To see the other types of publications on this topic, follow the link: Fizinės ypatybės.
Journal articles on the topic 'Fizinės ypatybės'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the top 29 journal articles for your research on the topic 'Fizinės ypatybės.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Browse journal articles on a wide variety of disciplines and organise your bibliography correctly.
1
Strukčinskaitė, Vaiva, Greta Blauzdžiūnaitė, Birutė Strukčinskienė, Emilija Griškonytė, and Sigitas Griškonis. "BARISTŲ FIZINIŲ YPATYBIŲ IR LAIKYSENOS POKYČIAI, TAIKANT KINEZITERAPIJĄ." Health Sciences 30, no. 7 (January 5, 2021): 20–27. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.171.
Full textAbstract:
Straipsnyje aptariamos baristų darbo stovimoje padėtyje pasekmės, analizuojamas kineziterapijos poveikis šio darbo specifikos paveiktoms baristų fizinėms ypatybėms ir laikysenai. Tyrimo tikslas – įvertinti kineziterapijos poveikį baristų laikysenai ir fizinėms ypatybėms. Tirti 19-25 metų baristai. Tiriamojoje grupėje buvo 16, o kontrolinėje – 15 baristų (iš viso 31). Naudota mokslinės literatūros analizė, testavimas. Atlikti tiriamųjų antropometriniai matavimai (matuotas ūgis, svoris ir KMI). Laikysena vertinta taikant W.W.Hoeger laikysenos vertinimo skalę. Fizinės ypatybės analizuotos taikant Rufjė testą (aerobinės ištvermės vertinimas), atliekant liemens raumenų statinės ištvermės vertinimą pagal McGill metodiką, stuburo paslankumo vertinimą, 90-90 testą (tiesios blauzdos kėlimo testas) ir Y pusiausvyros testą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad išanalizavus visų tiriamųjų rodiklius prieš tyrimą, pastebėtas normų neatitikimas. Puikios laikysenos normų neatitiko 35,5 proc. tiriamųjų, didelio aerobinio pajėgumo – 58,1 proc., pilvo-nugaros bei kairiojo-dešiniojo šonų raumenų statinės ištvermės normų atitinkamai 41,9 ir 12,9 proc., PGA normos neatitiko 45,2 proc. tiriamųjų. Taikant kineziterapiją tiriamojoje grupėje, pagerėjo visos fizinės ypatybės ir laikysena. Kontrolinėje grupėje laikysena nepakito, o fizinės ypatybės kito nežymiai. Analizuojant tiriamosios ir kontrolinės grupių kineziterapijos efektyvumą pastebėta, kad kineziterapija, atliekama prižiūrint specialistui, yra efektyvesnė, nes specialistas turi žinių ir įgūdžių pastebėti bei koreguoti pratimus ar laikyseną. Savarankiškai atliekama kineziterapijos procedūra gali tapti nesaugi, nes jei asmuo nebus kompetentingas pratimų metu pastebėti savo klaidų, jos netaisomos gali tapti žalingomis. Atliekant kineziterapijos programą savarankiškai, negalima motyvacija ir neužtikrinama šios programos vykdymo kontrolė.
2
Samsonienė, Laimutė, and Lukas Šverčiauskas. "TAIKOMOSIOS FIZINĖS VEIKLOS PROGRAMA NEĮGALIŲJŲ SPORTININKŲ FIZINIŲ YPATYBIŲ UGDYMUI." Sveikatos mokslai 24, no. 6 (May 20, 2014): 80–83. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2014.117.
Full textAbstract:
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad fizinis aktyvumas, nepriklausomai nuo įgalumo, stiprina asmens fizines ypatybes, didina savarankiškumą bei gerina gyvenimo kokybę. Darbo tikslas - įvertinti taikomosios fizinės veiklos programos (TFVP) poveikį sėdimojo tinklinio atletų fizinių ypatybių ugdymui. Tyrimas atliktas Vilniaus mieste 2014 metų vasario – balandžio mėnesiais. Dalyvavo Vilniaus „Fenikso“ neįgaliųjų sėdimojo tinklinio komandos 8 neįgalūs sportininkai. TFVP taikyta neįgaliems tinklininkams 6 savaites. Sėdimojo tinklinio atletai buvo apmokyti taisyklingos pratimų atlikimo technikos. Vėliau treniravosi savarankiškai. Treniruotės vyko 2 kartus per savaitę ne mažesniu nei 72 valandų periodiškumu. Treniruotės trukmė – ne ilgiau nei 45 minutės, neįskaičiuojant apšilimui skirto laiko. Po jėgos lavinimo treniruočių buvo atliekami sėdimojo tinklinio technikos elementai, treniruojamos žaidybinės situacijos. Sportininkų fizinės savybės buvo testuojamos prieš TFVP ir po 6 savaičių. Matematiniai skaičiavimai atlikti standartine Microsoft Windows Exel 2003 operacine programa bei matematinės statistikos SPSS 19.0 programa. Taikomosios fizinės veiklos programa taikyta 6 savaites pagerino neįgaliųjų sportininkų fizinius parametrus bei kompleksinio fizinio pasirengimo rodiklius.
3
Malokviejus, Ignas, Raimundas Venskaitis, and Giedrė Mikulėnaitė. "FUNKCINIŲ TRENIRUOČIŲ IR NEURORAUMENINĖS ELEKTROSTIMULIACIJOS POVEIKIS FIZINĖMS YPATYBĖMS." Health Sciences 31, no. 2 (April 20, 2021): 29–32. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.031.
Full textAbstract:
Tikslas. Įvertinti funkcinių treniruočių poveikį fizinėms ypatybėms, naudojant neuroraumeninį elektrostimuliatorių. Darbo uždaviniai. Įvertinti funkcinių treniruočių su neuroraumeninės elektrostimuliacijos aparatu ir be jo poveikį raumenų fizinėms ypatybėms, širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumui bei funkciniams judesiams ir apatinių galūnių traumų riziką. Tyrimo objektas – fizinės ypatybės. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimas buvo vykdomas 4 mėnesius. Iš viso tyrime dalyvavo 20 darbingo amžiaus asmenų, atliekančių funkcines treniruotes 2 kartus per savaitę. Tiriamieji atsitiktinės atrankos būdu buvo suskirstyti į dvi grupes: tiriamąją (n=10) ir kontrolinę (n=10). Tiriamųjų raumenų fizinės savybės buvo tiriamos vertinant raumenų ištvermę, sprogstamąją jėgą, širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumą ir funkcinių judesių ir apatinių galūnių traumų riziką. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant R Commander 3.6.3. ir Microsoft Excel 2016 programas. Statistinio reikšmingumo lygmuo p<0,05. Rezultatai. Tiriamojoje grupėje raumenų ištvermė statistiškai reikšmingai padidėjo (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Vertinant gautus rezultatus tarp grupių nustatyta, kad raumenų ištvermė (pilvo raumenys, šoniniai liemens raumenys, nugaros raumenys) statistiškai reikšmingai labiau padidėjo grupėje, kuriai buvo taikytos funkcinės treniruotės su neuroraumenine elektrostimuliacija (kontrolinė grupė: Lenk. p>0,05, Ties. p>0,05, D. šon. p>0,05, K. Šon. p>0,05; Tiriamoji grupė: Lenk. p<0,05, Ties. p<0,05, D. šon. p<0,05, K. Šon. p<0,05). Sprogstamoji jėga, širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumas, funkciniai judesiai ir rizika patirti traumą statistiškai reikšmingai nesiskyrė tarp grupių ir grupėse (p>0,05). Išvados. Kontrolinėje grupėje funkcinės treniruotės neturėjo statistiškai reikšmingo poveikio raumenų fizinėms ypatybėms – ištvermei (p>0,05) ir sprogstamajai jėgai (p>0,05). Tiriamojoje grupėje funkcinės treniruotės, atliekant kartu su neuroraumenine elektrostimuliacija, turėjo statistiškai reikšmingą poveikį raumenų ištvermės didėjimui (pilvo raumenų ištvermė (p<0,05), šoniniams liemens raumenims (p<0,05) ir nugaros raumenims (p<0,05)), nebuvo statistiškai reikšmingo poveikio sprogstamajai jėgai (p>0,05). Abi treniruočių metodikos neturėjo statistiškai reikšmingo poveikio širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumui (p>0,05). Abi treniruočių metodikos nebuvo statistiškai reikšmingos, gerinant funkcinių judesių atlikimą (p>0,05) ir mažinant traumos riziką (p>0,05).
4
PROKOPČIK, MARIJA, and TATJANA TIMČENKO. "VILNIAUS UNIVERSITETO BIBLIOTEKOJE SAUGOMŲ LDK TEISMŲ KNYGŲ SKAITMENINIMAS: NUO ATVAIZDŲ GAMYBOS IKI TYRIMŲ BAZĖS." Knygotyra 61 (January 1, 2013): 278–98. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v61i0.1953.
Full textAbstract:
Vilniaus universiteto bibliotekaVilniaus universiteto Bibliotekininkystėsir informacijos mokslų institutasUniversiteto g. 3, LT -01122 Vilnius, LietuvaEl. paštas: marija.prokopcik@mb.vu.lt Vilniaus universiteto bibliotekaUniversiteto g. 3, LT -01122 Vilnius, LietuvaEl. paštas: tatjana.timcenko@mb.vu.lt Straipsnyje1 nagrinėjamos Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismų knygų (VUB RS F7) pasirinkimo skaitmeninti ir tyrinėti priežastys, pristatomas bibliotekos įdirbis vykdant skaitmeninimo projektus bei poreikis kurti papildomas skaitmeninimo vertes ir paslaugas. Straipsnio tikslas yra atskleisti skaitmenintų rankraščių duomenų bazės, kaip mokslinio tyrimo rezultato ir šaltinio, ypatybes. Analizuojami LDK teismų knygų, kaip skaitmeninimo ir tyrimų objekto, pasirinkimo kriterijai: rinkinio reikšmė istorijos, kalbos, kultūros tyrinėtojams, intensyvaus naudojimo padariniai, fondo fizinės būklės gerinimo ir (arba) stabilizavimo priemonės; išskiriami ir pagrindžiami šių rankraščių rengimo skaitmeninti būdai, išskiriant praktinius ir mokslinius šios veiklos tikslus ir galimybes; nagrinėjamos metaduomenų pateikimo daugiakalbėje aplinkoje ypatybės ir siūlomi praktiniai sprendimo būdai.
5
Simonaitienė, Ligita, Simona Ulevičiūtė, and Agnė Jagelavičiūtė. "Pradinių klasių moksleivių fizinių ypatybių vertinimas." Sveikatos mokslai 25, no. 5 (November 30, 2015): 34–39. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2015.086.
