabumus, savarankiškumą. Fakultatyvinis darbų mokymas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose buvo įvestas 1958 metais. Straipnyje pateikiama fakultatyvinio mokymo 6-8 dešimtmečiais istorija. Šiuo metu fakultatyvinis mokymas organizuojamas savanoriškumo principu, naudojant pasirenkamųjų dalykų fakultatyvų valandas. Dabar Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose fakultatyvams skirtas laikas naudojamas pedagogų nuožiūra, atsižvelgiant į mokyklos tradicijas, mokinių polinkius ir pedagogų kvalifikaciją. Tinkamai organizuoti fakultatyvinį darbų mokymą dažnai trukdo silpna materialinė bazė. Moksleivių darbas fakultatyvuose turėtų remtis savanoriškumo principu.
5
Burkšaitienė, Nijolė. "Užsienio kalbos mokymasis univeristetinėse studijose konstruktyvistinės paradigmos kontekste." Acta Paedagogica Vilnensia 16 (January 17, 2016): 18–26. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2006.16.9703.
Full textAbstract:
Siekimas užtikrinti geresnį mokymąsi visame pasaulyje tapo nauju iššūkiu postmodemistinės visuomenės švietimo sistemoms. Konstruktyvizmas – naujoji mokymo(si) teorija, besiremianti filosofiniais epistemologijos aspektais, bendrųjų sistemų teorijos argumentais, mikro-sociologine teorija (socialiniu konstruktyvizmu) – jau tapo mokymosi paradigmos raidos veiksniu įvairiuose švietimo sistemų lygmenyse, įskaitant ir universitetines studijas. Remiantis atlikta mokslinės literatūros analize galima teigti, kad užsienio kalbų mokyme ir mokymesi taip pat vyksta poslinkis nuo tradicinės link konstruktyvistinės mokymosi paradigmos, kuriai būdinga: komunikatyvinio požiūrio įsivyravimas mokantis užsienio kalbų, mokymo programų raida; inovacinių mokymosi metodų taikymas; požiūrio į besimokantįjį ir dėstytoją raida; vertinimo pokyčiai. Šio straipsnio tikslas - pateikti tyrimo, atlikto penkiuose Lietuvos universitetuose, rezultatus. Tyrimo imtis - 972 bakalauro dieninių studijų studentai, besimokantys 25 specialybių pirmuosiuose kursuose. Tyrimu siekta nustatyti užsienio kalbos (anglų k.) mokymo/si metodus, žinomus šių universitetų studentams; studentų metakognityvinių įgūdžių status quo; ryšius tarp studentams pažįstamos vertinimo aplinkos parametrų pradiniame universitetinių studijų etape tyrimo metodai - literatūros analizė, anketinė apklausa ir statistiniai duomenų apdorojimo metodai naudojant SPSS for Windows Version 10 programą (patikimumo analizės kriterijus Cronbacho alpha, aprašomoji statistika, pasiskirstymo dažnių kriterijus ir koreliacinė statistika (Pearsono koreliacijos koeficientas r). Tyrimo metu nustatyta: 1) pirmųjų kursų studentams geriausiai žinomi tradiciniai užsienio kalbos (anglų k.) mokymosi metodai; konstruktyvistiniai mokymosi metodai mažiau paplitę; 2) universitetinių studijų pradiniame etape respondentų metakognityviniai giluminės analizės, kritinio mąstymo ir refleksijos įgūdžiai nėra pakankamai išvystyti; 3) egzistuoja nuo silpno iki vidutiniško stiprumo statistiškai reikšmingi ryšiai tarp studentams pažįstamos vertinimo aplinkos parametrų, iš kurių pažymėtini: a) ryšys tarp studentų pasitenkinimo savo pasiekimais ir vertinimo aplinkos; b) ryšys tarp studentų pažangos, aptariamos su dėstytoju, ir diskusijų tarp studentų ir dėstytojo, kaip pagerinti mokymosi rezultatus; e) ryšys tarp studentų pagyrimo už pasiektą pažangą ir dėstytojo sukurtos motyvacijos mokytis; tarp diskusijų, kaip pagerinti mokymosi rezultatus, ir dėstytojo sukurtos motyvacijos mokytis; tarp vertinimo teisingumo ir visapusiškumo ir dėstytojo sukurtos motyvacijos mokytis. Siekiant efektyvesnio užsienio kalbų mokymosi universitetinėse studijose, rekomenduojame naudoti konstruktyvistinius mokymosi metodus, kurie skatina mokymąsi bendradarbiaujant ir besimokantiems suteikia metakognityvinių įgūdžių, leidžiančių analizuoti, kontroliuoti ir nukreipti savo mokymąsi reikiama linkme. Akcentuojame vertinimo aplinkos, kurioje ypač svarbų vaidmenį atlieka vertinimo teisingumas ir visapusiškumas, santykiai tarp dėstytojo ir studentų bei dėstytojo sukurta motyvacija mokytis, svarbą.
6
Endzinas, A. "Amatų mokymo klausimai Lietuvoje xix a. viduryje." Psichologija 6 (January 6, 2016): X. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1964.6.8903.
Full textAbstract:
Vilniaus universitetas teikė didelę reikšmę praktiniam rankų darbo bei amatų įgūdžių mokymui Vilniaus mokymo apygardos mokymo įstaigose. Reakcinio pobūdžio 1828 m. mokyklų nuostatai sudarė sąlygas mokyti amato, bet, politinių įvykių įtakoje, nuslopinus 1830 – 1831 m. sukilimą, Lietuvoje buvo įgyvendinama tik reakcinė nuostatų pusė. Rankų darbui ir amatui, specialiam šių dalykų mokymui nebuvo teikiama pakankamai reikšmės. Todėl XIX a. viduryje Vilniaus mokymo apygardos gubernijose tik 21 liaudies mokykloje buvo mokoma amatų. Ekonomikos raida šalyje, ypač šešiasdešimtaisiais XIX a. metais, kai Rusijos eksportas ir importas judėjo pagrindinai lietuviškų žemių sausuma ir upėmis, geležinkelių ir kelių statyba pareikalavo didesnio skaičiaus darbininkų, turinčių amato darbinių įgūdžių. Kadangi nebuvo amatų mokyklų, tokių darbininkų kadrus papildydavo kaimų ir miestų meistrų, amatininkų apmokyti asmenys bei asmenys, amato mokęsi iš tėvų, kariuomenėje ar savarankiškai. Valstybinio turto gubernijos žinybos stengėsi pritvirtinti našlaičius ir berniukus iš skurdžių šeimų prie amatininkų mokytis amato. Amatininkas imdavosi mokyti ir išlaikyti berniuką veltui su sąlyga, kad mokinys mokysis pas jį nustatytą laiką. Tokiu būdu įvairių amatų mokėsi ganėtinai didelis skaičius berniukų, pvz., Vilniaus gubernijoje 1853 m. – 357. Dėl ilgos karinės tarnybos dauguma grįžusiųjų iš jos nebuvo darbingi ir negalėjo įsijungti į ūkinę veiklą. Be to, įgyti įgūdžiai nepasižymėjo įvairove. Amatininkų poreikis sudarė jiems įmanomas gyvenimo sąlygas. Bežemių ir mažažemių valstiečių vaikų nukreipimas į amatus iš dalies pasitarnavo ir sprendžiant socialines problemas. Tam pasitarnavo ir 1853 m. amatininkų nuostatai. Mokytis amatų savo kūriniuose „Palangos Juzė“ ir „Paaugusių žmonių knygelė“????? skatino XIX vidurio lietuvių rašytojas M. Valančius. Jis teigė, kad paauglius mokytis amato reikia atiduoti savo darbą žinančiam meistrui. O parinkti amatą reikia atsižvelgiant į paauglio polinkius. Pradėjo augti interesas amato mokymuisi. Individualus amato mokymas meistro dirbtuvėse jau nebetenkino norinčių išmokti amato. Šalies ekonominė raida reikalavo susieti praktinių įgūdžių įgijimą su teoriniu paruošimu.
7
Endzinas, A. "LIAUDIES ŠVIETIMO KLAUSIMAI RYTŲ PRŪSIJOJE." Psichologija 9, no. 1 (January 6, 2016): 85–98. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1968.9.8921.
Full textAbstract:
Dar iki XVIII a. Rytų Prūsijoje dėtos pastangos plėsti mokyklų tinklą ir pakelti mokymo lygį. Mėginta įvesti privalomą mokymą. Mokyklose, veikusiose prie parapijų centrų (jas vadinsime parapijinėmis) ir nedidelėse kaimo mokyklose mokyta lietuvių kalba. Pagrindiniai Rytų , Prūsijos kaimiškų vietovių gyventojai buvo lietuviai, o miestų - vokiečiai, todėl miesto mokyklose vyravo mokymas vokiečių kalba. Kaimo mokyklose vaikai pagrindinai buvo mokomi skaityti ir dainuoti, vėliau – rašyti ir skaičiuoti. Skaitymo knygomis buvo biblija, katekizmas ir dainynas, išleisti lietuvių kalba. XVIII a. pradžioje maras išnaikino daug Rytų Prūsijos gyventojų. Jos valdovai pradėjo plačią krašto kolonizaciją vokiečiais. XVIII a. pirmoje pusėje Rytų Prūsijoje buvo apgyvendintas didelis skaičius vokiečių kolonistų. Tuo metu išsiplėtė kaimo mokyklų, skirtų mokyti kolonistų vaikus, tinklas. Kolonistai nesugebėjo prisitaikyti prie vietinių sąlygų ir didelė jų dalis išsikraustė. Todėl kaimo mokyklose padaugėjo vietinių gyventojų vaikų ir jų mokymas vyko lietuvių kalba, be to, nusivylusi kolonistais Rytų Prūsijos valdžia pradėjo labiau rūpintis vietiniais krašto gyventojais. XVIII a. antroje pusėje kolonizacija vyko mažesniais maštabais, bet kompaktiškiau, todėl tose vietose būdavo atidaromos vokiškos mokyklos. Bet jų buvo nedaug. Daugelis kaimo mokyklų buvo skirtos vietiniams gyventojams – lietuviams valstiečiams. Lietuviai valstiečiai Rytų Prūsijoje buvo vadinami „žemininkais“, todėl jų vaikams skirtos mokyklos vadinosi „žemininkų mokyklos“. Mokymas jose vyko lietuvių kalba, mokė mokytojai, kurių dauguma nemokėjo vokiečių kalbos. XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje „žemininkų mokyklose“ pereinama prie pasaulietinio lektūros turinio, atitikusio kaimo gyventojų interesus. Tam buvo išleisti atitinkami vadovėliai lietuvių kalba.
8
Zachovajevas, Pavelas, Viktorija Kaktienė, Gina Šegždaitė, Jovaidė Jurėnaitė, and Kristina Berškienė. "DIFERENCINIO MOKYMO POVEIKIS PRIEŠMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ RANKŲ MIKLUMUI." Visuomenės sveikata 28, no. 6 (January 4, 2019): 44–50. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2018.070.
