Academic literature on the topic 'Erdvėje poveikis'

Šis straipsnis1 skirtas ideologinių apribojimų, kuriuos patiria žurnalistai nelaisvose šalyse, problematikai aptarti. Pateikiami ir aptariami šeši paradigminio pobūdžio pavyzdžiai, rodantys, kaip ideologinio poveikio apribojimai veikia Rusijos žiniasklaidos sferą ir kokį poveikį šiems apribojimams turi interneto veiksnys. Parodoma, kad vadinamoji virtualioji (arba alternatyvioji) viešoji informacinė erdvė iš tikrųjų suteikia galimybę kovoti su ideologiniais apribojimais, skleisti necenzūruotą informaciją.Tačiau interneto veiksnio nereikėtų pervertinti. Straipsnyje cituojamas Jacobo Grosheko tyrimas byloja, kad interneto plėtros poveikis demokratijos sklaidai nėra stiprus ir pastebimas. Taip pat, vertinant duomenis apie Rusijos interneto vartotojų įpročius ir jų prioritetus ieškant informacijos virtualioje erdvėje, daromos išvados, kad nors internetas gali būti svarbus demokratinius pokyčius palaikantis elementas, tikroji jo reikšmė šiai sferai galėtų padidėti tik tuo atveju, jeigu Rusijos raidoje įvyktų esminių pokyčių demokratėjimo linkme.Esminiai žodžiai: alternatyvi informacinė erdvė, ideologinis apribojimas, netiesioginė cenzūra, savicenzūra.

Straipsnio tikslas yra nustatyti, ar virtualioje erdvėje egzistuojančios galimybės įsitraukti į diskusijas politinėmis temomis turi socialinius tinklus politizuojantį poveikį. Straipsnyje keliami du susiję klausimai. Pirma, aiškinamasi, kiek ir kurie žmonės dalyvauja tokiose diskusijose, ar virtualiai diskutuoja tie, kurie neturi galimybių dažnai pasikalbėti apie politiką savo tiesioginiuose politiniuose tinkluose. Antra, nagrinėjama, kas būdinga virtualių politinių diskusijų patirtims, kaip vertinami jų dalyviai ir kokie motyvai yra svarbūs įsitraukiant į tokias diskusijas. Straipsnyje teigiama, kad politizuojantis interneto poveikis reiškiasi ne tik kiekybiškai, bet ir kokybiškai, t. y. sudaro galimybę įsitraukti į tiesioginiuose politinių pokalbių kontekstuose neprieinamas, nebūdingas arba vengiamas kalbėjimo apie politiką formas.

Švietimo politikos tinklai sudaro tokią švietimo sistemos valdymo formą, į kurią įtraukti ir kartu veikia tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus dalyviai. Švietimo politikos kūrimas pasitelkiant švietimo politikos tinklus sudarė sąlygas tokiam švietimo politikos procesui, kuris tampa vis labiau išskirstytas ir akivaizdžiai nematomas. Daug švietimo srityje dirbančių verslo įmonių yra integrali šių švietimo politikos procesų dalis. Jos parduoda švietimo politikos idėjas mokykloms ir universitetams bei veikia kaip patarėjai, vertintojai, paslaugų teikėjai ir tyrėjai arba konsultantai tokiomis sąlygomis, kai švietimo praktika vis labiau įgyja prekinį pobūdį (Ball, 2009; Burch, 2006; DiMartino & Scott, 2013). Šiame straipsnyje nagrinėjamas vienas iš specifinės privačios švietimo ir mokymo konsultantų agentūros veiklos ir santykių pjūvių; ta veikla ir santykiai yra susiję su specifine problema, pastaruoju metu keliančia daug diskusijų Švedijoje. Ši problema – žema motyvacija įgyti mokytojo profesiją, o šios problemos priežastimis dažniausiai laikomi debatai viešojoje žiniasklaidos erdvėje apie žemą mokytojo profesijos statusą. Tyrimo tikslas – remiantis šio specifinio atvejo analize parodyti, kaip švietimo sektoriaus privatizacija vyksta per švietimo srityje veikiančių verslo įmonių veiklą ir jų įtraukimą į įvairių institucijų ir viešųjų organizacijų veiklą. Tyrimo metodologinis dizainas – tinklo etnografija. Šis metodas gali būti pritaikomas tiriant, kaip mūsų dienomis organizacijos ir asociacijos dirba paveiktos globalizacijos ir įvairios visuomenės veiklos skaitmeninimo procesų (Ball, 2012; Howard, 2002). Šiame straipsnyje parodome, kad švietimo politikos tinklai ir gali, ir iš tiesų turi poveikį švietimo politikos rezultatams. Tai vyksta per procesą, kurio metu Švedijos mokytojų rengimo politika virsta preke, ir tai turi padarinių tiek mokytojo vaidmeniui, tiek nacionalinei švietimo sistemai. Privatūs paslaugų teikėjai (tokie kaip antai „Ed-Tech“ konsultacijų įmonė) tapo įprastu būdu suprekinti švietimo sistemą. Tai reiškia, kad identifikuoti tinklai turi būti suprantami kaip plėšrūs ir pelnyjantys iš esamų problemų, kurių radosi dėl kitų priežasčių ir kurios egzistavo kitose sistemose. Todėl šiuo požiūriu jų ryšys su švietimu, kuriam jie teigia duodantys naudos, yra aiškiai parazitinis, bet ne labdaringas.

