Academic literature on the topic 'Hemoraginis insultas'

Gytis Šustickas, Saulius Širšinaitis, Gunaras TerbetasVilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyriusVilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinika Įvadas / tikslas Straipsnyje aprašomos hidrocefalijos priežastys, raidos stadijos, klinikiniai ir rentgeniniai diagnostikos metodai, gydymo būdai ir rezultatai. Analizuojami aneurizminės subarachnoidinės hemoragijos prognoziniai veiksniai, turintys didžiausią įtaką lėtinės arezorbcinės dekompensuotos hidrocefalijos raidai. Apžvelgiama likvoro cirkuliacijos patologinė anatomija ir patologinė fiziologija. Ligoniai ir metodai Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės (VGPUL) Neurochirurgijos skyriuje 2000–2002 metais atliktos 7 (10,6 %) ventrikuloperitoneostomijos (VPS) operacijos nuo lėtinės dekompensuotos hidrocefalijos, kurios priežastis buvo likvoro rezorbcijos sutrikimas plyšus intrakranijinei aneurizmai (IAn) ir po aneurizminės subarachnoidinės hemoragijos (AnSAH). Nė vienam ligoniui nereikėjo jungties operacijos, esant nežinomos kilmės subarachnoidinei hemoragijai (SAH). Iš viso stebėti 66 ligoniai, hospitalizuoti dėl plyšusios IAn ir išgyvenę daugiau kaip 6 mėnesius po aneurizmos klipsavimo operacijos. Rezultatai Laiku atliktas hidrocefalijos gydymas jungties operacija buvo veiksmingas 6 iš 7 ligonių (85,7 %). Išvados Lėtinė arezorbcinė dekompensuota hidrocefalija nustatyta 10,6 % ligonių, operuotų nuo plyšusių IAn, ir turi būti gydoma chirurgiškai, praėjus 1–2 mėnesiams po AnSAH. Būdingiausia aneurizmos lokalizacija, nustačius dekompensuotą arezorbcinę hidrocefaliją, – a. communicans anterior ir a.communicans posterior. Intrakranijinio kraujo kiekis plyšus aneurizmai yra blogas prognozinis veiksnys (vertinta pagal Fisherio skalę). Prasminiai žodžiai: hidrocefalija, intrakranijinė aneurizma, subarachnoidinė hemoragija, insultas, likvoro cirkuliacija, prognoziniai veiksniai. Aresorbtive hydrocephalus after aneurysmal subarachnoid hemorrhage Gytis Šustickas, Saulius Širšinaitis, Gunaras Terbetas Background / objective The origin, terms of hydrocephalus development, methods of treatment and results are reviewed. Methods Sixty-six consecutive patients, operated on for ruptured intracranial aneurysm (IAn) and surviving within 6 months were included into the study. Seven ventriculoperitoneostomies due to aresorbtive hydrocephalus after 66 aneurysmal subarachnoid hemorrhage (AnSAH) cases were performed in the Department of Neurosurgery, Vilnius University Emergency Hospital (2000–2002). The follow up period after AnSAH was 1 year. All cases of aresorbtive hydrocephalus were determined within 2 months after AnSAH. Results Surgical treatment of aresorbtive hydrocephalus was effective in 6 patients out of 7 (85.7%). Conclusions Our results suggest a significant role of predictive signs on initial computer tomography, location of IAn and patient’s age in the development of aresorbtive hydrocephalus. Keywords: hydrocephalus, intracranial aneurysm, subarachnoid hemorrhage, stroke, cerebrospinal fluid, predictive signs.

