Academic literature on the topic 'Išleidimas'

1979 m. birželio 5 d. Vilniuje įvyko respublikinė filosofų konferencija, skirta V. Lenino veikalo „Materializmas ir empiriokriticizmas“ išleidimo 70-osioms metinėms. Ją surengė LTSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija bei Vilniaus valstybinis pedagoginis institutas. Konferencijai buvo paruošti 48 pranešimai, kuriuose nagrinėtos dialektinės materialistinės pažinimo teorijos problemos, lenininė mokslo vystymosi analizė, lenininės atspindėjimo koncepcijos vaidmuo šiuolaikinėje estetikoje, istorinio materializmo, kaip bendrosios sociologijos, reikšmė tikrovės pažinimui ir ideologiniam vertinimui.

Maironio lietuvių literatūros muziejus Rotušės a. 13, LT-44279 Kaunas, Lietuva E. paštas: jurate.ivanauskiene@maironiomuziejus.ltMaironio lietuvių literatūros muziejuje Bernardo Brazdžionio rinkinyje saugomos 5482 jo memorialinės bibliotekos knygos. Didžiąją jų dalį sudaro knygos lietuvių kalba – grožinės literatūros, kalbotyros, literatūros kritikos, religinės, filosofinės, dailės knygos, meno albumai, enciklopedijos, žinynai. Yra bent trys šimtai knygų užsienio kalbomis. Čia bus fragmentiškai apžvelgiama tik labai maža Brazdžionio memorialinės bibliotekos dalis, t. y. pačios seniausios ir vertingiausios knygos, taip pat turinčios įdomias išleidimo ar atsiradimo Brazdžionio bibliotekoje istorijas, viena kita marginalijomis žymėta knyga. [...]

Įvadas2011 m. vasario 16 d. Istorinėje Prezidentūroje Kaune buvo pristatytas katalogas–albumas „Mūsų vėliavos 1918–1940 m. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinys“1. Šioje knygoje ne tik publikuojamos visos muziejaus rinkinyje saugomos vėliavos (484 vnt.), bet ir yra plačiau aprašyta visuomeninių Lietuvos organizacijų raida bei vėliavų tradicijos (autorė V. Akmenytė-Ruzgienė). Knyga yra išskirtinė tuo, kad joje pristatomas visas muziejuje saugomas rinkinys, o jis, kaip pažymi leidinio sudarytojos, yra didžiausias vėliavų rinkinys Lietuvos muziejuose. Nors iki katalogo išleidimo Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus buvo surengęs dvi vėliavų parodas (1989, 1997 m.), buvo išleisti ir jų katalogai, tokio visa apimančio darbo iki šiol Lietuvoje nebuvo.

Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: vaida.jankauskaite@vpu.ltLietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio spauda turėjo įtakos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui. Jos leidybos materialinių išteklių apribojimai lėmė kiekvieno leidinio egzemplioriaus išskirtinumą bei fizinės būklės trapumą dėl rengėjų, leidinių pavadinimų, popieriaus, formato, išleidimo ir kopijavimo būdų nuolatinės kaitos. Straipsnyje Sąjūdžio spauda nagrinėjama kaip spausdintinis paveldas, saugomas valstybiniuose Lietuvos archyvuose, bibliotekose, muziejuose ir privačių asmenų rinkiniuose. Bibliografiniu tyrimu nustatyta, kad smulkūs instituciniai Sąjūdžio spaudos telkiniai daugiausia susidarė iš privalomojo egzemplioriaus bei spontaniškų kultūros ir mokslo veikėjų dovanų, jie nėra išsamūs. Didžiausių rinkinių (pagal pavadinimų skaičių bibliofilo Žilvino Januškos ir pagal egzemplioriškumą Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus) raidos istorijos tyrimas rodo nuoseklaus, retrospektyvaus komplektavimo ir asmeninės iniciatyvos svarbą išsaugant Sąjūdžio spaudą.

