Academic literature on the topic 'Glikoproteinai'

Az utóbbi években krónikus lymphoid leukaemiában új prognosztikai faktorok vizsgálata került a figyelem középpontjába. A citogenetikai eltérések, az immunglobulin-nehézlánc génmutációs státusza, a CD38- és ZAP70-expresszió mind a közelmúltban megismert prognosztikus faktorok, de kevés az adat a multidrog-rezisztencia jelentőségéről. Célok: A tanulmány célja genetikai, expressziós és funkcionális szinten jellemezni 82 krónikus lymphoid leukaemiában szenvedő beteg multidrog-rezisztenciájának sajátosságait, és vizsgálni azok összefüggését a betegek túlélésével és a kezelésre adott válasszal. Módszerek: a szerzők 66 betegnél vizsgálták az MDR-1 gén ben – Light Cycler Real Time PCR segítségével meghatározott – „Single Nucleotid Polymorphism” sajátosságot, amely irodalmi adatok szerint a P-glikoprotein expresszióját befolyásolja. Összesen 82 betegnél áramlási citometria során anti-P-glikoprotein monoklonális antitest segítségével a P-glikoprotein- expresszió t, az ún. calcein-verapamil teszttel pedig a multidrog-rezisztencia funkcióját vizsgálták. A kezelésre adott választ 35 betegnél vizsgálták, a statisztikai elemzésnél Fischer-tesztet alkalmazva. A túlélési analízist a teljes beteganyagon elvégezték ( n = 82, Log-rank-teszt). Eredmények: Az irodalmi adatokkal ellentétben a szerzők nem találtak korrelációt a vizsgált három multidrogrezisztencia-teszt között. A kezelésre adott választ vizsgálva 35 kezelt betegből 13 nonrespondernek, 22 pedig respondernek bizonyult. A P-glikoprotein-pozitív fenotípusú esetek ( n = 9) 89%-ban klinikailag nonrespondernek bizonyultak (9 P-glikoprotein-pozitív krónikus lymphoid leukaemiás beteg közül 8 nonresponder volt), a P-glikoprotein-negatív esetek ( n = 26) pedig 80%-ban jó terápiás választ mutattak (26 P-glikoprotein-negatív beteg közül 21 responder) ( p < 0,001). Az átlagos várható túlélésben is jelentős, bár nem szignifikáns ( p = 0,106) különbséget észleltek (84 vs 203 hónap). Következtetések: A vizsgált három laboratóriumi paraméter közül a P-glikoprotein sejtfelszíni jelenléte a leginkább releváns adat krónikus lymphoid leukaemiában a kemorezisztencia előjelzésére és a túléléssel kapcsolatban is prognosztikai faktorként értékelhető.

Glycobiology is a study of the structure, biosynthesis, glycosylation and biology of glycans that are widespread in nature. Through the process of glycosylation which is one of the most post-translational forms of protein modification, macromolecular structures that are as diverse as glycoproteins can be formed. In other words, glycosylation is one of the most common structural modifications used by biological systems to expand proteomic diversity. This makes glycosylation a very high prevalence, estimated at 50-70% of all proteins are glycoproteins. Glycosylation can affect proteolysis patterns, ligand-receptor interactions, oncogenic signal transduction, body immunity, cell adhesion and cell matrix. Because of the high level of structural variability that arises from the glycosylation process, many new strategies can be made using the uniqueness of this glycoprotein modification, especially in the pharmaceutical field. This includes modifications in protein engineering in the expression systems of yeast, plant cells and mammalian cells.

<p>Ketahanan penyakit merupakan salah satu karakter selain pertumbuhan yang potensial dikembangkan dengan metode transgenesis pada ikan budidaya. Penelitian ini bertujuan untuk mengevaluasi transmisi transgen glikoprotein-GP11 (GP11) dari KHV dan menguji ketahanan ikan mas transgenik F1 terhadap infeksi koi herpes virus (KHV). Empat garis keturunan F1 transgenik (B1, B2, SA1, dan SA2) diproduksi dengan menyilangkan ikan mas jantan F0 yang membawa gen GP11 di sperma dengan betina non-transgenik.<br />Pengujian transmisi transgen dilakukan dengan mendeteksi transgen pada larva dan benih transgenik F1. Deteksi transgen dilakukan dengan metode PCR menggunakan primer spesifik untuk konstruksi gen glikoprotein (krt-GP11). Evaluasi ketahanan terhadap KHV dilakukan dengan uji tantang secara kohabitasi. Hasil penelitian menunjukkan bahwa tidak semua jantan F0 mentransmisikan transgen pada generasi F1. Transmisi transgen pada ikan mas transgenik F1 berkisar antara 0%-3%. Ikan mas transgenik F1 lebih tahan<br />terhadap infeksi KHV dibandingkan non-transgenik. Ikan mas transgenik F1 memiliki sintasan (85,56±7,29%) yang lebih baik dibandingkan dengan ikan mas non-transgenik (71,11±18,99%).</p>

