Contents
Academic literature on the topic 'Gydytojas'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the lists of relevant articles, books, theses, conference reports, and other scholarly sources on the topic 'Gydytojas.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Journal articles on the topic "Gydytojas"
1
Kavalnienė, Rima, Aušra Deksnytė, Vytautas Kasiulevičius, Virginijus Šapoka, Ramūnas Aranauskas, and Lukas Aranauskas. "GYDYTOJO LYTIES IR AMŽIAUS ĮTAKA PACIENTŲ PASITENKINIMUI PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGOMIS." Visuomenės sveikata 28, no. 2 (May 14, 2018): 34–40. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2018.016.
Full textAbstract:
Įvadas. Asmeninės šeimos gydytojo savybės turi įtakos formuojantis paciento požiūriui į gaunamas sveikatos priežiūros paslaugas, jo pasitenkinimui bei lūkesčiams sveikatos priežiūros paslaugų požiūriu. Skirtingų lyčių šeimos gydytojai savo konsultacijos metu akcentuoja skirtingus dalykus, taip pat skiriasi jų konsultacijos trukmė. Tuo tarpu trūksta tyrimų, kuriuose būtų nagrinėjama gydytojo amžiaus įtaka pacientų pasitenkinimui pirminės sveikatos priežiūros (toliau – PSP) paslaugomis. Ši informacijos stoka paskatino mus atlikti tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, kokios yra šeimos gydytojo amžiaus bei lyties sąsajos su pacientų pasitenkinimu PSP paslaugomis. Metodai. Pacientų apklausa vykdyta Vilniaus PSP įstaigose 2016–2017 metais. Pacientų, kurie dėl įvairių priežasčių apsilankė PSP centruose ir sutiko dalyvauti tyrime, buvo prašoma anonimiškai užpildyti klausimyną, nurodant savo ir savo gydytojo lytį bei amžių. Be to, prašėme nurodyti, kokios lyties ir amžiaus gydytojo jie pageidautų. Pacientų pasitenkinimui nustatyti buvo naudojamas adaptuotas trumpasis „Pacientų pasitenkinimo klausimyno“ variantas (angl. PSQ-18). Duomenų statistinė analizė buvo atlikta naudojantis SPSS programos 24.0 versiją. Visų demografinių veiksnių įtaka pacientų pasitenkinimui ir jų svarba vertinta taikant ranginę regresinę analizę. Rezultatai. Iš viso 581 pacientas užpildė klausimyną. Gydytojos moters konsultavimas buvo susijęs su geresniu bendruoju PSQ-18 balu ir šių subskalių vertinimais: „gydytojo santykis ir bendravimas“, „informacijos suteikimas ir dėmesingumas”, „konsultacijos trukmė ir laikas, praleistas su gydytoju“, „paslaugos prieinamumas ir patogumas“. Vertinant gydytojo ir paciento lyčių suderinamumą, skiriasi „gydytojo santykio ir bendravimo” bei „konsultacijos trukmės ir laiko, praleisto su gydytoju“ subskalių įvertinimas: prasčiausiai šios sritys vertintos gydytojo vyro ir paciento vyro grupėje, kiek geriau gydytojo vyro ir pacientės moters grupėje, dar geriau gydytojos moters ir paciento vyro ir geriausiai gydytojos moters ir pacientės moters grupėje. Vyresnis nei 51 metų gydytojų amžius buvo susijęs su prastesniu PSQ-18 bendruoju balu bei su prastesniais balais visose septyniose subskalėse. Ryškiausi skirtumai pastebėti „informacijos suteikimo ir dėmesingumo“ ir „konsultacijos trukmės ir laiko, praleisto su gydytoju“ subskalėse. Tik dešimtadalis pacientų, kurie lankosi pas vyresnius nei 51 metų gydytojus, nenorėtų jaunesnio gydytojo. Ranginėje regresinėje analizėje gydytojo amžiaus ir pacientų pasitenkinimo koreliacija išlieka – kuo jaunesnis gydytojas, tuo palankiau įvertintos jo paslaugos, tuo tarpu gydytojo lyties ir pacientų pasitenkinimo ryšys išnyko. Išvados. Geresnis PSP paslaugų vertinimas susijęs su jaunesniu konsultuojančių gydytojų amžiumi. Pacientai ypač patenkinti jaunesnio amžiaus gydytojų bendravimo įgūdžiais ir konsultacijai skiriamu laiku. Nors ryšys tarp moteriškos gydytojo lyties ir geresnio pacientų pasitenkinimo PSP paslaugomis taip pat pastebėtas, regresinėje analizėje jis tapo statistiškai nereikšmingas.
2
Berlin, Vilija, Alina Pūrienė, and Monika Mackevičiūtė. "LIETUVOS GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ IR GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ SPECIALISTŲ DARBO PRODUKTYVUMAS." Sveikatos mokslai 27, no. 2 (June 12, 2017): 83–86. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2017.029.
Full textAbstract:
Atsirandant priemonėms, palengvinančioms gydytojų odontologų ir gydytojų odontologų specialistų darbą, bei didėjant odontologų pasiūlai Lietuvoje, svarbu išsiaiškinti odontologų darbo produktyvumą ir palyginti jį su kitomis šalimis. Šie duomenys gali būti naudingi asmenims, planuojantiems gydytojų odontologų ir gydytojų odontologų specialistų poreikį Lietuvoje, klinikų administracijos darbuotojams, reguliuojantiems odontologų darbo produktyvumą. Iš viso tyrime dalyvavo 2008 gydytojai (atsakomumo dažnis 67,6%). Nustatyta, kad vidutiniškai per 6 valandų darbo dieną gydytojas odontologas ir gydytojas odontologas specialistas priima 8 pacientus. Daugiausia pacientų per dieną priima gydytojas ortodontas, mažiausiai – gydytojas endodontologas. Darbo produktyvumą statistiškai reikšmingai padidina padėjėjas (p=0,02). Gydytojai, kurie dirba didmiestyje, priima mažiau pacientų (7,7±3,6) nei tie, kurie dirba kituose miestuose (9±3,1) (p=0,04). Valstybinėje įstaigoje dirbantys odontologai priima 10,3±3,5 pacientus, o privačioje - 7,6±3,3 (p<0,05). Nustatyta, kad darbo produktyvumui įtakos turi darbo pobūdis. Samdomi gydytojai odontologai per dieną priima statistiškai daugiau pacientų (p=0,011) negu tie, kurie yra klinikų vadovai arba nuomojasi darbo vietą. Išvados: bendrosios praktikos gydytojai odontologai ir gydytojai odontologai specialistai priima tokį patį pacientų skaičių. Įtakos darbo našumui turi darbovietė, padėjėjas, darbo pobūdis.