Kraujagyslinė demencija yra antra pagal dažnį demencijos rūšis po Alzheimerio ligos. Tai ne viena liga, o grupė demencijos sindromų, kurių priežastys yra smegenų pažeidimai, sukelti smegenų ir sisteminės kraujotakos sutrikimų – nuo smulkių lakūnarinių iki plačių ar daugybinių infarktų galvos smegenyse, hipertenzinės encefalopatijos sąlygotų smulkiųjų arterijų fibrohialinozės, stambesnių arterijų fibrinoidinės nekrozės. Ji taip pat gali būti paveldima ir išsivystyti dėl NOTCH3 geno mutacijos, dėl ko vystosi Binswangerio liga, CADASIL sindromas pasireiškia išeminiais smegenų infarktais subkortikalinėje baltojoje smegenų medžiagoje ir daugybiniais lakūnariniais insultais. Pastaruoju metu ypač intensyviai tobulėjant neuroradiologiniams diagnostikos tyrimo metodams, tobulėja ir pakitimų smegenyse diagnostika. Neurovizualiniai tyrimai yra svarbūs cerebrovaskulinei ligai nustatyti, kraujagyslinių pakitimų lokalizacijai ir jų sunkumui įvertinti. Pagal naujausias rekomendacijas, magnetinio rezonanso tomografijos ar kompiuterinės tomografijos tyrimas bent vieną kartą turi būti atliktas kiekvienam pacientui, kuriam įtariama demencija. Šiame straipsnyje aptariamos pagrindinės kraujagyslinę demenciją sukeliančios priežastys – kraujagyslinė demencija, išsivysčiusi po persirgto hemoraginio ar išeminio insulto, daugybinė smegenų kraujagyslinė demencija, Binswangerio liga ir CADASIL sindromas. Pateikiami klinikiniai atvejai, aptariama klinikinė jų eiga, atlikti radiologiniai ir kiti diagnostiniai tyrimai, diferencinė diagnostika, trumpai apžvelgiama literatūra.

Įvadas. Naujagimio smegenų infarktas, arba perinatalinis insultas (PI), – tai ūminis naujagimio smegenų kraujotakos sutrikimas, diagnozuojamas nuo 28-osios gestacinės savaitės ir per pirmąsias 28 dienas po gimimo su neurologine simptomatika arba be jos. Ši patologija pasireiškia tik 1 iš 1600-4000 naujagimių, tačiau, lyginant su vyresniais vaikais, – net 6 kartus dažniau. Dėl nespecifinės neurologinės simptomatikos PI diagnostika naujagimiams yra sudėtinga, todėl būtina išsiaiškinti bet kokios neurologinės simptomatikos (traukulių, raumenų tonuso pakitimų ar asimetrijos, pirminių refleksų išryškėjimo, susilpnėjimo ar išnykimo) kilmę. Pagal naujausius literatūros šaltinius du trečdaliai insultą patyrusių naujagimių turi ryškių neurologinių ir judesio sutrikimų. Atvejo pristatymas. Šiame straipsnyje aprašomas naujagimio smegenų išeminio infarkto atvejis, apimantis dešiniosios vidinės miego arterijos baseiną. Pažaida išsivystė per pirmąsias 12-24 valandas po gimimo su sunkia neurologine simptomatika. Pacientei buvo stebima „fechtuotojo poza“, vangumas, tačiau vienas dažniausių simptomų – traukuliai – ligos istorijoje nebuvo paminėti. Atlikus neurosonoskopijos (NSS) ir kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimus ir jais patvirtinus diagnozę, buvo pasirinkta atlikti dekompresinę kraniotomiją (intraveninės trombolizės buvo atsisakyta dėl hemoraginio insulto rizikos). Apibendrinimas. Ankstyva PI diagnostika yra sudėtinga dėl dažniausiai nespecifinių klinikinių požymių, todėl yra ypač svarbus neurologinis ištyrimas ir instrumentiniai tyrimai. Ūmi ligos eiga reikalauja imtis skubių priemonių, kad ateityje būtų išvengta vaiko protinės ir motorinės raidos defektų.