Full textAbstract:
Skeleto-raumenų sistemos sutrikimus lemia spartus vaikų augimas tam tikrais periodais, netaisyklinga laikysena, mažas fizinis aktyvumas, nepritaikyti suolai mokinio ūgiui, sunkios bei didelės kuprinės, netaisyklingas kuprinių nešiojimas ir kt. Tyrimo tikslas. Įvertinti pradinių klasių (pirmų-antrų) moksleivių laikyseną, ieškoti netaisyklingos laikysenos tarpusavio sąsajų su fizinėmis ypatybėmis: liemens raumenų ištverme, pėdų būkle, stuburo paslankumu, kūno masės indeksu. Tyrimo metodika. 2015m. pavasarį Kauno pradinėje mokykloje buvo ištirta 123 pirmų - antrų klasių moksleivių (69 mergaitės, 54 berniukai). Tiriamųjų amžius 7-8 metai. Tyrimo metu buvo atlikti antropometriniai matavimai bei vertinama moksleivių laikysena pagal vizualinę laikysenos vertinimo sagitalioje ir frontalioje plokštumose metodiką. Taip pat buvo matuojamas stuburo paslankumas pirmyn ir į šonus, testuojama statinė pilvo, nugaros bei šoninių liemens raumenų ištvermė. Plantografijos metodu tiriamos moksleivių pėdos (plokštumo koeficientas). Duomenys tvarkomi SPSS bei Excel programomis. Rezultatai. Normalų kūno masės indeksą turi dauguma berniukų (68%) ir mergaičių (75%), antsvorį turi 20% berniukų bei 11% mergaičių, nutukę yra 9% mergaičių ir 8% berniukų. 13% mergaičių ir 22% berniukų laikysena įvertinta kaip puiki, 44% mergaičių ir 46% berniukų laikysena įvertinta gerai, o 43% mergaičių ir 32% berniukų laikysena įvertinta patenkinamai. Plokščiapėdystė nustatyta 21,1% moksleivių, o suplokštėjusios pėdos – 26,8%. Prastesni stuburo paslankumo ir statinės liemens raumenų ištvermės rezultatai susiję su didesniu kūno masės indeksu (KMI).Išvados. Vertinant visų vaikų (neatskiriant berniukų ir mergaičių) raumenų ištvermę, gauti rezultatai rodo, kad mažesnė nugaros raumenų (p<0,05) ir dešinės pusės šoninių liemens raumenų ištvermė (p<0,05) tiesiogiai susijusi su didesniu KMI. Vaikai, kurie turi didesnę dešinės pusės liemens raumenų ištvermę, atitinkamai turi išvystytus visus liemens raumenis (p<0,001). Blogesnį stuburo paslankumą pirmyn turi vaikai, kurių yra silpni dešinės pusės šoniniai liemens raumenys (p<0,05). Laikysena geresnė didesnio ūgio bei didesnį KMI turinčių vaikų (p<0,05). Vertinant laikysenos ir lyties įtaką nugaros raumenų ištvermei, berniukai turėjo didesnę ištvermę nei mergaitės (p<0,05). Tiek berniukai, tiek mergaitės, turintys didesnį KMI, atitinkamai turėjo ir didesnį pėdų plokštumo koeficientą (p<0,05).
6
Zabulienė, Lina, and Janina Tutkuvienė. "Kūno sandara ir policistinių kiaušidžių sindromas." Medicina 46, no. 2 (February 10, 2010): 142. http://dx.doi.org/10.3390/medicina46020021.
Full textAbstract:
Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) yra viena svarbiausių reprodukcinio amžiaus moterų endokrininių metabolinių ligų, lemianti androgenų perteklių, mėnesinių ciklo sutrikimus, nevaisingumą, nutukimą ir kitus organizmo pokyčius. Įvairių autorių duomenimis, PKS pasitaiko 2–28 proc. reprodukcinio amžiaus moterų. Dažniausi klinikiniai policistinių kiaušidžių sindromo požymiai yra susiję su hiperandrogenemija, anovuliacija, mėnesinių ciklo bei kitais metaboliniais sutrikimais. PKS sunku identifikuoti, nes iki šiol diskutuojama dėl konkrečių ir visuotinai priimtų diagnostikos kriterijų. Mažai nagrinėta ir PKS fenotipinė raiška, kūno sandaros ir PKS sąsajos, taip pat sąsajos su moters augimo ir brendimo ypatybėmis bei su daugeliu išorinių veiksnių (mityba, fiziniu krūviu, stresu ir kitais veiksniais). Stinga žinių apie PKS raidą ir prognozę atsižvelgiant į individualius bei išorinius veiksnius. Žmogaus kūno sandaros įvairovės ribos yra labai plačios: daugelis fizinės būklės rodiklių (ūgis, svoris, kūno sandara ir proporcijos) yra žmogaus evoliucijos ilgo proceso, prisitaikymo prie aplinkos rezultatas. Tad akivaizdu, kad morfologiniai kūno parametrai, fiziologiniai ir biocheminiai rodikliai yra sudėtingais ryšiais susijusi sistema. Literatūros duomenimis, daugiau kaip pusė PKS sergančių moterų turi antsvorį arba nutukimą. Jeigu PKS sergančių moterų juosmens apimtis bei juosmens ir klubų rodiklis didėja, tai moters reprodukcinė būklė ir medžiagų apykaita sutrinka labiau nei tais atvejais, kai nėra šių rodiklių minėtų pokyčių. Tiriant riebalinio audinio topografiją – stipriausią lytinio dimorfizmo požymį, nustatyta, kad PKS sergančių moterų vidaus organų, juosmens srities ir rankų riebalinio audinio masė yra didesnė nei kontrolinės grupės moterų. Tam tikri lytinio dimorfizmo požymiai gali būti vertinami kaip hiperandrogenizacijos morfologiniai rodikliai – tai rankų jėga, pečių ir dubens pločio santykis, plaštakų ir pėdų dydis, antrojo ir ketvirtojo piršto ilgio santykis (2P:4P), veido bruožų savitumai. Tačiau tarp PKS sergančių moterų tirtas tik 2P:4P santykis. Ankstyvieji fizinės būklės morfologiniai pokyčiai padėtų numatyti ir tam tikras medžiagų apykaitos savybes, taip pat PKS raidą ir šio sindromo pasekmes.
7
Korostenskienė, Julija. "APIE KAI KURIAS LIETUVIŲ KALBOS VEIKSMAŽODŽIŲ PRIEŠDĖLIŲ YPATYBES." Verbum 6, no. 6 (December 4, 2015): 95. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2015.6.8811.
Full textAbstract:
Šiame straipsnyje lietuvių kalbos veiksmažodžio priešdėliai tirti remiantis Peterio Svenonio metodologija. Lietuvių kalbos priešdėliai pasižymi tuo, kad juose sangrąžos dalelytė -si- juda iš veiksmažodžio galo į poziciją tarp priešdėlio ir veiksmažodžio, tačiau tokia sangrąžos vieta bei priežastys, kodėl sangrąža nekyla virš tam tikros ribos sintaksiniame medyje, lieka neaiškios.Straipsnyje pirmiausia atskleidžiamas frazinis visų lietuvių kalbos veiksmažodžio priešdėlių statusas. Toliau, taikant Svenonio kriterijus, priešdėliai suskirstomi į dvi grupes: leksinius ir superleksinius priešdėlius. Leksiniai priešdėliai kilo iš prielinksnių: jie gali suteikti tiek tiesioginę, tiek perkeltinę reikšmę. Superleksiniai priešdėliai kilo iš dalelyčių: jie gali eiti prieš leksinius priešdėlius sintaksiniame medyje, o jų perteikiama reikšmė nebūna perkeltinė. Remiantis Aleco Marantzo (1988) idiomos konstravimo principu, parodoma, kad sintaksiniame medyje leksiniai priešdėliai atsiranda (angl. merge) po veiksmažodžio, tačiau juda į poziciją prieš veiksmažodį, kad įgautų rezultato reikšmę, o superleksiniai priešdėliai atsiranda prieš veiksmažodį. Skirtinga priešdėlių atsiradimo vieta paaiškina sangrąžos vietą veiksmažodžio struktūroje: sangrąža visuomet lieka veiksmažodžio komplekso viduje kaip fizinis veiksnio pėdsakas (angl. trace).
8
Biliukas, Mykolas, Vaiva Karpavičienė, and Artūras Fričas. "MIKROVASKULINĖ DISFUNKCIJA KARDIOLOGIJOS PRAKTIKOJE." Medicinos teorija ir praktika 22, no. 4 (January 10, 2017): 358–67. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2016.058.
Full textAbstract:
Reikšminiai žodžiai: koronarų obstrukcija, išeminė širdies liga, mikrovaskulinė disfunkcija, krūtinės angina. Darbo tikslas. Mikrovaskulinė disfunkcija – retai diagnozuojama būklė, kurią iki šiol nustelbdavo įvairios epikardinių širdies vainikinių arterijų aterosklerozės formos, todėl koronarografija buvo rekomenduojama beveik visiems tokiems ligoniams. Tačiau aterosklerozė nebelaikoma vienintele išeminės širdies ligos determinante, jai būdingi kiti – alternatyvūs mechanizmai. Lietuvoje, atlikus koronarografiją, metinis intervencinis aktyvumas siekia 40 proc., „kaltoji kraujagyslė“ nustatoma retai, daugelis pacientų iki angiografijos ir po jos negauna optimalaus medikamentinio gydymo, neretai koronarografijos kartojamos. Straipsnyje supažindinama su mikrocirkuliacinės disfunkcijos samprata ir problematika, diagnostikos, klinikinės eigos ir modernaus gydymo ypatybėmis, atkreiptas dėmesys į kai kurias prevencijos galimybes. Tyrimo medžiaga ir metodai. Pateiktas ir aptartas išeminių skausmų krūtinėje klinikinis atvejis remiantis ankstesnės literatūros duomenimis bei 4-osios aukščiausio lygio konferencijos tema „Nuorodų ir mokslinių įrodymų suderinimas“, vykusios 2016 metais Pizoje (Italija), medžiaga. M. Koperniko revoliucijos medicinoje idėjomis siekta paaiškinti išeminės ir koronarinės širdies ligų skirtumus. Apžvelgtos gausios, bet praktiškai retai naudojamos technologijos, supažindinta su nauja mikrocirkuliacijos rezervo funkcinės būklės interpretacija. Kartu atkreiptas dėmesys į tai, kad mikrocirkuliacijos lygmuo lieka „juodąja dėže“ medicinoje. Pateiktos mikrovaskulinės disfunkcijos ambulatorinės diagnostikos galimybės, akcentuotos angininio skausmo, ramybės ir fizinio krūvio elektrokardiogramų, kardioechoskopijos duomenų interpretavimo ypatybės. Rezultatai ir išvados. Aterosklerozė nelaikoma lemiama išeminės širdies ligos determinante. Širdies vainikinės kraujotakos mikrovaskulinė disfunkcija – multietiologinis ir polipatogenezinis klasteris, kurio preciziškam dokumentavimui reikalingas vainikinių arterijų baseino organinės ir funkcinės būklės ištyrimas. Gydymo kompleksą sudaro nemedikamentinis (gyvenimo būdo korekcija) ir medikamentinis gydymas, pastarajame pirmenybę teikiant patvirtintiems antiišeminiams preparatams, papildant naujausiais mikrocirkuliaciją gerinančiais vaistais ir kitomis priemonėmis.