Full textAbstract:
Įvadas. Mokymasis visą gyvenimą prasideda nuo vienos svarbiausių ugdymosi pakopų – priešmokyklinio vaiko ugdymo. Todėl vaikams reikia smulkiosios motorikos įgūdžių: jėgos ir miklumo, kad galėtų suimti rašymo priemonę ir parodyti pakankamus manipuliacinius įgūdžius, reikalingus rašyti [2,15]. Diferencinis mokymas remiasi judesio nekartotinumo principu, tai mokymas, kad pats subjektas mokydamasis kompleksinių motorinių įgūdžių suranda tik jam vienam optimalius atlikimo modelius [19]. Tiriamieji ir tyrimo metodika. Tyrimas buvo atliekamas Kauno ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Atrankos kriterijus atitiko 27 priešmokyklinio amžiaus vaikai, iš kurių 15 mergaičių ir 12 berniukų. Tyrimo metu buvo atliktas pradinis ir pakartotinis priešmokyklinio amžiaus vaikų rankų miklumo vertinimas. Visi priešmokyklinio amžiaus vaikai buvo suskirstyti į tiriamąją ir įprasto poveikio grupes. Tiriamąją grupę sudarė 14 vaikų. Jiems buvo taikomas diferencinis mokymas (du kartus per savaitę) kartu su priešmokykline ugdymo programa (tris kartus per savaitę). Įprasto poveikio grupę sudarė 13 vaikų, kuriems buvo taikoma vien priešmokyklinė ugdymo programa penkis kartus per savaitę. Tyrimas truko keturias savaites. Vaikų rankų miklumas buvo vertinamas „Kaištukų lentos testu (angl. Purdue pegboard test)“ prieš užsiėmimus ir po keturių savaičių užsiėmimų. Rezultatai. Vaikai, kuriems buvo taikyta priešmokyklinio ugdymo programa kartu su diferenciniu mokymu, dominuojančia, nedominuojančia rankomis ir statant bokštelius sudėjo reikšmingai (p < 0,05) daugiau kaištukų nei vaikai, kurie buvo lavinami įprasta priešmokykline ugdymo programa. Lyginant įprasto poveikio ir tiriamosios grupių vaikų kaištukų dėjimo abiem rankomis rezultatus, nustatėme, kad didesnis pokytis (p < 0,05) nustatytas tiriamojoje grupėje. Tiriamosios grupės vaikai, kuriems greta įprastos ugdymo programos buvo taikytas diferencinis mokymas, sudėjo daugiau kaištukų porų nei vaikai, kurie atliko tik įprasto lavininimo užduotis. Išvada. Priešmokyklinio amžiaus vaikų rankų miklumas buvo geresnis taikant įprastą ugdymo programą ir diferencinį mokymą nei taikant vien įprastą priešmokyklinio ugdymo programą.
9
Butrimė, Edita, Giedrutė Grigonienė, and Laima Šarkauskienė. "PROFESINĖS TERMINIJOS LOTYNŲ KALBA PAGRINDŲ MOKYMASIS: STUDENTŲ POŽIŪRIS." Verbum 7, no. 7 (December 20, 2016): 208. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2016.7.10269.
Full textAbstract:
Mokymo veiksmingumas yra dažnai aptariamas, diskutuojamas ir vertinamas. Akivaizdu, kad jis tiesiogiai susijęs su studentų mokymusi. Bet kaip įvertinti mokymo (-si) kokybę? Vienas iš indikatorių gali būti studentų požiūris, kadangi jie tiesiogiai dalyvauja šiame procese. Tyrimo idėja kilo siekiant grįžtamojo ryšio iš studentų profesinės terminijos lotynų kalba pratybose ir studijų įvado pratybose. Straipsnyje aptariami profesinės terminijos lotynų kalba mokymo ir mokymosi proceso veiksniai remiantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos akademijos pirmo kurso studentų požiūrio pilotiniu tyrimu. Tyrimo tikslas – remiantis LSMU Medicinos akademijos pirmakursių požiūriu, gauti grįžtamąjį ryšį apie profesinės terminijos lotynų kalba mokymo ir mokymosi proceso teigiamus bei neigiamus veiksnius, kad būtų užtikrinta šio proceso kokybė. Tyrimo rezultatai atskleidė teigiamus ir tobulintinus profesinės terminijos lotynų kalba pagrindų mokymo(-si) proceso aspektus.Studentų požiūris į mokymąsi, profesinė terminija, mokymo(-si) proceso kokybė, mokymosi aplinka, studentų požiūris į profesinės terminijos lotynų kalba pagrindų mokymą(-si)
10
Mikėnas, V. "Pirmieji darbinio mokymo žingsniai Tarybų Lietuvoje 1919 m." Psichologija 6 (January 6, 2016): 63–77. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1964.6.8901.
Full textAbstract:
Problemos tyrimas parodė, kad proletarinė revoliucija, tarybų valdžios sukūrimas ir visuotinio mokymo organizavimas Lietuvoje buvo tiesiogine Didžiosios Spalio revoliucijos pasekme. Darbo Lietuva, vadovaujama Komunistų partijos, pasinaudojo Tarybų Rusijos patirtimi ir paskelbė, kad mokymas siejasi su darbu ir tai yra esminis mokymo vieningoje darbo mokykloje Lietuvoje principas. Darbinio mokymo uždaviniai, suformuluoti proletariato revoliucijos dvasia, glaudžiai siejosi su politinėmis, ekonominėmis ir kultūrinėmis socializmo statymo šalyje užduotimis. Darbinis mokymas buvo laikomas revoliucinės kovos dalimi, esmine visapusio jaunosios kartos ugdymo prielaida. Tačiau trumpalaikis Tarybų valdžios egzistavimas neleido įgyvendinti sumanytų dalykų.
11
Valiukienė, Roma. "Būtinybė žiūrėti į IDKM žodyno mokymą kompleksiškai." Verbum 5 (February 6, 2015): 279–92. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2014.5.5015.
Full textAbstract:
Lietuvoje ir kitose šalyse, kur visų lygių švietimo institucijose požiūris į kalbos ir dalyko integruotą mokymą(si) vis dar atsargus ir nenuolatinis, mokymas šiuo metodu edukologams dar kelia daug klausimų. Dalyko mokytojų mokymas dirbti pagal IDKM (integruoto dalyko ir kalbos mokymo) metodiką apima ištisą kalbos aspektų spektrą, kuriame žodynui pagrįstai tenka vienas svarbiausių vaidmenų. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti pagrindines IDKM žodyno sudedamąsias dalis, t. y. dalyko terminų žodyną, dažnai vartojamų akademinių terminų žodyną ir metakognityviems įgūdžiams ugdyti reikalingą kalbą, bei įvertinti, kaip šias sudedamąsias dalis naudojo dalyko mokytojai per dvejus IDKM metodikos mokymo programos Vilniaus universitete metus. Straipsnyje išryškinamos svarbiausios IDKM žodyno ypatybės, siūloma mokant mokytojus IDKM metodikos daugiau dėmesio skirti tekstinės medžiagos rengimui. Tai aiškinama tuo, kad dalyko mokytojai jau pripažįsta dominuojantį tam tikro dalyko žodyno vaidmenį, tačiau jiems sunkiau yra suvokti, kad dažnai vartojamų akademinių terminų žodynų ir metakognityvių įgūdžių kalba taip pat yra tos pačios visumos dalis, o todėl ir neatsiejama jų darbo dalis. Kartu su nevisiškai susiformavusia gimtosios kalbos kompetencija, IDKM dalyko mokytojai jaučiasi metodiškai nevisaverčiais, o tai tik patvirtina ilgalaikio profesinio tobulinimosi poreikį.
12
Pukevičiūtė, Virginija Jūratė, and Miglė Antanėlienė. "Mokinių ir studentų kompetencijų valdyti išorinius mokymosi veiksnius dermės aspektai." Verbum 1 (February 6, 2010): 114–22. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2010.1.4946.
Full textAbstract:
Straipsnyje tyrinėjama pirmojo kurso įvairių specialybių studentų kompetencijos valdyti išorinius mokymosi veiksnius aktualumas ir svarba, tyrinėjama, kurie kompetencijos aspektai atskleidžiami kaip sudedamosios kompetencijos mokymosi mokytis dalys. Pastebėta, kad tik išoriniai mokymosi veiksniai negali nulemti sėkmingo individo mokymosi, bet derinant su vidiniais veiksniais skatina veiksmingą mokymąsi ir išmokimą. Remiantis mokslo darbais, išoriniai mokymosi aplinkos veiksniai suskirstyti į tris grupes: 1) tinkamas mokytis laikas ir vieta, skatinanti netrukdomą ir sėkmingą mokymąsi; 2) papildomi mokymosi šaltiniai, kitaip tariant, besimokančiojo interakcija su daiktais, 3) įvairios bendradarbiavimo mokantis formos, t. y. individo interakcija su kitais mokymo(si) proceso dalyviais. Gilinantis į tyrimo problemą, t. y. aiškinantis kompetencijos valdyti išorinius veiksnius kintamuosius, rodančius statistiškai reikšmingus ryšius, išryškėjo veiksmingiausi išorinės mokymosi aplinkos, skatinančios sėkmingą mokymąsi, komponentai. Tyrimo metu nustatyta, kad respondentai, linkstantys naudoti papildomus mokymosi šaltinius, dažniau siekia mokydamiesi bendradarbiauti, o siekis planuoti mokymosi laiką skatina ieškoti tinkamos mokytis vietos ir šalinti išorinius mokymosi trikdžius.
13
Kostyliovienė, Silva, Alina Vaškelytė, and Dovilė Grinkevičiūtė. "Slaugytojų žinios apie tracheostomos vamzdelio manžetės priežiūrą prieš ir po mokymo." Sveikatos mokslai 26, no. 6 (January 19, 2017): 213–19. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.119.
