Academic literature on the topic 'Inkstas'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the lists of relevant articles, books, theses, conference reports, and other scholarly sources on the topic 'Inkstas.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Journal articles on the topic "Inkstas"
1
Nemuraitė, Gintarė, Evelina Narutytė, Laurynas Rimševičius, Ramūnas Tyla, Genadijus Kučinskis, Arūnas Želvys, and Marius Miglinas. "Sėkminga pasagos formos inksto transplantacija iš mirusio donoro." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 2.2 (February 26, 2015): 248–50. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.039.
Full textAbstract:
Reikšminiai žodžiai: pasagos formos inkstas, inksto transplantacija. Pasagos formos inkstas – įgimta inkstų anomalija, kai inkstai susijungę apatiniais (95 proc.) arba viršutiniais poliais. Pasagos formos inkstas pasitaiko 1 iš 600–800 žmonių. Tokie inkstai pasižymi sudėtingesne anatomija, todėl jų transplantacija yra techniškai sunkesnė, tačiau įmanoma. Straipsnyje aprašoma, mūsų žiniomis, pirmoji pasagos formos inksto transplantacija Lietuvoje. Inkstas persodintas iš 38 metų vyro, mirusio dėl smegenų edemos, dviem recipientams – 28 metų moteriai bei 53 metų vyrui, sergantiems 5 stadijos lėtine inkstų liga. Po operacijos abiem pacientams išsivystė ūminis transplantato epakankamumas, tačiau po gydymo būkles pavyko stabilizuoti. Nors abu pacientai patyrė pooperacinių komplikacijų, negalima teigti, kad jos sietinos su inkstų anatomija. Dėl anatominių ypatumų pasagos formos inkstų transplantavimas yra susijęs su didesne komplikacijų rizika, todėl svarbu atidžiai atrinkti persodinimui tinkamus transplantatus ir pasirinkti geriausią operacijos metodą. Svarbu atkreipti dėmesį į inkstų vaskuliarizaciją, šlapimo kolektorinę sistemą, inkstus jungiančios sąsmaukos storį ir sandarą.
2
Dalinkevičienė, Eglė, Vytautas Kuzminskis, and Inga Arūnė Bumblytė. "Rizikos veiksniai, lemiantys ilgalaikį transplantuoto inksto išgyvenimą: LSMU Kauno klinikų 13 metų inkstų transplantacijos patirtis." Sveikatos mokslai 26, no. 4 (September 26, 2016): 52–6. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.058.
Full textAbstract:
Augant inksto transplantacijų skaičiui ir siekiant pagerinti transplantacijos baigtis, ieškoma veiksnių, kurie galėtų sąlygoti ilgalaikį transplantuoto inksto išgyvenimą. Tiek donoro, tiek recipiento veiksniai, tiek jų sąveika gali nulemti transplantacijos baigtis. Šiuo retrospektyviu tyrimu siekėme išanalizuoti mūsų centro transplantuotų pacientų populiacijos rezultatus bei įvertinti rizikos veiksnius, susijusius su blogesniu transplantuoto inksto išgyvenimu. Išanalizuoti 277 inksto recipientų duomenys, kuriems inksto persodinimo operacija atlikta 2000 - 2013 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose (LSMUKK). Demografiniai ir klinikiniai duomenys palyginti su pirmųjų dešimties metų inkstų transplantacijų LSMUKK rezultatais, kurie jau buvo publikuoti [1]. Iš visos transplantuotų pacientų populiacijos atrinkti pacientai, kurie išvyko iš stacionaro su veikiančiu inkstu ir pagal transplantuoto inksto išgyvenimą suskirstyti į dvi grupes: I grupė – recipientai, kurių inkstas veikė ≥ 5 metus (n=100); II grupė – recipientai, kurių inkstas veikė < 5 metus (n=25). Bendras visos LSMUKK transplantuotų populiacijos (n=277) inksto išgyvenimas po 1, 3, 5, 7 ir 10 m. - 86,6 proc., 79,5 proc., 72,4 proc., 66,1 proc. ir 58,3 proc., atitinkamai, o neįtraukus mirusių su veikiančiu transplantuotu inkstu - po 1, 3, 5, 7 ir 10 m. - 89,6 proc., 85,6 proc., 80,4 proc., 78,7 proc., 76,0 proc. atitinkamai. Lyginant grupes vienveiksnės logistinės analizės būdu nustatyti faktoriai, sąlygojantys blogesnį ilgalaikį transplantuoto inksto išgyvenimą - donoro amžius, recipiento hipertenzijos anamnezė, didesnis nesutapimų pagal HLA sistemą skaičius bei pavėluota transplantuoto inksto funkcija, t.y. dializės poreikis po transplantacijos. Sudarytas daugiaveiksnės logistinės analizės modelis, kuriuo remiantis nustatyta, kad statistiškai reikšmingai trumpesnis nei 5 m. transplantuoto inksto išgyvenimas tikėtinas esant vyresniam nei 40 m. amžiaus donorui (ŠS 3,387, p=0,021), pavėluotai transplantuoto inksto funkcijai (ŠS 3,426, p=0,015) ir didesniam nei 3 nesutapimų skaičiui pagal HLA sistemą (ŠS 2,919, p=0,036). Mūsų tyrimas parodė, kad jaunesnis donoro amžius, gera ankstyva transplantuoto inksto funkcija bei tikslesnis imunologinis sutapimas yra svarbūs veiksniai transplantuoto inksto ilgalaikiam išgyvenimui. Visa tai nurodo, kad kruopšti donorų atranka, pooperacinė priežiūra ir imunosupresinio gydymo protokolų individualizavimas yra svarbus transplantacijos procese.
3
Maliukevičiūtė, Indrė, Roberta Bagarauskytė, Laurynas Rimševičius, Antanas Griškevičius, Judita Audzijonienė, Arūnas Želvys, Feliksas Jankevičius, et al. "AB0 nesuderinamumas neturi įtakos ankstyvam inkstų transplantato funkcionavimui po gyvų donorų organų transplantacijos." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 2.2 (February 26, 2015): 231–34. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.035.
Full textAbstract:
Reikšminiai žodžiai: inksto transplantacija, nesuderinamos kraujo grupės. Tyrimo tikslas. Apžvelgti pirmąsias gyvo donoro nesuderinamos kraujo grupės (AB0n) inksto transplantacijas Lietuvoje; įvertinti pacientų, kuriems buvo atlikta nesuderinamos kraujo grupės inksto transplantacija, alografto funkcijos rodiklius ir palyginti juos su kontroline grupe pacientų, kuriems atlikta transplantacija iš suderinamos kraujo grupės (AB0s) donoro. Metodika. Atlikta retrospektyvinė paruošimo transplantacijai ir jos rezultatų analizė 10 pacientų, kuriems 2010–2014 m. VUL SK persodintas netapačios kraujo grupės inkstas. Transplantato funkcijos rodiklių dinamika lyginta su kontroline grupe, kurią sudarė 22 asmenys, kuriems per tą patį laikotarpį buvo atliktos tapačios kraujo grupės inksto transplantacijos. Rezultatai. Į analizę įtrauktos 32 inkstų transplantacijos iš gyvo donoro. 9 iš 10 AB0n grupės recipientų buvo pasiektas tikslinis <1:8 IgG titras atliekant antigenui specifiškas imunoadsorbcijas bei dviem iš jų taikytos papildomos plazmaferezės procedūros. Abejose grupėse po vieną transplantatą buvo prarasta ankstyvuoju potransplantaciniu periodu dėl alografto trombozės. Nustatytas AB0n grupei palankesnis statistiškai patikimas skirtumas po Tx praėjus 6 mėn. (pagal CKD-EPI ir MDRD formules atitinkamai p = 0,038 ir p = 0,044). Lyginant transplantato funkcijos rodiklius kitais laikotarpiais, statistiškai patikimo skirtumo nenustatyta (p > 0,05). Vertinant proteinuriją visais periodais, statistiškai reikšmingas skirtumas tarp grupių taip pat nenustatytas (p > 0,05). Išvada. AB0n inksto transplantacija ankstyvuoju potransplantaciniu periodu efektyvumu nenusileidžia AB0s kraujo grupių inksto transplantacijai.