9
Bielova, Olena Bielova. "PATTERNING TYPES OF AGGRESSIVE BEHAVIOUR OF PRIMARY SCHOOL CHILDREN WITH SPEECH DISORDERS / PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ, TURINČIŲ KALBĖJIMO SUTRIKIMŲ, AGRESYVAUS ELGESIO TIPAI." SPECIALUSIS UGDYMAS / SPECIAL EDUCATION 2, no. 40 (May 10, 2020): 201. http://dx.doi.org/10.21277/se.v2i40.493.
Full textAbstract:
<p>In order to understand the relationship between speech disorders and aggressive behaviour, the dependence of aggressive behaviour in young school-age children on their speech disorders was studied experimentally. The study had 286 children (6 to 10 years old), 57% of them with typical psychophysical development and 43% with speech disorders in Ukrainian schools. According to the results of the summary of the scientific methods, there have been discoveries of three types of aggression and six subtypes of aggression and also their features: the self-regulating type of aggression incorporates the controlled and the competitive subtypes; covert type – defensive and depressive; behavioural type – demonstrative and physical. The findings indicate that the more complex the speech disorder is, the greater the manifestation of depressive, demonstrative and physical aggression is. The more complex the state of aggression is, the harder it is to realize it. A child cannot always overcome such states on his/her own; therefore, he/she needs co-education, adult assistance.</p><p>Norint suprasti ryšį tarp kalbos sutrikimų ir agresyvaus elgesio, buvo eksperimentiškai tiriama jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų agresyvaus elgesio priklausomybė nuo jų kalbos sutrikimų. Tyrime dalyvavo 286 Ukrainos mokyklų mokiniai (nuo 6 iki 10 metų), iš jų 57% – tipiškos psichofizinės raidos ir 43% – turintys kalbos sutrikimų. Remiantis mokslinių metodų santraukos rezultatais, buvo nustatyti trys agresijos tipai ir šeši agresijos potipiai, taip pat jų ypatybės: savireguliacinis agresijos tipas apima kontroliuojamą ir konkurencinį agresijos potipius; paslėptas tipas – gynybinį ir depresinį; elgesio tipas – demonstratyvųjį ir fizinį. Išvados rodo, kad kuo sudėtingesnis yra kalbos sutrikimas, tuo labiau pasireiškia depresinė, demonstratyvi ir fizinė agresija. Kuo sudėtingesnė agresijos būsena, tuo sunkiau ją suvokti. Vaikas ne visada pats gali įveikti tokias būsenas; todėl jam reikalingas mokymasis kartu, suaugusiųjų pagalba.</p><p> </p><p> </p>
10
Martišius, V. "PANAŠUMO ĮVERTINIMO MODELIAI." Psichologija 4 (December 23, 2015): 74–94. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1983.4.9140.
Full textAbstract:
Siūlomi stimulų panašumo įvertinimo analizės metodai individualių fizinių procesų ypatybių vertinimui. Kritiškai aptariami egzistuojantys daugiamačių panašumo skalių modeliai. Daroma išvada, kad atstumo ir turinio modeliai turi rimtų trūkumų, apribojančių jų taikymą. Svarstoma A. Tversky pasiūlyta bruožų teorija ir klasifikacinė teorija, kuriose nekeliama nei erdvinė, nei metrinė prielaida. Autorius laikosi pozicijos, jog panašumo ir skirtumų vertinimai vienas kitą papildo.
11
Kregždė, S. "Kai kurios pedagoginio instituto studentų profesinių interesų vystymosi ypatybės." Psichologija 8 (January 8, 2016): 5–10. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1966.8.9291.
Full textAbstract:
Kadrų kokybę didele dalimi apsprendžia jų profesinis kryptingumas. Norint pagerinti mokytojų paruošimą, iškyla reikalas žinoti jų profesinių interesų vystymosi dėsningumus. Todėl, panaudojus anketinę apklausą, individualius pokalbius su studentais bei jų draugais ir laboratorinį eksperimentą, 1960-1964 m. buvo ištirta 400 VVPI įvairių fakultetų ir įvairių kursų studentų profesiniai interesai ir jų vystymosi ypatybės. Gauti statistiniai duomenys parodė, kad visus instituto studentus pagal profesinius interesus galima suskirstyti į dvi grupes: a) studentus, kurie, stodami į institutą, pasirenka mokytojo profesiją, ir b) studentus, kurie pasirenka tik atitinkamą specialybę, kurią sutiktų mokytis bet kurioje aukštojoje mokykloje, giliau nepagalvodami apie darbo specifiką, baigus institutą. Šioms grupėms būdingas ir skirtingas profesinių interesų vystymasis institute. Studentų, pasirinkusių institutą, remiantis profesija, pagrindinis motyvas dažniausiai būna noras dirbti su vaikais, juos mokyti, auklėti. Kadangi pedagogo profesijai būtina tam tikra specialybė, tai paprastai pasirenkamas vienas iš labiausiai patikusių vidurinėje mokykloje dalykų, nepriklausomai nuo jo visuomeninės reikšmės. Jiems būdingi stiprūs, aktyvus profesiniai interesai, kurie dažniausiai yra atsiradę praktinėje veikloje, dirbant su pionieriais, šefuojant spaliukus. Kai kuriems iš jų yra tekę padėti atsiliekantiems draugams. Sėkmė šiame darbe ir pagimdo arba sustiprina pedagoginei veiklai interesą, kuris dažnai atsiranda jau pradinėse klasėse, veikiant mokytojo autoritetui. Galutinai šios grupės studentai apsisprendžia paauglystės arba ankstyvosios jaunystės metais. Studijuodami įvairias disciplinas, šie studentai vienodai domisi tiek specialybės dalykais, tiek pedagoginėmis disciplinomis, taip pat teigiamai žiūri ir į visuomeninius mokslus. Pedagogo profesijos pasirinkimą jie motyvuoja visuomenine šios profesijos reikšme ir paskutiniuose kursuose pareiškia, kad nesvyruodami pasirinktų tą pačią profesiją, jei tektų iš naujo rinktis. Studentams, priklausantiems antrajai grupei, t. y. tiems, kurie pedagoginį institutą pasirinko, remdamiesi tik specialybe, būdingos kitokios ypatybės. Jų interesai vidurinėje mokykloje buvo dalykinio pobūdžio. Jiems patiko fizika, chemija, geografija ir pan. Dažnai tai nesirėmė praktine veikla, o tuo labiau veikla, kuri būtų turėjusi pedagoginį kryptingumą. Pedagoginį institutą jie pasirinko atsitiktinai, tik dėl to, kad jame buvo jiems patinkanti specialybė. Kai kurie šios grupės studentai įstojo į institutą tada, kai jiems nepavyko patekti į kitas aukštąsias mokyklas. Studijuodami jie domisi tik specialybe. Dažnai jie yra nepatenkinti, kad mažai dėstoma specialybė. Neigiamai arba kaip antraeilius dalykus studentai vertina pedagogines disciplinas ir visuomeninius mokslus. Jie nesidomi ir auklėjamuoju mokyklos darbu. Daugelis jų, baigdami institutą, nurodo, kad antrą kartą nepasirinktų mokytojo profesijos. šios grupės atstovų institute yra nemažai. 1963/64 m. m. UKF jų buvo 35%, GGF-36%, FMF fizikos-bendratechninių disciplinų specialybėje - 38%. Labai mažai studentų, mokydamiesi institute, pereina iš vienos grupės į kitą; bendros proporcijos I ir IV-V kursuose išlieka tos pačios. Praktinės išvados: 1. Būtina sustiprinti institute visų dėstomųjų dalykų bei visų auklėjamųjų grandžių profesinį kryptingumą. 2. Būtina profesinė orientacija ir profesinė konsultacija vidurinėje mokykloje, besiremianti liaudies ūkio poreikiais ir formuojanti aktyvius profesinius interesus nuo pat paauglystės amžiaus.
12
Butrimas, Vilius, and Vaiva Martinkienė. "ASMENŲ, KALTINAMŲ ĮVYKDŽIUS SEKSUALINIO POBŪDŽIO NUSIKALTIMUS PRIEŠ NEPILNAMEČIUS, CHARAKTERISTIKOS." Health Sciences 30, no. 6 (November 24, 2020): 124–35. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.153.
Full textAbstract:
Seksualinio pobūdžio nusikaltimus įvykdantys asmenys pasižymi heterogeniškumu. Žinoma, kad šio pobūdžio nusikaltimais įtariami asmenys skiriasi tiek savo sociodemografinėmis, tiek psichosocialinėmis ypatybėmis, tačiau skiriasi ir jų elgesio etiologinės priežastys, motyvai, nusikaltimo įvykdymo aplinkybės. Seksualinių nusikaltimų pobūdis įvairus – nuo nekontaktinių tvirkinamųjų veiksmų iki fizinio smurto ir išžaginimo. Siekiant išanalizuoti asmenų, įvykdžiusių seksualinio pobūdžio nusikaltimus, ypatumus, atlikta 2011-2019 m. laikotarpio retrospektyvi 271 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos (VTPT) teismo psichiatrijos ekspertizės aktų analizė. Gautieji rezultatai atskleidė, jog dažniausiai seksualinius nusikaltimus įvykdė jauni vyrai, daugeliu atvejų žemesnio išsilavinimo, neturintys darbo, nesukūrę šeimos, vieniši. Seksualinį nusikaltimą įvykdęs asmuo dažniausiai veikė vienas, planuotai, auka dažniausiai buvo prepubertetinio amžiaus mergaitė iš pažįstamos aplinkos, o prievartiniai veiksmai dažniausiai buvo atliekami smurtautojo namuose. Apie trečdalis suaugusiųjų šio pobūdžio nusikaltimus įvykdė apsvaigę. Tik labai mažai daliai iš jų nustatyta pedofilijos diagnozė (2,6% atvejų). Įvairūs psichikos sutrikimai nustatyti 83,3 proc. nepilnamečių, 85,4 proc. suaugusiųjų (18-64 m.) ir 78,6 proc. senyvo amžiaus (65-84 m.) asmenų, įvykdžiusių seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius. Atlikus teismo psichiatrijos ekspertizes, tik 14,8 proc. nusikaltusių asmenų buvo nustatyti nepakaltinamumo ir 8,1 proc. riboto pakaltinamumo kriterijai dėl psichikos sutrikimo.
13
Müürsepp, Peeter. "Aristotelio stygius šiuolaikiniame moksle." Problemos 64 (January 1, 2015): 111–23. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2003.64.5359.