3
Ramalė, Rusnė, Laura Krupelytė, and Raminta Meidutė. "Pacientų požiūris ir pasitenkinimas nuotolinėmis šeimos gydytojų konsultacijomis COVID-19 pandemijos laikotarpiu." Lithuanian General Practitioner 25, no. 5 (May 18, 2021): 303–6. http://dx.doi.org/10.37499/lbpg.685.
Full textAbstract:
Tikslas. Įvertinti ir nustatyti pacientų požiūrį bei pasitenkinimą nuotolinėmis šeimos gydytojų konsultacijomis. Metodika. 2020.05.16–2021.01.16 atlikta anoniminė internetinė apklausa. Tyrime dalyvavo 291 respondentas. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 22.0 programą. Rezultatai. Su šeimos gydytoju karantino laikotarpiu telefonu teko konsultuotis daugiau nei 80 proc. (84,3 proc.) apklaustųjų. Nuotoliniu būdu su šeimos gydytoju pacientai pandemijos laikotarpiu konsultavosi dėl vartojamų vaistų išrašymo, jų pratęsimo (23,7 proc.), dėl siuntimo konsultuoti gydytojui specialistui (22,8 proc.), atsiradus ūminiams naujiems simptomams (22,1 proc.), aptarti tyrimų rezultatus (14,3 proc.), paūmėjus lėtinei ligai (7,6 proc.), dėl kitų priežasčių (9,4 proc.). Išvados. Pagrindiniai nuotolinių konsultacijų privalumai: nereikia vykti pas šeimos gydytoją, laukti eilėje, atsiprašyti iš darbo arba kitaip koreguoti planų. Tačiau nuotolinės konsultacijos metu šeimos gydytojas negali atlikti nuodugnios apžiūros. Nuotolines konsultacijas su šeimos gydytoju savo pažįstamam rekomenduotų tik kiek daugiau nei ketvirtadalis.
4
Norkienė, Sigutė, Daiva Petrauskienė, and Urtė Norkutė-Macijauskė. "PIRMINĖS ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOS VEIKLOS GERINIMAS TAIKANT ATVEJO VADYBOS MODELĮ." Health Sciences 29, no. 5 (November 12, 2019): 81–89. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2019.086.
Full textAbstract:
Darbo tikslas: siekiama pagrįsti atvejo vadybos modelio taikymo būtinumą ir svarbą pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose yra prisirašę mažiau nei 10 tūkstančių gyventojų. Tyrimo medžiaga ir metodika. Kad būtų įvertintos atvejo vadybos modelio taikymo galimybės gerinant veiklos efektyvumą tų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios teikia pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir kuriose yra prisirašę mažiau nei 10 tūkst. gyventojų, pasirinktas struktūruoto interviu metodas. Buvo parengtas struktūruoto interviu instrumentas – klausimynas, susidedantis iš 11 klausimų. Kokybinio tyrimo metu buvo apklausti šeimos gydytojai, dirbantys pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose, kuriose yra prisirašę mažiau nei 10 tūkst. gyventojų (11 moterų ir 4 vyrai). Rezultatai ir išvados. Atvejo vadyba taikoma įvairiose srityse, todėl jos taikymo modeliai pasižymi didele įvairove. Atvejo vadybos modelio taikymas priklauso nuo įstaigos veiklos ypatumų, o jo efektyvumą lemia daugelis veiksnių. Sveikatos priežiūros modelis skirtas didinti sveikatos priežiūros paslaugų paklausą, plėtoti prevencinę veiklą gydytojų kabinetuose ir mažinti paslaugų prieinamumo kliūtis. Šeimos gydytojai nurodė šias pagrindines atvejo vadybininko (koordinatoriaus) veiklos sritis: pacientų informavimas apie vykdomas prevencines programas ir teikiamas paslaugas, jų registravimas pas gydytojus, dokumentų tvarkymas bei bendradarbiavimas su kitais asmens sveikatos priežiūros komandos nariais. Apklausti šeimos gydytojai teigiamai vertino atvejo vadybos modelį. Jų požiūriu, pagrindiniai taikomo modelio privalumai: patenkinti pacientai, geresnis paslaugų prieinamumas, ypač prevencinių programų, mažesnis gydytojų ir slaugytojų darbo krūvis ir informatyvios ataskaitos, kurios reikalingos priimant sprendimus. Per tyrimą išryškėjo, kad šeimos gydytojai baiminasi dėl bendradarbiavimo stokos tarp atvejo vadybininko (koordinatoriaus) ir šeimos gydytojo komandos. Apklaustų šeimos gydytojų požiūriu, atvejo vadybininko (koordinatoriaus) veikla sumažintų darbo krūvį, turėtų įtaką pacientų informuotumui ir dalyvavimui prevencinėse programose bei jų pasitenkinimui teikiamomis paslaugomis. Šeimos gydytojai nurodė, kad atvejo vadybininkas (koordinatorius) galėtų perimti dalį jų atliekamų funkcijų. Kaip pagrindines kliūtis, trukdančias taikyti atvejo vadybos modelį asmens sveikatos priežiūros įstaigose, šeimos gydytojai įvardijo neigiamą administracijos požiūrį, finansavimo trūkumą, glaudaus bendradarbiavimo tarp šeimos gydytojo komandos narių ir atvejo vadybininko (koordinatoriaus) stoką bei galimą neigiamą pacientų požiūrį į atvejo vadybininką (koordinatorių). Atlikus tyrimą išryškėjo, kad norint optimizuoti laiką, kurį šeimos gydytojas skiria pacientui, taip pagerinant teikiamų paslaugų kokybę, būtina perskirstyti funkcijas, kurias atlieka šeimos gydytojai. Nemažą šeimos gydytojų laiko dalį užima pacientų informavimas apie vykdomas prevencines programas ir teikiamas paslaugas, pacientų registravimas pas gydytojus specialistus, dokumentų tvarkymas. Šių funkcijų perdavimas atvejo vadybininkui (koordinatoriui) užtikrintų didesnį šeimos gydytojų dėmesį pacientui bei teikiamų paslaugų prieinamumo padidinimą.
5
Bitkauskaitė, Iveta, Aurimas Galkontas, and Danguolė Grūnovienė. "FARMACIJOS SPECIALISTO IR GYDYTOJO BENDRAVIMAS IR BENDRADARBIAVIMAS VISUOMENĖS VAISTINĖSE DIRBANČIŲ FARMACIJOS SPECIALISTŲ POŽIŪRIU." Health Sciences 30, no. 6 (November 24, 2020): 54–58. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.140.
