Relevant bibliographies by topics / Frazeologizmai

Contents

  1. Journal articles
  2. Dissertations / Theses
  3. Books
  4. Book chapters
  5. Conference papers

Academic literature on the topic 'Frazeologizmai'

Author: Grafiati
Published: 4 June 2021
Last updated: 11 February 2022

Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles

Select a source type:

Consult the lists of relevant articles, books, theses, conference reports, and other scholarly sources on the topic 'Frazeologizmai.'

Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.

You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.

Journal articles on the topic "Frazeologizmai"

1

Milaševičienė, Lina, and Nijolė Bražienė. "Šeštokų žodyno plėtimo frazeologizmais problemos." Jaunųjų mokslininkų darbai 2, no. 44 (August 8, 2017): 37–48. http://dx.doi.org/10.21277/jmd.v2i44.147.

Full text
Abstract:
Gimtoji kalba yra ne tik informacijos perdavimo ir gavimo instrumentas, bet ir žmogaus mąstymo, tautos sąmonės ir kultūros atspindys. Būtent dviem kalbos funkcijoms – bendravimo ir atspindžio, ypač pastarajai, realizuoti labai svarbi lietuvių kalbos leksikos dalis – frazeologizmai, kurie dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių nyksta iš kasdienės kalbos vartosenos. Nors pagrindinio ugdymo bendrosiose programose frazeologizmų mokymui(si) keliami reikalavimai atpažinti frazeologizmus, suprasti jų perkeltines reikšmes bei žinoti jų paskirtį, įsidėmėti ir vartoti, lietuvių kalbos vadovėliuose ir pratybų sąsiuviniuose V–VI klasėms teorinių žinių ir praktinių užduočių frazeologizmams mokyti(s) pakanka, tačiau atlikus VI klasės mokinių kalbos žodyno frazeologizmų vartojimo aspektu tyrimą nustatyta, kad mokiniai sunkiai atpažįsta frazeologizmus rišliame tekste, neįžvelgia frazeologizmo ribų, painioja pastoviuosius ir laisvuosius žodžių junginius, sudarytus iš tų pačių elementų, neįsidėmėję pastoviosios frazeologizmo reikšmės, vartoja juos iš nuojautos ar tik spėdami galimą reikšmę, remdamiesi situacija, kurioje buvo girdėtas ir (ar) vartotas tasai žodžių junginys. Kurdami tekstus pagal užduotį – pavartoti frazeologizmų, mokiniai dažnai vartoja juos netikslingai. Neretai rašto darbuose tik vardija duotus ar atmintyje atgaivintus mokymo priemonėse skaitytus ir (ar) matytus frazeologizmus, nekurdami jiems tinkamos situacijos, neturi įgūdžių emociškai neutralius žodžius keisti frazeologizmais ir taip suteikti tekstui vaizdumo.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
2

Masiulionytė, Virginija, and Diana Šileikaitė. "Gudrumo raiška vokiečių ir lietuvių frazeologijoje." Kalbotyra 59, no. 59 (January 1, 2008): 202. http://dx.doi.org/10.15388/klbt.2008.7608.

Full text
Abstract:
Straipsnyje nagrinėjami vokiečių ir lietuvių kalbų frazeologizmai, reiškiantys gudrumą. Tiriama 36 vokiečių ir 70 lietuvių frazeologizmų, užfiksuotų leksikografiniuose šaltiniuose, bei jų vartoji­mo pavyzdžiai iš tekstynų. Tyrimo uždaviniai: 1) išrinkti iš leksikografinių šaltinių frazeologizmus, reiškiančius gudrumą, suklasifikuoti ir aprašyti juos, 2) ištirti jų vartojimo dažnumą, nustatyti, kurie frazeologizmai vis dar vartojami, ir 3) nustatyti frazeologinių atitikmenų tipus. Skiriama 13 grupių. Taikomi semantinio ekvivalentiškumo kriterijai: vaizdas, motyvacija ir vartojimo dažnumas.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
3

Lapinskas, Saulius. "Aluzyviniai frazeologizmai ir jų leksikografinis žymėjimas." Kalbotyra 59, no. 59 (January 1, 2008): 175. http://dx.doi.org/10.15388/klbt.2008.7605.

Full text
Abstract:
Aluzyviniai frazeologizmai yra žymi stabiliųjų žodžių junginių dalis, esanti šiuo metu frazeo­logijos tyrimų dėmesio centre dėl savo frazeodidaktinės svarbos. Jie įkūnija Vakarų civilizacijos kondensuotą istoriją (Bibliją, antikos autorius, citatas iš nacionalinių literatūrų, šalityrą, papročius, tautosaką, kultūrą, mitologiją ir pan.), reikalaujančią originalių tekstų žinojimo. Aluzyviniai fraze­ologizmai iš esmės prisideda prie besimokančiojo savišvietos ar jo ugdymo civilizacijos kultūros, istorijos, mitologijos ir kitais klausimais.Straipsnyje pateikiama frazeologizmų klasifikacija bei siūlymai, kaip galima būtų smulkiau klasifikuoti aluzyvinius frazeologizmus. Lyginami įvairūs frazeologijos žodynai, norint nustatyti aluzyvinių frazeologizmų skaičių ir tai, ar jie žymimi ar nežymimi žodynuose, ar jie paaiškinami vartotojui, ar tas paaiškinimas yra paviršutinis ar išsamus. Tuo pat metu aprašomos iškylančios leksikografinės problemos bei pateikiami pasiūlymai, kaip optimizuoti informaciją apie aluzyvinius frazeologizmus frazeologijos žodynuose.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
4

Pizurica, Mato. "O frazeologizmah: (1) Sjasi Kurta, a uzjasi Murta i (2) Obiti Skodru i Modru." Juznoslovenski filolog, no. 64 (2008): 301–5. http://dx.doi.org/10.2298/jfi0864301p.

