Academic literature on the topic 'Išemija'

Darbo tikslas. Išanalizuoti sergančiųjų periferinių arterijų liga galvos smegenų kraujotakos sutrikimus, atkreipiant dėmesį į išeminio insulto ir periferinių arterijų ligos ryšį. Tyrimo medžiaga ir metodai. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos, Invazinės radiologijos ir endoprotezavimo skyriuose bei Anesteziologijos angiochirurgijos reanimacijoje 2017 m. vasarį – 2019 m. birželį tyrėme 28 ligonius (10 moterų, 18 vyrų), kurie sirgo periferinių arterijų liga ir galvos smegenų kraujotakos sutrikimais. Tiriamųjų amžius – 49-87 metai (vidurkis – 73,2±1,9 metų). Vidutinė stacionarinio gydymo trukmė – 7,7 dienos. Palyginamąją grupę sudarė 11 lėtine galvos smegenų išemija sergančių asmenų. Visiems ligoniams atliktas bendrasis ir biocheminis kraujo tyrimas (fibrinogeno, C-reaktyvinio baltymo koncentracija kraujo serume, lipidograma), elektrokardiograma, konvencinė arteriografija. Kai kuriems nustatytas kulkšnies-žasto indeksas, esant indikacijų – atlikta galvos kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija. Statistinių duomenų vidurkių skirtumai vertinti Stjudento (Student) patikimumo kriterijumi t. Skirtumai laikyti statistiškai patikimi, kai p<0,05. Rezultatai. Išanalizuoti galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, sergant periferinių arterijų liga. Praeinantis smegenų išemijos priepuolis buvo 9(32,1%) ligoniams, išeminis insultas – 5(17,9%), išeminio insulto padariniai – 14(50,0%). Nustatyta, kad, įvykus praeinančiam galvos smegenų išemijos priepuoliui, fibrinogeno ir C-reaktyvinio baltymo koncentracija kraujo serume nebuvo padidėjusi – atitinkamai 3,62±0,06 g/l ir 1,82±1,31 mg/l. Išeminio insulto atveju fibrinogeno kiekis kraujo serume buvo 5,25±0,8 g/l, sergančiųjų lėtine galvos smegenų išemija – 2,18±0,35 g/l (p<0,02). C-reaktyvinio baltymo kiekis kraujo serume, įvykus išeminiam insultui, buvo 70,67±41,11 mg/l, sergančiųjų lėtine galvos smegenų išemija – 2,02±0,43 mg/l (p>0,05). Kulkšnies-žasto indeksas ūminiu išeminio insulto periodu buvo 0,46±0,27. Praeityje išeminį insultą patyrusių ligonių fibrinogeno kiekis kraujo serume buvo 4,92±0,65 g/l, sergančiųjų lėtine galvos smegenų išemija – 2,18±0,35 mg/l (p < 0,01). C-reaktyvinio baltymo kiekis patyrusiems išeminį insultą praeityje buvo 57,99±36,05 mg/l, sergančiųjų lėtine galvos smegenų išemija – 2,02±0,43 mg/l (p > 0,05). Pateikti klinikiniai atvejai. Apžvelgta naujausia mokslinė literatūra apie periferinių arterijų ligą ir išeminį insultą, šių ligų derinį. Išvados. 1. Periferinių arterijų liga yra išeminio insulto rizikos veiksnys. Ji dažnai susijusi su išeminiu insultu. 2. Išeminio insulto atveju ir patyrus išeminį insultą praeityje, sergančiųjų periferinių arterijų liga fibrinogeno koncentracijos kraujo serume padidėjimas, palyginus su lėtine galvos smegenų išemija sergančiųjų grupe, yra statistiškai patikimas. 3. Žemas kulkšnies-žasto indeksas rodo subklinikinę periferinių arterijų ligą ir insulto riziką. Esant asimptominei periferinių arterijų ligai, išeminio insulto prevencijai turi būti skiriami antiagregantai. 4. Išeminio insulto atveju sergančiųjų periferinių arterijų liga kulkšniesžasto indeksas yra ženkliai sumažėjęs ir atskleidžia didelę kartotinio insulto ir kraujagyslinių įvykių riziką. Kulkšnies-žasto indekso nustatymas patyrusiems išeminį insultą gali padėti atrinkti didelės rizikos ligonius, kuriems turi būti taikoma antrinė insulto prevencija.

Reikšmingi žodžiai: ortotopinė kepenų transplantacija, pradinė kepenų transplantato funkcija, komplikacijos po transplantacijos. Tikslas. Kepenų transplantacija yra rutininis kepenų terminalinio funkcijos nepakankamumo gydymo būdas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose (VUL SK). Labai svarbi yra pradinė persodintų kepenų funkcija, nes pagal ją galime spręsti apie tolesnę pasveikimo eigą. Pastebėta, kad po kepenų transplantacijos žymiai keičiasi kepenų fermentų koncentracijos kraujyje. Šiuo straipsniu siekiama apžvelgti VUL SK transplantacijų centro recipientų laboratorinių rodiklių kitimą po transplantacijos ir įvertinti juos atsižvelgiant į veiksnius, kurie galėjo turėti įtakos persodinto organo funkcijai. Tyrimo medžiaga ir metodai. Atlikta retrospektyvinė 57 pacientų laboratorinių tyrimų rezultatų analizė po ortotopinių kepenų transplantacijų, kurios buvo atliktos VUL SK nuo 2005 metų liepos iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio. Pooperacinis sergamumas buvo vertintas pagal tai, ar pooperacinis laikotarpis komplikavosi hematoma, tulžies latakų nesandarumu, kraujagyslių tromboze arba ankstyva mirtimi. Taip pat buvo atsižvelgta į konservanto kiekį, panaudotą transplantatui plauti, kraujo netektį, šaltos ir šiltos išemijos laiką, MELD rodiklį. Vertinimas vyko naudojant ASAT, ALAT, ŠF, GGT, LDH, laktatų, bilirubino (tiesioginio, netiesioginio) ir protrombino aktyvumo rodiklius pirmomis septyniomis pooperacinėmis dienomis. Buvo siekiama nustatyti statistiškai reikšmingą šių duomenų vertės kitimą, siejamą su pooperacinėmis komplikacijomis ir kitais minėtais veiksniais. Rezultatai. Lyginant recipientų grupių ASAT ir LDH koncentracijas, kurie po transplantacijos turėjo komplikacijų ir kurie jų neturėjo, rastas statistiškai patikimas skirtumas nuo 2 paros po operacijos. Tarp konservanto kiekio, naudojamo plauti, ir kepenų fermentų dinamikos koreliacijos nerasta. Tačiau pacientų grupėje, kurioje buvo naudota ≤11 litrų skysčių – tulžies latakų nesandarumo atvejų buvo 4,3 karto mažiau ir kitos komplikacijos buvo retesnės. Šalta ir šilta išemija neturi statistiškai patikimos koreliacijos su fermentų dinamika. Pacientų grupėje, kurių transplantato šaltoji išemija truko &lt;440 minučių, tulžies latakų nesandarumo atvejų buvo 5 kartus mažiau. Šilta išemija komplikacijų dažniui įtakos neturi. Nustatytas statistiškai patikimas ryšys tarp MELD rodiklio ir kraujo netekties (p &lt; 0,05). Išvados. Recipientų, kurie po transplantacijos patyrė komplikacijų, ASAT ir LDH koncentracijos nuo antros paros buvo statistiškai patikimai didesnės. Naudojant ≤11 litrų konservanto plovimui ir esant trumpesnei šaltajai išemijai, mažėja tulžies latakų nesandarumo dažnis. Kuo didesnis MELD rodiklis, tuo didesnė prognozuojama kraujo netektis. Kepenų transplantato funkcijai po operacijos įtakos turi ir kiti veiksniai, kurie turėtų būti apžvelgiami tolesnėse studijose.