Full textAbstract:
Bendravimas, komandinis darbas ir sveikatos priežiūros specialistų komunikavimas lemia sveikatos priežiūros paslaugų saugą ir efektyvumą. Gydytojų ir farmacijos specialistų bendradarbiavimas sudaro sąlygas veiksmingai perduoti informaciją apie pacientą, greitai išspręsti vaistų terapijos problemas ir duoda teigiamus darbo rezultatus. Pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, skiriami įvairūs vaistiniai preparatai, didinantys nepageidaujamų reiškinių riziką. Veiksmingai paciento priežiūrai ir sveikatai pagerinti, farmacijos specialistai turi efektyviai bendradarbiauti su gydytoju. Tyrimo tikslas − išanalizuoti X rajono farmacijos specialistų požiūrį į farmacijos specialisto ir gydytojo bendravimą ir bendradarbiavimą, siekiant efektyvaus sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. Atlikta anoniminė anketinė apklausa. Tyrime dalyvavo 134 farmacijos specialistai. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog gydytojai ir farmacijos specialistai efektyviai nebendradarbiauja. Pagrindinės bendravimo ir bendradarbiavimo kliūtys yra laiko stoka, gydytojo nepasitikėjimas farmacijos specialisto kompetencija, farmacijos specialistų ir gydytojų asmeninės savybės. Kone trečdalis farmacijos specialistų jaučia baimę bendrauti su gydytojais, o daugiau kaip pusė respondentų atsakė, jog gydytojai nerodo jokios tarpprofesinio bendradarbiavimo iniciatyvos.
6
Kščenavičiūtė, Gabrielė, Eglė Aida Bendoraitienė, Vilija Andruškevičienė, and Kristina Saldūnaitė. "Lietuvos gydytojų odontologų ir vaikų odontologų taikomi vaikų dantų ėduonies kontrolės metodai." Lithuanian General Practitioner 25, no. 1 (January 18, 2021): 15–19. http://dx.doi.org/10.37499/lbpg.613.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas. Įvertinti ir palyginti gydytojų odontologų bei vaikų odontologų taikomus dantų ėduonies kontrolės metodus. Tyrimo metodai ir medžiagos. Atlikta anketinė apklausa, kurioje dalyvavo 54 gydytojai vaikų odontologai ir 61 gydytojas odontologas. Rezultatai. Gydytojai odontologai retai analizuoja paciento individualius ėduonies rizikos veiksnius, tik 34,4 proc. iš jų visada rekomenduoja burnos priežiūros priemones vaikams bei jų tėvams. Tarp gydytojų vaikų odontologų beveik 80 proc. respondentų visada pataria burnos priežiūros priemonių pasirinkimo klausimais. Tik 6,6 proc. gydytojų odontologų visada išsiaiškina pacientų mitybos įpročius ir juos koreguoja, o beveik pusė vaikų odontologų visada išsiaiškina paciento mitybos savitumus ir juos koreguoja. Apklausti gydytojai odontologai beveik niekada objektyviai, dažo medžiagos pagalba, nevertina vaikų burnos higienos būklės, lyginant su vaikų odontologais, kurie beveik visada tai atlieka. Išvados. Gydytojai vaikų odontologai labiau koncentruojasi į ėduonies, kaip ligos, gydymą, veiksmingiau ir dažniau taikydami profilaktines procedūras nei odontologai.
7
Padervinskytė, Emilija, Brigita Alenskaitė, and Aurika Karbonskienė. "PACIENTŲ ŽINIŲ IR SUPRATIMO APIE ANESTEZIOLOGINĘ PAGALBĄ ĮVERTINIMAS." Sveikatos mokslai 26, no. 2 (April 30, 2015): 9–14. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.019.
Full textAbstract:
Į pacientą orientuotoje sveikatos priežiūros sistemoje tikimasi, kad pacientai aktyviai dalyvaus priimant sprendimus dėl gydymo ir pačiame gydymo procese. Vis dar trūksta informacijos, ką pacientai norėtų ir turėtų žinoti, kad jų dalyvavimas šiuose procesuose perioperaciniu laikotarpiu būtų kiek įmanoma vertingesnis. Tyrimo tikslas: nustatyti pacientų žinias apie gydytojų anesteziologų atliekamą darbą ir pateikiamos informacijos aiškumą ikioperaciniu laikotarpiu. Tyrimo medžiaga ir metodai. 2015 metais balandžio – gegužės mėn. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Chirurgijos ir Akušerijos ir ginekologijos skyriuje atliktas pacientų kiekybinis, vienmomentinis, anoniminis anketinis tyrimas. Rezultatai. Tyrime dalyvavo 186 respondentų (amžius 56 ±17,48), 91 proc. atsakė į apklausos klausimus. 61,4 proc. žinojo, kad anesteziologas yra gydytojas, kuris specializuojasi anestezijoje. 43,2 proc. respondentų mano, kad anesteziologas nustato ar gali būti atliekama operacija, 69,0 proc. – stebi gyvybines funkcijas. 29,0 proc. domėjosi apie anesteziją prieš atvykstant operacijai, iš jų 33,0 proc. informaciją gavo iš šeimos gydytojo. Išvados. Pacientų žinios apie gydytojo anesteziologo darbą apsiriboja tik gydytojo specializacijos sritimi, tačiau konkreti gydytojo veikla ir atsakomybės žinomos mažai. Vis dėlto, pacientai nori gauti aiškią ir išsamią informaciją. Tokios informacijos šaltiniais tampa labiausiai visuomenei prieinami sveikatos priežiūros specialistai – šeimos gydytojai.
8
Paracelsus, Theophrastus Von Hohenheim. "Iš Paracelso raštų." Problemos 20 (September 29, 2014): 63–67. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1977.20.5695.
Full textAbstract:
Publikuojamas Paracelso raštų ištraukų vertimas. Jame autorius aptaria tris medicinos (gydymo) pagrindus – filosofiją, astronomiją ir alchemiją. Ligų rūšių, materijos ir ypatumų esmę galima suprasti remiantis vien tik filosofija. Ir liga, ir gydymas kyla iš gamtos, todėl ir gydytojas turi išaugti iš gamtos. Danguje ir žemėje, ore ir vandenyje glūdi visų gydytojų žinojimas ir supratimas. Filosofija gydytojui reikalinga todėl, kad joje yra visos ligos ir atvejai, sveikata ir nusiminimas. Pabrėžiama patyrimo reikšmė medicinoje. Patyrimas reiškia suradimą to, kas tikra ir teisinga, jis turi būti pagrįstas žiniomis. Teigiama, kad teorija ir praktika turi būti neatsiejamai susijusios, abi jos turi remtis patyrimu. Pagrindinis gydytojo uždavinys yra pažinti įvairias ligų formas, įžvelgti jų priežastis bei simptomus ir įžvalgiai bei stropiai skirti vaistus ir pagal aplinkybes bei ypatumus suteikti visą įmanomą gydymo pagalbą.