Full text
Abstract:
(ruski) V nastojascej stat'e avtor provodit tipologiceskij i semanticeskih analiz dvuh frazeologizmov: (1) Sjasi Kurta, a uzjasi Murta i (2) Obiti Skodru i Modru. Pervyj iz ?tih frazeologizmov javljaetsja nositeljam serbskogo jazyka horoso izvestnym, v to vremja kak vtoroj frazeologizm zasvidetel'stvovan otnositel'no nedavno v Rovcah (Cernogorija). Oba frazeologizma otlicajutsja stabil'noj strukturoj i ustojcivym znaceniem. Oni otnosjatsja k obrazcovym frazeologizmam dannogo tipa (rifmovka, arhaiceskie leksiceskie komponenty, znacenie otricatel'noj vseobscnosti i t. d).
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
5

Brasiūnaitė, Jurgita. "Straipsnių antraščių tekstų heterogeniškumas." Žurnalistikos Tyrimai 3 (January 12, 2010): 79–98. http://dx.doi.org/10.15388/zt/jr.2010.3.61.

Full text
Abstract:
Straipsnyje apžvelgiama tekstų intertekstualumo ir heterogeniškumo tarpusavio sąsaja. Nagrinėjamos internetinio dienraščio lrytas.lt 2007–2008 metų straipsnių antraštės, jų sąsajos su pačiais straipsniais. Pateikiant po keletą iliustratyvių pavyzdžių, bandoma nusakyti, kokias funkcijas atlieka antraštėse esančios žymėtosios ir nežymėtosios tekstų heterogeniškumo formos.Esminiai žodžiai: antraštė, heterogeniškumas, intertekstualumas, žymėtasis heterogeniškumas, nežymėtasis heterogeniškumas, citatos, frazeologizmai, atnaujintieji frazeologizmai, patarlės, atnaujintosios patarlės, aliuzijos, šnekamosios kalbos elementai, žargonizmai.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
6

Zarifović, Mirjana, and Gordana Ristić. "SMEH U NEMAČKOJ I SRPSKOJ FRAZEOLOGIJI." Годишњак Филозофског факултета у Новом Саду 41, no. 1 (February 22, 2017): 511–23. http://dx.doi.org/10.19090/gff.2016.1.511-523.

Full text
Abstract:
Predmet istraživanja ovog rada su frazeologizmi u nemačkom i srpskom jeziku kojima se izražava smeh. Kako je smeh ekspresija koja čoveka prati kroz čitav život, uočavaju se različiti oblici i stepeni smeha, što se odražava i na frazeologizme, kako u nemačkom, tako i u srpskom jeziku. Cilj rada je utvrđivanje sličnosti i razlika na morfološkom, odnosno morfosintaksičkom i leksičkom nivou između frazeologizama u nemačkom jeziku i njihovih ekvivalenata u srpskom jeziku kojima se iskazuje smeh, pri čemu je polazni jezik nemački, a ciljni ili dolazni srpski jezik. Naučna metoda korišćena u radu je interlingvalna kontrastivna analiza. Korpus rada čine frazeologizmi prikupljeni iz odgovarajućih semasioloških i onomasioloških rečnika oba jezika.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
7

Šafer, Marina Ј. "FRAZEOLOGIZMI SA LEKSEMAMA ĐAVO (VRAG) / DEVIL U SRPSKOM I ENGLESKOM JEZIKU." ZBORNIK ZA JEZIKE I KNJIŽEVNOSTI FILOZOFSKOG FAKULTETA U NOVOM SADU 6, no. 6 (March 7, 2017): 159. http://dx.doi.org/10.19090/zjik.2016.6.159-191.

Full text
Abstract:
U radu se ispituju frazeološke jedinice s leksemom đavo (vrag) / devil u srpskom i engleskom jeziku. Uočeno je ukupno 100 ovakvih frazeologizama u srpskom, i 43 frazeologizma u engleskom jeziku. Osim ovih, sporadično se pominju i frazeologizmi sa značenjski srodnim leksemama, kao što su hell, demon, dickens, Mammon; andrak, bes i sl., kao i neke poslovice i izreke. Svi frazeologizmi predstavljeni su u 17 grupa, prema osobinama koje se pripisuju đavolu kao biću, a koje su vidljive u leksičkom sastavu frazeoloških jedinica. Ovakvom analizom može se otkriti koncept đavola u dva različita jezika, u dve različite kulture. Na predstave đavola kao bića koje simbolizuje zlo, uticala su kako mitološka i paganska, tako i hrišćanska verovanja, a često je teško povući granicu između ovih slojeva.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
8

Joachimiak-Prażanowska, Joanna. "Osobliwe analityzmy słownikowe i frazeologizmy w polskojęzycznej wileńskiej prasie międzywojennej. (Na materiale „Kuriera Wileńskiego”)." Acta Baltico-Slavica 38 (December 31, 2014): 153–71. http://dx.doi.org/10.11649/abs.2014.004.

