Academic literature on the topic 'Elito kaita'

Straipsnyje diplomatinio protokolo kaita nagrinėjama ir vertinama iš instrumentalistinių pozicijų, diplomatinį protokolą traktuojant kaip tam tikrą apibrėžtas funkcijas atliekantį instrumentą. Protokolo ir etiketo atliekamos funkcijos kito dėl esminių aplinkos pasikeitimų skirtingais laikotarpiais, dėl to kito ir pats etiketas bei protokolas kaip instrumentas.Monarchinėje Europoje diplomatinis protokolas atliko tris funkcijas: galios palaikymo, elito apibrėžimo ir komunikacinio neapibrėžtumo mažinimo. Modernizmo laikotarpiu diplomatinis protokolas išlaikė elito apibrėžimo ir komunikacinio neapibrėžtumo mažinimo funkcijas, o praradęs galios palaikymo funkciją, patapo veiksmingos komunikacijos, elgesio lankstumo ir manevrų laisvės užtikrinimo įrankiu. Dabar elito apibrėžimo funkcija transformavosi į tarpusavio pagarbos ir pripažinimo funkciją, o likusios dvi mažai tepakito. Kinta ir veiksmingos komunikacijos užtikrinimo funkcija. Standartizuoto elgesio, kaip būtino vieno bendro vardiklio, apimtis mažėja, jis užleidžia vietą postmodernistinei komunikacinių pranešimų formų ir interpretacijos įvairovei, o tai sukuria erdvę naujam neapibrėžtumui atsirasti.Protokolas kaip instrumentas, prisitaikydamas prie kintamų aplinkos sąlygų, keičia atliekamas funkcijas. Kintama aplinka iš instrumento reikalauja kitokių funkcijų, o toms funkcijoms atlikti reikia atitinkamai pasikeitusio instrumento. Kintamos aplinkos nulemta diplomatinio protokolo funkcijų kaita lemia jo kaip instrumento paprastėjimą ir lankstumo didėjimą.Pagrindiniai žodžiai: diplomatinis protokolas, diplomatinio protokolo funkcijos, diplomatinio protokolo kaita.Instrumentalistic Approach to Diplomatic Protocol DevelopmentBeata Grebliauskienė, Mariana Sueldo SummaryThis paper presents an analysis of the development of diplomatic protocol with an instrumentalistic approach, considering protocol as an instrument which performs clearly defined functions. Diplomatic protocol as an instrument has undergone changes determined by the transformations in the development of its functions. Then these functions have also changed together with the essential changes that occurred in their milieu in certain periods of time. In monarchical Europe, diplomatic protocol performed three functions: power keeping, elite definition and uncertainty reduction. In the modern times, diplomatic protocol has maintained the latter two and lost its power-keeping function, but it acquired two other functions serving as a guarantor of effective communication, behavior flexibility and maneuvering freedom. At present, diplomatic protocol no longer serves the purpose of defining the elite but has rather become a tool to express mutual respect and acknowledgment. Two of the former functions do not show obvious changes, whereas some transformation can be perceived regarding effective communication. The scope of the essential common denominator diminishes, giving way to postmodernist variety of signalling/message forms and interpretations, thus creating a gap for the re-appearance of uncertainty.Diplomatic protocol as an instrument adjusts to the transforming conditions of the environment by changing the functions it performs. Subsequently, the changes that occurred in the milieu where diplomatic protocol performs its functions demand that the instrument itself be adjusted in order to perform new or transformed functions as appropriate. The development of diplomatic protocol as hereby presented determines its simplification and increased flexibility as an instrument.