9
Pridotkienė, Elinga, and Olga Vasiliauskienė. "Vaikų profilaktiniai patikrinimai pirminėje sveikatos priežiūroje." Lithuanian General Practitioner 25, no. 2 (February 18, 2021): 101–9. http://dx.doi.org/10.37499/lbpg.624.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas ir uždaviniai. Atrinkti ir išanalizuoti mokslinius straipsnius, kuriuose aprašomi 7–17 metų vaikų profilaktiniai patikrinimai atliekami pirminėje sveikatos priežiūroje (PSP). Įvertinti, kokios vaikų profilaktikos programos atliekamos Lietuvoje ir užsienyje, kokias profilaktikos programas atlieka šeimos gydytojas ir kokias vaikų ligų gydytojas bei įvertinti, kokia profilaktinė patikra atliekama dėl psichikos sveikatos sutrikimų. Metodai. Atlikta sisteminė literatūros apžvalga naudojantis „PubMed“ paieškos sistema elektroninėje „MEDLINE“ duomenų bazėje, atrenkant straipsnius parašytus anglų kalba, publikuotus nuo 2010-01-01 iki 2019-12-31, kuriuose vaikams nuo 0 mėn. amžiaus iki 18 metų, atliekamos profilaktikos programos pirminėje sveikatos priežiūroje, šeimos medicinos arba vaikų ligų gydytojo. Tyrimo rezultatai. Į sisteminę literatūros apžvalgą įtraukti šeši moksliniai straipsniai, kuriuose buvo 134908 tiriamieji. Fizinės sveikatos profilaktinis patikrinimas buvo aprašytas trijuose moksliniuose straipsniuose: regos patikra, žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcijos ir tuberkuliozės (TB) patikra. Psichinės sveikatos profilaktinis patikrinimas buvo aprašytas trijuose moksliniuose straipsniuose: dėl elgesio sutrikimų, nerimo ir depresijos, savižudybės rizikos. Išvados. Išanalizavus mokslinius straipsnius, galima teigti, jog visame pasaulyje vaikų profilaktinius patikrinimus PSP atlieka šeimos medicinos gydytojas arba vaikų ligų gydytojai. Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje atliekami fizinės sveikatos profilaktiniai patikrinimai, tačiau nėra tikslingai atliekama psichinės sveikatos profilaktinių patikrinimų vyresnio (7–17 metų) amžiaus vaikams. Rekomendacijos tolesniems tyrimams. Atlikti daugiau tyrimų, kuriuose profilaktines patikras atlieka šeimos medicinos gydytojas. Tyrimus atlikti tose pačiose šalyse, tik skirtingose klinikose, vertinti bei palyginti gautus rezultatus. Atlikti daugiau tyrimų su psichinės sveikatos profilaktikos programomis.
10
Šilys, Arvydas, and Viktoras Justickis. "INFEKCINIŲ LIGŲ IR TUBERKULIOZĖS LIGONINĖS GYDYTOJŲ POŽIŪRIS Į MOKSLINIŲ REKOMENDACIJŲ TAIKYMO PRIVALOMUMĄ." Sveikatos mokslai 24, no. 4 (February 20, 2014): 128–34. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2014.081.
Full textAbstract:
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas nurodo gydytojų pareigą teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atitinkančias šiuolaikinio mokslo lygį. Tai reiškia, kad gydytojas turi būti informuotas apie šiuolaikinio mokslo pasiekimus, jų pagrindu parengtas diagnostikos ir gydymo rekomendacijas ir įgyvendinti jas savo veikloje. Straipsnyje nagrinėjama, ar gydytojai informuoti apie naujausius mokslo pasiekimus, ar linkę naudoti jų pagrindu parengtas rekomendacijas, ar supranta savo teisinę atsakomybę už jų įgyvendinimą. Tyrimas atliktas ieškant naujų galimybių gerinti pacientams teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Tyrime dalyvavo 30 gydytojų, dirbančių vienoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje – Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninėje. Tyrimas išaiškino veiksnius, trukdančius gydytojams gauti visą informaciją apie naujausius medicinos mokslo pasiekimus. Svarbiausias iš jų – daugelio apklaustųjų įsitikinimas, kad jiems nereikia susipažinti su šiuolaikinio mokslo pasiekimais, nes ir be to turi visas darbui reikalingas žinias. Gydytojų informuotumui dar trukdo laiko stygius, problemos gauti informaciją apie naujausius medicinos mokslo pasiekimus, nepakankamas užsienio kalbų mokėjimas. Tyrimas parodė, kad net ir būdami pakankamai informuoti apie naujausius medicinos mokslo pasiekimus, daugelis gydytojų neapibrėžtam laikui atideda jų panaudojimą. Tai daroma pasitelkiant įvairius paaiškinimus, kuriais remiantis, naujausius mokslo pasiekimus taikys esant specialiam administraciniam leidimui ar atsiradus bendrajai jų naudojimo praktikai ir pan. Paaiškėjo, kad esant įstatymo reikalavimui taikyti naujausius mokslo pasiekimus, tam tikra gydytojų dalis neigia šio reikalavimo būtinybę. Tyrimo rezultatai rodo, kad sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimo priemonės turi aprėpti naujausių mokslo pasiekimų taikymo vadybą.
Dissertations / Theses on the topic "Gydytojas"
1
Svilytė, Eglė. "Gydytojų civilinės atsakomybės už žalą, padarytą pacientų sveikatai ir gyvybei, taikymo problemos." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20140627_180234-98047.