The article examines the concept of “space”, based on other researchers’ works, examined spatial perception process, factors that determine a different every human perception of space, analysing the impact of architectural spaces on the perceiver. The most attention is focused on educational spaces, because in the lithuanian context there is a lack of information on the subject. In the article author is keeping the opinion that physical environment becomes a factor or measure, helping not only to seek for the best learning results, but also achieve the best state of being of the learner. Therefore the article attempt to identify those principles of space formation which could stimulate children’s cognitive skills and help to design a quality educational environment. Based on the analyzed theories of certain features of the spaces is provided on specific examples of schools. Straipsnyje, remiantis kitų tyrėjų veikalais, aiškinamasi „erdvės“ sąvoka, nagrinėjamas erdvės suvokimo procesas, veiksniai, lemiantys skirtingą kiekvieno žmogaus erdvės suvokimą, analizuojamas architektūrinės erdvės poveikis suvokėjui. Daugiausia dėmesio skiriama edukacinėms erdvėms, nes lietuviškame kontekste trūksta informacijos šia tema. Straipsnyje laikomasi nuostatos, jog fizinė erdvė gali tapti veiksniu ar priemone, kuri padėtų siekti ne tik geriausių mokymosi rezultatų, bet ir palankiausiai besimokančio asmens būsenai sukurti. Todėl straipsnyje bandoma identifikuoti tuos erdvių formavimo principus, kurie galėtų skatinti kognityvinius vaikų gebėjimus bei padėtų sukurti kokybišką edukacinę aplinką. Remiantis išanalizuotomis teorijomis tam tikrų erdvių bruožai pateikiami remiantis konkrečių mokyklų pavyzdžiais.

Declarations on sustainable urban development enforce analysis of the potential and resources of separate Lithuanian towns supplemented with significant improvements of recreational environment quality. People are under the influence of cultural and artistic values in an urban environment. Interaction problems between human beings and environment concern architects, psychologists, sociologists, doctors, artists. Their influence significantly increases in recreational environment. Recently in various Lithuanian towns and cities the quality of recreational environment has not only improved but, unfortunately, it has lost its important qualitative components. A piece of art in post-soviet urban space and in recreational environment is accepted ambiguously. Destruction of environmental values enforces search for planning or organizational means of spaces to reduce negative reaction. In this aspect experience in the West European culture of towns and cities is very important. In this work the author analyses the experience of some Euro pean cities in integrating artistic and cultural components into recreational spaces. Concrete suggestions for improving formation of recreational environment are given. The experience analysis of Euro pean cities allows to state that the Lithuanian urban recreational environment can be used much more effectively by using artistic means. The paper presents examples of recreational environment formation and suggestions on improving, evaluation and artistic value integration into environment. They could be very useful in planning urban recreational environment. Kultūrinių ir meninių vertybių įtaka miesto rekreacinės aplinkos kokybei Santrauka Žmogaus ir aplinkos sąveikos problemos senos, bet laikui bėgant atsiranda naujų ženklų, liudijančių apie pokyčius, kurie vienaip ar kitaip daro įtaką gyvenimo kokybei. Ypač jautriai žmogus reaguoja į pokyčius rekreacinėje aplinkoje. Lietuvos deklaruojamos darnaus vystymosi nuostatos verčia ieškoti priemonių, kaip pagerinti rekreacinės aplinkos, o kartu ir gyvenimo kokybę Lietuvos miestuose. Žmogus miesto aplinkoje neabejotinai