Academic literature on the topic 'Fizinis smurtas'

Reikšminiai žodžiai: slaugytojos, verbalinis smurtas, fizinis smurtas, psichologinis atsparumas, emocinė būsena, veiksniai. Darbo tikslas. Išsiaiškinti, kokias verbalinio ir fizinio smurto formas dažniausiai patiria slaugytojos, ir nustatyti, kokį kai kurie demografiniai, socialiniai, su darbo pobūdžiu susiję veiksniai turi poveikį psichologiniam atsparumui ir emocinei būsenai slaugytojų, dirbančių su psichomotoriškai sujaudintais pacientais. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrime dalyvavo 150 bendrosios praktikos slaugytojų moterų, iš jų 59 slaugytojos dirbo reanimacijos/ intensyviosios terapijos, 46 chirurgijos ir 45 terapijos profilio skyriuose. 60 slaugytojų dirbo pamainomis visą parą ir 57 – tik naktimis. Trečdalio slaugytojų darbo stažas ne trumpesnis kaip 20 metų. 30 slaugytojų buvo baigusios universitetines studijas, likusios turėjo aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą. Anoniminei apklausai naudota modifikuotas N. Saulienės „Smurto“ klausimynas“ (2011), „Bendrojo sveikatos klausimyno“ trumpoji versija ir „Dispozicinio atsparumo skalė“, validuota J. Bielskytės (2009). Rezultatai. 45,3 proc. slaugytojų verbalinį smurtą patyrė kelis kartus per savaitę. Priekabiavimą patyrė 80 proc., bauginimąs, gąsdinimus – 65,3 proc., grasinimus – 45,3 proc. slaugytojų. Dažniausia verbalinė agresija buvo keiksmažodžiai ir ujimas (93,2 proc.), rečiausiai – įžeidimai ir žeminimas (18,7 proc.). Fizinį smurtą kelis kartus per savaitę patyrė 39,3 proc. slaugytojų. Rankų griebimą ir spaudimą iki skausmo patyrė 90,7 proc., spardymą kojomis – 68 proc., spjūvius į veidą – 65,3 proc., kandimus – 62,7 proc., smūgiavimus – 59,3 proc., seksualinį priekabiavimą – 45,3 proc. slaugytojų. Išvados. Slaugydamos psichomotoriškai sujaudintus pacientus beveik visos slaugytojos patiria verbalinį ir fizinį smurtą. Dažniausios verbalinio smurto formos yra priekabiavimas, bauginimai ir gąsdinimai, grasinimai, įžeidimai ir žeminimai, o keiksmažodžius ir ujimą patiria beveik visos slaugytojos. Kelis kartus per savaitę verbalinį smurtą patiria 45 proc. slaugytojų. Dažniausios fizinio smurto formos yra spardymas, spjūviai į veidą, kandimai, smūgiavimai, seksualinis priekabiavimas, ypač dažnai griebiama už rankų ir spaudžiama iki skausmo. Rečiausiai pasitaikanti fizinio smurto forma yra smaugimas. Fizinį smurtą kelis kartus per savaitę patiria 39 proc. slaugytojų. Slaugytojų psichologinis atsparumas ir emocinė būsena susijusi ne tik su stresoriais darbe, bet ir su sociodemografiniais veiksniais. Aukštesnį psichologinį atsparumą turi universitetinio išsilavinimo slaugytojos. Blogesnės emocinės būsenos yra slaugytojos, dirbančios intensyvios terapijos ir chirurgijos skyriuose. Vyresnio amžiaus slaugytojos dažniau yra geresnės emocinės būsenos. Blogą emocinę būseną lemia ne tik pamaininis darbas ir ilgas darbo stažas, bet ir patiriamas verbalinis ir fizinis smurtas.