Full textAbstract:
Ypač sparti gamtamokslio pažanga ir stulbinantys praktiniai jo taikymai XVII a. lėmė kvantitatyvinės metodologijos įsivyravimą, taigi ir sprendimą, jog Aristotelis paseno ir tapo nebeaktualus mokslo pažangos prasme. Parmenidiškomis idealizuotų abstrakčių esinių paieškomis grįsta tendencija truko keletą šimtme čių, o jos kulminacija buvo pragmatistinė-pozityvistinė mokslo samprata. Tik paskutiniame XX a. trečdalyje susigriebta, kad analitinės filosofijos propaguojamas kiekybinis požiūris paverčia mokslą instrumentiškai efektyvia, tačiau ne atveriančia, o veikiau pasaulį paslepiančia veikla, t. y. buvo suvoktas pasaulio suprantamumo stygius, principinis kitokių metafizinių prielaidų poreikis. Taip paskutiniais XX a. dešimtmečiais atsigręžta į Aristotelio idėjas. Aristotelio renesansą filosofinėje mokslo refleksijoje paskatino D. W. Grahamas, atkreipęs dėmesį į tai, kad būta dviejų Aristotelių: Organono Aristotelio - logiko, retoriko, ir Aristotelio - fizinių ir metafizinių traktatų autoriaus. Kaip tik antrasis susigrąžino tyrinėtojų dėmesį. Vienas ryškiausių bandymų atskleisti šiandien aktualias Aristotelio pažinimo interpretacijos ypatybes buvo prancūzų matematiko ir filosofo R. Thomo mokslo koncepcija. Joje Aristotelis iškyla kaip intuityvus mąstytojas, kaip fenomenologas. Thomas didžiojo stagiriečio filosofijoje netgi įžvelgė šiuolaikinės topologijos prielaidas ir pateikė svarbiausius argumentus įrodinėdamas, kad būtent aristoteliškų kvalitatyvinių idėjų stokoja šiuolaikinis mokslas, vedantis į anonimizuojančią pasaulio fragmentaciją. Šiame straipsnyje analizuojamas dviejų Aristotelių skirties aktualumas, aptariami R. Thomo bei kitų mąstytojų, mėginančių grąžinti į pasaulį suprantamumą, argumentai. Autorius daro išvadą, kad Thomo bandymas pademonstruoti stagiriečio aktualumą nebuvo pakankamai sėkmingas, tačiau pati intencija grįžti prie kvalitatyvinio požiūrio moksle yra neabejotinai šiuolaikiška, aktuali ir plėtotina.
14
Masiulionienė, Giedrė, Jūratė Mikelkevičiūtė, and Vida Ostasevičienė. "DĖMESIO STOKOS IR HIPERAKTYVUMO SINDROMO RAIŠKOS MAŽINIMAS PAGAL TAIKOMOSIOS FIZINĖS VEIKLOS PROGRAMĄ." Baltic Journal of Sport and Health Sciences 1, no. 64 (November 8, 2018). http://dx.doi.org/10.33607/bjshs.v1i64.657.
Full textAbstract:
Lietuvoje literatūros apie fi zinio ugdymo programų taikymą vaikams, turintiems dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sindromą (ADHD), rasti nepavyko. Tai paskatino imtis tyrimo, kurio tikslas — nustatyti taikomosios fi zinės veiklos programos poveikį ikimokyklinio amžiaus vaikų dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sindromo ypatybių pokyčiams. Buvo tiriama 10 (8 berniukai ir 2 mergaitės) Kauno darželio-mokyklos „Vaidilutė“ ikimokyklinio (4 ir 5 m.) amžiaus vaikų, turinčių dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimų. Tyrimo metu naudoti šie metodai: 1) stebėjimas; 2) pedagoginis eksperimentas; 3) statistinė duomenų analizė. Taikomosios fi zinės veiklos programos turinį sudarė smulkiosios mo-torikos pratimai, kartu vartojant ir kalbinę medžiagą (eilėraščius), taikyti ikimokyklinio amžiaus vaikams. Tyrimas truko 5 mėnesius.Auklėtojų ir tėvų stebėjimu buvo registruojamas tiriamųjų vaikų ADHD sindromo ypatybių poreiškio dažnis (kartais) elgesyje trijų skirtingų veiklų metu: ugdomosios protinės, ugdomosios fi zinės ir lauko žaidimų metu. Stebimos ypatybės buvo suskirstytos į 3 stambesnes grupes: 1) nesivaldymas; 2) per didelis aktyvumas; 3) dėmesio sukaupimo stoka. Pagrindinės tyrimo išvados: 1. Auklėtojų vertinimu, prieš ugdomąją programą labiausiai pasireiškė per didelis vaikų aktyvumas, po programos — vaikų ADHD sindromo tirtų ypatybių poreiškis smarkiai sumažėjo visų veiklų metu. La-biausiai sumažėjo per didelis aktyvumas ugdomosios fi zinės veiklos ir lauko žaidimų metu. 2. Tėvų vertinimu, prieš taikomosios fi zinės veiklos programą vyravo per didelis vaikų aktyvumas, o nesivaldymas ir dėmesio sukaupimo stoka pasireiškė šiek tiek mažiau. Po taikomosios fi zinės veiklos programos, tėvų nuomone, per didelis aktyvumas statistiškai reikšmingai sumažėjo. 3. Auklėtojų ir tėvų stebėjimo duomenimis, vaikų dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sindromo ypatybių raiška po ugdomojo laikotarpio sumažėjo, nors auklėtojai kur kas geriau nei tėvai įvertino taikomosios fi zinės veiklos programos poveikį.
15
Trinkūnienė, Laima, and Stasys Norkus. "Judriųjų žaidimų poveikis 6—7 klasių berniukų greitumo ir jėgos ypatybėms." Baltic Journal of Sport and Health Sciences 2, no. 56 (November 7, 2018). http://dx.doi.org/10.33607/bjshs.v2i56.650.
Full textAbstract:
Siūlomi įvairūs metodai ir priemonės mokinių fizinėms ypatybėms lavinti, tačiau, daugelio autorių nuomone, jaunesniomokyklinio amžiaus vaikams šiuo požiūriu labiausiai tinka judrieji žaidimai. Tyrimo tikslas — nustatyti, kaip ilgesnėjudriųjų žaidimų trukmė kūno kultūros pamokose veikia berniukų greitumo bei jėgos ypatybių lavėjimą, ir įvertintiliekamuosius pagerėjimo efektus po vienerių metų. Buvo tiriami 67 šeštų ir septintų klasių (12—13 metų) berniukai.Atsitiktiniu būdu jie suskirstyti į dvi grupes — eksperimentinę ir kontrolinę. Eksperimentinės grupės berniukai per kūnokultūros pamokas (po 20 min) žaidė judriuosius žaidimus, skirtus jėgos ir greitumo ypatybėms lavinti. Kontrolinėsgrupės berniukai turėjo įprastas kūno kultūros pamokas. Tyrimu įvertinta, kaip ilgesnė judriųjų žaidimų trukmė veikiagreitumo ir jėgos ypatybes, kaip kinta galūnės judesio greitis, vikrumas, staigioji jėga, ir kaip taikyti judrieji žaidimaiveikia atskirų raumenų grupių (rankų, pilvo preso, nugaros ir kojų raumenų) greitumo ir jėgos ypatybes. Tyrimorezultatai parodė, kad padidinus judriųjų žaidimų trukmę kūno kultūros pamokose pagerėjo galūnės judesio greitisbei pasireiškė ryški vikrumo ir staigiosios jėgos gerėjimo tendencija. Judrieji žaidimai nevienareikšmiškai veikiaatskirų raumenų grupių jėgos ir greitumo ypatybes: daugiausia lavėja kojų raumenų jėga, pagerėja rankų raumenųgreitumas, lavėja nugaros raumenų jėgos ir greitumo ypatybės, tačiau nepastebėta pilvo preso raumenų greitumo irjėgos ypatybių gerėjimo. Trumpalaikė (penkių savaičių) ilgesnė judriųjų žaidimų trukmė kūno kultūros pamokose yranepakankama, kad sukeltų ilgalaikės adaptacijos efektą.Raktažodžiai: kūno kultūros pamoka, judrieji žaidimai, greitumas, jėga.
16
Pileckas, Marijus, and Gražina Žiliūtė. "Tapelių ežero morfometrija ir baseino fizinės geografinės ypatybės / Morphometry of Lake Tapeliai and Physicalgeographical Characteristics of its Catchment." Geografija ir edukacija mokslo almanachas / Geography and Education Science Almanac, August 3, 2020, 54–68. http://dx.doi.org/10.5200/ge.2020.4.
Full textAbstract:
Depth measurements of Lake Tapeliai (located in Vilnius, Lithuania) were taken in February 2019. At the same time, the shoreline of the lake was revised. Measurements were made from ice in 767 spots. Depth measurement accuracy up to 0,05 m, accuracy of spot coordinates and water surface elevation measurement using GNSS device Topcon Hiper SR up to 1–2 cm. Later, a detailed (1 x 1 m) digital lake bottom model (DEM) was developed, a bathymetric plan of the lake was created, the main morphometric features were calculated, the boundaries and area of the lake catchment were adjusted, and the physi cal-geographical characteristics of the lake and its catchment were examined based on various data. Morphometric features of Lake Tapeliai measured and calculated in 2019 are as follows: coordinates of mean center 54.774378, 25.4468 (WGS), water surface elevation 136.48 m (in Height System LAS07 of Lithuania), surface area 13.14 ha, shoreline length 1689 m, maximum length 687 m, maximum width 295 m, mean width 191 m, shoreline development 1.31, maximum depth 9.45, mean depth 4.36, volume 573.8 thousands m3, mean width of littoral zone 17,4 m, catchment area (including the lake itself) 2,93 km2. Lake Tapeliai catchment is located in the moraine and limnoglacial plains of Vilija, it is characterized by a rather diverse relief, which consists of a section of Tapeliai glacial tunnel valley, limnoglacial and fliuvioglacial plains, aeolian landforms and moraine hills. Average annual precipitation is ~686 mm. Significant portion (45 %) of the annual precipitation replenishes the lake, mostly through groundwater discharge. Water residence time in the Lake Tapeliai is 0.63 years. Lake Tapeliai covers 4.5 % of the catchment area. Forests cover as much as 79.4 % of the catchment area, pine forests predominate (82.3 %). Built-up areas occupy 11.3 % of the catchment area. The predominantly sandy soils in the catchment area result in abundant groundwater inseeping, which is reflected in the springs found at the bottom of the lake. Abundant groundwater inseeping also reduces lake water level fluctuations, whose estimated amplitude from June 2018 to May 2020 reached just 21 cm. Keywords: Tapeliai Landscape Reserve, Tapeliai, Lake, Vilnius, Lithuania, bathymetric chart, morphometry.
17
Girdauskas, Gracijus, and Rimas Kazakevičius. "Ledo ritulininkų fizinio vystymosi ir fizinio parengtumo kaita bei priklausomybė pubertatiniu laikotarpiu." Baltic Journal of Sport and Health Sciences 3, no. 62 (November 6, 2018). http://dx.doi.org/10.33607/bjshs.v3i62.581.