Judita Andrejaitienė Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų institutas, Intensyviosios terapijos ir kraujotakos tyrimų laboratorija, KMU BMTI Intensyviosios terapijos ir kraujotakos tyrimo laboratorija, Eivenių g. 4, LT-50009 KaunasEl. paštas: andrejaitiene@yahoo.com Ūminė mezenterinė išemija po širdies operacijų yra retai pasitaikanti, tačiau gyvybei grėsminga kraujagyslių patologija, apibūdinama kaip staigus simptominis žarnyno kraujotakos sutrikimas (sulėtėjimas arba nutrūkimas), galintis sukelti žarnyno infarktą. Šios patologijos išeitys priklauso nuo ligos trukmės, t. y., kiek laiko praeina nuo ligos nustatymo iki gydymo, diagnostika – ypač sunki ir dažnai užtrunka dėl nespecifinių laboratorinių bei radiologinių tyrimų rezultatų. Gal todėl užmirštama apie šios (dažniausiai letalios baigties) ligos simptomus. Kai ūminė mezenterinė išemija įvyksta ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu ligoniams po širdies operacijų naudojant dirbtinę kraujo apytaką, šių ligonių būklė yra labai sudėtinga dėl klastingo klinikinio pasireiškimo, ypač sunkios diagnostikos bei gydymo ir tai sąlygoja didelį pooperacinį mirštamumą. Šio atvejo pristatymu ir literatūros apžvalga siekiama atkreipti kolegų dėmesį į galimas pooperacines komplikacijas ligoniams po širdies operacijų, pateikiama ūminės mezenterinės išemijos patofiziologinių mechanizmų samprata, diagnostikos testai, taip pat siekiama pabrėžti, kokia sudėtinga diferencinė diagnostika ir koks didelis mirštamumas, priminti gydymo pasirinkimo galimybes ir atverti perspektyvias tyrimo sritis. Reikšminiai žodžiai: širdies operacija, dirbtinė kraujo apytaka, hipoperfuzija, ūminė mezenterinė išemija, neokliuzinė mezenterinė išemija, mezenterinė trombozė. Acute mesenteric ischemia following cardiac surgery Judita Andrejaitienė Institute for Biomedical Research Kaunas University of Medicine, Laboratory of Intensive Care and Blood Circulation Research, Eivenių str. 4, LT-50009 Kaunas, LithuaniaE-mail: andrejaitiene@yahoo.com Acute mesenteric ischemia is a highly-lethal surgical emergency in which the outcome is closely dependent on the elapsed time to diagnosis and treatment. The diagnosis is typically difficult and delayed due to nonspecific results of biological and radiological tests. Since prompt treatment is the key to a better outcome, acute mesenteric ischemia remains a challenging condition because of controversial algorithms and numerous therapeutic options. Acute mesenteric ischemia can complicate the post-operative course of patients following cardiopulmonary bypass (CPB). Several factors contribute to the systemic hypo-perfusion state, which is the most frequent pathophysiologic event. The condition has a more subtle clinical presentation, is more difficult to diagnose and treat, leading to a higher mortality rate. This report is an updated review of acute mesenteric ischemia in CPB with respect to the pathophysiologic events, diagnostic tests, therapeutic options, mortality rate and promising new areas of research. Keywords: cardiac surgery, cardiopulmonary bypass, hypoperfusion, acute mesenteric ischemia, non-occlusive mesenteric ischemia, mesenteric thrombosis.

Įvadas/tikslas Blauzdos arterijų angioplastika yra vertinga galūnės išsaugojimo procedūra ligoniams, sergantiems kritine kojų išemija. Esant blauzdos arterijų užakimui, dažniausiai atliekama arterijų šuntavimo operacija. Šio tyrimo tikslas buvo parodyti mūsų gydymo rezultatus bei palyginti arterijų šuntavimo operacijų į pėdos arteriją ir blauzdos arterijų perkutaninės transliuminalinės an­gioplastikos vėlyvuosius rezultatus esant kritinei kojos išemijai. Taip pat įvertinti cukrinio diabeto įtaką operacijų rezultatams. Metodai Retrospektyviuoju būdu išanalizuotos visos gydomosios blauzdos arterijų procedūros, atliktos nuo 1999 m. sausio iki 2013 m. gruodžio mėnesio. Buvo palyginti blauzdos arterijų perkutaninės transliuminalinės angioplastikos ir atviros chirurgijos – šun­tų į pėdos arteriją gydymo rezultatai. Išanalizuota cukrinio diabeto įtaka gydymo rezultatams. Rezultatai Sudarytos trys pacientų grupės: I grupė – 193 ligoniai, kuriems atliktos šuntavimo į pėdos arteriją operacijos; II grupė – 103 atvejai 98 pacientams, kuriems atlikta blauzdos arterijų perkutaninė transliuminalinė angioplastika; III grupė – 84 pacientai, kuriems taikytas sudėtinis gydymas – perkutaninė transliuminalinė angioplastika ir šuntavimas į pėdos arteriją. Kumuliacinis kraujotakos atkūrimas po 1 metų atlikus atvirą operaciją – 47,5 %, atlikus blauzdos arterijų angioplastiką – 6,9 %, atlikus sudėti­nį gydymą – 79,6 %. Geriausi rezultatai gauti sudėtinio gydymo grupėje (p<0,007). Galūnės išsaugojimas po vienų metų atlikus operaciją – 84,1 %, po endovaskulinės chirurgijos – 35,4 %, po sudėtinio gydymo – 83,1 %. Ilgesnį laikotarpį galūnės išsaugotos po sudėtinio chirurginio gydymo (p<0,001). Cukriniu diabetu segantiems ligoniams kumuliacinis kraujotakos atkūrimas praė­jus vieniems metams po šuntavimo į pėdos arteriją operacijų – 60,4 %, nesergantiems cukriniu diabetu – 21,8 % (p=0,013), po atliktos blauzdos arterijų angioplastikos cukriniu diabetu sergantiems ligoniams – 3,6 %, nesergantiems – 10,1 %. Kumuliacinis kraujotakos atkūrimas, praėjus dvejiems metams po rekonstrukcinių procedūrų, jei cukrinis diabetas kompensuotas, sudarė 55,2 %, o jei nekompensuotas – 43,6 %. Galūnės išsaugojimas esant kompensuotam cukriniam diabetui sudarė 79,31 %, o nekompensuotam – 61,82 %. Rezultatas nėra statistiškai patikimas (p>0,05). Išvados Blauzdos arterijų angioplastika ir šuntavimo operacija yra tinkamos procedūros išsaugoti galūnę ligoniams, sergantiems kri­tine galūnės išemija. Vėlyvieji kraujotakos atkūrimo rezultatai buvo geresni po šuntavimo į pėdos arteriją atliktų operacijų. Geriausi kraujotakos atkūrimo rezultatai ligoniams, sergantiems cukriniu diabetu, pasiekti taikant sudėtinį gydymo metodą – angioplastiką ir atvirą operaciją. Šuntavimas į pėdos arteriją yra saugi ir efektyvi procedūra cukriniu diabetu sergantiems pacientams, turintiems kritinę kojos išemiją. Glikozilinto hemoglobino kiekis neturi įtakos kraujotakos atkūrimo rezultatams.