Seksualinis smurtas yra rimta, sunkiai atpažįstama visuomenės problema, kuri turi įtakos moterų fizinei, psichinei ir reprodukcinei sveikatai. Tokio pobūdžio agresija dažniausiai patiriama iš intymių partnerių ir daugeliu atvejų ją lydi psichologinis, ekonominis bei fizinis smurtas. Tai moterų pagrindinių teisių, susijusių su orumu bei lygybe, pažeidimas. Svarbu suprasti pagrindines lytinės prievartos priežastis, nes tik tokiu būdu galima sumažinti jos paplitimą. Darbo tikslas – išanalizuoti seksualinio smurto priežastis ir prevenciją, atsižvelgiant į publikuotus mokslinius šaltinius. Literatūros šaltinių paieška buvo vykdoma naudojantis elektroninėmis duomenų bazėmis PubMed, Cochrane ir Google Scholar. Į sisteminę apžvalgą įtraukti 39 straipsniai nagrinėjama tema. Rezultatai parodė, kad smurtas negali būti nulemtas vieno veiksnio – jo priežastys yra kompleksinės. Smurtautojams būdinga agresija, nemokėjimas spręsti konfliktų, impulsyvumas, auklėjimo spragos, vaikystės traumos. Aukos prisirišimas prie skriaudėjo, noras jam padėti taip pat yra seksualinės prievartos priežastis. Siekiant sumažinti seksualinį smurtą, svarbi yra pirminė, antrinė ir tretinė smurto prevencija.

Šio darbo tikslas – įvertinti pagrindinių Lietuvos televizijos kanalų (TV3, LNK, LRT) rodomą smurtą. Duomenims rinkti buvo naudojamas skaitmeninių vaizdo diskų grotuvas, kuris tris kartus per dieną po 15 minučių įrašydavo atsitiktinai pasirinktas šių trijų televizijos kanalų laidų ištraukas. Visą tyrimo medžiagą sudarė 18 valandų įrašai. Smurto aktai buvo vertinami remiantis mūsų sudarytais kriterijais (atskirai vertinome fizinį, psichinį smurtą, smurto padarinius, ginklų ir kitų su smurtu susijusių daiktų rodymą ir pranešimus apie smurtą). Vertinant smurto aktus taip pat buvo pasitelkti du nepriklausomi žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertų grupės nariai. Gauti rezultatai parodė, kad vidutinis smurto rodymo dažnis LRT, LNK ir TV3 programose yra 10,8 smurto akto per valandą (TV3 – 16,3 smurto akto, LNK – 10 smurto aktų, LRT – 6 smurto aktai). Įvairiose televizijos laidose vyrauja fizinis smurtas, tiek fizinio, tiek psichinio smurto rodymas dažniausiai yra savitikslis, beveik 46 proc. visų smurto atvejų nebuvo rodoma jokių pastebimų smurto padarinių aukai, beveik 49 proc. – nebuvo pateikiama aiškaus smurto arba smurtautojo vertinimo. Taip pat nustatyta, kad daugiausia fizinio ir psichinio smurto aktų rodoma animacinių filmų metu. Pagrindiniai žodžiai: televizijos laidos, fizinis ir psichinis smurtas, smurto padariniai.Broadcasting of Violence on Lithuanian Television ProgramsRugilė Kiguolytė, Gintautas Valickas SummaryConstant demonstration of violence and aggressive models on television threatens to the safety of the society, as by this a young person’s knowledge of the world is perverted and the usage of aggressive behaviour is stimulated. The purpose of the present research was to identify the violence demonstrated on the main Lithuanian TV channels (LRT, LNK, TV3). For data collecting we were using a DVD player, which was programmed to record random 15-minute episodes three times per day on different TV channels on October and November in 2006 and on January, 2007. The total material contained 18 hours of recording. 194 occasions of violence captured were evaluated according to the criteria developed by the authors of this paper. It was looked at the type of the violence demonstrated, the complexion and purpose of the demonstration of the violence, the degree of its gravity and particularity, the final effects of the violence demonstrated, the presented evaluation of the violence and the frequency of violence acts in different channels and programs at different times of the day. Besides the authors of this paper, two independent members from the Board of Experts of the Office of the Inspector of Journalists Ethics were asked to evaluate the violence acts according to developed criteria. The results revealed that the average frequency of broadcasting violence on TV is 10.8 violence acts per hour. The highest frequency of broadcasting violence was on TV3 channel – it makes 16.3 violence acts per hour, while LRT channel had least rate of violence – 6 acts per hour (p ≤ 0.001). Most violence acts (38.1 percent) were recorded from 18.00 to 23.00 h, least (25.8 percent) – from 6.00 to 12.00 h (p ≤ 0.031). In this general complexion of all Lithuanian programs the most frequent is physical violence and both – physical and psychical – types of violence are shown only with a reason to call emotions and viewers attention to television. 46 percent of violent acts were demonstrated without any noticeable ravage to victim and 49 percent there were no clear evaluation of the violent act or aggressor itself. Contrarily, violent behavior was shown to bring positive after-effect to the aggressor. It was also noticed that the biggest number of physical and psychical violence acts occurs in cartoons, which is significantly different from the number of violence acts demonstrated in feature films (p ≤ 0.001) and during the announcements (p ≤ 0.024). As cartoons are aimed at the audience of children of the preschool age and early school age, the conclusion can be drawn that the youngest and the most sensitive group of habitants in our country is under the biggest threat of the violence broadcasted by the Lithuanian television programs. Key words: television broadcasting, physical and psychical violence, the effects of violence.">