yra veikiamas kultūros ir meno vertybių: skulptūra, gėlynas, iškirstas ar pasodintas medis iš karto atkreipia dėmesį. Tokių pokyčių poveikis ryškesnis rekreacinėje aplinkoje. Ilgamečiai aplinkos stebėjimai leidžia konstatuoti, jog pastaraisiais metais daugelio Lietuvos miestų rekreacinės aplinkos kokybė ne tik nepagerėjo, bet prarado svarbius kokybinius komponentus. Meno kūrinys posovietinio miesto erdvėje, rekreacinėje aplinkoje vertinamas nevienareikšmiškai. Aplinkos vertybių naikinimas verčia ieškoti planavimo ar erdvių organizavimo priemonių negatyviems reiškiniams mažinti. Šiuo aspektu svarbi vakarietiškos kultūros Europos miestų patirtis. Autorius analizuoja kai kurių Europos miestų patirtį integruojant meno ir kultūros komponentus į rekreacines erdves, pateikiami konkretūs siūlymai, kaip pagerinti rekreacinės aplinkos formavimo darbus. Europos miestų patirties analizė leidžia teigti, kad rekreacijos procese Lietuvos miestų rekreacinė aplinka gali būti naudojama gerokai efektyviau taikant meninio poveikio priemones. Rekreacinės aplinkos vertinimą autorius atliko remdamasis ilgamete šios aplinkos planavimo patirtimi. Pateikiami rekreacinės aplinkos formavimo pavyzdžiai ir vertinimo bei meninių vertybių integravimo į aplinką metodikos tobulinimo pasiūlymai, kurie gali būti naudingi vykdant miestų rekreacinės aplinkos planavimo darbus.

Pozityvizmas padarė reikšmingą įtaką daugeliui XIX ir XX amžių filosofijos srovių. Bet jo įtaka skleidėsi plačiau – jis darė poveikį gamtos ir ypač socialiniams mokslams bei įvairioms kitoms viešosios ir privačios žmogaus veiklos sritims: teisei, politikai, kasdieniam gyvenimui. Nemenka jo įtaka ir menui ar menams. Šią įtaką straipsnyje ir mėginama patyrinėti.Įtakos pobūdis priklausė nuo epochos ir joje dominavusios pozityvizmo formos ir buvo ganėtinai skirtingas. Klasikinis, arba socialinis, XIX amžiaus pozityvizmas labiausiai paveikė literatūrą. XIX a. pozityvizmas traukė rašytojus tiek savo dėmesiu faktams ir dėsningai visuomenės raidai, tiek kolektyvistiniais bei altruistiniais idealais, tiek progresyvistine orientacija. Labiausiai jo įtaka jaučiama natūralistiniuose Émilio Zola kūriniuose. Ernsto Macho empiriokriticizmo idėjų poveikis buvo kitoks. Nepalyginti daugiau dėmesio nei Auguste’as Comte’as skyręs ne išoriniams, o vidiniams faktams, o tiksliau, patį jų supriešinimą laikęs ydingu, Machas padarė poveikį vadinamiesiems modernistams: Jamesui Joyce’ui, Franzui Kafkai, Robertui Musiliui. Subjekto desubstancializacija, sąmonės srautas, sapno ir tikrovės suliejimas – tai Macho įtakos ženklai. Jų nestinga ir modernistinėje dailėje, ypač abstrakcionistinėje, nes dailininkus labai paveikė XX amžiaus pradžioje itin populiarios Macho mintys apie percepciją ir ypač erdvės vizualinį suvokimą. Na, o loginio pozityvizmo įtaka ryškiausiai skleidėsi architektūroje, kurią Vienos ratelio nariai laikė svarbiausiu iš menų. Daug bendravę su garsiosios Bauhauso architektūros mokyklos atstovais, jie nemažai prisidėjo prie loginių pozityvistų griežtas logines konstrukcijas atliepiančių funkcionalizmo ir konstruktyvizmo idėjų, „naujojo daiktiškumo“ sklaidos.Pagrindiniai žodžiai: pozityvizmas, menas, natūralizmas, modernizmas, funkcionalizmas.Impact of Positivism on Literature, Visual Arts and ArchitectureEvaldas Nekrašas SummaryPositivism has made a significant influence on many schools of philosophy of the 19th and 20th centuries. But its influence spans even further – positivism also made an impact on natural and especially on social sciences, as well as on various fields of public and private life, such as law, politics and everyday life. A significant influence has been also made on arts. The latter is being analyzed in the article.The nature of influence depended on the historical epoch and the prevailing form of positivism and was quite