Straipsnyje aptariama kultūros tyrimų genezė, pažymimos konceptualios Frankfurto kritinės mokyklos, Birmingemo kultūros tyrimų centro ir šiuolaikinių popkultūros tyrimų kontroversijos, parodoma teorinių kultūros tyrimų temų, vertybių kaita. Nuosekliau aptariama M. Horkheimerio ir Th. Adorno „Švietimo dialektika", S. Hallo kultūros tyrimų idėjos, masių kultūros ir popkultūros sampratų kontroversijos. Industrine kultūros raida apibūdinama elito ir masių koncepcijų priešprieša, o vartotojiška kultūra - jos heterotopiškumu, heterogeniškumu, subkultūrų raida. Apžvelgiama subkultūrų plėtra nuo rezistencijos simbolių akcentavimo iki grynųjų stiliaus žaidimų ir pagaliau iki prieštaringas, polisemantiškos šiuolaikinės popkultūros tėkmės (flux). Straipsnyje remiamasi poststruktūralistinės, postmodrnístinės filosofijos ir postkolonijinės kritikos kategorijomis.

Straipsnyje nagrinėjamas kultūrinės nomenklatūros santykis su sovietine sistema, pabrėžiant šių kultūrininkų orientacijos ir elgsenos pokyčius septintajame–aštuntajame dešimtmečiuose ir didėjančią paramą nacionalinei ideologijai. Remiantis kokybine analize ir tarpdalykine prieiga, straipsnyje dėmesys skiriamas sovietmečio kultūrininkų susisluoksniavimui, neformalių tinklų įtakai, dalyvavimui komunistinės indoktrinacijos veikloje ir mobilizuojant nacionalinį tapatumą. Remiantis rašytojų atvejo analize parodoma, kad vėlyvajame sovietmetyje gana akivaizdžiai išryškėja rašytojų konservacininkų (nomenklatūros dalis) vietininkiškumo laikysena, sovietmečio sąlygomis demonstruojanti paramą etniniams bei lokaliniams interesams ir atskleidžianti įsivyravusį oficialaus kultūrinio elito abejingumą sistemai. Analizės rezultatai leidžia teigti, kad ši pozicija buvo ypač svarbi gilinant sovietinės sistemos eroziją ir prisidedant prie nacionalinių procesų stiprėjimo devintajame dešimtmetyje.

Straipsnio objektas yra pokyčiai Lietuvoje ir jų vertinimas iš visuomenės ir elito perspektyvos. Todėl pirmojoje dalyje, naudojantis pokyčius ekonomikos, visuomenės ir valdymo srityse fiksuojančiais įvairiais rodikliais ir indeksais, yra apibūdinami pagrindiniai bendrieji pokyčiai Lietuvoje 2004–2014 m. Jie rodo sparčią Lietuvos ekonominę konvergenciją su Europos Sąjunga, didesnę aukštąjį ir vidurinį išsimokslinimą įgijusių Lietuvos gyventojų dalį ir pailgėjusius sveiko gyvenimo metus, tačiau taip pat stagnaciją daugumos struktūrinių ilgalaikę pažangą lemiančių rodiklių atžvilgiu. Straipsnyje taip pat nagrinėjama paskutinio dešimtmečio viešosios politikos kaita ir jos pokyčių šaltiniai. Daroma išvada, jog, nepaisant galimybių po 2004 m. nacionalizuoti viešosios politikos darbotvarkę, joje ir toliau svarbią vietą užima ES klausimai, o pokyčius viešojoje politikoje lyginant su laikotarpiu prieš stojant į ES, jie buvo mažesni. Antroji straipsnio dalis analizuoja, kaip pokyčius Lietuvoje vertina gyventojai ir elitas ir koks šių vertinimų santykis. Lietuvos politinio elito apklausos duomenys parodė, jog elitas didžiausius ir labai teigiamus pokyčius 2004–2014 m. mato esant valstybės tarnybos gebėjimų srityje ir įgyvendinant vienodo teisės aktų taikymo principą. Visuomenė pokyčius vertina pesimistiškiau, egzistuoja visuomenės ir elito vertinimų atotrūkis. Straipsnyje teigiama, kad pesimistines gyventojų nuotaikas lemia dėl ES paramos reikšmingai nepasikeitusi visuomenės nelygybės struktūra ir neišpildyti dideli gyventojų ekonominiai lūkesčiai. Be to, gavus ES struktūrinę paramą padidėjęs Lietuvos biudžetas dar paskatino valstybės užgrobimą ir korupciją, dėl kurių tikrojo ir įsivaizduojamo masto visuomenė yra pesimistiškesnė ir bendrųjų pokyčių atžvilgiu.