4
Želvys, Arūnas, Rimvydė Mačiulytė, Gintarė Andreikaitė, and Feliksas Jankevičius. "Inkstų akmenų endoskopinės kombinuotos intrarenalinės chirurgijos efektyvumo analizė." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 2.2 (February 26, 2015): 208–12. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.031.
Full textAbstract:
Reikšminiai žodžiai: inkstų akmenligė, endoskopinė kombinuota intrarenalinė chirurgija, perkutaninė nefrolitotripsija. Endoskopinė kombinuota intrarenalinė chirurgija („Endoscopic combined intrarenal surgery“ –ECIRS) – tai metodas, taikomas dideliems ir komplikuotiems inksto akmenims šalinti. Iki šiol nėra gairėmis apibrėžtos kombinuotų operacijų vietos daugybinių ir didelių akmenų atvejais, metodą taiko ne visi centrai dėl operacijai naudojamos įrangos sudėtingumo bei sąnaudų. Tačiau noras greičiau pašalinti visus akmenis, nepadidinant komplikacijų skaičiaus, atitinka pacientų lūkesčius, mažina pakartotinų hospitalizacijų skaičių. Šio tyrimo tikslas – įvertinti endoskopinės kombinuotos intrarenalinės chirurgijos efektyvumą daugybinių inkstų akmenų atvejais, lyginant su perkutanine nefrolitotripsija (PCNL). Tyrimo medžiaga ir metodai. Retrospektyviai analizuoti duomenys pacientų, kuriems 2011–2013 metais Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose (VUL SK) atliktos perkutaninės nefrolitotripsijos. Analizei pasirinkti 83 pacientai, kuriems diagnozuoti daugybiniai inkstų akmenys. 68 iš jų buvo gydyti perkutaninės nefrolitotripsijos (PCNL) metodu, o 15 – endoskopinės kombinuotos intrarenalinės chirurgijos (ECIRS) metodu. Kombinuota operacija buvo taikoma pacientams, kuriems po radiologinių tyrimų (intraveninė urografija arba inkstų KT) aptarimo nuspręsta, kad akmenų pašalinimas vienos PNL operacijos metu abejotinas. Rezultatai. Lygintos dvi grupės: ECIRS ir PCNL. Visiško akmenų pašalinimo skirtumas tarp šių grupių nėra statistiškai reikšmingas (naudojant chi kvadratą gauta p reikšmė lygi 0,98, skirtumas statistiškai reikšmingas, kai p < 0,05). Operacijos trukmės vidurkis PCNL grupėje (96,99 ± 25,99 min.) trumpesnis nei ECIRS grupėje (129 min. ± 38,275 min.). Šis skirtumas yra statistiškai reikšmingas (p = 0,001). Lyginant hospitalizacijos po operacijos trukmės vidurkius gautas statistiškai nereikšmingas skirtumas (p = 0,066, PCNL grupės vidurkis – 6,78 ± 2,715 dienos, ECIRS grupės – 5,40 ± 1,920 dienos). Išvados. Endoskopinės kombinuotos intrarenalinės chirurgijos metodas ne mažiau efektyvus už perkutaninę nefrolitotripsiją šalinant daugybinius inkstų akmenis, kai jų pašalinimas vienos PCNL operacijos metu abejotinas. ECIRS operacijos trukmė yra ilgesnė negu PCNL operacijos. Atliekant ECIRS operaciją, pacientas gali išvengti pakartotinų operacijų, inkstas mažiau juda kvėpuojant, nereikia keisti paciento padėties operacijos metu (saugesnė anestezija, patogiau operuoti nutukusius pacientus).
5
Ulys, Albertas, Minija Čerškutė, Ieva Naruševičiūtė, Mantas Trakymas, and Arūnas Kulboka. "Pakartotinė inkstų navikų krioabliacija ir radijo dažnio abliacija esant vieninteliam inkstui: dviejų klinikinių atvejų aprašymas." Lietuvos chirurgija 15, no. 2-3 (September 9, 2016): 96–103. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2016.2-3.10086.
Full textAbstract:
Įžanga Perkutaninė inkstų navikų krioabliacija ir radijo dažnio abliacija yra minimaliai invazyvūs gydymo metodai, leidžiantys maksimaliai išsaugoti inkstų funkciją. Jie vis dažniau naudojami pacientams, sergantiems sunkiomis gretutinėmis ligomis, esant daugybiniams inkstų navikams, pacientams, turintiems tik vieną inkstą ir (ar) turintiems didelį genetinį polinkį susiformuoti dauginiams inkstų navikams, ypač tais atvejais, kai labai svarbu išsaugoti inkstų funkciją. Straipsnyje siekta įvertinti šių minimaliai invazyvių gydymo metodųnaudą (efektyvumą ir saugumą) pacientams, turintiems vienintelį inkstą. Klinikiniai atvejai Aprašome ir aptariame du klinikinius atvejus pacientų, kuriems buvo diagnozuoti maži inkstųnavikai (<4 cm) vieninteliame likusiame inkste ir kurie buvo pakartotinai gydyti krioabliacijos bei radijo dažnio abliacijos metodais Nacionaliniame vėžio institute. Kontrolinė kompiuterinė tomografija buvo atlikta kitą dieną po procedūros, po 3, 6 ir 12 mėnesių po procedūros ir toliau kas 6 mėnesius, kartu buvo atliekamas fizinis ištyrimas, šlapimo tyrimas ir nustatoma kreatinino koncentracija serume. Abu pacientai inkstų navikų krioabliaciją ir radijo dažnio abliaciją toleravo gerai, pooperacinių komplikacijų, ryškesnių inkstų funkcijos pokyčių nebuvo. Serumo kreatinino koncentracija mažai skyrėsi nuo priešoperacinių verčių. Abiem ligoniams pasiekta visiška / radikali naviko abliacija po vienos gydymo procedūros. Išvada Nors neįmanoma daryti tikslių galutinių išvadų apie navikų vieninteliame inkste gydymo minimaliai invaziniais metodais veiksmingumą ir saugumą tik iš dviejų sėkmingų atvejų, tačiau jie parodo, jog inkstų navikų krioabliacija ir radijo dažnio abliacija leidžia minimaliai invazyviu būdu gydyti inkstų navikus ir siekti gerų onkologinių rezultatų.
6
Kunigėlienė, Aida, Domantas Alekna, and Mantas Guzevičius. "KLINIKINIS ATVEJIS: PACIENTO, SERGANČIO ŠIZOFRENIJA IR TURINČIO TRANSPLANTUOTĄ INKSTĄ, GYDYMO YPATUMAI." Health Sciences 29, no. 6 (December 17, 2019): 132–35. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2019.114.
Full textAbstract:
Aprašomas paranoidinės šizofrenijos atvejis vyrui, sergančiam lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu, esant transplantuotam inkstui. Pacientui paranoidinė šizofrenija diagnozuota 18 metų, skirtas gydymas įvairiais antipsichotiniais vaistais. Vėliau susirgimas vertintas kaip rezistentiškas gydymui, skirta klozapino. Laikui bėgant, 27 metų pacientui nustatytas aktyvus židininis pusmėnulinis IgA glomerulonefritas, įvertintas kaip gretutinė liga, nepriklausoma nuo psichotropinių vaistų vartojimo. Ligai progresuojant, išsivystė lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas. Po 4 metų atlikta inksto tranplantacija, taikytas imunosupresinis gydymas. Esant sunkiai psichikos ligai, pacientui buvo indikuotini ir antipsichotiniai vaistai. Gydant somatinė ir psichikos būklė stabilizavosi. Vėliau pacientas reguliariai lankėsi pas gydytojus nefrologus, vartojo vaistus, skirtus po inksto transplantacijos bei psichikos ligai gydyti.
