Log in

Relevant bibliographies by topics / Eozinofilai / Journal articles

To see the other types of publications on this topic, follow the link: Eozinofilai.

Journal articles on the topic 'Eozinofilai'

Author: Grafiati

Published: 4 June 2021

Last updated: 1 February 2022

Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles

Select a source type:

Consult the top 50 journal articles for your research on the topic 'Eozinofilai.'

Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.

You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.

Browse journal articles on a wide variety of disciplines and organise your bibliography correctly.

1

Constantin, Marilena, Gabriel Zamfirescu, Cristina Voinea, and Sorin Constantinescu. "EOZINOFILIA – FACTOR TRIGGER PENTRU TROMBOZA VENOASĂ PROFUNDĂ ŞI EMBOLIA PULMONARĂ LA UN PACIENT CU TROMBOFILIE." Romanian Journal of Infectious Diseases 20, no. 4 (December 31, 2017): 212–15. http://dx.doi.org/10.37897/rjid.2017.4.8.

Full text

Abstract:

Introducere. Infiltratele pulmonare şi eozinofilia reprezintă un grup heterogen de afecţiuni determinate de factori intrinseci si extrinseci. Factorii extrinseci reprezentaţi de medicaţie sau agenţi infecţioşi declanşează un răspuns eozinofilic imun. Raportăm cazul unui pacient de 53 ani, bărbat, cu infiltrat pulmonar si eozinofilie, secundare infecţiei cu Toxocara canis, care a fost diagnosticat cu tromboză venoasă profundă şi embolie pulmonară la o lună de la diagnosticul infecţiei cu Toxocara canis. Investigaţiile ulterioare au arătat prezenţa statusului procoagulant. Prezentarea cazului. În martie 2015, pacientul, în vârstă de 53 ani, s-a prezentat la consultaţie pentru durere intensă la nivelul toracelui posterior accentuată de inspir profund. Examenul clinic a fost în limite normale, dar tomografia computerizată fără substanţă de contrast efectuată în urgenţă a arătat infiltrat pulmonar la baza plămânului stâng cu reacţie pleurală. Analizele de sânge au indicat leucocite la limita superioară, eozinofilie (21,5%, 2.050/mm3) şi sindrom inflamator. Investigaţiile pentru eozinofilie au arătat reacţie pozitivăpentru Toxocara canis. Se începe tratamentul cu Albendazol 800 mg/zi cu răspuns favorabil. La interval de o lună, pacientul se prezintă pentru durere la nivelul gambei drepte. Testul pentru D-Dimer a fost intens pozitiv, ecografia Doppler venos confirmă diagnosticul de tromboză venoasă profundă, iar tomografia computerizată cu substanţă de contrast a descris embolie pulmonară. Pacientul a început tratamentul anticoagulant. A efectuat analizele de trombofilie care au fost pozitive pentru MTHFR A 1298C homozigot şi gena PAI1 675. Discuţii. Infecţiile cu helminţi se asociază cu eozinofilie. Helminţii care migrează spre viscere, cum este şi cazul Toxocarei canis, produc răspuns eozinofilic înalt. Întrebarea la care am încercat să răspundem a fost dacă eozinofilia a fost responsabilă pentru tromboze sau a reprezentat doar un factor de risc. Întrucât douăteste genetice pentru trombofilie au fost pozitive (MTHFR A 1298C homozigot şi gena PAI1 675), s-a considerat apariţia trombozei venoase şi a emboliei pulmonare în contextul statusului procoagulant al pacientului. Concluzii. Acest caz clinic subliniază implicarea eozinofiliei ca factor trigger pentru embolia pulmonară şi tromboza venoasă profundă.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

2

Stănciulescu, Cristiana, Mirela Chiru, Alina Oprea, Daniela Păcurar, Carmen Zăpucioiu, Elena Petrişor, and Dumitru Orăşeanu. "FENO ŞI ATOPIA ÎN ASTMUL BRONŞIC LA COPII." Romanian Journal of Pediatrics 64, no. 2 (June 30, 2015): 199–202. http://dx.doi.org/10.37897/rjp.2015.2.20.

Full text

Abstract:

Obiective. Stabilirea relaţiei între valoarea concentraţiei oxidului nitric expirat (FENO) şi atopia în astmul bronşic la copii. Metode. Au fost examinaţi 92 de pacienţi cu diagnosticul de astm bronşic stabilit, cu vârste cuprinse între 5 şi 18 ani, care s-au prezentat în Clinica de Pediatrie a Spitalului Clinic de Urgenţe pentru Copii „Grigore Alexandrescu“. Terenul atopic a fost evaluat prin date anamnestice, clinice şi investigaţii de laborator (eozinofile serice şi IgE totale). Tuturor pacienţilor li s-a determinat concentraţia oxidului nitric expirat. Rezultate. S-au obţinut valori crescute ale FENO la copiii cu astm bronşic alergic faţă de cei cu astm bronşic nonalergic, valori care se corelează cu eozinofilia şi creşterea imunoglobulinelor E totale. Concluzii. Măsurarea FENO este utilă pentru evaluarea inflamaţiei mucoasei bronşice la copiii cu astm bronşic atopic.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

3

Ünler, Gülhan Kanat, Gülsüm Teke Özgür, Özgür Hilal Erinanç, and Hüseyin Savaş Göktürk. "Eozinofilik Gastroenteritin Nadir Bir Formu: Eozinofilik Asit." Cukurova Medical Journal 40, no. 3 (November 3, 2015): 597. http://dx.doi.org/10.17826/cutf.27001.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

4

Gülcan, E. Mahir, and Ayça Vitrinel. "Eozinofilik özofajit." Türk Pediatri Arşivi 45, no. 3 (September 15, 2010): 232–37. http://dx.doi.org/10.4274/tpa.45.232.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

5

Cvenkel, Klara, and Mateja Starbek Zorko. "EOZINOFILNI PUSTULOZNI FOLIKULITIS OTROŠKE DOBE." Slovenska pediatrija, revija pediatrov Slovenije in specialistov šolske ter visokošolske medicine Slovenije 28, no. 2 (2021): 94–97. http://dx.doi.org/10.38031/slovpediatr-2021-2-04.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

6

Çengel, Gülden, Esra Gürlek Olgun, Semih Alper Kureş, Cafer Uysal, Mehmet Ali Çakmak, and İsmail Özgür Can. "Eozinofilik Arterite Bağlı Spontan Koroner Arter Diseksiyonu Bir Olgu Sunumu." Bulletin of Legal Medicine 20, no. 1 (May 19, 2015): 53–55. http://dx.doi.org/10.17986/blm.2015110924.