Edisi Jurnal Patrawidya Vol. 21 No. 2, Agustus 2020 ini memuat tujuh artikel dalam bidang sejarah dan budaya, serta satu artikel dari penulis tamu. Tujuh artikel tersebut adalah: 1) Pemanfaatan Situs Cagar Budaya Pelawangan dalam Pembelajaran Sejarah Lokal, karya Unggul Sudrajat dan Mulyadi; 2) Medali Belanda dan Pengaruhnya bagi Kehidupan Sosial Elit Jawa abad XIX – XX; Studi Kasus Pemberian Medali kepada Paku Buwana X, karya Siska Nurazizah, dkk.; 3) Makna “Prestise” Sosial Para Ahli Waris dalam Pelaksanaan Tradisi Slametan Kematian di Banyumas, karya Listyana Nur Kholifah dan Nugroho Trisnu Brata; 4) Pasemon sebagai Bahasa Kritik dalam Seni Pertunjukan Masyarakat Madura, karya Akhmad Sofyan, dkk.; 5) Kehidupan Sosial Ekonomi Masyarakat Kerajaan Matarm Kuno Abad IX - X M: Kajian Berdasarkan Prasasti dan Relief, karya Naufal Raffi Arrazaq dan Saefur Rochmad; 6) Menelusuri Identitas Simbolik Keindonesiaan pada Paruh Awal Abad Ke-20, karya Rhoma Dwi Aria Yuliantri, M. Pd.; 7) Review Kritis Genealogi Konseptualisasi Budayaan dan Telaah Pengaturan Kebijakan Kebudayaan Daerah di Indonesia, karya Nur Rosyid. Adapun artikel dari penulis tamu berjudul The Elements Of Banyumas Traditional Historiography, hasil tulisan Sugeng Priyadi.

Anthropometric and Physical Performance Profiles of Elite Karate Kumite and Kata CompetitorsKarate tournaments consist of two equally important karate disciplines: the kumite and kata competitions. Due to being based both on the distinctive selection of movement techniques and their kinematic and kinetic patterns, we hypothesized that the elite kumite and kata competitors could differ regarding their anthropometric and physical performance profiles. Thirty-one senior male karate competitors of the national karate team (kumite n = 19; kata n = 12) participated in this study. The tests applied included both the assessment of anthropometric (body height, mass and body mass index) and the following physical performance measurements: the adductor and hamstring flexibility (sideward leg splits test), speed and acceleration (20-m sprint test with 10-m acceleration time), explosive power (countermovement and standing triple jump), agility ("T"- test) and aerobic endurance (20-m multistage shuttle run test). The kumite competitors revealed a larger body size through body height (p = 0.01) and mass (p = 0.03), while the differences in body composition were non-significant. The kumite competitors also demonstrated higher acceleration (p = 0.03) and explosive power (standing triple jump; p = 0.03). A 6-7° higher flexibility of the kata competitors remained somewhat below the level of significance (p = 0.09). The findings could be interpreted by the distinctive differences in the movement techniques. Specifically, a higher explosive power could be beneficial for kumite, while both a smaller stature and higher flexibility (particularly of the lower extremity) could be important for the exceptionally low postures of the kata competitors. Although further elucidation is apparently needed, the obtained finding could be of importance for both the early selection and training of karate competitors.

