Relevant bibliographies by topics / Elgesio ir emocijų sutrikimai / Journal articles
To see the other types of publications on this topic, follow the link: Elgesio ir emocijų sutrikimai.

Journal articles on the topic 'Elgesio ir emocijų sutrikimai'

Author: Grafiati
Published: 4 June 2021
Last updated: 2 February 2022

Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles

Select a source type:

Consult the top 43 journal articles for your research on the topic 'Elgesio ir emocijų sutrikimai.'

Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.

You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.

Browse journal articles on a wide variety of disciplines and organise your bibliography correctly.

1

Bendikaitė, Rūta, and Renata Vimantaitė. "Pažintinių funkcijų sutrikimų įtakos gyvenimo kokybei ligoniams po širdies operacijų teorinis pagrindimas." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 3.2 (June 10, 2015): 417–21. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.066.

Full text
Abstract:
Reikšminiai žodžiai: pažintinių funkcijų sutrikimai, gyvenimo kokybė, širdies operacijos, planuoto elgesio teorija, teigiamos psichikos sveikatos modelis. Darbo tikslas. Teoriškai pagrįsti pažintinių funkcijų sutrikimų įtaką gyvenimo kokybei ligoniams po širdies operacijų remiantis planuoto elgesio teorija ir teigiamos psichikos sveikatos modeliu. Apibendrinimas. Pooperaciniu laikotarpiu pacientų sveikimą ir grįžimą prie įprasto gyvenimo ritmo, net jei fizinė savijauta gera, dažnai apsunkina rečiau ir sunkiau diagnozuojamos neuropsichologinės komplikacijos [3]. Pažintinių funkcijų sutrikimas yra reikšmingai susijęs su sutrikusia kasdiene veikla, sumažėjusiu funkciniu pajėgumu, dažnesniais psichikos sutrikimais, depresijos atvejais, taip pat mažesnis teigiamas bendras sveikatos vertinimas [22]. Sutrikusios pažintinės funkcijos (suvokimas, mąstymas, trumpalaikė atmintis ir t. t.) daro neigiamą įtaką paciento reakcijai į aplinkos dirgiklius, savęs suvokimui kaip asmenybei. Pažinimo funkcijų sutrikimai, net jei nėra demencijos, turi įtakos blogesnei gyvenimo kokybei, didina negalią, neuropsichiatrinius simptomus, taip pat ir didėjančias sveikatos priežiūros išlaidas [1, 3, 23]. Tokio ligonio priklausomybė nuo aplinkos bus padidėjusi, kuri parodo, kokia yra jo psichikos sveikata, sumažėjęs atsparumas stresui. Taip pat svarbi pažintinių funkcijų sutrikimų pasekmė yra pablogėjęs sprendimų priėmimas [14, 15]. Remiantis planuoto elgesio teorija ir teigiamos psichinės sveikatos modeliu galima teigti, jog svarbiausia yra paciento psichikos sveikata, kad jis būtų pajėgus savarankiškai priimti sprendimus, susijusius su jo sveikatos gerinimu. Tik psichiškai sveikas žmogus gali valdyti savo emocijas, būti savarankiškas, suvokti tikslus ir pagal juos atitinkamai elgtis. Todėl apibendrintai galima teigti, jog pažintinių funkcijų sutrikimai turi neigiamos įtakos ligonio savarankiškumui, suvokimui apie socialinę įtaką, pajėgumui atlikti tam tikrą elgesį. O tai turi tiesioginės įtakos jo gyvenimo kokybei. Išvados. Remiantis teigiamos psichikos sveikatos modeliu ir planuoto elgesio teorija, apibendrintai galima teigti, kad ligonio, kurio sutrikusios pažintinės funkcijos po širdies operacijų, bus sumažėjęs savarankiškumas, nepriklausomybė, savęs kaip asmenybės vertinimas, aplinkos valdymas, sprendimų priėmimas, turės neigiamos įtakos jo nuostatoms elgesio atžvilgiu, kurios parodo, kaip ligonis vertina savo elgesį. Pažintinių funkcijų sutrikimai daro neigiamą įtaką suvokiamai elgesio kontrolei, kuri atspindi asmens suvokimą ir kiek jo elgesys priklauso nuo jo valios. Ligonio nepalankios nuostatos elgesio atžvilgiu, sumažėjusios galimybės, pajėgumas ir motyvacija neigiamai veikia jo ketinimus, kurie atsispindi jo elgesyje.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
2

Vėlavičienė, Dalia, Virginija Adomaitienė, and Elena Bulanovaitė. "AUTIZMO SPEKTRO SUTRIKIMAI: ELGESIO BEI EMOCIJŲ IŠRAIŠKOS YPATUMAI PAAUGLYSTĖS LAIKOTARPIU." Visuomenės sveikata 29, no. 1 (April 16, 2019): 31–34. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2019.006.

Full text
Abstract:
Vaikams ir paaugliams, kuriems diagnozuotas au­tizmo spektro sutrikimas, dažniau nei normalios rai­dos bendraamžiams pasireiškia internalūs (nerimas, depresinė simptomatika, somatiniai skundai) ir eks­ternalūs (agresija, taisyklių laužymas) simptomai. Į tyrimą įtraukti 35 protinio atsilikimo neturintys paau­gliai, kuriems diagnozuotas įvairiapusis raidos sutri­kimas, bei 70 fizinių ar psichikos sutrikimų neturinčių paauglių. Pagrindinis tyrimo instrumentas – vaiko elgesio klausimynas, kurį pildė vienas iš tėvų. Sta­tistinei duomenų analizei naudotas statistinis pake­tas SPSS, versija 22.0. Tėvų vertinimu, tiriamosios grupės paaugliai patyrė daugiau tiek internalių, tiek eksternalių bei bendrų sunkumų nei jų bendraamžiai, neturintys fizinių ar psichikos sutrikimų. Autizmo spektro sutrikimą turintys grupės vaikinai turėjo dau­giau socialinių (p=0,021), dėmesio (p=0,048), tai­syklių laužymo (p=0,019) bei eksternalių sunkumų (p=0,027).
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
3

KANTANAVIČIŪTĖ, RITA. "Multidimensinis požiūris į mikčiojimo vertinimą ir įveikimą." Jaunųjų mokslininkų darbai 47, no. 1 (July 3, 2017): 14–19. http://dx.doi.org/10.21277/jmd.v47i1.130.

Full text
Abstract:
Multidimensinis mikčiojimo modelis padeda paaiškinti įvairių veiksnių sąveiką, lemiančią individualius mikčiojimo požymius. Dažnai mikčiojimas vertinamas tik kaip sklandaus kalbėjimo sutrikimas – neatsižvelgiama į kitus multidimensinio modelio komponentus ir jų struktūrą. Išsamus vaiko mikčiojimo vertinimas padeda numatyti mikčiojimo įveikimo strategijas ir pagalbos būdus. Skirtingas mokslininkų požiūris lėmė įvairias mikčiojimo sampratas: psichogeninį, neurogeninį, išmokto elgesio mikčiojimo apibūdinimą, kalbėtojo požiūriu grindžiamą šio sutrikimo paaiškinimą. Tyrimo tikslas – atskleisti konceptualų, multidimensinį mikčiojimo modelį, siekiant įvertinti ir įveikti ikimokyklinio amžiaus vaikų mikčiojimą. Tyrimo rezultatai parodė, kad multidimensinis požiūris į mikčiojimo įvertinimą ir įveikimą atitinka KELMS (kognityvinį, emocinį, lingvistinį, motorinį, socialinį) modelį, apima lengvai ir sunkiai mikčiojančių asmenų mokymą, taikant sklandaus kalbėjimo ugdymo ir mikčiojimo modifikavimo strategijų elementus. Multidimensinis mikčiojimo modelis yra naudingas planuojant ir teikiant pagalbą mikčiojantiems ikimokyklinio amžiaus vaikams.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
4

Jusienė, Roma, and Monika Kuzminskaitė. "GIMIMO EILIŠKUMAS BEI IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ ELGESIO IR EMOCIJŲ SUNKUMAI." Psichologija 55, no. 55 (July 5, 2017): 88. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2017.55.10738.

Full text
Abstract:
Vaikų gimimo seka šeimoje, arba gimimo eiliškumas, iki šiol yra veiksnys, kurio tiesioginis ar netiesioginis poveikis asmenybės raidai ir pasiekimams gyvenime nėra gerai žinomas. Šiame tyrime aiškinomės, ar ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sunkumai, kuriuos nurodo jų motinos ir auklėtojos, siejasi su vaikų gimimo eiliškumu. Išanalizavę 338-ių Lietuvos keturmečių duomenis, aptikome, kad vyriausi vaikai, jų motinų vertinimu, turi daugiau emocijų ir elgesio sunkumų nei jauniausi vaikai. Auklėtojų vertinimu, keturmečiai elgesio ir emocijų sunkumais, atsižvelgiant į gimimo seką, nesiskyrė. Panašu, kad, gimus jaunesniam broliui ar seseriai, maži vaikai tiktai santykiuose su tėvais arba namų aplinkoje reaguoja didesniu nepasitenkinimu, priešiškumu ar kitais mažiau priimtinais elgesio bei emocijų raiškos būdais.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
5

Buckus, Raimondas, Iveta Ragėnaitė, Rasa Barčytė, Juozas Raistenskis, and Neringa Buckutė. "IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ PAŽINTINIŲ FUNKCIJŲ LAVINIMAS, ESANT NUSTATYTAM SPECIFINIAM MIŠRIAM RAIDOS SUTRIKIMUI." Health Sciences 31, no. 2 (April 20, 2021): 164–67. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.057.

Full text
Abstract:
Visavertė vaiko raida yra sudėtinga, visa apimanti, aukščiausia asmenybės vystymosi pakopa. Vaikų raidą tyrinėję mokslininkai nustatė, kad vaiko ugdymuisi ypač didelę reikšmę turi jo paties aktyvumas. Per pirmuosius kelerius gyvenimo metus vaiko raida yra nepaprastai greita. Kuo daugiau stimuliacijos ir galimybių mokytis gauna vaikas, tuo daugiau informacijos jis sukaupia, tuo sparčiau vyksta jo raida. Vaiką nustota laikyti mažu suaugusiuoju, į jį pradėta žiūrėti kaip į savitą esybę su savais gyvenimiškais poreikiais. Apie vaikystę Friedrichas Froebelis kalbėjo kaip apie lavinimosi laiką. Vaiko elgesio ir emocinių problemų apžvalga bei analizė prasminga dėl kelių priežasčių. Viena, visuomenėje egzistuoja dažnai nepagrįstas ir vienpusis požiūris, kad vaikai „išaugs savo bėdas“, jos trumpalaikės ir nevertos atidesnio susidomėjimo. Ikimokyklinio amžiaus vaikų kognityvinė, socialinė, emocinė raida iš tiesų yra nepaprastai sparti ir dinamiška, todėl konkretus vaiko vystymosi pokytis gali ir sukelti, ir sušvelninti nepageidaujamos jo elgsenos apraiškas. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti ikimokyklinio amžiaus vaikų, kuriems nustatytas specifinis mišrus raidos sutrikimas, skirtingų ergoterapijos metodų efektyvumą lavinant pažintines funkcijas. Tyrimas vyko nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. gegužės 3 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninėje, Vaikų fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje. Tyrimo imtis – 15 ikimokyklinio amžiaus vaikų, kuriems nustatytas specifinis mišrus raidos sutrikimas. Taikyti ergoterapijos metodai: modifikuotas trumpas protinės būklės vertinimas (MMSE), modifikuota E.I. Kiphardo skalė individualiam vaiko vertinimui „Sensorinio ir psichinio vystymosi schema“, taikyti skirtingi ergoterapijos metodai: 1 metodas (užduočių testas popieriniame variante) ir 2 metodas (manipuliacinių užduočių demonstravimas) bei reakcijų į lietimo dirgiklius ir elgesio vertinimo skalė. Įvertinus ikimokyklinio amžiaus vaikų, kuriems nustatytas specifinis mišrus raidos sutrikimas, pažintines funkcijas, paaiškėjo, kad labiausiai sutrikusios šios pažintinės funkcijos: dėmesio koncentravimas, pažinimas, suvokimas, trumpalaikė atmintis, orientacija laike ir vietoje. Išsiaiškinome, kad skirtingų ergoterapinių užsiėmimų metodai daro teigiamą įtaką, lavinant vaikų pažintines funkcijas. Metodas, kurio metu vaikai atlieka manipuliacines užduotis, yra efektyvesnis.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
6

Jusienė, Roma, Rasa Bieliauskaitė, and Loreta Cimbalistienė. "FENILKETONURIJA SERGANČIŲ VAIKŲ EMOCIJŲ IR ELGESIO PROBLEMOS." Psichologija 25 (January 1, 2002): 28–42. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2002..4406.