Full textAbstract:
Tracheostomos vamzdelio manžetės priežiūra yra susijusi su didele rizika paciento sveikatai, todėl svarbu, kad slaugytojai turėtų mokslo įrodymais pagrįstų žinių apie manžetės priežiūrą. Jeigu slaugytojai turės pakankamai žinių ir gerus praktinius įgūdžius kokybiškai atlikti šią procedūrą, tai iki minimumo sumažins galimų nepageidaujamų įvykių dažnumą, užtikrins paciento saugumą. Darbo tikslas išanalizuoti slaugytojų žinias apie tracheostomos vamzdelio manžetės priežiūrą prieš ir po mokymo. Tyrimas vyko 2013 m. Kauno miesto ligoninių skyriuose, į kuriuos tracheostomuoti pacientai dažniausiai patenka iš Intensyviosios terapijos skyrių. Dalyvauti tyrime buvo pakviesti visi 111 tuose skyriuose dirbančių slaugytojų. Tyrimas buvo vykdomas etapais: 1) slaugytojų anketinė apklausa prieš mokymus; 2) slaugytojų mokymai; 3) slaugytojų apklausa po mokymų. Apklausoje prieš mokymus dalyvavo 93 slaugytojai, po mokymo – 81. Tyrimo duomenims rinkti buvo naudojama autorių sukurta Slaugytojų žinių nustatymo anketa. Rezultatai. Dauguma apklaustų slaugytojų teigė, jog manžetės slėgio specialiu manometru nematuoja (prieš mok. - 95,2 proc., po mok. - 98,3 proc.). Prieš ir po mokymų beveik pusė slaugytojų teigė, kad niekada nepripučia oro į tracheostomos vamzdelio manžetę (prieš mok. - 47,6 proc., po mok. - 45,8 proc.). Po mokymo statistiškai reikšmingai daugiau slaugytojų (44,4 proc.) nurodė, kad orą iš tracheostomos vamzdelio manžetės išleidžia kas tris – keturias val., o prieš mokymą taip darantys nurodė tik 20,1 proc. respondentų (χ²=12,162; lls=1; p=0,007). Prieš mokymą 60,9 proc. tiriamųjų nurodė, kad visai neišleidžia oro iš tracheostomos vamzdelio manžetės, o po mokymo taip teigė 40,3 proc. slaugytojų (χ²=12,162; lls=1; p=0,007). Po mokymo 50,6 proc. slaugytojų nurodė, kad manžetės slėgis turi būti mažesnis nei 20 cmH2O, nors prieš mokymą tokį slėgį nurodė 3,6 proc. respondentų (χ²=59,048; lls=3; p<0,001). Po mokymo 21,0 proc. tiriamųjų manė, kad nesvarbu, koks slėgis tracheostomos vamzdelyje, svarbu kad būtų daug išpūsta, o prieš mokymą taip teigė 65,5 proc. apklausoje dalyvavusių slaugytojų (χ²=59,048; lls=3; p<0,001). Didžioji dalis (79,6 proc.) slaugytojų, kurie išsimokslinimą įgijo medicinos mokykloje, po mokymo teigė, kad prieš išleidžiant orą iš tracheostomos vamzdelio manžetės išsiurbia sekretą iš burnos ir nosiaryklės, nors prieš mokymą taip teigė darantys 51,7 proc. respondentų (χ²=9,007; lls=1; p=0,003). Išvados. Po mokymo reikšmingai didesnė dalis slaugytojų teisingai nurodė, kad orą iš tracheostomos vamzdelio manžetės išleidžia kas tris – keturias val.; o manžetės slėgis turi būti ne mažesnis nei 20 cmH2O. Reikšmingai didesnė dalis slaugytojų, kurie išsimokslinimą įgijo medicinos mokykloje, po mokymo teigė, kad prieš išleidžiant orą iš tracheostomos vamzdelio manžetės išsiurbia sekretą iš burnos ir nosiaryklės. Prieš ir po mokymų dauguma apklaustųjų teigė, jog manžetės slėgio specialiu manometru nematuoja, o oro į vamzdelio manžetę pagal manometro rodiklius pripučia tik nedidelė dalis slaugytojų.
14
Skukauskaitė, Audra, and Liudmila Rupšienė. "Kokybinių tyrimų metodologijų mokymas ir mokymasis Lietuvoje besivystančios doktorantų edukacijos kontekste." Acta Paedagogica Vilnensia 39, no. 39 (January 29, 2018): 61. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2017.39.11470.
Full textAbstract:
Kokybinių tyrimų metodologijos mokymasis ir mokymasis doktorantūroje yra mažai tiriamas, bet tai svarbi tyrimų sritis, turint mintyje mokslininkų, gebančių savo kokybiškais tyrimais atliepti lokalios bendruomenės ir globalios visuomenės poreikius bei besivystančias kokybinių tyrimų metodologijas, rengimą. Kita vertus, tarptautiniu mastu mokslinėje literatūroje ypač mažai reprezentuojama besivystančių neanglakalbių šalių doktorantų edukacija. Todėl, siekdami atliepti šią spragą, nagrinėjame kokybinių tyrimų mokymą ir mokymąsi tyrimų metodologijos kurse Lietuvoje. Straipsnyje analizuojami duomenys, gauti vykdant didesnę mokslinių tyrimų programą. Jie buvo renkami, naudojant interviu kaip pokalbį su socialinių ir humanitarinių mokslo krypčių doktorantūroje dėstančiais profesoriais ir doktorantais. Be to, lygia greta buvo atliekama dokumentų analizė, vykdomas formalus ir neformalus stebėjimas, renkami interviu dalyvių reflektyvūs pasakojimai ir kiti kontekstualūs bei kontrastiniai duomenys, reikalingi daugiasluoksnei analizei. Straipsnyje remiamasi vieno interviu su doktorante ir jos dviem dėstytojais analize. Šis atvejis reprezentuoja kitų interviu metų pateiktus pasakojimus tų doktorantų, kurie pastaraisiais metais doktorantūros studijų metu mokėsi kokybinių tyrimų metodologijos kaip studijų dalyko ar jo dalies. Tyrimas rodo jau atsiradusį gana stiprų šalies profesorių potencialą gerai parengti mokslininkus kokybiniams tyrimams atlikti, apgalvotą šiuolaikišką mokymą ir bent dalies jau dabar studijuojančių doktorantų įvairiapusišką bei pasaulinius standartus atitinkantį mokymąsi atlikti kokybinius tyrimus.
15
Pilkauskas, Z. "REAKCINĖ LIETUVOS KLERIKALŲ ŠVIETIMO POLITIKA ISTORIJOS MOKYMO KLAUSIMU BENDRO LAVINIMO MOKYKLOJE (1919-1940 m.)." Psichologija 13 (January 8, 2016): 27–36. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1973.13.9281.
Full textAbstract:
Istorijos mokymas yra visapusiško mokinių augimo, požiūrio į pasaulį formavimosi dalis bendrojo lavinimo mokyklose. Klasių visuomenėje įvairūs socialiniai sluoksniai kovoja dėl švietimo turinio, mokymo sistemos, už mokymo bei švietimo tikslų įgyvendinimą. Klerikalai pabrėždavo savo neutralumą, abejingumą politikai bei klasių prieštaravimams. Taigi, jie tvirtino, jog jų mokymo ir švietimo tikslai neatspindi jokių politinių siekių. Istorinis klausimo tyrimas padėjo atskleisti klierikalizmo įteisinimo dėsningumus buržuazinėje Lietuvos mokykloje. Šiame darbe nagrinėjamos kelios konservatyvios Lietuvos klerikalų švietimo politikos problemos: klerikalizmo įteisinimas mokyklos istorijos programoje, klerikalų ir klerikalinės buržuazijos kova su kitokio požiūrio atstovais dėl pro-katalikiškų istorijos mokymo vadovėlių ir metodų. Buvo analizuotos istorijos programos, vadovėliai, literatūra ir straipsniai apie mokymo metodus nuo 1919 iki 1940 metų. Gauti duomenys atskleidžia sistemingą ir ryžtingą klerikalizmo įsiskverbimą į bendrojo lavinimo mokyklas. Istorija, kaip mokomasis dalykas, buvo naudojama religinio požiūrio ir buržua-klerikalinės ideologijos formavimui. Taigi, klerikalų deklaruotas abejingumas politikai Lietuvos buržuazinėse mokyklose buvo demagoginis triukas, maskuojantis politinius tikslus.
16
Beresnevičienė, Danguolė, and Margarita Teresevičienė. "Dėstytojų ir studentų požiūris į tradicinį mokymą ir mokymąsi bendradarbiaujant." Acta Paedagogica Vilnensia 4 (January 17, 2016): 214–22. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.1997.04.9424.
Full textAbstract:
Straipsnyje pristatomas tyrimas, kurio tikslas yra daugiau sužinoti apie universitetų dėstytojų bei studentų-mokytojų požiūrį į tradicinį mokymą ir mokymąsi bendradarbiaujant. Tyrimas vyko Vytauto Didžiojo bei Vilniaus pedagoginiame universitetuose. Tyrime dalyvavo 15 abiejų universitetų dėstytojų bei 45 VDU studentai, dirbantys vidurinėse bendrojo lavinimo mokyklose. Visi studentai turėjo bakalauro diplomus ir studijavo taikomosios pedagogikos magistrantūroje. Visi tyrime dalyvavę VDU ir VPU dėstytojai turėjo įvairius daktaro laipsnius – edukologijos, psichologijos, filosofijos bei matematikos. Tyrimo dalyviams buvo pateiktos dvi semantinio diferencialo tipo skalės. Viena jų buvo skirta dėstytojams ir jų buvo prašoma anonimiškai įvertinti mokymą tradicinėse paskaitose bei mokymą mokymosi bendradarbiaujant situacijose. Kita analogiškų 18 bipoliarinių vertinimų skalė buvo pateikta studentams, prašant jų anonimiškai įvertinti mokymąsi tradicinėse paskaitose ir mokymąsi mokymosi bendradarbiaujant situacijose. Gauti rezultatai parodė, kad, vykstant švietimo reformai, Lietuvos mokytojai, kaip ir aukštųjų mokyklų dėstytojai, be tradicinių mokymo metodų, vis daugiau vertina ir mokymosi grupėse (pvz„ mokymosi bendradarbiaujant) metodą. Tyrimo rezultatai leidžia padaryti išvadą, kad studentai mokytojai, kaip ir universitetų dėstytojai, pozityviau vertina mokymąsi bendradarbiaujant nei tradicinį mokymąsi (p < 0,01). Šį mokymosi metodą vertina kaip „demokratiškesnį", „atsakingesnį", „kūrybiškesnį", „aktyvesnį" ir „draugiškesnį" nei tradicinį mokymą paskaitose. Demokratiškesnių bei aktyvesnių mokymosi metodų diegimas (didžioji dalis dėstytojų ir apie 50% studentų-mokytojų teigė, kad dirba grupėmis ir mokymosi bendradarbiaujant metodu) bei aukštas jų vertinimas, nors šis metodas buvo įvertintas kaip „sunkesnis", sudaro prielaidas bendrosioms programoms įgyvendinti.
17
Verbylė, Dalia. "ESMINIAI EDUKACINIAI SOCIALINIO DARBO ASPEKTAI." Sveikatos mokslai 24, no. 6 (May 20, 2014): 40–44. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2014.110.
Full textAbstract:
Straipsnyje aptariama keli esminiai edukaciniai socialinio darbo aspektai. Vienas aspektas - tai socialinio darbuotojo - mokytojo vidiniai ypatumai (identitetas ir integralumas), o tai reikalauja savęs pažinimo (intelektualinio, emocinio ir dvasinio), nuo ko priklauso mokytojo autoritetas. Kitas aspektas - sukurti mokymo/si erdvę, kurioje būtų praktikuojama tiesos siekianti bendruomenė kaip pažinimo pagrindas. Tam aptariami tiesos pažinimo ir mokymo/si būdai: linijinis, statiškas, hierarchinis ir apskritiminis, interaktyvus, dinamiškas, jų privalumai ir trūkumai. Trečias aspektas - pristatoma pažinimo bendruomenėje specifika, tai yra transcendentinis principas, galintis išreikšti save begaline įvairove formų ir technikų priklausomai nuo mokytojo identiteto ir integralumo. Toks mokymas/is pristatomas kaip sutelktas ne į mokytoją, ne į mokinį, bet į dalyką kaip objektą, esantį mokinio ir mokytojo dėmesio centre, nes toks pažinimas leidžia studentams, klientams mokytis kartu ir suteikia galimybę pažvelgti į realybę kitų akimis. Tokiu atveju pagrindinis mokymo/si metodas, labiausiai atspindintis pažinimo esmę (iš asmens vidaus į išorę) - dialogo metodas.