7
Želvys, Arūnas, Juozas Vilimas, and Martynas Manikas. "Chirurginės komplikacijos po inkstų transplantacijos." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 2.2 (February 26, 2015): 213–18. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.032.
Full textAbstract:
Reikšminiai žodžiai: inkstų transplantacija, pooperacinės komplikacijos. Darbo tikslas. Apžvelgti VUL SK atliktų inkstų transplantacijų ankstyvojo pooperacinio periodo komplikacijas bei palyginti jas su kitų analogiškų tyrimų duomenimis. Tyrimo medžiaga ir metodai. Retrospektyviai analizuoti 236 pacientai, kuriems 2010–2014 metais atlikta inkstų transplantacija VUL SK Urologijos centre. Aprašytos chirurginės komplikacijos ankstyvuoju (1 mėn.) pooperaciniu periodu. Jos padalintos į urologines ir kitas komplikacijas. Inksto funkcionavimas ir atliktos transplantatektomijos visiems pacientams stebėtos iki pat tyrimo pabaigos. Rezultatai. Pacientų amžiaus vidurkis 41,77 (SN = ±14,65). 196 (83,1 proc.) pacientams tai buvo pirmoji inkstų transplantacija, 36 (15,5 proc.) – antroji, 4 (1,7 proc.) – trečioji. Vidutinis inksto iš kadaverinio donoro išemijos laikas – 17 val. 34 min. (SN = ±4 val. 24 min.), iš gyvo donoro – 56,46 min. (SN = ±16,14 min.). 109 (46,19 proc.) pacientai turėjo bent vieną komplikaciją po inkstų transplantacijos. 56 (23,7 proc.) pacientai turėjo bent vieną urologinę komplikaciją. 67 (28,39 proc.) pacientai turėjo bent vieną kitą komplikaciją. Dažniausia komplikacija tarp visų pacientų buvo ūminis pielonefritas – 9,75 proc., dažniausia komplikacija tarp inkstą iš gyvo donorų gavusių recipientų buvo hematoma – 17,5 proc., dažniausia komplikacija tarp inkstą iš kadaverinio donoro gavusių recipientų buvo ūminis pielonefritas ir limfocelė – po 10,2 proc. Nuo išemijos laiko statistiškai patikimai priklausė urosepsio, anastomozės nesandarumo, hematomų, limfocelės komplikacijų dažnis. Ilgėjant išemijos laikui, komplikacijų buvo daugiau. Priklausomai nuo to, kelinta transplantacija pacientui atlikta, duomenys statistiškai reikšmingai koreliavo su ūminiu pielonefritu (p = 0,023) – 9,18 proc. atliekant pirmąją transplantaciją, 8,33 proc. atliekant antrąją ir 50 proc. atliekant trečiąją. Nuo transplantuoto inksto akmenligės statistiškai reikšmingai priklausė urosepsio ir pielonefrito dažnis – 50 proc. pacientų su inkstų akmenlige sirgo ūminiu pielonefritu, o 25 proc. – sepsiu. Su obstrukcine hidronefroze 63,63 proc. recipientų sirgo ūminiu pielonefritu, o 18,18 proc. – sepsiu. Mūsų duomenimis, urologinių komplikacijų dažniau pasitaikė recipientams, gavusiems inkstą iš kadaverinių nei iš gyvų donorų, nors tai nebuvo statistiškai reikšminga; didėjant amžiui, taip pat daugėjo urologinių komplikacijų. Arterijos trombozė pasitaikė 2,12 proc. recipientų, arterijos stenozė – 4,24 proc., venos trombozė – 3,81 proc., limfocelė – 9,32 proc. Išvados. Chirurginės komplikacijos po inkstų transplantacijos pasitaiko dažnai, tačiau jų dažnis VUL SK neviršyja kitų centrų rodiklių. Kraujavimo sukeltos komplikacijos buvo dažnesnės ir gali būti sąlygotos aktyvios profilaktinės perioperacinės heparinizacijos. Ilgėjant išemijos laikui ir atliekant pakartotines inkstų transplantacijas, komplikacijų daugėja. Esant inkstų akmenligei ir obstrukcinei uropatijai, recipientams dažniau pasireiškė pielonefritas ir sepsis.
8
Uljanionok, Diana, Dominyka Juodytė, and Aivaras Grybas. "Inkstų šviesių ląstelių karcinoma nėštumo metu: klinikinis atvejis." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 3.2 (June 10, 2015): 456–58. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.072.
Full textAbstract:
Reikšminiai žodžiai: nėštumas, inkstų karcinoma, vėžys, nefrektomija. Tikslas. Pristatyti pacientę, kuriai nėštumo metu pagal klinikinius simptomus, laboratorinius ir radiologinius tyrimus įtarta, o vėliau histologiniu tyrimu patvirtinta inkstų šviesių ląstelių karcinomos diagnozė. Supažindinti su šios ligos eiga, diagnostikos ir gydymo galimybėmis nėštumo metu. Medžiaga ir metodai. Pristatomas klinikinis atvejis – 36 metų nėščia pacientė, pirmakartė, esant 22 savaičių nėštumui, hospitalizuota į VšĮ Vilniaus miesto klinikinę ligoninę, Urologijos skyrių, dėl kraujavimo iš šlapimo takų, skausmo kairėje apatinėje juosmens srityje ir ultragarsiniu tyrimu rasto darinio inkste. Rezultatai. Remiantis klinikiniais simptomais, laboratorinių ir instrumentinių tyrimų rezultatais nustatytas 5,9 cm kairiojo inksto navikas. 23-čią nėštumo savaitę atlikta radikali nefrektomija. Histologinis tyrimas patvirtino inkstų šviesių ląstelių karcinomos diagnozę. Pooperacinė ir nėštumo eiga sklandi, gimė sveikas naujagimis. Išvados. Radikali nefrektomija yra saugus ir efektyvus nėščiųjų inkstų vėžio gydymo metodas. Patvirtinus inksto naviko diagnozę nėštumo metu, pasirenkant gydymo taktiką svarbu įvertinti naviko dydį, riziką motinai ir vaisiui, naviko klinikinę išraišką, esant reikalui, gali būti atlikta naviko biopsija. Gydymo planą turi sudaryti multidisciplininė gydytojų komanda.
9
Paškonis, Marius, Laimutis Andreika, Linas Andreika, Jonas Jurgaitis, Feliksas Jankevičius, and Kęstutis Strupas. "Inksto transplantato de novo karcinomos gydymas perkutanine radiodažnine abliacija: klinikinis atvejis." Lietuvos chirurgija 14, no. 4 (December 29, 2015): 279–83. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2015.4.9205.
Full textAbstract:
Pastebėta, jog piktybinių navikų dažnis žmonėms, kuriems persodinti inkstai, yra didesnis nei bendrojoje populiacijoje. Inkstų karcinomos sudaro 4,8 % visų navikų, nustatomų recipientams, ir vos 10 % – transplantate. Transplantato navikai gali būti perduoti donoro, metastazės iš kitų recipiento organų arba de novo (naujai) vystytis po transplantacijos. De novo navikai transplantate nustatomi vidutiniškai 10 metų po transplantacijos. Mes aprašome klinikinį atvejį 45 metų vyro, kuriam 16 metų po inksto persodinimo atsitiktinai aptikta besimptomė neišplitusi 15 mm dydžio papilinė inksto karcinoma apatiniame transplantato poliuje. Ligoniui sėkmingai atlikta minimaliai invazyvi procedūra – perkutaninė radiodažninė abliacija, kuri visiškai sunaikino naviką išsaugodama transplantato funkciją. Ankstyvųjų komplikacijų nenustatyta. Praėjus vieneriems metams po procedūros vėžinės ligos atsinaujinimo ar vėlyvųjų komplikacijų požymių nėra, išlieka adekvati transplantato funkcija be hemodializės poreikio.