Full text
Abstract:
Specific dictionary analytisms and idiomatic phrases in the Polish interwar Vilnius press (on the basis of the “Kurier Wileński”)This article presents specific dictionary analytisms and idiomatic phrases used in the Polish language of Kurier Wileński in the interwar period.I have found 50 dictionary analytisms (7 citations included) and 5 idioms (1 citation included).Amongst specific analytisms the Russicisms dominate: 31 items. Older Polish vocabulary creates a large group: 10 items. Six out of these phrases stand for recessive elements, four – are a part of obsolete lexis. One ephemeral unit (narzędzia moczowe) and one regionalism (skład apteczny) have appeared.The genesis of 5 unique idiomatic phrases excerpted from Kurier Wileński is shown in a following way: 3 Russicisms, 1 Ukrainian or Bielarusian borrowing (duby smalone), 1 idiomatic phrase of an unknown origin (ruszać się jak mucha w śmietanie).The textual frequency of appearance of all the collected peculiar lexical phenomena was in total 81 examples.As the analysis denoted, in the second decade of the period between the Wars the language of the editors of Kurier Wileński was less saturated with uniqueness than in the first ten years after the First World War. It could be – yet in the weak form – the result of contact of the Vilnius Region with ethnic Poland lands within one country. Osobliwe analityzmy słownikowe i frazeologizmy w polskojęzycznej wileńskiej prasie międzywojennej. (Na materiale „Kuriera Wileńskiego”)W niniejszym artykule przedstawiono osobliwe analityzmy słownikowe i frazeologizmy funkcjonujące w polszczyźnie „Kuriera Wileńskiego” w dwudziestoleciu międzywojennym.Z badanej gazety wyekscerpowano łącznie 50 analityzmów słownikowych (w tym 7 cytatów) i 5 frazeologizmów (w tym 1 cytat).W grupie osobliwych analityzmów dominują rusycyzmy: 31 jednostek. Stosunkowo licznie reprezentowane jest starsze słownictwo ogólnopolskie: 10 jednostek. Sześć spośród nich to elementy recesywne, 4 leksemy należą zaś do leksyki przestarzałej. W badanym dzienniku napotkano 1 jednostkę efemeryczną (narzędzia moczowe) oraz 1 regionalizm (skład apteczny).Geneza 5 osobliwych frazeologizmów wynotowanych z KW przedstawia się następująco: 3 rusycyzmy, 1 ukrainizm lub białorutenizm (duby smalone), 1 frazeologizm o niejasnym pochodzeniu (ruszać się jak mucha w śmietanie).Frekwencja tekstowa wszystkich zgromadzonych osobliwych jednostek leksykalnych była niewielka i wynosiła łącznie 81 wystąpień.Jak wykazała analiza, w drugim dziesięcioleciu okresu międzywojennego język redaktorów KW był nieco mniej nasycony osobliwościami niż w pierwszych latach po I wojnie światowej. Mógł to być – słaby jeszcze – efekt zbliżenia Wileńszczyzny z Polską etniczną w granicach jednego państwa.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
9

СЦІРА, МАРІЯ. "ФРАЗЕОЛОГІЗМ ЯК ОБ’ЄКТ ВИВЧЕННЯ В ІНШОМОВНІЙ АУДИТОРІЇ (доцільність використання й критерії добирання)." Studia Ukrainica Posnaniensia 8, no. 1 (June 30, 2020): 157–66. http://dx.doi.org/10.14746/sup.2020.8.1.16.

Full text
Abstract:
Artykuł dotyczy problematyki definicji frazeologii oraz klasyfikacji frazeologizmów. Badanie koncentruje się na zasadach nauczania frazeologii w audytorium obcojęzycznym. Celem artykułu jest wytyczenie kryteriów doboru jednostek frazeologicznych do ich zastosowania w procesie nauczania języka ukraińskiego jako obcego w audytorium obcojęzycznym. Przedstawiono zasady prezentacji frazeologizmów w audytorium obcojęzycznym, określono kryteria doboru jednostek frazeologicznych dla studentów obcojęzycznych na poziomie początkowym, takie jak: prosta struktura frazeologiczna (wyrazy w sensie dosłownym, 2-3 elementy, prosta struktura morfemiczna); przejrzysta forma wewnętrzna (motywacja); aspekt badań regionalnych; częstotliwość użycia frazeologizmu. W procesie nauczania nauczyciel musi stworzyć potencj ał j ęzykowy i komunikacyjny, który przede wszystkim zwiększy zdolność studenta do skutecznego postrzegania i przyswajania informacji. Nauczanie języków powinno stanowić część składową kulturowo-narodowego postrzegania nowego środowiska. Tylko wówczas bowiem student obcojęzyczny uzyskuje świadomość językową, która ułatwi mu postrzeganie formuł językowych na tle ogólnej kulturowo-narodowej specyfiki.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
10

Szutkowski, Tomasz. "Subkompetencja frazeologiczna studentów-neofilologów jako składnik kompetencji językowej tłumacza. Wstęp do badania pilotażowego." Roczniki Humanistyczne 67, no. 7 (November 4, 2019): 93–111. http://dx.doi.org/10.18290/rh.2019.67.7-6.

Full text
Abstract:
Celem opisanych w artykule badań jest diagnoza poziomu subkompetencji frazeologicznej studentów-neofilologów, którzy podjęli naukę na specjalizacji translatorskiej. Kompetencja frazeologiczna traktowana jest jako nieodłączny element kompetencji językowej tłumacza i odpowiada za poprawne posługiwanie się w mowie i piśmie względnie ustabilizowanymi i choćby w niewielkiej części zleksykalizowanymi związkami wyrazowymi. W badaniach wykorzystano metodę ankietową. Zadaniem respondentów było podanie cech definicyjnych frazeologizmu oraz wskazanie jednostek frazeologicznych spośród podanej listy związków wyrazowych. Na podstawie przeprowadzonej ankiety można stwierdzić, iż w opinii respondentów kryterium frazeologiczności spełniają przede wszystkim związki idiomatyczne. Frazeologizm jest traktowany przez studentów-neofilologów tradycjonalistycznie, stereotypowo, a więc przede wszystkim idiomatycznie (w ujęciu W.W. Winogradowa). Respondenci z trudem dopatrują się cech jednostki frazeologicznej w strukturach częściowo zleksykalizowanych – frazemach (zgodnie z koncepcją W. Chlebdy). Takie rozumienie frazeologii z kolei skutkuje często atomistycznym tłumaczeniem związków frazematycznych, co zazwyczaj prowadzi do naruszenia reguł języka docelowego. Wniosek z przeprowadzonego badania pilotażowego skłania do podjęcia działań w zakresie przeorientowania subkompetencji frazeologicznej z perspektywy czysto idiomatycznej na frazematyczną, co z pewnością przyczyni się do podniesienia jakości rezultatów tłumaczenia.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
More sources

Dissertations / Theses on the topic "Frazeologizmai"

1

Steiblienė, Diana. "Frazeologizmai lietuvių prozos autorių tekstuose ir žodynuose." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2012. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20120808_115243-85313.