Buržuazinė Lietuvos valdžia nuo pirmųjų Sovietų valdžios panaikinimo (1919 m.) dienų pradėjo aktyviai kovoti su progresyviu judėjimu Lietuvoje. Pirmaisiais metais, kai buržuazinė valdžia nesijautė stipriai ir kai 1918 – 1919 metų įvykiai dar buvo gerai prisimenami, valdžia maskavo savo tikruosius siekius. Po 1926 metų perversmo fašistinė valdžia Lietuvoje ėmė veikti atvirai. Tai atsispindėjo ir švietime. Jeigu iki fašistinio periodo lietuviškoji buržuazija mokyklas paskelbė apolitiškomis, tai po fašistinio perversmo ji ėmė atvirai siekti savo reakcionistinių tikslų ugdymo srityje. Ištikima fašistų pagalbininke buvo dvasininkija. Buvo pabrėžiamas vaikų pilietiškumo ir religingumo ugdymas. Mokyklinė politika aiškiai atsispindėjo ir skaitymui skirtose knygose. Šiame straipsnyje parodoma, kaip švietimo politika atsispindėjo skaitymui skirtose knygose pradinėje mokykloje. Ikifašistiniu laikotarpiu iš knygų reikalavo nacionalinio pobūdžio. Buvo įtraukta tokių rašytojų, kaip Valančius, Šatrijos Ragana, Kudirka, Žemaitė, Biliūnas, Vincas Krėvė, kūrinių ištraukų. Eilė rekomenduojamų autorių (tokių kaip Biliūnas ir Žemaitė) kūrinių buvo vertingi tiek literatūriniu, tiek ideologiniu požiūriu. Bet jau ir šiuo laikotarpiu skaitymui skirtose knygose buvo ne tik ugdomas nacionalinis jausmas, bet ir ugdomas nuolankumas, tušuojami klasiniai prieštaravimai, realybė dažnai vaizduojama iškreiptai. Po fašistinio perversmo skaitymui skirtoms knygoms buvo keliamas tiesioginis uždavinys: ugdyti vaikus siauroje nacionalizmo ir klerikalizmo dvasioje. Nuo 1927 metų kiekvienas vadovėlis iki jo išleidimo buvo tikrinamas Švietimo ministerijos komisijos. Ypač sustiprėjo klerikalų įtaka skaitymui skirtoms knygoms. Patyrę fašistų ir klerikalų spaudimą, visa eilė autorių sustiprino klerikalinę ir fašistinę dvasią savo knygose. Ypač šiuo požiūriu pasikeitė Vasiliausko – Geručio ir Murkos knygos. Pasirodė reakcionistinė Rinkūno knyga skaitymui. Fašistai ir klerikalai stipriai puolė tuos autorius, kurie nepakankamai prisitaikė prie reakcionistinių reikalavimų. Tačiau tarp progresyvių mokytojų ir Lietuvos visuomenėje reakcionistinės knygos nebuvo populiarios. Mokyklinėje praktikoje vis labiau paplito progresyvios Esmaičio, Jakučiūno knygos. Tokios reakcingos knygos, kaip Rinkūno „Aukuras“, Murkos „Naujas darbas“ nepaplito mokymo praktikoje, o Vasiliausko – Geručio knyga skaitymui „Rūtelė“ netgi buvo išjuokti pedagoginėje spaudoje. Tokiu būdu reakcionistinė buržuazinės valdžios politika mokyklose sulaukė pasipriešinimo iš progresyvių pedagogų ir Lietuvos visuomenės.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomi 86 inkunabulai. Straipsnyje jie aptariami dėmesį telkiant į jų autorius, leidėjus, išleidimo vietą, tematiką, iliustracijas, įrišus ir nuosavybės ženklus. Iš bendros apžvalgos išskiriant įdomesnes, retesnes laidas, išryškėja bibliografinės inkunabulų ypatybės. Atskirai apžvelgiami jokiame kataloge ar sąraše nepaminėti 6 ir kataloguojant XVI a. knygas straipsnio autorės identifikuoti 9 inkunabulai.