10
Barisienė, Marija, Arnas Bakavičius, Henrikas Ramonas, and Feliksas Jankevičius. "Inkstų piktybinių navikų su invazija į venas chirurginio gydymo rezultatai." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 2.2 (February 26, 2015): 224–30. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.034.
Full textAbstract:
Reikšminiai žodžiai: inkstų piktybinis navikas, navikinis trombas, mikrovaskulinė invazija, chirurginis gydymas, išgyvenamumas. Darbo tikslas. Nustatyti ligonių, kuriems diagnozuotas inkstų piktybinis navikas su invazija į venas, 3 ir 5 metų bendrą išgyvenamumą po radikalaus chirurginio gydymo. Palyginti ligonių, kuriems nustatytas inksto piktybinis navikas su mikrovaskuline invazija ir ligonių su navikiniais trombais, 3 ir 5 metų bendrą išgyvenamumą. Išnagrinėti dažniausias perioperacines komplikacijas. Tyrimo medžiaga ir metodai. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Urologijos centre atliktas retrospektyvinis tyrimas piktybiniams inkstų navikams su invazija į venas vertinti. Tyrimo laikotarpis – nuo 2005 iki 2011 metų. Į tyrimą įtraukti ligoniai, kuriems minėtu laikotarpiu atlikta nefrektomija ar nefrektomija su trombektomija dėl radiologiniais tyrimais patvirtinto inksto piktybinio naviko. Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 17,0 programinę įrangą. Hipotezėms su dvipuse alternatyva tikrinti pasirinktas reikšmingumo lygmuo 0,05. Rezultatai. Į galutinę analizę pateko 369 ligoniai. 61 (16,53 proc.) ligoniui nustatyta naviko invazija į venas: 24 (6,50 proc.) atvejais mikrovaskulinė invazija bei 37 (10,03 proc.) atvejais navikinis trombas. Trombus formuojantys navikai statistiškai patikimai dažniau pastebėti dešiniajame inkste, o mikrovaskulinė invazija dažniau nustatyta esant kairiojo inksto vėžiui. Naviko diferenciacijos laipsnis pagal PSO taip pat atskleidė statistiškai reikšmingą blogos diferenciacijos (G3) naviko sąsają su intravaskuline naviko invazija. Inkstų navikai su invazija į kraujagysles statistiškai patikimai dažniau plito į regioninius limfmazgius bei dažniau buvo nustatomas sisteminis ligos išplitimas, palyginti su navikais be kraujagyslinės invazijos. Ligonių su inkstų navikais, išplitusiais į kraujagysles, 5 metų bendras išgyvenamumas siekė 42,5 proc., o 3 metų – 54,1 proc. Vertinant 3 metų išgyvenamumą tarp skirtingų ligonių grupių su kraujagysline mikro- ir makroinvazija, 3 metų bendras išgyvenamumas mikrovaskulinės invazijos grupėje buvo 58,33 proc., o makroinvazijos grupėje 51,35 proc. Išvados. Maždaug 1/3 ligonių, kuriems diagnozuotas inksto piktybinis navikas su plitimu į venas, buvo besimptomiai, diagnozė dažniausiai nustatyta atsitiktinai. Dažniausiai pasireiškiantys simptomai buvo šono skausmas, makrohematurija ir bendras silpnumas. Navikinis trombas dažniau nustatomas, kai yra dešiniojo inksto vėžys, tuo tarpu mikrovaskulinė invazija dažniau randama, kai yra kairiojo inksto vėžys. Radikali nefrektomija ir trombektomija, siekiant maksimaliai radikaliai pašalinti naviką ir navikinį trombą, yra vienintelis efektyvus tokių ligonių gydymo metodas. Dažniausia pooperacinė komplikacija yra ūminis inkstų funkcijos pažeidimas.
Dissertations / Theses on the topic "Inkstas"
1
Pranckutė, Ieva. "Kačių kraujyje esančių kreatinino ir šlapalo koncentracijų vertinimas sergant lėtiniu inkstų nepakankamumu." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2014~D_20140305_135456-95832.
Full textAbstract:
Darbo apimtis: 50 p. Jame 9-ios lentelės, 28-i paveikslai.
Literatūros šaltiniai: knygų – 6, mokslinių straipsnių – 21, Internetinių šaltinių – 1.
Tikslas: Nustatyti kraujyje esančio kreatinino, šlapalo bei kitų medžiagų – alaninaminotransferazės, aspartataminotransferazės ir amilazės, koncentracijų kitimus katėms sergančioms lėtiniu inkstų nepakankamumu.
Metodika: 2011 – 2013 m. „Kaivanos“ smulkių gyvūnų klinikoje buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 50 lėtiniu inkstų nepakankamumu sergančių kačių. Joms buvo atlikta kraujo biocheminių rodiklių analizė (kreatinino, šlapalo, alaninaminotransferazės, aspartataminotransferazės ir amilazės) biocheminiu kraujo analizatoriumi Refloctron Plus Roche. WinExcel programa atlikta šių duomenų stasistinė analizė, vertinanat kačių kreatinino stadijų, amžiaus, lyties, kastracijos ir veislės įtaką sergant lėtiniu inkstų nepakankamumu. Atlikta požymių koreliacinė analizė ir vienfaktorinė dispersinė analizė.
.
Rezultatai, išvados:
Katės lėtiniu inkstų nepakankamumu serga gana retai – 5% iš visų 1183 (100%) klinikoje apsilankiusiųjų.
Sergamumui LIN gyvūno amžius, veislė, lytis pastebimos įtakos neturi. Tačiau imliausios yra 7 – 9 m. katės.
Kreatinino koncentracija tiksliai nusako ligos sunkumą ir priklauso tik nuo inkstų pažeidimo, kiti faktoriai jo kiekio svyravimams įtakos neturi.
Sergančių IV-a LIN stadija kačių buvo nustatyta daugiausia – 18 (36%).
Šlapalo kiekis kraujyje tiesiogiai korialiuoja su LIN stadija ir kreatinino... [toliau žr. visą tekstą]Study consist of: 50 printed pages, including 9 tables, 28 figures References: twenty eight of references were used. Objective: To identify the variations in circulating creatinine, urea and other substances - alanine aminotransferase, aspartate aminotransferase, and amylase concentration in cats suffering from chronic kidney failure. Methodics: In 2011 – 2013 years on „Kaivana“ small animal clinic a study was conducted on 50 cats who had chronic renal insufficiency. For those cats were made a blood chemistry analysis (creatinine, urea, alanine aminotransferase, aspartate aminotransferase, and amylase) with blood chemistry analyzer Refloctron Plus Roche. WinExcel program performed the statistical analysis, the assessment of feline creatinine stage, age, sex, breed and castration effect on patients with chronic renal failure. We also conducted a correlation analysis features, and one factor analysis of variance. Results, Conclusions: Cats with chronic renal failure suffer relatively rarely - 5%. For the incidence of CRF, animal age, breed, sex has no significant influence. However, the most receptive cats are from 7 to 9 years of life. Creatinine concentration accurately describes the severity of the disease and depends only on kidney damage and other factors it is not affected by fluctuations in volume. Sick-IV stage of a CRF cat was found mainly - 18 (36%). Urea levels directly correlated with the stage of CRF and creatinine. Also Urea is an informative setting... [to full text]
2
Michailovienė, Jolanta. "Inkstų funkcinių rodiklių kitimai fizinio krūvio metu." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2007. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20070816_145800-69266.
