To see the other types of publications on this topic, follow the link: Elito kaita.
Journal articles on the topic 'Elito kaita'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the top 26 journal articles for your research on the topic 'Elito kaita.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Browse journal articles on a wide variety of disciplines and organise your bibliography correctly.
1
Grebliauskienė, Beata, and Mariana Sueldo. "Diplomatinio protokolo kaita: instrumentinis požiūris." Informacijos mokslai 52 (January 1, 2010): 96–108. http://dx.doi.org/10.15388/im.2010.0.3192.
Full textAbstract:
Straipsnyje diplomatinio protokolo kaita nagrinėjama ir vertinama iš instrumentalistinių pozicijų, diplomatinį protokolą traktuojant kaip tam tikrą apibrėžtas funkcijas atliekantį instrumentą. Protokolo ir etiketo atliekamos funkcijos kito dėl esminių aplinkos pasikeitimų skirtingais laikotarpiais, dėl to kito ir pats etiketas bei protokolas kaip instrumentas.Monarchinėje Europoje diplomatinis protokolas atliko tris funkcijas: galios palaikymo, elito apibrėžimo ir komunikacinio neapibrėžtumo mažinimo. Modernizmo laikotarpiu diplomatinis protokolas išlaikė elito apibrėžimo ir komunikacinio neapibrėžtumo mažinimo funkcijas, o praradęs galios palaikymo funkciją, patapo veiksmingos komunikacijos, elgesio lankstumo ir manevrų laisvės užtikrinimo įrankiu. Dabar elito apibrėžimo funkcija transformavosi į tarpusavio pagarbos ir pripažinimo funkciją, o likusios dvi mažai tepakito. Kinta ir veiksmingos komunikacijos užtikrinimo funkcija. Standartizuoto elgesio, kaip būtino vieno bendro vardiklio, apimtis mažėja, jis užleidžia vietą postmodernistinei komunikacinių pranešimų formų ir interpretacijos įvairovei, o tai sukuria erdvę naujam neapibrėžtumui atsirasti.Protokolas kaip instrumentas, prisitaikydamas prie kintamų aplinkos sąlygų, keičia atliekamas funkcijas. Kintama aplinka iš instrumento reikalauja kitokių funkcijų, o toms funkcijoms atlikti reikia atitinkamai pasikeitusio instrumento. Kintamos aplinkos nulemta diplomatinio protokolo funkcijų kaita lemia jo kaip instrumento paprastėjimą ir lankstumo didėjimą.Pagrindiniai žodžiai: diplomatinis protokolas, diplomatinio protokolo funkcijos, diplomatinio protokolo kaita.Instrumentalistic Approach to Diplomatic Protocol DevelopmentBeata Grebliauskienė, Mariana Sueldo SummaryThis paper presents an analysis of the development of diplomatic protocol with an instrumentalistic approach, considering protocol as an instrument which performs clearly defined functions. Diplomatic protocol as an instrument has undergone changes determined by the transformations in the development of its functions. Then these functions have also changed together with the essential changes that occurred in their milieu in certain periods of time. In monarchical Europe, diplomatic protocol performed three functions: power keeping, elite definition and uncertainty reduction. In the modern times, diplomatic protocol has maintained the latter two and lost its power-keeping function, but it acquired two other functions serving as a guarantor of effective communication, behavior flexibility and maneuvering freedom. At present, diplomatic protocol no longer serves the purpose of defining the elite but has rather become a tool to express mutual respect and acknowledgment. Two of the former functions do not show obvious changes, whereas some transformation can be perceived regarding effective communication. The scope of the essential common denominator diminishes, giving way to postmodernist variety of signalling/message forms and interpretations, thus creating a gap for the re-appearance of uncertainty.Diplomatic protocol as an instrument adjusts to the transforming conditions of the environment by changing the functions it performs. Subsequently, the changes that occurred in the milieu where diplomatic protocol performs its functions demand that the instrument itself be adjusted in order to perform new or transformed functions as appropriate. The development of diplomatic protocol as hereby presented determines its simplification and increased flexibility as an instrument.
2
Mažeikis, Gintautas. "Socialinė kultūros kritika versus popkultūros tyrimai." Problemos 62 (January 1, 2015): 109–28. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2002.62.6686.
Full textAbstract:
Straipsnyje aptariama kultūros tyrimų genezė, pažymimos konceptualios Frankfurto kritinės mokyklos, Birmingemo kultūros tyrimų centro ir šiuolaikinių popkultūros tyrimų kontroversijos, parodoma teorinių kultūros tyrimų temų, vertybių kaita. Nuosekliau aptariama M. Horkheimerio ir Th. Adorno „Švietimo dialektika", S. Hallo kultūros tyrimų idėjos, masių kultūros ir popkultūros sampratų kontroversijos. Industrine kultūros raida apibūdinama elito ir masių koncepcijų priešprieša, o vartotojiška kultūra - jos heterotopiškumu, heterogeniškumu, subkultūrų raida. Apžvelgiama subkultūrų plėtra nuo rezistencijos simbolių akcentavimo iki grynųjų stiliaus žaidimų ir pagaliau iki prieštaringas, polisemantiškos šiuolaikinės popkultūros tėkmės (flux). Straipsnyje remiamasi poststruktūralistinės, postmodrnístinės filosofijos ir postkolonijinės kritikos kategorijomis.
3
Ivanauskas, Vilius. "SOVIETINIS REŽIMAS IR KULTŪRINĖS NOMENKLATŪROS KAITA VĖLYVUOJU SOVIETMEČIU LIETUVOJE. RAŠYTOJŲ APLINKOS ATVEJIS." Politologija 60, no. 4 (January 1, 2015): 53–84. http://dx.doi.org/10.15388/polit.2010.4.8289.
Full textAbstract:
Straipsnyje nagrinėjamas kultūrinės nomenklatūros santykis su sovietine sistema, pabrėžiant šių kultūrininkų orientacijos ir elgsenos pokyčius septintajame–aštuntajame dešimtmečiuose ir didėjančią paramą nacionalinei ideologijai. Remiantis kokybine analize ir tarpdalykine prieiga, straipsnyje dėmesys skiriamas sovietmečio kultūrininkų susisluoksniavimui, neformalių tinklų įtakai, dalyvavimui komunistinės indoktrinacijos veikloje ir mobilizuojant nacionalinį tapatumą. Remiantis rašytojų atvejo analize parodoma, kad vėlyvajame sovietmetyje gana akivaizdžiai išryškėja rašytojų konservacininkų (nomenklatūros dalis) vietininkiškumo laikysena, sovietmečio sąlygomis demonstruojanti paramą etniniams bei lokaliniams interesams ir atskleidžianti įsivyravusį oficialaus kultūrinio elito abejingumą sistemai. Analizės rezultatai leidžia teigti, kad ši pozicija buvo ypač svarbi gilinant sovietinės sistemos eroziją ir prisidedant prie nacionalinių procesų stiprėjimo devintajame dešimtmetyje.