Nerijus Bičkauskas, Gintaras Žukauskas, Gintaras Apanavičius, Marijus GutauskasVilniaus miesto universitetinės ligoninėsKraujagyslių chirurgijos skyriusAntakalnio g. 57, LT-10305 VilniusEl paštas: nnnb@post.omnitel.net Įvadas / tikslas Pasaito kraujagyslių rekonstrukcinės operacijos sudaro nedidelę kraujagyslių rekostrukcinių operacijų dalį, stambiausiose klinikose – tik iki 0,5% rekonstrukcinių operacijų kiekio. Pagerėjus diagnostikai, lengviau sprendžiama operacijos tikslingumo problema, tačiau kontroversiški lieka operacinės taktikos klausimai. Labiausiai paplitusios antegradinė ir retrogradinė kraujotakos atkūrimo operacijos. Antegradinė kraujotakos atkūrimo operacija turi pranašumų. Tačiau jos apimtis yra gerokai didesnė. Retrogradinis kraujotakos atkūrimas yra lengvesnė operacija ir dėl to palankesnė senyviems ligoniams. Mūsų siūloma metodika atlikti šuntą su lengvu linkiu yra optimali, leidžia išvengti šunto perlinkių, be to, anastomozė gula tolygiau, sugrąžinus žarnas į pirminę padėtį. Darbo tikslas – palyginti tiesaus šunto ir lenkto šunto efektą. Ligoniai ir metodai Nuo 1998 metų iki 2003 metų operuoti 29 ligoniai (17 vyrų ir 12 moterų). Iš jų 18 atliktas lenktas šuntas, 11 – tiesus šuntas. Taikytas retrogradinis kraujotakos atkūrimo metodas. Vidutinis ligonių amžius – 68,7 metų. Visi ligoniai tirti ultragarsu ir angiografiškai. Ligonio operacijos taktiką pasirinkdavo pats chirurgas. Rezultatai Operacijos metu kraujotaka buvo atkuriama į geresnį kolateralių tinklą ar kelias pilvo visceralines šakas. Siuvama šunto medžiaga (protezas ar autovena ) abiejose grupėse buvo panaši. Pooperacinių mirčių nebuvo. Stebint ankstyvuosius ir vėlyvuosius rezultatus paaiškėjo, kad I grupėje, kuriai buvo atliekamas lenktas šuntas, vienam ligoniui pasireiškė restenozė, II grupėje, kuriai buvo siuvamas tiesus šuntas, pasitaikė viena restenozė ir dvi šunto trombozės (1 ligonis operuotas skubos tvarka). Vėliau išgyvenamumas, klinikinis ir ultragarsinis efektas liko panašūs. Išvados Taikant ilgo lenkto šunto techniką, galima išvengti šunto perlinkio ir trombozės ar distalinės anastomozės susiaurėjimo, todėl naudojant šią techniką retrogradinė pilvo aortos visceralinių šakų kraujotakos atkūrimo operacija tampa gana veiksminga. Ji yra saugesnė, nei tradicinė tiesaus šunto technika. Prasminiai žodžiai: pasaito kraujagyslės, lėtinė žarnyno išemija, retrogradinė rekonstrukcija Retrograde mezenteric revascularisation for patients with chronic visceral ischemia Nerijus Bičkauskas, Gintaras Žukauskas, Gintaras Apanavičius, Marijus Gutauskas Background / objective Occlusive disease of mezenteric vessels makes only a small part of all vascular surgical cases. According to literature, mezenteric revascularization makes about 0.5% of all reconstructive operations. Improvement of diagnostic procedures led to a more precise selection of the patients for surgery, while the surgical technique remains quite controversial. Most widely accepted is the antegrade and retrograde revascularization of mezenteric arteries. The main disadvantage of antegrade revascularization is a difficult, long and traumatic procedure. Retrograde revascularisation is significantly less traumatic, what is very important for elderly and severely sick patients. The disadvantage of this procedure – if the graft is positioned straight – is kinking of the graft, which can lead to thrombosis. The method proposed by us – positioning of the graft with a soft kinking – in our opinion, is optimal, as it allows to avoid sharp kinking and thrombosis of the graft, anastomosis is located in a more anatomic position, and the bowels are located in the most physiological position after surgery. Patients and methods From January 1998 till December 2003, 29 patients were treated by revascularization of mezenteric arteries – all by the retrograde method. In 18 cases bypass was performed with soft kinking (group I), and in 11 cases strait bypass was inserted (group II). The mean age of the patients was 68.7 years. There were 17 male and 12 female patients in the group. All patients were investigated by Dupplex-scan and aortography. Bypass was inserted to the artery with a better collateral network or to several visceral arteries. The use of graft material (autologous vein or prosthetic graft) was similar in both groups. The choice of the procedure was at the discretion of the operating surgeon. Results There was no deaths in the immediate postoperative period. In remote postoperative period we observed 1 restenosis in group I (retrograde revascularization with a soft graft kinking). In group II, where strait graft was inserted, we observed 1 restenosis, and in 2 cases thrombosis of the graft was observed (one of them was operated on on emergency basis). In the remote period, the survival rate, clinical and Dupplex-scan results were similar. Conclusions The advantages of retrograde revascularization are less operative trauma, possibility to perform simultaneously reconstruction of aorto-iliac as well as renal arteries. Positioning the graft with a soft kinking showed better postoperative results, allowing us to propose it as a method of choice for mezenteric reconstructive surgery. Keywords: mezenteric vessels, chronic visceral ischemia, mezenteric revascularisation

Darbo tikslas. Išanalizuoti neurologinę patologiją esant elektrolitų disbalansui. Tyrimo medžiaga ir metodai. Vilniaus miesto klini­kinės ligoninės Vidaus ligų, Nefrologijos skyriuose 2017 m. birželį - 2018 m. balandį tyrėme 101 ligonį, kuriam buvo elektrolitų balanso sutrikimai ir neu­rologinė patologija. Ligonių amžius – 31-99 metai (vidurkis - 75,0 ± 1,3 metų), moterų - 68, vyrų - 33. Vidutinė stacionarinio gydymo trukmė - 10,5 dienos. Visiems ligoniams atliktas bendras ir biocheminis kraujo tyrimas, nustatyta elektrolitų koncentracija kraujo serume, atlikta elektrokardiograma, vidaus organų echoskopija, esant indikacijoms - galvos (stuburo) kompiuterinė tomografija, magnetinio re­zonanso tomografija. Statistinių duomenų vidurkių skirtumai vertinti Stjudento (Student) patikimumo kriterijumi t. Skirtumai laikyti statistiškai patikimi esant p&amp;lt;0,05. Rezultatai. Išanalizuota neurologinė patologija esant elektrolitų disbalansui. Galvos smegenų kraujotakos sutrikimai buvo 26(25,7%) ligoniams, galvos sme­genų edema - 1(1,0%), demencija - 6(5,9%), lėtinė galvos smegenų išemija - 17(16,8%), galvos sme­genų augliai - 3(3,0%), Parkinsono liga - 7(6,9%), esencialinis tremoras - 2(2,0%), epilepsija - 3(3,0%), sinkopė - 7(6,9%), polineuropatija - 10(9,9%), neu­ralgija - 5(5,0%), raumenų spazmai - 9(8,9%), pares­tezijos - 2(2,0%). Sergant ir išeminiu, ir hemoraginiu insultu nustatyti kalio, natrio ir chloro balanso sutriki­mai. Vyravo hipokalemija. Galvos smegenų infarkto atveju kalio koncentracija kraujo serume buvo 3,28 ± 0,2 mmol/l, lėtinės galvos smegenų išemijos atveju - 4,81 ± 0,2 mmol/l (p &amp;lt; 0,001). Sergančiųjų demen­cija natrio koncentracija kraujo serume buvo 125,5 ± 2,2 mmol/l, lėtinės galvos smegenų išemijos atveju - 138,76 ± 1,3 mmol/l (p &amp;lt; 0,001). Galvos smegenų augliu sergantiems ligoniams nustatytas sumažėjęs chloro kiekis kraujo serume - 93,83 ± 3,1 mmol/l. Parkinsono liga sergantiems ligoniams vyravo hi­pokalcemija - 1,99 ± 0,1 mmol/l. Epilepsijos atveju diagnozuota ir hipokalcemija (1,92 mmol/l), ir hi­perkalcemija (2,63 mmol/l). Visoms migrena sergan­čioms ligonėms nustatyta padidėjusi kalcio koncen­tracija kraujo serume - 2,66 ± 0,1 mmol/l. Sinkopės atvejais stebėta ir hipokalemija (3,09 ± 0,2 mmol/l), ir hiperkalemija (5,80 mmol/l). Esant parestezijoms nustatyta hipokalemija - 3,14 mmol/l. Ligonių, ku­riems pasireiškė raumenų spazmai, kalcio koncentra­cija kraujo serume buvo 1,96 ± 0,1 mmol/l, magnio - 0,66 ± 0,01 mmol/l. Išvados. Kalio, natrio ir chloro balanso sutrikimai nu­statyti sergant ir išeminiu, ir hemoraginiu insultu. Vy­ravo hipokalemija. Galvos smegenų infarkto atveju, palyginus su sergančiųjų lėtine galvos smegenų išemija grupe, nustatytas statistiškai patikimas kalio koncentracijos kraujo serume sumažėjimas. Visiems Parkinsono liga sergantiems ligoniams nustatyti kal­cio kiekio kraujo serume pokyčiai. Vyravo hipokal­cemija. Epilepsinių priepuolių priežastimi gali būti ir hipokalcemija, ir hiperkalcemija. Hiperkalcemija gali provokuoti migreną. Kognityvinius sutrikimus nulėmė natrio kiekio pokyčiai. Visiems demencija sergantiems ligoniams nustatyta hiponatremija. De­mencijos atveju, palyginus su sergančiųjų lėtine gal­vos smegenų išemija grupe, natrio koncentracijos sumažėjimas kraujo serume buvo statistiškai patiki­mas. Hiponatremija gali būti galvos smegenų ede­mos priežastis. Galvos smegenų augliu sergantiems ligoniams buvo hipochloremija. Sinkopė gali įvykti ir hipokalemijos, ir hiperkalemijos atveju. Hipoka­lemija gali sąlygoti parestezijas. Raumenų spazmai pasireiškė esant hipokalcemijai ir hipomagnezemijai.