Tyrimo metodas. Tyrimo metu buvo naudotas autoriaus Nico Oud originalus klausimynas POPAS (angl. Perception of Prevalence of Aggression Scale) ir papildomai sudarytas klausimynas. Apklausta 300 psichikos sveikatos slaugytojų, dirbančių respublikinėse psichiatrijos profilio ligoninėse. Tyrimo rezultatai. Dažniausiai pasireiškianti agresijos forma - žodinė agresija ir grasinanti žodinė agresija, žeminantis agresyvus pacientų elgesys ir pasireiškia dažnai ar labai dažnai. Pacientų sunkus fizinis smurtas, seksualinis priekabiavimas, įvykusios savižudybės bei bandymai nusižudyti pasireiškia dažnai ir labai dažnai. Labai dažnai eidami į palatą, kur yra agresyvus pacientas, slaugytojai praneša kolegoms, o įėję į palatą išlieka tarp paciento ir durų, o jei gali durys paliekamos atidarytos, stengiasi, kad paciento aplinkoje nebūtų nereikalingų dirgiklių, triukšmo, kurie didintų frustraciją ir mažintų impulsų kontrolę, stengiasi neparodyti, kad išsigando, neatsitraukia, išlaiko dėmesį, kalbina pacientą, leidžia žodžiais išreikšti pyktį. Slaugytojams, kurių skyriuose gydomiems pacientams diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, yra didesnė tikimybė patirti žodinės, grasinančios žodinės agresijos formas, provokacinio agresyvus elgesio pasireiškimai dažnesni, labai dažnai beveik du kartus nei respondentams, kurių pacientams ši liga nenustatyta. Grasinančios fizinės agresijos pasireiškimo tikimybė dažnai ir labai dažnai yra beveik tris kartus didesnė nei respondentams, kurių pacientams ši liga nenustatyta. Pacientams, turintiems suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimų, sunkaus smurto tikimybė prieš save dažnai ir labai dažnai yra tris kartus didesnė nei pacientams, kuriems ši liga nenustatyta. Ir atvirkščiai, respondentams, kurių skyriuose gydomi pacientai, sergantys šizofrenija, šizotipiniu ir kliedesiniu sutrikimais, žeminančio agresyvaus elgesio ir pasyvaus agresyvaus elgesio pasireiškimo tikimybė dažnai ir labai dažnai yra mažesnė nei pacientams, kuriems ši liga nenustatyta.