4
KARMAZINAITĖ, SABINA, KLAUDIJUS MANIOKAS, and DARIUS ŽERUOLIS. "LIETUVOS DEŠIMTMETIS EUROPOS SĄJUNGOJE: DIDELI LŪKESČIAI, MAŽI POKYČIAI?" Politologija 76, no. 4 (January 1, 2015): 40–91. http://dx.doi.org/10.15388/polit.2014.76.4875.
Full textAbstract:
Straipsnio objektas yra pokyčiai Lietuvoje ir jų vertinimas iš visuomenės ir elito perspektyvos. Todėl pirmojoje dalyje, naudojantis pokyčius ekonomikos, visuomenės ir valdymo srityse fiksuojančiais įvairiais rodikliais ir indeksais, yra apibūdinami pagrindiniai bendrieji pokyčiai Lietuvoje 2004–2014 m. Jie rodo sparčią Lietuvos ekonominę konvergenciją su Europos Sąjunga, didesnę aukštąjį ir vidurinį išsimokslinimą įgijusių Lietuvos gyventojų dalį ir pailgėjusius sveiko gyvenimo metus, tačiau taip pat stagnaciją daugumos struktūrinių ilgalaikę pažangą lemiančių rodiklių atžvilgiu. Straipsnyje taip pat nagrinėjama paskutinio dešimtmečio viešosios politikos kaita ir jos pokyčių šaltiniai. Daroma išvada, jog, nepaisant galimybių po 2004 m. nacionalizuoti viešosios politikos darbotvarkę, joje ir toliau svarbią vietą užima ES klausimai, o pokyčius viešojoje politikoje lyginant su laikotarpiu prieš stojant į ES, jie buvo mažesni. Antroji straipsnio dalis analizuoja, kaip pokyčius Lietuvoje vertina gyventojai ir elitas ir koks šių vertinimų santykis. Lietuvos politinio elito apklausos duomenys parodė, jog elitas didžiausius ir labai teigiamus pokyčius 2004–2014 m. mato esant valstybės tarnybos gebėjimų srityje ir įgyvendinant vienodo teisės aktų taikymo principą. Visuomenė pokyčius vertina pesimistiškiau, egzistuoja visuomenės ir elito vertinimų atotrūkis. Straipsnyje teigiama, kad pesimistines gyventojų nuotaikas lemia dėl ES paramos reikšmingai nepasikeitusi visuomenės nelygybės struktūra ir neišpildyti dideli gyventojų ekonominiai lūkesčiai. Be to, gavus ES struktūrinę paramą padidėjęs Lietuvos biudžetas dar paskatino valstybės užgrobimą ir korupciją, dėl kurių tikrojo ir įsivaizduojamo masto visuomenė yra pesimistiškesnė ir bendrųjų pokyčių atžvilgiu.
5
Patrawidya, Admin. "Kata Pengantar." Patra Widya: Seri Penerbitan Penelitian Sejarah dan Budaya. 21, no. 2 (August 30, 2020): i—ii. http://dx.doi.org/10.52829/pw.301.
Full textAbstract:
Edisi Jurnal Patrawidya Vol. 21 No. 2, Agustus 2020 ini memuat tujuh artikel dalam bidang sejarah dan budaya, serta satu artikel dari penulis tamu. Tujuh artikel tersebut adalah: 1) Pemanfaatan Situs Cagar Budaya Pelawangan dalam Pembelajaran Sejarah Lokal, karya Unggul Sudrajat dan Mulyadi; 2) Medali Belanda dan Pengaruhnya bagi Kehidupan Sosial Elit Jawa abad XIX – XX; Studi Kasus Pemberian Medali kepada Paku Buwana X, karya Siska Nurazizah, dkk.; 3) Makna “Prestise” Sosial Para Ahli Waris dalam Pelaksanaan Tradisi Slametan Kematian di Banyumas, karya Listyana Nur Kholifah dan Nugroho Trisnu Brata; 4) Pasemon sebagai Bahasa Kritik dalam Seni Pertunjukan Masyarakat Madura, karya Akhmad Sofyan, dkk.; 5) Kehidupan Sosial Ekonomi Masyarakat Kerajaan Matarm Kuno Abad IX - X M: Kajian Berdasarkan Prasasti dan Relief, karya Naufal Raffi Arrazaq dan Saefur Rochmad; 6) Menelusuri Identitas Simbolik Keindonesiaan pada Paruh Awal Abad Ke-20, karya Rhoma Dwi Aria Yuliantri, M. Pd.; 7) Review Kritis Genealogi Konseptualisasi Budayaan dan Telaah Pengaturan Kebijakan Kebudayaan Daerah di Indonesia, karya Nur Rosyid. Adapun artikel dari penulis tamu berjudul The Elements Of Banyumas Traditional Historiography, hasil tulisan Sugeng Priyadi.
6
Cheah, Boon Chong, Tze Chien Loh, Chek Hiong Erik Tan, and Christopher Martyn Beaven. "Comparison of eccentric utilization ratio of elite karate (kata) with elite Wushu athletes." Revista de Artes Marciales Asiáticas 11, no. 2s (September 29, 2016): 22. http://dx.doi.org/10.18002/rama.v11i2s.4153.
Full text
7
Koropanovski, Nenad, Bobana Berjan, Predrag Bozic, Nemanja Pazin, Aleksandra Sanader, Srecko Jovanovic, and Slobodan Jaric. "Anthropometric and Physical Performance Profiles of Elite Karate Kumite and Kata Competitors." Journal of Human Kinetics 30, no. 1 (December 1, 2011): 107–14. http://dx.doi.org/10.2478/v10078-011-0078-x.
Full textAbstract:
Anthropometric and Physical Performance Profiles of Elite Karate Kumite and Kata CompetitorsKarate tournaments consist of two equally important karate disciplines: the kumite and kata competitions. Due to being based both on the distinctive selection of movement techniques and their kinematic and kinetic patterns, we hypothesized that the elite kumite and kata competitors could differ regarding their anthropometric and physical performance profiles. Thirty-one senior male karate competitors of the national karate team (kumite n = 19; kata n = 12) participated in this study. The tests applied included both the assessment of anthropometric (body height, mass and body mass index) and the following physical performance measurements: the adductor and hamstring flexibility (sideward leg splits test), speed and acceleration (20-m sprint test with 10-m acceleration time), explosive power (countermovement and standing triple jump), agility ("T"- test) and aerobic endurance (20-m multistage shuttle run test). The kumite competitors revealed a larger body size through body height (p = 0.01) and mass (p = 0.03), while the differences in body composition were non-significant. The kumite competitors also demonstrated higher acceleration (p = 0.03) and explosive power (standing triple jump; p = 0.03). A 6-7° higher flexibility of the kata competitors remained somewhat below the level of significance (p = 0.09). The findings could be interpreted by the distinctive differences in the movement techniques. Specifically, a higher explosive power could be beneficial for kumite, while both a smaller stature and higher flexibility (particularly of the lower extremity) could be important for the exceptionally low postures of the kata competitors. Although further elucidation is apparently needed, the obtained finding could be of importance for both the early selection and training of karate competitors.