Full text
Abstract:
Ankstyvas ir tinkamas fenilketonurijos gydymas yra būtinas norint užtikrinti normalią psichinę ir fizinę šia liga sergančių vaikų raidą. Net tinkamai gydomi fenilketonurija sergantys vaikai turi elgesio problemų, tiesiogiai nekylančių dėl pačios ligos. Mūsų tyrimo tikslas buvo įvertinti fenilketonurija sergančių ir nuo jos gydomų vaikų elgesio problemas ir tai, kaip jos susijusios su psichologiniu ligos poveikiu šeimai bei tai, kaip tėvai reagavo į vaiko ligą, kokie yra jų santykiai su sergančiu vaiku. Tyrimo rezultatai parodė, kad sergantys fenilketonurija vaikai turi daugiau emocijų ir elgesio problemų nei sveiki jų bendraamžiai. Patikimiausiai fenilketonurija sergančių vaikų internalios, socialinės ir dėmesio bei visos emocijų ir elgesio problemos siejosi su mamų reagavimu į vaiko ligą kaltės ir pykčio jausmais, į emocijas orientuotų streso įveikos strategijų naudojimu, nuolaidžiaujančiais santykiais su sergančiu vaiku. EMOTIONAL AND BEHAVIORAL PROBLEMS OF CHILDREN WITH PHENYLKETONURIA Roma Jusienė, Rasa Bieliauskaitė, Loreta Cimbalistienė SummaryPhenylketonuria (PKU) is an inherited genetic metabolic disorder in which the enzyme required to digest phenylanine (Phe) is missing. If untreated, individuals with PKU will develop high levels of Phe in their blood which can affect brain development and function. That's why low protein diet must be introduced as early as possible from the birth. Nevertheless, several studies show higher incidence of behavioral problems, especially internalizing, in early treated PKU children. Parental maladjustment to their child's chronic illness and everyday stress related to the burden of special diet can be reasons for psychological problems of PKU children. The aim of our study is to evaluate the psychological adjustment of PKU children (as compared to healthy controls) and analyze it in the context of psychological impact of PKU on the family.Parents of 37 early-treated PKU children (age 4-14 years old) and of 37 matched controls answered the Child Behavior Checklist (CBCL, Achenbach, 1991) and questionnaire on stress coping strategies (Elklit, 1996). Parents of PKU children also answered the questionnaire on reactions to child's disease and it's impact on the family.The results of present study indicate that PKU children have significantly more behavioral problems than healthy controls. They are more withdrawn, anxious /depressive, aggressive, have more social and attention problems. The higher rates of internalizing and overall problems are related to parental maladjustment (feelings of guilty and anger) together with maladaptive (emotional) everyday stress coping strategies. Two latter factors further indulging the child, that also predicts the psychological maladjustment of PKU children.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
7

Jusienė, Roma, and Vaida Platkevičiūtė. "MOTINŲ STRESO ĮVEIKIMO BŪDAI IR VAIKŲ EMOCIJŲ BEI ELGESIO SUNKUMAI." Psichologija 27 (January 1, 2003): 7–18. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2003..4378.

Full text
Abstract:
Streso įveika apibūdinama kaip žmogaus minčių ir veiksmų pastangos suvaldyti specifinius reikalavimus, individo suprantamus kaip išmėginimas arba nesėkmės. Skiriamos į problemą orientuotos, kitaip vadinamos adaptyvios, ir į emocijas orientuotos, vadinamosios neadaptyvios, streso įveikos. Nustatyta, kad neadaptyvių streso įveikimo būdų naudojimas susijęs su emocijų ir elgesio sunkumais. Atlikta keletas streso įveikų reikšmės vaikų raidai tyrimų. Jie parodo, kad tėvų naudojami streso įveikimo būdai gali nusakyti prisitaikymą prie tėvystės ir kartu vaikų psichologinį prisitaikymą.Šio tyrimo tikslas yra patikrinti mamų naudojamų streso įveikų ir vaikų elgesio ryšį bei emocijų sunkumų egzistavimą pilnose ir nepilnose šeimose. 183 vaikų (2?10 metų) mamos pildė du klausimynus: streso įveikimo būdų klausimyną (Elklit, 1996) ir vaikų elgesio klausimyną (Achenbach, 1991).Rezultatai parodė teigiamą neadaptyvių motinų naudojamų streso įveikimo būdų ir vaikų elgesio bei emocijų sunkumų koreliaciją. Buvo nustatyta, kad motinos išsilavinimas yra svarbus kintamasis, susijęs ir su jos įveikomis, ir su vaikų elgesio bei emocijų sunkumais. Labiau išsilavinusios motinos naudoja daugiau adaptyvių streso įveikų nei mažiau išsilavinusios. Vaikai, kurių motinų aukštesnis išsilavinimas, turi mažiau elgesio ir emocijų sunkumų. Pilnų ir nepilnų šeimų vaikų elgesio ir emocijų sunkumai nesiskyrė. Rezultatai parodė, kad vienišos motinos naudoja daugiau adaptyvių streso įveikų nei motinos, gyvenančios pilnoje šeimoje. Rezultatai, gauti pasitelkus regresinę analizę, rodo, kad į emocijas orientuota streso įveika ir motinos išsilavinimas leidžia numatyti vaikų elgesio ir emocijų sunkumus. MATERNAL STRESS COPING AS RELATED TO CHILDREN?S EMOTIONAL AND BEHAVIORAL PROBLEMSRoma Jusienė, Vaida Platkevičiūtė SummaryCoping is defined as the cognitive and behavioral efforts used to manage specific external and internal demands, appraised as taxing or exceeding a person?s resources. Some of coping strategies are considered to be adaptive, while others - maladaptive. Excessive use of maladaptive stress coping strategies is found to correlate with emotional or behavior problems. There are only few attempts to study coping in parenting situation, indicating that the stress and coping model is useful in exploring the complex process of adaptation to parenting, and relating it to the psychological adjustment of the children. On the one hand, children learn stress coping strategies from their parents. On the other hand, the parental mood as mediated by their coping is considered to be the important factor influencing children's psychological adjustment. The present study aims to evaluate the relationship between maternal coping and emotional and behavioral problems of children in intact and divorced families. Mothers of 183 children (age 2 to 10 years) answered two questionnaires: Stress Coping Strategies questionnaire (Elklit, 1996) and Child Behavior Checklist (Achenbach, 1991). The results show the strong positive correlation between maladaptive maternal coping and the psychological adjustment of children. Maternal coping as well as children's emotional and behavior problems are related to mothers' education. Mothers with a lower education degree use more maladaptive coping strategies, particularly avoiding coping. They denote more children's behavioral and emotional problem too. Our results show that psychological adjustment of children who live without father isn't worse, then psychological adjustment of children who live with both parents. The results reveal that single mothers use more adaptive coping, then those, who live in intact families. The results of regression analysis show that emotional coping used by mother and her lower education level predict higher rates of children's emotional and behavioral problems. Mothers were the only informant about children's psychological adjustment in this study. Further steps related to this topic could be analyzing whether the relation between maternal stress coping and children's emotional and behavioral problems remains when the latter are indicated by other informants. Keywords: stress coping, children's emotional and behavioral problems, and psychological adjustment.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
8

Sakalauskaitė-Juodeikienė, E. "COVID-19, karantinas ir miego sutrikimai: literatūros apžvalga." Neurologijos seminarai 24, no. 84 (July 1, 2020): 119–24. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2020.16.

Full text
Abstract:
Jau senovėje žinota, kad poilsis ir miegas yra gyvybiškai svarbūs, tokie pat reikšmingi kaip kvėpavimas, valgymas ir kitos organizmo funkcijos. Per pastaruosius 30 metų nustatyta aiški sąsaja tarp pakankamo, kokybiško miego ir darnaus imuninės sistemos funkcionavimo. Šiame straipsnyje apžvelgsiu virusinės infekcijos sukeliamus miego pokyčius ir pateiksiu įrodymų, kad miego trūkumas veikia kaip reikšmingas funkcinę imunosupresiją sukeliantis faktorius. Taip pat apžvelgsiu naujausią mokslinę literatūrą, kurioje pastaruoju metu skelbiama, kad melatonino ar melatonino receptorių agonistų skyrimas ligoniams, gydomiems reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose dėl COVID-19, gali pagerinti šių ligonių miegą, sumažinti ūmių sąmonės sutrikimų išsivystymo riziką ir apsaugoti ligonius nuo „citokinų audros“ bei tolesnio kvėpavimo sistemos pažeidimo. Galiausiai bus išaiškinta, kaip kokybiškas, pakankamas miegas ir miego higienos rekomendacijų laikymasis šioje sudėtingoje situacijoje gali būti vienas svarbiausių veiksnių, reguliuojančių mūsų elgesį, emocijas ir lemiančių tinkamas imuninės sistemos funkcijas.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
9

Nasvytienė, Dalia. "ŽMOGAUS PIEŠINIO TESTO PSICHOMETRINIŲ RODIKLIŲ ANALIZĖ." Psichologija 36 (January 1, 2007): 61–73. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2007.0.2710.

Full text
Abstract:
Tyrimu siekta empiriškai patikrinti Žmogaus piešinio: Kiekybinio įvertinimo sistemos (ŽP: KĮS) ir Žmogaus piešinio: Emocinių problemų atrankos procedūros (ŽP: EPAP) psichometrines savybes. Mokslinių publikacijų šia tema Lietuvoje ir užsienyje yra gerokai mažiau negu yra ŽP naudojimo poreikis. Ištirti 165 vaikai / paaugliai (klinikinę grupę sudarė 95 tiriamieji, jiems būdingi įvairūs elgesio / emociniai sutrikimai, palyginamąją grupę – 70 vaikų / paauglių). Rezultatai liudija silpną konkurencinį ŽP: KĮS validumą palyginus su jei Wechslerio vaikų intelekto skale IIILT. ŽP ir WISC-IIILT rezultatai klinikinėje grupėje labai skiriasi: kai vaikas mėgsta piešti, jo intelekto lygis (įvertintas atsižvelgiant į piešinius) priskiriamas aukštesnei klasifikacijai nei nurodo WISC-IIILT rezultatai; jei nemėgsta piešti – stebėta atvirkštinė tendencija. Tarpgrupinis rezultatų palyginimas atskleidė, kad projekcinės metodikos ŽP: EPAP požymių visuma leidžia diferencijuoti abiejų grupių tiriamųjų piešinius, tačiau 61 proc. klinikinės imties vaikų piešinių buvo įvertinti blogesniais balais, negu yra įvertinamas ryškus emocinių problemų lygis. Pastebėta, kad ŽP metodikos patikimumas yra aukštas. Pagrindiniai žodžiai: vaikų / paauglių psichologinis įvertinimas, Žmogaus figūros piešinys, validumas, patikimumas.THE ANALYSIS OF PSYCHOMETRIC PROPERTIES OF HUMAN FIGURE DRAWINGS’ TEST Dalia Nasvytienė Summary The present study investigated whether Human Figure Drawings (HFD) can be considered as valid and reliable devices to assess the intellectual abilities as well as the emotional adjustment in the practice of child psychologists. HFD are most popular of all drawing techniques often included in test batteries as relatively short, easy-to-administer, friendly and nonthreatening measures. Contradictory empirical evidence concerning their psychometric properties is presented with the aim to overcome the gap between large scale of the practical use and relatively small amount of scientific investigations. Draw-A-Person: A Quantitative Scoring System (DAP:QSS) and Draw-A-Person:Screening Procedure for Emotional Disturbance (DAP:SPED) created by Naglieri J. and colleagues were chosen as the most modern and objective scoring systems in regard to other HFD. Both techniques and WISC-IIILT were administered to clinical sample consisting of 95 children aged 6–16 with emotional / behavioral disturbances and 70 children without clinical disturbances closely matched for the age and gender criteria. T-test, correlations, discriminant and exploratory factor analysis were applied for data analysis. Results suggest that DAP:QSS shortly meets standards of concurrent validity with WISC-IIILT as it was found no statistically significant correlations with the scores of Wechsler Intelligence Scale for Children-IIILT (p > 0.05). A dditionally, noncognitive factors – liking to draw and clinical disturbance – can cause biased results of assessment of intellectual abilities when using DAP: QSS: liking to draw correlates with the higher results as compared to WISC-IIILT scores, while intellectual abilities of the children with clinical disturbance were underestimated (p = 0.00). Standard error of estimation appeared to be higher when using DAP: QSS than WISC-IIILT. The total score of Draw-A-Person:Screening Procedure for Emotional Disturbance was significatly higher in the clinical sample (p = 0.00). It proves the validity of this instrument to screen the children for emotional maladjustment but the cases of false negative screening cast doubt about its strength. Both devices showed good reliability (internal consistency as well as inter-scorer). Key words: Human Figure drawing, reliability, validity.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
10

Barkauskienė, Rasa, Danguolė Čekuolienė, Asta Adler, and Lina Gervinskaitė-Paulaitienė. "MENTALIZACIJOS PAAUGLYSTĖJE RAIDA IR SUTRIKIMAI." Psichologija 56, no. 56 (January 30, 2018): 7. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2017.56.11515.

Full text
Abstract:
Paauglystė – tai laikotarpis, kai vyksta itin daug pokyčių, ypač svarbių socialiniam pažinimui. Tai nulemia vis geresnį paauglių savęs įsisąmoninimą (Harter, 2012). Todėl šiuo laikotarpiu labai svarbus tampa besivystantis mentalizacijos gebėjimas, užtikrinantis savo ir kitų elgesio supratimą psichikos būsenų kontekste (Fonagy, Gergely, Jurist, & Target, 2005). Nors neabejojama paauglystės laikotarpio svarba įtvirtinant mentalizacijos gebėjimą, vis dar stokojama nuoseklios mentalizacijos raidos paauglystėje analizės. Šiame straipsnyje* siekiama užpildyti esamą spragą ir, remiantis psichodinamine, raidos psichologijos, raidos psichopatologijos bei neuromokslo teorine ir empirine medžiaga, analizuoti mentalizacijos gebėjimo raidą paauglystėje, pagrindinį dėmesį skiriant paauglystėje svarbiausioms poliariškoms mentalizacijos konstrukto dimensijoms – emocinei ir kognityviai bei savęs ir kito mentalizacijai, taip pat mentalizacijos sutrikimo sąsajai su psichopatologija.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
11

Survilaitė, Aurelija. "SEKSUALINIUS NUSIKALTIMUS ĮVYKDŽIUSIŲ ASMENŲ, KURIEMS KONSTATUOTI PSICHIKOS IR ELGESIO SUTRIKIMAI VARTOJANT PSICHOAKTYVIĄSIAS MEDŽIAGAS, TEISMO PSICHIATRINIS VERTINIMAS." Visuomenės sveikata 27, no. 4 (November 23, 2017): 59–63. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2017.062.

