Academic literature on the topic 'Humoras'

Nowadays we can witness a tendency where the visual replaces the verbal. Humour experiences the same: its visual expression – caricature – is a visual metaphor that already has taken its remarkable place in the field of humour. Caricatures have become a distorting mirror that show deformed but still fairly presented reality. Humour is important part of our everyday life's communication and it covers many spheres of people's life, even including marketing, politics, work relationships, etc. That is why caricatures became a remarkable tool, for example, in political contentions. This article will show what it takes to create this distorting mirror from one side and to see a reflection in it and accept it from the other side. Santrauka Nūdien esame liudininkais tendencijos, kai vizualumas išstumia verbalumą. Ši tendencija neaplenkia ir humoro: karikatūra, kaip jo vizualioji išraiška, yra toji vizualinė metafora, kuri užėmė svarbią vietą humoristikoje. Karikatūros tapo iškreipiančiu veidrodžiu, rodančiu deformuotą, bet dar pakankamai reprezentatyvią realybę. Humoras yra svarbi mūsų kasdienio gyvenimo komunikacijos dalis, aprėpianti daugelį jo sričių – rinką, politiką, darbo santykius ir t. t. Štai kodėl karikatūros tapo svarbiu įrankiu, pavyzdžiui, politiniuose ginčuose. Šiame straipsnyje parodoma, kaip, viena vertus, sukuriamas šis iškreipiantis veidrodis ir, kita vertus, koks atvaizdas jame regimas.

The current paper presents an analysis of the concept of advertising and its functions in the present-day world. Three prime advertising functions have been singled out: the informative or communicative, economic and social. In addition, the impact of advertising on the consumer is discussed based on seven main appeals (fear, humour, sex, music, rationality, emotions, scarcity) used by advertisers when targeting feelings and emotions of an audience. Moreover, the paper presents and defines the concept of shocking advertising as well as analyses the aims of its use. One of the main purposes of shocking advertising is to draw the attention of the target audience to the advertising message. It is rather frequent that shocking content – disgusting images, sexual reference, profanity/ obscenity, vulgarity, impropriety, moral offensiveness and religious taboos – is presented and described. Straipsnyje analizuojama reklamos sąvoka ir nagrinėjamos funkcijos, kurias reklama atlieka šiuolaikiniame pasaulyje. Išskiriamos trys pagrindinės reklamos funkcijos – informacinė, arba komunikacinė, ir ekonominė bei socialinė. Taip pat aptariamas reklamos poveikis vartotojui, aprašomos septynios reklamos apeliacijos (baimė, humoras, seksas, muzika, racionalumas, emocijos ir stygius), kurias naudoja reklamos kūrėjai, taikydamiesi į tikslinės reklamos auditorijos jausmus ir emocijas. Be to, šiame darbe didelis dėmesys skiriamas šokiruojančiai reklamai ir jos sąvokos apibrėžimui, analizuojamos šokiruojančios reklamos naudojimo priežastys, kurių viena pagrindinių yra tikslinės auditorijos dėmesio patraukimas į reklaminį pranešimą. Nagrinėjami ir aprašomi dažniausiai komercinėje ir socialinėje reklamoje naudojami šoką sukeliantys turiniai, tokie kaip bjaurūs vaizdai, seksualinės užuominos, nešvankybės, cinizmas, vulgarumas, nepadorumas, moralinių normų pažeidimai ir religiniai tabu.

Straipsnyje siekiama aptarti humoristinius politizuoto diskurso aspektus remiantis moksliniu konceptualiojo blendingo mechanizmo modeliu (sukurtu M. Turner ir G. Fauconnier). Tiriant politizuotą Lietuvos diskursą prieš ir porinkiminiu laikotarpiu Lietuvoje, pastebima, jog tiek patys įvykiai, tiek juose dalyvaujantys politikai dažnai yra implikatyviai vertinami juos pajuoki­ant. Straipsnyje daroma prielaida, kad ironija, ar humoras apskritai, neretai yra konceptualiojo blendingo rezultatas. Nors pripažįstama, jog tokie okazionalieji dariniai neturi (ar retai turi) potencialą įgyti neologizmų statusą ir įeiti į kalbos žodyną, visgi humoristiniai blendai neabetinai yra neatsiejama lingvistinio Lietuvos politikos peizažo dalis leidžianti giliau pažinti tiek soci­alinius, tiek kognytyviuosius procesus mūsų kalboje. Tyrimo laukas straipsnyje susiaurinamas apsiribojant morfologinio lygmens tyrimu, aptariant mentalinių įvesties erdvių ir struktūrinių mechanizmų įvairovę, bei pasiūlant įžvalgas apie morfologinio lygmens konceptualiojo blen­dingo tendencijas. Atliekant analizę remiamasi A. Lehrer, S. T. Gries, M. Kelly, E. Bakaradze moksliniais tyrimais, tačiau pastebima, jog humoristinis Lietuvos diskursas morfologiniame lygmenyje vadovaujasi ir tokiomis konceptualiojo blendingo struktūromis, kurios nėra aptaria­mos minėtųjų mokslininkų darbuose. Tai, pirmiausia, galėtų būti siejama su tuo, jog pajuokian­tiems, vertinamąjį požiūrį išreiškiantiems blendams skirtų tyrimų mokslinėje literatūroje nėra. Tačiau reikia pastebėti ir tai, jog mūsų kalboje vykstantys konceptualieji procesai yra įtakojami ir mūsų specifinės kalbinės aplinkos (pvz., siekiant pajuokti nepopuliarų rusakalbį politiką į konceptualiąją struktūrą gali būti įvedami elementai turintys fonologinų rusų kalbos bruožų). Straipsnyje pabrėžiamas konceptualiojo blendingo procesams būdingas kūrybiškumas, o tyrimo įžvalgos ir keliamos idėjos grindžiamos gausiais pavyzdžiais iš populiarių žiniatinklių (delfi.lt, lrytas.lt, ir kt.) antraščių, straipsnių ir komentarų.