This study aimed at assessing physical performance of elite karatekas and non-karatekas. More specifically, effects of kumite and kata technique on joint mobility, body stability, and jumping ability were assessed by enrolling twenty-four karatekas and by comparing the results with 18 non-karatekas healthy subjects. Sensor system was composed by a single inertial sensor and optical bars. Karatekas are generally characterized by better motor performance with respect non-karatekas, considering all the examined factors, i.e., mobility, stability, and jumping. In addition, the two techniques lead to a differentiation in joint mobility; in particular, kumite athletes are characterized by a greater shoulder extension and, in general, by a greater value of preferred velocity to perform joint movements. Conversely, kata athletes are characterized by a greater mobility of the ankle joint. By focusing on jumping skills, kata technique leads to an increase of the concentric phase when performing squat jump. Finally, kata athletes showed better stability in closed eyes condition. The outcomes reported here can be useful for optimizing coaching programs for both beginners and karatekas based on the specific selected technique.

Postural performance may vary according to the constraints related to the practice of different martial arts. This study aimed to investigate the visual and tactile contribution in balance control: (i) between karatekas and sedentary controls; (ii) between kata and kumite specialists within the elite karatekas. Balance control in quiet stance of 23 high-level karatekas (11 kata and 12 kumite specialists) and of 24 sedentary controls was evaluated in four sensory context conditions, a combination of visual cue availability (eyes open or closed) and tactile support reliability (firm or foam surface). The results showed that karatekas had a reduced body sway and a smaller sway area compared to controls, especially in the more challenging condition, i.e. eyes closed on a foam surface. Moreover, kata karatekas tended to have a reduced body sway and a smaller sway area than kumite karatekas in all sensory conditions. The practice of karate may enhance balance control in quiet stance by optimizing the role of tactile cues and by decreasing the weighting of visual cues. Moreover, the specialization into different karateka practices may induce the implementation of specific postural strategies to solve a given balance problem.

Abstract: Housing in urban areas has become a necessity both in terms of current housing needs and future housing needs. All of these housing developments have their own targets in meeting their needs. The government itself also targets that the existing housing can be reached by all levels of society.Citra Grand City Palembang is an example of an elite residential complex in Palembang and was developed since 2008. Citra Grand City is designed as a city that has good accessibility. With its status as a residential complex of elite complexes, it is interesting to study how the behavior contained therein is reviewed through architectural rules. In connection with the field of architecture the behavior to be observed is the garbage disposal system, parking arrangement, compliance with building boundary rules, and aesthetic observation.Keywords: Housing, Architecture, Behavior Abstrak: Perumahan dalam perkotaan saat ini telah menjadi sebuah kebutuhan baik ditinjau dari kebutuhan rumah saat ini maupun kebutuhan rumah akan datang. Kesemua pembangunan perumahan ini mempunyai target tersendiri dalam pemenuhan kebutuhannya. Pemerintah sendiri juga menargetkan agar perumahan yang ada saat ini dapat dijangkau oleh semua lapisan masyarakat.Citra Grand City Palembang adalah sebuah contoh bangunan perumahan kompleks elite yang ada di Palembang dan dikembangkan sejak tahun 2008. Citra Grand City dirancang sebagai kota yang memiliki aksesibilitas yang baik. Dengan statusnya sebagai sebuah kawasan bangunan perumahan kompleks elite, menarik untuk dikaji bagaimana perilaku yang terdapat di dalamnya ditinjau melalui kaidah arsitektur. Dalam kaitan dengan bidang arsitektur perilaku yang akan diamati adalah sistem pembuangan sampah, penataan parkir, kepatuhan terhadap aturan garis sempadan bangunan, dan observasi estetika.Kata Kunci: Perumahan, Arsitektur, Perilaku