Full text

Abstract:

Koroner arterin spontan diseksiyonu ani ölüm ve myokard enfarktüsünün nadir nedenlerinden biri olarak kabul edilmektedir. Spontan travmatik olmayan koroner arter diseksiyonu seyrek olarak meydana gelir. Koroner arterin eozinofilden zengin periarteriti (eozinofilik periarterit) koroner arter diseksiyonuna yol açabilmektedir. Koroner eozinofilik periarteritin intimai bozulmada ve diseksiyonda predispozan bir faktör olduğu ileri sürülmektedir. Literatürdeki eozinofilik periarteritli kadın olguların 1/3’ü gebe ya da péripartum dönemdedir. Olgumuzda, 35 yaşında, evinde fenalaşan, postpartum dönemdeki kadın olgu hastaneye ölü olarak getirilmiştir. Adli Tıp Kurumu’nda yapılan otopsisinde alman kalbe ait doku örneklerinin histopatolojik incelenmesinde koroner arterin sol ön inen dalında eozinofilik periarterite bağlı diseksiyon; tiroide ait doku örneklerinde ise tiroidit saptanmıştır. Literatürde otoimmun tiroidit ile birlikte eozinofilik periarterite bağlı koroner arter diseksiyonu sonucu ölüm olgusu sayısı oldukça azdır. Genç postpartum dönemdeki kadınların ani ölümlerinde akla getirilmesi gereken bir patoloji olması nedeniyle önemli bulunmuştur.Anahtar kelimeler: Postpartum, Arterit, Eozinofilik, Koroner, Diseksiyon.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

7

YILDIZ, Levent, Mehmet KEFELİ, and Seda GÜN. "Behçet Hastalığında Angiolenfoid Hiperplazi ve Eozinofili." Journal of Experimental and Clinical Medicine 26, no. 4 (December 30, 2009): 186–89. http://dx.doi.org/10.5835/jecm.omu.26.04.008.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

8

Uyar, Belkız, and Serap Karaarslan. "Yaygın Eozinofilik Anjiolenfoid Hiperplazi." Turkish Journal of Dermatology / Türk Dermatoloji Dergisi 7, no. 3 (September 5, 2013): 161–63. http://dx.doi.org/10.4274/tdd.1362.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

9

Knežević, Snežana, and Branimir Dugalić. "Eosinophilic esophagitis: A potential complication of sublingual immunotherapy." Opsta medicina 27, no. 1-2 (2021): 32–39. http://dx.doi.org/10.5937/opmed2102032k.

Full text

Abstract:

Introduction. Eosinophilic esophagitis (EoE) represents chronic, a local immune-mediated disease with symptoms of esophageal dysfunction and histologically eosinophil-predominant inflammation and requires immediate endoscopy. Male gender is a strong risk factor. Case report. We presented a case of a 25-year-old young man with a history of allergic rhino-conjunctivitis, asthma, and intermittent severe feeding disturbance. The patient had begun sublingual immunotherapy therapy, containing specific soluble allergens for ambrosia. Six weeks after starting the ambrosia sublingual immunotherapy he developed burning epigastric pain, dysphagia, and odynophagia. Six days later, he was admitted to an emergency department due to choking on a solid of food. Esophageal histopathological findings were in favor of EoE. Sublingual immunotherapy was discontinued. He feels well now. Conclusion. The majority of cases of Eosinophilic esophagitis are diagnosed in spring or fall, 1-2 months following the peak of pollen season. Dysphagia, chest pain, food sticking, and bolus obstruction are the most common symptoms. Endoscopic findings are Schatzki ring, edema, exudates, furrows, and strictures. Six biopsies should be taken from areas with endoscopic mucosal abnormalities, and infiltration of eosinophils (more than 15 eosinophils/HRI) (HRI - high resolution imaging) is necessary for the diagnosis confirmation. Treatment options are proton pump inhibitors - oral dispersible tablets of budesonide or fluticasone propionate, an elimination diet. Sublingual immunotherapy should be discontinued. Family physicians should be aware of this complication in evaluating patients with dysphagia.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

10

ENSARİ(), Arzu, and Yasemin YUYUCU KARABULUT(). "Çocukluk çağı eozinofilik özofajitlerinde histopatolojik bulgular." Endoskopi Gastrointestinal 20, no. 2 (April 3, 2015): 40. http://dx.doi.org/10.17940/endoskopi.74829.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

11

Biazar, Tahmineh, Parisa Sabbagh, Soheil Ebrahimpour, and Masomeh Bayani. "Eosinophilic gastroenteritis with acute abdomen: A case report." Acta Facultatis Medicae Naissensis 38, no. 1 (2021): 96–100. http://dx.doi.org/10.5937/afmnai2101096b.

Full text

Abstract:

Eosinophilic gastroenteritis (EGE) as a rare inflammatory gastrointestinal (GI) disorder is primarily characterized by long-term or recurrent abdominal pain. Peripheral eosinophilia is usually caused by eosinophilic infiltrations into the multiple layers of the GI tract. In this report, a case of EGE with an acute abdomen is presented. A 14-year-old female experienced severe abdominal pain and hypereosinophilia. She underwent appendectomy due to severe abdominal pain approximately one week before readmission. Because of the persistence of pain, the upper GI endoscopy and biopsy were performed and the result of the pathological examination was eosinophilic gastroenteritis. Due to the nonspecificity of EGE symptoms, it is recommended that clinicians study pathology in atypical and nonresponsive GI diseases; biopsy should be performed as well.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

12

MERTOĞLU, Aydan, Yasemin YURT, Şevket DERELİ, Zühre TAYMAZ, and Günseli BALCI. "Eosinophilic Pneumonia Caused by Mesalazine: Case Report." Turkiye Klinikleri Journal of Case Reports 23, no. 4 (2015): 401–5. http://dx.doi.org/10.5336/caserep.2014-40142.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

13

CANPOLAT, Filiz, Hatice AKPINAR, Bengü ÇEVİRGEN CEMİL, Fatma ESKİOĞLU, and Demet YILMAZER. "Report of Two Cases with Eosinophilic Cellulitis." Turkiye Klinikleri Journal of Medical Sciences 31, no. 4 (2011): 1034–37. http://dx.doi.org/10.5336/medsci.2009-13460.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

14

DEMİR, Melike, Fatih METEROĞLU, Halide KAYA, Mahşuk TAYLAN, Derya YENİBERTİZ, Süreyya YILMAZ, and Abdurrahman ŞENYİĞİT. "PET/BT’de pozitif tutulum saptanan eozinofilik granüloma olgusu." Tuberkuloz ve Toraks 63, no. 3 (September 21, 2015): 207–9. http://dx.doi.org/10.5578/tt.9794.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