Full text
Abstract:
Tyrimo metu buvo atrinkti teismo psichiatrijos ekspertizių aktai, atlikti Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie SAM 2010 – 2016 m. laikotarpiu, kuriuose asmenys buvo įtariami/kaltinami įvykdę seksualinio pobūdžio nusikaltimus ir kuriems buvo diagnozuoti bet kokie psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas. Atlikta minėtų asmenų psichinės būsenos bei socialinių – demografinių charakteristikų, nusikalstamos veikos, teismo psichiatrinio vertinimo analizė. Gauti rezultatai parodė, kad alkoholis buvo dažniausiai vartojama psichoaktyvi medžiaga ir daugiau nei 80% seksualinius nusikaltimus įvykdžiusių asmenų buvo apsvaigę nuo alkoholio. Psichikos būsenos vertinime dominavo emocinis labilumas, impulsyvumas bei žemi intelektiniai gebėjimai. Dažnas psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant psichoaktyviąsias medžiagas komorbidiškumas su asmenybės spektro sutrikimais bei protiniu atsilikimu. Tik 3 seksualinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims buvo konstatuoti sunkūs psichikos sutrikimai, dėl kurių jie negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Minėtiems asmenims rekomenduota taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
12

Lendraitienė, Eglė, and Aleksandras Kriščiūnas. "Trauminį galvos smegenų sužalojimą patyrusių asmenų kineziterapija." Medicina 46, no. 10 (October 11, 2010): 712. http://dx.doi.org/10.3390/medicina46100101.

Full text
Abstract:
Trauminis galvos smegenų sužalojimas yra didelė visuomenės ir sveikatos problema, pažeidžianti psichines, pažinimo, elgesio bei motorikos funkcijas. Todėl ypatingas dėmesys turi būti skiriamas ankstyvajai reabilitacijai, kurios metu svarbus vaidmuo tenka kineziterapijai. Asmenų, patyrusių trauminį galvos smegenų sužalojimą, funkcinės būklės ir kineziterapijos efektyvumui įvertinti kineziterapeutai turi galimybę taikyti įvairių autorių sukurtas skales ir testus: Funkcinio nepriklausomumo testą; Negalios vertinimo skalę; Barthel indeksą; Glasgow komos skalę; Glasgow baigčių skalę; Ranchos Los Amigos pažinimo vertinimo skalę, Trumpąjį proto būklės vertinimo testą ir kt. Apžvalginiame straipsnyje pateikiama mirtingumo ir mirštamumo nuo trauminio galvos smegenų sužalojimo analizė, aptariamos ligonių po trauminio galvos smegenų sužalojimo funkcinės būklės vertinimo galimybės, gana išsamiai aprašomos funkciškai stipresnių ligonių kineziterapijos ypatybės bei atskleidžiami veiksniai, sąlygojantys nepakankamą kineziterapijos poveikį. Nurodoma, kad tokios komplikacijos, kaip kontraktūros, spazmiškumas, miego sutrikimai, sutrikusi pusiausvyra, dėmesio ir elgesio sutrikimai, motyvacijos stoka, depresija sunkina trauminį galvos smegenų sužalojimą patyrusių asmenų kineziterapijos procedūrų atlikimą bei reabilitaciją.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
13

Daškevičius, Konstantinas, and Gintarė Navickaitė. "NUSIKALSTAMAS ELGESYS – PSICHIKOS NORMA IR PATOLOGIJA." Visuomenės sveikata 29, no. 1 (April 16, 2019): 35–41. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2019.007.

Full text
Abstract:
Lietuvoje nuo XX amžiaus pabaigos iki šiol išlieka stabiliai aukšti nusikalstamumo rodikliai, o pagal įvykdomų homicidų ir kalinčių asmenų skaičių Lie­tuva daug metų lyderiauja tarp Europos Sąjungos šalių. Šios tendencijos negalima susieti vien su po­litiniais, ekonominiais ar demografiniais pokyčiais, vykstančiais mūsų visuomenėje. Šiame straipsnyje, remiantis apžvelgtų literatūros šaltinių duomenimis, pateikiamos įvairios mokslinės nusikalstamo elgesio koncepcijos, kurių pagalba siekiama paaiškinti įvyk­domų deliktų motyvaciją. Straipsnyje taip pat atkrei­piamas dėmesys, kad tarp asmenų, turinčių psichikos sutrikimų, reikšmingiausiais nusikalstamo elgesio rizikos veiksniais yra ne tik kliedesiai, haliucinaci­jos, bet ir afektiniai sutrikimai (depresija ar manija).
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
14

Tarasevičiūtė, Kotryna, and Gertrūda Poškutė. "VAIKŲ IR PAAUGLIŲ NERIMO SUTRIKIMAI ŠEIMOS GYDYTOJO PRAKTIKOJE." Health Sciences 31, no. 5 (August 1, 2021): 9–12. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.155.

Full text
Abstract:
Vaikų ir paauglių nerimo sutrikimai yra dažni ir linkę kartotis. Negydomi jie lėtina socioemocinę ir pažintinę raidą. Šeimos gydytojo praktikoje itin svarbu juos anksti atpažinti ir imtis tinkamų veiksmų. Tyrimo tikslas − pa­teikti šeimos gydytojui dažniausių pediatrinių pacientų nerimo sutrikimų atpažinimo ir gydymo gaires, reikalin­gas norint ankstyvos intervencijos pagalba išvengti be­sivystančių pasekmių. Literatūros ieškota elektroninėse duomenų bazėse Medline (Pubmed), Cohrane Library, specializuotoje paieškos sistemoje Google Scholar. Ty­rimo rezultatai ir išvados. Norint diagnozuoti nerimo sutrikimą, būtina įvertinti rizikos veiksnius, aplinkybes, situacijas bei šeimos kontekstą, kuriame jis pasireiškia. Svarbu atskirti normalų vaikų baimių vystymąsi ir atpa­žinti patologinį nerimą, kuris trikdo kasdienę veiklą ir stabdo normalią raidą. Šeimos gydytojas, įtaręs ar nu­statęs nerimo sutrikimą, gali kreiptis į kitus sveikatos priežiūros specialistus arba, vadovaudamasis šeimos gy­dytojo norma, skirti gydymą. Tiriamos veiksmingos šių patologijų intervencijos, tokios kaip psichoterapija, psi­chofarmakoterapija. Kognityvinė elgesio terapija įrodyta kaip veiksminga patologinio nerimo pasireiškimo ko­rekcijai ir neturinti nepageidaujamo poveikio. Vis dėlto, kartais reikia skirti medikamentinį gydymą. Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) priskiriami prie pirmos eilės medikamentų dėl teigiamo naudos ir žalos santykio. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos yra įspėjusi dėl galimos SSRI gydymo sukeltos suicido rizikos, elgesio pakitimų bei somatinių nusiskundimų. Renkantis medikamentinę gydymo formą, reikėtų įspėti paciento tėvus apie galimą šalutinį poveikį ir gauti su­tikimą gydymui.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
15

Jasiulionė, Jurgita Smiltė, Roma Jusienė, and Eglė Markūnienė. "Sintetinio oksitocino naudojimo gimdymo veiklos sužadinimui ir skatinimui sąsajos su vaikų iki 1,5 m. amžiaus emocijų ir elgesio sunkumais." Sveikatos mokslai 26, no. 2 (April 30, 2015): 59–66. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.028.

Full text
Abstract:
Nors sintetinis oksitocinas plačiai naudojamas sužadinti ir skatinti gimdymą, jo galimas poveikis psichosocialinei kūdikių ir mažų vaikų raidai nėra pakankamai tyrinėjamas. Šio tyrimo tikslas: nustatyti, ar ir kaip oksitocino vartojimas sužadinti bei skatinti gimdymo veiklą siejasi su vaikų iki 1,5 metų amžiaus emocijų ir elgesio sunkumais. Tęstiniame tyrime dalyvavo 161 vaikas, gimęs mažos rizikos gimdymo metu natūraliais gimdymo takais ir jų motinos. 3 ir 6 mėnesių kūdikių probleminiam elgesiui vertinti naudota motinos nuomonės apie kūdikio probleminį elgesį skalė (6). Pusantrų metų amžiaus vaikų elgesio ir emociniai sunkumai vertinti Vaikų elgesio aprašu (CBCL/1½-5, Achenbach & Rescorla, 2000). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad vaikai, gimę oksitocino sužadinto ar skatinamo gimdymo metu, motinų vertinimu 3 mėn. amžiaus pasižymi menkesniu domėjimusi tuo, kas vyksta aplinkui, kai yra budrūs, 6 mėn. amžiaus – dažniau nei jų bendraamžiai įsitempia ar verkia paėmus ant rankų ar perrengiant, o 1,5 m. turi daugiau užsisklendimo elgesio apraiškų. Net ir įvertinus galimai susijusių veiksnių reikšmę, tyrimo rezultatai rodo, kad oksitocino naudojimas gimdymo sužadinimui gali prisidėti prie anksti pasireiškiančių specifinių raidos sunkumų.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
16

Šileikaitė, Aldona, Ilona Čėsnienė, and Arūnas Germanavičius. "Teismo psichiatrijos pacientų smurtinio elgesio rizikos veiksniai." Sveikatos mokslai 26, no. 1 (March 29, 2016): 21–26. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.003.

Full text
Abstract:
Teismo psichiatrija – specifinė sritis, kurioje susipina teisiniai, klinikiniai ir socialiniai aspektai. Svarbu teisingai įvertinti ir apsaugoti abi puses: tiek visuomenę, tiek nepakaltinamais dėl psichikos sutrikimo pripažintus asmenis, siekiant jų resocializacijos. Tarp jų dažniausiai nustatomi psichikos sutrikimai yra psichoziniai, ypač šizofrenija, intelekto sutrikimas. Priklausomybė nuo psichoaktyvių medžiagų yra ir gretutinė lydinti liga, ir smurtinį elgesį provokuojantis veiksnys. Studijose išskiriama, kad reikia atkreipti dėmesį į asmenybės sutrikimus, asmenybines charakterio ypatybės, kadangi tai turi įtakos smurtinio elgesio prognozei. Nagrinėjant teismo psichiatrijos klausimus bene daugiausia dėmesio skiriama smurtinio elgesio rizikos veiksnių nustatymui, diagnostinių skalių kūrimui. Kaip biologiniai smurtinio elgesio rizikos veiksniai įvardijami neuroanatominiai, neurobiocheminiai pakitimai galvos smegenyse, kurie aptinkami atliekant pažangius neurovizualinius galvos smegenų tyrimus. Be to, neuromediatorių, hormonų koncentracijos pokyčiai, pacientų patirtos galvos traumos yra susiję su didesne jų smurto rizika.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
17

Juchnevičienė, Rita, Daiva Mačiulienė, and Vaidilė Juškytė. "TĖVŲ, AUGINANČIŲ VAIKUS, TURINČIUS AUTIZMO SINDROMĄ, NUOMONĖ APIE DANTŲ ĖDUONIES PROFILAKTIKOS GALIMYBES." Sveikatos mokslai 24, no. 6 (May 20, 2014): 35–39. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2014.109.

Full text
Abstract:
Autizmas yra vienas iš sudėtingiausių raidos sutrikimų. Autizmas yra patologinis žmogaus uždarumas, kuris apima socialinį ir emocinį nesupratimą, bendravimo sunkumą, mąstymo ir elgesio nelankstumą. Siekiant autizmo negalią turinčių žmonių neatskirti nuo visuomenės reikėtų skirti daugiau dėmesio jų prisitaikymui. Taikant stuktūruoto interviu metodą, atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 7 vaikų tėvai, auginantys autizmo sindromą turinčius vaikus. Apklausos metu buvo siekiama sužinoti tėvų nuomonę apie dantų ėduonies profilaktikos galimybes. Visi tyrime dalyvavę informantai teigė, jog pas burnos priežiūros specialistą reikėtų vaiką pratinti apsilankyti profilaktiškai kuo anksčiau, siekiant geriausių burnos higienos rezultatų. Kaip ankstyvoji autizmo diagnostika nepaprastai svarbi tolesnei vaiko raidai, taip ir ankstyvasis supažindinimas su dantų ėduonies profilaktikos galimybėmis yra labai svarbus siekiant išvengti dantų ėduonies.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
18

Šimulionienė, R., L. Brazdeikienė, M. Rugevičius, R. Gedutienė, and A. Žakaitienė. "KAI KURIOS LIETUVIŠKOJO ASEBA SUAUGUSIŲJŲ KLAUSIMYNO PSICHOMETRINĖS CHARAKTERISTIKOS." Psichologija 42 (January 1, 2010): 23–43. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2010.0.2573.