8
Molinaro, Luca, Juri Taborri, Massimo Montecchiani, and Stefano Rossi. "Assessing the Effects of Kata and Kumite Techniques on Physical Performance in Elite Karatekas." Sensors 20, no. 11 (June 3, 2020): 3186. http://dx.doi.org/10.3390/s20113186.
Full textAbstract:
This study aimed at assessing physical performance of elite karatekas and non-karatekas. More specifically, effects of kumite and kata technique on joint mobility, body stability, and jumping ability were assessed by enrolling twenty-four karatekas and by comparing the results with 18 non-karatekas healthy subjects. Sensor system was composed by a single inertial sensor and optical bars. Karatekas are generally characterized by better motor performance with respect non-karatekas, considering all the examined factors, i.e., mobility, stability, and jumping. In addition, the two techniques lead to a differentiation in joint mobility; in particular, kumite athletes are characterized by a greater shoulder extension and, in general, by a greater value of preferred velocity to perform joint movements. Conversely, kata athletes are characterized by a greater mobility of the ankle joint. By focusing on jumping skills, kata technique leads to an increase of the concentric phase when performing squat jump. Finally, kata athletes showed better stability in closed eyes condition. The outcomes reported here can be useful for optimizing coaching programs for both beginners and karatekas based on the specific selected technique.
9
Gauchard, Gérome C., Alexis Lion, Loïc Bento, Philippe P. Perrin, and Hadrien Ceyte. "Postural control in high-level kata and kumite karatekas." Movement & Sport Sciences - Science & Motricité, no. 100 (June 30, 2017): 21–26. http://dx.doi.org/10.1051/sm/2017005.
Full textAbstract:
Postural performance may vary according to the constraints related to the practice of different martial arts. This study aimed to investigate the visual and tactile contribution in balance control: (i) between karatekas and sedentary controls; (ii) between kata and kumite specialists within the elite karatekas. Balance control in quiet stance of 23 high-level karatekas (11 kata and 12 kumite specialists) and of 24 sedentary controls was evaluated in four sensory context conditions, a combination of visual cue availability (eyes open or closed) and tactile support reliability (firm or foam surface). The results showed that karatekas had a reduced body sway and a smaller sway area compared to controls, especially in the more challenging condition, i.e. eyes closed on a foam surface. Moreover, kata karatekas tended to have a reduced body sway and a smaller sway area than kumite karatekas in all sensory conditions. The practice of karate may enhance balance control in quiet stance by optimizing the role of tactile cues and by decreasing the weighting of visual cues. Moreover, the specialization into different karateka practices may induce the implementation of specific postural strategies to solve a given balance problem.
10
NARHADI, J. M. SRI. "KAJIAN ARSITEKTUR TERHADAP ANALISA PERILAKU PADA BANGUNAN PERUMAHAN CITRA GRAND CITY PALEMBANG." Jurnal Arsitektur ZONASI 3, no. 1 (March 1, 2020): 34–44. http://dx.doi.org/10.17509/jaz.v3i1.19262.
Full textAbstract:
Abstract: Housing in urban areas has become a necessity both in terms of current housing needs and future housing needs. All of these housing developments have their own targets in meeting their needs. The government itself also targets that the existing housing can be reached by all levels of society.Citra Grand City Palembang is an example of an elite residential complex in Palembang and was developed since 2008. Citra Grand City is designed as a city that has good accessibility. With its status as a residential complex of elite complexes, it is interesting to study how the behavior contained therein is reviewed through architectural rules. In connection with the field of architecture the behavior to be observed is the garbage disposal system, parking arrangement, compliance with building boundary rules, and aesthetic observation.Keywords: Housing, Architecture, Behavior Abstrak: Perumahan dalam perkotaan saat ini telah menjadi sebuah kebutuhan baik ditinjau dari kebutuhan rumah saat ini maupun kebutuhan rumah akan datang. Kesemua pembangunan perumahan ini mempunyai target tersendiri dalam pemenuhan kebutuhannya. Pemerintah sendiri juga menargetkan agar perumahan yang ada saat ini dapat dijangkau oleh semua lapisan masyarakat.Citra Grand City Palembang adalah sebuah contoh bangunan perumahan kompleks elite yang ada di Palembang dan dikembangkan sejak tahun 2008. Citra Grand City dirancang sebagai kota yang memiliki aksesibilitas yang baik. Dengan statusnya sebagai sebuah kawasan bangunan perumahan kompleks elite, menarik untuk dikaji bagaimana perilaku yang terdapat di dalamnya ditinjau melalui kaidah arsitektur. Dalam kaitan dengan bidang arsitektur perilaku yang akan diamati adalah sistem pembuangan sampah, penataan parkir, kepatuhan terhadap aturan garis sempadan bangunan, dan observasi estetika.Kata Kunci: Perumahan, Arsitektur, Perilaku
11
Galaunytė, Aistė. "FUNCTIONAL CHANGES IN STANDARDIZED SINGLE-FAMILY HOUSES: LEGAL AND POLITICAL ISSUES / TIPINIO GYVENAMOJO NAMO ARCHITEKTŪROS FUNKCINĖ KAITA: TEISINĖS IR POLITINĖS PRIELAIDOS." Mokslas – Lietuvos ateitis 9, no. 1 (May 9, 2017): 92–98. http://dx.doi.org/10.3846/mla.2017.995.
Full textAbstract:
During the years of soviet occupation, housing policy was one of the most important state issues and projects of standardized designs were authorized and distributed by the state. Legal architecture parameters and regulations of soviet times, although their actual validity expired, are visible in todays modern, especially non-elite, standardized architecture. One can identify “traditions” formed by soviet law in contemporary single-family houses or even in legal regulations. The study examines and compares soviet and contemporary legal regulations and their impact on typical single-family houses architecture. The study is contextualized by invoking historical and social evaluations of the period. Sovietinės okupacijos metais Lietuvoje būsto projektavimas ir statyba buvo griežtai reglamentuojami sovietinės valdžios įstatymų, tipiniai projektai buvo leidžiami centralizuotai. Tuomet apibrėžti architektūros parametrai ir nuostatos, nors faktinis jų galiojimo laikas ir pasibaigęs, pastebimi ir šiuolaikinėje, ypač tipinėje, architektūroje. Įstatymų leidyboje galima atpažinti sovietinių įstatymų suformuotas „tradicijas“, kurios taikomos Nepriklausomos Lietuvos laikų vienbučiams namams. Tyrime nagrinėjami ir tarpusavyje lyginami teisiniai reglamentai bei jų įtaka tipinei vienbučių architektūrai. Tyrimui kontekstualizuoti pasitelkiami istoriniai socialiniai laikotarpio vertinimai.