Ūmi mezenterinė išemija (ŪMI) – tai staigiai sumažėjusi ar visiškai nutrūkusi kraujo tėkmė į plonąją žarną ar jos segmentą. Nepaisant tobulėjančios diagnostikos ir gydymo, mirštamumas nuo šios ligos yra labai aukštas. Tyrimo tikslas − aptarti ūmios mezenterinės išemijos etiologiją, diagnostiką ir gydymą. Literatūros paieška atlikta PubMed, ScienceDirect, Up-ToDate duomenų bazėse. Iš viso atrinkta ir išanalizuota 10 publikacijų, paskelbtų 2013-2020 metų laikotarpiu. Rezultatai. Ūmi viršutinės mezenterinės arterijos okliuzija gali atsirasti dėl dviejų priežasčių: embolija arba trombozė. Įtariant ŪMI, svarbu išsiaiškinti embolijos ir trombozės riziką didinančius paciento rizikos veiksnius. Pradiniai ŪMI požymiai ir laboratoriniai tyrimai nespecifiški, todėl ligą diagnozuoti sudėtinga. Diagnozės patvirtinimui reikalingi vaizdo tyrimo metodai, iš kurių pirmumas teikiamas kompiuterinei tomografijai su intraveniniu kontrastavimu. ŪMI gydymas pradedamas paciento būklės stabilizavimu: kristaloidų infuzija, nazogastrinio zondo įvedimas, plataus spektro antibiotikai, heparinas. Specifinis gydymas apima atvirus ir endovaskulinius metodus, kurių tikslas − kuo greičiau atkurti normalią žarnyno kraujotaką.

Reikšminiai žodžiai: cukrinis diabetas, periferinių arterijų okliuzinė liga, arterijų rekonstrukcija. Viena didžiausių senstančios visuomenės problemų yra aterosklerozė ir cukrinio diabeto sukeltos komplikacijos. Aterosklerozės klinikinės išraiškos yra išeminė širdies liga, galvos smegenų išemija ir periferinių arterijų okliuzinė liga. Cukrinis diabetas, amžius, rūkymas ir lytis yra svarbiausi rizikos veiksniai periferinių arterijų okliuzinei ligai išsivystyti ir progresuoti. Atlikta daugelis studijų, nagrinėjančių periferinių arterijų okliuzinės ligos progresavimą, tačiau iki šiol tyrimai negali pateikti vienareikšmio atsakymo, kokie rizikos veiksniai yra svarbiausi ir turi daugiausia įtakos periferinių arterijų okliuzinės ligos vystymuisi sergančių cukriniu diabetu pacientų grupėje. Šiame straipsnyje apibendriname svarbiausius gretutinius rizikos veiksnius, ligos ypatumus, klinikinius ligos pasireiškimus, pagrindinius diagnostikos ir gydymo pasirinkimo metodus pacientams, sergantiems cukriniu diabetu ir periferinių arterijų okliuzine liga. Metodai. Surinkta ir apibendrinta literatūra, apžvelgianti periferinių arterijų okliuzinės ligos pasireiškimą, diagnostikos ir gydymo metodus pacientams, sergantiems cukriniu diabetu. Išvados. Būtini tolesni randomizuoti tyrimai, kurie leistų sudaryti gydymo algoritmą pacientams, sergantiems cukriniu diabetu ir periferinių arterijų okliuzine liga.

Reikšminiai žodžiai: skydliaukės ligos, neurologinė patologija, neurologinės komplikacijos. Darbo tikslas. Išanalizuoti skydliaukės ligomis sergančių asmenų neurologinę patologiją. Tyrimo medžiaga ir metodai. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vidaus ligų ir Nefrologijos skyriuose 2012 m. balandį – 2015 m. birželį tyrėme 62 skydliaukės ligomis sergančius ligonius (60 moterų ir 2 vyrus), kuriems buvo ar pasireiškė neurologinė patologija. Ligonių amžius – 39–88 metai (vidurkis – 66,8 ± 1,9 metų). Visiems ligoniams atliktas bendras ir biocheminis kraujo tyrimas, skydliaukės hormonų (TSH, FT4) kiekio nustatymas kraujo serume, skydliaukės echoskopija, vidaus organų echoskopija, esant indikacijoms – galvos (stuburo) KT, KT angiografija, magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Statistinių duomenų vidurkių skirtumai vertinti Stjudento patikimumo kriterijumi t. Skirtumai laikyti statistiškai patikimi, esant p < 0,05. Rezultatai. Sergančiųjų skydliaukės ligomis neurologinė patologija Lietuvoje išanalizuota pirmą kartą. Galvos smegenų kraujotakos sutrikimai buvo 12 (19,4 proc.) ligonių, metastazės galvos smegenyse – 2 (3,2 proc.), meningioma – 1 (1,6 proc.), tiroidinė (Hašimoto) encefalopatija – 5 (8,1 proc.), hipotiroidinė demencija – 1 (1,6 proc.), lėtinė galvos smegenų išemija – 11 (17,7 proc.), Parkinsono liga – 1 (1,6 proc.), epilepsiniai priepuoliai – 2 (3,2 proc.), neramių kojų sindromas – 3 (4,8 proc.), hipotiroidinė miopatija – 1 (1,6 proc.), tiroidinė neuropatija – 4 (6,5 proc.), polineuropatija – 5 (8,1 proc.), migrena – 4 (6,5 proc.), somatoforminė autonominė disfunkcija – 10 (16,1 proc.). Nustatyta, kad galvos smegenų infarktas ir praeinantis smegenų išemijos priepuolis visais atvejais įvyko esant hipotireozei ir keturiems (6,5 proc.) iš penkių (8,1 proc.) ligonių, praeityje patyrusių galvos smegenų infarktą, buvo hipotireozė. Galvos smegenų infarkto atveju, palyginus su sergančiųjų lėtine galvos smegenų išemija grupe, nustatytas statistiškai reikšmingas TSH kiekio kraujyje padidėjimas – atitinkamai 6,47 ± 1,0 mIU/l ir 3,04 ± 1,3 mIU/l (p < 0,05). Pateikti klinikiniai atvejai. Apžvelgta naujausia mokslinė literatūra apie sergančiųjų skydliaukės ligomis neurologinę patologiją. Atliktų tyrimų duomenys palyginti su literatūros duomenimis. Išvados. Galvos smegenų kraujotakos sutrikimai yra dažniausios skydliaukės ligų neurologinės manifestacijos. Nustatytas galvos smegenų infarkto ir hipotiroidizmo ryšys. Tiroidinės encefalopatijos klinikinis spektras platus – nuo nežymios kognityvinės disfunkcijos iki demencijos. Epilepsiniai priepuoliai gali būti pirminė klinikinė Hašimoto encefalopatijos apraiška. Parkinsonizmas ir neramių kojų sindromas dažnesni sergant skydliaukės ligomis. Hipertireozė gilina parkinsoninį tremorą. Hipotireozė gali paūminti galvos skausmą. Neuropatija dažnesnė hipotiroidizmo atveju.