Full text
Abstract:
Lietuvoje jau adaptuoti ir naudojami ASEBA grupės klausimynai, skirti vaikų bei paauglių elgesio ir emocijų sunkumams įvertinti. Šiame straipsnyje pristatomos ASEBA suaugusiųjų klausimyno formų – Asmens savęs vertinimo lapo (ASR) ir Asmens vertinimo lapo (ABCL) – lietuviškojo varianto psichometrinės charakteristikos, naudojant reprezentacinės 18–59 metų Lietuvos suaugusiųjų imties duomenis. Tyrimo duomenų analizė parodė pakankamas ASR ir ABCL skalių, skirtų įvertinti elgesio ir emocijų sunkumus, psichometrines charakteristikas. Nustatyta, kad patikimiausios yra Nerimastingumo / depresiškumo ir Agresyvaus elgesio skalės, o mažiausiai patikima Mąstymo sunkumų skalė. ASEBA varianto skalių tarpusavio koreliacijos iš esmės nesiskiria nuo originalaus varianto ir patvirtina klausimyno struktūros bei išvestinių skalių pagrįstumą. Tyrimas parodė, kad Lietuvos suaugusiųjų elgesio ir emocijų sunkumams įvertinti galima naudoti normas, sudarytas remiantis reprezentacinės 18–59 metų imties duomenimis.Pagrindiniai žodžiai: elgesio ir emocijų sunkumai, ASEBA suaugusiųjų klausimyno formų patikimumas ir validumas.The psychometric properties of the Lithuanian version of aseba adult forms Šimulionienė R., Brazdeikienė L., Rugevičius M., Gedutienė R., Žakaitienė A. SummaryASEBA Adult Forms are designed to obtain information about the adaptive and maladaptive functioning of 18–59-aged adults and to facilitate comparisons between people’s perceptions of their own functioning and other people’s perceptions of their functioning. This article presents the major psychometric properties of Syndrome scales of the Lithuanian version of ASEBA Adult forms developed to evaluate behavioral and emotional problems. ASRs (Adult Self-Report) were administered to 18–59-aged adults comprising a random sample drawn from the whole Lithuania (N = 600). ABCL (Adult Behavior Checklist) forms were completed by people nominated by the participants (spouses, partners, friends etc.). After excluding ASRs and ABCLs of participants who reported mental health and substance use problems or did not respond to more than 8 items, the remaining 510 forms were used in data analysis. Four issues were examined: 1) the internal consistency of the forms, 2) item–total correlations, 3) cross-informant agreement, and 4) correlations between scales. Data analysis showed adequate psychometric properties of Syndrome scales. Cronbach’s alphas ranged from 0.62 to 0.95 for different ASR and ABCL scales. The Anxious / Depressed and Aggressive Behavior scales had the highest level of internal consistency, and the Thought Problems scale had the lowest alpha in both forms. The cross-informant correlations ranged from 0.36 for the Thought Problems to 0.61 for the Anxious / Depressed scale. The mean of the Q correlations between 0–1–2 scores on the problem items of ASRs and on the counterpart items of ABCLs was 0.51, indicating the moderate level of agreement between different informants. Correlations between scales confirmed the proposed structure of both forms and derivative scales (Internalizing, Externalizing, and Total Problems). Differences between Lithuanian and USA samples were most strongly expressed among 18–35-aged females and 36–59-aged males. The majority of scale scores in the Lithuanian sample were higher than in the USA sample. The effect size of the differences between Lithuanian and American samples was moderate for most of the scales. Future research is needed to improve the psychometric properties of the Lithuanian version of ASEBA Adult forms.Keywords: behavioral and emotional problems, reliability and validity of ASEBA Adult forms.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
19

Strockytė, Rūta, Eglė Šepetauskienė, and Virginija Adomaitienė. "PSICHIKOS IR ELGESIO SUTRIKIMŲ VARTOJANT ALKOHOLĮ RYŠYS SU MĖGINIMU ŽUDYTIS AR TOKIO POELGIO GRĖSME BEI AMBULATORINIŲ PSICHIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ NAUDOJIMUSI." Visuomenės sveikata 29, no. 1 (April 16, 2019): 11–14. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2019.002.

Full text
Abstract:
Alkoholio vartojimas – opi visuomenės sveikatos, ekonominė ir socialinė problema. Šiame straipsnyje siekiama atskleisti psichikos ir elgesio sutrikimų var­tojant alkoholį ryšį su mėginimu žudytis ar tokio po­elgio grėsme bei ambulatorinių psichikos sveikatos priežiūros paslaugų naudojimusi. Analizuota medici­ninė dokumentacija pacientų, kurie kreipėsi į Lietu­vos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL Kauno klinikos) skubios pagalbos skyrių (SPS) ir buvo konsultuoti gydytojo psichiatro. Rezultatai. Nustatyta, kad psichikos ir elgesio sutri­kimai vartojant alkoholį diagnozuoti kas septintam gydytojo psichiatro skubios pagalbos skyriuje kon­sultuotam pacientui, reikšmingai dažniau vyrams ir amžiumi reikšmingai jaunesniems nei moterys. Kas antram tiriamajam, kuriam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, buvo reikalinga skubi psichiatro pagalba dėl mėginimo žudytis ar to­kio poelgio grėsmės: vyrams reikšmingai dažniau nei moterims dėl mėginimo žudytis ar tokio poel­gio grėsmės bei ūmios psichozės. Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 39,91 metai, ir vyrai amžiumi buvo reikšmingai jaunesni nei moterys. Daugiau nei pusė visų tiriamųjų gyvenimo eigoje naudojosi ambulato­rinėmis psichikos sveikatos priežiūros paslaugomis ir buvo konsultuoti gydytojo psichiatro bei vartojo psichotropinius vaistus nepriklausomai nuo lyties.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
20

Gužauskas, Donatas, and Viktorija Grigaliūnienė. "PSICHIKOS SVEIKATOS SLAUGYTOJŲ PATIRIAMOS AGRESIJOS RAIŠKA PSICHIATRIJOS PROFILIO LIGONINĖSE." Sveikatos mokslai 24, no. 6 (May 20, 2014): 172–76. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2014.134.

Full text
Abstract:
Tyrimo metodas. Tyrimo metu buvo naudotas autoriaus Nico Oud originalus klausimynas POPAS (angl. Perception of Prevalence of Aggression Scale) ir papildomai sudarytas klausimynas. Apklausta 300 psichikos sveikatos slaugytojų, dirbančių respublikinėse psichiatrijos profilio ligoninėse. Tyrimo rezultatai. Dažniausiai pasireiškianti agresijos forma - žodinė agresija ir grasinanti žodinė agresija, žeminantis agresyvus pacientų elgesys ir pasireiškia dažnai ar labai dažnai. Pacientų sunkus fizinis smurtas, seksualinis priekabiavimas, įvykusios savižudybės bei bandymai nusižudyti pasireiškia dažnai ir labai dažnai. Labai dažnai eidami į palatą, kur yra agresyvus pacientas, slaugytojai praneša kolegoms, o įėję į palatą išlieka tarp paciento ir durų, o jei gali durys paliekamos atidarytos, stengiasi, kad paciento aplinkoje nebūtų nereikalingų dirgiklių, triukšmo, kurie didintų frustraciją ir mažintų impulsų kontrolę, stengiasi neparodyti, kad išsigando, neatsitraukia, išlaiko dėmesį, kalbina pacientą, leidžia žodžiais išreikšti pyktį. Slaugytojams, kurių skyriuose gydomiems pacientams diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, yra didesnė tikimybė patirti žodinės, grasinančios žodinės agresijos formas, provokacinio agresyvus elgesio pasireiškimai dažnesni, labai dažnai beveik du kartus nei respondentams, kurių pacientams ši liga nenustatyta. Grasinančios fizinės agresijos pasireiškimo tikimybė dažnai ir labai dažnai yra beveik tris kartus didesnė nei respondentams, kurių pacientams ši liga nenustatyta. Pacientams, turintiems suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimų, sunkaus smurto tikimybė prieš save dažnai ir labai dažnai yra tris kartus didesnė nei pacientams, kuriems ši liga nenustatyta. Ir atvirkščiai, respondentams, kurių skyriuose gydomi pacientai, sergantys šizofrenija, šizotipiniu ir kliedesiniu sutrikimais, žeminančio agresyvaus elgesio ir pasyvaus agresyvaus elgesio pasireiškimo tikimybė dažnai ir labai dažnai yra mažesnė nei pacientams, kuriems ši liga nenustatyta.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
21

Žukauskienė, Rita, Oksana Malinauskienė, and Goda Kaniušonytė. "TAPATUMO PROCESŲ IR NERIMASTINGUMO / DEPRESIŠKUMO SĄSAJOS TAPSMO SUAUGUSIU PERIODE." Psichologija 54, no. 54 (January 19, 2017): 72. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2016.54.10347.

Full text
Abstract:
Šio tyrimo* tikslas – atskleisti jaunuolių, esančių tapsmo suaugusiu periode, nerimastingumo / depre­siškumo ir tapatumo procesų (įsipareigojimo, išsamaus tyrinėjimo, įsipareigojimo persvarstymo) sąsa­jas, kontroliuojant lytį ir amžių. Tyrime dalyvavo 491 18–29 metų jaunuolis (74,7 proc. merginos). Buvo naudota Utrechto tapatumo skalė (U-MICS) bei Suaugusių emocijų ir elgesio sunkumų įvertinimo lapas (ASR). Rezultatų analizė atskleidė, kad kuo nerimastingesni / depresiškesni jaunuoliai, esantys tapsmo suaugusiu periode, tuo mažiau jie yra įsipareigojimo ir išsamaus tyrinėjimo bei tuo labiau – įsipareigoji­mo persvarstymo procese. Kontroliuojant sociodemografinius veiksnius, nerimastingumas / depresišku­mas yra susijęs su mažiau adaptyviu tapatumo formavimusi.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
22

Burba, Benjaminas, Justina Paberžytė, and Jolita Palačionytė. "Psichikos sutrikimais sergančių pacientų padarytos nusikalstamos veikos sunkumą lemiančių veiksnių analizė." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 3.2 (June 10, 2015): 374–78. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.060.

Full text
Abstract:
Reikšminiai žodžiai: nusikalstama veika, psichikos sutrikimai, priverstinis gydymas, nusikalstamos veikos sunkumas. Tyrimo tikslas. Įvertinti nusikalstamą veiką ir jos sunkumą lemiančius veiksnius bei ryšį su psichikos sutrikimais. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimo metu retrospektyviai išnagrinėtos VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje 2010–2013 metais teismo sprendimu priverstinai gydytų visų pacientų ligos istorijos. Tyrimo objektas – 302 pacientų ligos istorijos. Tyrimo metu vertinta pacientų pagrindinė klinikinė diagnozė, nusikalstama veika ir jos sunkumas, asmens būsena nusikaltimo metu, amžius pirmojo teistumo metu, ankstesnis priverstinis, ambulatorinis ir stacionarinis gydymas, paveldimumas, šeiminė padėtis, išsilavinimas. Statistinė analizė atlikta SPSS statistiniu paketu, 17 versija. Tyrimo rezultatai. Statistiškai reikšmingos priklausomybės nustatytos lyginant tiriamųjų klinikinę diagnozę, lytį, narkotinių medžiagų priklausomybę, psichikos būseną nusikaltimo padarymo metu ir nusikalstamos veikos sunkumą (atitinkamai p = 0,033, p = 0,031, p = 0,001, p = 0,02). Taip pat nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp pacientų, kurie gydėsi ambulatoriškai ir/arba stacionare prieš nusikalsdami, ir nusikalstamos veikos sunkumo (p < 0,001). Išvados. Nesunkius nusikaltimus dažniausiai padaro moterys, pacientai, kuriems diagnozuota šizofrenija, šizotipinis ar kliedesiniai sutrikimai, pacientai su psichikos ir elgesio sutrikimais, vartojantys psichoaktyviąsias medžiagas, ir tie, kurie prieš nusikaltimą gydėsi ambulatoriškai ar stacionare.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
23

Samėnienė, Jūratė, Raimondas Savickas, Brigita Sarkanaitė, Greta Žemaitytė, Reda Vaitkevičiūtė, Aistė Slavinskaitė, and Marius Atkočiūnas. "Neįgalumo būklė Lietuvoje." Sveikatos mokslai 26, no. 4 (September 26, 2016): 17–20. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.051.

Full text
Abstract:
Šie metai – gailestingumo metai, todėl nemažai dėmesio skiriama neįgaliųjų problemoms Lietuvoje. Siekiama, jog neįgalieji ne tik ugdytų tikėjimą, bet ir bendruomenė juos pripažintų visaverčiais piliečiais. Darbo tikslai: įvertinti, ar Lietuvoje sukurta teisinė bazė, ginanti neįgaliųjų interesus bei įvertinti neįgalumą atspindinčių statistinių rodiklių dinamiką 10 metų laikotarpiu, atkreipiant dėmesį, kokios dažniausios vaikų ir darbingo amžiaus asmenų pirminio neįgalumo priežastys. Svarbiausias dokumentas, ginantis Lietuvos neįgaliųjų interesus, gerai sukurta teisinė bazė – „Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas“.Šis įstatymas sudaro galimybes objektyviau įvertinti žmogaus gebėjimus dirbti, gauti būtinas medicininės, profesinės ir socialinės reabilitacijos paslaugas bei išmokas.2015 metais šalyje gyveno 260155 neįgalūs asmenys, iš jų neįgalūs vaikai sudarė 5,9 proc. (15544 asmenys). Dažniausios pirminio neįgalumo priežastys skirtingose lyties bei amžiaus grupėse: 18 – 30 metų amžiaus grupėje – psichikos ir elgesio sutrikimai, vyraujantys vyrų grupėje;30 – 45 metų amžiaus grupėje – navikiniai susirgimai,vyraujantys moterų grupėje; 45 – 64 metų amžiaus grupėje – kraujotakos sistemos ligos, vyraujančios vyrų grupėje. Tarp asmenų iki 18 m. (tiek berniukų, tiek mergaičių) pirmą kartą nustatytos dažniausios neįgalumo priežastys:psichikos ir elgesio sutrikimai (42 proc.), įgimtos formavimosi ydos, deformacijos ir chromosomų anomalijos (17 proc.), nervų sistemos ligos (9 proc.). Įvadas Popiežius Pranciškus šiuos metus paskelbė gailestingumo metais – tai įpareigoja mus įvertinti, ar pakankamai dėmesio skiriama neįgaliųjų problemoms Lietuvoje. Popiežius kvietė įsidėmėti du aspektus: viena vertus, suvokimą, kad galima ugdyti neįgalių asmenų tikėjimą, kad ir kokia būtų sunki negalia ir, antra vertus, siekimą neįgaliuosius pripažinti bendruomenės, kurioje jie gyvena, veiksmingais subjektais (11). Darbo tikslas – įvertinti, ar Lietuvoje sukurta teisinė bazė, ginanti neįgaliųjų interesus bei įvertinti neįgalumą atspindinčių statistinių rodiklių dinamiką 10 metų laikotarpiu, atkreipiant dėmesį, kokios dažniausios vaikų ir darbingo amžiaus asmenų pirminio neįgalumo priežastys.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
24

Markevičiūtė, M. Š., M. Karnickas, and A. Bagdonaitė. "Demencijos su Lewy kūneliais gydymo ir diagnostikos metodų apžvalga. Klinikinio atvejo analizė." Neurologijos seminarai 24, no. 86 (April 6, 2021): 350–56. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2020.44.