12
Norkus, Zenonas. "LIETUVOS POLITINĖ RAIDA: ANTROJO POKOMUNISTINIO DEŠIMTMEČIO LYGINAMOJI ANALIZĖ." Politologija 64, no. 4 (January 1, 2015): 3–38. http://dx.doi.org/10.15388/polit.2011.4.8259.
Full textAbstract:
Straipsnio tikslas yra išryškinti ir paaiškinti svarbiausius Lietuvos politinės raidos ypatumus antrajame pokomunistiniame dešimtmetyje, lyginant ją su kitų Baltijos šalių ir panašiausių į Lietuvą savo politinių sistemų sandara Vidurio Europos šalių (Lenkijos ir Vengrijos) politine raida. Svarbiausias visų šių šalių politinės raidos bruožas antrajame pokomunistiniame dešimtmetyje buvo populistinių politinių jėgų iškilimas. Tačiau Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Vengrijoje dominavo dešinysis, o Lietuvoje jį politine reikšme pranoko kairysis populizmas. Buvusiose biurokratinio autoritarinio komunizmo šalyse Estijoje ir Latvijoje, iš komunizmo išėjusiose revoliuciniu būdu, naujos populistinės partijos buvo palyginti greitai ir lengvai integruotos į politinę sistemą. Buvusiose tautinio komunizmo šalyse Lenkijoje ir Vengrijoje dešiniųjų populistinių jėgų iškilimas turėjo revoliucinių pasekmių: buvo denonsuotas ekskomunistinio ir antiekskomunistinio elito paktas, užtikrinęs šių šalių politinių sistemų stabilumą pirmajame pokomunistiniame dešimtmetyje. Dešiniojo populistinio politiko Rolando Pakso pašalinimas iš Lietuvos Respublikos prezidento pareigų apkaltos būdu konsolidavo šį paktą Lietuvoje, sustiprino kairįjį populizmą ir nuostolių liberalios demokratijos kokybei kaina užkirto kelią liberalaus pokomunizmo transformacijai į populistinį pokomunizmą, įsigalėjusį Lenkijoje brolių Kačinskių valdymo laikotarpiu (2005–2007) ir Vengrijoje po 2010 m.
13
TaeWhan Kim, kihyuk lee, 이종백, 송홍선, and Youngsoo Kim. "A Comparison of Kumi-kata related Muscle Strength by World Ranking Level in Korea Elite Female Judoists." Korean Journal of Sport Science 27, no. 4 (December 2016): 932–40. http://dx.doi.org/10.24985/kjss.2016.27.4.932.
Full text
14
Septiani, Dwi. "KATA SERAPAN DAN ISTILAH ASING JOKO WIDODO DALAM DEBAT CALON PRESIDEN DAN WAKIL PRESIDEN 2019." Basastra 10, no. 1 (April 29, 2021): 55. http://dx.doi.org/10.24114/bss.v10i1.23423.
Full textAbstract:
Penggunaan bahasa Indonesia tidak hanya wajib dikuasai oleh pengajar bahasa Indonesia, tetapi juga para pejabat negara negara, salah satunya kepala negara. Sebagai suri teladan, alangkah eloknyamenguasai bahasa asing seperti bahasa Inggris dan juga menguasai bahasa negara dan bahasa nasional, yakni bahasa Indonesia. Oleh sebab itu, sebagai kontrol untuk mengembangkan bahasa Indonesia, diperlukan banyak kajian bahasa yang berkaitan dengan variasi diksi dalam wacana lisan yang digunakan para elite politik dalam forum-forum resmi, misalnya dalam debat calon presiden dan wakil presiden. Penelitian ini bertujuan untuk mendeskripsikan variasi penggunaan kata serapan dan istilah asing yang diujarkan oleh Joko Widodo dalam debat calon presiden dan wakil presiden 2019 (debat ke-5). Jenis penelitian ini adalah deskriptif kualitatif. Data dalam penelitian ini berjumlah 107 data tuturan. Pada penelitian ini, ditemukan 35 data tuturan yang mengandung kata serapan (32, 7%) dan 25 data tuturan yang mengandung istilah asing (23,4%). Penggunaan kata serapan dan istilah asing yang dituturkan oleh Joko Widodo ketika debat calon presiden dan wakil presiden 2019 (debat ke-5) yang paling dominan adalah kosakata yang berasal dari bahasa Inggris.
15
PRANEVIČIŪTĖ-NELIUPŠIENĖ, JOVITA, and ZHANNA MAKSIMIUK. "AUTORITARINIS SANDĖRIS BALTARUSIJOJE: SOCIALINĖS PRIVILEGIJOS KAIP REŽIMO STABILUMO VEIKSNYS." Politologija 68, no. 4 (January 1, 2012): 106–40. http://dx.doi.org/10.15388/polit.2012.4.1142.
Full textAbstract:
Straipsnyje siekiama atskleisti Baltarusijos politinio režimo stabilumo priežastis, kai vien represinių priemonių tam užtikrinti nepakanka. Baltarusijos politinis režimas ne tik sugebėjo išlikti valdžioje beveik dvidešimt metų, bet ir konsoliduoti visuomenės paramą. Šiuo metu šalies piliečių lojalumu neabejoja ne tik politinio režimo atstovai, bet ir opozicija. Siekiant paaiškinti šią situaciją kaip teorinis pagrindas tekste naudojama socialinio kontrakto prieiga, o autoritarinių derybų samprata padeda paaiškinti, kaip vykdomos socialinės politikos tampa režimo išlikimo priemonėmis.Straipsnio autorės siekia atskleisti, kaip pilietinės teisės, pavyzdžiui, rinkti valdžią ar protestuoti prieš politinio elito sprendimus, nesunkiai iškeičiamos į minimalias socialines garantijas ar laisvą prieigą prie tokių gėrybių kaip aukštasis mokslas ar sveikatos paslaugos. Straipsnyje analizuojama, ar toks visuomenės požiūris yra ne vienadienių apklausų rezultatas, bet virtęs socialiniu kontraktu, kuris pasireiškia visuomenės ir valdžios sutarimu dėl minimalių socialinių paslaugų užtikrinimo mainais už valdžios legitimumo nekvestionavimą.Apie kokias paslaugas kalbama ir ko visuomenė tikisi iš Baltarusijos valdančio režimo, straipsnyje atskleidžiama pristatant Baltarusijos gerovės politikos plėtrą ir kaitą, taip pat šalies galimybes vykdyti platesnę ar siauresnę socialinę programą per įvairias išmokas, pašalpas, kainų ir atlyginimų reguliavimą, nemokamą švietimo ir sveikatos sistemas. Tekstas baigiamas išvadomis, kad nors palaipsniui Baltarusijos socialinės politikos aprėptis mažėja, jos lygis kol kas yra pakankamas, kad užtikrintų minimalų esamo režimo palaikymą ir visuomenės lojalumą situacijoje, kai nėra siūloma jokių kitų alternatyvų.