Full text
Abstract:
Magistro darbe "Frazeologizmai lietuvių prozos autorių tekstuose ir žodynuose" analizuojami 14 lietuvių autorių 35 – prozos, eseistikos, kritikos – tekstų, kuriuose užfiksuoti 1074 frazeologizmai (3005 jų pavartojimo atvejai). Šio darbo tikslas – nustatyti, kokie frazeologizmų tipai vyrauja lietuvių autorių tekstuose, aptarti jiems būdingus sisteminius požymius (polisemiją, sinonimiją, antonimiją, variantų įvairovę, dažnumą bei sudaromąją leksiką), tuo tikslu lyginant autorių vartojamus frazeologizmus su specializuotuose frazeologizmų žodynuose pateiktais duomenimis. Magistro darbe aptariama autorių frazeologizmų semantinė klasifikacija, jų funkcijos, analizuojami sintaksinės frazeologizmų sandaros tipai ir modeliai, apžvelgiama kilmė. Pateikiamose išvadose teigiama, kad frazeologizmai yra moderniosios prozos autorių kalbinės raiškos sudedamoji dalis, tačiau ji nesudaro specifinio grožinės literatūros frazeologijos posistemio.
Master of Art thesis deals with Phraseological units in Lithuanian prose authors’ texts and dictionaries. There have been analysed 35 prose, essayist, and critics texts written by 14 Lithuanian authors. In the texts, 1074 phraseological units have been found (3005 cases of their usage). This paper aims at identifying the types of phraseological units used in the texts by Lithuanian authors, discussing the most typical systematic features (polysemy, synonymy, antonymy, diversity of variants, frequency, and lexis). In order to achieve this aim, the phraseological units used by the authors have been compared with the data found in specialised phraseology dictionaries. In this paper, the semantic classification of phraseological units and their functions are described, the types and models of syntactic structures of phraseological units are analysed, and their origin is discussed. The conclusion shows that phraseological units are the part of language expression used by modern prose writers. However, this part does not compose a specific subsystem.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
2

Maliejūtė, Kristina. "Biblinių frazeologizmų kelias į lietuvių kalbą." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2006. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20060615_204328-28330.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
3

Sadauninkaitė, Skaistė. "Expression of the concept of happiness in English and Lithuanian zoomorphic idioms." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2013. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130805_141907-92925.

Full text
Abstract:
The aim of the research was to investigate the aspects of happiness and the way they are expressed through Lithuanian and English zoomorphic idioms. The research focused on the theoretical background of idiom peculiarities, establishment of the aspects of happiness, their investigation and comparison within the zoomorphic idioms of both languages. To carry out the research, 135 zoomorphic idioms were collected: 50 English idioms and 85 Lithuanian idioms. Qualitative, descriptive and quantitative methods of analysis were mainly employed in the research. The analysis revealed that 45 animal names were employed to express happiness in both languages. English idioms comprised 25 animal names, and 33 animal names were found in Lithuanian idioms. Despite the fact that 13 animal names (bull, calf, cat, cow, dog, horse, sheep, eagle, bird, dove, fish, bee, and duckling) coincided in both languages, the patterns of equivalence expressing the same aspect of happiness were not abundant. Ten semantic groups of happiness were distinguished:joy,wealth, good health, relationships,knowledge,longevity,easy life, optimism, acknowledgement, and positive traits. Although there were 3 total and 12 partial equivalents distinguished among 10 semantic groups of happiness, zero equivalence was prevailing. This confirms the fact that Lithuanian and English cultures are different. Despite this fact, both the Lithuanians and the English employ the concepts of a horse and a cat to express the aspects of... [to full text]
Šio darbo tikslas yra ištirti laimės aspektus bei jų reiškimo būdus lietuviškuose ir angliškuose zoomorfiniuose frazeologizmuose. Tyrime yra naudojami kokybinis, kiekybinis ir aprašomasis analizės metodai. Teorinėje dalyje yra apžvelgiama frazeologizmų definicijos problema, jų struktūrinė bei semantinė klasifikacija, formavimosi subtilybės bei kultūros įtaka. Šiame darbe skiriamas didelis dėmesys šiuolaikinei ir praėjusių šimtmečių laimės sampratai bei ryšio tarp žmogaus ir gyvūnų aptarimui. Praktinės dalies analizei buvo surinkta 135 zoomorfiniai frazeologizmai: 50 anglų kalboje ir 85 lietuvių kalboje. Iš viso 45 gyvūnai buvo pasitelkti reikšti laimės aspektus abiejų kalbų frazeologizmuose: 25 iš jų anglų kalboje ir 33 lietuvių kalboje. Tik 13 gyvūnų sutampa abiejose kalbose (jautis, veršis, katė/katinas, karvė, šuo, arklys, avis, erelis, paukštis, balandis, žuvis, bitė ir ančiukas). Dauguma jų yra naminiai gyvūnai, vieni iš anksčiausiai prijaukintų bei būdingi abiem šalims. Vienas iš svarbiausių praktinės dalies akcentų buvo išskirti laimės aspektų semantines grupes. Remiantis mokslininkų darbais bei statistiniais tyrimais buvo išskirta 10 semantinių grupių: džiaugsmas/sėkmė, turtas/gerovė, gera sveikata/fizinė būklė, santykiai/sutarimas, žinios/patirtis, ilgaamžiškumas/energija, lengvas gyvenimas, optimizmas/pozityvios permainos, pripažinimas, teigiami bruožai/buvimas geresniu už kitus. Remiantis šiais kriterijais, frazeologizmai buvo klasifikuojami, lyginami ir... [toliau žr. visą tekstą]
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
4

Butkutė, Laura. "Okazionaliųjų frazeologizmų stilistinės išgalės publicistiniame stiliuje." Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2010. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100401_102725-01234.