Full textAbstract:
Žmogaus organizmas normaliai gali egzistuoti tik tada, kai yra palaikoma pastovi vidinė organizmo terpė – homeostazė. Ji priklauso nuo normalios daugelio sistemų ir organų tarp jų ir inkstų veiklos. Šiuo tyrimu siekėme palyginti fizinio krūvio sukeltus inkstų funkcinius kitimus su sergančiųjų arterine hipertenzija patologiniais inkstų funkciniais pakitimais.
Šio darbo tikslas – ištirti sportuojančių, nesportuojančių bei sergančiųjų pirmine arterine hipertenzija tiriamųjų kraujo biocheminių rodiklių, nusakančių inkstų funkciją, kaitą fizinio krūvio metu.
Nurodytam tikslui pasiekti iškelti sekantys uždaviniai:
1. Palyginti sportuojančių, nesportuojančių bei sergančiųjų pirmine arterine hipertenzija kūno dydžio rodiklius.
2. Atlikti sportuojančių, nesportuojančių bei sergančiųjų pirmine arterine hipertenzija tiriamųjų kraujo biocheminių rodiklių, nusakančių inkstų funkciją, analizę ramybėje.
3. Nustatyti sportuojančių ir nesportuojančių tiriamųjų inkstų funkcinius rodiklius po fizinio krūvio ir palyginti su sergančiųjų pirmine arterine hipertenzija ramybės reikšmėmis.
4. Palyginti sportuojančių ir nesportuojančių tiriamųjų inkstų funkcinių rodiklių vidurkių tarp ramybės ir po fizinio krūvio skirtumus.
5. Išnagrinėti kreatinino klirenso kitimus.
Šiame darbe kėlėme hipotezę, kad sportuojančių tiriamųjų inkstų funkciniai rodikliai po fizinio krūvio padidės labiau nei nesportuojančių tiriamųjų ir bus artimi sergančiųjų arterine hipertenzija rodikliams.
Tyrime savo noru dalyvavo 10... [toliau žr. visą tekstą]In the literature, there exists numerous studies of exercise – induced sports hematuria, proteinuria, acute renal failure following a marathon (Poortmans et al., 2001; Ayca et al., 2006; Steward, Pasen, 1980). But studies investigating the effects of exercise on blood indicators of renal function are quiet few. The aim of this study was to investigate the effects of submaximal veloergometric exercise on very important biochemical indicators of renal function – level nitrogen compounds in the blood. In venous blood samples was investigate concentrations of creatinine, urea, total protein and uric acid before and after submaximal (about 50 % VO2max) veloergometric exercise. This nitrogen compounds was studies in three groups of subjects. Methods. The study was performed on 10 trained (1 group), 10 untrained (2 group) and 10 subjects with I° hypertensive status (3 group). The age range was 20,5-21,3 yr, weight – 71,8-77,3 kg, height – 177-180 cm. All subjects volunteered to participate in the study after providing written informed consent. The study was approved in accordance with the Declaration of Helsinki. Blood samples were collected before and after the submaximal veloergometric test into vacationer tubes. Concentrations of creatinine, urea, total protein and uric acid in the serum were determined using Technician Auto Analyzer ADVIA 1650 system. Data from Submaximal ride compared using two-way repeated – measures ANOVA. Dependent t-tests were administered in the event of... [to full text]
3
Gerulytė, Giedrė. "Inkstų išemijos/reperfuzijos poveikio mitochondrijų funkcijoms tyrimas." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2014~D_20140618_215738-96119.
Full textAbstract:
Šio darbo tikslas ištirti išemijos/reperfuzijos poveikį žiurkės inkstų mitochondrijų funkcijoms. Pagrindiniai darbo uždaviniai: 1) įvertinti išemijos (20, 40, 60 minučių) in vitro poveikį inkstų mitochondrijų kvėpavimo funkcijoms; 2) įvertinti išemijos (60 minučių) ir reperfuzijos (30 minučių) in vivo poveikį inkstų mitochondrijų kvėpavimo funkcijoms; 3) ištirti išemijos poveikį inkstų mitochondrijų kvėpavimo grandinės I komplekso aktyvumui.
Išemijos poveikio žiurkės inkstų mitochondrijų funkcijų tyrimui buvo pasirinkti du eksperimentiniai modeliai, t.y. in vitro ir in vivo modelis. Mitochondrijas išskyrėme diferencinio centrifugavimo būdu, baltymą nustatėme biureto metodu. Išskirtų mitochondrijų kvėpavimo greitį vertinome poliarografiniu metodu. I komplekso aktyvumą nustatėme spektrofotometriniu būdu.
Rezultatai parodė, kad mitochondrijų pažaida išryškėja labai anksti - jau po 20 minučių, t.y. slopinamas maksimalus (ADP stimuliuotas) mitochondrijų kvėpavimo greitis tiek oksiduojant glutamatą/malatą, tiek sukcinatą. Ilginant išemijos trukmę, mitochondrijų pažaida didėjo. Išorinės mitochondrijų membranos pažaida taip pat didėjo ilginant išemijos trukmę. Tiek išemija (60 minučių), tiek reperfuzija (30 minučių) slopina mitochondrijų kvėpavimo greitį trečioje metabolinėje būsenoje. 60 minučių išemija/30 minučių reperfuzija nepadidino mitochondrijų vidinės membranos pralaidumo. Rezultatai rodo, jog išemijos poveikyje (60 minučių) mitochondrijos pasižeidžia labiau nei... [toliau žr. visą tekstą]The aim of this work is to explore the effect of ischemia/reperfusion on rat kidney mitochondrial function. The main objectives of this work are to: 1) evaluate the effect of ischemia (20, 40, 60 minutes) in vitro on kidney mitochondrial function; 2) evaluate the effect of ischemia (60 minutes) and reperfusion (30 minutes) in vivo on kidney mitochondrial function; 2) explore the effect of ischemia/reperfusion on kidney mitochondrial respiratory chain complex I activity. We chose two experimental models of ischemia for investigation of its effects on rat kidney mitochondrial functions, i.e. in vitro and in vivo models. The mitochondria were isolated by a differential centrifugation method, while the protein was determined using biuret method. Mitochondrial respiration rate was measured polarographically. Complex I activity was evaluated spectrophotometrically. The results showed that mitochondrial damage become apparent very early - after 20 minutes, i.e. the maximal (ADP- stimulated) mitochondrial respiration rate decreased with both, glutamate/malate and succinate. It is obvious that by increasing the duration of ischemia, the mitochondrial damage increased. The damage of mitochondrial outer membrane increased by increasing the duration of ischemia. We found that both, ischemia (60 minutes) and reperfusion (30 minutes) decreased the mitochondrial State 3 respiration rate. 60 minutes ischemia/30 minutes reperfusion had no effect on mitochondrial inner membrane permeability... [to full text]
4
Baranauskaitė, Agnė. "Kavos rūgšties fenetilo esterio poveikio inkstų mitochondrijoms tyrimas." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2014~D_20140618_215632-14448.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas: ištirti kavos rūgšties fenetilo esterio (CAFE) poveikį išemijos paveiktų žiurkės inkstų mitochondrijų funkcijoms.
Uždaviniai: įvertinti tiesioginį in vitro CAFE poveikį inkstų mitochondrijų funkcijoms; CAFE poveikį išemijos (20 min) in vitro paveiktų inkstų mitochondrijų funkcijoms; kvėpavimo grandinės I komplekso aktyvumui; mitochondrijų gebėjimui kaupti Ca2+.