Reikšminiai žodžiai: cukrinis diabetas, neurologinė patologija, neurologinės komplikacijos. Darbo tikslas. Išanalizuoti 2 tipo cukriniu diabetu sergančių asmenų neurologinę patologiją. Tyrimo medžiaga ir metodai. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vidaus ligų, Nefrologijos, I ir II angiochirurgijos, Urologijos skyriuose 2015 m. rugpjūtį – 2016 m. birželį tyrėme 102 2 tipo cukriniu diabetu sergančius ligonius (80 moterų ir 22 vyrus), kuriems buvo ar pasireiškė neurologinė patologija. Ligonių amžius 49–92 metai (vidurkis 73,2 ± 1,1 metų). Visiems ligoniams atliktas bendras kraujo tyrimas, nustatyta gliukozės koncentracija kraujo serume, glikozilintas hemoglobinas HbA1C, atlikta vidaus organų echoskopija, daliai ligonių – pilvo organų kompiuterinė tomografija (KT), esant indikacijoms – galvos (stuburo) KT, magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Statistinių duomenų vidurkių skirtumai vertinti Stjudento patikimumo kriterijumi t. Skirtumai laikyti statistiškai patikimi esant p &lt; 0,05. Rezultatai. Išanalizuota sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu neurologinė patologija. Galvos smegenų kraujotakos sutrikimai buvo 23 (22,5 proc.) ligoniams, diabetinė encefalopatija – 4 (3,9 proc.), diabetinė koma – 1 (1 proc.), hipoglikeminė koma – 1 (1 proc.), lėtinė galvos smegenų išemija – 10 (9,8 proc.), epilepsiniai priepuoliai – 3 (2,9 proc.), Parkinsono liga – 3 (2,9 proc.), diabetinė chorėja – 1 (1 proc.), diabetinė mielopatija – 1 (1 proc.), diabetinė periferinė neuropatija – 46 (45,1 proc.), diabetinė autonominė neuropatija – 3(2,9 proc.), peties rezginio neuropatija (plexopathia brachialis) – 1 (1 proc.), veidinio nervo neuropatija – 2 (2 proc.), vidurinio nervo neuropatija – 1 (1 proc.), meralgia paraesthetica – 2 (2 proc.). Galvos smegenų infarkto atveju, palyginus su sergančiųjų lėtine galvos smegenų išemija grupe, nustatyta statistiškai patikimai didesnė hiperglikemija: ženkliai padidėjęs gliukozės (11,08 ± 1,3 mmol/l, p &lt; 0,02), glikozilinto hemoglobino HbA1C (8,5 ± 1,2 proc., p &lt; 0,05) kiekis kraujyje. Lėtine galvos smegenų išemija sergančiųjų grupėje gliukozės kiekis kraujyje buvo 7,26 ± 0,4 mmol/l, glikozilinto hemoglobino HbA1C – 6,03 ± 0,2 proc. Padidėjęs gliukozės, glikozilinto hemoglobino HbA1C kiekis kraujyje, palyginus su sergančiųjų lėtine galvos smegenų išemija grupe, nustatytas ir praeityje galvos smegenų infarktą patyrusiems ligoniams – atitinkamai 8,65 ± 0,7 mmol/l ir 7,26 ± 0,4 mmol/l (p > 0,05), 7,2 ± 0,4 proc. ir 6,03 ± 0,2 proc. (p &lt; 0,01). Nustatyta sergančiųjų diabetine polineuropatija hiperglikemijos dydžio priklausomybė nuo cukrinio diabeto trukmės: sergančiųjų cukriniu diabetu daugiau kaip 10 metų, palyginus su sergančiųjų iki 5 metų grupe, gliukozės kiekis kraujyje buvo atitinkamai 9,93 ± 0,8 mmol/l ir 7,6 ± 0,7 mmol/l (p &lt; 0,05), glikozilinto hemoglobino HbA1C – 8,2 ± 0,3 proc. ir 5,78 ± 0,1 proc. (p &lt; 0,001). Sergančiųjų cukriniu diabetu nuo 5 iki 10 metų gliukozės kiekis kraujyje buvo 8,3 ± 1,0 mmol/l, (p > 0,05), glikozilinto hemoglobino HbA1C – 6,6 ± 0,4 proc. (p &lt; 0,05), palyginus su sergančiųjų cukriniu diabetu iki 5 metų grupe. Pateikti klinikiniai atvejai. Apžvelgta naujausia mokslinė literatūra apie sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu neurologinę patologiją. Atliktų tyrimų duomenys palyginti su literatūros duomenimis. Išvados. Diabetinė polineuropatija yra dažniausia cukrinio diabeto komplikacija. Ji pasireiškia beveik pusei sergančiųjų cukriniu diabetu. Nustatyta sergančiųjų diabetine polineuropatija hiperglikemijos dydžio priklausomybė nuo cukrinio diabeto trukmės. Vidurinio nervo neuropatija yra ankstyva cukrinio diabeto komplikacija. Meralgia paraesthetica – skausminė neuropatija, susijusi su cukriniu diabetu. Cukriniu diabetu sergantiems ligoniams dažniau įvyksta aterotrombozinis insultas. Galvos smegenų infarkto atveju, palyginus su sergančiųjų lėtine galvos smegenų išemija grupe, nustatyta statistiškai patikimai didesnė hiperglikemija. Diabetinė encefalopatija – naujai pripažinta cukrinio diabeto komplikacija. Jos klinikinis spektras platus – nuo nežymios kognityvinės disfunkcijos iki demencijos. Epilepsiniai priepuoliai yra hiperglikemijos manifestacija. Jie gali būti pirminė klinikinė cukrinio diabeto apraiška. Neramių kojų sindromas dažnesnis diabetikams. Polineuropatija yra pagrindinis neramių kojų sindromo rizikos veiksnys sergant cukriniu diabetu.

Šio darbo tikslas ištirti išemijos/reperfuzijos poveikį žiurkės inkstų mitochondrijų funkcijoms. Pagrindiniai darbo uždaviniai: 1) įvertinti išemijos (20, 40, 60 minučių) in vitro poveikį inkstų mitochondrijų kvėpavimo funkcijoms; 2) įvertinti išemijos (60 minučių) ir reperfuzijos (30 minučių) in vivo poveikį inkstų mitochondrijų kvėpavimo funkcijoms; 3) ištirti išemijos poveikį inkstų mitochondrijų kvėpavimo grandinės I komplekso aktyvumui. Išemijos poveikio žiurkės inkstų mitochondrijų funkcijų tyrimui buvo pasirinkti du eksperimentiniai modeliai, t.y. in vitro ir in vivo modelis. Mitochondrijas išskyrėme diferencinio centrifugavimo būdu, baltymą nustatėme biureto metodu. Išskirtų mitochondrijų kvėpavimo greitį vertinome poliarografiniu metodu. I komplekso aktyvumą nustatėme spektrofotometriniu būdu. Rezultatai parodė, kad mitochondrijų pažaida išryškėja labai anksti - jau po 20 minučių, t.y. slopinamas maksimalus (ADP stimuliuotas) mitochondrijų kvėpavimo greitis tiek oksiduojant glutamatą/malatą, tiek sukcinatą. Ilginant išemijos trukmę, mitochondrijų pažaida didėjo. Išorinės mitochondrijų membranos pažaida taip pat didėjo ilginant išemijos trukmę. Tiek išemija (60 minučių), tiek reperfuzija (30 minučių) slopina mitochondrijų kvėpavimo greitį trečioje metabolinėje būsenoje. 60 minučių išemija/30 minučių reperfuzija nepadidino mitochondrijų vidinės membranos pralaidumo. Rezultatai rodo, jog išemijos poveikyje (60 minučių) mitochondrijos pasižeidžia labiau nei... [toliau žr. visą tekstą]
The aim of this work is to explore the effect of ischemia/reperfusion on rat kidney mitochondrial function. The main objectives of this work are to: 1) evaluate the effect of ischemia (20, 40, 60 minutes) in vitro on kidney mitochondrial function; 2) evaluate the effect of ischemia (60 minutes) and reperfusion (30 minutes) in vivo on kidney mitochondrial function; 2) explore the effect of ischemia/reperfusion on kidney mitochondrial respiratory chain complex I activity. We chose two experimental models of ischemia for investigation of its effects on rat kidney mitochondrial functions, i.e. in vitro and in vivo models. The mitochondria were isolated by a differential centrifugation method, while the protein was determined using biuret method. Mitochondrial respiration rate was measured polarographically. Complex I activity was evaluated spectrophotometrically. The results showed that mitochondrial damage become apparent very early - after 20 minutes, i.e. the maximal (ADP- stimulated) mitochondrial respiration rate decreased with both, glutamate/malate and succinate. It is obvious that by increasing the duration of ischemia, the mitochondrial damage increased. The damage of mitochondrial outer membrane increased by increasing the duration of ischemia. We found that both, ischemia (60 minutes) and reperfusion (30 minutes) decreased the mitochondrial State 3 respiration rate. 60 minutes ischemia/30 minutes reperfusion had no effect on mitochondrial inner membrane permeability... [to full text]