Full textAbstract:
Magistro darbe pagrindinis dėmesys skiriamas gydytojų civilinės atsakomybės sąlygų analizei, atskleidžiant pagrindines šių sąlygų taikymo teorines ir praktines problemas. Nagrinėjant neteisėtus veiksmus aptariamos pagrindinės gydytojo pareigos. Kadangi pastaruoju metu pastebima tendencija, kad bylos dėl gydytojo profesinio aplaidumo vis dažniau grindžiamos ne tik gydytojo profesine klaida, bet ir paciento netinkamu informavimu, darbe ypatingas dėmesys skiriamas informacijos pacientui suteikimo pareigai aptarti. Analizuojama pacientui teikiamos informacijos apimtis ir turinys, informacijos teikimo tvarka, informavimas apie alternatyvius diagnostikos ir gydymo metodus, informacijos apie galimą riziką apimtis. Darbe atskleidžiami kaltės ypatumai nagrinėjant gydytojų civilinės atsakomybės bylas. Nagrinėjamos problemos, susijusios tiek su turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimu. Kadangi vis dažniau pacientai (ir jų artimieji) pateikia ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, didesnis dėmesys skiriamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir trečiųjų asmenų teisei į neturtinės žalos atlyginimą problematikai aptarti. Darbe taip pat nagrinėjama priežastinio ryšio nustatymo problematika.The main focus of Master's thesis is on the analysis of the conditions of medical liability where the basic issues of the theoretical and practical application of those conditions are revealed. While analyzing the illegal acts, the main physician's duties are discussed. Whereas, recently the trend has been observed that almost all cases regarding the professional neglect of physicians in the developed countries are based not only on professional mistake of physicians, but also on the improper informing of the patient, particular attention in the paper is paid to the duty of informing the patient. The extent and content of the information provided to the patient, reporting procedures, informing about alternative methods of diagnosis and treatment, the extent of the information about the potential risk are disused. The fault features when examining the cases of medical liability are revealed in the paper. There are revealed issues related both to the compensation of pecuniary damage and non-pecuniary damage. As more and more patients (and their relatives) bring the action for compensation of non-pecuniary damages, greater emphasis goes on discussion of issues of determination of the amount of compensation for non – pecuniary damage and the right of the third party to claim for non – pecuniary damage. Causation determination problems are discussed in the paper as well.
2
Pieteraitytė, Viktorija. "Šeimos gydytojų kompiuterinių įgūdžių ir poreikių vertinimas." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2013. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130606_161303-35908.
Full textAbstract:
Vertinami šeimos gydytojų kompiuteriniai įgūdžiai ir poreikiai Kauno, Klaipėdos ir Tauragės PSP įstaigose. Taip pat BPG naudojamasis IT darbe; įgūdžių tobulinimo galimybės.Evaluate computer skills of general physicians and their needs in Kaunas, Klaipėda and Tauragė cities. Also IT needs at their work places, opportunities for computer skills improvement.
3
Juozaitienė, Asta. "Psichikos ligomis sergančių asmenų subjektyviai vertinamo santykio su gydytoju psichiatru ir gydytojo nurodymų laikymosi bei pasitenkinimo sveikatos priežiūros paslaugomis sąsajos." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2013. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130129_154435-35094.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas – įvertinti psichikos ligomis sergančių asmenų subjektyviai vertinamo santykio su savo gydytoju psichiatru, jo nurodymų laikymosi bei pasitenkinimo sveikatos priežiūros paslaugomis sąsajas. Tyrime dalyvavo: 140 įvairiomis psichikos ligomis sergančių pacientų (66 vyrai ir 74 moterys), besigydantys VŠĮ. Pakaunės PSPC. Šio darbo naujumas bus surasti ir parodyti sociodemografinius, klinikinius veiksnius, kurie daro įtaką pozityvesniam požiūriui į vaistus ir atsakingesniam jų vartojimui. Taip pat surasti psichikos ligomis sergančių asmenų subjektyviai vertinamo santykio su gydytoju psichiatru ir gydytojo nurodymų laikymosi bei pasitenkinimo sveikatos priežiūros paslaugomis sąsajas.The aim of the research is to evaluate the connection among the subjectively perceived relationship with one’s doctor psychiatrist, adherence to his/ her instructions and the satisfaction with the services provided by the healthcare institution from the point of view of individuals suffering from psychiatric illnesses. 140 patients (66 males and 74 females) with various psychiatric illnesses treated at Public Enterprise Pakaunė PSPC (Primary Healthcare Center) took part in the research. The novelty of this paper lies in the identification and highlighting of socio demographical and clinical factors contributing to a more positive attitude towards medication and its more responsible consumption. Besides, the discovery of the connection among the subjectively evaluated relationship with the treating doctor psychiatrist from the point of view of patients with psychiatric illnesses, adherence to his/ her instructions and satisfaction with the services provided by a healthcare institution is also innovative.
4
Mačernytė, Rasa. "Kauno miesto visuomenės vaistinėse, esančiose netoli gydymo įstaigų, dirbančių farmacijos specialistų požiūrio į gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimą tyrimas." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2014~D_20140618_214531-99117.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas: ištirti netoli gydymo įstaigų dirbančių farmacijos specialistų požiūrį į esamą gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimą bei jo galimybes ateityje.
Uždaviniai: 1. Ištirti netoli gydymo įstaigų dirbančių farmacijos specialistų požiūrį į esamą gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimą. 2. Nustatyti veiksnius, turinčius įtakos gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimui ir problemas, su kuriomis susiduriama. 3. Atskleisti farmacijos specialistų nuomonę apie gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimo galimybes ateityje. 4. Įvardinti sprendimus, kuriuos įgyvendinant, gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimas galėtų būti pagerintas.
Metodika: Tyrimo dalyviai – farmacijos specialistai, dirbantys Kauno miesto visuomenės vaistinėse, esančiose šalia ligoninės, poliklinikos, šeimos klinikos ar individualaus gydytojo kabineto. Tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa. Iš viso išdalintos 188 anketos, pilnai užpildytos grąžintos 157 anketos, iš jų (atsakomumas 83,51proc.). Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS (Statistical Package for Social Science) 20.0 programinį statistinės analizės paketą.
Tyrimo rezultatai: 61,15 proc. respondentų esamą gydytojo-vaistininko bendradarbiavimą vertina kaip nepakankamą. Esamo gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimo vertinimas skiriasi priklausomai nuo to, kokią dalį gydytojų, dirbančių šalia esančioje gydymo įstaigoje, farmacijos specialistas pažįsta (p<0,05). 48,08 proc. respondentų nurodė, kad jų praktikoje... [toliau žr. visą tekstą]Aim: To analyze the attitude of pharmacy professionals working nearby to different medical institutions to the current physician-pharmacist collaboration and its future possibilities. Tasks: 1. To investigate the approach of pharmacy specialists working nearby different medical institutions to the current physician-pharmacist collaboration; 2. To identify the factors that influence the collaboration between a physician and a pharmacist and the problems encountered; 3. Reveal the opinion of pharmaceutical professionals on the possibilities of physician-pharmacist collaboration in the future; 4. Identify solutions which could improve the physician - pharmacist collaboration. Methods: The participants of the research project - pharmaceutical professionals working in the community pharmacies in the city of Kaunas, located near hospitals, clinics, family clinics or private doctors office. Test method - an anonymous questionnaire. In total there were 188 questionnaires distributed, out of which 157 were returned fully completed (response rate 83.51%). The statistical analysis was performed using SPSS (Statistical Package for Social Science) 20.0. Results: 61.15 % of respondents identify the existing physician-pharmacist collaboration as insufficient. The assessment of the current level of collaboration varies depending on the proportion of physicians working in a nearby treatment facility, pharmacy technician knows (p <0.05). 48.08 % of respondents indicated that in their... [to full text]
5
Ribinskienė, Aurima. "Pacientų motyvacija renkantis šeimos gydytoją." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2008. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080613_152220-59398.