Full textAbstract:
Analizuojant įvairius sportinius rezultatus dažnai tenka nustatyti juos apibūdinančių kiekybinių ir kokybinių rodiklių tarpusavio priklausomybę ir ryšį. Tyrimo tikslas — remiantis sportininkų (n = 17) organizmo vystymosi rodikliais (ūgio, kūno masės) nustatyti bendrojo fi zinio parengtumo rezultatų pokyčių koreliacinį ryšį sportininkų brendimo (pubertatiniu) laikotarpiu (13—15 m.). Tyrimo metodai: literatūros šaltinių analizė, pedagoginis eksperimentas, testavimas, matematinė statistika (koreliaci-nio ryšio, rezultatų pokyčio aritmetinio vidurkio patikimumo nustatymas), lyginamoji analizė. Tirta 13—15 m. amžiaus vaikų Kauno ledo ritulio komanda. Trejus metus tiriamieji treniravosi pagal eksperimentinę programą. Nustatyta, kad ledo ritulininkų ūgis per metus vidutiniškai padidėjo 6,5 cm. Didžiausias ledo ritulininkų augimo pokytis pastebėtas penkioliktais gyvenimo metais, pubertatiniu laikotarpiu. Tyrimo metu ledo ritulininkų kūno masė buvo mažesnė už to paties amžiaus nesportuojančių vaikų. Bendrojo fi zinio parengtumo rezultatai gerėjo, tačiau ne-vienodai. Ledo ritulininkų fi zinių ypatybių pokyčiai tyrimo laikotarpiu buvo tokie: staigiosios jėgos — horizontalaus šuolio — 12,0%, vertikalaus — 10,8%; greitumo — 20 m bėgimo įsibėgėjus — 7,9%; jėgos greitumo — 30 m bėgimo iš vietos — 4,4%, 20 m bėgimo iš vietos — 3,83%; plaštakos jėgos (dinamometrijos: dešinės — 27%, kairės — 26%); jėgos ištvermės — prisitraukimų prie skersinio — 22%; vikrumo — spec. testo — 6,4%; greitumo ištvermės — 300 m bėgimo — 12%. Nustatant fi zinio vystymosi tarpusavio ryšį su fi zinėmis ypatybėmis, I tyrimo metu pastebėtas didžiausias tiesioginis ūgio ryšys su staigiąja jėga (šuolio į tolį) bei plaštakos dinamometrija. Didžiausias atvirkštinis ryšys — su vikrumo fi zine ypatybe (spec. testo). Didžiausias kūno masės tiesioginis ryšys — su plaštakos dinamometrija ir staigiąja jėga (šuolio aukštyn). Sportininkų kūno masės rodikliai mažiausiai koreliuoja su vikrumo fi zine ypatybe (spec. testo). II tyrimo metu buvo nustatytas didžiausias ūgio ir greitumo ištvermės (300 m bėgimo) tiesioginis ryšys, mažiausias — su vikrumu. Kūno masės rodiklių didžiausias tiesioginis ryšys pastebėtas taip pat su plaštakos dinamometrija, o mažiau-sias — su vikrumo ypatybe. III tyrimo metu nustatytas didžiausias ūgio ir staigiosios jėgos (šuolio į tolį) tiesioginis ryšys, mažiausias (atvirkštinis) — su greitumo ištverme (300 m bėgimo). Didžiausias sportininkų kūno masės rodiklių tiesioginis ryšys pastebėtas su staigiąja jėga (šuolio aukštyn), mažiausias — su greitumo ištverme (300 m bėgimo).Raktažodžiai: pubertatinis amžius, tarpusavio ryšys, koreliacijos koeficientas.
18
Dadelienė, Rūta, Kazys Milašius, Linas Tubelis, and Juozas Skernevičius. "Vairios specializacijos elito dviratininkių fizinio išsivystymo, fizinio ir funkcinio pajėgumo pagrindinės ypatybės." Baltic Journal of Sport and Health Sciences 3, no. 70 (November 2, 2018). http://dx.doi.org/10.33607/bjshs.v3i70.483.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas — atskleisti elito dviratininkių, pasiekusių didelių sportinių rezultatų skirtingose dviračių sporto rung-tyse, pagrindines fi zinio išsivystymo, fi zinio ir funkcinio pajėgumo ypatybes.Per 2006—2007 metų treniruočių ciklą ištirtos 4 Lietuvos olimpinės dviračių sporto rinktinės kandidatės, kurios ren-gėsi pagal programą „Pekinas-2008“. Sportininkė A — sprinterė, pasiekusi didelių laimėjimų pasaulio čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse, rungtyje, kurioje pergalę lėmė 10—15 s trukmės anaerobinio alaktatinio galingumo darbas. Sportininkė B dalyvavo pasaulio taurės etapuose ir pasaulio čempionatuose pagal BMX varžybų programą. Rungties trukmė — 30—50 s, energijos gamyboje vyrauja anaerobinės alaktatinės ir glikolitinės reakcijos. Sportininkė C rengė-si ir dalyvavo pasaulio taurės etapuose, iškovojo prizinę vietą pasaulio jaunimo čempionate, tapo 3 km persekiojimo rungties treko dviračių pasaulio taurės laimėtoja. Rungties trukmė 3,5—4 min, energetikos pagrindą sudaro mišrios anaerobinės ir aerobinės reakcijos. Sportininkė D — plento tarptautinių varžybų nugalėtoja, pasaulio čempionė ir prizininkė. Varžybų rungties trukmė tarp 1—4 h, energijos gamyboje vyrauja aerobinės reakcijos.Nustatėme pagrindinius fi zinio išsivystymo rodiklius, raumenų ir riebalų masę, raumenų riebalų masės indeksą (RRMI). Tirtas raumenų galingumas įvairiose energijos gamybos zonose: vienkartinio raumenų susitraukimo galin-gumas (VRSG), anaerobinis alaktatinis raumenų galingumas (AARG) (laiptine ergometrija), specialusis anaerobinis alaktatinis galingumas (10 s maksimalių pastangų veloergometriniu testu), mišrius anaerobinis alaktatinis ir gliko-litinis galingumas (30 s trukmės Vingeito testu). Nustatyta laktato koncentracija kraujyje po šio testo. Nustatytas kraujotakos sistemos funkcinis pajėgumas, paprastos psichomotorinės reakcijos laikas, judesių dažnis per 10 s. Tyrimai atlikti pagal J. Skernevičiaus ir kt. (2004) metodiką.Tyrimai parodė, kad dviratininkės, kurių varžybinė veikla trumpesnė negu 4 min, yra didelės raumenų masės, kurioje gali susikaupti didelis kiekis energinių medžiagų ir greitą jų vartojimą skatinančių fermentų, todėl tokiam darbo režimui parengtų raumenų masės ugdymas yra prielaida pasiekti didelių sportinių rezultatų.Elito dviratininkių, kurių varžybinės veiklos trukmė skirtinga, energijos gamyboje vyraujant anaerobinėms reakcijoms, šuolio aukštis, VRSG, AARG, 10 ir 30 s specialusis raumenų galingumas skiriasi mažai, tačiau kraujotakos sistemos funkciniai rodikliai daug geresni sportininkės, kurios varžybinė veikla trunka iki 4 min.Elito dviratininkės, kurios varžybinės veiklos metu svarbiausios energijos gamyboje yra aerobinės reakcijos, raume-nų masė nedidelė, raumenų galingumas neilgo darbo metu yra mažas, bet kraujotakos sistemos funkcinio pajėgumo rodikliai labai dideli ir gali būti modelinėmis charakteristikomis rengiant didelio meistriškumo dviratininkes, taip pat kitų sporto šakų atstoves, kurių varžybinės veiklos metu energijos gamyboje vyrauja aerobinės reakcijos.Raktažodžiai: fizinis išsivystymas, fizinis ir funkcinis pajėgumas, varžybinė veikla.
19
Poderienė, Kristina, Birutė Miseckaitė, Nijolė Lagūnavičienė, and Jonas Poderys. "Širdies ir kraujagyslių sistemos rodiklių kaitos ypatybės atliekant kartotinius dozuotus fizinius krūvius." Baltic Journal of Sport and Health Sciences 1, no. 76 (October 29, 2018). http://dx.doi.org/10.33607/bjshs.v1i76.399.
Full textAbstract:
Nė vienas kraujotakos reguliavimo mechanizmas neveikia atskirai, o tik sinergiškai sąveikaudamas su visuma ar kaip kitų reguliavimo mechanizmų dalis, veikdama pastarųjų jautrumą. Todėl svarbu pažinti šių sąveikų poreiškį fi zinio krūvio metu. Tyrimo tikslas — nustatyti centrinių ir periferinių širdies ir kraujagyslių sistemos (ŠKS) reakcijų kaitos ypatybes atliekant kartotinius dozuoto fi zinio krūvio mėginius.Buvo tiriamos keturios grupės: pirma — nesportuojančių merginų; antra — nesportuojančių vaikinų; trečia — grei-tumą lavinančių sportininkų; ketvirta — ištvermę lavinančių sportininkų. Visi tiriamieji atliko tris Rufjė fi zinio krūvio mėginius, darydami dviejų minučių atsigavimo pertrauką tarp jų. Tyrimo metu buvo registruojama 12 standartinių derivacijų elektrokardiograma (EKG, vertinant širdies susitraukimų dažnio, JT intervalo trukmės ir JT / RR intervalų santykio pokyčius). Deguonies įsotinimo kaita šlaunies raumenyje (StO 2 ) buvo registruojama neinvaziniu artimosios infraraudonosios spektroskopijos būdu panaudojant Hutchinson technologinę įrangą (modelis 325).Tyrimo rezultatai parodė, kad abiejose nesportuojančių asmenų grupėse kiekvieno kito dozuoto fi zinio krūvio metu EKG rodikliai pakisdavo vis labiau, kai tuo tarpu sprinto ir ištvermės grupėse tokio reikšmingo EKG rodiklių didėjimo nebuvo. StO 2 kaitos vertinimo rezultatai atskleidė, kad kartotinių krūvių efektas pasireiškė visose tirtose grupėse, tačiau didesnis krūvio sumavimosi efektais pastebėtas tarp nesportuojančiųjų. Taigi galima daryti išvadas, kad kas dvi minutes atliekant kartotinius Rufjė fi zinio krūvio mėginius daugumos ŠKS funkcinių rodiklių kaita rodo suminį fi zinio krūvio efektą. Periferiniai ŠKS pokyčiai atsiranda pirmiau ir lemia centrinių ŠKS funkcinių rodiklių kaitą, kurios sinerginės ypatybės susijusios su adaptacija prie fi zinių krūvių.Raktažodžiai: dozuoto krūvio mėginys, širdies ir kraujagyslių sistema, deguonies įsotinimas raumenyse.
20
Vitartaitė, Algė, Laimonas Šiupšinskas, Vincas Bieliūnas, Ričardas Liachovičius, Liutauras Plioplys, Ernesta Sendžikaitė, and Gerardas Šauklys. "Kauno medicinos universiteto studenčių fizinio pajėgumo kaita." Baltic Journal of Sport and Health Sciences 1, no. 60 (November 6, 2018). http://dx.doi.org/10.33607/bjshs.v1i60.610.