Sveikatos priežiūros darbuotojai skubiąją medicinos pagalbą dažniausiai teikia aplinkoje, kurios sąlygos laikomos vienomis iš nesaugiausių profesinių sąlygų. Darbinėje aplinkoje profesinė rizika sveikatai apima biologinius, cheminius, fizinius, ergonominius, psicho­socialinius veiksnius, gaisro ir sprogimo bei elektros pavojus, kurie kelia grėsmę sveikatos priežiūros dar­buotojų gyvybei, saugai ir gerovei. Tyrimo tikslas – at­skleisti skubiosios medicinos pagalbos teikimo riziką slaugytojų sveikatai. Tiriamieji. Tyrime dalyvavo 15 slaugytojų, dirbančių X greitosios medicinos pagalbos stotyje. Respondentai atrinkti, atsižvelgiant į tyrimo tikslą. Atliekant tikslinę tiriamųjų atranką, buvo laikomasi reikalavimo, kad visi tiriamieji teiktų skubiąją medicinos pagalbą ne mažiau kaip vienerius metus. Tyrimo metodai. Tyrimui buvo pasirinktas pusiau struk­tūrizuoto interviu metodas, kuriuo siekiama išsiaiškinti darbinės veiklos metu patiriamą riziką sveikatai. Tyrimo duomenys analizuoti turinio analizės metodu. Rezultatai. Teikdami skubiąją medicinos pagalbą, slau­gytojai susiduria su biologine, chemine, fizine, ergo­nomine ir psichosocialine rizika sveikatai. Tyrimas atskleidė, kad slaugytojai, teikdami skubiosios medi­cinos pagalbos paslaugas, jaučia stresą, vidinę įtampą bei baimę. Jie patiria smurtą, kūno sužalojimus, kaulų ir raumenų sistemos pokyčius, mikrotraumas aštriais instrumentais, riziką užsikrėsti įvairiomis infekcinėmis ir neinfekcinėmis ligomis, kurią lemia tiesioginis kon­taktas su asmeniu, sąlytis su kūno skysčiais bei darbo metu naudojamų medikamentų poveikis. Slaugytojai patiria ir fizinės sveikatos pokyčius, tokius kaip ben­dras organizmo nuovargis, miego, skrandžio veiklos ar reprodukcinės sistemos sutrikimas, mitybos, medžiagų apykaitos, širdies ir kraujagyslių sistemos pakitimai. Psi­chinės sveikatos pablogėjimui įtakos turi dažna baimė, stresas bei atsiradusi vidinė įtampa.

Slaugytojai savo darbe susiduria su neigiamą įtaką jų sveikatai, darbingumui ir fizinei būklei darančiais veiksniais: dideliu fizinio darbu krūviu, budėjimu naktimis, psichologiniu smurtu, organizaciniais darbų trūkumais, darbo pareigų stresoriais. Nuo šių veiksnių priklauso pasitenkinimas gyvenimu ir darbu, kurie lemia kokybišką pacientų priežiūrą bei saugą, darbuotojų išsaugojimą organizacijoje ir jų įsipareigojimą organizacijai bei profesijai. Tiriamąją imtį sudarė 69 intensyvios terapijos ir chirurgijos skyrių slaugytojai, dirbantys Klaipėdos ligoninėse. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų. Atliktas kiekybinis tyrimas. Apklausai naudotas Pasitenkinimo gyvenimu klausimynas – trumpa forma. Gauti duomenys apdoroti SPSS programa (22 versija). Tyrimo rezultatai parodė, kad dažniausi slaugytojų darbo aplinkos rizikos veiksniai yra intensyvus darbas ir pacientų kėlimas rankomis. Slaugytojai savo pasitenkinimą gyvenimu įvertino geriau nei vidutiniškai. Vertinimo vidurkis buvo 66,8 proc. balų iš 100 proc. maksimaliai galimų. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad slaugytojų, kuriems dažniau tenka kelti pacientus rankomis, pasitenkinimas gyvenimu yra prastesnis.