Full text
Abstract:
Demencija su Lewy kūneliais (DLK) yra progresuojanti, neurodegeneracinė, retai diagnozuojama nežinomos kilmės demencija, kuri pasireiškia fliuktuojančiomis kognityvinėmis funkcijomis, sudėtingomis regos haliucinacijomis, parkinsonizmu ir REM miego elgesio sutrikimu. Išskirtinis DLK patologinis bruožas yra autopsijos metu smegenyse aptinkami daugybiniai Lewy kūneliai – eozinofiliniai hialino intarpai neuronų citoplazmoje. Nors DLK yra trečia dažniausia demencijos priežastis tarp vyresnio amžiaus žmonių po Alzheimerio ligos ir kraujagyslinės demencijos, ji vis dar diagnozuojama per retai. Taip pat diagnozuoti DLK atvejai dažnai būna pastebėti vėlai, kadangi diagnostika ankstyvose stadijose yra sudėtinga, nes DLK gali pasireikšti panašiai kaip Alzheimerio ar Parkinsono liga, kraujagyslinė demencija, delyras ir kiti sutrikimai. Šiame straipsnyje pateikiame pacientės, sergančios DLK, klinikinį atvejį ir aptariame literatūrą, siekdami priminti, kad DLK pacientams pasireiškia plataus spektro simptomais, įskaitant kliedesius, nerimą, agresiją ir depresiją. Taip pat aptariame naujausius 2017 m. skelbtus DLK diagnostinius kriterijus, kuriuose daugiau dėmesio skiriama REM miego elgesio sutrikimui. Pagrindinis šio straipsnio tikslas yra priminti, kad DLK – tarpdisciplininė liga, kuriai kontroliuoti yra svarbus psichiatrų ir neurologų bendradarbiavimas. DLK gydymas yra kompleksinis ir sudėtingas dėl didelės nepageidaujamų reakcijų į vaistus rizikos. Paskirtas vaistas vieno ligos simptomo kontrolei gali sustiprinti kitus simptomus. Svarbu ir tai, kad pacientai gali būti išskirtinai jautrūs vaistams nuo psichozės, kurie skiriami kliedesių ir haliucinacijų kontrolei, todėl farmakologinis gydymas turi būti derinamas individualiai.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
25

Breidokienė, Rima, and Roma Jusienė. "VAIKO TEMPERAMENTO IR MOTINOS ELGESIO SU VAIKU STRATEGIJŲ REIKŠMĖ KETURMEČIŲ GEBĖJIMAMS ATIDĖTI MALONUMĄ." Psichologija 49 (January 1, 2014): 100–114. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2014.49.3691.

Full text
Abstract:
Gebėjimai atidėti malonumą, besiformuojantys ankstyvoje vaikystėje, vaidina reikšmingą vaidmenį tolesnėje vaiko pažintinėje, socialinėje ir psichologinėje raidoje, todėl svarbu tyrinėti veiksnius, galinčius paaiškinti sėkmingą šių gebėjimų raidą. Pasitelkę ketverius metus vykdomo tęstinio tyrimo duomenis, šiame tyrime siekėme atskleisti vaiko temperamento bruožų, motinos patirto streso ir jos taikomų strategijų vaiko neigiamų emocijų atžvilgiu reikšmę ketverių metų vaikų gebėjimams atidėti malonumą. Tyrimo dalyviai yra 142 vaikai (71 berniukas ir 71 mergaitė). Vaikų malonumo atidėjimo gebėjimai buvo vertinti laboratorinėmis sąlygomis naudojant „Skanėsto atidėjimo“ ir „Dovanos įvyniojimo“ užduotis. Empirinė medžiaga apie biologinius ir psichosocialinius veiksnius rinkta: antrą–trečią dieną po gimdymo, trys mėnesiai, aštuoniolika mėnesių, dveji ir treji metai po gimdymo apklausiant vaikų motinas. Tyrimo rezultatai rodo, kad vaikai, kurių motinos patyrė mažiau neigiamų išgyvenimų antraisiais ir trečiaisiais vaiko gyvenimo metais, būdami ketverių metų, demonstravo geresnius gebėjimus atidėti malonumą, o tai rodo motinos emocinės sveikatos svarbą vaiko savireguliacijos raidai. Optimalius vaikų gebėjimus atidėti malonumą, vertintus „Dovanos įvyniojimo“ užduotimi, prognozavo motinos stresinių įvykių nepatyrimas dvejus metus po gimdymo, o optimalius vaikų gebėjimus atidėti skanėstą – mažesnis motinos distresas praėjus dvejiems metams po gimdymo ir labiau išreikštos motinos neparemiančios strategijos. Tačiau motinos neparemiančios strategijos su didesniais gebėjimais atidėti skanėstą siejasi tik vaikų, kurių stipriau išreikštas neigiamas emocingumas ir ekstraversija, grupėse, o tai rodo, kad net ir neparemiančios strategijos gali būti veiksmingos tam tikrais temperamento bruožais pasižymintiems vaikams.Pagrindiniai žodžiai: malonumo atidėjimas, savireguliacija, temperamentas, motinos elgesio su vaiku strategijos, ikimokyklinis amžius.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
26

Bieliauskaitė, R., and E. Kuraitė. "7–10 METŲ BERNIUKŲ, TURINČIŲ ELGESIO SUNKUMŲ, VIDINĖS AŠ IR OBJEKTŲ REPREZENTACIJOS." Psichologija 44 (January 1, 2011): 75–87. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2011.44.2547.

Full text
Abstract:
Tyrime nagrinėjamos agresyvaus elgesio sąsajos su vidinėmis aš ir objektų reprezentacijomis. Siekiama nustatyti, ar skiriasi vaikų, turinčių elgesio sunkumų, vidinės reprezentacijos nuo vaikų, kurie tokiais sunkumais nepasižymi, ir apibūdinti jas, norint geriau suprasti formuojančias vidines struktūras, susijusias su netinkamu, agresyviu vaikų elgesiu. Buvo tiriami 7–10 metų berniukai, turintys elgesio sunkumų, ir lyginami su tokio paties amžiaus berniukais, nepasižyminčiais elgesio ar emocijų sunkumais. Iš viso tirta 30 berniukų: 20 iš klinikinės imties ir 10 – kontrolinės. Eksternalūs sunkumai matuoti Vaikų elgesio klausimynu (CBCL 6/18). Reprezentacijoms tirti naudotos projekcinės metodikos: Vaikų apercepcijos testas (CAT) ir Šeimos kinetinis piešinys. Projekcinė medžiaga analizuota ir vertinta pagal Socialinio supratimo ir objektų ryšių skalę (Westen et al., 2002) ir Visuminio vertinimo skales (Fury et al., 1997). Tyrimo duomenimis, berniukų, turinčių elgesio sunkumų, vidinės aš ir objektų reprezentacijos skiriasi nuo berniukų, nepasižyminčių elgesio sunkumais. Klinikinės imties vaikų reprezentacijos mažiau diferencijuotos, negatyvaus emocinio tono, menkesnis šių vaikų įsitraukimas į santykius, prastesnis vertybių ir moralinių standartų išsivystymas ir socialinio priežastingumo supratimas. Elgesio sunkumų turintys berniukai objektus (kitus) mato kaip abejingus, atstumiančius, nepastovius, pažeidžiamus, nepatikimus, negalinčius suteikti pagalbos. Vidinis aš reprezentuojamas kaip pažeidžiamas, atstumtas, nepriklausantis šeimai. Tyrime taikytos projekcinės metodikos ir gautos medžiagos vertinimai leidžia numatyti, kurie vaikai turi elgesio sunkumų, o kurie ne. Elgesio sunkumų turinčių vaikų vidinės reprezentacijos pasižymi tam tikrais specifiniais bruožais. Per naują patyrimą ilgalaikėje psichoterapijoje gali formuotis adaptyvesnės vidinės struktūros.Pagrindiniai žodžiai: berniukų elgesio sunkumai, aš ir kito vidinės reprezentacijos, projekcinės metodikos.Mental Self and Object Representations of 7–10-Year-Old Boys with Behavior DifficultiesBieliauskaitė R., Kuraitė E. SummaryThis study looked into the links between the external difficulties and the internal “self” and objects representations. The aim of the study was to compare the internal representations of the children with the behavioral difficulties to children with no behavioral difficulties in order to gain a better understanding of the inner structures which could be linked to inappropriate and aggressive behavior. Boys with behavioral difficulties aged 7–10-year-old were recruited and compared with the boys of the same age with no behavioral difficulties. 20 boys from the clinical sample and 10 boys from the control group – 30 boys in total – were assessed. The measure used to assess external difficulties was Child Behavior Checklist. Projective tools such as Children Apperception Test and Kinetic Family Drawing were applied to assess the representations. The results of the projective methods were analyzed with the “Social Cognition and Object Relations Scale“ (SCORS) and “The Global Rating Scale”. According to SCORS four dimensions of internal representations were assessed: complexity of representations of people, affective quality of representations, emotional investment in relationships, values and moral standards and understanding social causality. The study results show that inner “self” and object representations of the boys with behavioral difficulties are different from the ones of the boys without behavioral difficulties. Representations of the clinical sample are less differentiated, have a negative emotional tone. These boys also show a lower capacity for emotional investment in relationships and moral standards, an impaired understanding of social causality. Boys with the behavioral difficulties see others as indifferent, rejecting, vulnerable, unreliable, inconsistent and not being able to help. Their inner “self” is represented as vulnerable and rejected, unattached to his family. The projective method used in the study and analysis of the data allows us to predict behavioral difficulties. Mental representations of children with behavioral difficulties have specific characteristics. The different experiences in long term psychotherapy could transform those characteristics into more adaptable ones.Key words: boys with behavior difficulties, mental self and object representations, projective tools.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
27

V., Jurgaitytė, Dijokas J., Rimkevičiūtė P., and Khawaja N. "Sezoninės depresijos rizikos faktoriai ir gydymas. Apžvalga." Neurologijos seminarai 24, no. 83 (April 1, 2020): 26–34. http://dx.doi.org/10.29014/10.29014/ns.2020.03.

Full text
Abstract:
Sezoninė depresija – depresijos tipas, kuriam būdingas sezoninis simptomų pasireiškimas žiemą arba vasarą. Jos požymiai papras­tai pasireiškia 1-2 % bendros populiacijos, tačiau daugiau nei 30 laipsnių nuo pusiaujo nutolusiuose regionuose šis rodiklis sie­kia net 10-20 %. Kartais išskiriamas ir subsindrominis sezoninės depresijos tipas, kuris pasižymi to paties pobūdžio, tik lengves­niais sezoninio afektinio sutrikimo simptomais. Sezoninės dep­resijos atsiradimui įtakos turi ne tik aplinkos rizikos faktoriai, pa­vyzdžiui, dienos trukmė ar laikas, praleistas saulės šviesoje, bet ir genetiniai veiksniai bei neurocheminiai pokyčiai smegenyse – šiam sutrikimui būdinga heterogeniška rizikos veiksnių visuma. Cirkadinių ritmų sutrikimai ir neurotransmiterių, pavyzdžiui, se­rotonino, dopamino ar noradrenalino, disreguliacija yra vieni iš pagrindinių veiksnių, sukeliančių sezoninio afektinio sutrikimo simptomus. Simptomų remisijai įtakos turi ryškios šviesos tera­pija, taikoma reguliuojant pacientų cirkadinius ritmus, ir kognityvinė elgesio terapija, kuri netiesiogiai palengvina depresijos simptomus (pacientai mokomi valdyti stresą ir nerimą). Šiame straipsnyje palyginama sezoninės depresijos gydymo metodų veiksmingumas ir saugumas.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
28

Jurgaitytė, V., J. Dijokas, P. Rimkevičiūtė, and N. Khawaja. "Sezoninės depresijos rizikos faktoriai ir gydymas. Apžvalga." Neurologijos seminarai 24, no. 83 (January 1, 2020): 26–34. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2020.03.

Full text
Abstract:
Sezoninė depresija – depresijos tipas, kuriam būdingas sezoninis simptomų pasireiškimas žiemą arba vasarą. Jos požymiai papras­tai pasireiškia 1-2 % bendros populiacijos, tačiau daugiau nei 30 laipsnių nuo pusiaujo nutolusiuose regionuose šis rodiklis sie­kia net 10-20 %. Kartais išskiriamas ir subsindrominis sezoninės depresijos tipas, kuris pasižymi to paties pobūdžio, tik lengves­niais sezoninio afektinio sutrikimo simptomais. Sezoninės dep­resijos atsiradimui įtakos turi ne tik aplinkos rizikos faktoriai, pa­vyzdžiui, dienos trukmė ar laikas, praleistas saulės šviesoje, bet ir genetiniai veiksniai bei neurocheminiai pokyčiai smegenyse – šiam sutrikimui būdinga heterogeniška rizikos veiksnių visuma. Cirkadinių ritmų sutrikimai ir neurotransmiterių, pavyzdžiui, se­rotonino, dopamino ar noradrenalino, disreguliacija yra vieni iš pagrindinių veiksnių, sukeliančių sezoninio afektinio sutrikimo simptomus. Simptomų remisijai įtakos turi ryškios šviesos tera­pija, taikoma reguliuojant pacientų cirkadinius ritmus, ir kognityvinė elgesio terapija, kuri netiesiogiai palengvina depresijos simptomus (pacientai mokomi valdyti stresą ir nerimą). Šiame straipsnyje palyginama sezoninės depresijos gydymo metodų veiksmingumas ir saugumas.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
29

Valančiūtė, Justina, Vaiva Martinkienė, and Arūnas Germanavičius. "SIMULIACINĖS ELGSENOS ĮVERTINIMAS TEISMO PSICHIATRIJOJE." Health Sciences 29, no. 4 (August 13, 2019): 116–21. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2019.066.