Full textAbstract:
Studentų fi zinio pajėgumo komponentų įvertinimas leidžia nustatyti tiriamojo fi zinę būklę, stebėti jos kaitą taikant pasirinktas fi zinio aktyvumo formas, sudaryti individualias sveikatos stiprinimo programas. Tyrimo tikslas — nustatyti Kauno medicinos universiteto studenčių fi zinio pajėgumo kaitą 1994—2004 metais (2001 m. tyrimas nebuvo atliktas). Tiriamąjį kontingentą sudarė 1569 Kauno medicinos universiteto pirmo kurso studentės (amžiaus vidurkis — 18,66 ± 0,03 metų). Iš jų 139 studentės pakartotinai testuotos ketvirtais studijų metais. Jos buvo suskirstytos į dvi grupes: sportuojančiųjų ir nesportuojančiųjų. Fizinis pajėgumas nustatytas taikant Eurofi to testus. Tyrimai parodė, kad per dešimties metų laikotarpį Kauno medicinos universiteto pirmo kurso studenčių bendrosios ištvermės, pilvo raumenų ištvermės, plaštakos jėgos, šuolio į tolį, vikrumo ir greitumo rezultatai blogėja. Ypač ryškus fi zinių ypatybių išugdymo prastėjimas pastebėtas 2003 ir 2004 m. Studijų metais sportuojančių merginų lankstumas, pilvo raumenų ištvermė gerėjo, plaštakos jėga mažėjo, o kitų fi zinių ypatybių išugdymo lygis išliko stabilus. Nespor-tuojančių studenčių fi zinis pajėgumas studijų metais prastėjo. Sportuojančių ketvirto kurso studenčių sveikatai svarbių fi zinių ypatybių rodikliai buvo daug geresni nei fi ziškai pasyvių.Raktažodžiai: fizinis pajėgumas, fizinis aktyvumas, studenčių sveikata.
21
Žumbakytė, Renata, Alfonsas Vainoras, Alma Kajėnienė, Kristina Berškienė, and Viktorija Augutienė. "Krepšininkų, futbolininkų ir nesportuojančiųjų atsigavimo proceso ypatybės po submaksimalaus fizinio krūvio mėginio." Baltic Journal of Sport and Health Sciences 3, no. 62 (November 6, 2018). http://dx.doi.org/10.33607/bjshs.v3i62.589.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas — ištirti krepšininkų, futbolininkų ir nesportuojančių asmenų (vyrų ir moterų) organizmo atsigavimo reakcijos po dozuoto fi zinio krūvio kaitą bei fi ziologinių rodiklių stabilumą. Buvo tiriami 267 asmenys: trys vyrų (krepšininkų (KV), futbolininkų (FV) ir nesportuojančiųjų (NV)) ir dvi moterų (krepšininkių (KM) ir nesportuojančiųjų (NM)) grupės.Norėdami išsamiau išanalizuoti sportininkų atsigavimo po dozuoto fi zinio krūvio kaitą, taikėme integralios organiz-mo reakcijos į fi zinį krūvį modelį, kuris apima reguliacinės (centrinės nervų sistemos, autonominio ir humoralinio valdymo), aprūpinančiosios (kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemų) ir vykdančiosios (fi zinio krūvio metu veiklių raumenų grupės) sistemų tarpusavio sąsajos poreiškį krūvio metu. Naudota KMU Kardiologijos institute sukurta au-tomatizuota EKG analizės sistema ,,Kaunas—Krūvis”, kuri sinchroniškai registruoja ir analizuoja asmens išugdomą raumenų galingumą, arterinį kraujo spaudimą ir EKG. Atliktas kompiuterizuotas veloergometrinis kiekvieno tiriamojo fi zinio krūvio mėginys, naudojant trumpalaikį (provokacinį) tyrimo protokolą. Sveikos nesportuojančios moterys krūvį pradėjo atlikti nuo 50 W galingumo ir kas minutę didino jį po 25 W iki submaksimalaus (50 + n × 25 W). Kiti tiria-mieji krūvį pradėjo atlikti nuo 50 W galingumo ir kas minutę jį didino po 50 W iki submaksimalaus (50 + n × 50 W). Vertinti šie fi ziologinių rodiklių grįžimo į pradinį lygį pusperiodžiai: širdies susitraukimų dažnio (T (HR)), intervalo JT, t. y. (T (JT)), sistolinio arterinio kraujo spaudimo (T (S)), santykinės repoliarizacijos JT / RR, t. y. T (JT / RR), ir santykinės pulsinės amplitudės T ((S – D) / S). S ir HR dydžiai labiau sietini su reguliacija, o (S – D) / S ir JT — su atskirų organų funkcija, ir nusako periferijos atsaką. Naudodami Liapunovo eksponentę (L (X)), įvertinome minėtų fi ziologinių rodiklių stabilumą.Alikę tyrimą padarėme tokias išvadas: 1) atsigavimo rodikliai patikimai skiriasi atsigavimo greičiu ir stabilumu; 2) futbolininkų, krepšininkų, nesportuojančių, vyrų ir moterų atskirų fi ziologinių procesų atsigavimo greičiai, stabi-lumas bei juos lemiantys veiksniai skiriasi.Raktažodžiai: sportininko širdis, elektrokardiogramos pokyčiai, krūvis, atsigavimas.
22
Sabaliauskas, Stanislav, and Kazys Milašius. "Lietuvos slidininkų ir biatlonininkų fizinių bei funkcinių galių sąsaja ir jų lyginamoji analizė." Baltic Journal of Sport and Health Sciences 1, no. 68 (November 5, 2018). http://dx.doi.org/10.33607/bjshs.v1i68.522.
Full textAbstract:
Viena iš aktualesnių sportininkų fi zinių ir funkcinių galių diagnostikos problemų yra adekvatus sportininkų specialiojo darbingumo ir funkcinių galių įvertinimas kiekvienu pasirengimo laikotarpiu. Slidininkų ir biatlonininkų organizmo fi zinio darbingumo ir funkcinių galių rodiklių vertinimas sietinas su fi zinio išsivystymo rodikliais. Šių rodiklių tarpu-savio sąsajos analizė išryškina ypatybes, kurios yra labai reikšmingos slidininkams ir biatlonininkams, siekiantiems puikių rezultatų.Tyrimo tikslas — iširti Lietuvos slidininkų ir biatlonininkų fi zinio išsivystymo, fi zinių gebėjimų, kai kurių funkcijų bruožus, atlikti jų lyginamąją analizę ir nustatyti tarpusavio ryšius.Tyrimo metodai: nustatyti pagrindiniai fi zinio išsivystymo rodikliai, fi zinis pajėgumas vertintas pagal absoliutų ir santykinį vienkartinį raumenų susitraukimo galingumą, anaerobinį alaktatinį galingumą, anaerobinį glikolitinį pa-jėgumą ir aerobinį pajėgumą. Tyrimų medžiaga apdorota matematinės statistikos metodais.Nustatyta, kad tarp sportininkų bendrosios kūno, raumenų masės ir raumenų galingumo, atliekant įvairios trukmės krūvį, yra glaudūs koreliaciniai ryšiai. Raumenų masė turi tiesioginius patikimus ryšius su absoliučiuoju vienkarti-niu raumenų susitraukimo galingumu (VRSG) (r = 0,705) (p < 0,01) ir anaerobiniu alaktatiniu raumenų galingumu (AARG) (r = 0,643) (p < 0,01). Atlikto tyrimų duomenys taip pat rodo glaudų koreliacinį ryšį tarp VRSG ir AARG (r = 0,701) ir labai glaudų AARG ir 10 s trukmės darbo galingumo (r = 0,851) (p < 0,001) ryšį. Nustatyta, kad esant mažai tiriamųjų kūno masės sklaidai (V = 9,7%) patikimo koreliacinio ryšio tarp kūno masės ir VO 2max nėra (r = 0,401) (p > 0,05). Tarp VO 2max ir deguonies suvartojimo ties anaerobinio slenksčio riba buvo stiprus koreliacinis ryšys (r = 0,743) (p < 0,001).Apibendrinant tyrimo duomenis galima pažymėti, kad Lietuvos slidininkų ir biatlonininkų fi zinių bei funkcinių galių rodikliai yra daugiau vidutinio lygio, lyginant juos su kitų šalių pajėgiausiųjų žiemos šakų sportininkų duomenimis. Todėl šio tyrimo metu gauta informacija gali padėti tobulinti tolimesnį Lietuvos slidininkų ir biatlonininkų rengimą, didinti jų fi zines bei funkcines galias, ugdyti jas reikiama kryptimi.Raktažodžiai: fizinis išsivystymas, fizinės galios, koreliacijos koeficientas.
23
Girdauskas, Gracijus, Birutė Girdauskienė, and Rimas Kazakevičius. "13—15 metų ledo ritulininkų bendrojo fizinio parengtumo kaita per metinius ciklus." Baltic Journal of Sport and Health Sciences 5, no. 59 (November 6, 2018). http://dx.doi.org/10.33607/bjshs.v5i59.614.
Full textAbstract:
Labai svarbu visais sportinio rengimo etapais reguliariai nustatyti ir įvertinti sportininkų fi zinį parengtumą. Tai yra sportinio rengimo esmė (Karoblis, 2003). Pagal tyrimų rezultatus galima planuoti fi zinius krūvius ateityje. Ypač svarbu deramai panaudoti treniruotės metodus ir priemones bei tinkamu santykiu taikyti įvairias rengimo rūšis pubertatiniu jaunųjų sportininkų rengimo laikotarpiu (Gailiūnienė, Kontvainis, 1994).Tyrimo tikslas — nustatyti ir įvertinti 13—15 metų ledo ritulininkų bendrojo fi zinio parengtumo kaitą per makrociklą taikant specialų trijų mikrociklų rengimo planą. Buvo tirtas ledo ritulio komandos žaidėjų (n = 17) bendrasis fi zinis parengtumas, kai jiems buvo 13, 14 ir 15 metų (I—III tyrimas), analizuojant 2002 / 2003, 2003 / 2004 ir 2004 / 2005 metų sezonų tyrimo rezultatų vidurkius. Fiziniam parengtumui ištirti naudota New Test elektroninė aparatūra. Tyrimo metu nustatėme greitumą, jėgos greitumą, staigiąją jėgą (Bosco et al., 1983; Raslanas, Skernevičius, 1998). Tiria-mieji atliko po tris bandymus, užrašomas tik geriausias rezultatas. Taip pat buvo nustatyta jėgos ištvermė, ištvermė, plaštakų jėga (dinamometrija), vikrumas (specialusis testas). Fizinių ypatybių pokyčiai per tyrimo laikotarpį buvo šie: staigiosios jėgos (horizontalaus šuolio — 10,7%, vertika-laus — 9,7%); greitumo — 8,6%; jėgos greitumo (30 m bėgimo iš vietos — 4,6%, 20 m — 4,0%); plaštakos jėgos (dinamometrijos): dešinės — 27%, kairės — 26%; jėgos ištvermės (prisitraukimų prie skersinio) — 22%; vikrumo (specialiojo testo) — 6,4%; ištvermės (300 m bėgimo) — 12%. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad mūsų naudota eksperimentinė fi zinio rengimo programa buvo veiksminga. Lygindami Lietuvos 13—15 metų ledo ritulininkų įvairių fi zinių ypatybių rezultatus su kitų šalių (Švedijos, Rusijos) ir Lietuvos šio amžiaus krepšininkų analogiškų tyrimų fi zinio parengtumo rezultatais galime teigti, kad buvo geresni mūsų tiriamųjų staigiosios jėgos, greitumo fi zinių ypatybių rezultatai, o ištvermės, jėgos ištvermės ir vikrumo fi zinių ypatybių — panašūs.Raktažodžiai: rengimo etapai, rengimo rūšys, tyrimo laikotarpis, mezociklas, metinis ciklas.