Metodai. Wistar veislės žiurkių patinėliai buvo skirstomi į 4 grupes: kontrolinė grupė, 20 min trukmės išemijos, CAFE 22 mg/kg ir CAFE 34 mg/kg. CAFE buvo leidžiamas 1,5 h prieš sukeliant išemiją. Mitochondrijos buvo išskiriamos diferencinio centrifugavimo būdu. Mitochondrijų kvėpavimo greitis mitochondrijoms oksiduojant I ir II komplekso substratus buvo registruojamas poliarografiškai Klarko tipo elektrodu. Ca2+ sugėrimas buvo matuojamas fluorimetriškai. Mitochondrijų kvėpavimo grandinės I komplekso aktyvumas buvo tiriamas spektrofotometriškai.
Rezultatai: CAFE (0,7 – 4,5 M) didina mitochondrijų kvėpavimo greitį 2-oje metabolinėje būsenoje nuo 15 % iki 34 % ir neveikė mitochondrijų kvėpavimo greičio 3-ioje metabolinėje būsenoje (VADP). Didesnės koncentracijos (5,2 - 6,5 µM) slopina mitochondrijų kvėpavimo greitį VADP (16 % ir 43 % atitinkamai). Tiriant CAFE poveikį 20 min išemijos in vitro paveiktų mitochondrijų funkcijoms, nustatyta, jog 22 mg/kg ir 34 mg/kg CAFE, intraperitonealinė injekcija 1,5 h prieš sukeliant inkstų išemiją, 20 % (p<0,05) pagerino mitochondrijų kvėpavimo greitį VADP bei... [toliau žr. visą tekstą]The aim of investigation: to analyse the effect of caffeic acid phenethyl ester (CAPE) on kidney mitochodrial functions. Objectives: to evaluate direct in vitro effect of CAPE on kidney mitochondrial functions; the impact of CAPE on ischemia (20 min) in vitro affected kidney mitochondrial functions; on the mitochondrial respiratory chain complex I activity and on the mitochondria capability to accumulate Ca2+. Methods. Wistar rats were pretreated intraperitoneal with 22 mg/kg and 34 mg/kg of CAPE. Animals were divided into 4 groups: control group, 20 min of ischemia, CAPE 22 mg/kg group and CAPE 34 mg/kg group. Mitochondria were isolated by means of differential centrifugation. The mitochondrial respiration rate while oxidizing complex I and II dependent substrates was registered polarographically with Clark-type electrode. Ca2+ accumulation was measured fluorometrically. Activity of complex I was measured spectrophotometrically. Results: the results shown that CAPE 0,7 - 4,5 µM increases mitochondrial State 2 respiration rate by 15 - 34 % and has no effect on the State 3 respiration rate. Higher concentrations (5,2 - 6,5 µM) decreased mitochondrial State 3 respiration rate by 16% and 43%, respectively. Pretreatment with CAPE (22 mg/kg and 34 mg/kg) increased (by 20%) the ischemia suppressed mitochondrial State 3 respiration rate and respiratory control index. CAPE had no effect on succinate oxydation. Pretreatment with CAPE (22 mg/kg and 34 mg/kg) increased Ca2+... [to full text]
5
Didžiulytė, Aušra. "Kvercetino ir jo glikozidų poveikis žiurkės inkstų mitochondrijų kvėpavimui." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2014~D_20141014_132844-77738.
Full textAbstract:
Eksperimentinėje dalyje buvo tiriamas kvercetino ir jo glikozidų (rutino, izokvercitrino, hiperozido) poveikis žiurkės inkstų mitochondrijų oksidacinio fosforilinimo sistemai. Tyrimams naudojome Wistar veislės žiurkes. Tyrimų pobūdis – in vitro. Kvercetinas ir jo glikozidai, t.y. rutinas, hiperozidas ir izokvercitrinas (3 - 48 nM), stimuliuoja žiurkės inkstų mitochondrijų kvėpavimo greitį antroje metabolinėje būsenoje (t.y. atskiria oksidacijos ir fosforilinimo procesus). Mitochondrijų kvėpavimo greitį trečioje metabolinėje būsenoje stimuliavo kvercetinas ir rutinas, kiti flavonoidai statistiškai reikšmingo poveikio neturėjo.In this research work we investigated the effect of quercetin and its glycosides (rutin, hyperoside, isoquercitrin) on rat kidney mitochondrial oxidative phosphorylation system. In these studies we used Wistar rats. Eksperimental model – in vitro. Quercetin and its glycosides, i.e. rutin, hyperoside and isoquercitrin (3 - 48 nM) stimulated rat kidney mitochondrial respiration rate in the second metabolic state (uncoupled the mitochondrial respiration). Quercetin and rutin stimulates mitochondrial State 3 respiration rate, other tested compounds had no effect.
6
Paulauskaitė, Ilona. "Recipientų sensitizacijos žmogaus leukocitų antigenais įvertinimas prieš ir po inkstų persodinimo." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20090908_192045-60060.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas buvo įvertinti sensitizaciją ŽLA antigenais, inksto transplantatų recipientams, kurie greta standartinės imunosupresijos vartojo monokloninius antikūnus prieš IL-2 receptorių ir monokloninių antikūnų nevartojusiems recipientams. Tyrime dalyvauja VULSK pacientai, kuriems 2000-2005 metais imtinai buvo atliktos inkstų transplantacijos (Tx), bei kurie prieš ir po Tx buvo tirti dėl teigiamai su limfocitų panele reaguojančių antikūnų skaičiaus, išreikšto procentais (PRA). Iš viso tyrime dalyvauja 189 recipientai. Dalis jų (n=83) greta standartinės imunosupresijos vartojo monokloninius antikūnus prieš IL-2 receptorių (basiliksimabą ar daklizumabą), kiti (n=106) gavo tik standartinę imunosupresiją. Pagrindiniai sensitizaciją ŽLA antigenais lemiantys veiksniai abiejose grupėse pasiskirstė nevienodai. Didesnė monokloninius antikūnus vartojusių dalis gavo kraujo perpylimus (72% vs. 57,3%), šioje grupėje taip pat daugiau buvo pakartotinų Tx (9,6% vs. 7,5%), tik gimdžiusių moterų skaičius didesnis buvo monokloninių antikūnų nevartojusioje grupėje (47,7% vs. 30,8%). Tirtos ligonių grupės palygintos taikant χ² kriterijų, skirtumas laikytas statistiškai reikšmingas, kai p<0,05. Išanalizavus recipientų sensitizaciją prieš Tx paaiškėjo, kad dauguma (58%; 110/189) buvo nesensitizuoti (PRA 0-10%), likę 42% (79/189) - sensitizuoti, iš kurių 14% (11/189) – labai sensitizuoti (PRA 50-100%). Po Tx monokloninius antikūnus vartojusių recipientų grupėje (n=83) 2% padaugėjo... [toliau žr. visą tekstą]The aim of this study was to evaluate the sensitization with HLA antigens in kidney transplant recipients, who received induction therapy with monoclonal antibodies against IL-2R and in the group of patients, who were only under the triple drug therapy. This study comprises recipients, who received kidney transplant in the year 2000-2005, and who were tested for panel reactive antibody test before and after transplantation (Tx). The total number of 189 kidney transplant recipients takes part in this study. 83 received monoclonal antibodies against IL-2R (basiliximab or daclizumab), others (n=106) – did not. These groups were unequal in comparison to the main factors causing sensitization with HLA antigens. The group of patients, who received induction therapy with monoclonal antibodies had more blood transfuzions (72% vs. 57,3%), and previous transplantations (9,6% vs. 7,5%), in comparison with the other group. Only the number of pregnancies was higher in the group of patients who were only under the triple drug therapy (47,7% vs. 30,8%). Statistical analyses were caried out using chi-square test, differences were considered significant at p<0,05. 58% (110/189) of kidney transplant recipients were unsensitized (PRA 0-10%) before Tx, the rest 42% (79/189) were sensitized, from which 14% (11/189) were highly sensitized (PRA 50-100%). After Tx the number of medium sensitized (PRA 11-50%) kidney transplant recipients, who received induction therapy by monoclonal antibodies... [to full text]