Telekomunikacijų ir informacinių technologijų plėtra iš pagrindų pakeitė komercinės veiklos pobūdį. Verslas, visai dar neseniai egzistavęs tradicinėje (popierinėje) aplinkoje, įgavęs kitas formas, persikėlė į naujas skaitmenines erdves. Ši veiklos sfera praplėtė tradicinę komerciją iki elektroninės, kur visi finansiniai, atsiskaitymo ar kiti santykiai yra palaikomi moderniomis ryšio priemonėmis. Tačiau naujosios technologijos, plačios jų panaudojimo galimybės bei augantys vartotojų poreikiai kelia iššūkius susiklosčiusiai tradicinei tvarkai. Atsiranda poreikis ir net būtinybė suformuoti pakankamą teisinę bazę, kuri reglamentuotų naujų mokėjimo priemonių prigimtį, įtvirtintų šių priemonių naudotojų ir leidėjų teisinius santykius, šalių tarpusavio įsipareigojimus, civilinės atsakomybės principus. Todėl neatsižvelgiant į tai, kad mokėjimo kortelės tapo savaime suprantamu reiškiniu, vis dėlto šios elektroninės mokėjimo priemonės reglamentavimas nėra pakankamas. Nėra teisinio tikrumo ir dėl kitų elektroninių mokėjimo priemonių. Dėl šios priežasties šiame magistro darbe pateikiama mokėjimo kortelių ir kitų elektroninių mokėjimo priemonių teisinė analizė Lietuvos bei Europos Sąjungos teisės kontekste, nustatomos galimos reglamentavimo spragos, jų atsiradimo priežastys bei pateikiami pasiūlymai.
The development of telecommunications and information technologies changed in the essence the character of commercial activity. Business, which quite recently existed only in the traditional (paper) medium, having acquired other forms, got transferred into new digital spaces. This sphere of activity expanded traditional commerce to electronic one, where all financial, settlement and other relations are being maintained by modern means of communication. Nevertheless, new technologies, wide opportunities of their application and increasing needs of consumers give challenge to the traditional procedure. A need and even necessity emerges to form the sufficient legal basis, which would regulate the origin of new instruments of payment, would enforce the legal relations between consumers and issuers, the mutual obligations of the parties, and principles of civil liability. Therefore, notwithstanding the fact that payment cards have become a comprehensible phenomenon, however, the regulation of those instruments of electronic payment is insufficient. Legal certainty does not exist in respect of other instruments of electronic payment either. Due to this reason, in this Master thesis, a legal analysis of payment cards and electronic payment instruments is given in the context of Lithuania and European Union, possible gaps in the regulation, causes of their emergence are identified, and proposals are provided.

Auganti intelektinės nuosavybės svarba šiandienos visuomenėje skatina valstybes imtis įvairių teisinių priemonių, sukuriant intelektinės nuosavybės teisinės apsaugos mechanizmą. Nors Lietuvoje galioja daug tarptautinių, Europos Sąjungos bei nacionalinių teisės aktų intelektinės nuosavybės apsaugos srityje, tenka pastebėti, kad teismams santykinai retai tenka nagrinėti bylas, kuriose asmenys kaltinami BK 191 straipsnyje numatytos veikos padarymu. Kartu didesnio dėmesio šiai nusikalstamai veikai pasigendama ir akademinėje visuomenėje, todėl galima teigti, kad ši nusikalstama veika yra mažai nagrinėta tiek doktrininiu, tiek praktiniu lygiu. Tačiau viešoje erdvėje pasirodanti vis nauja informacija apie autorystės pasisavinimo atvejus patvirtina, kad autorystės teisės apsauga išlieka aktuali. Tokia situacija labiau rodo šios nusikalstamos veikos latentiškumą, nei retumą, o vykstantys socialiniai procesai duoda pagrindo tikėtis, kad netolimoje ateityje Lietuvos visuomenės pakantumas bei abejingumas intelektinės nuosavybės pažeidimams mažės, kartu skatindamas vis daugiau asmenų kreiptis dėl savo pažeistų intelektinės nuosavybės teisių gynimo baudžiamojo proceso tvarka. Šio darbo tikslas – įvertinti baudžiamosios atsakomybės už autorystės pasisavinimą teisinį reglamentavimą Lietuvos Respublikoje doktrininiu bei teisminiu praktiniu aspektais. Darbe apžvelgiama autorystės apsauga Lietuvoje nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu, analizuojama autorystės pasisavinimo veika doktrininiu bei... [toliau žr. visą tekstą]
-.
Die wachsende Bedeutung des geistigen Eigentums in der heutigen Gesellchaft fördert die Staaten an verschiedene gesetzliche Maßnahmen zu ergreifen, um ein Mechanismus für den Rechtschutz des geistigen Eigentums zu schaffen. Obwohl in Litauen viele internationale, europäische und nationale Rechtsvorschriften für den Schutz des geistigen Eigentums gültig sind, muß man feststellen, daß im Gericht relativ selten solche Sachen, in denen die Personen wegen der in dem SGB Artikel 191 vorgesehenen Tat beschuldigt sind, verfahren werden. Man vermißt auch grössere Aufmerksamkeit von der Seite der akademischen Gesellschaft für diese Straftat, darum kann man behaupten, dass diese Straftaten sehr wenig in der dogmatischen als auch in der praktischen Ebene behandelt sind. Aber die in der Öffentlichkeit immer wieder erscheinenden Informationen über die Fälle der Aneignung der Urheberschaft bestätigen, dass Schutz des Urheberrechts aktuell bleibt. Solche Situation zeigt mehr auf die Latenz solcher Straftat als auf die Seltenheit, und die laufenden sozialen Prozesse lassen vermuten, dass in der nahen Zukunft Toleranz und Gleichgültigkeit der Gesellschaft Litauens wegen der Verletzung des Rechts des geistigen Eigentums sich vermindern wird und dadurch werden sich mehrere Personen wegen der Verteidigung ihrer verletzten Rechte des geistigen Eigentums zum Gericht wenden. Das Ziehl dieser Arbeit ist Beurteilung der gesetzlichen Regelung der strafrechtlichen Verantwortlichkeit wegen der Aneignung... [der volle Text, siehe weiter]