16
Penov, R., P. Petrov, and S. Kolimechkov. "Changes in heart rate and blood lactate concentration during karate kata competition." Pedagogy of Physical Culture and Sports 24, no. 3 (June 30, 2020): 137–42. http://dx.doi.org/10.15561/26649837.2020.0306.
Full textAbstract:
Background and Study Aim : Karate is going to take part in the Olympic games, for the first time in Tokyo 2020. The aim of this study was to analyse the changes in heart rate (HR) and blood lactate concentration of karate practitioners performing different katas in competitive conditions. Material and Methods : This study consisted of five elite male athletes (26.80±5.97 years), members of the Bulgarian national team in Shotokan karate, competing in the kata discipline. The study was conducted in competitive conditions during national competitions, in which three katas were performed by each of the competitors. Capillary blood lactate concentration (La) was determined at rest and after each kata. Heart rate (HR) was registered and physical activity was monitored by using three-dimensional accelerometers. Results: The mean La increased progressively after each following kata: 1.4±0.32 mmol/L at rest, 4.7±1.91 mmol/L after the first, 6.8±2.59 mmol/L after the second, and 7.1±2.35 mmol/L after the third kata. This increase was significant after the second (р<0.05) and third (р<0.01) kata, in comparison with the registered La at rest. The mean HR values reached 179±11.55 bpm during the first, 180±11.63 bpm during the second, and 181.5±15.44 bpm during the third kata. Conclusions: The La appeared to be a more informative parameter than heart rate, and the moderate increase of the La values (4-6 mmol/L) indicated optimal muscle tension and amplitude of moves when performing katas in competitive conditions. Further research is needed to determine the optimal La levels for the performance of different katas.
17
Courel, Javier, Emerson Franchini, Pedro Femia, Nemanja Stankovic, and Raquel Escobar-Molina. "Effects of kumi-kata grip laterality and throwing side on attack effectiveness and combat result in elite judo athletes." International Journal of Performance Analysis in Sport 14, no. 1 (April 2014): 138–47. http://dx.doi.org/10.1080/24748668.2014.11868709.
Full text
18
Lopulalan, Joseph Eliza. "Jati diri orang asli papua dalam pusaran otonomi khusus di Provinsi Papua Barat." SOCIA: Jurnal Ilmu-Ilmu Sosial 15, no. 1 (January 31, 2018): 37–49. http://dx.doi.org/10.21831/socia.v15i1.20801.
Full textAbstract:
Artikel ini bertujuan untuk mengkaji bagaimana seharusnya masyarakat adat Papua atau orang asli Papua menyadari identitas yang dilekatkan kepada mereka sekarang ini oleh penerapan otonomi khusus yang masih gagal menyejahterakan, memberdayakan dan memberi kesetaraan serta peran yang sesungguhnya bagi mereka di atas tanahnya sendiri sebagai aktualisasi jati dirinya. Metode yang digunakan adalah studi kasus dengan pendekatan kualitatif. Mengupas resistensi yang dilakukan masyarakat adat sebagai bentuk distorsi jati diri orang asli Papua dalam kaitan dengan hak ulayat atas tanah yang menjadi jati dirinya, dan dualisme peran elit lokal yang merupakan putra asli Papua. Penerapan otonomi khusus Papua di Papua Barat yang gagal menjadi tuan di tanahnya sendiri akibat lemahnya kepercayaan masyarakat terhadap pemerintah dan penyimpangan terhadap mandat selaku putra asli Papua yang kerap menggunakan isu etnosentris dalam proses pemilihannya di kancah Pilkada serta minim kapasitas diri untuk tampil adil, layak, amanah, dan cakap Penelitian ini menawarkan kesadaran orang asli Papua untuk memetakan ulang transformasi nilai–nilai adat sehingga hak ulayat lebih memperhatikan aspek keberlanjutan hidup dengan peningkatan kapasitas diri dibanding aspek kebendaan dari tanah adat yang cenderung memberi citra buruk orang asli Papua.
19
Linkevičiūtė-Rimavičienė, Jolita. "Lietuvių inteligentų socialinis vaidmuo formuojant tautinės tapatybės modelius kultūrinėje spaudoje." Informacijos mokslai 57 (January 1, 2011): 88–114. http://dx.doi.org/10.15388/im.2011.0.3132.
Full textAbstract:
Nagrinėjamas inteligentijos vaidmuo formuojant viešąją nuomonę ir kuriant tapatybės modelius kultūrinėje spaudoje, Lietuvos tautinių atgimimo sąjūdžių laikotarpiais. Analizuojant socialinį fenomeną – kaip spauda dalyvauja aktyvinant kaitos procesus – taikomas aiškinamasis tyrimas, kokybinės analizės, lyginamasis ir interpretacinis metodai, atliekama literatūros apžvalga.Pagrindiniai žodžiai: kaita, inteligentai, tapatybė, kultūrinė spauda.The Role of Lithuanian Intelligentsia in Establishing the Identity ConstructsJolita Linkevičiūtė-Rimavičienė SummaryThe article reviews the role of intelectuals in shaping the public opinion in Lithuania during the period of national revival movements and national consciousness development during political, social and economic changes in the public sphere, when in a revolutionary way the repressive regime is being destroyed and democracy begins developing, almost without a certain historical framework. When analysing in the media aspect, it becomes important that the nature and interpretation of information and reality are truthful when people are being mobilized for social changes, as are also social elite regulation, relevant for the implementation of the new goals and concepts.Historically, the cultural and political revival of the Lithuanian press is associated with the concept of freedom: freedom of speech, which arouses pepole’s awareness – raising and dissemination of national identity and publications as the national statehood, self-esteem and the idea of implementing measures of publishing and spreading advanced experience. When analysing the importance of culture publications in the periods of a social and political crisis, the role of intelectuals manifests itselfs. Academia and culture representatives become the editors of actual publications, and the limited periodicals are first of all vivifying and reconstructing historical memory and ethnic cultural heritage, identifying the revoliutionary situation and fulfilling the self-monitoring, self-observing function. Finding the connections between the previous periods of national liberation and their intellectual leaders is actual while analysing the significance of culture publications and their impact on the historical and social breaks.Keywords: intelligentsia, social changes, cultural periodics, identityx;">
20
Shaira, Ratu Eka, Tresna Dwi Nurida, and Rakhmat Hidayat. "Populisme dan Intoleransi Dalam Dinamika Sosial Budaya Masyarakat Digital Indonesia." Indonesian Journal of Sociology, Education, and Development 3, no. 1 (July 6, 2021): 43–52. http://dx.doi.org/10.52483/ijsed.v3i1.51.