Darbe analizuojamas buvusios LTSR ir dabartinės Lietuvos politinis elitas, jo kaita ir transformacija atkūrus šalies nepriklausomybę. Pagrindinis darbo tikslas – išsiaiškinti Lietuvos politinio elito kaitą keliais aspektais: kaip kito „senasis“ politinis elitas – kokią dalį dabartinio politinio elito sudaro buvę TSKP, LKP, LTSR AT ir kiti aukštus partinius ir valstybinius postus užėmę asmenys. Antra, kaip keičiasi „naujasis“ politinis elitas – kokią dalį parlamento ir Vyriausybės narių sudaro pirmą kartą išrinkti parlamentarai ir ministrai, kiek jų Seimo ar Vyriausybės darbe dalyvauja nebe pirmą kartą. Tikslui pasiekti iškeliami septyni uždaviniai. Pirmiausiai kokios priežastys įtakojo pokomunistinės transformacijos procesus Vidurio ir Rytų Europoje, kaip prie to prisidėjo tuometinės M. Gorbačiovo ekonominės ir politinės reformos, kokį vaidmenį šiame procese suvaidino Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, kaip transformacijos procesus ir politinio elito kaitą įtakoja politinės partijos, Lietuvos politinio elito bruožai ir kaita. Pastarajam uždaviniui įgyvendinti buvo atlikta Seimo ir Vyriausybių sudėties analizė. Tyrimui atlikti naudojami aprašomasis, analitinis, lyginamasis ir statistinis metodai. Gauti rezultatai parodė, jog pagrindinė ir svarbiausia Vidurio ir Rytų Europos valstybių išsivadavimo iš SSRS priežastis buvo M. Gorbačiovo pradėtos ekonominės ir politinės reformos, kurios paskatino Sovietų Sąjungos dezintegraciją. M. Gorbačiovo „Pertvarka“ leido Lietuvoje nuo 1988... [toliau žr. visą tekstą]
This work is about Lithuania’s political elite, its change and transformation after the restoration of independence. The main purpose of this work is to describe the change of Lithuania’s political elite, answering two questions. First of all, finding out the alternation of the “old” elites – how many of today’s political elite were members of Communist party of the USSR and LSSR, how many of them were members of The Supreme Soviet of the Lithuanian SSR. Second, finding out the alternation of the “new” elites – recirculation and change of parliament and government members of Lithuania. To achieve these purposes there were formulated some goals. First of all, what were the reasons that influenced Post-Communist Transformation processes in Middle and Eastern Europe, what was the role of M. Gorbachev’s political and economical reforms in Post-Communist Transformation process and what was the impact of Sąjūdis the Reform Movement of Lithuania in the transformation processes. Secondly, how Lithuanian political parties influence democratization processes and elite change, what is the level of education of Lithuania’s political elite and finally, what is recirculation and change of parliament and government members’ of Lithuania. To achieve these goals there were made a research analyzing the configuration and composition of parliament and government of Lithuania. Research was made using descriptive, analytical, comparative and mathematical methods. The conclusion is that one of... [to full text]