18
Čergelytė, Indrė, Mantas Grigutis, Tomas Januškevičius, Marius Miglinas, and Laurynas Rimševičius. "IKIDIALIZINIŲ PACIENTŲ MOKYMAS." Medicinos teorija ir praktika 22, no. 3 (January 2, 2017): 203–6. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2016.031.
Full textAbstract:
Reikšminiai žodžiai: lėtinė inkstų liga, hemodializė, peritoninė dializė, švietimas. Paskutinės stadijos lėtinė inkstų liga (LIL) yra unikali, nes pacientai gali pasirinkti gydymo būdą: hemodializę, peritoninę dializę arba inkstų transplantaciją. Švietimas, kai pacientai turi apsispręsti, kokį PIT būdą pasirinkti, turi privalumų. Šis procesas turėtų būti pradedamas kuo anksčiau. Pacientus mokančią komandą turėtų sudaryti nefrologas ir slaugytoja. Pageidautina, kad procese dalyvautų dietologas, psichologas, socialinis darbuotojas bei fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytojas. Reikalinga bent viena mokymosi sesija. Pacientai, sergantys LIL, turėtų laikytis ir tam tikro mitybos režimo. Ikidializinių pacientų mokymo tikslas – pagerinti gyvenimo kokybę ir supratimą apie reikalingą dietą.
19
Jatautaitė, Dileta. "Atmintis ir mokymas." Acta Paedagogica Vilnensia 7 (January 17, 2016): 167–94. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2000.07.9494.
Full textAbstract:
Straipsnio tikslas – apžvelgti įvairius atminties ypatumus, svarbius, mokant užsienio kalbų. Siekdama anglų kalbos metodikos pritaikymo geresnei atminčiai ugdyti, kėliau tikslą išnagrinėti atmintį, struktūrą, funkcijas, veiksnius, rūšis. Pateikta detali atminties psichologinių tyrimų analizė ir kalbinės informacijos vaidmuo atminties vyksmuose atskleidė galimybes ją panaudoti mokant įvairių programinių dalykų vidurinėje mokykloje, ypač tų, kuriems reikalinga atmintis, pavyzdžiui, užsienio kalbai. Antra vertus, atminties psichologijos žinios padeda tobulinti mokymo metodus, kuriais ji pati lavinama.
20
Dukynaite, Rita. "Gimnazijos mokytojų mokymas." Acta Paedagogica Vilnensia 7 (January 17, 2016): 242–54. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2000.07.9500.
Full textAbstract:
Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija 1995 metais patvirtino gimnazijos koncepciją, kurioje svarbiausias vaidmuo skiriamas pedagogams: jų kvalifikacijai, kompetencijai, nuostatoms. Dokumentuose buvo paskelbta, kad gimnazijos turi įgyvendinti humanistinę demokratinę ugdymo filosofiją ir vertybių sistemą, o pedagogai turi gebėti parengti individualias mokomųjų dalykų programas ir dirbi pagal jas, sukurti lankstų ugdymo procesą, pagal moksleivių poreikius modeliuoti profilius ir jų pakraipas, garantuoti aukštą profilinio mokymo lygį, vykdyti tarptautinius projektus ar juose dalyvauti, dirbti kompiuteriu, naudotis kompiuterinėmis programomis, telekomunikacijos priemonėmis, nuolat tobulintis, siekti metodininko ar net eksperto vardo. Šiame darbelyje bandyta paanalizuoti įvairių mokslininkų darbus ar juose keliamas mintis ir idėjas, susijusias su pedagogais, jų vertybėmis, nuostatomis, taip pat, naudojantis adaptuota, suderinta su autore prof. habil. dr. D. Beresnevičienės anketa, pateikta monografijoje „Nuolatinis mokymasis Lietuvoje (psichologiniai pagrindai"), buvo atliktas nedidelis tyrimas ir paanalizuoti keturių didesnių bendrojo lavinimo mokyklų pedagogai: dviejų gimnazijų ir dviejų vidurinių mokyklų.
21
Darginavičienė, Irena, and Aušra Janulienė. "MIŠRUSIS ANGLŲ KALBOS MOKYMAS (-IS) UNIVERSITETE." Verbum 6, no. 6 (December 4, 2015): 248. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2015.6.8822.
Full textAbstract:
Šiame straipsnyje analizuojamas paplitęs XXI amžiuje mišrusis mokymasis, kuris leidžia derinti internetinį bei klasikinį mokymą (-si) auditorijoje. Straipsnyje aprašomas tyrimas analizuoja studentų požiūrį į internetinių užduočių integravimą į anglų kalbos mokymo seminarus auditorijoje. Tyrimui parengtas specialus klausimynas pagal mokslinių anketų sudarymo metodiką, smulkiai aprašytą literatūroje (Dornyei, 2010). Tyrime dalyvavę respondentai yra trijų skirtingų specialybių universiteto studentai, kurie mokosi specialybės anglų kalbos. Darbe pateikiami respondentų teigiamų ir neigiamų atsakymų dažniai, kurie analizuojami taikant statistinius metodus. Reikia pažymėti, kad ne visi studentai pozityviai vertina e-mokymą (-si). Tokiam respondentų požiūriui įtaką gali daryti asmeniniai polinkiai ir pomėgiai. Statistinis tyrimo duomenų apdorojimas, panaudojant socialinių mokslų statistinės analizės ir duomenų apdorojimo programinę įrangą (SPSS), leidžia nustatyti rezultatų patikimumą. Cronbach Alpha koeficientų reikšmės lygūs 0,985 teigiamų atsakų atveju ir lygūs 0,784 neigiamų atsakų atveju. Tai rodo, kad gauti duomenys yra patikimi. Pearson-o koreliacijos koeficientų skaičiavimai parodė, kad egzistuoja tiesioginiai ryšiai tarp skirtingų specializacijų studentų atsakų, ir jų tikimybės sudaro 95% arba 99% esant reikšmingumo koeficientų vertėms 0,05 arba 0,01. Tokie rezultatai yra priimtini atliekant tyrimus socialinių mokslų srityje, nes sutinkamai su statistikos dėsniais aiškiai demonstruoja, kad, nepaisant esamų palyginti nedidelių imčių dydžių, rezultatus galima taikyti esant didelės imties dydžiui.
22
Simaška, K. "Pedagoginės kryptys lietuviškų elementorių turinyje (XIX a. pabaiga – XX a. pradžia)." Psichologija 7 (January 6, 2016): 97–114. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1965.7.8914.
Full textAbstract:
Lietuvių tautos kova už demokratinės mokyklos, mokymo gimtąją kalba sukūrė pedagoginės minties pagyvėjimo sąlygas, kuri savo ruožtu suteikė teigiamą postūmį elementorių atnaujinimui. Švietėjai – publicistai (J. Adomaitis – Šernas, J. Šliūpas, P. Višinskis ir kt.) ir kai kurie kiti bažnyčios obskurantizmui priešpastatė mokslą, religinei, antihumaniškai moralei – pasaulietišką, patirtimi pagrįstą moralę, dogmatiškam mokymo proceso supratimui – aktyvų ir sąmoningą žinių įgijimą. Jie įrodė, kad mokslinis, jusliniu suvokimu pagrįstas mokymas leidžia susiformuoti teisingą požiūrį į aplinkinį pasaulį ir turi didelę aklėjamąją vertę. Smulkiosios buržuazijos „laisvojo auklėjimo“ atstovai (A. Jakučionis, K. Skabeika, S. Matijošaitis ir kt.), nors ir kartojo šiam požiūriui būdingas klaidas, bet išreiškė demokratinį požiūrį į mokyklos uždavinius, svarstė apie buržuazinį – klerikalinį auklėjimą. Naujas požiūris į užduotis, turinį ir mokymo procesą pradinėje mokykloje veikė ir elementorius. Pirminio skaitymo mokymo užduotys juose sumaišytos su pirminėmis aplinkinio pasaulio supratimo užduotimis, siekiant mokinius parengti tolesniam sistemiškam mokymui, buvo naudojami įvairūs kalbos ir mąstymo ugdymo būdai. Tai leido formuotis lengvam, teisingam ir sąmoningam skaitymui. Daugelis elementorių turėjo teigiamą ugdomąją vertę. Jie platino materialistinį požiūrį į gamtą ir antireliginę moralę, išreiškė nepritarimą carinei priespaudai, o kai kuriais atvejais ir socialinei neteisybei.
23
Jovaiša, L. "Darbo sąvokos vartosenos didaktikoje klausimu." Psichologija 9, no. 2 (January 6, 2016): 117–20. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1968.9.8937.
Full textAbstract:
Lietuvių kalboje sąvoka „darbas“ – plati. Ji reiškia tą patį, ką rusų kalboje – „работа“ ir „труд“. Todėl kyla klausimas, ar logiška kai kuriems metodams, formoms ir mokymo dalykams naudoti žodį „darbas“. Straipsnyje žodį „darbas“ siūloma keisti kitais žodžiais – užsiėmimas, aktyvizacija, mokymas ir t.t.
24
Makovskaya, Nataliya. "Baltarusijos žmogiškojo kapitalo vystymas savarankiškų investicijų būdu." Informacijos mokslai 75, no. 75 (November 15, 2016): 128. http://dx.doi.org/10.15388/im.2016.75.10155.
Full textAbstract:
Šio tyrimo dalykas yra savarankiško darbuotojų mokymo organizavimo procesas ir savarankiškų investicijų šioje srityje veiksmingumas. Mokslinio darbo tikslas – nustatyti savarankiško mokymo organizavimo specifiškumą tam, kad savarankiškos investicijos į žmogiškąjį kapitalą Baltarusijoje būtų veiksmingesnės. Straipsnyje pateikiama lyginamoji analizė, kaip savarankiškas darbuotojų mokymas organizuojamas Rusijoje ir Baltarusijoje. Buvo analizuojama savarankiško darbuotojų mokymo sistema, tikslai ir principai. Atskleista pagrindinių savarankiško darbuotojų mokymo Rusijos ir Baltarusijos įmonėse bruožų specifika, taip pat įvertinti naujoviški savarankiško mokymo įrankiai, skirti įvairioms darbuotojų grupėms atsižvelgiant į amžių ir darbo stažą.