diverse. Classical or sociological positivism made the biggest impact on literature. Positivism of the 20th century was attractive to writers because of its attention to facts and the steady development of society, collectivistic and altruistic ideals and progressive orientation. The influence of positivism can be seen in naturalistic writings of Émile Zola. The empirio-criticism of Ernst Mach made quite a different impact. Contrary to Auguste Comte, he emphasized not external but internal facts or, to be precise, considered such contraposition to be faulty, and made an impact on writers, such as James Joyce, Franz Kafka, Robert Musil, who are usually called modernists. De-substantialisation of subject, stream of consciousness, fusion of dream and reality are signs Mach’s influence. They are also apparent in abstract art where Mach’s ideas of visual space perception were exceptionally popular at the beginning of the 20th century. In turn, the influence of logical positivism is most visible in architecture which by members of the Vienna Circle was considered to be the most important of arts. Having been in close contact with representatives of the Bauhaus school, they made a significant contribution to the spread of constructivism and functionalism which correspond to the strict logical structures of logical positivism.Keywords: positivism, arts, naturalism, modernism, functionalism.

Global positioning system (GPS) satellites operate at 1.2 and 1.5 GHz. The GPS signals travel through the atmosphere and are affected by space weather in the same way as other technological systems in space and on the ground. Space weather has been defined as the condition where the sun influences solar wind, the magnetosphere, and the ionosphere and thus can upset the performance and reliability of space borne and ground based technological systems. Adverse conditions in the space environment can cause disruption of satellite operations, communications, and navigation. Solar storms can add small delays to the GPS satellite signals and therefore impact accuracy. The purpose of this article is to investigate and to determine the effects of specific solar events on GNSS navigation systems. In parts of the Nordic countries, GPS is available with a precision of 1 centimetre through an auxiliary system of permanent tracking stations called position accuracy on the centimetre level (CPOS). This paper discusses the possible effects of space weather activity and uses these tracked data to investigate the effect of specific solar storms on single point positioning. Comparisons are made between the effects in northern and southern Norway. Santrauka Pasaulinės padėties nustatymo sistemos palydovų signalai transliuojami 1,2 ir 1,5 GHz dažniu. Juos veikia kosmoso oras, kartu daroma įtaka ir kitai techninei sistemai tiek erdvėje, tiek ant žemės paviršiaus. Kosminis oras apibrėžiamas kaip būsena. Jo sąlygos daugiausia priklauso nuo tokių Saulės reiškinių, kaip Saulės vėjas ir Saulės vainiko masės čiurkšlės. Dėl šių priežasčių gali būti sutrikdytas antžeminių technologijų sistemų našumas ir patikimumas. Neigiamos sąlygos kosminėje erdvėje gali sukelti palydovų darbo, ryšių ir navigacijos sutrikimų. Šio straipsnio tikslas – ištirti ir nustatyti charakteringų Saulės audrų poveikį globalinei navigacinei palydovinei sistemai. Kai kuriose Skandinavijos šalyse (Norvegijoje, Danijoje, Suomijoje, Švedijoje) globalinės navigacinės palydovinės sistemos paslaugos suteikia galimybių nustatyti padėtis vieno centimetro tikslumu, taikant pagalbinių nuolatinių stebėjimo stočių tinklus. Šiame straipsnyje aptariama galima kosminio oro sąlygų įtaka antžeminio taško padėties nustatymo tikslumui. Pateikiami tyrimo rezultatai ir lyginimai analizuojant Šiaurės Norvegijos ir Pietų Norvegijos nuolatinių stebėjimo stočių matavimų rezultatus.