Full textAbstract:
Penelitian ini mengkaji tentang permasalahan populisme sebagai ‘thin ideology' dan taktik politik yang menjadi salah satu pengaruh terhadap terjadinya intoleransi di Indonesia. Hal ini didorong oleh adanya disrupsi teknologi di abad ke-21 yang semakin masif, khususnya dalam media komunikasi berupa media sosial yang berujung pada efektifnya pengumpulan massa untuk membuat kubu politik dan menciptakan sekat-sekat sosial diantara masyarakat digital multikultural Indonesia. Tujuan dari penelitian ini adalah untuk mengetahui bahaya populisme bagi masyarakat digital serta menawarkan solusi untuk menekan ancaman dari populisme itu sendiri. Peneliti menggunakan metode penelitian deskriptif-kualitatif, dengan cara menganalisis data-data sekunder seperti jurnal ilmiah, artikel dan kanal berita elektronik serta komponen lain yang mendukung penelitian. Hasil dari penelitian ini menunjukkan, bahwa populisme memiliki kaitan yang sangat erat dengan adanya intoleransi dalam masyarakat digital Indonesia. Dampak dari pengumpulan massa politik dimanfaatkan untuk membangun orasi citra ‘pahlawan’ yang peduli terhadap nasib rakyat disemati pesan-pesan berbau apokaliptik dan pesimistis yang merujuk kepada otoritas yang disebut elite melalui berita-berita hoax sebagai perantara. Karakteristik yang berupa populisme agama di Indonesia menjadi dominasi dalam kasus intoleransi serta isu radikalisme saat ini. Adapun solusi untuk mengurangi dampak buruk dominasi tersebut adalah meningkatkan literasi masyarakat digital, menerapkan strategi kebudayaan secara tepat sasaran, menegakkan kode etik jurnalistik, serta membangun sebuah regulasi yang jelas sesuai dengan teori efektivitas hukum oleh Soerjono Soekanto.
21
Zuozienė, Ilona Judita, and Valentina Skyrienė. "Varžybinės veiklos rodiklių kaita Europos elito plaukikams vyrams plaukiant 100 m laisvuoju stiliumi." Baltic Journal of Sport and Health Sciences 1, no. 76 (October 29, 2018). http://dx.doi.org/10.33607/bjshs.v1i76.402.
Full textAbstract:
Planuojant ir valdant plaukikų rengimą, vienas iš pagrindinių elementų yra informacija apie varžybų rezultatų augimo tendencijas ir elito plaukikų varžybinės veiklos rodiklių kaitos ypatumus. Plaukikų vyrų, plaukiančių 100 m laisvuoju stiliumi, 2000—2008 m. Europos čempionatų rezultatų kaitos analizė rodo, kad statistiškai reikšmingai gerėjo fi nalininkų (49,5 iki 48,69 s) ir pusfi nalininkų (50,17 iki 49,31 s) pasiekimai. Straipsnyje bandoma atsakyti į klausimą: kas gi tam turėjo įtakos? Tyrimo tikslas — nustatyti Europos elito plaukikų varžybinės veiklos rodiklių kaitą per du olimpinius ciklus, jiems plaukiant 100 m laisvuoju stiliumi. Buvo tirta 2000, 2002, 2004, 2006 ir 2008 m. Europos čempionatų (EČ) 100 m plaukimo laisvuoju stiliumi rungties vyrų rezultatų ir varžybinės veiklos rodiklių kaita. Analizuotos dvi sportininkų grupės: pirmą sudarė sportininkai, plau-kę fi nale (n = 8), antrą — pusfi nalininkai (n = 16). Taigi tiriamąją medžiagą sudarė 120 atvejų. Remiantis R. Haljand (2008) metodika buvo analizuojami varžybų protokolai ir nagrinėjami šie standartizuoti rodikliai: plaukimo greitis starto, posūkio, fi nišo ir stabilių lokomocijų ruožuose, plaukimo tempas ir grybšnio ilgis.Rezultatai rodo, kad didžiausias plaukimo greitis starto ruože buvo pasiektos Endhoveno EČ. Finalininkai šią dalį įveikė 2,56 ± 0,07 m / s, pusfi nalininkai — 2,49 ± 0,06 m / s greičiu, tačiau analizuojamas rodiklis statistiškai reikš-mingai didėjo tik pusfi nalininkų grupėje (t = 2,80, p < 0,05). Per tiriamąjį laikotarpį pastebimas spartus plaukimo greičio augimas posūkio ruožuose (fi nalininkų rodiklio prieaugiai — t = 5,71; p < 0,001, pusfi nalininkų — t = 4,47; p < 0,001), fi nišo ruožuose (nuo 1,76 ± 0,09 iki 1,89 ± 0,06 m / s; t = 3,57; p < 0,05) ir pusfi naliuose (nuo 1,78 ± 0,06 iki 1,86 ± 0,09 m / s; t = 3,03; p < 0,05). Rezultatų analizė rodo, kad dviejų olimpinių ciklų laikotarpiu plaukikams įveikiant 100 m nuotolį laisvuoju stiliumi iš esmės nekito plaukimo tempas ir grybšnio ilgis. Išvados: 1) Europos elito plaukikų rezultatai, jiems plaukiant 100 m laisvuoju stiliumi, 2000—2008 m. laikotarpiu statistiškai patikimai gerėjo (t = 2,870—3,440; p < 0,01); 2) labiausiai varžybų rezultatų augimą lėmė reikšmingai padidėjęs plaukikų greitis starto, posūkio ir fi nišo ruožuose.Raktažodžiai: plaukimas, varžybinė veikla, greitis, tempas, grybšnio ilgis.
22
Čepulėnas, Algirdas, Arvydas Stasiulis, and Jonas Poderys. "Lietuvos olimpinės slidinėjimo rinktinės kandidatų treniruotės krūviai, fizinio darbingumo, funkcinių galių ir psichoemocinės būsenos kaita per trečius olimpinio ciklo metus." Baltic Journal of Sport and Health Sciences 5, no. 59 (November 6, 2018). http://dx.doi.org/10.33607/bjshs.v5i59.611.