Full text
Abstract:
Simuliacijos – apsimestinio, tikslingo elgesio, siekiant tam tikros naudos – reiškinys yra aktualus psichiatrijoje ir ypač teismo psichiatrijoje. Literatūros duomenimis nurodoma, kad bendrojoje psichiatrijos praktikoje sutinkama nuo 1 proc. iki 5 proc. simuliuojančių pacientų, o nusikaltimus atlikę asmenys simuliuoja kur kas dažniau – nuo 10 proc. iki 20 proc. atvejų. Literatūros šaltiniai nurodo, kad teismo psichiatrijoje dažniausiai yra simuliuojami kognityviniai ir psichoziniai sutrikimai. Įvertinus 2013-2016 m. laikotarpiu Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VTPT prie SAM) atliktų 609 teismo psichiatrijos ekspertizių duomenis, nustatyta, kad simuliacijos reiškiniai stebėti 8,7 proc. atvejų. Dauguma simuliuojančių buvo vidutinio amžiaus (vidurkis 38,5 m.), žemo išsilavinimo vyrai, anksčiau teisti ne vieną kartą. Net 92 proc. jų anksčiau jau buvo gydyti įvairiuose psichiatrijos stacionaruose, kur jiems 32,7 proc. atvejų jau buvo įtarta simuliacija. Tyrimo metu nustatyta, kad pakartotinai teisiami asmenys dažniau linkę simuliuoti psichozinius sutrikimus, o anksčiau neteisti asmenys kiek dažniau simuliavo atminties sutrikimus. Simuliuojantys asmenys pateikė įvairialypius skundus, demonstravo negalintys atsakyti į elementarius klausimus. Net 71 proc. tiriamųjų aktyviai ir nuolat deklaravo įvairius skundus, tačiau jų elementari kasdienė veikla nebuvo sutrikusi. Dažnu atveju simuliavusiems asmenims stebėtas dvejopas elgesys, 33,7 proc. atvejų skundai ir elgesys disociavo su psichodiagnostinių tyrimų rezultatais. Didžiajai daliai (52,9 proc.) sunkių psichikos sutrikimų požymius demonstravusių tiriamųjų ekspertizės metu buvo nustatyti asmenybės sutrikimai. Tyrimo duomenys parodė, kad būtina skirti atidesnį dėmesį simuliacijos reiškiniui ne tik ekspertinėje teismo, bet ir bendrojoje psichiatrijoje, atkreipiant dėmesį į tam tikriems psichikos sutrikimams nebūdingą simptomatiką bei tiksliai įvertinant psichikos sutrikimų fenomenologiją.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
30

Jusienė, Roma, Ilona Laurinaitytė, Alina Pajėdienė, Rūta Praninskienė, Lauryna Rakickienė, and Vaidotas Urbonas. "IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ BUVIMAS PRIE EKRANŲ: KADA TAI TAMPA VAIKŲ SVEIKATOS RIZIKOS VEIKSNIU?" Visuomenės sveikata 27, no. 6 (December 28, 2017): 134–43. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2017.109.

Full text
Abstract:
Informacinėms technologijoms vis labiau skverbiantis į kiekvienos šeimos kasdienybę įvairių šalių tyrėjai jau kurį laiką aktyviai domisi galimu jų naudojimo poveikiu vaikų sveikatai; vis dėlto itin nedaug tyrimų, kuriuose būtų kompleksiškai tiriama ir psichikos, ir fizinė sveikata, jos sąsajos su vaikų aktyviu bei pasyviu buvimu prie įvairių ekranų. Tyrimo tikslas – nustatyti, kokios yra pusantrų – penkerių metų amžiaus vaikų aktyvaus ir pasyvaus informacinių technologijų (televizoriaus, kompiuterio, planšetinio kompiuterio, išmaniojo telefono ir žaidimų konsolės) naudojimo apimtys bei kaip jos siejasi su šių vaikų psichologinės ir fizinės sveikatos aspektais. Siekiant šio tikslo, ikimokyklinio amžiaus vaikų iš įvairių Lietuvos vietovių tėvų buvo paprašyta užpildyti anketas apie jų vaikų psichikos ir fizinę sveikatą bei informacinių technologijų naudojimą (tiek aktyvų, tiek pasyvų). 2017m. balandžio – spalio mėnesiais buvo surinkti duomenys apie 769 vaikus nuo 18 iki 72 mėn. amžiaus (M = 42,42, SD = 15,5). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad trečdalis vaikų darbo dienomis praleidžia prie ekranų nuo 30 min. iki valandos, o savaitgaliais – nuo 1 iki 2 valandų, tačiau nemaža dalis (11 proc. darbo dienomis ir 22 proc. laisvadieniais) naudojasi informacinėmis technologijomis 2-3 val. ir daugiau; ilgiau prie ekranų būna vyresni vaikai, taip pat tie, kurių tėvų išsilavinimas yra vidurinis arba žemesnis. Dažniausiai ikimokyklinio amžiaus vaikai žiūri televizorių, rečiau naudojasi išmaniuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu, dar rečiau– kompiuteriu, o žaidimų konsole šio amžiaus vaikai beveik nesinaudoja. Tėvai būdami šalia vaiko dažniausiai žiūri TV ar naudojasi išmaniuoju telefonu, TV kaip “fonas” dažnai ar beveik visada būna naudojamas 29 proc. tirtų vaikų šeimose. Rasta reikšmingų sąsajų tarp informacinių technologijų naudojimo ir sveikatos rodiklių: ilgesnė buvimo prie ekrano trukmė yra susijusi su didesniais vaikų emocinių, elgesio problemų, somatinių skundų ir bendrai somatinių simptomų įverčiais, taip pat dažnesniu sergamumu ūminėmis ligomis ir trumpesne miego trukme, net ir kontroliuojant vaikų amžių. Formuluojant ikimokyklinio amžiaus vaikų informacinių technologijų naudojimo rekomendacijas svarbu turėti omenyje, kad reikšmingai didesnei somatinės simptomatikos raiškai atsirasti svarbi jau 1-2 val. buvimo prie ekranų trukmė, o elgesio ir emocijų sunkumų didesnei raiškai – 2-3 val. ir ilgesnė buvimo prie ekranų trukmė.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
31

Butrimas, Vilius, and Vaiva Martinkienė. "ASMENŲ, KALTINAMŲ ĮVYKDŽIUS SEKSUALINIO POBŪDŽIO NUSIKALTIMUS PRIEŠ NEPILNAMEČIUS, CHARAKTERISTIKOS." Health Sciences 30, no. 6 (November 24, 2020): 124–35. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.153.

Full text
Abstract:
Seksualinio pobūdžio nusikaltimus įvykdantys asmenys pasižymi heterogeniškumu. Žinoma, kad šio pobūdžio nusikaltimais įtariami asmenys skiriasi tiek savo socio­demografinėmis, tiek psichosocialinėmis ypatybėmis, tačiau skiriasi ir jų elgesio etiologinės priežastys, moty­vai, nusikaltimo įvykdymo aplinkybės. Seksualinių nu­sikaltimų pobūdis įvairus – nuo nekontaktinių tvirkina­mųjų veiksmų iki fizinio smurto ir išžaginimo. Siekiant išanalizuoti asmenų, įvykdžiusių seksualinio pobūdžio nusikaltimus, ypatumus, atlikta 2011-2019 m. laikotar­pio retrospektyvi 271 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos (VTPT) teismo psichiatrijos ekspertizės aktų analizė. Gautieji rezultatai atskleidė, jog dažniausiai seksualinius nusikaltimus įvykdė jauni vyrai, daugeliu atvejų žemesnio išsilavinimo, neturintys darbo, nesukūrę šeimos, vieniši. Seksualinį nusikaltimą įvykdęs asmuo dažniausiai veikė vienas, planuotai, auka dažniausiai buvo prepubertetinio amžiaus mergaitė iš pažįstamos aplinkos, o prievartiniai veiksmai dažniausiai buvo atlie­kami smurtautojo namuose. Apie trečdalis suaugusiųjų šio pobūdžio nusikaltimus įvykdė apsvaigę. Tik labai mažai daliai iš jų nustatyta pedofilijos diagnozė (2,6% atvejų). Įvairūs psichikos sutrikimai nustatyti 83,3 proc. nepilnamečių, 85,4 proc. suaugusiųjų (18-64 m.) ir 78,6 proc. senyvo amžiaus (65-84 m.) asmenų, įvykdžiusių seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius. Atlikus teismo psichiatrijos ekspertizes, tik 14,8 proc. nusikaltu­sių asmenų buvo nustatyti nepakaltinamumo ir 8,1 proc. riboto pakaltinamumo kriterijai dėl psichikos sutrikimo.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
32

Kalpokienė, Vaida, and Gražina Gudaitė. "ELGESIO SUTRIKIMŲ TURINČIŲ PAAUGLIŲ EGO FUNKCIJOS IR JŲ RYŠYS SU ĮVEIKOS STRATEGIJOMIS." Psichologija 35 (January 1, 2007): 42–54. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2007.0.2853.

Full text
Abstract:
Straipsnyje nagrinėjamos elgesio sutrikimų turinčių paauglių Ego funkcijos (ryšiai su objektais, impulsų ir afektų kontrolė, gynybinis bei sintetinis integracinis funkcionavimas) ir jų ryšys su įveikos strategijomis. Tyrime dalyvavo 38 turintys elgesio sutrikimų ir 35 sveiki paaugliai. Elgesio sutrikimų turinčių tiriamųjų Ego funkcijos tarpusavyje yra mažai susijusios (gauta koreliacija tarp ryšių su objektais ir sintetinio integracinio funkcionavimo, r = 0,39), sveikų tiriamųjų visos Ego funkcijos yra susijusios. Elgesio sutrikimų turintys paaugliai dažniau naudoja mažiau adaptyvią įveiką. Tiek turinčių elgesio sutrikimų, tiek sveikų paauglių gynybinis funkcionavimas yra susijęs su įveikos būdais. Pagrindiniai žodžiai: elgesio sutrikimai, paaugliai, Ego funkcijos, įveikos strategijos.EGO FUNCTIONS AND THEIR CONNECTIONS WITH COPING STRATEGIES IN ADOLESCENTS WITH CONDUCT DISORDERSVaida Kalpokienë, Graþina Gudaitë Summary Ego is one of fundamental formation of personality, which secures inner and outer adaptation. Its role must be very strong in adolescence when person must adjust with various inner and outer demands. Adaptation of adolescents with conduct disorders is largely dysfunctional, that’s why we raise question about suchlike teenager’s Ego functions and their interconnection with coping strategies (which determines adaptation to external requirements).38 adolescents with conduct disorders and 35 healthy adolescents participated in this research. Age of participants was from 14 to 16 years. Teenagers for the research were screened by using Youth Self Report Questionnaire (YSR11/18) (Achenbach and Rescorla, 2001). Ego functions (relations with objects, control of affects and impulses, defensive functioning, synthetic – integrative functioning) were evaluated using clinical interview for the assessment of Ego functions (Bellak et al., 1973). Coping strategies were evaluated with COPE questionnaire (Carver et al., 1989).The research data showed that Ego functions of teenagers with conduct disorders are more disturbed than Ego functions of healthy ones (p < 0.01), especially this is noticeable on the control of affects and impulses. Only two Ego functions of adolescents with conduct disorder are statistically correlated: object relations and synthetic-integrative functioning; while all Ego functions of healthy adolescents have statistically significant correlations. However after the comparison of correlative matrixes we found no statistically significant differences between those matrixes (χ2 = 10.1794, df = 6, p = 0.1173).Adolescents with conduct disorders are applying two less adaptive coping strategies regularly: behavioral disengagement (p = 0.001) and alcohol – drug disengagement (p < 0.001). Also they are using one emotion-focused coping strategy denial (p < 0.05). Healthy adolescents are applying two problem-focused coping strategies regularly: active coping (p < 0.05) and restraint coping (p < 0.05). They also are using emotion-focused coping strategy positive reinterpretation and growth (p < 0.05). Ailing teenagers are using less adaptive coping strategies more often (p < 0.05).The research showed, that coping strategies (problem-focused coping, emotion-focused coping and less adaptive coping) are related with one of Ego functions-defensive functioning (teenagers with conduct disorders R = 0.619, R² = 0.383, p = 0.001; healthy adolescents R = 0.605, R² = 0.366, p = 0.002). This once more shows us that these psychological processes are closely related to each other and that adaptation needs interaction between conscious and unconscious processes. Key words: conduct disorders, adolescents, Ego functions, coping strategies.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
33

A., Jasionis, Jasionytė G., and Mameniškienė R. "Faux pas atpažinimo ir Happé keistų istorijų testų lietuviškų versijų adaptacija bei psichometrinių savybių vertinimas." Neurologijos seminarai 24, no. 83 (January 1, 2020): 47–54. http://dx.doi.org/10.29014/10.29014/ns.2020.06.