7
Servanski, Robert. "Audinių inkstų patologijų dažnumas ir patologiniai morfologiniai pakitimai x žverėlių ūkyje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2014~D_20140305_142346-78267.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas: išsiaiškinti audinių inkstų patomorfologinius pokyčius ir inkstų pokyčių dažnumą žverėlių ūkyje. Taipogi nustatyti patologinius anatominius inkstų pakitimus, įvertinti mikroskopinius audinių inkstų pokyčius. Įvertinti ryšį tarp plazmocitozės su kitais morfologiniais pokyčiais. Tyrime atlikta, 50 audinių skrodimai. Atliktas detalus inkstų patologinių pokyčių tyrimas. Histologinėms sekcijoms dažymui naudoti hematoksilinas eozinas ir sirijaus raudonasis. Plazmocitozės pakitimai, inkstuose buvo analizuojami mikroskopiškai ir morfologiškai. Tyrimo rezultatai parodė, kad inkstų patologijos audinėms yra dažnos žverėlių ūkyje Lietuvoje. Nustatyta 88 % atvėjai iš tirtų audinių. Dažniausiai diagnozuoti inkstų pokyčiai, buvo plazminių ląstelių infiltracija, dar vadinama plazmocitozė 36%. Taip pat buvo diagnozuoti skirtingų tipų glomerulonefritai: minimalių pokyčių nefropatija 2%, ūmus nefritas 8%, židininė segmentinė glomerulosklerozė 14%, endokapiliarinis proliferacinis glomerulonefritas 6%, intersticinis nefritas 6%. Kartu su glomerulonefritais buvo ir kitų patologijų: inkstų lipidozė 6%, baltymų degeneracija 18%, Kanalėlių nekrozė 4%, Inksto infarktas 2%, Hemosiderozė 6%, podagra 2 % amiloidozė 2%, ir perivaskulitas 4%.Mink kidney pathology rate ant pathologic morphologic changes in x farm. Kaunas, 2014 The coverage of work 43 table 6 picture 22 Reading list of : 55 sources Objectives and tasks of the research work to investigate mink kidney patomorphological changes and kidney alteration rate in x farm. Also establish patological anatomical kidney alterations, evaluate microscopic mink renal variation. Plasmacytosis infiltration in kidney evaluate connection with others pathologic morphologic alterations. Material and methods of the research. 50 mink autopsies have been performed. Detailed investigation of renal pathologic changes were done. Hematoxylin eosin and sirius red had been used as a staining method of histological sections. Changes of plasmacytosis in kidneys had been analysed microscopically and morphologically. Results and findings. It was found that renal pathologies in mink are frequent in X farm in Lithuania. Established over 88 % cases from investigated minks. Mostly diagnosed renal changes in mink was plasma cells infiltration also called plasmacytosis 36 %. Also have been diagnosed different types of GN : minimal change disease 2%, acute nephritis 8%, focal segmental glomerulosclerosis (FSGN) 14%, endocapillary proliferative (EPGN) 6%, intersticial nephritis 6%. Together with a glomerulonephritis some other pathologies was present: renal lipidosis 6%, cell swelling 18%, tubular necrosis 4%, renal infarct 2%, hemosiderosis 6%, gout 2 % amiloidosis 2%, and perivasculitis... [to full text]
8
Stankuvienė, Asta. "Pacientų, sergančių galutiniu inkstų nepakankamumu bei gydomų hemodializėmis, išgyvenimas ir su juo susiję veiksniai." Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2010. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100514_135345-22539.
Full textAbstract:
Visame pasaulyje daugėja pacientų, sergančių galutiniu inkstų nepakankamumu. Daugiau negu 1 mln. tokių pacientų yra taikoma pakaitinė inkstų terapija, kuri yra gyvybę gelbstintis gydymas. Gydymas hemodializėmis išlieka dažniausia pakaitinės inkstų terapijos rūšimi visuose pasaulio regionuose. Nežiūrint per paskutinius dešimtmečius įvykusios didelės medicinos pažangos ir pagerėjusios dializių techninės bazės, vis dar išlieka didelis hemodializėmis gydomų pacientų sergamumas bei mirtingumas ir gana prasta gyvenimo kokybė. Jų išgyvenimas nėra vienodas skirtingose šalyse, nes skiriasi valstybių geografiniai, socialiniai ir ekonominiai ypatumai bei sveikatos apsaugos politika. Todėl labai svarbu kiekvienoje valstybėje nagrinėti tokių pacientų išgyvenimą ir išskirti būtent tai šaliai būdingus išgyvenimą lemiančius veiksnius, kad iš esmės būtų galima pagerinti šios didėjančios pacientų populiacijos gyvenimo prognozę ir kokybę. Daugelyje pasaulio valstybių veikia inkstų ligų registrai, renkantys duomenis ir analizuojantys įvairių lėtinių inkstų ligų stadijų dažnį, gydymo būdus, pacientų mirtingumą bei jų išgyvenimą. Lietuvoje kol kas nėra oficialaus inkstų ligų registro, todėl ilgai buvo nežinomi net pagrindiniai demografiniai sergančiųjų galutiniu inkstų nepakankamumu rodikliai. Todėl mūsų tyrimo tikslas buvo nustatyti pacientų, sergančių galutiniu inkstų nepakankamumu ir gydomų hemodializėmis, išgyvenimą bei su juo susijusius veiksnius. Į tyrimą įtraukti visi Lietuvos pacientai... [toliau žr. visą tekstą]End-stage renal disease is highly prevalent worldwide, with more than 1 million patients undergoing renal replacement therapies, which are a life-saving treatment for such patients. Haemodialysis remains the most common treatment modality in all regions of the world. Despite many technical advances in the medical care and in the delivery of dialysis over the past years, mortality and morbidity of dialysis patients remains persistently high and their quality of life is rather poor. Survival rates differ among countries and registries. International differences in the mortality of dialysis patients are probably related to differences in population demographics, renal disease, lifestyle and socioeconomic status. Therefore, it is extremely important to investigate survival of such patients in each country and to identify characteristic risk factors in order to improve outcomes. In most countries, renal registries are responsible for end-stage renal disease data collection, analysis and reporting. There is no renal registry in Lithuania and regular information about patients on dialysis in Lithuania is not available. The aim of our study was to estimate the survival of patients on chronic haemodialysis in Lithuania and to identify associated risk factors. All patients who started chronic haemodialysis in Lithuania between 1 January, 1998, and 31 December, 2005, were enrolled. For the first time in Lithuania, survival of patients on chronic haemodialysis and associated risk factors... [to full text]
9
Misevičienė, Giedrė. "Sirolimo ir takrolimo koncentracijos pacientų kraujyje po inkstų transplantacijos nustatymas didelio efektyvumo skysčių chromatografijos metodu." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20110709_152251-66230.