Abstract Three sets of flavonoid derivatives (N=32, 40, and 74) and logarithms of their dissociation constants (log Kd) that describe flavonoid affinity toward P-glycoprotein were modelled using six connectivity indices. The best results were obtained with the zero-order valence molecular connectivity index (0χv) for all three sets. Standard errors of the calibration models were around 0.3, and of the constants from the test sets even a little lower, 0.22 and 0.24. Despite using only one descriptor, our model proved better in internal (cross-validation) and especially in external (test set) statistics than much more demanding methods used in previous 3D QSAR modelling.

Az atheroscleroticus plakk kialakulásában jelenleg három autoantigént tudunk azonosítani, amelyek patológiai jelentőségét experimentális és klinikai adatok egyaránt bizonyítják. Ezek az antigének a 60 kDa-os hősokk fehérje, a β2-glikoprotein I és az oxidált LDL. Szerepük van az antigénspecifikus T-sejt differenciálódási folyamatokban, valamint ellenük autoantitestes mechanizmusok indulnak be, amelyek prothromboticus hatással bírnak és az atherosclerosis folyamatát felerősítik. Az autoimmun betegségekben ezen tényezők mellett egyéb, betegségenként eltérő mechanizmusok vannak jelen, amelyek összességében az autoimmun vasculopathiák kialakulásához vezetnek. Az összefoglaló közlemény ezen vasculopathiák rövid áttekintését adja.

Aglutinin atau lektin adalah protein atau glikoprotein yang mengikat gula secara spesifik. Substans tersebut dapat mengaglutinasi sel karena permukaan sel terdiri atas gula atau sakarida. Halymenia durvillaei, Laurencia obtusa dan Ulva fasciata mengandung aglutinin. Aglutinasi sel oleh aglutinin dapat dihambat oleh gula tertentu yang merupakan gula spesifiknya. Penelitian ini bertujuan untuk menentukan jenis gula spesifik pada aglutinin dari rumput laut Halymenia durvillaei, Laurencia obtusa dan Ulva fasciata. Penelitian ini menunjukkan bahwa gula spesifik pada agglutinin dari ekstrak Laurencia obtusa adalah D-glukosamin, dan Ulva fasciata adalah D(+)-Glukosa.

Thyroid-Stimulating Hormone (TSH), yang disebut juga dengan tirotropin, adalah glikoprotein yang disekresikan oleh bagian anterior dari kelenjar hipofisis. Sintesis dan sekresi dari TSH diatur oleh faktor dari hipotalamus yang didominasi oleh thyrotropin-releasing hormone (TRH) dan faktor perifer yang didominasi oleh kadar hormon tiroid. Setelah disintesis, TSH disekresikan, lalu akan berikatan dengan reseptor yang disebut Thyroid-Stimulating Hormone Receptor (TSHR). Ikatan TSH-TSHR akan memberikan dampak klinis terhadap jaringan dan organ tempat terjadinya ikatan tersebut. Ikatan tersebut bisa terjadi pada kelenjar tiroid dan jaringan ekstratiroid. Jaringan yang sudah dikenal mengekspresikan TSHR adalah jaringan adiposa, hipotalamus, hipofisis anterior, tulang, hati dan sistem imun.