25
Vainiūtė, Aistė, and Ieva Eglė Jamontaitė. "Priešoperacinio mokymo poveikis pacientų po priekinio kryžminio raiščio plastikos funkcinei būklei." Sveikatos mokslai 26, no. 3 (September 12, 2016): 68–72. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.047.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas – įvertinti priešoperacinio mokymo poveikį pacientų po priekinio kryžminio raiščio (PKR) plastikos funkcinei būklei. Tyrime dalyvavo 21 pacientas (amžius 32,9±9,99 metai). Tiriamieji atsitiktinės atrankos būdu buvo suskirstyti į dvi grupes: tiriamąją, kuriai taikytas išsamus priešoperacinis mokymas ir pateikta rekomenduojama namų pratimų programa, ir kontrolinę, kuri gavo trumpą žodinį mokymą ir parengtą įprastinę atmintinę. Klinikinių rodiklių matavimas buvo atliktas prieš dieną iki PKR plastikos ir mėnuo po jos. Duomenys apskaičiuoti taikant Stjudent‘o (t) kriterijų, reikšmingumo lygmuo p<0,05. Mėnuo po PKR plastikos abiejų grupių tiriamųjų funkcinė būklė pablogėjo, tačiau tiriamosios grupės subjektyvios kelio sąnario būklės, tiesimo ir lenkimo amplitudės, skausmo, patinimo, šlaunies ir blauzdos raumenų hipotrofijos, izometrinė blauzdos lenkiamųjų ir tiesiamųjų raumenų jėgos vertinimo rezultatai buvo geresni nei kontrolinės.
26
Širiakovienė, Asta. "Užklasinis darbinis mokymas (1947-1989)." Acta Paedagogica Vilnensia 2 (January 17, 2016): 46–56. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.1993.02.9365.
Full textAbstract:
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, vidurinėse mokyklose darbai nebuvo dėstomi, tačiau pamažu pradėtas organizuoti užklasinis darbinis mokymas: jaunųjų sodininkų, “darbščiųjų rankų”, jaunųjų technikų būreliai. Užklasinė veikla dar didesnį pagreitį įgavo kai 1954-1955 m. rankų darbai vėl buvo įtraukti į mokyklų mokymo planą. Straipsnyje plačiausiai aptariama techninių būrelių veikla. Čia nemažai dėmesio skiriama užklasinės jaunųjų technikų būrelių veiklos reglamentavimui, atsispindinčiam LTSR Ministrų tarybos, LTSR Švietimo ministerijos ir kt. potvarkiuose. Taip pat pristatomos įvairios jaunųjų technikų kūrybos regioninės ir respublikinės parodos. Straipsnyje analizuojamos ir užklasinei darbinei veiklai kylančios problemos: negausus įsitraukimas į naujų būrelių veiklą, motyvacijos stoka, nepakankama materialinė bazė, būrelių vadovų pasirengimas ir t.t.
27
Miculevičienė, Irena. "Profesinės vokiečių kalbos mokymas." Santalka 14, no. 2 (June 20, 2006): 36–39. http://dx.doi.org/10.3846/coactivity.2006.16.
Full text
28
Širiakovienė, Asta. "V. Ruzgas apie darbinį mokymą." Acta Paedagogica Vilnensia 1 (January 17, 2016): 121–25. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.1991.01.9353.
Full textAbstract:
Straipsnis skirtas žymaus kultūros ir švietimo veikėjo – mokytojo, pedagogo metodininko, daugelio vadovėlių autoriaus, vertėjo, muziejininko, vieno iš bibliotekininkystės pradininkų Lietuvoje - Vinco Ruzgo (1890 – 1972) šimtosioms gimimo metinėms. Pažymint, kad kuriant naują Lietuvos mokyklą, vienu tvirčiausių ramsčių tampa istorija, o pedagoginis palikimas - svarbia tautinės mokyklos gaivinimo prielaida, straipsnyje plačiau aptariamos V. Ruzgo mintys apie darbinį mokymą pradinėse klasėse. Konstatuojama, kad V. Ruzgo rekomendacija pradinėse klasėse rankų darbams skirti ne mažiau kaip 4-6 valandas, dabartinėje mokykloje nėra įgyvendinama, tačiau net ir turint mažiau valandų, metodiniai Ruzgo patarimai, kaip organizuoti šias pamokas yra labai pravartūs. Mokytojams vertėtų atkreipti dėmesį, kad darbų mokymas turėtų būti kaip įmanoma labiau individualizuotas, reikėtų labiau atsižvelgti į mokinių pomėgius ir interesus, ir visais įmanomais būdais vengti šabloniškumo, aklo „vergavimo” programai. Siekiant sužadinti mokinių susidomėjimą, reikėtų taikyti įvairias mokymo formas, viena kurių – ekskursija.
29
Stulpinas, T. "Kai kurie diferencijuoto mokymo bendrojo lavinimo mokykloje klausimai." Psichologija 10 (January 8, 2016): 15–20. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1969.10.9228.
Full textAbstract:
Straipsnyje aprašoma diferencinio mokymo samprata, tikslas, vieta mokymo sistemoje, faktoriai, nuo kurių priklauso individualus požiūris į mokinius, taip pat analizuojamos mokinių užduotys. Autorius supažindina su diferencinio mokymo samprata plačiąja ir siaurąja prasme. Siaurąja prasme yra trys diferencinio mokymo perspektyviniai tikslai: artimas, tarpinis ir tolimas. Diferencinis mokymas suvokiamas kaip procesas, susidedantis iš skirtingų fiziologinių, psichologinių, pedagoginių ir socialinių faktorių derinių. Priklausomai nuo veiklos laikotarpio visi faktoriai skirstomi į santykinai pastovius ir santykinai laikinus. Straipsnyje pabrėžiamas mokinių lyginimo tarpusavyje negalimumas, sistemos ir užduočių kokybės svarba, autorius pastangos suklasifikuoti direfencines užduotis.
30
Duoblienė, Lilija. "Filosofijos mokymas šiuolaikinėje Lietuvos vidurinėje mokykloje." Acta Paedagogica Vilnensia 7 (January 17, 2016): 145–53. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2000.07.9492.
Full textAbstract:
Lietuvos mokyklose filosofiją pradėta dėstyti palyginti neseniai, kai, atkūrus valstybės nepriklausomybe; buvo reformuota visa švietimo sistema. Todėl suprantama, kad Lietuvai, sovietmečiu praradusiai turėtą filosofijos mokymo tradiciją, jos grąžinimas į mokyklą reikalauja daug pastangų. Nėra informacijos apie tai, kiek mokyklų moko filosofijos, koks jos turinys, kiek moksleivių renkasi filosofiją, kokie mokymosi rezultatai ir kt. Dėl tokio informacijos vakuumo sunkesnis filosofijos koncepcijos kūrėjų darbas. Todėl šių metų pavasarį buvo pradėtas filosofijos mokymo Lietuvoje tyrimas. Straipsnyje pateikiama dalis duomenų svarbiausiais klausimais: disciplinos reglamentavimas, turinys, vadovėliai, mokytojų kvalifikacija, moksleivių domėjimasis filosofija, motyvacija ir pažangumas. Taip pat bus lyginami gimnazijų ir vidurinių mokyklų filosofijos mokymo duomenys.
31
Montvilienė, Inga, Tatjana Žuravliova, Sigutė Norkienė, and Artūras Mažrimas. "IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ MITYBA TĖVŲ POŽIŪRIU." Sveikatos mokslai 24, no. 4 (February 20, 2014): 44–47. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2014.067.
Full textAbstract:
Sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo gyvensenos ir mitybos. Vaikas, augdamas šeimoje, perima šeimos gyvenimo būdą, požiūrį ir tradicijas, tačiau tai ne visada būna susiję su sveika gyvensena, sveika mityba, ne kiekvienoje šeimoje jis gauna pakankamai žinių. Tyrimo tikslas: išanalizuoti tėvų požiūrį į ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybą. Tyrime dalyvavo 60 respondentų: populiaciją sudarė tėvai, kurie augina 3 - 6 metų ikimokyklinio amžiaus vaikus, lankančius ikimokyklinio ugdymo įstaigą, taip pat besigydantys ligoninėje. Tyrimo metodai: anketinė apklausa, anketą sudarė 23 klausimai: socialiniai – demografiniai klausimai, šeimos mitybos įpročių vertinimas, maitinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje vertinimas, maisto produktų priedų vertinimas, sveikatos mokymo reikšmės vertinimas. Tyrimas atliktas anoniminės anketinės apklausos būdu, kurio tikslas išanalizuoti tėvų požiūrį į ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybą. Apklausai naudotas instrumentas – klausimynas. Imtį sudarė 60 tėvų, kurie augina ikimokyklinio amžiaus vaikus. Tyrimo metu nustatyta, kad tėvų mitybos samprata iš dalies yra teisinga, tėvai žino sveikos mitybos principus, kas yra sveikos mitybos piramidė, tačiau jais šeimoje vadovaujasi ne visi. Tėvams trūksta informacijos apie maisto priedus, papildus, genetiškai modifikuotus maisto produktus (GMO), apie vaiko sveikatai palankius ir nepalankius maisto produktus, taip pat kokios ugdomosios programos, sveikatingumo renginiai, kuriuose yra įgyvendinama sveikatos stiprinimo veikla, vyksta jų vaiko lankomojoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Vaiko mitybai ir mitybos įpročiams įtaką daro ir šeimos ekonominė padėtis. Sveikatos mokymo sąvokos samprata tėvų požiūriu labai įvairi: didžioji dauguma mokymą supranta kaip visapusį informavimą apie ligas, sveikatą, profilaktiką, trečdalis mano, kad sveikatos mokymas ieško strategijų sveikesnei gyvensenai pasiekti. Vertinant slaugytojų dalyvavimą sveikatos mokyme, tėvų požiūriu, slaugytojos apie sveikos mitybos reikšmę sveikatai kalba nepakankamai.
32
Bagdonas, Albinas. "Universitetas, mes ir socialinė atsakomybė." Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 3 (April 12, 2006): 4–22. http://dx.doi.org/10.15388/stepp.2006.3.8572.
Full textAbstract:
Straipsnyje kalbama apie universiteto misiją, dėstytojus ir universiteto socialine atsakomybe. Pirmasis refleksijos objektas yra universiteto misija. Autorius teigia, kad universiteto misija yra tyrimo duomenų pavertimas faktais ir žiniomis, aukščiausio laipsnio socialinės reprodukcijos plėtojimas, žinių taikymas socialinei organizacijai tobulinti. Šią prizmės perspektyvoje žvelgiama į VU Filosofijos fakulteto mokslo kryptis. Sekantis refleksijos objektas yra universiteto darbuotojai: pedagoginiai darbuotojai, mokslo darbuotojai ir administracijos, studijas bei mokslą aptarnaujantys ir ūkio darbuotojai. Trečiasis refleksijos objektas yra akademinė laisvė ir atsakomybė, kuri yra korporacinė ir individuali. Antroje straipsnio dalyje pristatomos universiteto darbuotojų dilemos: akademiškumas ir į praktinę veiklą orientuotas mokymas, valdymo centralizacija ir decentralizacija, studentų gausa/skirtybės ir mokymo kokybė, universalizmas ir specializacija, profesijos uždarumas ir atvirumas, studijų lankstumas ir fiksuotumas, dalykinis ir modulinis mokymas, studijų kokybė ir universitetų lenktyniavimas, studentų savarankiškas darbas ir kontaktų su dėstytoju intensyvumas, academia per se ir reakcija į visuomenės poreikius. Galiausiai yra aptariamos universiteto atsakomybės tautos atžvilgiu.