Visuomenėje pripažinta, kad galvos smegenų insultas (GSI) yra gyvybei pavojinga būklė. Nors mirtingumas nuo insulto mažėja, cerebrovaskulinės ligos lieka viena pagrindinių mirties ir negalios priežasčių daugelyje Europos Sąjungos šalių, o aukšti sergamumo rodikliai ir sunkios insulto pasekmės yra viena svarbiausių šiandieninės medicinos problemų. Darbo tikslas buvo įvertinti asmenų po GSI funkcinės būklės pokyčius reabilitacijos procese. Tirti 112 GSI sergančių ir besigydančių reabilitacijos įstaigoje pacientų, kurių amžiaus vidurkis 46 metai. Iš jų 53,6 proc. sudarė moterys. Pacientams buvo taikomas kompleksinis reabilitacinis gydymas, kurio metu su pacientais dirbo visa reabilitacijos komanda. Duomenų analizei buvo panaudoti ligos istorijos duomenys. Pacientų sveikatos būklė buvo vertinama du kartus, pacientams atvykus ir išvykstant iš gydymo įstaigos. Jų pažintinės funkcijos buvo vertintos naudojant standartizuotą trumpą protinės būklės tyrimą (MMSE), o savarankiškumas kasdieniame gyvenime vertintas standartizuotu funkcinio nepriklausomumo testu (FNT). Tyrimo duomenys apdoroti SPSS ir STATSTICA programiniais paketais. Statistinės duomenų analizės rezultatai parodė, kad pacientų po GSI funkcinės būklės pokyčiai kito teigiamai, nes reabilitacijos metu pagerėjo tiek pažintinės, tiek kasdienės apsitarnavimo funkcijos. Bendra pacientų pažintinių funkcijų būsena statistiškai reikšmingai skyrėsi, reabilitacijos eigoje gautas stiprus teigiamas ryšys, ką parodo p koeficientas (0,85), kuris reiškia stiprų teigiamą ryšį. O analizuojant bendrą tiriamųjų būklę priklausomai nuo insulto tipo, buvo išsiaiškinta, kad pacientų, sergančių išeminiu GSI, bendroji pažintinių funkcijų būklė buvo geresnė prieš reabilitaciją negu pacientų, sergančių hemoraginiu GSI. Sveikdami jie taip pat pasiekė geresnių rezultatų, jų duomenys statistiškai reikšmingai skiriasi (p0,05). Bendra pacientų savarankiškumo kasdieniame gyvenime būsena taip pat statistiškai reikšmingai skyrėsi reabilitacijos eigoje, o koreliacijos koeficientas p (0,93) parodė labai stiprų teigiamą ryšį. Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad pagerėjo pacientų po GSI, tiek pažintinės, tiek savirūpos funkcijų pokyčiai stacionarinės reabilitacijos eigoje. Taip pat nustatyta, kad gerėjant pažintinėms funkcijoms gerėja ir apsitarnavimas kasdieniame gyvenime. Tą parodo koreliacijos koeficientas p (0,54). Analizuojant sergančiųjų GSI reabilitacijos efektyvumą priklausomai nuo demografinių rodiklių, išsiaiškinta, kad pacientų funkcinės būklės dinamika statistiškai reikšmingai gerėjo priklausomai nuo insulto tipo. Taip pat nustatyta, kad geriau jautėsi pacientai, gyvenantys mieste, negu kaime, nors šie duomenys statistiškai reikšmingai nesiskiria. Išanalizavus funkcinės būklės pokyčius priklausomai nuo lyties, nustatyta, kad geresnė bendra savijauta buvo vyrų nei moterų. Taip pat jų reabilitacija buvo sėkmingesnė nei moterų, nors šie duomenys statistiškai reikšmingai nesiskyrė.