This work analyses producer‘s and service supplier‘s grounds of exoneration from liability for damage, caused by defective products and services. Author presents the conception of producer‘s and service supplier‘s exonerating grounds and designates their place in Lithuanian civil liability system. Thurthermore, work presents an explanation of relationship between circumstances exonerating from liability those of defective product producer and defective service supplier, also their relationship with other circumstances exonerating from civil liabity.

Straipsnyje nagrinėjama filtrų plovimo vandens tvarkymo situacija ir atliekama analizė, nes šiuo metu Lietuvoje filtrų plovimo vandens išleidimas sudaro iki 13 % nuo faktinio vandens ruošyklos kiekio. Plovimo vandens išleidimas be perdirbimo į buitinių nuotekų tinklus yra neekonomiškas, nešiuolaikiškas ir neracionalus sprendimo būdas. Filtrai – pagrindiniai technologiniai įrenginiai ruošiant vandenį vartotojams iš požeminių vandens telkinių. Trivalentės geležies (III) hidroksido prisotintos paplavos gaunamos oksiduojant dvivalentę geležį – toks procesas taikomas vandens gerinimo įrenginiuose, šalinant geležies junginius iš požeminio vandens. Tyrimui geležies prisotintos paplavos (skystos ir supresuotos) tyrimui atlikti buvo paimtos iš Antavilių vandens gerinimo įrenginių. Tyrimo metu buvo išmatuota mėginių temperatūra, drumstumas, spalvingumas, savitasis elektros laidis ir pH. Darbo metu buvo atlikta vandens tiekimo įmonių Lietuvoje apklausa, buvo parengtas klausimynas apie susidarančius plovimo vandens kiekius, paruoštą geriamojo vandens kiekį per dieną, filtro užpildo plovimo vykdymo dažnį, iš požeminio vandens šalinamus junginius bei plovimo vandens apdorojimo procesą. Klausimynai buvo išsiųsti elektroniniu paštu 47-ioms (stambioms ir smulkesnėms) vandens tiekimo įmonėms Lietuvoje.