Full text
Abstract:
Įvadas. Vienas pagrindinių socialinių pažintinių funkcijų posričių – minčių te­orija (MT) – apima gebėjimą suprasti kitų žmonių mintis, ketinimus, emocijas ir numatyti jų elgesį. MT deficitas yra būdingas daugeliui neurologinių ir psichikos sutrikimų. Iki šiol ne­buvo MT ištyrimo testų, adaptuotų lietuviškai kalbančiai populiacijai. Tikslas. Išversti ir atlikti kalbinę bei kultūrinę dviejų MT testų – Faux pas atpažinimo tes­to ir Happé keistų istorijų testo – adaptaciją lietuviškai kalbančiai populiacijai ir įvertinti jų psichometrines savybes. Tiriamieji ir tyrimo metodai. Abu testai buvo išversti iš anglų kalbos į lietuvių ir iš lietuvių į anglų kalbą. Naudojant lietuviškus testų variantus, ištirta 100 pilnamečių asmenų. Pa­tikrintas testų patikimumas ir matavimų pagrįstumas. Vidinis nuoseklumas vertintas apskai­čiuojant Cronbach α koeficientą, vertinimo patikimumas – intraklasinį koreliacijos koefi­cientą, o konvergentinis konstrukcijos patikimumas – Spearman koreliacijos koeficientą. Rezultatai. Apskaičiuota Faux pas atpažinimo testo faux pas istorijų Cronbach α koefi­ciento reikšmė buvo 0,815, kontrolinių istorijų – 0,426, o Happé keistų istorijų testo – 0,708. Faux pas atpažinimo testo faux pas istorijų intraklasinio koreliacijos koeficiento reikšmė bu­vo 0,996, o Happé keistų istorijų testo – 0,911. Apskaičiuota silpna teigiama statistiškai reikšminga koreliacija tarp Happé keistų istorijų testo ir Faux pas atpažinimo testo faux pas istorijų įvertinimų (r = 0,355, p = 0,045), tačiau Faux pas atpažinimo testo kontrolinių istorijų įverčiai statistiškai reikšmingai nekoreliavo su faux pas istorijų (r = 0,033, p = 0,745) ir Happé keistų istorijų testo (r = 0,109, p = 0,282) rezultatais. Abiejų testų išorinis ir turinio pa­grįstumas buvo įrodyti. Išvados. Faux pas atpažinimo testas ir Happé keistų istorijų testas pritaikyti lietuviškai kalbančiai populiacijai. Abu instrumentai gali būti naudingi vertinant socialines pažintines funkcijas.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
34

Jasionis, A., G. Jasionytė, and R. Mameniškienė. "Faux pas atpažinimo ir Happé keistų istorijų testų lietuviškų versijų adaptacija bei psichometrinių savybių vertinimas." Neurologijos seminarai 24, no. 83 (January 1, 2020): 47–54. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2020.06.

Full text
Abstract:
Įvadas. Vienas pagrindinių socialinių pažintinių funkcijų posričių – minčių te­orija (MT) – apima gebėjimą suprasti kitų žmonių mintis, ketinimus, emocijas ir numatyti jų elgesį. MT deficitas yra būdingas daugeliui neurologinių ir psichikos sutrikimų. Iki šiol ne­buvo MT ištyrimo testų, adaptuotų lietuviškai kalbančiai populiacijai. Tikslas. Išversti ir atlikti kalbinę bei kultūrinę dviejų MT testų – Faux pas atpažinimo tes­to ir Happé keistų istorijų testo – adaptaciją lietuviškai kalbančiai populiacijai ir įvertinti jų psichometrines savybes. Tiriamieji ir tyrimo metodai. Abu testai buvo išversti iš anglų kalbos į lietuvių ir iš lietuvių į anglų kalbą. Naudojant lietuviškus testų variantus, ištirta 100 pilnamečių asmenų. Pa­tikrintas testų patikimumas ir matavimų pagrįstumas. Vidinis nuoseklumas vertintas apskai­čiuojant Cronbach α koeficientą, vertinimo patikimumas – intraklasinį koreliacijos koefi­cientą, o konvergentinis konstrukcijos patikimumas – Spearman koreliacijos koeficientą. Rezultatai. Apskaičiuota Faux pas atpažinimo testo faux pas istorijų Cronbach α koefi­ciento reikšmė buvo 0,815, kontrolinių istorijų – 0,426, o Happé keistų istorijų testo – 0,708. Faux pas atpažinimo testo faux pas istorijų intraklasinio koreliacijos koeficiento reikšmė bu­vo 0,996, o Happé keistų istorijų testo – 0,911. Apskaičiuota silpna teigiama statistiškai reikšminga koreliacija tarp Happé keistų istorijų testo ir Faux pas atpažinimo testo faux pas istorijų įvertinimų (r = 0,355, p = 0,045), tačiau Faux pas atpažinimo testo kontrolinių istorijų įverčiai statistiškai reikšmingai nekoreliavo su faux pas istorijų (r = 0,033, p = 0,745) ir Happé keistų istorijų testo (r = 0,109, p = 0,282) rezultatais. Abiejų testų išorinis ir turinio pa­grįstumas buvo įrodyti. Išvados. Faux pas atpažinimo testas ir Happé keistų istorijų testas pritaikyti lietuviškai kalbančiai populiacijai. Abu instrumentai gali būti naudingi vertinant socialines pažintines funkcijas.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
35

Lesinskienė, Sigita, Asta Dervinytė Bongarzoni, Natalja Fatkulina, Rolandas Zuoza, Sofja Vasiliauskienė, and Loreta Jackevičienė. "PSICHIKOS SVEIKATOS SUTRIKIMŲ TURINČIŲ VAIKŲ ŠEIMOS SITUACIJOS TYRIMAS." Health Sciences 30, no. 1 (March 1, 2020). http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.009.

Full text
Abstract:
Šeima yra svarbus harmoningos vaiko psichologinės raidos veiksnys. Skyrybas, tėvų netektį, institucinę globą bei jos kaitą išgyvenantys vaikai patiria daug streso. Darbo tikslas – ištirti vaikų ir paauglių psichiatrijos stacionaruose gydytų pacientų šeimos sudėtį. Atlikta dviejų vaikų ir paauglių psichiatrijos stacionarų vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriuose 2016-2017 m. gydytų pacientų ligos istorijų retrospektyvi analizė, išnagrinėti 855 (366 mergaičių ir 489 berniukų) ligos istorijų duomenys. Tyrimo rezultatai atskleidė reikšmingas sąsajas tarp vaiko šeimos padėties ir psichikos sveikatos būsenos. Mažiausiai stacionaruose buvo gydyta pilnose šeimose augančių vaikų, daugiausia – globos namuose ir nepilnose šeimose gyvenančių vaikų. Didžioji dalis pacientų, kuriems diagnozuoti elgesio ir emocijų sutrikimai, buvo iš globos namų, jie reikšmingai dažniau pakartotinai buvo gydomi vaikų ir paauglių psichiatrijos stacionare. Išsiskyrusių šeimų vaikams dažniausiai diagnozuoti nuotaikos, neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai. Trečdalis vaikų, kurie gydėsi psichiatrijos stacionaruose, buvo iš išsiskyrusių šeimų (didesnė dalis nei bendroje populiacijoje), todėl svarbu išsiskyrusių ar besiskiriančių šeimų vaikams užtikrinti psichikos ligų prevenciją ir ankstyvąją intervenciją pirminiame sveikatos priežiūros lygmenyje, teikiant kompleksinę psichosocialinę pagalbą. Šeimai yrant, svarbus didesnės bendruomenės terapinių ar savitarpio pagalbos grupių įsitraukimas, kad vaikui tėvų skyrybų atveju būtų padaryta kuo mažesnė žala.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
36

Leskauskas, Darius, Dainius Juodenis, and Gintarė Veličkaitė. "COVID–19 pandemijos poveikis vaikų ir paauglių psichikos sveikatai." Lithuanian General Practitioner 25, no. 6 (June 18, 2021). http://dx.doi.org/10.37499/lbpg.724.

Full text
Abstract:
Tyrimo tikslas – įvertinti, kokį poveikį turi COVID–19 pandemija ir karantino ribojimai vaikų ir paauglių psichikos sveikatai bei jai įtakos turintiems veiksniams. Tyrimo metodika. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – Kauno klinikų) NLAS bei VPPS konsultuojami ir gydomi 10–17 metų amžiaus pacientai ir jų tėvai. Pasirinktų pacientų protinis amžius ≥10 metų, jiems diagnozuotas raidos, elgesio arba psichikos sutrikimas, dėl kurio buvo kreiptasi į vaikų ir paauglių gydytoją psichiatrą. Tyrimui naudotos dvi (vaikų ir tėvų arba globėjų) apklausos anketos, kurias tiriamieji užpildė internetu. Apklausa vykdyta 2020 m. gegužės–liepos mėn. Duomenų rinkimui naudoti standartizuoti klausimynai. Analizuoti duomenys pateikiami naudojant aprašomąją statistiką. Rezultatai. Analizei naudotos 53 vaikų ir 50 tėvų anketos, rezultatai parodė, kad COVID–19 pandemija ir ją lydintys veiksniai turėjo neigiamą poveikį vaikų psichikos sveikatai, nustatyti mokymosi proceso, vaikų emocijų, elgesio, miego kokybės, nerimo lygio pokyčiai. Rezultatai rodo, kad COVID–19 pandemijos laikotarpiu 67,9 proc., vaikų jautė emocinės būsenos pokyčius, 47,8 proc. iš jų jautėsi blogiau, tik 20,7 proc. jautėsi geriau.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
37

Vainienė, Edita, and Kęstutis Kardelis. "Jaunimo mokyklų moksleivių fizinio aktyvumo sąsajos su mokymosi motyvacija, savigarba ir socialine integracija." Baltic Journal of Sport and Health Sciences 1, no. 68 (November 5, 2018). http://dx.doi.org/10.33607/bjshs.v1i68.525.

Full text
Abstract:
Jaunimo mokyklų mokytojai kasdieniame darbe susiduria su paaugliais, kurie čia patenka dėl įvairių priežasčių: nepakankamos tėvų priežiūros, sunkios šeimų socialinės-ekonominės padėties, pakitusio savęs vertinimo, sumažėjusių siekių ir nesėkmių mokymosi procese, per didelio nerimo, savarankiškumo siekimo, polinkio į praktinę bei sportinę veiklą, intelekto sandaros, emocijų ir elgesio sutrikimų. Todėl šių mokyklų mokytojams neretai kyla sunkumų norint paskatinti mokinių mokymosi motyvaciją, kuri, be sąsajų su psichosocialiniais sveikatos rodikliais (savigarba, so-cialine integracija), nustatytais kitų tyrėjų darbuose, gali būti susijusi ir su fi ziniu aktyvumu. Pastaroji veikla, mūsų nuomone, galėtų būti vienu iš veiksnių, galinčių daryti teigiamą įtaką mokinių požiūriui į mokyklą.Išsakyti teiginiai skatino tyrimą, kurio tikslas — atskleisti jaunimo mokyklų moksleivių fi zinio aktyvumo, mokymosi motyvacijos ir psichosocialinės sveikatos sąsajas. Jo metu taikyti šie mokymosi motyvacijos nustatymo metodai: anketinė apklausa raštu (Zambacevičienė, Janulytė, 1998) ir interviu (Pileckaitė-Markovienė, 2001). Vertinant moksleivių socialinę integraciją / izoliaciją taikytas A. Eder (1989) klausimynas, kuriame pateikti klausimai ir apie jų fi zinį aktyvumą. Moksleivių savigarba tirta pagal C. Curie (1987) pasiūlytą metodiką.Tiriamąją imtį sudarė 15—17 metų moksleiviai (97 vaikinai ir 26 merginos) iš visų Kauno miesto jaunimo mokyklų (n = 123).Gauti rezultatai parodė, kad jaunimo mokyklos moksleivius mokytis motyvuoja tokios mokymosi paskatos kaip noras tęsti mokslus, pareigos jausmas, pastangos išvengti draugų kritikos ir noras užaugus mokėti gerai dirbti. Nustatytas psichosocialinės sveikatos rodiklių (socialinės integracijos ir savigarbos) tarpusavio ryšys, t. y. aukštos socialinės integracijos moksleiviai buvo ir aukštos savigarbos. Lyties skirtumų tiriant vaikinų ir merginų socialinę integraciją ir savigarbą tyrimas neatskleidė, o mokymosi motyvacijos bei pasiekimų rodmenys merginų yra aukštesni nei vaikinų. Fizinio aktyvumo grupėse nustatyta, kad vaikinai yra fi ziškai aktyvesni nei merginos. Tyrimo rezultatai parodė, kad fi ziškai aktyvesni moksleiviai yra aukštesnės savigarbos, jie geriau integruoti ir socialiai. Lyginamoji moksleivių mokymosi motyvacijos, psichosocialinės sveikatos rodiklių ir fi zinio aktyvumo analizė atskleidė jų tarpusavio ryšius: aukštesnės savigarbos buvo fi ziškai aktyvesni ir geriau socialiai integruoti moksleiviai. Aukštesni savigarbos rodikliai tų moksleivių, kuriuos skatina mokytis tokios paskatos kaip noras sužinoti ką nors naujo, užaugus mokėti gerai dirbti ir tinkamai bendrauti su tėvais, mokytojais, draugais.Raktažodžiai: fizinis aktyvumas, mokymosi motyvacija, psichosocialinės sveikatos rodikliai.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
38

Jusienė, Roma, and Saulė Raižienė. "IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ ELGESIO BEI EMOCINIŲ SUNKUMŲ ĮVERTINIMAS: MOTINŲ, TĖČIŲ IR AUKLĖTOJŲ VERTINIMŲ LYGINAMOJI ANALIZĖ." Psichologija 33 (January 1, 2006). http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2006..4317.