Šiame darbe analizuojamos XXI a. I deš. posovietines „spalvotąsias revoliucijas“ nulėmusios priežastys, siekiant apibrėžti posovietinių politinių sistemų atsivėrimo pokyčiams galimybes. Nagrinėjami trys valstybių atvejai – Gruzija, Ukraina ir Baltarusija, iš kurių du pirmieji – sėkmingų „spalvotųjų revoliucijų“ pavyzdžiai įvykusio dalinio valdžios elito pokyčio prasme, tuo tarpu Baltarusijoje bandymai inicijuoti „spalvotuosius“ pokyčius nepavyko. Tiriama pokytinius procesus NVS erdvėje paremianti užsienio įtaka bei vidaus veiksniai, vertinant posovietinės visuomenės ir valdžios elito būklę „spalvotųjų revoliucijų“ kontekste. Siekiama nustatyti, kurie iš tiriamų veiksnių - posovietinių šalių ryšiai su Vakarais, nepasitenkinimas ir įtampos socialiniame lygmenyje ar posovietinio režimo nulemtos sąlygos - turėjo didžiausios įtakos revoliucinės situacijos susidarymui. Atitinkamai bandoma nustatyti, kodėl kai kuriais posovietinių šalių atvejais mėginimai pakeisti valdžios elitą buvo nesėkmingi.
This analysis is aimed to provide a more comprehensive approach towards this century’s “coloured revolutions”, which have taken place in Georgia (2003), Ukraine (2004) and than moved to other post soviet countries. Obviously, this conspicuous and epidemic phenomenon proved an existing political viability in the slow-moving transitional countries. But still, it is not clear if this post soviet styled political instability reflects anything more than a tremor without long lasting democratic effects to future political and social developments of CIS countries. The author observes an existing academic confusion while trying to define “colour” events and evaluate the prospects of such kind of “democratic breakthrough” in CIS. Therefore, avoiding any miscalculations in this analysis, “coloured revolutions” are defined as revolution situations without revolution outcomes. That means, the success of “colour” events is limited to the cases where partial change of ruling elite has taken place. “Post colour” political developments are not taken into the account. The author selects three different cases – Georgia and Ukraine (two examples of successful “colour” change) and Belarus (the case of failed “revolution”). The main aim of these cases’ analysis is to define and examine factors which cause high-degree of political instability and partial political changes in elite level and try to explain why the same kind of revolution situation does not evolve in other countries of the region... [to full text]

O Karate será modalidade convidada nos Jogos Olímpicos, em Tóquio 2020, e existe a expetativa, por parte da Federação Mundial de Karate, de poder ser integrada como desporto oficial das Olimpíadas. O objetivo central desta Tese foi fazer uma revisão sistemática dos estudos publicados, que permitam identificar os fatores que distinguem os Karatecas com melhor desempenho competitivo; como objetivo complementar procurou-se fornecer dados de referência relativos à performance dos Atletas de Elite, em áreas como a força máxima, a potência muscular e a velocidade. Foi seguido o método de revisão sistemática sugerido por Harris et al. (2013). Os resultados revelaram que existem fatores distintivos entre Atletas de Elite e Não-Elite, e entre vencedores e vencidos no nível de Elite. Entre Atletas de Elite e Não-Elite, os fatores distintivos são os seguintes: somatótipo maioritariamente ecto-mesomórfico; maiores níveis de capacidade aeróbia; menor concentração de lactato no sangue; maiores níveis de força máxima e potência muscular; estratégias coordenativas mais eficientes na realização do Mawashi-geri; melhor controlo do equilíbrio estático e dinâmico; maior capacidade de gerar e controlar imagens mentais visuais e motoras; maior sucesso na tomada de decisão no Kumite; uma estratégia de combate mais ofensiva. Entre Atletas de Elite vencedores e vencidos, no Kumite, destacam-se a capacidade de antecipação das ações do oponente, uma maior iniciativa atacante e uma maior capacidade psicológica para fazer face ao combate.
Karate is an invited Sport in the Olympic Games that will be organized in Tokyo 2020, and the World Karate Federation expects that Karate becomes an Official Olympic Sport. The central objective of the present Thesis was to make a systematic review of the published studies, that allow identifying the distinctive factors of the Karatecas with the best competitive performance; as an additional objective we worked to provide reference values related to Elite Athletes’ performance, in areas like maximal strength, muscle power, and velocity. It was followed the systematic review ’s method proposed by Harris et al. (2013). The results reported significant differences between Elite and Non-Elite Athletes, and among the Elite level (winners and losers). Between Elite and Non-Elite Athletes, the discriminating factors are: a predominantly ecto-mesomorphic somatotype; greater aerobic capacity; less blood lactate after work; higher levels of maximal strength and muscle power; more efficient coordinative strategies in Mawashigeri’s performance; better control in static and dynamic balance; better control in visual and kinesthetic mental images; greater skills in decision-making, during Kumite; a more offensive fighting strategy. Between winning and losing Elite Athletes, in Kumite, the most distinctive factors are anticipation skills of the opponent’s actions, a greater attacking initiative and better coping strategies in Kumite.