Full textAbstract:
Treniruotės vyksmo kryptingumas ir jo valdymas atsižvelgiant į slidininkų organizmo adaptacijos prie fi zinių krūvių individualius ypatumus — labai svarbūs veiksniai, lemiantys sportinio rengimo efektyvumą.Tyrimo tikslas — išnagrinėti Lietuvos slidinėjimo olimpinės rinktinės kandidatų fi zinius krūvius, nustatyti fi zinio darbingumo, funkcinių galių, psichoemocinės būsenos kaitos ypatumus trečiais olimpinio ciklo metais. Tyrimo objek-tas — slidininkų lenktynininkų, besirengiančių dalyvauti 2006 m. Turino olimpinėse žiemos žaidynėse, treniruotės krūviai, fi zinio darbingumo, kojų raumenų galingumo, dujų apykaitos, kvėpavimo, širdies susitraukimų dažnio, psi-choemocinės būsenos, vestibulinės funkcijos rodikliai ir jų kaita per 2004—2005 metų rengimo ciklą.Slidininkai tris kartus buvo tiriami Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) Žmogaus motorikos ir Kineziologijos laboratorijose.Atliekant nenutrūkstamą nuosekliai didinamą fi zinį krūvį veloergometru „Monark“, dujų analizatoriumi „Oxycon Mobile“ buvo registruojama: plaučių ventiliacija, kvėpavimo dažnis, deguonies suvartojimas, deguonies pulsas, kvėpavimo koefi cientas, deguonies suvartojimas 1 W atliekamo darbo. Nustatytos aerobinio ir anaerobinio slenksčio ir kritinio intensyvumo ribos. Kineziologijos laboratorijoje ištirta kojų raumenų susitraukimo galingumas ir ištvermė, vestibulinė funkcija ir psichoemocinė būsena.Slidininkų ciklinių pratimų (bėgimo, slydimo būdų imitavimo, važiavimo riedslidėmis, slidinėjimo) krūvis per 2004—2005 metų treniruotės ciklą siekė: slidininkės I. T. — 7313,5 km, slidininkų A. N. — 7138 km, M. S. — 6274 km. Slidi-ninkų deguonies suvartojimo (VO 2 ) ir širdies susitraukimų dažnio ties anaerobinės apykaitos slenksčio riba reikšmės artimos šių rodiklių reikšmėms, pasiekus kritinio intensyvumo ribą, ir tai rodo didelį jų aerobinių galių talpumą. Deguonies suvartojimas procentais nuo VO 2max ties anaerobinio slenksčio riba atitinka didelio meistriškumo ištvermės sportininkų modelinius rodiklius: I. T. — 89,49%, A. N. — 81,1%, M. S. — 84,0% VO 2max . Slidininkų maksimaliojo deguonies suvartojimo rodikliai daug mažesni negu elito slidininkų modeliniai rodikliai. Tikslinga per treniravimo vyksmą taikyti daugiau fi zinių krūvių, skatinančių VO 2max didėjimą. Slidininkų vestibulinės funkcijos rodikliai varžybų laikotarpio pabaigoje buvo geresni negu parengiamuoju laikotarpiu. Psichoemocinės būsenos rodiklių kaita reiškiasi individualiais požymiais.Raktažodžiai: olimpinis ciklas, fizinis krūvis, fizinis darbingumas, funkcinis pajėgumas, anaerobinis slenkstis, širdies susitraukimų dažnis.
23
Chong, Cheah Boon, Loh Tze Chien, Erik Tan Chek Hiong, and Christopher Martyn Beaven. "Comparison of eccentric utilization ratio of elite karate (kata) with elite Wushu athletes." Revista de Artes Marciales Asiáticas 11, no. 2s (August 24, 2016). http://dx.doi.org/10.18002/rama.v11i2s.4135.
Full text
24
"Nasjonal religion eller sekulær stat? De fattige gjorde opprør og kasta Indias elite." Kirke og Kultur 109, no. 04 (November 8, 2004): 567–74. http://dx.doi.org/10.18261/issn1504-3002-2004-04-10.
Full text
25
Volungevičius, Gintautas, Arvydas Stasiulis, and Pranas Mockus. "Skirtingo amžiaus ir meistriškumo Lietuvos jaunųjų dviratininkų aerobinis pajėgumas." Baltic Journal of Sport and Health Sciences 3, no. 70 (November 2, 2018). http://dx.doi.org/10.33607/bjshs.v3i70.494.
Full textAbstract:
Iš nuosekliai didinamo krūvio metu pastebimų kvėpavimo ir dujų apykaitos, laktato kaupimosi slenksčio (LKS), di-džiausios darbo galios (N max ), maksimaliojo deguonies suvartojimo (VO 2max ), darbo veiksmingumo, maksimalios La koncentracijos dirbant pastoviosios būklės sąlygomis, I tipo raumenų skaidulų procento vastus lateralis raumenyje rodiklių galima prognozuoti dviratininkų varžybų rezultatus (Mujika, Padilla, 2001).Elito plento dviratininkai yra skirtingų antropometrinių duomenų (Swain et al., 1987), tačiau visų jų aerobiniai rodikliai aukšti: maksimalusis darbo galingumas siekia 370—570 W, VO 2max — nuo 4,4 iki 6,4 l / min, o galingumas pasiekus LKS — nuo 300 iki 500 W (Padilla et al., 1999; Lucia et al., 2000). Literatūroje šykštu duomenų apie jau-nesnio amžiaus dviratininkų aerobinio pajėgumo rodiklius ir jų kaitą per treniruotes. Tyrimo tikslas — palyginti jaunučių ir jaunimo grupių dviratininkų aerobinio pajėgumo rodiklius atliekant nuose-kliai didinamą krūvį veloergometru, kai pedalai sukami plento lenktynėms būdingu 90 aps. / min (Lucia et al., 2001) dažniu. Buvo tiriami aštuoni 15—16 m. jaunučių grupės (treniravimosi stažas 2—3 m.) ir aštuoni 19—23 m. jaunimo grupės (treniravimosi stažas 5—8 m.) dviratininkai. Norint nustatyti aerobinį pajėgumą, tiriamasis po pramankštos veloergometru „Ergoline“ atliko nenutrūkstamą kas 5 s nuosekliai po 2 W didinamą krūvį. Viso tyrimo ir atsigavimo metu naudojant nešiojamą įrangą „Oxycon Mobile“ (Jaeger, Vokietija) buvo registruojami dujų apykaitos rodikliai ir širdies susitraukimų dažnis, vėliau pagal jų kaitą priklausomai nuo krūvio nustatomi aerobinio pajėgumo rodikliai. Jaunimo grupės dviratininkų absoliučios VO 2max , ventiliacinių slenksčių, didžiausios darbo galios, submaksimalios plaučių ventiliacijos rodikliai buvo reikšmingai didesni negu jaunučių grupėje. Santykiniai aerobinio pajėgumo rodikliai (VO 2max , ventiliaciniai slenksčiai vienam kūno masės kg), submaksimalios ir maksimalios ŠSD reikšmės, darbo veloergometru veiksmingumas buvo panašūs skirtingose amžiaus grupėse. Tyrimo rezultatai rodo, kad atliekant nuosekliai didinamą fi zinį krūvį veloergometru vyresnių ir didesnio meistriškumo jaunųjų dviratininkų geresni tik absoliučius aerobinės galios rodikliai.Raktažodžiai: maksimalusis deguonies suvartojimas, ventiliaciniai slenksčiai, aerobinis pajėgumas, jaunųjų dviratininkų amžius.