Full textAbstract:
Darbo tikslas – ištirti chromatografinės analizės sąlygas sirolimui ir takrolimui nustatyti HPLC-MS/MS metodu. Buvo išbandyti abu eliuavimo būdai (izokratinis ir gradientinis), mobiliosios fazės sudėtinėmis dalimis parinkus tirpiklius, remiantis literatūros duomenimis: metanolį ir vandeninį 0,2% acto rūgšties tirpalą. Gauti analizės chromatografiniai parametrai, esant izokratiniam eliuavimui, yra patenkinami, tačiau tolesni eksperimentai parodė gradientinio eliuavimo pranašumus. Išbandytas varijuojantis polinio tirpiklio parūgštinimas skruzdžių bei acto rūgštimis. Gauti rezultatai rodo, kad eliuento protonizacija analizės kokybei reikšmės neturi. Tačiau remiantis literatūros duomenimis nuspręsta palikti 0,1% skruzdžių rūgšties koncentraciją kraujo ekstraktų analizei. Taikant gradientinį eliuavimo būdą, buvo ištirtas analizės tiesiškumas: analizės jautrio priklausomybė nuo analitės koncentracijos mėginyje yra tiesinė tik vidinio etalono – askomicino ir takrolimo atvejais, o sirolimo atveju ši priklausomybė yra kvadratinė. Nustatyta, kad tai lemia chromatografinės sistemos nepusiausvyrumas esant naudotai mobiliajai fazei. Gauti geri analizės rezultatai, padidinus nepolinio eliuento hidrofobiškumą, pridedant į jį tetrahidrofurano (ypač esant gradientiniam eliuavimui). Pakeitus metanolį acetonitrilu, gauti nepalankūs rezultatai.This study presents optimization of sirolimus and tacrolimus measurement in patients blood after renal transplantation by high–performance liquid chromatography with mass–spectrometry detection. In experiments with standart solutions of sirolimus and tacrolimus, using ascomycin as internal standart, chromatographical conditions were tested: type of eluation (isocratical and gradiental), properties of eluents (variable acidity of polar solvent and hydrophobity of nonpolar solvent), linearity of analysis. Patient blood extraction procedure was also tested. Sirolimus concentrations measured by HPLC-MS/MS method were 8-9 times lower as received by MEIA method. Both types of eluation were not sufficient for routine analysis in clinical laboratory, when eluents methanol and 0,2% acetic acid solvent were used. Gradiental eluation seamed to be better, but linearity analysis of sample series showed, that chromatographical system was not well-balanced. Methanol was changed to acetonitrile, but separation and retention time of analytes were even worse. Best results were obtained using mixture of methanol and tetrahydrofuran as nonpolar eluent.
10
Šabonienė, Rūta. "Antimikrobinių vaistų vartojimo atitikimo racionalaus vaistų vartojimo rekomendacijoms terminaliniu inkstų nepakankamumu sergančių pacientų atvejais analizė." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110628_151121-50172.
Full textAbstract:
Neracionalus antimikrobinių vaistų vartojimas didina mikroorganizmų atsparumą šiems preparatams. Tai problema, aktuali visame pasaulyje. Šio tyrimo tikslas - kokybiškai ir kiekybiškai įvertinti AMV skyrimą nefrologijos klinikos dializės skyriuje 2008 ir 2009m., taip pat įvertinti skyrimų atitikimą racionalaus antimikrobinių vaistų vartojimo rekomendacijoms bei palyginti su ankstesnių metų analogiškų tyrimų duomenimis. Tyrimo metu nefrologijos klinikos dializės skyriuje gydomų pacientų ambulatorinės kortelės ir išanalizuoti visi antibiotikų skyrimo atvejai. Statistiškai duomenys įvertinti naudojant kompiuterinį SPSS 16.0 versijos statistinį duomenų analizės paketą. Nustatyta, kad 2008m. 46,15 proc. ir 2009m. 53,86 proc. pacientų skirti AMV. Vyrams 2009 m. skyrimas buvo ženkliai didesnis nei 2008m. Vyresni nei 61m. amžiaus pacientai 2008 ir 2009m. sudarė beveik 2/3 visų AMV skyrimo atvejų. Iš viso vartotų 25 AMV, 51,91 proc. visų AMV skyrimo atvejų 2008 ir 2009 m. sudarė 3 antibiotikų vartojimas – cefuroksimo, amoksicilino ir cefazolino. AMV vartojimas iki 10 dienų gydymo kursu - 2008 ir 2009m. sudarė daugiau nei 2/3 visų AMV skyrimo atvejų skaičiaus (76,51 proc.). 2009m. lyginant su 2008m padidėjo šlapimo takų infekcijų, peritoninės dializės peritonitų atvejų, tuo tarpu sumažėjo odos, tame tarpe ir kateterinių infekcijų bei kvėpavimo takų infekcijų skaičius. Bakteriologiniai testai buvo nustatinėjami 41,18 proc. 2008 ir 46,22 proc. 2009 metais. AMV skyrimų atitikimo atvejų... [toliau žr. visą tekstą]Irrationale Verwendung antimikrobieller Wirkstoffe erhöht die Widerstandskraft auf diese Produkte. Dies ist ein Problem auf der ganzen Welt. Ziel dieser Studie - sowohl qualitativ als auch quantitativ zu beurteilen die Verordnung von antimikrobiellen Wirkstoffen (AMW) in Dialyse Abteilung der Nephrologie Klinik in Jahren 2008 und 2009, sowie die Prüfung der rationellen Nutzung von antimikrobiellen Wirkstoffen und Vergleich der Ergebnisse mit Daten der Vorjahre. Es wurden die Krankengeschichten der Patienten der Dialyse Station auf Fälle von aller Antibiotikaverordnungen überprüft. Statistische Auswertung der Daten per Computer wurde mit SPSS Version 16.0 der statistischen Paket für die Datenanalyse durchgeführt Es wurde festgestellt, dass im Jahr 2008- 46,15 Prozent und in 2009- 53,86 Prozent AMW für die Patienten verordnet wurde. Die Zahl der männlicher Patienten 2009 war höher als 2008. Patienten im Alter über 61 Jahre in 2008 und 2009 bildeten fast zwei Drittel aller Fälle. Vom Gesamtverbrauch von 25 AMW, 51,91 Prozent, bildeten drei Antibiotika - Cefuroxim, Cefazolin und Amoxicillin. AMW zu verwenden in 10-tägigen Behandlung - in 2008 und 2009 entfielen mehr als zwei Drittel aller Fälle - 76,51 Prozent. Im Jahre 2009 im Vergleich zu 2008 erhöhte sich die Zahl der Harnwegsinfektionen, Peritonealdialyse Peritonitis Fälle, während des Rückgangs der Haut, sowie Katheterinfektionen und Infektionen der Atemwege. Bakteriologische Untersuchungen waren in 41,18 Prozent... [to full text]
Books on the topic "Inkstas"
1
Podevin-Bauduin, François. Encriers & écritoires: Outils et objets d'art. Sarreguemines [France]: Éditions Pierron, 2003.
Find full text
2
Heinemeyer, Elfriede. Schreibgarnituren aus der Sammlung Kommerzienrat F. Soennecken. Cloppenburg: Museumsdorf Cloppenburg, 1991.
Find full textBook chapters on the topic "Inkstas"
1
Esch, Elizabeth D. "Out of the Melting Pot and into the Fire." In Color Line and the Assembly Line, 83–118. University of California Press, 2018. http://dx.doi.org/10.1525/california/9780520285378.003.0004.
Full textAbstract:
The Rouge plant was the first Ford workplace—or any auto company—to hire significant numbers of black workers, who were recruited along with Mexican workers, by the thousands. This chapter challenges the notion that paternalism is the framework through which to understand Ford’s relationship to black workers, and it also considers Ford’s involvement in racial-uplift projects in two contexts more aptly described as “colonial” than “paternal.” In 1932, the company purchased the “black town” of Inkster, Michigan, its segregation partly premised on Ford’s failure to stand up for fair housing in and around Dearborn. Credited with saving the residents of Inkster from the crisis of the depression, Ford’s Inkster “experiment” was modeled on a plan of debt peonage and perhaps consciously on constructed a colonial relation with African Americans in the United States. In 1936, Henry Ford bought one million acres near Savannah, Georgia, restarting a plantation he named Richmond Hill. There the company launched a series of Jim Crow social-uplift projects designed to save the white residents from racial neglect and the black residents from themselves.