Pastaruoju metu daug mokslinių tyrimų atliekama su flavonoidų klasei priskiriamais antocianinais – augaliniais pigmentais, kurie aptinkami uogose, vaisiuose ir daržovėse ir suteikia jiems mėlyną, raudoną ir violetinę spalvas. Literatūroje aprašytas antocianinų poveikis, apsaugantis nuo širdies ir kraujagyslių ligų, siejamas su antocianinų antioksidaciniu veikimu. Mes iškėlėme hipotezę, kad antocianinai gali apsaugoti širdį redukuodami citozolyje esantį citochromą c. Šio darbo tikslas yra ištirti antocianinų poveikį žiurkės širdies mitochondrijų oksidacinio fosforilinimo sistemos efektyvumui bei nustatyti, kokius už ląstelės žūtį atsakingus viduląstelinius signalinius kelius reguliuoja šie junginiai. Iškelti uždaviniai: 1. Ištirti tiesioginį penkių dažniausiai gamtoje sutinkamų antocianinų poveikį žiurkės širdies mitochondrijų kvėpavimui skirtingose metabolinėse būsenose. 2. Nustatyti įvairių antocianinų gebėjimą redukuoti citochromą c in vitro. 3. Nustatyti, ar antocianinai – citochromo c reduktoriai – apsaugo nuo išemijos sukeltų oksidacinio fosforilinimo sistemos pažeidimų ir kaspazių aktyvacijos bei nuo išemijos/reperfuzijos sukeltos kardiomiocitų apoptozės ir nekrozės. 4. Ištirti, ar stipriu citochromą c redukuojančiu aktyvumu pasižymintys antocianinai gali atstatyti mitochondrijų oksidacinio fosforilinimo sistemos efektyvumą po išemijos. 5. Patikrinti, ar tirtųjų antocianinų poveikis širdies mitochondrijų funkcijoms bei apsauginis nuo išemijos ir išemijos/reperfuzijos.
A lot of research is carried out with anthocyanins, which are widely prevalent among colored berries, fruits, and vegetables and give them blue, red, violet, and purple colors. It is known that consumption of dietary plants and products rich in anthocyanins can reduce the risk of cardiovascular diseases. This protective effect is related to the antioxidant properties of anthocyanins. We have raised the hypothesis that anthocyanins could protect cardiomyocytes from ischemia/reperfusion-induced cell death reducing cytosolic cytochrome c. The aim of this work was to investigate the effect of anthocyanins on heart mitochondrial oxidative phosphorylation and determine what intracellular signaling pathways responsible for cell death are regulated by these compounds. The tasks of the study were: 1. To investigate the direct effect of anthocyanins on rat heart mitochondrial respiration rates; 2. To determine the ability of anthocyanins to reduce cytochrome c in vitro; 3. To determine whether anthocyanins – cytochrome c-reducing compounds – protect heart mitochondria from ischemia-induced mitochondrial dysfunction and ischemia/reperfusion-induced cardiomyocyte apoptosis and necrosis; 4. To examine whether anthocyanins with high cytochrome-c reducing activity can restore the efficiency of mitochondrial oxidative phosphorylation after ischemia; 5. To verify whether the effect of the investigated anthocyanins on cardiac mitochondrial function and their protective effect on... [to full text]

The application of preoperative magnetic resonance angiography in the treatment of critical leg ischemia in patients with diabetes ABBREVIATIONS ABPI -ankle brachial pressure index AI - ankle index ARO - arterial runoff CLI - critical limb ischemia DM – diabetes mellitus DSA- digital subtraction angiography DU - duplex ultrasonography GSV- great saphenous vein HKUM - Hospital of Kaunas University of Medicine IHD - ischemic heart disease IS - ischaemic stroke MRA - magnetic resonance angiography NAV – not reversed autovein PAOD - peripheral artery disease PATE - pulmonary artery tromboembolia SD - standard deviation χ2 - Chi-square 1. INTRODUCTION Complications of atherosclerosis and diabetes mellitus rank among the greatest “scourges” of the aging population. In the majority of developed countries, mortality from complications of atherosclerosis occupies the 1st – the 2nd places, and mortality from complications of DM – the 3rd – the 4th places [Šulcaitė R., 2002]. One of the main risk factors for the development of atherosclerosis is diabetes mellitus (DM)[Eskelinen, E., 2003; Kozek, E., 2003; Yokoyama, H., 2003]. Clinical manifestations of atherosclerosis are ischemic heart disease (IHD), cerebral ischemia (CI), and obliterative atherosclerosis, or peripheral artery occlusive disease (PAOD). At present, diabetologists used the term diabetes lipidus, thus combining these two diseases into one. Up to 70% of amputations of non-traumatic origin... [to full text]

1. INTRODUCTION Most complications after elective or urgent reconstructive operations on abdominal aorta are predictable and it is possible to prevent them. The development of the operating techniques, a good preoperative preparation of patients and post-operative nursing of patients enables to achieve good results of treatment when the post-operative death-rate is from 0 to 12 percent [Hallin A., 2001]. The better results depend on the prevention of especially dangerous complications, such as colon ischemia, apropos diagnostics and adequate treatment. The selection of patients of high risk becomes extra important. The proper evaluation of preoperative aortography while being aware of the fact that the reconstruction of IMA is needed, and following the specific requirements for the operating techniques strictly, enables to avoid ischemia of the gut completely or to reduce its frequency to a minimum [Belov I.V., 2002]. Post-operative GIC can be especially serious. Due to them the hospitalization period can prolong and the post-operative mortality generally increases [Chan K.H., 1989; Huddy S.P., 1991; Christenson J.T., 1994; Mercado P.D., 1994; Lubetkin E.I., 1996]. Less seldom but very difficult GIC occur to those patients for whom have been made none abdominal high coverage operations. The given frequency of the spread of GIC is about 2 percent after open heart operations [Huddy S.P., 1991; Christenson J.T., 1994; Mercado P.D., 1994], 7 percent after neurosurgical operations... [to full text]

Tyrimo tikslas: ištirti kavos rūgšties fenetilo esterio (CAFE) poveikį išemijos paveiktų žiurkės inkstų mitochondrijų funkcijoms. Uždaviniai: įvertinti tiesioginį in vitro CAFE poveikį inkstų mitochondrijų funkcijoms; CAFE poveikį išemijos (20 min) in vitro paveiktų inkstų mitochondrijų funkcijoms; kvėpavimo grandinės I komplekso aktyvumui; mitochondrijų gebėjimui kaupti Ca2+. Metodai. Wistar veislės žiurkių patinėliai buvo skirstomi į 4 grupes: kontrolinė grupė, 20 min trukmės išemijos, CAFE 22 mg/kg ir CAFE 34 mg/kg. CAFE buvo leidžiamas 1,5 h prieš sukeliant išemiją. Mitochondrijos buvo išskiriamos diferencinio centrifugavimo būdu. Mitochondrijų kvėpavimo greitis mitochondrijoms oksiduojant I ir II komplekso substratus buvo registruojamas poliarografiškai Klarko tipo elektrodu. Ca2+ sugėrimas buvo matuojamas fluorimetriškai. Mitochondrijų kvėpavimo grandinės I komplekso aktyvumas buvo tiriamas spektrofotometriškai. Rezultatai: CAFE (0,7 – 4,5 M) didina mitochondrijų kvėpavimo greitį 2-oje metabolinėje būsenoje nuo 15 % iki 34 % ir neveikė mitochondrijų kvėpavimo greičio 3-ioje metabolinėje būsenoje (VADP). Didesnės koncentracijos (5,2 - 6,5 µM) slopina mitochondrijų kvėpavimo greitį VADP (16 % ir 43 % atitinkamai). Tiriant CAFE poveikį 20 min išemijos in vitro paveiktų mitochondrijų funkcijoms, nustatyta, jog 22 mg/kg ir 34 mg/kg CAFE, intraperitonealinė injekcija 1,5 h prieš sukeliant inkstų išemiją, 20 % (p<0,05) pagerino mitochondrijų kvėpavimo greitį VADP bei... [toliau žr. visą tekstą]
The aim of investigation: to analyse the effect of caffeic acid phenethyl ester (CAPE) on kidney mitochodrial functions. Objectives: to evaluate direct in vitro effect of CAPE on kidney mitochondrial functions; the impact of CAPE on ischemia (20 min) in vitro affected kidney mitochondrial functions; on the mitochondrial respiratory chain complex I activity and on the mitochondria capability to accumulate Ca2+. Methods. Wistar rats were pretreated intraperitoneal with 22 mg/kg and 34 mg/kg of CAPE. Animals were divided into 4 groups: control group, 20 min of ischemia, CAPE 22 mg/kg group and CAPE 34 mg/kg group. Mitochondria were isolated by means of differential centrifugation. The mitochondrial respiration rate while oxidizing complex I and II dependent substrates was registered polarographically with Clark-type electrode. Ca2+ accumulation was measured fluorometrically. Activity of complex I was measured spectrophotometrically. Results: the results shown that CAPE 0,7 - 4,5 µM increases mitochondrial State 2 respiration rate by 15 - 34 % and has no effect on the State 3 respiration rate. Higher concentrations (5,2 - 6,5 µM) decreased mitochondrial State 3 respiration rate by 16% and 43%, respectively. Pretreatment with CAPE (22 mg/kg and 34 mg/kg) increased (by 20%) the ischemia suppressed mitochondrial State 3 respiration rate and respiratory control index. CAPE had no effect on succinate oxydation. Pretreatment with CAPE (22 mg/kg and 34 mg/kg) increased Ca2+... [to full text]