33
Patry, Jean-Luc. "Mokymas per tyrimus ir tyrimai per mokymą: mokslinių ir subjektyvių teorijų palyginimas." Quality of Higher Education 11 (2014): 12–43. http://dx.doi.org/10.7220/2345-0258.11.1.
Full text
34
Balčytytė-Kurtinienė, Giedrė. "Muzikinis anglų kalbos ritmo mokymas." Žmogus ir žodis 20, no. 3 (April 23, 2019): 4–11. http://dx.doi.org/10.15823/zz.2018.19.
Full text
35
Duoblienė, Lilija. "Mokymas mąstyti postmodemios filosofijos požiūriu." Acta Paedagogica Vilnensia 9 (January 17, 2016): 248–54. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2002.09.9559.
Full textAbstract:
Šiame straipsnyje analizuojamas postmodernistų požiūris į racionalų mąstymą, kritiškumą, reflektyvumą ir jų ugdymą. Mažiau studijuoti pačių postmodernistų (M. Foucault, R. Rorty, J. Derrida, J. F. Lyotardo) veikalai, daugiau remtasi švietimui skirtomis studijomis, analizuojančiomis postmodernistų sampratas (R. Usher, R. Edwards, S. Parker, S. Gallagher, J. Rhedding-Jones). Atskleidžiamos skirtingos hermeneutikos kryptys ir kaip jos koreliuoja su ugdymu, aiškinamas postmodernizmo bei normų ir vertybių santykis, aptariama, ką reiškia kontekstas, diskursas, dekonstrukcija ir kaip tai pritaikoma ugdymui, pateikiamas naujas kritinio mąstymo ir refleksijos interpretavimas. Svarstoma, kokį poveikį postmodernistinis požiūris gali daryti švietimui ir ar postmodernistų siūlymai apskritai yra pritaikomi ugdymo praktikoje.
36
Dograshvili, Tamar. "ACTIVE TEACHING THROUGH MATHEMATICAL PROBLEMS IN PRIMARY SCHOOL / AKTYVUSIS MOKYMAS SPRENDŽIANT MATEMATIKOS UŽDAVINIUS PRADINĖSE KLASĖSE." SPECIALUSIS UGDYMAS / SPECIAL EDUCATION 1, no. 41 (November 4, 2020): 213. http://dx.doi.org/10.21277/se.v1i41.509.
Full textAbstract:
<p>Active teaching is a key component in the education system at all stages of education. In practice, introduction of active teaching in mathematics teaching in primary school poses significant challenges for teachers. To solve this problem, we have developed a methodological approach described in this article. In particular, we suggest an active teaching model whose realization is linked to the inclusion of problems with developmental and interdisciplinary content in the teaching process in mathematics classes. The solutions of these problems are associated with particular themes in mathematics classes. We discuss the methodology for constructing the systems of problems with developmental and interdisciplinary content in accordance with particular themes in mathematics classes in primary school, which is based on the scheme that we developed. We have also analyzed the indicators of including such problems in mathematics classes in primary school and the results of the educational experiment demonstrating that the author’s methodological approaches provide a high quality of mathematical education for primary school pupils, make the teaching process interesting and attractive, and ensure their involvement in the process of active teaching and learning through the systems of specially selected problems.</p><p>Aktyvusis mokymas yra pagrindinis ugdymo sistemos komponentas visais ugdymo etapais. Praktinis aktyviojo matematikos mokymo pradinėse klasėse įgyvendinimas mokytojams kelia rimtų iššūkių. Norėdami išspręsti šią problemą, mes sukūrėme metodinę prieigą, aprašytą šiame straipsnyje. Mes siūlome aktyviojo mokymo modelį, kurio įgyvendinimas yra susijęs su lavinamojo ir tarpdalykinio turinio uždavinių įtraukimu į mokymo procesą matematikos pamokose. Šių uždavinių sprendimai yra susiję su konkrečiomis temomis, nagrinėjamomis per matematikos pamokas. Mes aptariame lavinamojo ir tarpdalykinio turinio uždavinių sistemų konstravimo metodiką, pagrįstą mūsų sudaryta schema, pagal konkrečias pradinių klasių matematikos pamokų temas. Taip pat išanalizavome tokių uždavinių įtraukimo į matematikos pamokas pradinėse klasėse rodiklius ir edukacinio eksperimento rezultatus, parodydami, kad autorės metodinės prieigos lemia aukštą pradinių klasių mokinių matematinio ugdymo kokybę, mokymo procesą daro įdomų bei patrauklų ir užtikrina mokinių dalyvavimą aktyvaus mokymo bei mokymosi procese sprendžiant tikslingai parinktų uždavinių sistemas</p>
37
Ažubalis, Algirdas. "Krikščionybės veikėjai ir matematikos mokymas lietuviškoje mokykloje." Acta Paedagogica Vilnensia 7 (January 17, 2016): 134–44. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2000.07.9491.
Full textAbstract:
Šio straipsnio tikslas – parodyti krikščionybės veikėjų nuopelnus tokiai svarbiai kultūros ir pedagogikos sričiai, kaip matematikos mokymas lietuviškoje mokykloje, kurio reikšmė ėmė ryškėti kaip tik tada, kai buvo susirūpinta ir lietuviškų mokyklų steigimu –XIX amžiuje, mokslinės-techninės revoliucijos priešaušryje. Krikščionybės veikėjų inašas i matematikos mokymą lietuviškoje mokykloje aptariamas išskiriant šiuo periodus:1) nuo XIX a. pradžios iki lietuviškos spaudos uždraudimo 1864 m.; 2) spaudos draudimo laikotarpiu (1864-1904 m.); 3) panaikinus spaudos draudimą ir atkūrus Nepriklausomybę (1904-1940 m.). Pirmuoju period pasižymėjo kunigai J. Stanevičius, M. Ceraskis, M. Brundza, A. Juška ir V. Juzumas. Antruoju period paminėtini kunigai J. Katek ir S. Gimžauskas, o trečiuoju – kunigai A. Dambrauskas-Jakštas ir O. T. Volk, bei krikščionys pasauliečiai P. Dovydaitis, A. Mažylytė, I. Malinauskas, K.K. Raičinskis, O.E. Stanaitis.
38
Morkytė, J. "Mokymas piešti - kūrybinio minties vaizdavimo pagrindas." Psichologija 1 (January 6, 2016): 65–73. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1962.1.4834.
Full textAbstract:
Realistiško atvaizdo sukūrime suvokimas ir vaizdavimas yra vieno proceso dviem pusėmis, kurios nukreipia link pilnesnio tikrovės reiškinio suvokimo. Vieningas šių procesų valdymo kryptingumas užtikrina mokomąją ir ugdomąją piešimo reikšmę. Grafinio piešimo pagrindai turi būti rimtai mokomi pradinėje mokykloje, todėl kad šiuo gyvenimo laikotarpiu vystosi smulkieji vaiko rankos raumenys, formuojasi tiksli akies ir rankos koordinacija. Tikslaus piešimo raida turi remtis fiziologiniais pagrindais, psichologiniais ypatumais ir pedagoginiais mokymo principais. Palaipsniui pasiekiamas toks grafinių įgūdžių valdymo lygis, kai vaikas gali daugiau arba mažiau sąmoningai išreikšti savo mintis ir norus piešinyje suprantamomis formomis, kai vaikas pradeda žiūrėti į savo piešinį kaip mąstymo ir bendravimo su kitais būdą. Toks piešimas įgauna socialinį, vis kūrybiškesnį, pobūdį.
39
HOWSAM, LESLIE. "NAUJOS KNYGOS ISTORIJOS TYRIMŲ IR PEDAGOGIKOS KRYPTYS (ANGLŲ K.)." Knygotyra 60 (January 1, 2013): 7–18. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v60i0.1376.
Full textAbstract:
University of Windsor401 Sunset Ave, Windsor, ON N9B 3P4, CanadaE-mail: lhowsam@uwindsor.caStraipsnyje nagrinėjamos naujos knygos istorijos – tiek teorijos, tiek mokymo pedagogikos kryptys. Atsižvelgiant į tai, koks sudėtingas yra tarpdisciplininis mokymas apie knygas (Šiaurės Amerikoje ir Britanijoje vadinamas „book history“ arba „the history of the book“, Prancūzijoje – „l’histoire du livre“), jį studijuojantys asmenys sutrinka ir pasimeta pradėdami pažintį su šiuo dalyku. Jie visiškai teisėtai klausia, ko juos siekiama išmokyti ir kaip mokomasis dalykas bus pateikiamas. Tai ypač svarbu, nes naujoji karta išaugo kompiuterių ir skaitmeninių tekstų terpėje. Be to, reikia atsižvelgti į kultūrinio diskurso globalizaciją. Straipsnyje nagrinėjamos knygos istorijos mokymo bei mokymosi problemos dviem požiūriais, kurie per pastaruosius du tris dešimtmečius davė vaisingų tyrinėjimo rezultatų. Pirmuoju požiūriu kiekviena atskira knyga identifikuojama kaip komunikacijos ir kultūrinių mainų priemonė, o antruoju – į „knygą“ žvelgiama kaip į konceptualinę kategoriją platesnėje laiko ir erdvės veikiamoje istorinėje pasakojimo erdvėje. Nors abu požiūriai gali būti vertingi pristatant tokį takų dalyką, nė vienas iš jų neduoda visiškai patenkinamo atsakymo, kaip reikėtų konstruoti rišlų pasakojimą. Diskutuojama apie tarptautines knygos istorijos įžvalgas, kurios vertinamos palankiau negu labiau ribotos tautinės, tačiau tyrėjui kyla noras visa tai labiau kontekstualizuoti. Straipsnio pabaigoje aptariama skaitmeninės humanitarikos sąvoka ir būdai, kaip šiame naujame mokslinių tyrimų bare galėtų bendradarbiauti knygos istorijostyrėjai.
40
Smulskienė, Žydronė, and Vincentas Lamanauskas. "INFORMAL ADULT EDUCATION IN KEDAINIAI REGION: EXPLICIT LINKS BETWEEN CAREER AND EDUCATION, CAREER CHANGES." ŠVIETIMAS: POLITIKA, VADYBA, KOKYBĖ / EDUCATION POLICY, MANAGEMENT AND QUALITY 1, no. 1 (March 5, 2009): 9–28. http://dx.doi.org/10.48127/spvk-epmq/09.1.09.