Straipsnyje nagrinėjama fenomenologinės sociologijos atstovo A. Schützo socialinio pasaulio samprata. Teigiama, kad natūralioji nuostata socialinio pasaulio atžvilgiu gali užimti dvi pozicijas: pasyvaus stebėtojo ir dalyvio. Šios pozicijos nesuderinamos bei atmetama galimybė pereiti iš vienos į kitą. A. Schützas atskleidžia naują socialinio pasaulio sampratą, kurioje apjungiamos minėtos nuostatos: socialinis pasaulis nėra nei galutinai užbaigtas ir tik stebimas darinys, nei nereflektuotų veiksmų erdvė. Socialinis pasaulis yra veikiančiųjų jame individų ir ryšių tarp jų visuma. Socialinis pasaulis yra besitęsiantis kūrimo procesas, aktyviai jame veikiančių stebėtojų sąveikos rezultatas. Poveikio, veikimo išgyvenimas (o ne veikimas kaip savitikslis, t. y. nustelbiantis, užgožiantis, užvaldantis) yra sociumo pamatas. Sąveikos ryšys yra pasitikėjimo dalykas. Valdžios santykiai suprantami kaip sąveikos stoka, o abipusio poveikio ryšys – kaip išplėtota, kuriamoji sąveika.

Lietuvos viešojoje erdvėje gajus įsitikinimas, kad Lietuvos rinkėjo santykis su politiniais atstovais yra suasmenintas, neretai besiremiantis subjektyviomis ir iracionaliomis simpatijomis ar antipatijomis konkretiems politiniams lyderiams. Kiek pagrįstas toks pesimizmas? Straipsnio tikslas – išsiaiškinti, kokio ryšio esama tarp politinių lyderių asmenybės portretų suvokimo šalies visuomenėje ir rinkėjų vertybinių orientacijų, kurios traktuojamos kaip vienas personalizacijos sklaidą Lietuvos politikoje ribojančių veiksnių. Pasitelkus 2012 m. rudens Lietuvos gyventojų viešosios nuomonės apklausų duomenis1, nagrinėjama, kaip politinių lyderių paveikslai varijuoja priklausomai nuo rinkėjo ideologinio identifikavimosi, (anti)sovietiškumo, tautinio konservatizmo ir postmaterializmo nuostatų. Nors daugelis asmenybės bruožų yra objektyvūs ir ilgalaikiai asmens psichologinės sandaros elementai, Lietuvos visuomenėje rimtai nesutariama, koks „iš tiesų“ yra gerai žinomas šalies politikas, ir nuomonių išsiskyrimui reikšmingą įtaką daro politinių pažiūrų bei vertybinių nuostatų skirtumai. Rinkėjo identifikavimasis kairės–dešinės skalėje ir (anti)sovietiškumo nuostatos svarbios vertinant tris iš penkių tirtų Lietuvos politinių lyderių asmenybės dimensijų – sutaikomumą, sąmoningumą ir atvirumą patirčiai. Tautinio konservatizmo nuostatos padeda paaiškinti pirmų dviejų dimensijų suvokimą visuomenėje. Gauti rezultatai taip pat skatina tolesniuose tyrimuose aiškintis rinkėjo vertybinių nuostatų poveikio politinių lyderių „moralinių bruožų“ ir temperamento suvokimui skirtumus.

The present day discourse of the postmodern European and national self‐identification is closely related to a fundamental question, how to evaluate theoretically the essential cultural changes under global transformation. The global technological, political, economic and socio‐cultural world powers are highligted in recent years. These powers in the national and European space reveal a unique, multicultural and global process of new images and symbols. But so far there is no any theoretical model or paradigm, which could define peculiarities of postmodern culture under global transformation. Changing European and national cultural identity is an integral part of global modernity. Identity, that is undergoing changes in global modernity, becomes an inter‐subjective cultural unity; an expression of that identity which is represented by new cultural images, beliefs, customs and a unique worldview. Lithuanian identity is still perceived as a unique cultural combination of European and national fundamental values, symbols and images. Modernioji lietuviškoji kultūra ir įvaizdžiai flobaliosios transformacijos sąlygomis Santrauka Europietiškojoje ir pasaulinėje kultūros istorijoje dar nebuvo tokio masto ir tokios apimties kultūros vertybių kaitos, kokia vyksta dėl šiuolaikinių