15

Emine;YÜCESOY, ÖZTÜRK. "Memede Tanımlanan Eozinofilik Anjiolenfoid Hiperplazi Olgusunun Ultrasonografi Bulguları." Ankara Üniversitesi Tıp Fakültesi Mecmuası 63, no. 3 (2010): 89–91. http://dx.doi.org/10.1501/tipfak_0000000768.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

16

EYÜPOĞLU, Damla, Ebru ORTAÇ ERSOY, Kazım ROLLAS, and Arzu TOPELİ. "Acute eosinophilic pneumonia secondary to heroin inhalation." Tuberkuloz ve Toraks 65, no. 2 (June 28, 2017): 154–56. http://dx.doi.org/10.5578/tt.10438.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

17

YALÇIN, Mihriban, Celali KURT, and Hilayda KARAKÖK GÜNGÖR. "Fatal DRESS Syndrome Without Eosinophilia After Coronary Artery Bypass Grafting." Turkiye Klinikleri Journal of Dermatology 30, no. 2 (2020): 66–68. http://dx.doi.org/10.5336/dermato.2019-65810.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

18

KANZA GÜL, Derya, and Ayça ŞOLT. "Kan eozinofil-bazofil oranı, eozinofil-lenfosit oranı ve bazofil-lenfosit oranı değerleri gebelikteki intrahepatik kolestazın şiddetini tahmin edebilir mi?" Cukurova Medical Journal 45, no. 4 (December 27, 2020): 1742–49. http://dx.doi.org/10.17826/cumj.834063.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

19

KANZA GÜL, Derya, and Ayça ŞOLT. "Kan eozinofil-bazofil oranı, eozinofil-lenfosit oranı ve bazofil-lenfosit oranı değerleri gebelikteki intrahepatik kolestazın şiddetini tahmin edebilir mi?" Cukurova Medical Journal 45, no. 4 (December 27, 2020): 1742–49. http://dx.doi.org/10.17826/cumj.834063.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

20

Erkan;OKUTAN, KAPTANOĞLU. "Lomber Disk Herniasyonunu Taklit Eden Eozinofilik Granulom: Olgusu Sunumu." Ankara Üniversitesi Tıp Fakültesi Mecmuası 55, no. 2 (2002): 1. http://dx.doi.org/10.1501/tipfak_0000000020.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

21

Özgen, Hasan, Fatma Merve Tepetam, İsmet Bulut, and Cihan Örçen. "The significance of eosinophil and eosinophil lymphocyte ratio (ELR) in predicting response to omalizumab treatment in patients with severe allergic asthma." Tuberk Toraks 69, no. 1 (April 12, 2021): 39–48. http://dx.doi.org/10.5578/tt.20219905.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

22

ALTINTAŞ KAKŞİ, Sümeyye, Ali BALEVİ, Mavişe YÜKSEL, Mustafa ÖZDEMİR, and Aslı ÇAKIR. "Angiolenfoid Hyperplasia with Eosinophilia Treated with Cryotherapy: Case Report." Turkiye Klinikleri Journal of Dermatology 26, no. 1 (2016): 50–53. http://dx.doi.org/10.5336/dermato.2015-45868.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

23

YILMAZ, İnsu. "Eosinophilic asthma with chronic rhinosinusitis/nasal polyps and biologic agents." Tuberk Toraks 67, no. 4 (December 31, 2019): 292–99. http://dx.doi.org/10.5578/tt.68953.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

24

Mikoviny Kajzrlíková, Ivana. "Jorveza® – the expected preparation for the treatment of eosinophilic esophagitis." Gastroenterologie a hepatologie 74, no. 4 (August 30, 2020): 357–59. http://dx.doi.org/10.14735/amgh2020357.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

25

Menclová, Alena, Michal Hojný, Martina Dulavová, Martina Drábková, Jan Martínek, David Vetchý, and Jan Muselík. "New options for treating eosinophilic esophagitis by using compounded medication." Praktické lékárenství 12, no. 1 (February 1, 2016): 26–28. http://dx.doi.org/10.36290/lek.2016.006.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

26

UGIŞ, Ayfer, İbrahim DOĞAN, Özgür EKİNCİ, Mustafa CENGİZ, and Selahattin ÜNAL. "Prevalence of Eosinophilic Esophagitis in Patients with Dysphagia in the Turkish Population." Turkiye Klinikleri Journal of Medical Sciences 33, no. 3 (2013): 888–93. http://dx.doi.org/10.5336/medsci.2012-33171.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

27

Pecl, Jakub, Eva Karásková, Lumír Kunovský, František Jimramovský, Helena Schneiderová, Tereza Pinkasová, Markéta Veverková, et al. "Eosinophilic esophagitis – 10 years of experience in five Czech pediatric endoscopy centers." Gastroenterologie a hepatologie 74, no. 6 (December 22, 2020): 469–80. http://dx.doi.org/10.48095/ccgh2020469.

Full text

Abstract:

Background: Eosinophilic esophagitis (EoE) is a chronic, progressive inflammatory disease of the esophagus characterized by local eosinophilic infiltration accompanied by symptoms of esophageal dysfunction. The aim of this study was to characterize features of EoE dia gnosed regionally and to describe local strategies for its treatment. Methods: The observational survey retrospectively analyzed a data set of child patients with histologically proven EoE from five pediatric endoscopy centers. This analysis focused on describing their general situation (age, gender, symptoms) and also aimed to investigate any possible linkage between age and symptoms or length of dia gnosis period. Demographic features; clinical symptoms; laboratory, endoscopic, and histopathological findings; and chosen treatment of patients were recorded and analyzed. Results: From January 2010 to September 2020, 33 new cases of EoE were reported. Strong association of EoE with male sex is consistent with the results from formerly published studies (81.8%). The median age of symptom onset was 7 years, while the median age for dia gnosis was almost 13 years. The most common symptoms were reflux symptoms in general (39.4%), followed by vomiting (36.4%), and dysphagia (33.3%). Examination for sensitization to food allergens was performed on 23 (69.7%) patients with dia gnosed EoE. Out of these, 17 (51.5% of all cases) were found to be sensitive to some allergens. Most of this subgroup (and 48.5% of all cases) were examined by specific IgE testing, and just 2 (6.1% of all cases) patients were tested only by skin prick tests. Another allergic comorbidity was present in 75.8% of patients, and the most common of these were bronchial asthma and allergic rhinoconjunctivitis (45.5% and 42.2%, respectively). More than two-thirds of patients (69.7%) had abnormal macroscopic findings during dia gnostic endoscopy, and the most common were longitudinal furrows and white exudates. The most common initial modality of treatment was to use proton-pump inhibitors (PPI; 93.9%), followed by food elimination (75.8%) and then by corticosteroid administration (63.6%). The vast majority of patients treated with corticosteroids received a topical preparation (90.9%). Conclusion: This is the first retrospective study on pediatric patients with EoE in the Czech Republic. We found similar features of EoE as reported in formerly published works elsewhere. Collecting long-term prospective observational data in a national EoE register of patients in the Czech Republic would significantly improve our knowledge of this disease.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

28

Hloušková, Eliška, Kateřina Bajerová, Jakub Pecl, Petr Jabandžiev, Marta Ježová, and Jiří Tůma. "Eosinophilic enteritis – case report of a rare manifestation and review of updates." Gastroenterologie a hepatologie 74, no. 6 (December 22, 2020): 492–96. http://dx.doi.org/10.48095/ccgh2020492.