Full text
Abstract:
Disertacijos tyrimo objektas – okazionalieji, t.y. individualios vartosenos, frazeologiniai junginiai, patarlės ir priežodžiai. Disertacijos tikslas – išnagrinėti frazeologinį vaizdą ir jo kūrimo būdus, okazionaliųjų frazeologizmų, patarlių ir priežodžių stilistinius atspalvius remiantis pasirinktais šaltiniais. Bendrosioms frazeologizmų funkcijoms, semantikai, struktūrai kalbininkai skiria daug dėmesio, o stilistinėms jų ypatybėms – gerokai mažiau. Iki šiol lietuvių kalbotyroje nebuvo nė vienos disertacijos, skirtos okazionaliajai frazeologijai. Iš tikrųjų šių frazeologinių junginių stilistinių ypatumų aptarimas yra ne ką mažiau svarbus negu frazeologizmų kilmės, semantikos ar struktūros tyrinėjimai: kalba nuolat kinta, o okazionalieji frazeologizmai, patarlės ir priežodžiai kaip tik ir atspindi šį procesą, tai rodo komponentų keitimas, sudėties plėtimas, reikšmės kitimas, frazeologinių junginių plėtojimas į platesnį kontekstą ir pan. Modifikacijos būdai parodo junginių pritaikymo šiandieninio gyvenimo situacijoms, reiškiniams galimybes, aktualumą komunikacijos procese. Kalbos ir stiliaus kitimas aiškiai matomas publicistikoje, kurioje fiksuojami svarbiausi žmonių gyvenimo, valstybės, kultūros pokyčiai. Taigi okazionaliai vartojamų frazeologizmų tyrinėjimas publicistikoje yra naujas ir aktualus. Šia disertacija norima atkreipti dėmesį į okazionaliųjų frazeologinių junginių, taip pat patarlių, priežodžių vartosenos ypatumus dabartinės lietuvių kalbos publicistiniame stiliuje... [toliau žr. visą tekstą]
Object of the research this Dissertation – occasional phraseological units, common proverbs and sayings, i.e., units of individual usage. The latter are discussed not only when they are used in Lithuanian but also when found in texts in their original language. Purpose of the Dissertation – based on the selected references, to examine the phraseological image and image formation methods as well as stylistic shades of occasional phraseological units, common proverbs and sayings. General functions of phraseological units, semantics and structure are given vast attention by linguists whereas their stylistic characteristics receive rather less consideration. Dissertations regarding occasional phraseology are absent from Lithuanian linguistics thus far. In fact, consideration of stylistic patterns of these phraseological word combinations is none the less important than research of their origin, semantics and structure: language is continuously changing, and occasional phraseological units, common proverbs and sayings are the ones that reflect this process; it is evidenced by the change and replacement of components, expansion of composition, change of meaning, development of phraseological units into the broader context, etc. Types of modification show adaptability potential of word combinations and their communicative flexibility. Process of speech and style changing is obvious in the publicistic writings where fundamental changes in human life, state and culture are captured.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
5

Paunksnytė, Svetlana. "Frazeologizmų su leksemomis ranka ir koja semantinė motyvacija." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2007. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20070816_160446-51469.

Full text
Abstract:
Darbo objektas – lietuvių kalbos frazeologizmai su leksemomis ranka ir koja. Svarbiausias darbo tikslas – aptarti frazeologizmų su leksemomis ranka ir koja semantinę motyvaciją remiantis kognityvinės kalbotyros principais.Darbą sudaro pratarmė, įvadas, svarbiausia darbo dalis, išvados, literatūros sąrašas, priedas. Įvadinėje darbo dalyje trumpai aptariama frazeologizmo samprata bei variantai, sinonimai ir antonimai, apžvelgiami lietuvių frazeologizmų tyrimai, apibūdinama koncepto ir konceptualiosios metaforos samprata. Pagrindinę darbo dalį sudaro du skyriai, kur aptariami leksemų ranka ir koja motyvuojami frazeologizmai, jų sąsajos su skirtingomis žmonių veiklos sferomis. Tyrimo rezultatai apibendrinami išvadose. Darbe pateikiami 2 paveikslai. Šaltinių sąrašą sudaro 7, literatūros sąrašą – 28 pozicijos. Pateikiamas trumpas konceptualiųjų metaforų su leksemomis ranka ir koja žodynėlis.
Object of the paper is phraseological units of the Lithuanian language with lexemes “arm” and “leg”. The main objective of the paper is to discuss the semantic motivation of phraseological units with lexemes “arm” and “leg” following the principles of cognitive linguistics. The paper comprises a preface, introduction, the main chapter, conclusions, list of references, and annex. In the introductory chapter, the conception of a phraseological unit is discussed along with variables, synonyms and antonyms, research on the Lithuanian phraseological units is overviewed, and the conception of a concept and conceptual metaphor is described. The main chapter consists of two sections, in which phraseological units motivated with lexemes “arm” and “leg” are discussed along with their links to people’s separate activity fields. The research results are summarised in conclusions. 2 pictures are provided in the paper. The list of sources comprises 7 and the list of references 28 positions. A brief vocabulary of conceptual metaphors with lexemes “arm” and “leg” is provided.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
6

Jucienė, Indra. "Lietuvių kalbos frazeologizmų su komponentu „akis“ atitikmenys anglų ir rusų kalbose." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2006. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20060623_103359-68995.