A teoria hipocrática dos quatro humores, presente na obra Da Natureza do Homem, constitui o corpo humano a partir de quatro fluidos: sangue, fleuma, bile amarela e bile negra. De acordo com o tratado, a saúde seria mantida por um equilíbrio entre esses quatro humores. Alguns intérpretes afirmam que esses humores influenciam os temperamentos, concluindo assim, que determinadas representações mentais correspondem a elementos físicos. O presente artigo visa percorrer um trajeto histórico-filosófico das interpretações em torno da teoria humoral hipocrática, de modo a compreender como se deu o seu desenvolvimento para uma teoria temperamental.

Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, Lietuva El. paštas: jurgita.bugailiskiene@gmail.comStraipsnyje analizuojami ir apibendrinami šiuolaikiniai Lietuvos komiksai (knygos ir žurnalai), išleisti 1990–2005 metais. Tiriami komiksai lietuvių kalba, verstos knygelės ir komiksai, išleisti Lietuvoje užsienio kalba. Straipsnyje neminimi trumpieji komiksai. Rašant apie periodinius leidinius („Kiškis Kvanka“, „Žmogus voras“, „Donaldas ir kiti“, „Tom & Jerry“, „Flinto bumas“, „Magija“), pavyzdžiu pasirenkamas vienas egzempliorius. Tyrimo tikslui pasiekti naudojamasi dokumentų analizės bei lyginamuoju metodais, lietuviškos komiksų knygelės ir žurnalai tiriami de visu. Gilinamasi į vaikų ir jaunimo bei suaugusiųjų komiksų savybes, jų komunikaciją (svarbūs klausimai: kaip kūrinys pateikiamas, kaip generuojama mintis (žaidimas mintimi) kuriant komiksą ir jį skaitant, kokiais kriterijais remiantis jis kuriamas, kaip derinamas tekstas ir piešinys, kokia yra paveikslėlių atlikimo technika, kokia yra idėja ir kaip ji pateikiama, kaip apibrėžiamas laikas ir erdvė komiksuose, kokia jų apimtis, kokios kitos sudedamosios tų kūrinių dalys, kaip jie skirstomi. Straipsnyje pateikiama ir įvertinama Lietuvoje išleistų komiksų knygelių tipologinė klasifikacija (nagrinėjami laisvalaikiui ir mokymui skirti komiksai, išskiriami dvasinio švietimo komiksai). Remiantis anketavimo metodu atlikto tyrimo duomenimis, pateikiama žinių apie vaikų ir jaunimo tipologinius prioritetus renkantis komiksus. Tyrimas atskleidžia, kad dabar Lietuvoje požiūris į komiksus keičiasi. Vis dažniau įvertinamas komiksų naudingumas mokantis, perteikiant kultūros, istorijos, geografijos ir kitokias žinias. Daugiausia Lietuvoje išleista vaikams skirtų laisvalaikio, pramogų komiksų. Populiariausi Lietuvoje laisvalaikio komiksai: kelionių ir nuotykių komiksai, komiksai apie išdykusius vaikus, superherojus, veiksmo, detektyviniai ir fantastiniai komiksai. Jaunuosius skaitytojus domina pramoginės ir žaidybinės komiksų funkcijos. Vaikai skaito komiksus, nes jiems patinka humoras, galimybė sužadinti vaizduotę. Komikso visumą lemia tikrovės, vaizduojamosios dailės ir literatūros kūrinio derinys, suvokiamas pojūčiais, mąstymu ir vaizduote.

Humors function not only just entertain, but also has educated function viewer to think creative. This study aims to determine the pragmatic strategy in the creation of humor that aired on some Indonesian television. The research domain uses the assessment of the humorous theory of Asa Berger. The unit of analysis of this research are words, phrases, and sentences as verbal markers of speech humor. The results of research include misunderstanding techniques with idiom meaning of a word that raises a different meaning; The technique of deceiving by asking a question and a sentence indirectly outwits the other person, so the humorist looks smarter than his opponent; Mocking technique by directly criticizing the speaker because his speech sounds weird; And sound-playing techniques by replacing a phoneme in a word which then creates a different meaning.