Full text

Abstract:

Eosinophilic enteritis is one of the eosinophilic gastrointestinal disorders characterised by various clinical symptoms. Histopathologic proof of dense eosinophilic infiltration is the cornerstone for the diagnosis. There is no consensus on how dense the infiltration should be, and cut-off values of the eosinophilic count in HPF have not been defined yet. Therapy for eosinophilic enteritis is based on an elimination diet and corticosteroid treatment. Herein the authors report a case of 14-year-old boy who suffered from acute abdominal pain. Computer tomography of the abdomen revealed a thickening of the duodenal wall mimicking a tumour, which seemed to infiltrate the gallbladder and omentum. Histopathological examination of samples taken during laparoscopy showed eosinophilic infiltration and sclerotic changes of the gallbladder and duodenum. Follow-up endoscopy proved extensive eosinophilic infiltration of the gastrointestinal tract: eosinophilic esophagitis, duodenal ulcer with dense eosinophilic presence and eosinophilic proctitis. The patient recovered after dietary restrictions and prednisone.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

29

ÖZDEL ÖZTÜRK, Betül, and Sevim BAVBEK. "Anti-IL-5 treatments in severe eosinophilic asthma: real life datas." Tuberk Toraks 68, no. 2 (July 29, 2020): 148–59. http://dx.doi.org/10.5578/tt.69416.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

30

Appak, Yeliz Çağan, Semin Ayhan, and Erhun Kasırga. "Çölyak hastalığı ve eozinofilik özefajit birlikteliği: Bu iki hastalık için bir tesadüf mü?" Ege Tıp Dergisi 54, no. 4 (December 1, 2015): 193–95. http://dx.doi.org/10.19161/etd.344161.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

31

Kömür, Süheyla, Aslıhan Ulu, Behice Kurtaran, Ayşe Seza İnal, Ferit Kuşçu, Deniz Tekin, and Yeşim Taşova. "Daptomisin alan hastalarda gelişen ani solunum yetmezliği ve eozinofilik pnömoni: beş olgunun sunumu." Cukurova Medical Journal 41, no. 2 (June 30, 2016): 396. http://dx.doi.org/10.17826/cutf.208261.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

32

Aydoğdu, İmran. "Nazal polipozis hastalarında nötrofil/lenfosit oranı ve eozinofil/lenfosit oranının prognostik değeri." Praxis of Otorhinolaryngology 6, no. 3 (December 26, 2018): 92–95. http://dx.doi.org/10.5606/kbbu.2018.83723.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

33

Benlidayı, İlke Coşkun, Neslihan Gökçen, Aylin Gökşen, and Tunay Sarpel. "Romatoid artritli hastalarda kan eozinofil sayısının hastalık aktivitesi ve inflamatuvar belirteçlerle ilişkisi." Cukurova Medical Journal (Çukurova Üniversitesi Tıp Fakültesi Dergisi) 42, no. 1 (March 31, 2017): 73. http://dx.doi.org/10.17826/cutf.280122.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

34

KORKMAZ, Deniz, and İsmail Şah HAREM. "Deve (Camelus dromedarius) İnce Barsak Mukozasında Plazma Hücresi ve Eozinofil Granulosit Dağılımının Belirlenmesi." Harran Üniversitesi Veteriner Fakültesi Dergisi 7, no. 1 (July 4, 2018): 108–13. http://dx.doi.org/10.31196/huvfd.470980.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

35

Šimovičová, V., M. Danková, M. Luknár, P. Lesný, V. Lauko, P. Talarčík, and E. Gonçalvesová. "Eozinofil – „dobrý sluha, zlý pán“ / Eosinophil – “a good servant but a bad master”." Cardiology letters 30, no. 01 (2021): 57–61. http://dx.doi.org/10.4149/cardiol_2021_1_10.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

36

ÇOBAN AĞCA, Meltem, Emine Aksoy, Dildar Duman, İpek ÖZMEN, Elif Yıldırım, Sinem Güngör, Nagihan Durmuş, et al. "Does eosinophilia and neutrophil to lymphocyte ratio affect hospital re-admission in cases of copd exacerbation?" Tuberkuloz ve Toraks 65, no. 4 (December 15, 2017): 282–90. http://dx.doi.org/10.5578/tt.57278.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

37

Kıykım, Ayça, Ezgi Gizem Yüce, Ezgi Barış, Ercan Nain, Sevgi Keleş, Hacer Aktürk, Mustafa Bakır, Ahmet Özen, Safa Barış, and Elif Karakoç Aydıner. "Serum IgE Düzeyi ve Eozinofil Sayısı ile Atopik Hastalıklar Hiper IgE Sendromu’ndan Ayırt Edilebilir mi?" Asthma Allergy Immunology 15, no. 2 (August 25, 2017): 73–81. http://dx.doi.org/10.21911/aai.13.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

38

Yakar, Halil İbrahim, and Asiye Kanbay. "A new predictor to determine the exacerbation and treatment of chronic obstructive pulmonary disease: eosinophil/neutrophil ratio." Tuberk Toraks 68, no. 3 (September 15, 2020): 260–67. http://dx.doi.org/10.5578/tt.69600.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

39

YILMAZ, Güldal, Berna SAVAŞ, Çetin ATASOY, Kaan KARAYALÇIN, and Esra ERDEN. "Autoimmune Pancreatitis Accompanied by Eosinophilic Cholecystitis Diagnosed After Surgery: Report of a Case with Histopathological, Radiological, and Clinical Approach." Turkiye Klinikleri Journal of Medical Sciences 32, no. 5 (2012): 1471–76. http://dx.doi.org/10.5336/medsci.2010-16865.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

40

Damian, Raluca, Cristina Oana Mărginean, Nicoleta Suciu, Maria Oana Mărginean, Simona Mocan, and Lorena Elena Meliţ. "METAPLAZIA PANCREATICĂ A MUCOASEI GASTRICE LA COPIL." Romanian Journal of Pediatrics 65, no. 3 (September 30, 2016): 321–23. http://dx.doi.org/10.37897/rjp.2016.3.18.