Sociologinėje literatūroje vyrauja nuomonė, jog smurtas religinėse sektose neegzistuoja. Straipsnio autorė oponuoja tokiai nuomonei ir teigia, jog smurto egzistavimo faktą religinėse sektose galima įrodyti remiantis P.Bourdieu simbolinės galios ir simbolinės prievartos koncepcija bei analizuojant pagrindinius veiksnius, nulemiančius sektų funkcionavimą. Taigi pagrindinis straipsnio tikslas – įrodyti, jog daugelio sektų veikloje naudojama prievarta. Kasdieniniame rutininiame gyvenime galia ne visuomet perteikiama pasitelkiant atvirą, grubią fizinę jėgą ir prievartą. Daug dažniau jai suteikiama viena ar kita simbolinė forma, suteikianti tai galiai teisėtumo, kurio ji neturėtų kitu atveju. P.Bourdieu, atskleisdamas tokios galios esmę, labai vaizdžiai ir tiksliai ją vadina “nematoma”, “neatpažinta” galia. Simbolinė galia, anot P.Bourdieu, tai galia, priverčianti žmones mąstyti taip, kaip siekia įteigti tie, kurie turi galią; tikėti tuo, kuo verčia tikėti asmenys, turintys galią. Tai - galia transformuoti kitų idėjas, o pakeitus jas, pakeisti ir jų veiksmus. Vienas iš simbolinės galios realizavimo būdų – simbolinė prievarta. Tai švelni, neatpažinta ir dėl to pripažinta prievarta. Remiantis simbolinės prievartos koncepcija bei sektų funkcionavimo ypatumų analize formuluojamos tokios išvados. Pirma, egzistuoja svarbiausios prielaidos, leidžiančios taikyti simbolinę prievartą religinėse sektose. Antra, ši prievarta yra būtina tokio tipo organizacijose. Ir trečia, jeigu toji prievarta yra būtina tokios organizacijos išlikimo sąlyga, vadinasi, jos funkcionavimas neišvengiamai paremtas mechanizmu, užtikrinančiu simbolinės galios palaikymą ir simbolinės prievartos taikymą.

Straipsnyje analizuojama alkoholiu piktnaudžiaujančios šeimos samprata, vaikų, augančių alkoholio pažeistoje šeimoje, problemos bei jiems teikiamos pagalbos būdai. Išanalizavus literatūrą galima teigti, kad alkoholikų vaikai skiriasi nuo savo bendraamžių. Svarbu nustatyti veiksnius, kurie apsprendžia charakterio ir elgesio modelių skirtumus bei psichosocialines vaikų problemas. Alkoholiu piktnaudžiaujančio asmens gyvenimo būdas iššaukia visos šeimos priklausomybę. Santykiai tarp šeimos narių nėra harmoningi. Tokiose šeimose yra dažnos psichologinio ir fizinio smurto prieš vaikus ir sutuoktines apraiškos. Alkoholiu piktnaudžiaujančių tėvų vaikai anksčiau subręsta, nes turi prisiimti tėvų atsakomybes. Be to, šių vaikų psichosocialinis funkcionavimas yra nesubalansuotas. Dažnai jie susiduria su mokymosi sunkumais, praranda motyvaciją mokytis. Siekiant spręsti vaikų, iš alkoholiu piktnaudžiaujančių šeimų, problemas yra naudojama psichologinė pagalba. Siekiama išmokyti vaikus prisitaikyti prie esančio šeimos gyvenimo būdo. Tačiau realus problemos sprendimas yra tik pagalba visai šeimai. Psichosocialinės pagalbos tinklas, kuris susieja skirtingas organizacijas ir pagalbos būdus, gali būti efektyvi priemonė sprendžiant problemas.