Full textAbstract:
Darbo tikslas - įvertinti pacientų motyvaciją renkantis šeimos gydytoją viešojoje ar privačiose pirminės sveikatos priežiūros įstaigose Jonavos mieste.
Uždaviniai: 1. Nustatyti motyvacinius veiksnius, sąlygojančius pacientų pasirinkimą gydytis pas šeimos gydytoją. 2. Palyginti pacientų motyvacinius veiksnius renkantis šeimos gydytoją viešojoje ar privačiose PSP įstaigose. 3. Pateikti pasiūlymus PSP įstaigoms, pacientų motyvacijai gerinti.
Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas 2007 metų birželio mėn. naudota anketinė, anoniminė Jonavos viešojoje PSP ir privačiose įstaigoje besilankančių pacientų apklausa (n=400). Atsakas viešojoje PSPĮ – 80 proc., o privačiose PSP įstaigose – 84 proc. Tyrimo duomenų statistinė analizė atlikta naudojant MS Excel'XP bei SPSS 12.0 statistinių duomenų analizės paketą. Ryšiai tarp požymių vertinti pagal 2 kriterijų.
Rezultatai. Respondentai svarbiausiais motyvaciniais privalumais, pasirenkant gydymo įstaigą ir šeimos gydytoją, laikė gerą paslaugų kokybę, nuoširdų bendravimą ir patogią įstaigos vietą. Nustatyta, kad Jonavos privačiose gydymo įstaigose lankosi pacientai (64 proc.), kurių sveikata yra gera, o VšĮ Jonavos PSPC – vidutinės sveikatos tiriamieji (42 proc.). Privačias gydymo įstaigas renkasi 49 proc. tiriamųjų, todėl, kad yra girdėję gerus atsiliepimus apie ten dirbančius gydytojus, o respondentai VŠĮ Jonavos PSPC gydymo įstaigą renkasi dėl to, kad ten tradiciškai lankosi visa šeima.
Daugiausia, t.y. 60 proc. VšĮ Jonavos PSPC pasirinkusių... [toliau žr. visą tekstą]Aim of study. To asses patients motivation in choosing primary health care doctor in public or private primary health care institutions in Jonava city. Objectives. 1. To assess factors of patients motivation, determining the choice of the doctor 2. To compare the factors of patients motivation in choosing the doctor in public or private health care institutions 3. To develop proposals for primary health care institutions for improvement of patients motivations. Methods. The study was carried out in June, 2007. 400 patients of public and private health care institutions of Jonava were involved in the survey. Response rate in public health care institution was 80% and in private health care institutions - 84 %. Statistical analysis was carried out using statistical package for social sciences - SPSS 12.0 for Windows. Associations between the variables were assessed by Chi square test. Results. The respondents considered good quality of services, sincere interaction and a convenient location of an institution as the main motivating advantages in choosing primary health institution and family doctor. It has been determined that patients of Jonava city who considered their health as good (64%) visit private health institutions, and Public Institutions Jonava primary health care center – who considered (42%) their health as normal visit public health institutions. 49% of the respondents chose private health institutions because they have heard good responses on doctors work there... [to full text]
6
Brazaitytė, Agnė. "Marijampolės apskrities šeimos gydytojų požiūris į imunoprofilaktiką." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2013. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130606_161554-28738.
Full textAbstract:
Darbo tikslas – įvertinti Marijampolės apskrities šeimos gydytojų nuomonę apie imunoprofilaktiką bei jos organizavimą pirminėje sveikatos priežiūroje.
Metodika. Tyrimo metu apklausėme visus Marijampolės apskrities šeimos gydytojus, dirbančius viešosiose ir privačiose pirminės sveikatos priežiūros įstaigose. Respondentams buvo išdalintos 109 anketos, iš kurių teisingai užpildytos ir grąžintos buvo 86 (atsako dažnis 79,0 proc.). Duomenų analizę atlikome naudojant statistinį programinį paketą SPSS (17.0 versija). Hipotezės apie požymių priklausomybę buvo tikrinamos naudojant chi kvadrato (χ2) ir z kriterijus bei Spearmano koreliacijos koeficientą (r).
Rezultatai. Šeimos gydytojai, teikiantys paslaugas vaikams, gana aktyviai vykdo jų imunoprofilaktiką pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Didžioji dalis respondentų (87,2 proc.) tėvus (globėjus) apie vaiko skiepijimą informuoja žodžiu, šiems atvykus į sveikatos priežiūros įstaigą, ir (ar) lankydami savo pacientus namuose (70,9 proc.). Skiepijimo mokamomis vakcinomis srityje apklaustieji dalyvauja gana pasyviai: kiek daugiau nei pusė tirtųjų (53,5 proc.) teigė visada informuojantys pacientus apie galimybę pasiskiepyti šiomis vakcinomis, mažiau nei trečdalis tyrimo dalyvių (31,4 proc.) nurodė tai darantys kartais, o likusioji dalis (15,1 proc.) – retai. Informaciją apie mokamas vakcinas savo pacientams teikiantys telefonu ir (ar) lankstinukuose, stenduose, esančiuose sveikatos priežiūros įstaigoje... [toliau žr. visą tekstą]Aim of the study - to evaluate the attitude of the family physicians working in Marijampolė County towards the immunoprophylaxis and its organization in the primary health care settings. Methods. All the family physicians working in the public and private primary health care institutions of Marijampolė County took part in the survey. 109 questionnaires were delivered to the respondents. 86 of them were filled-in and returned (the response 79.0%). The data analysis was performed by the application of statistical program package SPSS (version 17.0). The hypotheses about the dependence of the variables were checked using the Chi square (χ2), z criteria and Spearman correlation coefficient (r). Results. The family physicians providing services to the children were actively performing the immunoprophylaxis activities according to the Calendar of the Preventive Vaccination of the Children of the Republic of Lithuania. The major part of the respondents (87.2%) were informing the parents (guardians) about the need to vaccinate their children upon their arrival to the health care institutions and (or) while visiting the patients at home (70.9%). The respondents were passively participating in the vaccination with chargeable vaccines activities. Little more than a half of the respondents (53.5%) told that they were always informing their patients about the possibilities to vaccinate their children with the chargeable vaccines, less than one third (31.4%) indicated that they were... [to full text]
7
Trumbeckienė, Neringa. "Pirminės sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimas." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2013. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130618_134202-71888.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas – ištirti gydytojų ir slaugytojų paslaugų kokybės vertinimą pirminės sveikatos priežiūros centruose.
Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti sveikatos priežiūros paslaugų techninę ir funkcinę kokybę pirminės sveikatos priežiūros centruose gydytojų ir slaugytojų požiūriu. 2. Išanalizuoti gydytojų ir slaugytojų išorinio teikiamų paslaugų efektyvumo vertinimą. 3. Ištirti, koks yra gydytojų ir slaugytojų požiūris į pacientų pasitenkinimą pirminės sveikatos priežiūros paslaugų kokybe. 4. Palyginti gydytojų ir slaugytojų pirminės sveikatos priežiūros darbuotojų kompetencijos vertinimą.
Tyrimo metodika. Tyrimas buvo atliktas 5 Kauno PSPC 2012 metų gruodžio-2013 metų vasario mėn. Tyrime dalyvavo 113 gydytojų ir 137 slaugytojos. Klausimynas sudarytas remiantis Ferguson ir kt. Gautas bioetikos leidimas vykdyti tyrimą.
Rezultatai. Gydytojai ir slaugytojai visus techninės ir funkcinės paslaugų kokybės aspektus įvertino teigiamai, t.y. palankiai. Techninės ir funkcinės kokybės vertinimas priklausomai nuo gydytojų bei slaugytojų darbo stažo taip pat buvo teigiamas. Vertinant techninę paslaugų kokybę dėl dviejų teiginių buvo suabejota – 35,4 proc. gydytojų ir 31,4 proc. slaugytojų teigė, kad nei sutinka, nei nesutinka su teiginiu, kad patalpos, skirtos gydymui, yra aukščiausio lygio ir 36,3 proc. gydytojų bei 39,2 proc. slaugytojų teigė, kad nei sutinka, nei nesutinka su teiginiu, kad įranga, reikalinga tyrimams ir gydymui, yra aukščiausio lygio. Vertinant funkcinę paslaugų kokybę... [toliau žr. visą tekstą]The aim of this study – to investigate of doctors and nurses services quality evaluation in primary health care system centers. Objectives: 1. To evaluate technical and functional quality of services by attitude of primary health care system centers doctors and nurses. 2. To analyze evaluation of doctors and nurses external services effectiveness evaluation. 3. To investigate doctors and nurses attitude to quality of patients satisfaction primary health care. 4. To compare doctors and nurses primary health care employer’s competition evaluation. Method’s. Research was held in five Kaunas primary health centers in Dec 2012 - February 2013. Questionnaire was made according to Ferguson etc. (1999) questionnaire about primary health care quality evaluation. Results. There were participating 113 doctors and 137 nurses in this research. Doctors and nurses all the technical and functional aspects of service quality review were assessed as positive, both by doctors and nurses. Technical and functional assessment of the quality depends on the doctors and nurses work experience has also been positive. The technical quality of the two statements has been questioned - 35.4 percent. physicians and 31.4 percent nurses said that neither agree nor disagree with the statement that the premises for treatment, is the highest level and 36.3 percent doctors and 39.2 percent nurses said that neither agree nor disagree with the statement that the equipment is necessary for research and treatment of... [to full text]
8
Paliulian, Anželika. "Šeimos gydytojų informuotumo apie rentgeno tyrimų metu pacientų gaunamą apšvitą tyrimas." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20140625_184030-18296.
Full textAbstract:
Šiuo metu išsivysčiusiose pasaulio šalyse apie 80 % sveikatos problemų turi spręsti šeimos gydytojas. Jis turi nukreipti pacientus atlikti įvairius tyrimus, konsultuotis pas kitus specialistus, bei gydytis.Vienas svarbiausių žmogaus apšvitos šaltinių medicinoje yra rentgenodiagnostika. Todėl atliekant šį tyrimą buvo iškelta problema - ar pakankamas šeimos gydytojų žinių lygis apie pacientų rentgenodiagnostikos tyrimų metu gaunamą apšvitą ir radiacinę saugą ir ar visada rentgenodiagnostikos tyrimai yra skiriami tikslingai ir pagrįstai? Tyrimo tikslas - nustatyti ir įvertinti Vilniaus mieste dirbančių šeimos gydytojų informuotumą apie rentgeno tyrimų metu pacientų gaunamą apšvitą. Metodai. Tyrimo objektas – šeimos gydytojai. Tyrimas buvo vykdomas Vilniaus mieste, viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir privačiose šeimos klinikose bei šeimos gydytojų kabinetuose. Atlikta anketinė apklausa, kurioje dalyvavo 70 gydymo įstaigų ir buvo išdalinta 312 anketų. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 17 programos versiją ir WinPepi 6.4 programos versiją. Pateikiamas rodiklių pasiskirstymas absoliučiais skaičiais ir procentais. Kategorinių duomenų analizei naudotas chi kvadratas (χ2) ir Fišerio tikslus testas. Reikšmingumo lygmuo α=0,05. Išvados vertinamos statistiškai reikšmingomis, kai pasikliovimo lygmuo p<0,05. Atlikta mokslinių straipsnių, sveikatos sistemos teisinės ir normatyvinės medžiagos analizė. Rezultatai. 65,1 proc. respondentų mano, kad jiems... [toliau žr. visą tekstą]Currently in the developed world, about 80% of health problems have to be solved by a family physician. He/she has to divert patients to carry out a series of studies, consultations with other specialists, and get cured. One of major human sources of exposure in medicine is X-ray diagnostics. Therefore, in this investigation one has raised a question whether there is a sufficient level of knowledge of family physicians about patient’ X-ray diagnostic exposure and radiation protection, and if always X-ray diagnostics examination is allocated in a reasonable way? The object of the study is to identify and assess family physicians’ awareness about the exposure of X-ray exposed patients in the city of Vilnius. Methods. The object of the research: family physicians. The research was carried out in Vilnius, in the public health care institutions and private family clinics and family physicians’ offices. One conducted a questionnaire survey, which included 70 hospitals where 312 questionnaires were distributed. The statistical analysis was performed using version 17 of SPSS software and version 6.4 of WinPepi. An indicator distribution in absolute numbers and percentages was presented. Categorical data analysis used chi-square (χ2) and Fisher's exact test. Significance level α=0,05. Conclusion considered to be statistically significant when the confidence level of p<0.05. One conducted research analysis of articles, and analysis of health system of legal and normative... [to full text]
9
Galgauskienė, Eglė. "Šeimos gydytojų ir bendros praktikos slaugytojų darbo krūvio optimizavimas." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2014~D_20140618_233418-61516.