Full text

Abstract:

Metaplazia pancreatică este definită drept apariţia ţesutului pancreatic într-o locaţie anormală şi fară conectare directă la pancreas. Ţesutul pancreatic heterotopic este cel mai frecvent observat la nivelul mucoasei antrale gastrice, în duoden şi jejun. Prezentăm cazul unei paciente în vârstă de 13 ani care s-a internat în Clinica Pediatrie 1 Târgu-Mureş pentru dureri abdominale recurente şi pirozis. Investigaţiile de laborator efectuate au evidenţiat limfocitoză (41%) cu monocitoză (8,9%), eozinofilie (4,9%), un număr crescut de reticulocite (20%), un nivel seric scăzut al trigliceridelor şi o valoare peste limita superioară a calciului şi magneziului. Ecografia abdominală nu a pus în evidenţă modificări patologice. Endoscopia digestivă superioară a evidenţiat o mucoasă gastrică granulară. Astfel, s-a prelevat un fragment de biopsie de la nivel antral, iar examenul histopatologic a evidenţiat prezenţa unui focar de metaplazie pancreatică la nivelul mucoasei antrale gastrice. Evoluţia a fost favorabilă cu dietă şi tratamentul leziunilor asociate. Particularitatea cazului constă în prezenţa metaplaziei pancreatice a mucoasei gastrice la o pacientă cu dureri abdominale recurente şi pirozis, fără antecedente heredo-colaterale sau personale semnificative.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

41

Şovărel, Ana-Maria Moiceanu, Eugenia Buzoianu, Mariana Moiceanu, and Doina Anca Pleşca. "Nivelul seric al proteinei cationice eozinofilice în raport cu eozinofilia şi valoarea oxidul nitric exhalat la copiii cu astm bronşic atopic sensibilizaţi la aeroalergeni." Romanian Journal of Pediatrics 67, no. 1 (March 31, 2018): 44–48. http://dx.doi.org/10.37897/rjp.2018.1.10.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

42

Meliţ, Lorena Elena, Cristina Oana Mărginean, Andreea Dincă, Raluca Damian, and Cristian Dan Mărginean. "ENTEROPATIA EXUDATIVĂ DUPĂ ENTEROCOLITĂ INFECŢIOASĂ LA COPIL – PREZENTARE DE CAZ ŞI DATE DIN LITERATURĂ." Romanian Journal of Infectious Diseases 20, no. 1 (March 31, 2017): 53–56. http://dx.doi.org/10.37897/rjid.2017.1.9.

Full text

Abstract:

Enteropatia exudativă (EE) reprezintă o pierdere proteică anormală la nivelul mucosei tractului digestiv, fiind în majoritatea cazurilor secundară altor patologii gastro-intestinale sau extraintestinale. Cu toate acestea, există, de asemenea, cauze primare, genetice asociate cu EE. Prezentăm cazul unui copil mic, de sex feminin, în vârstă de 1 an şi 1 lună, cu un episod de enterocolită infecţioasă cauzată de Escherichia coli enteropatogen în antecedente, care s-a internat în clinica noastră cu edeme palpebrale matinale de aproximativ 1 săptămână. Analizele de laborator au evidenţiat hipoalbuminemie, hipogamaglobulinemie de tip A şi G, leucocitoză cu eozinofilie, şi anemie. Testul pentru detectarea hemoragiilor oculte din scaun a fost pozitiv, precum şi alfa-1 antitripsina şi calprotectina fecală. Am identificat, de asemenea alergie la proteinele laptelui de vacă, pe care am interpretat-o ca fiind secundară patologiei intestinale. Astfel, am stabilit diagnosticul de enteropatie exudativă după un episod de enterocolită acută cauzat de E. coli enteropatogen, şi am administrat tratament substitutiv cu albumină umană şi corticosteroizi, cu evoluţie favorabilă. Particularitatea cazului constă în diagnosticarea unui caz sever de enteropatie exudativă la un copil mic cu edeme palpebrale matinale, şi nivele scăzute ale albuminei serice, după un episod de enterocolită cauzat de E. coli enteropatogen, care s-a remis fără tratament etiologic.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

43

Gerlinger, Imre, András Fittler, Anna Mayer, Ágnes Patzkó, Fruzsina Fónay, József Pytel, and Lajos Botz. "Postoperative application of amphotericin B nasal spray in chronic rhinosinusitis with nasal polyposis. Can recidive polyposis be prevented?" Orvosi Hetilap 149, no. 37 (September 1, 2008): 1737–46. http://dx.doi.org/10.1556/oh.2008.28410.

Full text

Abstract:

A krónikus rhinosinusitis (KRS) a felnőttpopuláció 1–4%-át érintő, jelentős életminőség-romlást okozó idült, multifaktoriális, gyakran orrpolipképződéssel járó, etiológiáját illetően azonban pontosan nem tisztázott megbetegedés. Az elmúlt évtizedben felmerült, hogy az orrüregi nyálkahártya jellegzetes eozinofil sejtes beszűrődését okozó megbetegedésnek az orrüregi nyákban található gombák elleni fokozott – nem IgE típusú klasszikus allergiás – immunválasz a kiváltó oka. Célkitűzés: Ha igaz ez a feltételezés, akkor kézenfekvőnek tűnik, hogy az endoszkópos orrpolypectomiákat követően megfelelő ideig és koncentrációban adott amphotericin B-tartalmú orrspray kedvező hatású lehet a betegek számára, akár csökkentve a recidívák számát. Módszer: A feltételezés igazolására a szerzők 33 beteg bevonásával prospektív, randomizált, placebokontrollált, kettős vak klinikai tanulmányt végeztek. A tanulmányt végül 30 beteg fejezte be. A 2005. november 1-je és 2006. október 1-je között orrpolyposissal endoszkópos műtétre került betegek egyik csoportja (A csoport, 14 beteg) egy évig 5 mg/ml koncentrációjú amphotericin B-tartalmú orrsprayt kapott, míg a placebocsoport (B csoport, 16 beteg) hatóanyag nélküli orrsprayt. Az eredmények értékeléséhez a módosított Lund–Mackay-féle CT-értékelő pontrendszert, a tüneti változásokat vizsgáló pontrendszert (SNAQ-11), életminőségtesztet és endoszkópos kiértékelést végeztek. A műtétek előtt és a műtéteket követően egy évvel elvégzett vizsgálatok eredményeit SPSS 14.0 for Windows program segítségével értékelték. Eredmények: Az A csoport betegeinek CT-értékelő pontrendszere egy év elteltével jelentős szórást mutatott, a javulás jelei nélkül. A B csoportban a CT-értékelő pontrendszere enyhe javulást mutatott, azonban ez az A csoporttal összehasonlítva nem volt szignifikáns (p = 0,052). A tüneti változásokat vizsgáló pontrendszer (SNAQ-11), valamint az életminőségteszt mindkét betegcsoportban lényeges javulást mutatott, a két tesztben a változások mértékét összehasonlítva azonban egyik betegcsoport javára sem találtak szignifikáns különbséget. Az endoszkópos lelet az amphotericin B-csoport javára mutatott mérsékelt javulást 12 hónappal a műtéteket követően. Következtetések: A szerzők megállapítják, hogy az orrpolyposis miatt operált betegekben az amphotericin B-tartalmú orrcsepp egy évig történő adása nem okoz szignifikáns változást a CT-pontszámok, a klinikai tünetek, valamint az életminőség vonatkozásában. A betegek endoszkópos követése során az amphotericin B-csoportban észlelt kedvezőbb kép a klinikai tünetek javulásában nem nyilvánult meg. A szerzők a tanulmány eredményeiből levont tanulságok tükrében tárgyalják a gombaelméletről rendelkezésre álló eddigi ismeretanyagot. Kritikusan elemzik az elmúlt években publikált 7, ellentmondásos konklúziót mutató klinikai tanulmány tapasztalatait is.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

44

Janulaitytė, Ieva, Andrius Januškevičius, Virginija Kalinauskaitė-Žukauskė, Rokas Stonkus, and Kęstutis Malakauskas. "Eozinofilai, aktyvindami WNT-5a signalinį kelią, skatina bronchų lygiųjų raumenų kontraktiliškumą sergant astma." Pulmonology and allergology 2, no. 1 (May 10, 2018). http://dx.doi.org/10.37499/pia.194.

Full text

Abstract:

Įvadas. Astma yra lėtinė uždegiminė plaučių liga, kuriai būdinga kvėpavimo takų eozinofilija. Uždegimas apima ir plaučių struktūrines ląsteles: bronchų lygiųjų raumenų ląsteles, fibroblastus, kurių aktyvumas valdomas per uždegiminių ląstelių išskiriamus mediatorius. Iki šiol neaišku, kaip eozinofilai veikia bronchų lygiųjų raumenų ląstelių kontraktiliškumą. Tyrimo tikslas. Įvertinti eozinofilų įtaką WNT-5a signalinio kelio aktyvumui ir bronchų lygiųjų raumenų ląstelių kontraktiliškumui sergant astma. Metodai. Į tyrimą įtraukti penki sergantieji alergine astma ir penki sveiki asmenys. Kraujo eozinofilai išskirti naudojant aukšto tankio centrifugavimą ir magnetinę separaciją. Sudarytos kombinuotosios eozinofilų ir bronchų lygiųjų raumenų ląstelių linijos kultūros. Kontraktiliškumas vertintas naudojant kolageno gelio metodą. Po 24 val. inkubacijos eozinofilai atskirti nuo bronchų lygiųjų raumenų ląstelių ir ląstelės lizuotos. Išskyrus suminę RNR, atlikta genų raiškos analizė taikant TL-PGR. Rezultatai. Bronchų lygiųjų raumenų ląstelių kontraktiliškumas po inkubacijos su alergine astma sergančiųjų eozinofilais buvo 5,7 proc. didesnis lyginant su sveikais asmenimis (p<0,05). α-aktino, WNT-5a, TGF-β1, genų raiška bronchų lygiųjų raumenų ląstelėse po inkubacijos su astma sergančiųjų eozinofilais statistiškai reikšmingai padidėjo, lyginant su sveikų asmenų eozinofilų poveikiu (atitinkamai: α-aktino raiška padidėjo 1,6±0,1, lyginant su 1,0±0,2; WNT-5a – 1,8±0,5, lyginant su 1,0±0,2; TGF-β1 – 2,1±0,6, lyginant su 1,10±0,25 kartais nuo kontrolinių, eozinofilais neveiktų bronchų lygiųjų raumenų ląstelių, p<0,05). Išvados. Eozinofilai skatina bronchų lygiųjų raumenų kontraktiliškumą bei α-aktino geno raišką. Šie pokyčiai gali būti sukelti WNT-5a signalinio kelio aktyvumo.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

45

Kalinauskaitė, Virginija, and Kęstutis Malakauskas. "Nauji astmos patogenezės aspektai." Pulmonology and allergology 14, no. 1 (May 15, 2014). http://dx.doi.org/10.37499/pia.344.

Full text

Abstract:

Astma yra lėtinė apatinių kvėpavimo takų uždegimo liga, kuriai būdinga praeinanti bronchų obstrukcija, bronchų hiperreakty-vumas; vyrauja uždegimo ląstelės ir jų išskiriami mediatoriai, struktūriniai bronchų pokyčiai (remodeliavimasis). Bronchų lygiųjų raumenų ląstelės aktyviai dalyvauja bronchų remodeliavimosi procese išskirdamos prouždegimo citokinus, chemokinus ir tarpląstelinės medžiagos baltymus. Eozinofilai, vienos pagrindinių uždegimo ląstelių, yra svarbūs vykstant bronchų remodeliavimuisi. Eozinofilai, išskirdami cisteinil-leukotrienus, skatina bronchų lygiųjų raumenų proliferaciją. Manoma, kad eozinofilai bronchų lygiųjų raumenų ląsteles veikia ir tiesiogiai adhezijos būdu. Duomenys rodo, kad naujas Wingless baltymo/integrazės-1 (WNT) signalų tarp ląstelių perdavimo kelias taip pat gali būti svarbus astmos patogenezėje ir bronchų remodeliavimosi procesuose. Nustatyta, kad, sergant astma, būna padidėjusi WNT-5a ligando raiška. Deja, eozinofilų poveikis WNT sekrecijai bronchų lygiųjų raumenų ląstelėse kol kas nėra gerai ištirtas. Nepaisant plaãai pripažįstamos eozinofilų reikšmės astmos patogenezėje, eozinofilų sukeltas bronchų lygiųjų raumenų remodeliavimosi mechanizmas nėra išsiaiškintas.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

46

Januškevičius, Andrius, Ieva Janulaitytė, and Kęstutis Malakauskas. "Sergant astma po sąveikos su bronchų lygiųjų raumenų ląstelėmis didėja eozinofilų gyvybingumas." Pulmonology and allergology 1, no. 2 (September 20, 2017). http://dx.doi.org/10.37499/pia.215.