telekomunikacijų, medijų ir transliacijų. Europos erdvėje išryškėja unikalus, daugiakultūris ir vis labiau intensyvėjantis naujųjų medijų diktuojamas globaliųjų įvaizdžių bei simbolių judėjimas. Dėl šiuolaikinio globaliojo daugiakultūriškumo poveikio europietiškieji ir nacionaliniai tapatumai patiria milžinišką perkaitą, nes jie nėra baigtiniai ir statiški, bet, atvirkščiai, kintantys, nuolat formuojami ir rekonstruojami. Šiuolaikinėje globalybėje didelį poveikį tapatumui daro virtualiosios informacijos pobūdis ir naujoji medijų kultūra, diktuojanti masinės sąmonės įvaizdžius, formas. Kultūrinės kaitos požiūriu tai reiškia, kad šiuolaikiniame pasaulyje jau nebelieka uždarų etninių bendruomenių ir kultūrų. Visas jas veikia ir susieja naujųjų medijų diktuojamų globaliųjų įvaizdžių, formų ir masinės kultūros produkcijos srautai. Globalizacijos procesai, keisdami nacionalines kultūras, skatina daugiakultūrių procesų savikūrą. Globaliųjų pokyčių kontekste europietiškoji tapatybė tampa unikaliu daugiakomponenčiu kultūriniu junginiu, grindžiamu daugialype ir skirtinga savęs identifikacija. Daugialypis identitetas gali egzistuoti tik tada, kai europietiškasis ir tautinis identitetas nėra supriešinamas, nėra suvokiamas kaip kartą ir visiems laikams susiformavusi konstanta. Europietiškasis arba europiečio identitetas savo ruožtu suvokiamas kaip buvimo europietiškosios kultūros dalimi jausmas. Todėl šiandien globalių daugiakultūrių pokyčių ir daugialypio identiteto pažinimas bei teorinių prieigų formavimas išlieka aktualiausiu teoriniu uždaviniu.

Magistro baigiamajame darbe „Inovacijų poveikis įmonės veiklai“ išanalizuota literatūra inovacijų tema, nustatyta inovacijų reikšmė, išsiaiškinta dėl kokių priežasčių įmonės atsisako diegti inovacijas e. erdvėje, nustatyta kokiais finansiniais šaltiniais dažniausiai yra finansuojams inovacijų diegimas, nustatytas inovacijų e. ervėje poveikis atskiriems įmonių veiklos rodikliams, kurie patikrinti empiriniu tyrimu. Pirmoje darbo dalyje analizuojama inovacijų ir e. erdvės sampratos bei jų tarpusavio ryšys. Antrojoje aptariama inovacinės veiklos reikšmė įmonių veiklai, koks e. erdvės vaidmuo inovacijų aktyvinimo procese, aptariamas inovacinės veiklos ir jų pasiteklimo įmonių veikloje vaidmuo tiek tarptautiniame, tiek Lietuvos kontekste. Trečioje dalyje pateikiami konkretūs inovacijų e. erdvėje pavyzdžiai bei aptariama jų reikšmė įmonių veiklai. Paskutinėje, ketvirtoje dalyje aprašomas Lietuvos rinkoje atliktas žvalgybinis empirinis tyrimas, kuriuo siekta nustatyti inovacijų e. erdvėje poveikį Lietuvos įmonių veiklai. Tyrimo rezultatai iliustruoti ir pateikti grafiškai. Pateiktas galutinis rezultatų apibendrinimas ir vertinimas.
Master’s Thesis involves the analysis of the conception of cyberspace innovations, its influence on companies’ activity. It is also submitted what are the main reasons why companies refuse to use innovations in cyberspace and what type of financial resources companies usually use to install cyberspace innovations. Moreover, the influence of innovations in the cyberspace on various companies’ activities has been theoretically defined and verified by empirical research. The first part of this paper includes theoretical aspects of innovations in cyberspace and its interrelationship. In the second part the value of innovative activity and its role in national and international context is discussed with reference to scientific analysis of foreign and Lithuanian author’s works. The third part includes particular cases of innovations in cyberspace and its value to companies’ activity. In the last part, the fourth one, paper presents the results of the empirical research performed in Lithuanian companies in order to reveal the influence of innovations in cyberspace. The research results are analyzed and obtained data are shown in graphical way.