24
Paulauskas, Rūtenis, Kazys Milašius, Juozas Skernevičius, and Rasa Paulauskienė. "Įvairaus meistriškumo krepšininkių raumenų galingumo ir kraujotakos sistemos funkcinio pajėgumo rodiklių lyginamoji analizė." Baltic Journal of Sport and Health Sciences 4, no. 79 (October 23, 2018). http://dx.doi.org/10.33607/bjshs.v4i79.352.
Full textAbstract:
Krepšinio žaidėjams labai svarbūs anaerobiniai energijos ištekliai raumenyse. Geriausios krepšininkės veiksmingai atlieka mažos trukmės darbą, tačiau jos yra palyginti nedidelės ištvermės. Visgi, kaip skiriasi skirtingo meistriškumo žaidėjų fi zinis pajėgumas, nėra pakankamai išnagrinėta.Mūsų tyrimo tikslas ⎯ ištirti Lietuvos moterų krepšinio rinktinės, moterų Eurolygoje žaidžiančios didelio meistriš-kumo komandos, jaunųjų 16 metų žaidėjų raumenų galingumą, kraujotakos sistemos funkcinį pajėgumą ir atlikti lyginamąją analizę.Siekdami šio tikslo tyrėme didžiausiąjį anaerobinį alaktatinį raumenų galingumą tiriamosioms atliekant darbą veloergometru, mišraus tipo anaerobinį alaktatinį-glikolitinį raumenų galingumą atliekant 30 s Vingeito testą. Nu-statėme širdies susitraukimų dažnį (ŠSD), kraujospūdį reaguojant į 30 s didžiausiąjį fi zinį krūvį ir atsigaunant per 3 minutes.Didžiausiojo anaerobinio alaktatinio raumenų galingumo ⎯ moterų Eurolygoje žaidžiančios komandos sportinin-kės, tarp kurių buvo ir pajėgių užsienio šalių krepšininkių. Mažiausio raumenų galingumo buvo Lietuvos jaunosios krepšininkės. Didžiausiojo galingumo ištvermė tirtų grupių žaidėjų mažai skyrėsi.Mišrus anaerobinis alaktatinis-glikolitinis raumenų galingumas Lietuvos moterų krepšinio rinktinės žaidėjų buvo mažesnis negu klubo krepšininkių ir nesiskyrė nuo 16 metų sportininkių. Tai rodo, kad geriausiųjų Lietuvos krepši-ninkių šios svarbios fi zinės ypatybės lygis yra nepakankamas. Jau parengiamuoju laikotarpiu visų grupių žaidėjų ŠSD reakcija į 30 s didžiausių pastangų fi zinį krūvį statistiškai nesiskyrė, tačiau sistolinio kraujospūdžio reakcijos skirtumai akivaizdūs.Raktažodžiai: fizinis pajėgumas, raumenų galingumas, kraujospūdis, fizinis krūvis, širdies susitraukimų dažnis, adaptacija.
25
Paulauskas, Rūtenis. "Lietuvos jaunimo rinktinės žaidėjų fizinis išsivystymas, jo ypatumai ir kaita." Baltic Journal of Sport and Health Sciences 3, no. 70 (November 2, 2018). http://dx.doi.org/10.33607/bjshs.v3i70.488.
Full textAbstract:
Didėjanti konkurencija tarp žaidėjų, ypač tarp jaunų, skatina trenerius domėtis ne tik taktiniu, techniniu rengimu, bet ir sportininkų fi zinio vystymosi raida, adaptacijos prie fi zinių krūvių ypatumais. Daugelis autorių yra ištyrę, kad nors jaunieji sportininkai savo fi zine branda dar atsilieka nuo suaugusiųjų, tačiau kai kurių organizmo funkcinės galimybės siekia didelio meistriškumo sportininkų lygį. Žaidžiant krepšinį, sportinį rezultatą dažnai lemia fi zinės ypatybės, tačiau ūgio, kūno ir raumenų masės rodikliai taip pat labai svarbūs. Tyrimu norėta išsiaiškinti, kaip reguliariai krepšinį žaidžiančių jaunuolių fi zinio išsivystymo rodikliai kinta per ketverius metus.Tyrimo tikslas — ištirti geriausių 16—19 m. Lietuvos krepšininkų — kandidatų į šalies rinktinę — fi zinio išsivystymo kaitos rodiklius ir palyginti juos su to paties amžiaus nesportuojančiųjų.Tirti jaunieji krepšininkai (n = 14), atstovavę įvairaus amžiaus Lietuvos rinktinėms. Žaidėjus tyrėme ketverius metus iš eilės — nuo 16 iki 19 metų amžiaus. Tyrimai atlikti kiekvienų metų vasarą rengiantis Europos ir pasaulio čempio-natams. Tyrimo metu nustatėme: 1) ūgį, ūgį sėdint, siekimo stovint rezultatus; 2) kūno masę, kūno masės indeksą (KMI); 3) plaštakų statinės jėgos rodiklius; 4) gyvybinį plaučių tūrį (GPT); 5) riebalų ir raumenų masę, jų indeksą (RRMI).Tyrimo rezultatai apdoroti matematinės statistikos metodais.Nustatyta, kad Lietuvos įvairaus amžiaus krepšinio rinktinės žaidėjų ūgis yra kur kas didesnis už nesportuojančiųjų. Taigi atranka į šią sporto šaką yra specifi nė. Tirtų jaunųjų krepšininkų kūno masė vidutiniškai 10 kg didesnė už ne-sportuojančiųjų, tačiau augimo tempai panašūs.Atlikti tyrimai leidžia manyti, kad krepšinį žaidžiančių jaunuolių plaštakų statinės jėgos rodikliai yra nepakankami. Palyginus 16 ir 17 m. žaidėjų jėgos rodiklius su to paties amžiaus nesportuojančiųjų matyti, kad vidutiniai krepšininkų rodikliai blogesni.Labiausiai raumenų masė ir statinė jėga didėjo nuo 18 metų amžiaus. Manome, kad tam turėjo įtakos tiek fi zinis krūvis, tiek augimo fi ziologiniai dėsningumai.Raktažodžiai: ūgis, kūno masė, riebalų ir raumenų masė, statinė jėga.
26
Sipavičius, Renaldas, Irina Ramanauskienė, Albertas Skurvydas, Marius Brazaitis, Saulė Sipavičienė, and Vitas Linonis. "Karių raumenų nuovargio ir atsigavimo kaita fizinio rengimo ciklo metu." Baltic Journal of Sport and Health Sciences 1, no. 68 (November 5, 2018). http://dx.doi.org/10.33607/bjshs.v1i68.523.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas — nustatyti, kaip kinta karių raumenų funkcinės ypatybės per 6 mėnesių trukmės fi zinio rengimo ciklą. Buvo tiriami fi ziškai aktyvūs (n = 14) 19,5 ± 1,5 metų kariai (vyrai), kurių ūgis — 181,5 ± 4,4 cm, kūno masė testavimo metu rudenį — 76,0 ± 7,1 kg, pavasarį — 75,9 ± 7,2 kg. Kariai atrinkti taikant atsitiktinės atrankos metodą. Tiriamieji testuoti izokinetiniu dinamometru. Registruoti šie kinematiniai rodikliai: maksimalioji jėga (MJ) ir vidutinis galingu-mas (VG). Po 10 minučių lengvo bėgimo tiriamieji buvo sodinami į „Biodex Medical System PRO 3“ įrenginio kėdę. Atlikti du tyrimai (rudenį ir pavasarį): kontrolinis testavimas — 3 kartus tiesiant ir lenkiant koją per kelio sąnarį fi ksuotu 180 o / s greičiu prieš krūvį ir praėjus 5 min po jo. Izokinetinis krūvis — 100 kojos tiesimų ir lenkimų per kelio sąnarį 180º / s greičiu. Tarp tyrimų kariai šešių mėnesių laikotarpiu, 3 kartus per savaitę savarankiškai užsiiminėjo kūno kultūra atletinės gimnastikos salėje, taip pat dalyvavo intensyviose taktinėse lauko pratybose.Atlikti tyrimai rodo, kad antro testavimo metu blauzdos tiesiamųjų raumenų maksimalioji jėga ir vidutinis galingu-mas sumažėjo 20%, palyginti su pirmu testavimu. Blauzdos tiesiamųjų ir lenkiamųjų raumenų maksimalioji jėga ir vidutinis galingumas krūvio metu atliekant 100 kojos tiesimų ir lenkimų per kelio sąnarį statistiškai patikimai suma-žėjo, palyginti su kontroline reikšme (p < 0,05) pirmo ir antro testavimų metu. Praėjus 5 min po krūvio, pastebimas reikšmingas karių vidutinio galingumo blauzdos tiesiamųjų raumenų jėgos pokyčio skirtumas tarp pirmo (123,39 W) ir antro (112,78 W) testavimo (p < 0,05).Po šešių mėnesių fi zinio rengimo ciklo karių kojų raumenų nuovargis padidėjo. Blauzdos tiesiamųjų raumenų maksi-malioji jėga ir galingumas sumažėjo 20%. Taip pat sumažėjo atsparumas nuovargiui krūvio metu tiesiant ir lenkiant koją per kelio sąnarį. Atsigavimo metu (po krūvio praėjus 5 min) pastebimas reikšmingas blauzdos tiesiamųjų raumenų galingumo pokyčio skirtumas tarp pirmo ir antro testavimo rodiklių.Raktažodiai: maksimalioji jėga, galingumas, raumenų nuovargis, atsigavimas, izokinetinis krūvis.
27
Girdauskas, Gracijus, Birutė Girdauskienė, and Rimas Kazakevičius. "Skirtingų fizinio rengimo programų poveikis lavinant 15—16 metų ledo ritulininkų staigiąją jėgą." Baltic Journal of Sport and Health Sciences 2, no. 65 (November 5, 2018). http://dx.doi.org/10.33607/bjshs.v2i65.552.