Full textAbstract:
Due to rapid changes in the dynamics of trade market needs, learning and career as life-long pro-cesses have become the burning issues of modern society. Knowledge and skills acquired in comprehensive school, college or university cannot guarantee a strong position in the trade market. An important point is the latest information on the situation in different regions of Lithuania. In October - December 2008, a qualitative research was carried out. 29 respondents participated in the survey based on the structural interview providing a possibility of establishing the main conditions for informal adult education including available information, motivation for learning, evaluation in terms of usefulness and an aspect of career changes. Theoretical analysis puts emphasis on the links between informal adult education and career oppor-tunities. Informal education positively determines a further successful development of a personal career. Learning greatly expands the field of individual opportunities and choices and creates preconditions for making a decision on the development of a personal career. The carried out assessment of the situation on informal education in Kedainiai region disclosed that: • all establishments of informal education in Kedainiai region offer a possibility of and create the re-quired conditions for taking part in the process of life-long learning; • a local database of adult education services (training courses, seminars etc.) and organized pro-grammes provided by different institutions has been established; • the problem of financial support (lack and inadequacy of resources necessary to accomplish the mission established by the institutions of informal education) has been noticed. Obvious positive career changes of the learners who attended the institutions of adult informal educa-tion in Kedainiai region have been established. The majority of the surveyed participants found personal career changes successful and effective. An assessment of positions (opinions and evaluations) taken by the learners reveals that along the factors having impact on motivation such as aspirations, quality-based orien-tation and intentions of learning, other factors increasing students’ motivation for learning exist: • wish for conforming to constantly changing situation; • intention to remain competitive in the labour market; • wish for having means of support; • doubtful future possibilities. An analysis of employer’s positions (opinions and evaluations) indicates a positive attitude towards in-formal employees’ education. In seems to be clear that the prestige of informal adult education is increasing and the importance of understanding this phenomenon is gaining more weight in society. An assessment of the executives (opinions and evaluations) of the organizations arranging the sessions of informal teaching discloses that informal learning helps with increasing personal and professional compe-tencies, offers the possibility of self-realization, assists in retaining work places, determines the rise of new professional competencies and ensures successful changes in personal careers. Key words: career changes, informal adult education, teaching, learning.
41
Meyer, Ulrike. "Tapatybės vardan: tarpkultūrinio supratimo mokymas tarpkultūrinėje klasėje." Informacijos mokslai 45 (January 1, 2008): 45–51. http://dx.doi.org/10.15388/im.2008.0.3388.
Full textAbstract:
Būti grupės nariu – ar kultūrinės, religinės ar tautos – ką tai reiškia? kodėl mes norime būti tam tikros bendruomenės nariai, nors tai dažnai susiję su kitų baime ar agresija? kas tai – tapatybė?Amin Maalouf, libanietis, krikščionis, rašantis prancūziškai, dėl savo prigimties turi daugelį tapatybių. Toks pavyzdys rodo, kad bendras „tapatybės“ suvokimas yra netinkamas ir netgi pavojingas. Toks pavyzdys atskleidžia, kad tapatybė negali būti stabili, ir ji apibrėžiama atsižvelgiant į priklausymą grupei.Šiame straipsnyje siekiama parodyti, kaip metodas “Examen d’identité” gali būti taikomas auditorijoje ir kurio rezultatai gali būti lyginami ir aptariami studentams įvardijus tapatybės elementus ir atitikimą.In the name of identity: Teaching cultural awareness in the intercultural classroomUlrike Meyer SummaryBeing part of a group – be it a cultural, religious or national one – what does it mean? Why do we want to be part of a community, although this very often leads to fear of others and to all kinds of aggression? “Identity” – what is this?Amin Maalouf, Lebanese by birth, Christian by religion, writing in French and from a position of multiple identities (“I am posed between two countries, two or three languages, and several cultural traditions”), tries to show that the common notion of “identity” is false – and dangerous. He shows that identity is not stable and defined by belonging to one group or another. He suggests a way that might help accepting a multiplicity of equally legitimate allegiances. Maalouf’s “identity check-up” is an effective way for analysing one’s own identity and has proven to be useful in culturally mixed classes as a basis for self-analysis and discussion. Many students in countries like Germany, with a high number of immigrants, have experienced the influence of different cultures, religions, societies and are open for a notion of “identity” as a kind of a dynamic puzzle.The paper will show how this “examen d’identité” can be used in the classroom and compare and discuss the results of these identity check-ups, filled-in by the students.Key words: identity, cultural identity, self-analysis, intercultural communication, international classroom, pedagogical approach
42
Šarkaitė, Jolita. "Tikybos mokymas ir sociokultūrinė aplinka kaimo mokyklose." Acta Paedagogica Vilnensia 20, no. 20 (January 1, 2015): 150. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2008.20.7524.
Full text
43
Velička, A. "Monologinės kalbos mokymas nekalbinės aukštosios mokyklos sąlygomis." Santalka 18, no. 4 (November 24, 2010): 113–17. http://dx.doi.org/10.3846/coactivity.2010.42.
Full text
44
Trasberg, Karmen, and Juta Kond. "Naujųjų imigrantų mokymas Estijos mokyklose – iššūkiai palaikymo tinklams." Acta Paedagogica Vilnensia 38, no. 38 (July 26, 2017): 90. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2017.38.10793.
Full textAbstract:
Moderniųjų mokyklų administracijos yra vis labiau susitelkusios į darbą komandose. Ypatingas dėmesys yra skiriamas tinkamiausių bendradarbiavimo formų ir įvairių tinklų, kurie galėtų paremti naujųjų imigrantų ugdymą ir adaptaciją, paieškai. Pagrindinis šio straipsnio tikslas yra aprašyti ir analizuoti mokyklų administratorių ir ugdymo pagalbos specialistų patirtis, nuomones ir lūkesčius, susijusius su naujai atvykusių imigrantų (pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų, kitų imigrantų, kurie Estijoje gyvena mažiau nei penkerius metus) vaikų mokymu ir ugdymo pagalba. Empirinės tyrimo dalies duomenys surinkti atliekant pusiau struktūruotus interviu su administracijų ir ugdymo pagalbos specialistų komandų nariais iš 12 mokyklų Estijoje, kurie turi patirties mokant naujuosius imigrantus. Surinkti duomenys buvo analizuojami atliekant kokybinę indukcinę turinio analizę. Tyrimo rezultatai rodo, kad mokyklų bendruomenių požiūris į naujuosius imigrantus yra pozityvus. Kalbos mokymas įvardijamas prioritetu, nes tai yra pagrindinis kelias norint pasiekti integraciją ir įtraukimą. Pritaikytų vadovėlių, ugdymo pagalbos specialistų trūkumas bei riboti ištekliai mokytojams motyvuoti ir kompensuoti papildomas darbo valandas buvo nurodyti kaip pagrindinės kliūtys įtraukiant naujuosius imigrantus.
45
Karvelis, V. "Protiškai atsilikusių vaikų mokymas planuoti savo darbą rankų darbų pamokose." Psichologija 1 (January 6, 2016): 95–122. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1962.1.4837.
Full textAbstract:
Tarybinė pagalbinė mokykla, ruošdama savo auklėtinius savarankiškam gyvenimui ir visuomenei naudingam darbui, visą darbą organizuoja taip, kad pašalintų protiškai atsilikusio vaiko psichinius ir fizinius trūkumus. Sprendžiant pagalbinės mokyklos mokinių visapusiško išsivystymo uždavinį ir taisant jų esamus trūkumus, didelį vaidmenį atlieka darbinis mokymas. Pagalbinės mokyklos patyrimas rodo, kad ypač geros priemonės pakelti mokymo efektyvumui, koreguojant protiškai atsilikusio vaiko protinį vystymąsi, yra pedagoginiu požiūriu teisingai organizuotas darbinis mokymas visuose mokymo etapuose, o tuo pačiu ir žemesnėse klasėse. Didelį koreguojantį vaidmenį vaidina rankų darbai pagalbinės mokyklos žemesnėse (I-III) klasėse. Šių užsiėmimų metu susidaro palankios sąlygos ne tiek fizinėms, kiek protinėms anomalaus vaiko jėgoms pasireikšti ir vystytis. Todėl labai svarbu šio dalyko pamokas organizuoti taip, kad jų metu pirmiausia būtų aktyvinamas ir vystomas, o tuo pačiu ir taisomas protiškai atsilikusio vaiko mąstymas (negalima pasitenkinti vien mechaniniu darbo atlikimu, kaip kartais dar pasitaiko praktikoje). Stebėtų rankų darbų pamokų ir eksperimentinių užsiėmimų analizė rodo, kad vaikų praktinėje veikloje susidaro aplinkybės, kurių teisingas panaudojimas turi lemiamą reikšmę protiniam anomalaus vaiko vystymuisi. Viena iš darbo proceso aplinkybių yra būtinumas planuoti savo darbą. Gaminant kiekvieną daiktą, laipsniškai atliekama atskiros operacijos. Tai sudėtingas mąstymo proceso rezultatas, t. y. gamindamas daiktą, vaikas turi mokėti pirmiausia vaizduotėje suskirstyti jį į atskiras detales, peržiūrėti jų sujungimo būdus ir numatyti, kokiu nuoseklumu atlikti darbą. Šis darbo proceso etapas ypač sunkus protiškai atsilikusiam vaikui. Todėl labai svarbu išmokyti protiškai atsilikusį vaiką savarankiškai planuoti darbą. Pagrindinė sąlyga, mokant vaikus planuoti savo darbą, yra mokinių sugebėjimas nuosekliai atlikti atskiras darbo proceso operacijas. šio klausimo gilesnei analizei ir yra skirtas šis straipsnis. 1. Iš rankų darbų užsiėmimų metu gautų duomenų aiškėja, jog pagalbinės mokyklos mokiniams sunkiausia yra tada, kai jiems reikia suplanuoti savo darbą, gaminant daiktą be pavyzdžio, pagal vaizdinius arba paveikslą. 2. Eksperimentiniuose užsiėmimuose mokiniai pagal pavyzdį turėjo pagaminti žaisliukus, pvz., vilkelį, rašomąjį stalą, vežimėlį, traktorių. Eksperimento metu buvo duodami klausimai, norint išaiškinti protiškai atsilikusio vaiko sugebėjimą nustatyti, iš ko padarytas to ar kito daikto pavyzdys, ką reikia turėti, kad būtų galima pasigaminti tokj pat daiktą, kokiu nuoseklumu jį gaminti ir kt. Tokie klausimai buvo pateikiami mokiniams, prieš darant ir padarius žaisliuką (visose, t. y. dviejose-trijose užsiėmimų serijose. Gautieji atsakymų rezultatai parodė: a) pagalbinės mokyklos žemesniųjų klasių mokinių atsakymai daug geresni, pagaminus daiktą jie buvo pilnesni ir tikslesni, mokiniai geriau galėjo papasakoti apie būtiną darbo nuoseklumą; b) atliktas darbas palieka savo pėdsakus ir kitiems užsiėmimams mokiniai prieš antrąją užsiėmimų seriją ( kuri vyko po 6-10 dienų) sugebėjo tiksliau atsakyti apie savo darbo planą. Vaikų mokymas pasakoti apie savo darbą padeda sąmoningiau įsisavinti pačio darbo planą, taip pat ir vystyti mokinių kalbą. 3. Mokinių praktinės veiklos pobūdis, planuojant savo darbą, parodė: a) pagalbinės mokyklos žemesniųjų klasių mokiniams praktiškai atrinkti darbui būtinas detales ir kitas reikalingas medžiagas, nustatyti darbo eigą yra lengviau, negu visa tai išreikšti žodžiais; b) antrojoje ir trečiojoje užsiėmimų serijose vaikai atrinko detales ir dirbo daug tiksliau; c) antrojoje ir trečiojoje užsiėmimų serijose mokiniams mažiau buvo reikalinga mokytojo pagalba, negu pirmojo užsiėmimo serijoje, tiek pačioje praktinėje Yeikloje, tiek ir formuluojant atsakymus; d) šių užsiėmimų serijų metu žymiai pagerėjo mokinių atsakymų ir jų praktinės veiklos nuoseklumas ir pilnumas. 4. Ypač didelis žodinių atsakymų kokybinis skirtumas buvo tarp pagalbinės mokyklos žemesniųjų klasių mokinių ir normalios mokyklos I klasės mokinių pirmosios serijos užsiėmimuose. Pagalbinės mokyklos mokinių praktinė veikla tada nedaug skyrėsi. Vėlesniuose užsiėmimuose pagalbinės mokyklos mokinių atsakymai ir praktinė veikla pagerėjo. Skirtumas tarp normalios ir pagalbinės mokyklos mokinių žymiai sumažėjo. Tyrimo rezultatai parodė ir tai, kad, mokant protiškai atsilikusius vaikus (rankų darbų užsiėmimuose) planuoti savo darbus, ypač didelę reikšmę turi: a) vaiko mokymas atpažinti daiktą pavyzdyje-modelyje, mokymas analizuoti gaminamo daikto pavyzdį, norint nustatyti, iš kokių dalių ir detalių susideda modelis, kaip šios dalys ir atskiros detalės yra sujungtos tarp savęs. kokios yra reikalingos pagalbinės medžiagos šiam daiktui pagaminti; b) vaiko mokymas teisingai (pagal formą, matavimus, skaičių) atrinkti arba pasigaminti reikalingas dalis, detales, pagalbines medžiagas ir darbo įrankius; c) ugdymas vaikuose jų praktinės veiklos metu suvokti ir suprasti nuoseklaus darbo procesą; d) ugdymas vaikuose savikontrolės darbo proceso metu ir jį baigus; e) ugdymas vaikuose sugebėjimo žodžiu reikšti savo mintis apie atliekamą darbą, apie jo planavimą (prieš atliekant ir atlikus jį). Tai turi teigiamos reikšmės ne tik lavinant mokinių sugebėjimą planuoti darbą, bet ir vystant protiškai atsilikusio vaiko kalbą. Tokiu būdu rankų darbų pamokos, pedagoginiu požiūriu teisingai jas organizavus, gali būti efektyvi priemonė, koreguojant atsilikusio vaiko protinį vystymąsi.