26
Skarbalius, Antanas. "Olimpinių žaidynių vyrų rankininkų ūgio, kūno masės, amžiaus, varžybinės patirties tendencijos ir ryšio su sportiniais rezultatais ypatumai." Baltic Journal of Sport and Health Sciences 1, no. 72 (November 2, 2018). http://dx.doi.org/10.33607/bjshs.v1i72.461.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas — nustatyti olimpinių žaidynių vyrų rankininkų ūgio, kūno masės, amžiaus, varžybinės patirties (šalies rinktinei atstovautų rungtynių skaičiaus) rodiklių kaitą ir šių rodiklių ryšį su sportiniais rezultatais. Buvo tiriami 1972—2008 metų laikotarpio olimpinių žaidynių elito rinktinių 1701 žaidėjas. Duomenys gauti iš olimpinių žaidynių ofi cialių dokumentų. Taikyti matematinės statistikos metodai. Per 36 metų laikotarpį — nuo 1972 iki 2008 metų — olimpinių žaidynių vidutinio rankininko ūgis padidėjo statistiškai reikšmingai (p < 0,001) šešiais centimetrais — nuo 184,8 ± 5 iki 190,8 ± 6,5 cm. Labiausiai ūgtelėjo Europos žemynų rankininkai — 7,1 cm (p < 0,001), gana daug — 6,4 cm (p < 0,001) — paūgėjo ir kitiems žemynams atstovaujančių šalių rinktinių (KŽŠR) rankininkai. Europos žemyno šalių rankininkai buvo aukštesni negu vidutinio ūgio visų olimpinių žaidynių rankininkai ir statistiškai aukštesni (p < 0,05) negu KŽŠR atstovaujantys rankininkai. Olimpinių žaidynių čem-pionai (išskyrus Maskvos olimpines žaidynes) taip pat buvo aukštesni už vidutinio ūgio rankininką ir kitiems žemynams atstovaujančius rankininkus. Nors olimpinėse žaidynėse žaidėjų ūgio ir pelnytų taškų rodiklių koreliacijos koefi cientas kito tarp 0,238 ÷ 0,791, tik trejose olimpinėse žaidynėse (Monrealyje, Barselonoje ir Pekine) buvo mažesnis negu esmi-nis. Kitose olimpinėse žaidynėse rankininkų ūgis turėjo esminės reikšmės ir buvo lemiamas rodiklis laimint rungtynes ir pelnant taškus. Per devynių olimpinių ciklų laikotarpį rankininkų kūno masė padidėjo statistiškai reikšmingai (p < 0,001) 10,1 kg — nuo 82,3 ± 5,6 kg Miunchene iki 92,4 ± 8,6 kg Pekino žaidynėse. Labiausiai kūno masė padidėjo europiečių rankininkų — statistiškai reikšmingai (p < 0,001) 11,3 kg — nuo 82,9 ± 6,2 iki 94,2 ± 8,8 kg. Reikšmingai (p < 0,001) 9,4 kg pasunkėjo ir KŽŠR rankininkai — nuo 79,4 ± 5,4 iki 88,8 ± 7,2 kg. Nors statistiškai reikšmingai (p < 0,01), ta-čiau mažiausiai svoris pakito (7,1 kg) olimpinių žaidynių čempionų — nuo 85,6 ± 6,2 iki 92,7 ± 8,8 kg. Visų olimpinių žaidynių Europos žemynui atstovaujantys rankininkai svėrė statistiškai reikšmingai (p < 0,05) daugiau negu kitiems žemynams atstovaujantys rankininkai. Kūno masės rodiklių ryšys su pelnytais taškais ir užimtomis vietomis panašus kaip ir ūgio rodiklių, nors svyruojantis, tačiau mažiau negu ūgio, dar netgi glaudesnis (0,271 ÷ 0,657). Koreliacijos koefi cientas tarp kūno masės ir pelnytų taškų buvo nedidelis tik Miuncheno ir paskutinėse Pekino olimpinėse žaidynėse, o kitose — esminis. Rankininkų amžius padidėjo statistiškai reikšmingai (p < 0,001) beveik trejais metais (2,6 metų — nuo 25,9 ± 3,3 iki 28,5 ± 4 m.). Labiausiai (4,4 metų) padidėjo čempionais tapusių rinktinių žaidėjų amžius (nuo 26,3 ± 2,4 iki 30,7 ± 4 m.), šiek tiek mažiau europiečių (3,2 metų — nuo 25,9 ± 3,1 iki 29,1 ± 3,9 m.), mažiausiai — KŽŠR (1,7 metų — nuo 25,6 ± 4,2 iki 27,3 ± 4,1 m.). Čempionais tapusių rinktinių žaidėjai buvo ne tik vyresni už vidutinio amžiaus dalyvį rankininką, bet ir vyresni už vidutinio amžiaus europietį rankininką, išskyrus Seulo ir Barselonos olimpines žaidynes. Amžiaus rodikliai su pelnytais taškais koreliavo tarp 0,133 ÷ 0,798, panašiai kaip ir su užimtomis vietomis (–0,137 ÷ –0,784). Rankininkų patirtis padidėjo statistiškai reikšmingai (p < 0,001) beveik keturis kartus — nuo 26 ± 3,3 iki 91 ± 7 rungtynių. Europiečių patirtis visose kitose olimpinėse žaidynėse buvo didesnė nei turnyro dalyvio vidutiniškai ir negu KŽŠR atstovų. Tik vieneriose olimpinėse žaidynėse (1992 m. Barselonoje) čempionų Nepriklausomų Valstybių Sandraugos rinktinės žaidėjų patirtis buvo mažesnė negu turnyro dalyvio vidutiniškai. Varžybinės patirties rodiklių ryšys su pelnytais taškais ir užimtomis vietomis svyravo atitinkamai tarp 0,243 ÷ 0,660 ir –0,213 ÷ 0,641. Per nepilnus keturis dešimtmečius olimpinėse žaidynėse dalyvaujančių rankininkų ūgis padidėjo 6 cm, kūno masė 10,1 kg, amžius pailgėjo 2,6 metų, varžybinė patirtis padidėjo 3,5 karto. Nors kai kuriose olimpinėse žaidynėse buvo išimčių, tačiau olimpiniais čempionais tapo ir aukštesnes vietas užėmė tų šalių rinktinės, kurių žaidėjai buvo aukštesni, didesnės kūno masės, vyresni ir turintys didesnę varžybinę patirtį.Raktažodžiai: rankinis, olimpinės žaidynės, totaliniai rankininkų duomenys, varžybinė patirtis.