Full text

Abstract:

Įvadas. Periferiniame kraujyje cirkuliuojančių eozinofilų gyvybingumas yra mažesnis lyginant su migravusių į kvėpavimo takus. Todėl galima daryti prielaidą, kad eozinofilų sąveika su plaučių struktūrinėmis ląstelėmis gali prailginti jų gyvybingumą ir aktyvumą, taip sąlygodama kvėpavimo takų remodeliacijos vystymąsi sergant astma. Tikslas. Įvertinti bronchų lygiųjų raumenų ląstelių poveikį eozinofilų gyvybingumui sergant astma. Metodai. Periferinio kraujo eozinofilai buvo izoliuoti iš penkių sergančiųjų astma ir keturių sveikų asmenų, pritaikant centrifugavimą aukšto tankio gradiente ir magnetinės separacijos metodus bei nedelsiant sudaromos individualios kombinuotosios kultūros su nemirtinga sveikų bronchų lygiųjų raumenų ląstelių linija. Eozinofilų skaičius bei gyvybingumas buvo nustatomas naudojant automatinį ADAM ląstelių skaičiuotuvą. Rezultatai. Sergančiųjų astma kraujo eozinofilų gyvybingumas vidutiniškai buvo 9±1,7 proc. (p<0,05) didesnis lyginant su sveikų asmenų eozinofilais. Po eozinofilų kontakto su bronchų lygiųjų raumenų ląstelėmis tiek sergančiųjų astma, tiek sveikų asmenų eozinofilų gyvybingumas statistiškai patikimai padidėjo, atitinkamai – 33,0±7,6 proc. ir 29,8±10,7 proc. (p<0,05). Išvados. Eozinofilų sąveika su bronchų lygiųjų raumenų ląstelėmis labiau sąlygoja eozinofilų gyvybingumo padidėjimą sergančiųjų astma grupėje.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

47

Kalinauskaitė-Žukauskė, Virginija. "Biologinė terapija benralizumabu gydant sunkią eozinofilinę astmą. Privalumai ir kylantys klausimai." Pulmonology and allergology 4, no. 2 (September 17, 2020). http://dx.doi.org/10.37499/pia.120.

Full text

Abstract:

Biologinės terapijos sukūrimas yra proveržis eozinofilinės astmos gydyme. Slopinant interleukino-5 signalinį kelią, pvz., benralizumabu, veiksmingaimažinamas eozinofilinis uždegimas, retinami astmos paūmėjimai, pavyksta pasiekti geresnės astmos simptomų kontrolės, sumažinti geriamųjų gliukokortikoidų dozes arba juos visiškai nutraukti. Šis gydymas pasižymi ir geru saugumo profiliu. Tačiau kyla klausimų: ar sunaikinus eozinofilus ir pagerinus astmos kontrolę, nesumažinamas priešvirusinis eozinofilų poveikis? Ar neskatinama tumorogenezė? Atlikta nemažai tyrimų, kuriuose aktyviai diskutuojama šiaisklausimais. Sergant eozinofiline astma, eozinofilai yra kitokie nei sveikų asmenų, todėl, juos sunaikinus, nepakanka pagrįstumo apie galimą žalą žmogaus sveikatai.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

48

Januškevičius, Andrius, Ieva Janulaitytė, Virginija Kalinauskaitė-Žukauskė, Aigirdas Rimkūnas, Beatričė Tamašauskaitė, and Kęstutis Malakauskas. "Eozinofilų adhezijos poveikis bronchų lygiųjų raumenų proliferacijai sergant astma." Pulmonology and allergology 3, no. 1 (September 18, 2020). http://dx.doi.org/10.37499/pia.150.

Full text

Abstract:

Įvadas. Eozinofilinis kvėpavimo takų uždegimas – svarbus astmos patogenezės komponentas. Eozinofilai yra gebančios adhezuoti ląstelės, nes turi pagrindinius adhezijos receptorius – integrinus, kurie ne tik atlieka prisitvirtinimo funkciją, bet gali elgtis kaip signalo perdavėjai abipus komunikuojančių ląstelių. Manoma, kad ne visi eozinofilai pasižymi vienodomis adhezinėmis savybėmis ir priklausomai nuo to gali skirtis savo atliekamomis funkcijomis. Taip pat dėl adhezijos per paviršiaus integrinus eozinofilai yra ne tik užlaikomi plaučių audiniuose greta struktūrinių ląstelių, bet gali pakisti ir jų aktyvumas.Geresnis supratimas apie eozinofilų adhezinių savybių svarbą padėtų pritaikyti integrinų arba jų ligandų blokavimą specifiniais antikūnais ir taip valdyti poveikį kvėpavimo takų struktūriniams pokyčiams sergantiesiems astma. Tyrimo tikslas – įvertinti eozinofilų adhezinių savybių svarbą bronchų lygiųjų raumenų (BLR) ląstelių proliferacijai sergantiesiems astma. Tyrimo metodai. Į tyrimą įtraukti septyni naujai diagnozuota astma sergantys pacientai, kurie dar negydyti gliukokortikoidais, ir šeši nerūkantys sveiki asmenys. Eozinofilai iš tiriamųjų periferinio kraujo buvo išskiriami naudojant centrifugavimą aukšto tankio Ficoll gradiente irmagnetinę separaciją. Buvo sudaromos individualiosios kombinuotos kultūros tarp nemirtingos žmogaus BLR ląstelių linijos ir išskirtų eozinofilų, pritaikant ląstelių santykį atitinkamai – 1:6, 1:3 bei 1:1,5 (37 500 BLR ląstelių bei 6 250, 12 500 ir 25 000 eozinofilų). Eozinofilų adhezinės savybės įvertintosmatuojant eozinofilų peroksidazės aktyvumą kombinuotose kultūrose. BLR ląstelių proliferacija vertinta praėjus 72 val. po kombinuotos kultūros sudarymo naudojant Alamaromėliometodą. Rezultatai.Taikant BLR ląstelių ir sergančiųjų astma eozinofilų santykį kombinuotoje kultūroje 1:6 ir 1:3, buvo gauta panaši prisitvirtinusių eozinofilų proporcija: 63,0±6,2 proc. ir 70,9±4,6 proc. nuo visų įpiltų eozinofilų. Padidinus įpiltų sergančiųjų astma eozinofilų skaičių iki santykio 1:1,5, nustatytas patikimas prisitvirtinusių eozinofilų proporcijos sumažėjimas iki 48,9±5,1 proc. (p<0,05), galimai dėl permažo prisitvirtinimui tinkamų vietų skaičiaus. Tuo tarpumatuojant sveikų asmenų eozinofilų adheziją, rezultatai visais atvejais išliko panašūs, atitinkamai – 45,0±4,1 proc., 48,7±5,7 proc. ir 49,5±3,4 proc. Panaši tendencija pastebėta vertinant ir eozinofilų poveikį BLR ląstelių proliferacijai. Sergančiųjų astma grupėje taikant santykį 1:6 ir 1:3, absoliutusis prisitvirtinusių eozinofilų skaičius kito, tačiau poveikis BLR proliferacijai išliko panašus (atitinkamai 13,0±4,1 proc. ir 14,4±2,2 proc. padidėjimas, p<0,05), lyginant su kontrolinių BLR ląstelių proliferacija be eozinofilų poveikio. Tuo tarpu padidinus eozinofilų kiekį iki santykio – 1:1,5, statistiškai patikimo poveikio proliferacijai nenustatyta. Sveikų asmenų grupėje, taikant santykį – 1:6 ir 1:3, patikimos įtakos BLR ląstelių proliferacijai nerasta, tačiau padidinus eozinofilų skaičių iki santykio 1:1,5, nustatytas patikimas 8,5±3,4 proc. proliferacijos sumažėjimas (p<0,05). Išvados. Gebančių adhezuoti eozinofilų santykis periferiniame kraujyje yrapastovus, o eozinofilų aktyvumas bei įtaka BLR ląstelių proliferacijai galimai priklauso nuo jų adhezinių savybių.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