Seksualinio pobūdžio nusikaltimus įvykdantys asmenys pasižymi heterogeniškumu. Žinoma, kad šio pobūdžio nusikaltimais įtariami asmenys skiriasi tiek savo socio­demografinėmis, tiek psichosocialinėmis ypatybėmis, tačiau skiriasi ir jų elgesio etiologinės priežastys, moty­vai, nusikaltimo įvykdymo aplinkybės. Seksualinių nu­sikaltimų pobūdis įvairus – nuo nekontaktinių tvirkina­mųjų veiksmų iki fizinio smurto ir išžaginimo. Siekiant išanalizuoti asmenų, įvykdžiusių seksualinio pobūdžio nusikaltimus, ypatumus, atlikta 2011-2019 m. laikotar­pio retrospektyvi 271 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos (VTPT) teismo psichiatrijos ekspertizės aktų analizė. Gautieji rezultatai atskleidė, jog dažniausiai seksualinius nusikaltimus įvykdė jauni vyrai, daugeliu atvejų žemesnio išsilavinimo, neturintys darbo, nesukūrę šeimos, vieniši. Seksualinį nusikaltimą įvykdęs asmuo dažniausiai veikė vienas, planuotai, auka dažniausiai buvo prepubertetinio amžiaus mergaitė iš pažįstamos aplinkos, o prievartiniai veiksmai dažniausiai buvo atlie­kami smurtautojo namuose. Apie trečdalis suaugusiųjų šio pobūdžio nusikaltimus įvykdė apsvaigę. Tik labai mažai daliai iš jų nustatyta pedofilijos diagnozė (2,6% atvejų). Įvairūs psichikos sutrikimai nustatyti 83,3 proc. nepilnamečių, 85,4 proc. suaugusiųjų (18-64 m.) ir 78,6 proc. senyvo amžiaus (65-84 m.) asmenų, įvykdžiusių seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius. Atlikus teismo psichiatrijos ekspertizes, tik 14,8 proc. nusikaltu­sių asmenų buvo nustatyti nepakaltinamumo ir 8,1 proc. riboto pakaltinamumo kriterijai dėl psichikos sutrikimo.

Šios problemos aktualumą lemia smurto prieš vaikus dažnumas, jis mokslinėse publikacijose pateikiamas įvairiu pavidalu: absoliučiais skaičiais, dažnumu vaikų populiacijoje, pagal kreipimosi į medicinos įstaigas dažnumą ir kt. (Jonikaitė-Kievišienė, Ivanauskienė, 2008). Nėra tikslios informacijos, kiek Lietuvoje yra vaikų, patyrusių prievartą ar smurtą. Dažnai oficiali statistika realios situacijos neatskleidžia. Prievartos prieš vaikus mastą nustatyti labai sunku, nes reikia tirti asmeninius vaikų ir suaugusiųjų santykius. O šiuos asmenis dažnai sieja giminystės ryšiai. (Vaškelienė, 2006).
The relevance of this problem is determined by the frequency of violence against children; in the scientific publications, it appears in various forms: absolute rating, frequency in children’ population, according to the frequency to have recurrence to medical facilities and others. (Jonikaitė - Kievišienė, Ivanauskienė, 2008). There is no exact information about how many children, who have experienced abuse or violence, are in Lithuania. The official statistics does not reveal the real situation. It is difficult to determine the extent of violence against children, because of the need to investigate individual relationships between children and adults. These people are often linked by family relationship. (Vaskelienė, 2006).