Pagrindimas. Po insulto dauguma žmonių kenčia nuo rankų funkcinių sutrikimų. Pastaraisiais metais nustatyta, kad virtualioji realybė teigiamai veikia insultą patyrusių žmonių funkcinius rodiklius. Virtualiosios realybės terapijos veiksmingumas turi būti patvirtintas mokslu grįstais Tikslas – išanalizuoti virtualiosios realybės terapijos veiksmingumą ligonių, patyrusių galvos smegenų insultą, rankų Dizainas. Sisteminė literatūros Metodai. Duomenys surinkti iš duomenų bazių, straipsniai publikuoti tarp 2010 ir 2018 metų. Ieškoma su šiais raktažodžiais: insultas, insulto reabilitacija, virtualioji realybė, virtualiosios realybės terapija, rankos. Atidžiai patikrinus straipsnius, atitinkančius vertinimo kriterijus, jie buvo įtraukti ir išanalizuoti. Nagrinėta 14 straipsnių, kuriuose analizuojama 416 insultą patyrusių ligonių rankos Tyrimų rezultatai. Virtualioji realybė buvo puikus gydymo būdas. Visi metodai, taikomi virtualiosios realybės terapijos metu, pagerino ligonių, sergančių išeminiu ir hemoraginiu insultu, rankų Išvados. Visais atvejais virtualioji realybė nustatyta kaip labai veiksminga ir naudinga priemonė insultą patyrusiems ligoniams.Raktažodžiai: insultas, virtualioji realybė, reabilitacija po insulto, ranka.

Tyrimo objektas: rankų ir kojų raumenų izometrinio susitraukimo variabilumo pokyčiai. Tyrimo problema: įvykus insultui, priklausomai nuo pažeidimo laipsnio, sutrinka ne tik dinaminės, bet ir kinematinės judesių savybės (pvz., tikslaus judesio trajektorija). Galvos smegenys reaguoja į pažeidimą kaip visuma, todėl sutrinka ne vienas, bet daugelis judesių (Skurvydas, 2008). Kadangi po insulto atsiranda apsitarnavimo problemos, ir yra ribojama kasdieninė veikla, norėjome ištirti ligonius, baigusius reabilitaciją, su nežymiais liekamaisiais reiškiniais bei nustatyti galūnių izometrinio susitraukimo variabilumo dydį, kuris atspindi atliekamo veiksmo stabilumą. Tyrimo tikslas: nustatyti rankų ir kojų raumenų izometrinio susitraukimo variabilumo pokyčius po galvos smegenų insulto rezidualiniu periodu. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti ir palyginti tiriamosios bei kontrolinės grupės tiriamųjų dilbį lenkiančių ir blauzdą tiesiančių raumenų maksimalią valingą jėgą. 2. Nustatyti ir palyginti tiriamosios bei kontrolinės grupės tiriamųjų rankų ir kojų raumenų izometrinio susitraukimo variabilumo pokyčius. 3. Nustatyti grįžtamojo ryšio įtaką izometrinio raumens susitraukimo variabilumui. Tyrimo hipotezė: galvos smegenų insultą patyrusių žmonių rezidualiniu periodu rankų ir kojų raumenų izometrinio susitraukimo variabilumas yra didesnis negu nepatyrusių galvos smegenų insulto. Tyrimo metodai ir organizavimas: tyrimas buvo atliktas LKKA Žmogaus motorikos laboratorijoje 2010 – 2011 metais... [toliau žr. visą tekstą]
Research object: changes of variability of the upper and lower extremities muscles isometric contraction. Research question: Subject to the degree of lesion, both dynamic and kinematic properties of motions (e.c., pathway of an accurate motion) can be disturbed after stroke. The cerebral brain reacts to lesion as whole, therefore disturbs not only one but many motinos (Skurvydas, 2008). Patient gets self-service problems after stroke and it limits daily activities, and it is the reason why we wanted to investigate patients who have inappreciable residual appearances after rehabilitation as well as we wanted to establish the value of variability of extremities isometric contraction, which reflects stability of movemt. Research purpose: to assess the changes of isometric contraction of upper and lower extremities muscles of residual post-stroke periode. Research goals: 1.To assess and compare the experimental and control group maximum voluntary strength of the forearm flexors and calf extensors; 2.To assess and compare the experimental and control group alterations of variability of the upper and lower extremities muscle isometric contraction; 3.To assess the influence of feedback on the muscle contraction variability. Research hypothesis: people at residual post-stroke periode have a higher variability of isometric contraction of the upper and lower extremities muscles than people people who did not undergo cerebral brain stroke. Research methods and organization: the... [to full text]