Full text
Abstract:
The subject of Master`s work – Lithuanian Phraseological Units With Component „eye“ Equivalents In English And Russian Languages. 518 examples of phraseological units with component „eye“, are picked out from Lithuanian, English and Russian Dictionaries of Phraseology. These tasks are set in Master`s work: • To consider an academic material, which deals with the subject. • To pick out phraseological units with component „eye“ from Lithuanian, English and Russian Dictionaries of Phraseology. • To group phraseological units into thematic groups according to their meanings. • To do contrastive analysis of fraseological units according to their stucture and stylistic. • To group phraseological thematic groups according to their equivalence in Lithuanian, English and Russian languages. In the preface of Master`s work, the tasks of the subject are stated, academic material is analysed. In the main part of Master`s work, Lithuanian, English and Russian phraseological units with component „eye“, are contrasted and analysed according to these positions: meaning, structure, stylistic, equivalence. All phraseological units with component „eye“ in Lithuanian, English and Russian languages are grouped in 4 thematic groups according to their meaning: motion, visual, physical, psychoemotional. Lithuanian, English and Russian phraseological units are classified from the point of view of their structure and stilistic. According to their equivalents in Lithuanian, English and Russian... [to full text]
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
7

Jankutė, Vaida. "Mirties konceptas lietuvių poezijoje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20090908_194034-61553.

Full text
Abstract:
Darbo objektas — konceptai, lietuvių kalboje reprezentuojami žodžiais mirtis ir mirti. Siekiama aprašyti kalba išreikštą dalį konceptų, lietuvių kalboje reprezentuojamų žodžiais mirtis, mirti. Šiam tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai: 1) aptarti tradicinės ir konceptualiosios metaforų sampratą; 2) pagal konceptualizavimo sritį suskirstyti visus metaforinius pasakymus su daiktavardžiu mirtis; 3) aptarti veiksmažodžio mirti metaforizaciją; 4) ištirti daiktavardžio mirtis sinoniminę raišką; 5) ištirti veiksmažodžio mirti sinoniminę raišką; 6) apibrėžti žodžius, kurie turi potencialiuosius reikšmės komponentus mirtis, mirti; 7) aptarti mirtį nusakančius frazeologizmus. Nurodytiems darbo tikslams įgyvendinti taikomi aprašomasis, kontekstinės analizės ir konceptualiųjų metaforų analizės metodai. Darbo pagrindas — tiesiogiai ir netiesiogiai mirtį įvardijančių žodžių vartojimo pavyzdžiai. Pasitelkiami tik tie žodžių junginiai, sakiniai, į kuriuos įeina daiktavardis mirtis, veiksmažodis mirti, būdvardis mirtinas, taip pat šiems žodžiams sinonimiški frazeologizmai, gyvenimo nutrūkimą žymintys sinonimai bei žodžiai, turintys potencialiąją mirties semą. Remiamasi daugiau nei 600 pavyzdžių, kurie rinkti iš V. Kubiliaus knygos „Dvidešimto amžiaus lietuvių poezija“ pirmosios ir antrosios dalies. Šios knygos pasirinkimą lėmė tai, kad joje surinkti ne vieno autoriaus ar žanro eilėraščiai, kuriuose atsispindi lietuvių poezijos raidos tradicijos. Darbo aktualumas ir naujumas: abstrakčios... [toliau žr. visą tekstą]
The aim of this paper work is to describe a part of the concepts, represented in Lithuanian language by the words mirtis (death) and mirti (to die). The objectives to achieve the aim of the paper work are: 1) to define conception of the terms of traditional methaphor and conceptual metaphor; 2) divide to conceptual metaphors all methaphorical expressions with the noun death; 3) to discuss conceptualization of the verb die; 4) to investigate synonyms of the noun death and the verb die; 5) to discuss phraseological units, which signify the decline of life. The analysis is based on more than 600 examples taken from the book „Dvidešimto amžiaus lietuvių poezija“ (I, II parts). Having analysed a number of ways of representing the concept of death in the Lithuanian poetry, we can point out the basic tendencies of realizing the concept: DEATH as a PERSON, DEATH as a ENEMY, DEATH as a THING, DEATH as an ABSTRACT, DEATH as a NATURAL CALAMITY, DEATH as a PLACE / RECEPTACLE, DEATH as a LIVING BEING, DEATH as a WORK OF ART, DEATH as a MATERIAL, DEATH as an ANIMAL, DEATH as a PLANT, DEATH as a SOUND, DEATH as a TIME and other. The results of the paper work showed that the death is comprehensible as an evil, decline of life. Only sometimes we describe death as a step to a new world, which is unknown.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
8

Vyšniauskaitė, Audronė. "Madingi dabartinės lietuvių kalbos reiškiniai." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20090827_135139-16065.