Tyrimo objektas. 27–90 metų asmenys, sergantys pirmojo ir antrojo tipo diabetu ir periferinių arterijų liga, gydyti Vilniaus universiteto kraujagyslių chirurgijos centre Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje 1997–2011 m. Tyrimo tikslas. Nustatyti Vilniaus universiteto kraujagyslių chirurgijos centre Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje gydytų pacientų, sergančių diabetu, periferinių arterijų ligos ypatumus, PAL padarinius ir PAL padarinių rizikos veiksnius. Tyrimo medžiaga ir metodai. Išanalizuotos 925 pacientų, sergančių 1 ir 2 tipo diabetu ir 1997–2011 metais gydytų Vilniaus universiteto kraujagyslių chirurgijos centre Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje nuo periferinių arterijų ligos istorijos. Statistinė analizė atlikta SPSS 19.0 for Windows programų paketu. Pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo α=0,05. Rezultatai. Ištyrėme 387 moterų ir 538 vyrų, duomenis. Vidutinis tiriamųjų amžius buvo 67,99±9,47 metų. 95,6 proc. tiriamųjų sirgo 2 tipo diabetu. Vidutinė sirgimo diabetu trukmė buvo 12,95±9,91 metų. Diabetinę angiopatiją turėjo 47,8 proc. tiriamųjų, nefropatiją – 34,9 proc., retinopatiją – 14,6 proc., polineuropatiją – 33,7 proc.. Statistiškai reikšmingai dažniau nefropatija, retinopatija ir polineuropatija buvo nustatyta pacientams, sergantiems 1 tipo diabetu. Pacientai dažniausiai sirgo širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. 21,2 proc. tiriamųjų jau buvo patyrę galūnių amputacijas. Vidutinė hospitalizacijos trukmė buvo 17,3±10,80... [toliau žr. visą tekstą]
Object of the research. 27–90 years old patients having the type 1 and type 2 diabetes mellitus and peripheral artery disease, who were treated at the Vilnius University Vascular Surgery Center in the Vilnius town University Hospital in the year 1997–2011. The aim of our research was. To analyse aspects of peripheral artery disease in patients with diabetes mellitus, who were cured at Vilnius University Vascular Surgery Center in the Vilnius town University Hospital as well as to determine the consequenses of PAD and the risk factors PAD. Material and methods of the research. 925 cases of the type 1 and type 2 diabetes mellitus were explored at the Vilnius University Vascular Surgery center in the Vilnius town University hospital in the year 1997–2011, who received treatment for the peripheral artery disease. The statistic survey has been done using the program pack SPSS 19.0 for Windows. Statistic importance level α=0.05. Results. Data about 378 women and 538 men have been explored. An average age of all the patients was 67.99±9.47 years. 95.6% of patients had the type 2 diabetes mellitus. An average duration of having disease was 12.95±9.91 years, 47.8% of cases had diabetic angiopathy, 34.9% of patients had nephropaty, 14.6% of cases had retinopathy, 33.7% of all the cases had polyneuropathy. According to the statistic importance rates retinopathy, nephropathy, polyneuropathy are more often among patients with the type 1 diabetes mellitus. Cardiovascular diseases were... [to full text]

Širdies ir kraujagyslių ligos, tame tarpe ir išeminės širdies ligos, laikomos pagrindine naujojo amžiaus sveikatos problema - tai ligos, kurių daugėja vykstant progresui ir kylant pragyvenimo lygiui. Darbe buvo nagrinėti vieni iš svarbiausių psichologinių IŠL rizikos veiksnių: nerimastingumas, pablogėjusi nuotaika ir tipo A elgsena, taip pat IŠL sergančiųjų sveikatai palankus elgesys, išskirtinį dėmesį skiriant IŠL sergančiųjų nerimastingumui ir pablogėjusiai nuotaikai bei jų kitimams stacionarinio gydymo metu. Šio Tyrimo tikslas – nustatyti išemine širdies liga sergančiųjų nerimastingumo ir pablogėjusios nuotaikos kitimus gydantis stacionare. Tyrime dalyvavo 178 28 – 74 metų (53,52 ± 9,03) respondentai. Iš jų 107 29 – 74 metų (53,91 ± 9,14) asmenys, sergantys IŠL ir 71 28 – 73 metų (52,94 ± 8,89) nesergantys IŠL (lyginamoji grupė). Pablogėjusiai nuotaikai ir nerimastingumui nustatyti naudota A.S. Zigmondo ir R.P.Snaitho ligoninės nerimo ir depresijos skalė (HAD – angl. Hospital Anxiety and Depression Scale). Elgsenos aktyvumui (A tipui) nustatyti naudotas sutrumpintas D. Dženkinso klausimyno (Jenkins Activity Survey – JAS) variantas, kurį sudarė trylika klausimų bei Framinghamo 10 klausimų skalė tipo A elgsenai nustatyti. Besigydančių stacionare IŠL sergančių pacientų nerimastingumas ir pablogėjusi nuotaika sumažėja stacionarinio gydymo pabaigoje. Tačiau nerimastingumas sumažėjo vyrų, sergančių IŠL, grupėje, o pablogėjusi nuotaika sumažėjo moterų, sergančių IŠL, grupėje... [toliau žr. visą tekstą]
Heart and blood vessels diseases including ischemic heart diseases are considered a major issue of health care in the modern age as these are the diseases which are growing in numbers in the times of progress and increasing level of subsistence. The thesis explores some major psychological ischemic heart disease risk factors: anxiety, worsening mood and type A behaviour as well as health-favouring behaviour of ischemic heart disease patients, essentially concentrating upon ischemic heart disease patients’ anxiety and worsening mood and its alterations in the process of hospital treatment. The aim of this analysis is to explore alterations of ischemic heart disease patients’ anxiety and worsening mood at the time of hospital treatment. The analysis covered 178 individuals aged 28 to 74 (53.52±9.03) including 107 ischemic heart disease patients aged 29 to 74 (53.91±9.14) and 71 members of the control group aged 28 to 73 (52.94±8.89) who are not ischemic heart disease patients. In order to assess worsening mood and anxiety, A.S. Zigmond and R.P. Snaith’s Hospital Anxiety and Depression Scale was employed. The assessment of the activeness of behaviour was performed by the brief variant of Jenkins Activity Survey containing thirteen questions and 10 questions scale by Framingham for the identification of type A behaviour. Anxiety and worsening mood of ischemic heart disease patients treated in hospital improve in the final stages of hospital treatment. However, anxiety decreased... [to full text]