49

Janulaitytė, Ieva, and Simona Lavinskienė. "Branduolio faktorius kappa B ir eozinofilai astmos patogenezėje." Pulmonology and allergology 16, no. 1 (May 20, 2015). http://dx.doi.org/10.37499/pia.314.

Full text

Abstract:

Astma yra kompleksinė uždegimo liga, kuriai būdingas kvėpavimo takų uždegimas bei remodeliavimasis ir bronchų reaktyvumas. Eozinofilai – tai kraujyje cirkuliuojantys granuliocitai, dalyvaujantys astmos patogenezėje. Eozinofilų gyvavimas sergant alergine astma užsitęsia, kas gali sąlygoti kvėpavimo takų gleivinės pažeidimą ir remodeliavimąsi. Branduolio faktoriaus kappa B kelias buvo laikomas prototipiniu uždegimo signaliniu keliu, kurio pagrindas – uždegimo citokinų, chemokinų ir adhezijos molekulių genų raiška, reguliuojama NF-κB transkripcijos faktoriaus. NF-κB ilgai buvo laikomas „šventuoju graliu“ ar uždegimą slopinančių vaistų taikiniu, tačiau tyrimai parodė, kad lėtinės uždegimo ligos yra itin kompleksiškas mechanizmas, įtraukiantis ląsteles ir jų baltymus. Šis transkripcijos faktorius atsakingas už daugelio uždegimo molekulių, tokių kaip citokinų, chemokinų bei adhezijos molekulių, gamybą ir jų genų raišką. NF-κB taip pat gali būti atsakingas už susilpnėjusią eozinofilų apoptozę.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

50

Jurkevičiūtė, Eglė, Andrius Januškevičius, and Kęstutis Malakauskas. "Nekoduojančiųjų RNR reikšmė astmos patogenezei." Pulmonology and allergology 4, no. 1 (May 21, 2020). http://dx.doi.org/10.37499/pia.64.

Full text

Abstract:

Astma serga daugiau nei 300 milijonų žmonių visame pasaulyje ir 250 000 kasmet jų miršta, o ligos patogenezė vis dar nėra pakankamai ištirta. Tai itin heterogeninė, lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kuriai būdingi dusulio, švokštimo, kosulio epizodai, pasireiškiantys dėl kvėpavimo takų obstrukcijos ir hiperreaktyvumo. Astmos uždegiminis atsakas apima daugybę skirtingų specializuotų imuninių ląstelių, iš kurių svarbiausi yra eozinofilai. Šios ląstelės patenka į kvėpavimo takus per kraują bei išskiria katijoninius baltymus, citokinus, chemokinus ir lipidų mediatorius, esančius jų citoplazminėse granulėse. Taip pat nustatyta, kad eozinofilai į aplinką gali išskirti ir nekoduojančiąsias ribonukleorūgštis (nkRNR) tarpląstelinių nanopūslelių–egzosomų pagalba. Eozinofilų egzosomose yra supakuojami dideli kiekiai nkRNR, taip šios ribonukleorūgštys (RNR) pernešamos kitoms ląstelėms. Visos RNR, kurių seka nėra tiesiogiai transliuojama į baltymo seką, yra vadinamos nkRNR. Remiantis grandinės nukleotidų skaičiumi, nkRNR skirstomos į trumpąsias ir ilgąsias. Svarbiausios trumposios nkRNR yra mažosios mikro RNR (miRNR), su Piwi baltymais susijusios RNR (piRNR) bei interferuojančios RNR (siRNR), kurios skirtingais keliais, tačiau visos slopina informacinės RNR (iRNR) transliaciją į baltymus. Ilgosios nekoduojančiosios RNR (inkRNR) yra kita nkRNR rūšis, kuriai taip pat tenka svarbus vaidmuo reguliuojant genų raišką. Be to, pastebėta, kad miRNR ir inkRNR gali sąveikauti tarpusavyje ir netiesiogiai kitų mediatorių pagalba reguliuoti viena kitos raišką. Žinoma, kad nkRNR turi skirtingą raiškos profilį, priklausomai nuo ląstelės tipo ir ligos būklės. Įrodyta, kad nkRNR yra susijusios su eozinofilinės astmos patogeneze, o jų raiškos spektras gali suteikti naudingos informacijos apie šios ligos egzistavimą. Kadangi nkRNR kiekis serume yra stabilus ir atsparus kraujyje esančioms ribonukleazėms, ši molekulė gali tapti itin naudingu biožymeniu astmai ir jos fenotipams bei endotipams nustatyti. Šioje apžvalgoje pristatomos nkRNR, didžiausią dėmesį sutelkiant į šiuo metu daugiausia tyrinėjamas miRNR bei inkRNR, jų reguliuojamų genų įtaką astmos patogenezei, įvertinamas šių molekulių tinkamumas ligos diagnostikai.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

We offer discounts on all premium plans for authors whose works are included in thematic literature selections. Contact us to get a unique promo code!