Tyrimo problema: iki šiol Lietuvoje laikomasi nuomonės, kad migracija nacionaliniam saugumui grėsmės nekelia, nes imigracija į šalį yra nedidelė ir valstybė nėra potencialiu teroristinių išpuolių taikiniu. Viena vertus, būdama skurdesnė už Vakarų Europos valstybes, Lietuva išties vis dar nėra imigracijos traukos objektu. Tačiau nuo 2007 metų gruodžio 21 d. padėtis pradėjo keistis – dabar Lietuva yra viena iš Šengeno erdvės šalių, kuriose yra panaikinta vidaus sienų kontrolė ir saugomos tiktai išorinės sienos. Tai reiškia, kad turėdama dešimtadalį Šengeno erdvės sausumos sienos, Lietuva nelegaliems migrantams ir žmonių kontrabandininkams tampa patrauklia tranzito šalimi į Vakarų valstybes, ir todėl šalis neišvengiamai susidurs su didesnėmis migracijos keliamomis grėsmėmis saugumui. Antra vertus, klaidinga manyti, kad pagrindinės migracijos keliamos grėsmės saugumui yra susijusios su terorizmu ar socialiniais neramumais. Tai tik pora iš daugelio migracijos keliamų grėsmių saugumui. Todėl dabar yra tinkamas laikas nagrinėti, kokį poveikį migracija turi Lietuvos nacionaliniam saugumui Šengeno erdvėje. Darbo objektu yra imigracijos daromas poveikis nacionaliniam saugumui. Šio darbo tikslas yra aprašius migracijos ir saugumo sąvokų raidą, išskyrus jų tarpusavio ryšį ir įvertinus iš šio ryšio kylančias grėsmes bei išanalizavus Šengeno erdvę, kaip Europos Sąjungos priemonę tinkamai užtikrinti piliečių judėjimo laisvę ir saugumą, nustatyti, kokią įtaką buvimas išorine Šengeno erdvės... [toliau žr. visą tekstą]
Problem of the study: According to public opinion, migration is not a threat to national security in Lithuania mainly because of to reasons. Firstly, Lithuania does not suffer from immigration flows. Secondly, as threat to national security, immigration is seen only in direct connection with terrorism. On one hand, being poorer than the Western European countries, Lithuania has not been one of the migration target countries. But from 2007 on 21 December situation has changed - now Lithuania is one of the Schengen Area States, where control on internal borders is completely removed and safety of the area is guaranteed by control of external borders. This means, that with a tenth of the Schengen Area external land border, Lithuania is becoming an attractive transit country to Western countries for illegal migrants. Therefore, it will inevitably face with greater immigration threats to security. On the other hand, terrorism is only one of the many immigration threats to security. Because of all this, now is the best time to examine the immigration’s impact to national security of Lithuanian in the Schengen area. The subject of this study is immigration’s impact on national security. The aim of this study is by describing development of the migration and security concepts, finding migration-security nexus and assessing threats arising from this nexus to national security, together with analysis of the Schengen area, as a tool to ensure free movement of citizens and security the... [to full text]

Pateikiamoje disertacijoje nagrinėjamas posovietinių režimų transformacijos procesas ir siekiama atsakyti į klausimą, kodėl „spalvotąsias revoliucijas“ patyrusios šalys – Gruzija ir Ukraina – nedemonstruoja tos pažangos demokratijos, įstatymo viršenybės ir žmogaus teisių srityse, kokios iš jų buvo tikimasi. Nagrinėjant šią problemą pasitelkiama struktūrinė teorinė prieiga, kuri leidžia įtraukti tiek vidinių ir išorinių, tiek idėjinių ir materialių veiksnių analizę. Disertacijoje ginamas teiginys, kad pagrindinė posovietinių režimų transformacijos kliūtis yra persidengiantis išorinių veikėjų skatinamos struktūrinės aplinkos poveikis. Disertacijoje teigiama, kad veikdami skirtingoje struktūrinėje aplinkoje, kurią sudaro skirtingo turinio tapatybinė, institucinė ir materialinė dimensijos, Rusijos ir Europos veikėjai posovietinėje erdvėje sukuria „struktūrų persidengimo“ fenomeną. Dėl to neįmanoma įtvirtinti stabilios ir vidujai suderintos „tvarkos“, o tai lemia nuolatinį neapibrėžtumą, stabdantį politinių režimų stabilizaciją posovietinėje erdvėje. Ukraina ir Gruzija materialine prasme (ekonomiškai, energetiškai) yra stipriai priklausomos tiek nuo Rusijos, tiek nuo Europos. Jos abi taip pat veikia pagal rusiškai struktūrinei aplinkai būdingus elgesio modelius, tačiau susiduria su kolektyvinės tapatybės (bendros su Rusija) įtvirtinimo problemomis. Visų trijų veiksnių santykis (prieštaravimas) apriboja režimo transformacijos, kuris prasidėjo su „spalvotosiomis revoliucijomis“... [toliau žr. visą tekstą]