Darbo tikslas: Įvertinti pacientų ir medikų pasitenkinimą ir paklusnumą naudojantis ir teikiant telekardiologijos paslaugas. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti pacientų paklusnum�� naudojantis telemedicinos paslauga. 2. Palyginti gydytojų ir pacientų pasitenkinimą taikyta telekardiologijos sistema klinikinėje praktikoje. 3. Įvertinti pacientų pasitenkinimą gydymu, teikiant telemedicinos paslaugą. Tyrimo metodai: Tyrime dalyvavo Kauno medicinos universiteto klinikų Kardiologijos skyriaus pacientai, kuriems pastebėti vainikinės širdies ligos požymiai ir paskirta AKJO operacija. Pacientai buvo suskirstyti į tiriamąją ir kontrolinę grupes. Tiriamosios grupės pacientai naudojosi telemedicinos paslauga, o kontrolinė grupės pacientai – nesinaudojo. Taip pat dalyvavo telemedicinos paslauga besinaudojusius pacientus konsultavę gydytojai-kardiologai. Tyrimo klausimynams naudota Likerto skalė. Duomenys apdoroti ir buvo analizuojami naudojant statsitinį duomenų analizės paketą SPSS 12.0. Hipotezės apie dviejų požymių nepriklausomumą buvo tikrinamos naudojant Mann-Whitney U testo kriterijaus p reikšmę (p<=0,05). Rezultatai: Pilotinis tyrimas atskleidė naujųjų technologijų silpnąsias puses, kurios turėtų būti tobulinamos, norint trečio lygio ligoninėse teikti kokybiškas ir kvalifikuotas sveikatos priežiūros paslaugas. Išvados: Taikant telekardiologijos paslaugas pacientams sergantiems išemine širdies liga buvo lengviau tiksliai įvykdyti visus gydytojo nurodymus, 83% respondentų nekilo... [toliau žr. visą tekstą]
The aim of this study was to evaluate patients and medics satisfaction and obedience using and rendering facilities of cardiology. The tasks: 1. To evaluate patients obedience using facilities of telemedicine. 2. To compare patients and medics satisfaction rendering cardiological system during clinical practice. 3. To evaluate patients satisfaction of treatment, rendering facilities of telemedicine. Methods of research: In the research were participated patients from Kaunas medicine university clinics Cardiology department, who had symptoms of coronary disease of heart and who was prescribed AKJO surgery. Patients were dispended to exploratory and share majority groups. Patients of exploratory group were using facilities of telemedicine, patients of share majority group weren’t. Cardiologists, who consulted patients, who were using facilities of telemedicine, participated too. Licert’s scale was used to compose questionnaire. Information was processed and analyzed using statistical pack SPSS 12.0 which analyses information. Hypothesis about independence of two features was verified using criterion mean p (p<=0,05) of Mann-Whitney U test. Results: Pilot study uncovered blind sides of newest technologies, which should be improved to render qualified facilities. Conclusion: Rendering facilities of telecardiology for patients with ischemic disease of heart were easy to fulfill all medics’ prescriptions accurate, 83 percent of respondents did not have any problems using gadget... [to full text]

Psichosocialiniai veiksniai turi įtakos išeminės širdies ligos (IŠL) vystymuisi ir komplikacijų atsiradimui. Depresijos ir nerimo patogenezėje dalyvauja pagumburio-hipofizės-antinksčių ašis. Skydliaukės hormonų pokyčiai taip pat dažnai randami sergantiesiems IŠL bei depresija. Nuovargis ir su sveikata susijusi gyvenimo kokybė priklauso ne tik nuo geros fizinės sveikatos, bet ir nuo psichoemocinės būklės, todėl svarbu kompleksiškai įvertinti hormoninių žymenų ir elgesio veiksnių (depresijos, nerimo ir nuovargio) sąveikos įtaką sergančiųjų IŠL gyvenimo kokybei, ligos eigai bei baigtims. Šio tyrimo tikslas buvo išnagrinėti kortizolio ir skydliaukės ašies hormonų koncentracijų ryšį sergantiesiems IŠL su N-galinio smegenų tipo natriuretinio propeptido (NT-proBNP) koncentracija bei subjektyviomis sveikatos būklėmis: depresijos, nerimo simptomais, nuovargiu ir su sveikata susijusia gyvenimo kokybe. Tyrimas parodė skydliaukės hormonų ir kortizolio koncentracijų reikšmingą ryšį su subjektyviu sveikatos vertinimu sergantiesiems IŠL. Mažesnė bendrojo T3, laisvojo T4 ir didesnė reversinio T3 koncentracija susijusi su didesne NT-proBNP koncentracija, depresijos simptomų pasireiškimu, didesniu nuovargiu ir blogesniu su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimu. Didesnė rytinio kortizolio koncentracija susijusi su depresijos simptomų pasireiškimu moterims. Gauti duomenys gali būti panaudoti sergančiųjų IŠL depresijos bei nerimo simptomams, ligos eigai, prognozei ir gyvenimo kokybei... [toliau žr. visą tekstą]
Psychosocial factors affect the occurrence of coronary artery disease (CAD) disease and development of complications. People with depression or anxiety symptoms have the activate hypothalamic-pituitary-adrenal axis. Thyroid hormone changes are also found in patients with CAD. Fatigue and health-related quality of life (HRQoL) depends not only on good physical health, but also on psychoemotional state, especially on the presence of depression and anxiety disorders. Therefore, it is important to evaluate complex of hormonal markers and behavioral factors (depression, anxiety and fatigue) interaction on patients with CAD for quality of life, disease course and outcome. The aim of this study was examine relationship of cortisol and thyroid axis hormones concentrations with NT-pro B type natriuretic peptide (NT-proBNP) concentrations and with patient oriented outcomes such as depressive symptoms, fatigue and HRQoL in CAD patients. Study demonstrates relationship between thyroid axis hormones and cortisol concentrations with depression, anxiety symptoms, fatigue and HRQoL in CAD patients. Low T3, free T4 and higher RT3 concentrations are associated with higher NT-proBNP levels, depression symptoms, higher fatigue and worse HRQoL. Higher morning cortisol concentrations are associated with depression symptoms in women. The data obtained can be used in patients with coronary artery disease and depressive anxiety disorder, disease progression, and prognosis and quality of life... [to full text]

Tyrimo problema – išeminės širdies ligos išsivystymui yra svarbūs keli faktoriai, kurių pavienė įtaka yra įrodoma, tačiau svarbu išsiaiškinti, ar egzistuoja šių rizikos veiksnių tarpusavio sąsajos. Tyrimo tikslas - nustatyti išemine širdies liga sergančiųjų pacientų psichologinės – elgesio rizikos veiksnių ypatumus stacionarinės reabilitacijos laikotarpiu. Tyrime dalyvavo 204 Abromiškių Reabilitacinės Ligoninės kardiologinio skyriaus pacientai (110 vyrų, 94 moterys; amžiaus vidurkis – 64,29m.). Tyrimo metodika: remiantis klausimynu, buvo įvertinti tiriamųjų demografiniai rodikliai – amžius, lytis, išsilavinimas. Iš pacientų ligų istorijų buvo surinkti duomenys apie išeminės širdies ligos formą ar kitą diagnozę, arterinį kraujo spaudimą bei antsvorį. Požiūris į rūkymą, alkoholio vartojimą, taip pat fizinio aktyvumo lygmuo bei subjektyvus sveikatos vertinimas buvo nustatyti pagal tiriamųjų atsakymus į atitinkamus klausimus. Stresogeninis elgesys įvertintas Rosenman‘o elgesio tipo interviu. Tyrimo metu buvo gauti tokie rezultatai: vyrai yra labiau linkę vartoti tabaką bei alkoholį, jų fizinio aktyvumo lygmuo aukštesnis, lyginant su moterimis. Jaunesnio amžiaus moterys buvo labiau linkusios vartoti alkoholį nei vyresnės, o jaunesnio amžiaus vyrai buvo fiziškai aktyvesni nei vyresni. Aukštesnio išsilavinimo pacientai buvo labiau fiziškai aktyvūs nei žemesnio išsilavinimo. Išeminės širdies ligos forma ir arterinis kraujo spaudimas nėra susiję nei su tabako, nei su alkoholio... [toliau žr. visą tekstą]
There are some factors, which are significant for ischemic heart disease development; their discrete influence is evidence – based, but it is important to ascertain if there are relationships among these factors. The purpose of the study is to evaluate ischemic heart disease patients‘ psychological – behavioral risk characteristics, during in - patients’ rehabilitation period. The subjects of this study were 204 ischemic heart disease patients from Abromiskes Rehabilitational Hospital, cardiological department (110 men, 94 women; mean age – 64,29m.). The demographical patients‘ indicators – age, gender, education, were gathered using a questionnaire. The data about ischemic heart disease form or other diagnosis, arterial blood pressure, overweight were taken from medical history. The attitude towards smoking, alcohol use also physical activity level, subjective health status was measured by using special questions. Stressogenic behavior was valuated by using Rosenman‘s behavior type‘s interview. The results of the study showed that men are more likely to use tobacco and alcohol, their physical activity level is higher, comparing with women. Younger women were more likely to use alcohol, comparing with older women. Younger men were more physically active, comparing with older men. Patients with higher education were more physically active, comparing with patients with lower education. Ischemic heart disease form and arterial blood pressure were not related with tobacco or... [to full text]