46
Treinienė, Daiva. "Netradicinių studentų patirtinio mokymosi teorinės įžvalgos." Jaunųjų mokslininkų darbai 47, no. 1 (July 3, 2017): 46–52. http://dx.doi.org/10.21277/jmd.v47i1.92.
Full textAbstract:
Netradiciniais studentais įvardijami asmenys, pasirinkę netradicinį atėjimo į aukštojo mokslo studijas kelią. Esminiai kriterijai, vienijantys šią studentų grupę, yra tai, kad tai yra suaugę ir turintys didelę patirtį studentai. Patirtinis mokymasis straipsnyje apibūdinamas remiantis užsienio autorių teoriniais ir metodologiniais teiginiais. Apibrėžiant patirtinį mokymąsi, išskiriami pagrindiniai kriterijai, atskleidžiantys išsamesnę šio mokymosi metodo sampratą. Straipsnyje aprašomas patirties vaidmuo netradicinių studentų mokymosi procese. Išsamiai pateikiama patirtinio mokymosi koncepcija, patirtinio mokymosi etapai, elementai, ciklai. Straipsnyje keliamas klausimas, kokios teorinės įžvalgos būdingos netradicinių studentų patirtiniam mokymuisi? Tyrimo objektas – netradicinių studentų patirtinis mokymasis. Tyrimo tikslas – atskleisti netradicinių studentų patirtinio mokymosi teorines įžvalgas. Tyrimo metodai: literatūros apžvalga, analizuojant ir išgryninant teorinius patirtinio mokymosi aspektus mokslo šaltiniuose bei pateikiant patirtinio mokymosi teorinių įžvalgų apibendrinimus. Pagrindinės išvados: mokymasis iš patirties suprantamas kaip modelis, metodika ar metodas. Tai mokymasis veikiant, t. y. mokymasis iš patirties arba per patirtį, leidžiantis plėtoti, ugdyti ir perkelti žinias, įgūdžius, gebėjimus, mąstymo būdą iš vieno mokymosi konteksto į kitą. Patirtinis mokymasis suteikia studentams galimybę studijų procese taikyti jau sukauptą patirtį, o realiame gyvenime pritaikyti tai, ką jie sužino studijuodami. Patyrimu grįstoje mokymosi aplinkoje netradiciniai studentai teikia pirmumą aktyvaus mokymosi metodams.
47
Vėbra, R. "Slaptos mokyklos Lietuvoje antroje XIX a. pusėje." Psichologija 9, no. 2 (January 6, 2016): 131–39. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1968.9.8939.
Full textAbstract:
Kova už nacionalinę mokyklą kartu su kova už lietuvišką spaudą ir nacionalinę bažnyčią sudaro vieną iš pačių ryškiausių lietuvių nacionalinio judėjimo istorijos puslapių. Iki šiol nėra darbo, kuriame išsamiau būtų išanalizuota carinės valdžios pozicija privataus mokymo Lietuvoje atžvilgiu, slaptų mokyklų atsiradimo priežastys. Šis straipsnis parašytas remiantis naujais archyviniais duomenimis, rastais TSRS Centriniame valstybiniame istorijos archyve Leningrade. Dar XIX a. pirmoje pusėje Lietuvoje buvo plačiai išvystyta privataus mokymo sistema. Pirmoje šešiasdešimtųjų metų pusėje, sustiprėjus reakcijai, caro valdžios administracija įvykdo griežtą švietimo sistemos centralizaciją. Priimami įstatymai, draudžiantys privačias mokymo įstaigas, o likusiose mokyklose įvedamas mokymas rusų kalba. Caro administracija grupinį privatų mokymą vadino „slaptosiomis mokyklomis“ ir iki karo padėties panaikinimo 1872 m. kovojo su jomis. Atšaukus karinę padėtį carinės administracijos valdininkams lieka tik teisė teikti ieškinius teismo organams, keliant teismo bylas. Teismai neskyrė šių bylų politinio pobūdžio bylų kategorijai ir daugeliu atveju patrauktiems teisminėn atsakomybėn asmenims būdavo skiriama bauda nuo 0, 25 iki 2 rublių arba jie išvis būdavo išteisinami. Straipsnyje yra lentelė, rodanti, kiek slaptų mokyklų caro administracijos valdininkai rado 1872 – 1882 m. m. Kauno gubernijoje ir Vilniaus gubernijos lietuviškuose valsčiuose. Iš 126 Kauno gubernijos slaptųjų mokyklų buvo nubaustos tik 25, iš 225 Vilniaus gubernijos – 63. Slaptųjų mokyklų skaičius kiekvienais metais ne mažėjo, bet augo. Tokia padėtis neramino caro administracijos valdininkus. Pradedant 1887 m. tarp Šiaurės – vakarų krašto administracijos ir Rusijos imperijos Centrinių įstaigų šiuo klausimu vyko aktyvus susirašinėjimas. Jis baigėsi tuo, kad Šiaurės-vakarų krašto administracijos reikalavimu 1892 m. balandžio 2 buvo priimtos „Laikinosios taisyklės“, uždraudusios privatų mokymą ir nustačiusios bausmes. Suvalkų gubernija, lyginant su Kauno ir Vilniaus gubernijomis, buvo geresnėje padėtyje, nes čia 1892 m. balandžio 2 Laikinosios taisyklės įsigaliojo tik nuo 1900m. gegužės 26. Straipsnyje skirta vietos privataus grupinio mokymo sistemos priežasčių aiškinimui, parodoma, kad slaptos mokyklos buvo atidaromos dėl įvairiausių motyvų. Slaptos mokyklos buvo ne tik lietuviškos, veikė lenkiškos, žydiškos, net rusiškos. Slaptų mokyklų persekiojimas savo tikslo nepasiekė. 1897 m. gyventojų surašymo duomenys rodo, kad lietuviai elementarų raštingumą įgydavo būtent slaptose mokyklose.
48
Pukevičiūtė, Jūratė. "Mokymosi mokytis kompetencijos ugdymo aspektai Virginija." Acta Paedagogica Vilnensia 19, no. 19 (January 1, 2015): 17. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2007.19.7536.
Full textAbstract:
LektorėVilniaus universiteto Užsienio kalbų institutasUniversiteto g. 5, LT-01513 VilniusTel. (8 5) 268 72 71Klaipėdos universiteto (edukologijos) doktorantėUgdymo metodikų katedraS. Nėries g. 5, KlaipėdaEl. paštas: virginija19@yahoo.de Straipsnyje ryškinama studijuojančių mokymosi mokytis kompetencijos samprata bei šio fenomeno formavimosi(si) svarba. Pateikiamas mokymosi mokytis kompetencijos ugdymo hipotetinis modelis, kurio esmę sudaro studento gebėjimai, aprėpiantys kognityvinius, metakognityvinius, motyvacinius, socialinius mokymosi aspektus. Daroma išvada, kad, formuojantis šiuolaikinei mokymosi vizijai, atsiranda reikmė skatinti atsakomybės pajautimą mokant(is) ir perteikti einantiems mokslus studentams, t. y. raginti ir suteikti galimybę planuoti, organizuoti, kontroliuoti bei įsivertinti savo paties mokymąsi, kaip sėkmingo mokymosi visą gyvenimą prielaidas.
49
Šumskytė, Gražina. "Dialogo tipologija ir profesinio bendravimo užsienio kalba mokymas." Santalka 14, no. 2 (June 20, 2006): 66–72. http://dx.doi.org/10.3846/coactivity.2006.20.
Full text
50
Zuzevičiūtė, Vaiva. "Studentų požiūris į mokymą(-si) aukštosiose mokyklose." Acta Paedagogica Vilnensia 13 (January 17, 2016): 81–86. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2004.13.9637.
Full textAbstract:
Straipsnyje analizuojamas studentų požiūris į mokymą(-si), atskleidžiami kai kurie veiksniai, skatinantys giluminį požiūrį į mokymąsi ir mokymosi visą gyvenimą kompetencijos ugdymąsi. Tarp jų analizuojama studentų motyvacija kaip vienas iš svarbiausių prasmingo mokymosi elementų bei veiksnių.