Full text
Abstract:
Kalbos mada – tai tam tikrų kalbos reiškinių neilgalaikis suintensyvėjimas tam tikru laiku ir tam tikroje aplinkoje. Darbo objektas – madingi dabartinės lietuvių kalbos reiškiniai. Darbo tikslas – aptarti leksikos, frazeologijos ir sintaksės lygmenyse rastus madingų dabartinės lietuvių kalbos reiškinių pavyzdžius, vartojamus 2007–2009 m. spaudoje, televizijoje ir reklamoje. Kalbos reiškinių madingumas nustatytas pagal šiuos kriterijus: dažnumas ir populiarumas, naujumas bei konkurencija. Tyrimas atliekamas aprašomuoju metodu, t. y., surinkti madingų kalbos reiškinių pavyzdžiai apdorojami, aptariant jų kilmę, struktūrą, vartosenos ypatumus ir pan., remiantis leksikologijos ir sintaksės teorine medžiaga bei teoriniais madingų kalbos reiškinių tyrimo aspektais. Analizuojant nustatyta, kad madingi dabartinės lietuvių kalbos reiškiniai lietuvių kalbos vartosenos lygmenyse pasiskirstę taip: madingi leksikos kalbos reiškiniai: lietuviškoji leksika, lietuviškų arba tarptautinių žodžių pagrindu padaryti dariniai, skoliniai, tarptautinių žodžių trumpiniai ir fragmentai; madingi frazeologizmai ir stabilūs žodžių junginiai; madingi sintaksės lygmens kalbos reiškiniai.
Language style – it is a intensification of particular language expressions on particular time and in particular environment within short-term. Objective of work – buzzwors of nowadays Lithuanian language. Aim of work - to discuss examples of buzzwors of nowadays Lithuanian language within lexical, phraseological and syntactical levels, used by press, television and promotion in 2007 –2009 years. Style of language expression defined according following criteria: periodicity and popularity, newness and competition. Analysis is performed by descriptive method, id est collected examples of buzzwors is handled talking over theirs genesis, structure, peculiarity of use and so on, in with reference theoretical material of lexicology and syntactic theoretical material and analysis aspects of popular language expressions. During analysis founded, that the popular Lithuanian language expressions of nowadays in usage of Lithuanian language is situated by following: popular lexis language expressions: Lithuanian lexis, formations or borrowings made on Lithuanian or international words basis, clippings and fragments of international words, combinations of popular phraseological and steady words, popular syntax’s level language expression.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
9

Hui-Te, Fu, and 傅惠德. "Komponenti so schyotno-kolichestvennoy semantikoy v sostave russkih poslovic i frazeologizmov." Thesis, 2006. http://ndltd.ncl.edu.tw/handle/96550431792811924670.

Full text
Abstract:
碩士
中國文化大學
俄國語文學研究所
94
Title of thesis: Komponenti so schyotno-kolichestvennoy semantikoy v sostave russkih poslovic i frazeologizmov Total pages: 167 Key word: Russian sayings; Russian proverbs; Phraseology; National mentality; National folklore. Name of Institute: Graduate Institute of Russian Language and Literature, Chinese Culture University Graduate date: 8th June 2006 Degree conferred: Master Name of student: Fu Hui-Te Advisor: E.I. Seliverstova Abstract This research deals with the phraseological stratum of Russian language, its primary focus being the study of numerical components contained in Russian sayings and proverbs. First and foremost, the author establishes the fact that phraseology itself is an essential part of not only the language, but also of people’s national mentality. Hence it is vitally important not only to comprehend the meaning of the words that a given phraseological unit may contain but also to analyze the cultural, social, linguistic and traditional context in which these words function in the language. In the first chapter of this work the author dwells on the ways in which sayings and proverbs are studied in a variety of interrelated disciplines, such as folklore studies, cultural studies and linguistics. As part of national folklore proverbs and sayings are viewed as the so called mentifacts (as opposed to artifacts) or the accumulation of ideas, created by the people and passed on mostly verbally. In the next paragraph devoted to idioms as an object of cultural studies the author underscores the importance of the facts of Russian history, allusions, ceremonies and traditions in understanding the meaning of a phraseological expression. In the following paragraph the author presents the views of different researchers as to the very special poetic features inherent in Russian idioms, namely, rhyme, rhythm, alliteration and assonance. This chapter also contains a paragraph on the modern interpretations of sayings and idioms i.e. what background, knowledge and tradition they are based on. Another paragraph deals with numbers and measure words as components of Russian phraseology in general and also presents a classification of numerals in Russian language. The concluding paragraph of Chapter I dwells on the status of ordinal numbers in Russian grammar. Further on, in Chapters II and III the author analyzes and classifies the uses of numerals in Russian phraseology in great detail. And finally in the concluding part of this research the author recapitulates the results of the study and determines the role and place of idioms in the language, culture and even mentality of Russian people.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
10

Hübnerová, Petra. "Pieter Bruegel: Nizozemská přísloví. Analýza zobrazených frazeologizmů a jejich českých ekvivalentů." Master's thesis, 2010. http://www.nusl.cz/ntk/nusl-299300.

Full text
Abstract:
The thesis aims to conduct a contrastive analysis of Dutch idioms that appear in the painting by Pieter Bruegel the Elder, Dutch proverbs (1559). The theoretical part describes the most important Czech and Dutch sources concerning phraseology and paremiology and presents the basic terminology and linguistic approaches that were applied in the analysis. It further mentions some basic facts about the author of the painting, as well as about the scientific literature dealing with this remarkable piece of art. The practical part focuses on the Dutch corpus, its characterization and the contrastive analysis itself.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

Books on the topic "Frazeologizmai"

1

Ivanova, Elena Evgenʹevna. Slovo vo frazeologizme i frazeologizm sredi slov: Monografii︠a︡. Kurgan: Kurganskiĭ gos. universitet, 2005.

Find full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
2

Lebedinskai͡a, V. A. Semantika prot͡sessualʹnykh frazeologizmov. Kurgan: Kurganskiĭ gos. universitet, 1999.

Find full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
3

Zhukovskie chtenii︠a︡ (4th 2009 Velikiĭ Novgorod, Russia). Frazeologizm v tekste i tekst vo frazeologizme: Chetvertye Zhukovskie chteni︠a︡ : materialy Mezhdunarodnogo nauchnogo simpoziuma, 4-6 mai︠a︡ 2009 goda. Velikiĭ Novgorod: Novgorodskiĭ gos. universitet im. I︠A︡roslava Mudrogo, 2009.