Full textAbstract:
Darbo tikslas - Išanalizuoti šeimos gydytojų ir bendros praktikos slaugytojų darbo krūvio pasiskirstymą darbo metu.
Uždaviniai:
1. Įvertinti šeimos gydytojo darbo krūvį pacientų priėmimo metu.
2. Įvertinti bendros praktikos slaugytojo darbo krūvį.
3. Palyginti privačiose ir valstybinėse PSPC dirbančių šeimos gydytojų ir bendros praktikos slaugytojų darbo krūvį.
Tyrimo metodika: anoniminė anketinė apklausa. Šeimos gydytojams ir bendros praktikos slaugytojams atsitiktine tvarka buvo pateiktos anketos, į kurias jie atsakydavo ir grąžindavo apklausėjui. Anketos buvo dalinamos darbo vietose, konferencijų, mokymų metu. Dėmesys buvo kreipiamas į apklausiamojo specialybę ( šeimos gydytojas ar bendros praktikos slaugytojas ), o ne į tai, kokioje PSPĮ jis dirba. Anketos buvo pateiktos 145 šeimos gydytojams ir 139 bendros praktikos slaugytojams. Į anketas respondentai atsakė 100%. Naudoti statistinės analizės metodai: SPSS Statistics 20.0 programa, Kolmogorovo ir Smirnovo testas, Spearman koreliacijos koeficientas, nepriklausomų imčių Stjudento t testas, blokuotų duomenų dispersinė analizė (ANOVA) su post hoc analizės Bonferonni kriterijumi, tiesinės regresijos metodas.
Tyrimo rezultatai: Pastebėta, kad dubliuojasi dauguma šeimos gydytojų ir slaugytojų atliekamų manipuliacijų, kai kurių dokumentų pildymas, visos pateiktos apklausos metu funkcijos. Šeimos gydytojai daugiausiai priima lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis sergančių pacientų. Tarp privačiose ir valstybinėse gydymo... [toliau žr. visą tekstą]Purpose: To analyse the distribution of workload of family physicians and general practice nurses during the working hours. Tasks: 1. To assess the workload of family physician during the working hours. 2. To assess the workload of general practice nurses during the working hours. 3. To compare the workload of family physicians and general practice nurses employed in the private and public health care centers. Methods: Anonymous questionnaires were presented to the family physicians and general practice nurses in randomised order. The questionnaires were distributed at working places during conferences and training courses. The attention was drawn to the professional qualification of the interviewed person (family physician or general practice nurse) rather than to a primary health care institution where the person was employed. The questionnaires were presented to 145 family physicians and 139 general practice nurses. 100 % of the respondents presented completed questionnaires. SPSS Statistics 20.0 software was used for statistical analysis. Kolmogorov's and Smirnov's test, Spearman's correlation coefficient, Student's T-test for the independent samples, dispersive analysis of blocked data (ANOVA) with Benferonni criterion for the post hoc analysis and method of linear regression were calculated Results: The data showed that many manipulations all functions listed in the questionnaires and completion of some documents duplicated between nurses and physicians. Patients... [to full text]
10
Andriūnaitė, Justina. "Šeimos gydytojų ir bendruomenės slaugytojų bendradarbiavimo su šeima, auginančia vaiką su Dauno sindromu, patirtis." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2013. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130618_134331-23616.
Full textAbstract:
Šeimos gydytojai ir bendruomenės slaugytojai bendradarbiaudami su šeimomis, kuriose auga vaikai su Dauno sindromu, savo praktikoje susiduria su pakankamai sudėtingomis situacijomis, kuomet tenka pasirūpinti ne tik vaiko su negalia poreikiais, bet taip pat ir visa šeima. Gimus vaikui su negalia, kai šeima yra pasimetusi ir išgyvena sunkų laikotarpį savo gyvenime, tenka į tai jautriau atsižvelgti ir stengtis jiems padėti prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų, nes nėra geresnio būdo padėti vaikui, kaip stiprinti tėvų galimybes tai padaryti jiems patiems. Specialistų bendradarbiavimas su šeima, padedant susiorientuoti pagalbos sistemoje ir atrasti tinkmiausius pagalbos būdus, yra pagrindas siekiant visapusiškos gerovės vaikui bei abipusio pasitenkinimo teikiamų paslaugų kokybe.Family doctors and community nurses, collaborating with families raising children with Down syndrome, encounter quite complicated situations in practice, when they must take care not only for the needs of the disabled child, but for the whole family as well. After the birth of a child with a disability, when the family is confused and experiencing difficult period, there appears a great need of external sensitivity and assistance for the family to adapt to new conditions of its life, because there is no better way to help the child, as to enhance parents’ ability to do it by themselves. Professionals’ collaboration with the family, by helping to orientate in the support system and to find the most suitable ways of support, is the basis for a comprehensive welfare of the child and for mutual satisfaction with quality of services provided.
Books on the topic "Gydytojas"
1
Balčiūnienė, Irena. Iškilieji Lietuvos gydytojai odontologai: RINKTINĖS BIOGRAFIJOS. VILNIUS: UAB "Spaudmeta", 2012.
Find full text
2
Budrys, Milda. Lietuviai gydytojai ir mokslininkai: Lithuanian physicians and scholars. Chicago, IL: Lithuanian Research and Studies Center, 2002.
Find full text
3
Razauskas, Romualdas. Juoko piliulės: Anekdotai apie ligas, ligonius ir gydytojus. Vilnius: UAB Mileta, 2002.
Find full text
4
Budrys, Milda. Amerikos lietuviai gydytojai =: Lithuanian American physicians, 1884-1984. Chicago: Lithuanian Research and Studies Center, Lithuanian Museum of Medicine, 1992.
Find full text
5
Budrys, Milda. Lietuviai gydytojai šešiuose kontinentuose =: Lithuanian physicians across six continents. Chicago: Lithuanian Research and Studies Center, Lithuanian Museum of Medicine, 1996.
Find full text
6
Budrys, Milda. Amerikos Lietuvių gydytojų vardynas =: Lithuanian-American medical directory, 1884-1984. Chicago: Lithuanian Research and Studies Center, Lithuanina Museum of Medicine, 1991.
Find full text
7
Mylek kaip save: Gydytojos Birutes Zemaitytes korespondencija su kaliniais. Logos, 1997.
Find full text