Lietuvoje kasmet daugėja vaikų, nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų. Apie 15 proc. užregistruotų atvejų sudaro tėvų ar artimų giminaičių smurtas prieš vaikus. Žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo pranešimai apie tėvų sunkiai sužalotus ar net nužudytus vaikus, smurtą mokykloje. Susiklosčiusi situacija reikalauja skubaus ir efektyvaus sprendimo. Darbe „Vaiko apsaugos nuo fizinio smurto teisinis reguliavimas“ koncentruotai ir susistemintai pateikiama bei analizuojama tiek sociologinė, psichologinė, tiek ir teisinė fizinio smurto prieš vaiką pusės. Analizuojama ne tik teorinė literatūra bei teisės aktai, bet ir pateikiama autorės atlikto tyrimo duomenų analizė. Pirmojoje darbo dalyje autorė apžvelgia pagrindines sampratas: atskleidžiama vaiko bei vaikystės samprata; analizuojamos smurto bei fizinio smurto sąvokos, šių reiškinių priežastys bei pasekmės vaikui; aptariami vaiko teisinės apsaugos principai bei smurto prevencijos samprata. Tarptautiniu lygmeniu vaiko teises garantuojančios ir ginančios normos įtvirtinamos deklaracijose ir konvencijose. Taip pat daug svarbių nuostatų yra pateikiama valstybėms rekomendacijų forma. Ratifikuotų tarptautinių dokumentų nuostatos turi būti perkeliamos į nacionalinius įstatymus. Antrojoje darbo dalyje autorė apžvelgia šiuos teisės aktus, analizuoja pagrindines jų nuostatas, susijusias su smurto prieš vaikus užkardymu. Taip pat pateikiama ir Lietuvoje egzistuojančios vaiko teises ginančių institucijų sistemos analizė. Trečioji darbo dalis... [toliau žr. visą tekstą]
Every year in Lithuania there is a growing number of victimized children. Around 15% of registered cases are about parents’ or other close relatives’ physical violence against children. Mass media more and more often announces about children seriously injured or killed by their parents, about violence at school. The situation demands a quick and effective solution. The thesis “Legal regulation of child protection from physical violence” contains a concentrated and systemized analysis of sociologic, psychological and legal sides of child’s physical abuse. Not only legal acts and theoretical literature is analyzed, but also the analysis of children’s, parents’ and teachers’ research data is presented. In the first part of thesis author presents the main conceptions: the concept of child and childhood; analysis of violence, physical violence, the reasons of this phenomenon and consequences for a child; the principles of legal protection and prevention of violence. In the international level the rights of the child are established in various declarations and conventions, many important provisions are put in the form of recommendations. The provisions of ratified international documents must be implemented into national law. In the second part of thesis author presents these main legal acts and analyzes the main provisions concerning prevention of violence against children. Also the analysis of existing institutional system is presented. Third part of thesis is dedicated to... [to full text]

SUMMARY Management of Public Health Organization of help for children who experienced physical violence in the agencies of primary health care. Asta Norvile Sciential head doc. Hab. Dr. Apolinaras Zaborskis Kaunas University of Medicine, faculty of Public Health, department of Social Medicine. –Kaunas, 2005. –50p. Purpose of the work. To examine a potential of giving aid to the children who have experienced physical violence in the agencies of primary health care in Kaunas. Research tasks. 1. To compute the number of children who are suspected to have experienced a physical violence. 2. To examine giving aid for the children who have experienced physical violence organized by medics. 3. To rate the possibilities of improving facilities for children who have experienced physical violence. 4. to prepare recommendations of how to run a complex aid for the children who have experienced physical violence. Methodology. A questionnaire was made by giving questionnaires to the pediatricians and public caregivers working in BPG in the children clinic Kalnieciu, Dainavos, Centro, Sanciu and Silainiu subdivisions in Kaunas. Number of people working with children was 204, 159 took part in the questionnaire. An anonymic formal questionnaire was used. A questionnaire had 33 questions which were divided into 3 parts. Data was analyzed using a computer version of SPSS 10.0.7 and statistical methods of analyzing data: Chi Square criteria and Stjudent t criteria. Results. In latter years 47... [to full text]