Full textAbstract:
Nagrinėjama tema aktuali. Nėra vieningos nuomonės dėl staigiosios jėgos sampratos, lavinimo metodikos įvairiose sporto šakose, todėl svarbu nustatyti, kokiais metodais, priemonėmis ir kokias rengimo programas taikant būtų galima optimizuoti staigiosios jėgos lavinimą (Karoblis, 2003; Платонов, 2004). Tyrimo tikslas — nustatyti, kaip kinta 15—16 metų ledo ritulininkų staigiosios jėgos fi zinė ypatybė taikant jėgos, greitumo jėgos ir greitumo lavinimo programas. Uždaviniai: nustatyti naudotų staigiosios jėgos programų efektyvumą atliekant horizontalų ir vertikalų šuolį.Atliekant tyrimą naudoti šie metodai: mokslo literatūros analizė, testavimas, matematinė statistika (apskaičiuotas aritmetinis vidurkis, procentinė absoliutaus ir santykinio pokyčio išraiška, vidutinių reikšmių skirtumo reikšmingumas pagal Stjudento t vertinimo kriterijų (n = 18), lyginamoji analizė.Lyginant horizontalaus ir vertikalaus šuolio pirmo ir ketvirto testavimo rezultatų pokyčius matyti, kad jie yra panašūs — atitinkamai 5,8 ir 5,6% (p < 0,05). Palyginus tyrimo rezultatus su Švedijos mokslininkų (Gustavson, 2002) analogiškais, jie skiriasi. Tirtų ledo ritulininkų IV tyrimo šuolio į tolį rezultų vidurkis yra 2,58 cm, šuolio į aukštį — 58,8 cm, Švedijos tokio amžiaus ledo ritulininkų — atitinkamai 2,26 ir 52,3 cm. Lyginant staigiosios jėgos rezultatus su šio amžiaus Europos futbolo federacijos (FIFA) pateiktomis futbolininkų analogiškomis modelinėmis charakteristikomis, mūsų tiriamųjų rezultatai atitinka aukščiausiąjį (penktą) lygį. Taigi galima teigti, kad staigiosios jėgos lavinimo programos bei jų taikymo kryptingumas ir tarpusavio santykis atitiko tirto amžiaus ledo ritulininkų sportinio rengimo reikalavimus.Tiriant skirtingų staigiosios jėgos programų poveikį nustatyta, kad didžiausias santykinis rezultatų pokytis pastebi-mas šuolio aukštyn iš vietos mojant rankomis (14,7%) po greitumo jėgos (II) programos taikymo, mažiausias — po hipertrofi nės jėgos (I) lavinimo programos (–14,1%). Šuolio į tolį iš vietos didžiausias santykinis rezultatų pokytis pastebimas taip pat po greitumo jėgos lavinimo programos (5,1%), mažiausias — po jėgos lavinimo (–3,3%). Tyrimo metu taikyta I programa staigiosios jėgos lavinimo rezultatų nepakeitė.Raktažodžiai: jėga, mikrociklai, staigioji jėga, greitumo jėga, lavinimo metodika.
28
Adaškevičienė, Eugenija, and Zina Birontienė. "5—7 metų vaikų pusiausvyros kaita skatinant jų fizinį brendimą mokyklai." Baltic Journal of Sport and Health Sciences 4, no. 63 (November 6, 2018). http://dx.doi.org/10.33607/bjshs.v4i63.563.
Full textAbstract:
Gerai išlavintos fi zinės ypatybės sudaro palankias sąlygas vaikams išmokti vis daugiau naujų judesių ir panaudoti juos įvairioje fi zinėje veikloje. Tyrimo tikslas — ištirti 5—7 metų vaikų statinės ir dinaminės pusiausvyros kaitą, ugdymo ypatumus skatinant jų fi zinį brendimą mokyklai. Buvo taikomi šie tyrimo metodai: ugdomasis eksperimentas, testavimas, pedagoginis stebėjimas, statistinė analizė. Vaikų pusiausvyra buvo testuojama trimis statinės (stovėjimo dominuojančia koja ant grindų, stovėjimo dominuo-jančia koja ant buomo, stovėjimo dominuojančia koja ant buomo užmerktomis akimis) ir penkiomis dinaminės pu-siausvyros (ėjimo linija pirmyn, ėjimo buomu pirmyn, ėjimo linija pirmyn „kulnas—pirštai“, ėjimo buomu pirmyn „kulnas—pirštai“, ėjimo buomu peržengiant per pakeltą lazdelę) užduotimis iš Bruininks—Oseretsky motorinių įgūdžių testų rinkinio (Bruininks, 1978). Dvejus mokslo metus (20 mėnesių) vykdytas ugdomasis eksperimentas. Buvo tiriama 120 vaikų. Eksperimentinę grupę sudarė 62, kontrolinę — 58 vaikai, ugdomi Klaipėdos miesto vaikų darželiuose. Eksperimentinės grupės vaikai buvo ugdomi pagal mūsų parengtą 5—7 metų vaikų fi zinio brandinimo mokyklai programą, kurios viena motorikos lavi-nimo sudedamųjų dalių buvo pusiausvyros lavinimas. Kontrolinė grupė dirbo pagal Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos patvirtintą „Vėrinėlio“ programą. Atlikti trys kontroliniai pusiausvyros gebėjimų tyrimai. Mūsų tyrimai rodo, kad pusiausvyros gebėjimai priklauso nuo vaikų amžiaus. Penkiamečiai nė sekundės neįstengė užsimerkę išlaikyti stabilios statinės kūno padėties stovėdami ant buomo, ant vienos kojos, dažnai nepajėgė ilgesnį laiką atlikti dinaminės pusiausvyros užduočių mažame atramos plote, atgauti pusiausvyros pradėjus ją prarasti, ne-suvokė erdvės ir judesių parametrų, negebėjo išlaikyti dėmesio. Tai sutampa su B. J. Craty ir M. Martin (1969) tyrimų rezultatais. Šeštais ir septintais gyvenimo metais sparčiai gerėjo pusiausvyros gebėjimai, vestibulinis aparatas, sen-somotorinė integracija. Šio amžiaus vaikams lengviau atlikti dinaminės nei statinės pusiausvyros užduotis. Mergaičių pusiausvyra geresnė nei berniukų. Šiuo klausimu mūsų tyrimai artimi S. D. Frederick (1977) ir G. S. Morris (1982) tyrimų duomenims. Atlikus rezultatų analizę, nustatyti ryškūs individualūs skirtumai. Apibendrinant pedagoginio eksperimento rezultatus galima teigti, kad kryptingai ir tikslingai atliekant pusiausvyrą lavinančius pratimus ir žaidimus gerėja kiekybiniai ir kokybiniai vaikų pusiausvyros rodikliai. Priešmokyklinio amžiaus vaikų pusiausvyros gebėjimai transformuojasi ugdymo procese, pereidami į aukštesnį lygmenį, kuris pasireiškia racionalesniais, tiks-lesniais veiksmais ir užduočių atlikimo kokybe. Atlikus statistinę analizę ir palyginus eksperimentinės ir kontrolinės grupės pusiausvyros rezultatų kaitą galima teigti, kad mūsų parengta pusiausvyros gebėjimų edukacinio skatinimo programa buvo efektyvesnė nei kontrolinės grupės.Raktažodžiai: pusiausvyros gebėjimai, statinė ir dinaminė pusiausvyra,5—7 metų vaikų fizinio brandinimo mokyklai programa.
29
Kontautienė, Vytė, and Audronius Vilkas. "Pradinių klasių mokinių savikontrolės žinių ir gebėjimų raiška fizinio aktyvumo požiūriu." Baltic Journal of Sport and Health Sciences 2, no. 77 (October 29, 2018). http://dx.doi.org/10.33607/bjshs.v2i77.377.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas — įvertinti pradinių 3—4 klasių mokinių fi zinės savikontrolės žinių ir gebėjimų raišką fi zinio aktyvumo požiūriu. Tyrimas atliktas 2009 m. Klaipėdos miesto ir rajono bendrojo lavinimo mokyklų pradinėse klasėse. Tiria-mųjų kontingentą sudarė: 99 trečių, ketvirtų klasių mokiniai, iš kurių 59,6% mergaičių ir 40,4% berniukų. Atliekant tyrimą buvo siekiama įvertinti 3—4 klasių mokinių fi zinės savikontrolės žinias lyties požiūriu; nustatyti, ar skiriasi mergaičių ir berniukų savikontrolės samprata; įvertinti savikontrolės gebėjimų raiškos sąlygas.Tyrimo metodai: literatūros šaltinių analizė; anketinė apklausa; atliekant matematinę statistiką taikyta Kronbacho alfa (Cronbach α) koefi ciento skaičiavimas, Spirmeno (Spearman) ranginė koreliacija, Stjudento t (Student t) ir χ 2 kriteri-jai. Remiantis Lietuvos kūno kultūros ženklo programa „Augti ir stiprėti“ (2004) bei R. E. Riggio ir H. S. Friedman (1983) socialinių įgūdžių aprašu, skirtu emocinei ir socialinei kontrolei įvertinti, sudarytas savikontrolės vertinimo klausimynas.Atlikus tyrimą nustatyta, kad pradinių klasių mokiniai neturi susiformavusios aiškios savikontrolės sampratos ir gebėjimų save kontroliuoti — jų savikontrolės samprata yra chaotiška, nenuosekli. 3—4 klasių mokinių fi zinės savi-kontrolės žinios lyties požiūriu statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Daugiau nei du trečdaliai mokinių turėjo žinių apie pulsą, normalią žmogaus kūno temperatūrą, kraujospūdį, greitumo ir šoklumo fi zines ypatybes. 84,7% mergaičių ir 92,5% berniukų nežinojo, kiek laiko per parą jie turėtų praleisti fi ziškai aktyviai, kad būtų sveiki. Daugiau nei pusei mergaičių ir daugiau nei pusei berniukų trūko žinių apie pulso ir kvėpavimo dažnį per minutę. Statistiškai reikšmingai lyties požiūriu skyrėsi nuomonė, kada mokiniams blogiausiai sekasi save kontroliuoti. Mergaitės linkusios manyti, kad joms blogiausiai sekasi save kontroliuoti, kai jas įskaudina, įžeidžia (p < 0,05) ir tokiomis situacijomis, kai jų nesupranta (p < 0,05). Berniukams sunkiausia kontroliuoti emocijas, kai kitiems sekasi, o jiems nepavyksta atlikti užduoties. Savikontrolės gebėjimų raiškai vertinti taikyta savikontrolės elgesio modelių skalė (Kronbacho α 0,716) parodė, kad egzistuoja savikontrolei reikšmingų asmenybės savybių ir savikontrolės elgesio modelių ryšys (nustatyta silpna tendencija): vaikai, kurie žino elgesio taisykles ir jų laikosi, dažniau yra kantrūs (p < 0,01); vaikai, linkę optimistiškai mąstyti, dažniau geba susitvarkyti su iškylančiais sunkumais (p < 0,001); esminis koreliacinis ryšys nustatytas tarp lyties ir elgesio taisyklių žinojimo ir jų laikymosi (p < 0,001).Tyrimu nustatyta, kad 3—4 klasių mokinių žinios apie savikontrolę nėra pakankamos — nesusiformavusi savikontrolės samprata, trūksta žinių apie savarankišką fi zinį aktyvumą ir sveikatos stiprinimą, pulso ir kvėpavimo dažnį per minutę. Mergaitės ir berniukai skirtingai suvokia sąlygas, kuriomis jiems sunkiausiai sekasi save kontroliuoti. Nustatytas kai kurių savikontrolei reikšmingų asmenybės savybių ir savikontrolės elgesio modelių ryšys (nustatyta silpna tendencija): tvarkingi mokiniai dažniau yra kantrūs, ir priešingai — kantrūs mokiniai dažniau yra tvarkingi.Raktažodžiai: savikontrolė, gebėjimai, socialiniai įgūdžiai, aktyvi fizinė veikla, pradinės klasės.