Full text
Abstract:
Tinkamas galimų emocinių bei elgesio sutrikimų įvertinimas ikimokykliniame amžiuje svarbus ne tik teoriniu požiūriu, aiškinantis psichopatologijos etiologiją, eigą bei prognozę, bet ir praktiniu požiūriu, taikant ankstyvosios psichopatologijos intervencijos ir prevencijos programas. Bendrai pažymima, jog norint patikimai įvertinti mažų vaikų psichologinį prisitaikymą, būtina informacija iš keleto šaltinių. Šiame tyrime siekiame palyginti ir analizuoti trijų informacijos šaltinių – motinos, tėčio ir auklėtojos – teikiamą informaciją apie ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio bei emocinius sunkumus naudodamosi CBCL/1½-5 ir CTRF/1½-5 (Achebach and Rescorla, 2000) skalėmis ir atitikimą tarp trijų to paties vaiko vertintojų. Rezultatai rodo, kad auklėtojų versijos vidinis skalių suderinamumas yra geresnis nei tėvų. Motinų ir tėčių vertinimų atitikimas yra geresnis nei auklėtojų ir tėvų. Vertinant mergaites yra mažiau skirtumų ir geresnis atitikimas tarp vertintojų nei vertinant berniukus. Tėvų vertinimų vidurkiai pagal atskiras skales yra didesni nei auklėtojų, išskyrus dėmesio sunkumus ir užsisklendimą. Apibendrinant tyrimo rezultatus nurodomos galimos vaikų ankstyvosios raidos mokslinių tyrimų gairės ir aptariamos psichologinio vaikų įvertinimo galimybės.Pagrindiniai žodžiai: elgesio ir emociniai sunkumai; ikimokyklinio amžiaus vaikai; psichologinis įvertinimas; vertinimų atitikimas; CBCL/1½-5 ir CTRF/1½-5.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
39

Domskytė, Inga, and Dalia Vėlavičienė. "Hiperkineziniai sutrikimai šeimos gydytojo praktikoje." Lithuanian General Practitioner 25, no. 7 (September 20, 2021). http://dx.doi.org/10.37499/lbpg.776.

Full text
Abstract:
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS) yra vienas dažniausių elgesio sutrikimų vaikystėje, turintis įtakos daugeliui vaiko funkcionavimo sferų. Nors įrodymais pagrįstas gydymas gali padėti valdyti ADS simptomus, tačiau, remiantis tyrimais, šis sutrikimas nepakankamai diagnozuojamas daugelyje Europos šalių ir vaikai negauna specializuotos psichiatrinės pagalbos. Šių sutrikimų diagnozavime svarbią grandį užima šeimos gydytojai, kurie gali siųsti pacientą nuodugniam tyrimui ir psichinei būklei įvertinti.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
40

Puišienė, Elena, and Rasa Ciegienė. "Kaimo pradinių klasių moksleivių sveikatos ir jų ugdytojų sveikatos nuostatos sąsajos." Baltic Journal of Sport and Health Sciences 1, no. 55 (November 8, 2018). http://dx.doi.org/10.33607/bjshs.v1i55.666.

Full text
Abstract:
Straipsnyje analizuojami kaimo pradinių klasių moksleivių sveikatos ugdymo aplinkos aspektai. Sveikatos ugdymo aplinką sudaro šeima, mokykla, ugdytojas, jo sveikatos nuostata ir sveiko gyvenimo stilius, mokyklos sveikatos priežiūros sistema, kurią reikia orientuoti sveikatos stiprinimo kryptimi, ir kt. Sveikatos ugdymo tikslai — teikti žinių, ugdyti elgesį, įgūdžius ir nuostatas, kurti reikalingą vertybių sistemą. Nuostatą sudaro kognityvinių, emocinių ir veiklos komponentų derinys. Sąmoningą elgseną lemia žmogaus nuostatos, požiūris, vertybinės orientacijos, kurios nėra įgimtos, bet yra išugdomos ir gali kisti ugdymo procese (Jovaiša, 2001). Tyrimo tikslas — nustatyti kaimo pradinių klasių moksleivių sveikatos ir jų ugdytojų sveikatos nuostatos sąsajas. Uždaviniai: 1. Ištirti vaikų sveikatą. 2. Nustatyti ugdytojų sveikatos bendrąją nuostatą ir jos komponentus: kognityvinį, emocinį, bihevioristinį. 3. Išsiaiškinti ugdytojų požiūrį į sveikatą stiprinančius veiksnius. 4. Nustatyti koreliacinius ryšius tarp vaikų sveikatos negatyviosios dalies ir ugdytojų sveikatos nuostatos. Tyrimo metodai: 1. Literatūros šaltinių analizė. 2. Dokumentų analizė. 3. Anketinė apklausa. 4. Matematinė statistika. Tyrimas organizuotas vykdant p. A. Adamkienės fondo inicijuotą projektą „Pagalba kaimo mokykloms“. Tiriamąją imtį sudarė atsitiktiniu būdu parinktose 24 Lietuvos miestelių ir kaimo mokyklose besimokantys 2316 pradinių klasių moksleiviai ir 122 ugdytojai, atsakę į anketos klausimus. Rezultatai rodo, kad daugiausia negatyvios sveikatos kaimo mokyklų pradinių klasių moksleivių yra Tauragės (79,1%), Šiaulių (55,9%), Kauno apskrityse (37,5%). Daugiausia tarp kaimo pradinių klasių moksleivių pasitaiko ydingos laikysenos (29,6%), regos sutrikimų (19,4%) ir širdies sisteminių ūžesių (9,7%) atvejų. Pozityviausia bendroji sveikatos nuostata yra kūno kultūros mokytojų, toliau — mokyklų vadovų, pradinių klasių mokytojų. Statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas tarp kūno kultūros ir pradinių klasių mokytojų grupių vertinimų (p < 0,05). Tarp ugdytojų labiausiai išreikštas kognityvinis sveikatos nuostatos komponentas, t. y. žinių turi pakankamai, o emocinis ir bihevioristinis komponentai išreikšti vienodai, t. y. emocijos ir elgsena, susijusi su sveikata, neadekvati turimoms žinioms. Ugdytojai išskiria tokius pagrindinius sveikatos veiksnius: sveikata — vertybė, mityba, sveiko gyvenimo stilius, o mažiau reikšmingi — sveikatos ugdymasis, sveikatos kontrolė, gydymas, narkotikai, vaistai, veikla, susijusi su sveikata, sveikos aplinkos kūrimas ir fizinis aktyvumas. Esminis koreliacinis ryšys (r = 0,4) nustatytas tarp ugdytojų bendrosios sveikatos nuostatos bei jos bihevioristinio komponento ir mokinių negatyviosios sveikatos. Kaimo pradinėse klasėse ryšys tarp ugdytojų sveikatos nuostatos ir mokinių sveikatos yra menkas todėl, kad vaikų sveiko gyvenimo stiliui ir sveikatai didelės įtakos turi šeima.Raktažodžiai: ugdytojų sveikatos nuostata, pradinių klasių mokinių sveikata.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
41

Jasiulionė, Jurgita Smiltė. "Nėštumo ir gimdymo psichologinių veiksnių reikšmė dvejų metų amžiaus vaikų elgesio bei emocijų sunkumams." Research of Young Scientists in Psychology 4, no. 1 (May 20, 2016). http://dx.doi.org/10.15388/jmpd.2015.4.07.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
42

Jusienė, Roma, and Saulė Raižienė. "IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ EMOCIJŲ IR ELGESIO SUNKUMŲ VERTINIMAS CBCL / 1½-5 IR C-TRF DIAGNOSTIKOS KRITERIJAIS (DSM) PAGRĮSTOMIS SKALĖMIS." Psichologija 34 (January 1, 2006). http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2006..4285.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
43

Timofejavaitė, R., V. Vilda, A. Liveikienė, and R. Kaladytė-Lokominienė. "Regos suvokimo sutrikimai, sergant Parkinsono liga be demencijos Disturbances of visual perception in non-demented patients with Parkinson’s disease." Neurologijos seminarai 23, no. 81 (February 28, 2020). http://dx.doi.org/10.29014/ns.2019.21.

Full text
Abstract:
Įvadas. Parkinsono liga (PL) – neurodegeneracinė liga, kurios plačiam ne motorinių simptomų spektrui priklauso regos suvokimo sutrikimai. Regos suvokimo sutrikimai dažniausiai laikomi progresuojančios PL komplikacija, kuri įspėja apie galimą psichozės iš­sivystymą ir lydinčią demenciją. Vizualinių haliucinacijų etiologija, sergant PL, paprastai būna multifaktorinė: jos siejamos su žemu regos aštrumu, ilga ligos trukme, kognityviniais sutrikimais, sutrikusiu kontrastiniu jautrumu ir susilpnėjusia spalvų diskriminacija bei varto­jamais dopaminerginiais preparatais. Duomenų apie haliucinacijas, sergant PL be demenci­jos, nėra daug, jos dažniau laikomos jatrogeninėmis. Tiriamieji ir tyrimo metodai. Gautas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) administracijos leidimas atlikti mokslinį tiriamąjį darbą. Buvo apklausta 30 sava­rankiškų 1,0-3,0 stadija pagal Hoehn ir Yahr skalę PL be demencijos sergančių VULSK pacientų,19 vyrų ir 11 moterų. Kontrolinę grupę sudarė 30 asmenų, nesergančių neurodegeneracinėmis ligomis ir demencija (15 vyrų ir 15 moterų). Tyrimo dalyviai buvo apklausti re­miantis specialiai parengtu klausimynu apie regos suvokimo sutrikimus, Monrealio kognityvine skale (MoC A), ligoninei pritaikyta depresijos ir nerimo vertinimo skale (HAD). Įvertin­tas PL sunkumas pagal bendrą Parkinsono ligos sunkumo skalę (UPLVS), ligos trukmė ir vartojami vaistai. PL gydyti skirtų vaistų dozė buvo konvertuojama į levodopos ekvivalenti­nę dozę (LED). Sergantiesiems PL atliktas oftalmologinis ištyrimas, kurio metu gauti duo­menys apie spalvinį regėjimą, kontrastinį jautrumą, akispūdį ir tinklainės nervinių skaidulų storį (TNSS). Ieškant ryšio tarp įvairių veiksnių ir smulkių haliucinacinių reiškinių, buvo ly­ginamos tiriamoji ir kontrolinė grupės, išskirti tiriamosios grupės pogrupiai pagal haliucinacijų pasireiškimą. Rezultatai. Tiriamojoje grupėje regos suvokimo sutrikimus patyrė 30 % apklaustųjų, o kontrolinėje – 10 % asmenų (p = 0,05). PL grupėje dažniausios haliucinacijos buvo kinetopsija ir pasažo tipo („passage“), taip pat buvo įvardinta objektų klaidinga identifikacija ir makropsija, o kontrolinėje grupėje – tik pasažo tipo haliucinacijos. 6,6 % PL grupės tiriamųjų patyrė daugiau nei vieno tipo smulkiąsias haliucinacijas. Haliucinacijas patyrė 20 % pacientų, kuriems diagnozuota vienpusė motorinė PL, 20 % generalizuota motorine PL sergančių tiriamųjų be posturalinio nestabilumo ir 50 % pacientų, kuriems būdingas su PL progre­savimu susijęs posturalinis nestabilumas. Reikšmingai skyrėsi tiriamosios ir kontrolinės gru­pės MoCA skalės bendras (p = 0,006), kalbos (p = 0,0026) ir vykdomosios funkci­jos (p = 0,0004) įverčiai. Lengvas kognityvinis sutrikimas diagnozuotas 40 % sergančių PL ir 10 % kontrolinių asmenų (p = 0,015). HAD nerimo poskalės 7 balus ir daugiau surinko 30 % pacientų, sergančių PL, ir 10 % kontrolinių tiriamųjų (p = 0,021). Nustatyta regos suvo­kimo sutrikimo ryšio tendencija su UPLVS protavimo, elgesio ir nuotaikos poskalės įverčiu (p = 0,050), kasdienės veiklos įverčiu (p = 0,064) ir kairiosios akies TNSS (p = 0,056). ROC kreivių analizės duomenimis, didžiausias specifiškumas haliucinacijoms nustatytas MoCA skalės įverčiui (AUC = 0,694; p = 0,005), HAD nerimo įverčiui (AUC = 0,697; p = 0,013) ir UPLVS dalies kasdienės veiklos įverčiui (AUC = 0,704; p = 0,030). Taikant logistinės regresijos modelį, nenustatyta regos suvokimo sutrikimo ryšio su amžiumi, PL truk­me ir stadija, depresijos skalės įverčiu, levodopos ekvivalentine doze, UPLVS bendru, moto­rinės ir komplikacijų poskalės įverčiais, motorinių simptomų lateralizacija, spalvinio regėji­mo sutrikimu, kontrastiniu jautrumu, akispūdžiu, regos aštrumu. Išvados. PL be demencijos sergantys asmenys galimai dažniau nei nesergantys PL patyrė regos suvokimo sutrikimų. Šie sutrikimai dažniau pasireiškė išsivysčius posturaliniam ne­stabilumui. Lengvas kognityvinis sutrikimas, kalbos ir vykdomosios funkcijos sutrikimas dažniau diagnozuotas sergantiems PL nei kontrolinės grupės asmenims. Smulkieji haliuci­naciniai reiškiniai galimai susiję su mažesniu kairiosios akies TNSS, blogesniais UPLVS protavimo, elgesio ir nuotaikos bei kasdienės veiklos poskalių įverčiais. Tiriant PL pacientus dėl regos suvokimo sutrikimų, rekomenduojama įvertinti būklę pagal MoCA, HAD nerimo ir UPLVS kasdienės veiklos poskales. Norint patikslinti rezultatus, reikalingas didesnės im­ties tyrimas.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
You might also be interested in the bibliographies on the topic 'Elgesio ir emocijų sutrikimai' for other source types:
Dissertations / Theses
We offer discounts on all premium plans for authors whose works are included in thematic literature selections. Contact us to get a unique promo code!

To the bibliography