Find full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
4

V, Zhukov A., Makarov V. I, and Novgorodskiĭ gosudarstvennyĭ universitet imeni I︠A︡roslava Mudrogo., eds. Frazeologizm v tekste i tekst vo frazeologizme: Chetvertye Zhukovskie chteni︠a︡ : materialy Mezhdunarodnogo nauchnogo simpoziuma, 4-6 mai︠a︡ 2009 goda. Velikiĭ Novgorod: Novgorodskiĭ gos. universitet im. I︠A︡roslava Mudrogo, 2009.

Find full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
5

Ondrčková, Eva. Nemecko-slovenský slovník frazeologizmov. Bratislava: Slovenské pedagogické nakl., 1988.

Find full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
6

Kratkiĭ slovarʹ bibleĭskikh frazeologizmov. Samara: Bakhrakh-M, 2006.

Find full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
7

Ėnt︠s︡iklopedicheskiĭ slovarʹ bibleĭskikh frazeologizmov. Moskva: Izd-vo "Flinta", 2010.

Find full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
8

I, T͡S︡int͡s︡ius V., and Myreeva A. N, eds. Frazeologizmy v ėvenkiĭskom i͡a︡zyke. Novosibirsk: Izd-vo "Nauka," Sibirskoe otd-nie, 1986.

Find full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
9

Frazeologizmy v karelʹskom i͡a︡zyke. Petrozavodsk: Karelʹskiĭ filial AN SSSR, 1985.

Find full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
10

Varlamova, G. I. Frazeologizmy v ėvenkiĭskom i︠a︡zyke. Novosibirsk: Izd-vo "Nauka," Sibirskoe otd-nie, 1986.

Find full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
More sources

Book chapters on the topic "Frazeologizmai"

1

Nevzorova-Kmeč, Elena. "Dialektizmy v substandartnyh russkih i polʹskih frazeologizmah." In Słowiańska frazeologia gwarowa II. Ksiegarnia Akademicka Publishing, 2020. http://dx.doi.org/10.12797/9788381382458.03.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
2

Buława, Monika. "Święty Walenty we frazeologizmach i przysłowiach polskich." In Słowiańska frazeologia gwarowa II. Ksiegarnia Akademicka Publishing, 2020. http://dx.doi.org/10.12797/9788381382458.19.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
3

In Choi, Jeong. "Symbolika ryżu w przysłowiach i frazeologizmach Koreańskich." In Kultura koreańska od kuchni – rytuały, etykieta i estetyka. University of Warsaw Press, 2021. http://dx.doi.org/10.31338/uw.9788323548911.pp.177-196.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
4

Młynarczyk, Ewa. "Frazeologizmy i przysłowia rzemieślnicze z komponentem animalistycznym." In Životinje u frazeološkom ruhu. Filozofski fakultet Sveučilišta u Zagrebu - FF Press, 2014. http://dx.doi.org/10.17234/9789531755139.20.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
5

Komorowska, Ewa. "Frazeologizmy z wykładnikiem время w języku rosyjskim." In Czas w kulturze rosyjskiej, 23–40. Ksiegarnia Akademicka Publishing, 2019. http://dx.doi.org/10.12797/9788381381383/01.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
6

Przymuszała, Lidia. "Gwarowe frazeologizmy określające wiek człowieka (na przykładzie materiału śląskiego)." In Słowiańska frazeologia gwarowa II. Ksiegarnia Akademicka Publishing, 2020. http://dx.doi.org/10.12797/9788381382458.15.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
7

Giel, Karina. "Nauczanie frazeologizmów zoonimicznych na podstawowym poziomie nauki języka chorwackiego jako obcego." In Životinje u frazeološkom ruhu. Filozofski fakultet Sveučilišta u Zagrebu - FF Press, 2014. http://dx.doi.org/10.17234/9789531755139.9.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
8

Michalak, Julita. "Miejsce frazeologizmów w świadomości i praktyce językowej młodych Polaków Pokaż uproszczony rekord." In Bogactwo językowe i kulturowe Europy w oczach Polaków i cudzoziemców. Wydawnictwo Uniwersytetu Łódzkiego, 2015. http://dx.doi.org/10.18778/8088-034-4.08.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
9

Komorowska, Ewa, and Agnieszka Szlachta. "Frazeologizmy i przysłowia z komponentem kot w języku polskim. Aspekt semantyczno-kulturowy." In Životinje u frazeološkom ruhu. Filozofski fakultet Sveučilišta u Zagrebu - FF Press, 2014. http://dx.doi.org/10.17234/9789531755139.15.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
10

Różalska, Aleksandra. "„Czy z tej bajki będzie złoto?” – kreatywne wykorzystanie modyfikacji frazeologizmów i nawiązań intertekstualnych w nagłówkach „Przeglądu Sportowego”." In Kreatywność językowa w przestrzeni medialnej, 56–69. Wydawnictwo Uniwersytetu Łódzkiego, 2014. http://dx.doi.org/10.18778/7969-405-1.05.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

Conference papers on the topic "Frazeologizmai"

1

Pokusheva, Mariia Viktorovna. "Rol' leksem-nazvanii prirodnykh iavlenii v formirovanii znachenii frazeologizmov russkogo iazyka." In International Scientific and Practical Conference for Students, chair Elena Nikolaevna Ermakova. TSNS Interaktiv Plus, 2020. http://dx.doi.org/10.21661/r-530249.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
You might also be interested in the extended bibliographies on the topic 'Frazeologizmai' for particular source types:
Journal articles Books
We offer discounts on all premium plans for authors whose works are included in thematic literature selections. Contact us to get a unique promo code!

To the bibliography