Vienas pagrindinių biomedicininės paskirties baltymų gamybos iššūkių yra pigių ir saugių ekspresijos sistemų, tinkamų glikoproteinų sintezei, paieška bei esamų sistemų tobulinimas. Vaistai, sukurti baltymų pagrindu, sudaro apie ketvirtadalį naujai patvirtinamų vaistų rinkos, o apie 60% jų sudaryti iš glikoproteinų. Dabar glikoproteinų sintezei naudojamos žinduolių kultūros turi keletą trūkumų. Jose gaunamų rekombinantinių baltymų kaina yra didelė, ribotas tūrinis našumas, ląstelės lėtai dauginasi ir auga, būna užkrėstos retrovirusais, gaunamas heterogeniškas produktas ir užima daug laiko sukurti stabilią ląstelių liniją. Itin intensyviai vykstantis tinkamų ekspresijos sistemų kūrimas kol kas nedavė norimų rezultatų. Mielių, kaip ir augalų bei vabzdžių, ekspresijos sistemos, dėl keletos priežasčių yra įvardijamos kaip vienos pagrindinių kandidatų užimti šią vietą. Visų pirma, mielės yra pripažintos kaip saugus organzimas, jų gentika, biochemija ir fiziologija yra gerai ištirta, be to, sėkmingai pradėti kurti rekombinantiniai mielių kamienai su sudėtingu žinduolių tipo N-glikozilinimu. Vis tik mielėse susintetintų glikoproteinų, tinkamų farmacijos pramonei, skaičius yra labai nedidelis, dažniausiai glikoproteinai nebūna tinkamai suvynioti ir modifikuoti, o esmininės priežastys, paaiškinančios mielių trūkumus sintetinant tokio tipo baltymus, nėra išaiškintos. Eukariotų genų inžinerijos laboratorijoje jau yra sukaupta nemaža patirties sintetinant mielėse virusinius glikoproteinus... [toliau žr. visą tekstą]
Growing market of the glycoprotein based drugs increases demands of safe, cheap and effective expression systems for production of glycoproteins. Mammalian cell cultures, which are being used for this purpose, are very expensive and ineffective. Yeasts are rising as one of the best alternatives. Well known genetics, biochemistry and physiology are only few advantages. Yeasts are also considered to be safe and easy to manipulate organism. Still, despite introducing humanized glycosylation pathways, yeast based expression systems are not able to produce glycoproteins for pharmaceutics, with a very few exceptions. So, further researches in adapting yeast for glycoproteins synthesis must be made. This work is directed for this purpose. In this work mumps, measles and influenza virus surface glycoproteins were expressed in yeast Pichia pastoris. Results show, that mumps virus hemagliutinin-neuraminidase is not synthesized in P.pastoris. Synthesis of measles virus (MeV) hemagliutinin (H) glycoprotein was not effective, with recombinant protein not possessing characteristics of native analogue. MeV-H was found in two forms: unglycosylated polypeptide precursor and glycosylated form, both aggregated and insoluble in non-ionic detergent. Increase in MeV-H expression level resulted in extensive accumulation of unglycosylated MeV-H protein precursors in the cytoplasm of yeast cells. Addition of S.cerevisiae α-factor secretion signal sequence to globular part of MeV-H made... [to full text]

Darbo tikslas: Kokybinė - kiekybinė baltymų frakcijų, praturtintų lektinais, iš Urtica dioica L. žolės, sausojo ekstrakto analizė ir antimikrobinio poveikio įvertinimas. Darbo uždaviniai: 1. Išskirti baltymų frakcijas, praturtintas lektinais, iš Urtica dioica L. šviežios ir džiovintos žolės bei sausojo ekstrakto; 2. Sausos Urtica dioica L. žolės frakcijose nustatyti baltymų dalelių dydį; 3. Įvertinti baltymų frakcijų, išskirtų iš Urtica dioica L. šviežios ir džiovintos žolės bei sausojo ekstrakto, hemagliutinacinį aktyvumą; 4. Kiekybiškai įvertinti baltymų kiekį gautose frakcijose; 5. Atlikti kiekybinę lektinų analizę pagal hemagliutinacijos titrą; 6. Įvertinti lektinais praturtintų frakcijų, išskirtų iš Urtica dioica L. džiovintos žolės bei sausojo ekstrakto, antimikrobinį aktyvumą. Darbo metodai: 1. Lektinais praturtintas baltymų frakcijas išskyrėme, taikydami tirpalų prisotinimą amonio sulfatu iki skirtingos procentinės koncentracijos; 2. Lektinai identifikuoti, pritaikius triušio eritrocitų hemagliutinacijos reakciją; 3. SDS – PAGE elektroforezės metodu nustatytas frakcijų dalelių dydis; 4. Bradfordo metodu kiekybiškai įvertinta baltymų sudėtis išskirtose frakcijose; 5. Lektinai kiekybiškai įvertinti pagal hemagliutinacinį aktyvumą; 6. Antibakterinis aktyvumas įvertintas standžiosiose Miulerio – Chintono agaro mitybos terpėse cilindriukų metodu. Tyrimo rezultatai: 1. Hemagliutinacinis aktyvumas nustatytas visose išskirtose baltymų frakcijose. 2. Didžiausiu... [toliau žr. visą tekstą]
Aim of experiment: The qualitative – quantitaive analysis and antibacterial activity evaluation of lectin enriched protein fractions from Urtica dioica L. fresh and dry herb and dry extract; Experiment tasks: 1. To extract the lectin enriched protein fractions from Urtica dioica L. fresh and dry herb and dry extract; 2. To assess the size of protein particles from Urtica dioica L. dry herb by SDS-PAGE assay; 3. To determine the hemagglutinating activity of lectin enriched fractions from Urtica dioica L. fresh and dry herb and dry extract; 4. To evaluate the protein amount in prepared fractions by Bradford assay; 5. To analyse the lectin amount by hemagglutination titre; 6. To evaluate the antibacterial activity of lectin enriched fractions from Urtica dioica L. fresh and dry herb and dry extract; Methods: 1. We used the precipitation with ammonium sulphate for the extraction of lectin enriched protein fractions; 2. Lectins were identified by hemagglutination assay; 3. We determined the size of protein particles using SDS-PAGE method. 4. We evaluated protein amount in fractions by Bradford assay; 5. Lectin quantity was evaluated by hemagglutination titer; 6. We evaluated the antibacterial activity on solid medium with Peni cylinders. Results: 1. The hemagglutinating activity was found in all protein fractions. 2. Maximum of hemagglutinating activity (2,95) was noticed in the first lectin enriched protein fraction from fresh Urtica dioica L. herb. 3. The particle size was... [to full text]