Įtakos smurtui prieš vaikus turi tėvų gyvenimo istorija, asmenybės tipas, socialinė ir kultūrinė tėvų gyvenimo aplinka. Tiriant smurtą prieš vaikus išskiriamos trys jo formos: emocinis, seksualinis ir fizinis. Siekiant didesnio tikslumo ir aiškumo, įvardijamos ir kitokios smurto rūšys. Tai egzistencinis smurtas, religinis arba kulto smurtas, su lytėjimu susijęs smurtas.
The family is a place where are ensure emotional and physical security of children. International relations and laws guarantees the right to life in the family. But lately parents or others members of family commits acts of violence against children. Children felt violence every day. The violence was sudden and unexpectd. Parents, friends or classmates many of cases commit acts of violence against children. Children felt the violence psysical and psychological, insults, humiliations, discrimination and neglect. Consequences of violence are importants and dramatic.
La famille est le cadre le plus apte a proteger l'enfant et a assurer sa securite physique et emotionnelle. Ces dernieres annees on pu documenter la violence commise par des parents ou d'autres members de la famille sur des enfants. Les enfants rappellent qu'ils sont aussi blesses par la repetition frequente, quotidienne de petits actes de violence. La violence soit soudaine et inattendue, la plupart des auteurs des gestes violents contre les enfants sont des gens qu'ils connaissent et auxquels ils devraient pouvoir la confiance: parents, petit ami, camarades de classe. La violence contre les enfants inclue la violence physique ou psychologique comme les insults et humiliations, la discrimination, l'abandon ou la maltraitance.

Darbe analizuojami skirtumai tarp Lietuvos vaiko apsaugos teisės aktų ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatų bei keliamas klausimas, ar Lietuvos teisinė vaiko apsauga nuo smurto užtikrina Jungtinių Tautų keliamus tikslus dėl fizinių bausmių draudimo. Išnagrinėtos fizinio smurto rūšys bei formos nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Atlikta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, Europos žmogaus teisių konvencijos, Jungtinių Tautų vaiko teisių komiteto rekomendacijų nuostatų analizės. Nustatytas fizinės bausmės ir fizinio smurto teisinis santykis. Magistro darbe taip pat atskleista, ar fizinių bausmių reglamentavimas nepažeidžia privataus šeimos gyvenimo teisės. Pateikiama teisinės vaiko apsaugos problematika Lietuvoje. Aptariamas baudžiamasis ir administracinis teisinis vertinimas. Problemos sprendimui pagrįsti išnagrinėta Lietuvos teismų praktika. Darbo pabaigoje pateikiamos rekomendacijos dėl fizinių bausmių draudimo reglamentavimo Lietuvoje.
Having analysed the differences between the child protection legislation in Lithuania and the United Nations Child Rights Convention, in the paper it has been revealed that Lithuania does not implement the objectives set by the United Nations on banning of corporal punishment. The study has revealed that in the national domestic law Lithuania has not banned corporal punishment by law. The concept of corporal punishment is not defined neither by a framework of child’s rights nor by domestic violence laws in Lithuania. Having examined all issues, it is concluded that the corporal punishment is violation of human dignity and the right to bodily integrity and the inviolability, because it contradicts the provisions of European Convention on Human Rights.

New Criminal code came into power in 2003. It changed the concept of indecent assault. The new modern concept of indecent assault is more related to the changes in society, but sometimes is difficult to apply, because of its novelty and indetermination. Therefore it is necessary to determine the legal concept of indecent assault in order to avoid controversial evaluation of sexual offences and their elements of proof. So the aim of this study is to analyse indecent assault from historical point of view, to describe forms of indecent assault and aggravating circumstances. The proposed review of indecent assault contains legal evaluation of all attributions according to their legal evaluation in Lithuanian and foreign criminal law. Theoretical evaluation of indecent assault is linked to the examples of court’s practise by underlining controversial aspects of concept of indecent assault and proposing possible ways to define them.