The problem of post-soviet political regimes’ transformation is analysed in the present dissertation. Ukraine and Georgia are chosen as the case studies. Structural theoretical approach, developed in the dissertation allows the inclusion of material and ideational as well as internal and external factors into the analysis if regime transformation. It as argued that the main obstacle in the process is the intersecting influence of structural milieu promoted by different external actors. The argument is based on the presumption that Russian and European actors, which operate in different structural milieu, comprised of identity, institutions and material basis, create the phenomenon of intersecting structures. It is the main reason and obstacle for the establishment of consistent and stable “order” in post-soviet space. Ukraine and Georgia, being materially dependent both on Russia and Ukraine at the same time do not have stable collective identities and clearly institutionalized and compatible formal and informal “rules of the game”. Meanwhile, Russian and European actors promote different structural patterns of interaction therefore promoting instability and hampering regime transformation. The dissertation provides with a comprehensive analysis of Russia’s and Europe’s structural features and their impact on agents’ behaviour. Georgian and Ukrainian structural milieu of operation is also conducted. Finally, prospects for establishment of Russian and European structural... [to full text]

Žiniasklaidos tyrimai – tarpdisciplininė mokslų sritis, todėl žiniasklaidos problemos, jos kaitos procesai, žiniasklaidos pranešimų poveikis bendruomenės viešosios erdvės formavimui domina ne tik komunikacijos, bet ir sociologijos, politikos, edukologijos ir kitų mokslų šakų tyrėjus. Šiuo metu viešojoje erdvėje netylančios kalbos apie žiniasklaidos transformacijas, jos pateikiamo turinio „komercialėjimo“, žiniasklaidos organizacijų vis didėjančio priklausymo nuo politikos ir verslo asociacijų problemas, paskatino atlikti dar vieną tyrimą, kurio pagrindinis tikslas buvo ištirti regioninės žiniasklaidos organizacijų veiklą ir nustatyti, kokią įtaką vietinės bendruomenės viešosios nuomonės formavimui daro vis labiau „komercialėjanti“, nuo politinių ir verslo organizacijų priklausoma žiniasklaida. Empirinis darbo tyrimas buvo orientuotas į gana nedidelio Lietuvos regiono – Alytaus miesto žiniasklaidą, gautus rezultatus lyginant su kitų regionų patirtimis. Tyrimo metu buvo atlikti 22 giluminiai kokybiniai interviu su žiniasklaidos organizacijų, jų auditorijos, žiniasklaidos stebėtojų atstovais. Buvo siekiama patikrinti, kiek žiniasklaidos tyrėjų anksčiau padarytos įžvalgos yra teisingos praktinėje nedidelio regiono žiniasklaidos veikloje bei išsiaiškinti, kokios galimos naujos problemos, grėsmės visuomenei slepiasi šiandieninėje regioninėje žiniasklaidoje. Gauti rezultatai parodė, kad regioninė žiniasklaida būdama geografiškai arčiausiai savo auditorijos gali daryti didelę įtaką... [toliau žr. visą tekstą]
Media studies is interdisciplinary science, so media problems, changes, influence to society is discussed between many researchers, who are specializing in Communication, Sociology, Politics, Education and many other sciences. There are a lot of talks about recent changes in media, media commercialization, growing influence by political and business organizations. This is research is yet another try to find out, how media is changing, how these changes affect society, what kind of influence businesses and political organizations have in media, how that influence changed in recent slow down in global economy. Empirical research object was media in Alytus, small region in Lithuania, and results were compared with similar regions. 22 follow-up qualitative interviews were carried out between members of media organizations, audience and experts. The main point was to check how theories and predictions, which were made by media experts earlier, work in practice in small regional media nowadays, what new problems are growing and what kind of damage they can do to local communities in near future. The results show, that regional media is very close to its audience geographically and can have a huge impact in formation of public sphere in local community, so the main problems are unclear connections between media and political, business organizations, which has influence in media reports, and media’s manipulation with ‘weakest’ audience in order to get a better sales and profit. A... [to full text]