There is a global rise in the use of herbal products in combination with allopathic medicines, while most patients do not inform their health care providers of the use of these natural products. Both pharmacodynamic and pharmacokinetic interactions between herbal products and conventional drugs must be avoided for the wellbeing of the patient. Increasing evidence from in vitro and in vivo studies indicate that changed drug pharmacokinetics by co-administered herbs may be attributed to modulation of efflux drug transporters such as P-glycoprotein (P-gp). Garlic (Allium sativum), lemon (Citrus limonum) and beetroot (Beta vulgaris) are widely used by human immunodeficiency virus (HIV) patients, especially following the pronouncement by a former President of South Africa and the Ministers of Health at that time who promoted the use of these botanicals in HIV patients. The aim of this study was to measure the bi-directional in vitro transport of indinavir, a protease inhibitor, in the presence of crude extracts and pure phytoconstituents of A. sativum (L-alliin and diallyl disulphide), C. limonum (hesperidin and eriocitrin) and B. vulgaris (betaine monohydrate and ß-carotene) across excised porcine intestinal tissue in Sweetana-Grass diffusion chambers. In the negative control group, the transport of indinavir alone (200 M) was determined with no modulator added. In the positive control group, the transport of indinavir was determined in the presence of verapamil (100 M), a known P-gp related efflux inhibitor. The control experiments were used to indicate that the effects of the test compounds were caused by their action and not by chance interferences or external factors. Samples collected at pre-determined time intervals were analysed by means of a validated high performance liquid chromatography (HPLC) method and the transport was expressed as the apparent permeability coefficient (Papp) and the transepithelial flux (J) from which the efflux ratio (ER) and the net flux (Jnet) values were calculated. Statistical analysis was used to compare the results of the test compounds with the control groups in order to indicate significant differences. The mean ER value for indinavir in the negative control group was 1.41 ± 0.170 and in the positive control group it was 0.56 ± 0.0426. Statistically significant (p < 0.05) inhibition of indinavir efflux as indicated by reduced ER values was obtained for L-alliin (ER = 0.280 ± 0.030), diallyl disulphide (ER = 0.505 ± 0.034) and ß-carotene (ER = 0.664 ± 0.075). Inhibition of indinavir efflux will lead to increased transport and therefore a potentially higher bioavailability. Statistically significant (p < 0.05) promotion of indinavir efflux as indicated by increased ER values was obtained for C. limonum crude extract (ER = 5.551 ± 0.575) and hesperidin (ER = 3.385 ± 0.477), which potentially may lead to lower bioavalability. B. vulgaris crude extract (p = 0.8452), betaine monohydrate (p = 0.9982), A. sativum crude extract (p = 0.7161) and eriocitrin (p = 0.4431) displayed no statistically significant effect compared to the negative control group on indinavir transport across excised porcine intestinal tissue. The results from this study demonstrate that L-alliin, diallyl disulphide and ß-carotene have an inhibitory effect on indinavir efflux, which may significantly increase indinavir plasma levels after oral administration. C. limonum crude extract and hesperidin promote indinavir efflux, which may significantly reduce indinavir plasma levels. These pharmacokinetic interactions between certain drugs and plant extracts may negatively affect the anti-retroviral treatment of HIV patients, but deliberate and controlled inclusion of L-alliin, diallyl disulphide and ß-carotene in dosage forms may possibly cause more effective delivery of protease inhibitors after oral administration resulting in less frequent dosing intervals.
Thesis (MSc (Pharmaceutics))--North-West University, Potchefstroom Campus, 2013.