Lietuvoje gausu geros/labai geros ekologinės būklės upių bei kitų vandens telkinių, kurie laikomi šalies gamtos turtu. Labai svarbu išsaugoti tinkamą ekologinę būklę nuo bet kokios žmogaus veiklos sukeltos taršos. Norint įvertinti upės vandens būklę, reikia įvertinti jos kokybės kaitą. Šiame straipsnyje siekiama įvertinti miesto teritorijos paviršinių nuotekų įtaką paviršinio vandens telkiniams – per miestą tekančioms upėms. Norint ištirti paviršinių nuotekų poveikį upei buvo pasirinktas Anykščių miestas ir jo paviršinių nuotekų sistemos tinklas su išleistuvais į miesto upelius, bei Šventosios upę. Siekiant įvertinti paviršinių nuotekų poveikį upei buvo pasinaudota miesto paviršinių nuotekų išleistuvų žemėlapiu ir paimti mėginiai iš visų nuotekų išleidimo sistemų. Atsižvelgta į tai, jog paviršinių nuotekų sistemoje neįdiegti valymo įrenginiai ir paviršinės nuotekos nevalomos. Atlikti vandens kokybės tyrimai, kurie paviršinėms nuotekoms retai arba iš viso neatliekami ir nustatyti parametrai: pH, nitratai ir nitritai, amonio azotas bei bendras azotas, fosforas ir fosfatai, chloridai, permanganatinės oksidacijos laipsnis. Naftos ir jos produktų buvimą patvirtino atliktas bendrosios ir neorganinės anglies tyrimas. Aptiktas didžiausias naftos ir jos produktų kiekis – 2,06 mg/l, kuris neviršija didžiausios leistinos koncentracijos (DLK = 5 mg/l), tačiau vietomis skendinčių medžiagų kiekis siekė 192,3 mg/l ir viršijo 30 mg/l leistiną ribą 6,4 kartus. Didžiausią įtaką miesto paviršinių nuotekų užterštumui daro meteorologinės sąlygos ir galimi taršos šaltiniai – tai senos potencialiai užterštos teritorijos, padidėjęs transporto srautas, remontuojami keliai. Skendinčių medžiagų kiekio padidėjimas fiksuojamas po žiemos sezono, kai dėl sniego ir ledo dangos buvo intensyviai barstomos gatvės.

Augant industrializacijai ir didėjant energijos poreikiams, vandens ir dirvožemio tarša, atsiradusi dėl ats- itiktinio nuotėkio arba lėtinio žalios naftos arba jos produktų išleidimo į aplinką, tampa vis didesnė problema. Plačiai paplitęs naftos produktų išsiliejimas ir nuotėkis iš požeminių talpyklų, naftos gręžinių išmontavimas, apleistos naftos perdirbimo įmonės užteršia dirvožemį, taip pat požeminį ir paviršinį vandenį. Daugelis naftos žaliavos sudedamųjų dalių yra nepalankios ir labai toksiškos dėl toksinių, kancerogeninių ir teratogeninių komponentų, pvz., benzeno, tolueno, etil- benzeno, ksileno ir policiklinių aromatinių angliavandenilių buvimo. Naftos produktų šalinimui iš vandens arba dirvožemio taikomi įvairūs biologiniai (bioremediacija, biodegradacija) metodai, tačiau angliavandenilių atsparumas mikroorganizmų skilimui, atsižvelgiant į aromatinių žiedų tipą, molekulinę masę ir skaičių, dirvožemyje arba vandenyje linkęs didėti.Šiame straipsnyje siūlomas fizikinis-cheminis naftos produktų, naudojant polimerinį sorbentą – polipro- pileną, šalinimo iš vandens metodas – sorbcija. Vandens įgerties tyrimo metu gauta, kad polipropilenas vandens gali įger- ti tik 2/3 savo masės, todėl dėl jo hidrofobiškumo sorbentą galima pritaikyti vandeniui, užterštam naftos produktais, valyti. Naftos produktų įgerties tyrimo metu gauta, kad polipropilenas gali įgerti 5 kartus daugiau dyzelino nei jo paties masė, panaudojama labai užterštoms ir didelio debito paviršinėms nuotekoms valyti ar esant staigiam išsipylimui, kad naftos produktai nepatektų į paviršinius vandens telkinius. Ištyrus šias savybes, atliktas naftos produktų šalinimo iš van- dens eksperimentinis tyrimas sorbcinės kolonėlės principu, naudojant dyzelinu („Neste“ Pro diesel, ρ = 0,72 g/cm3) užterštą vandenį. Nustatytas naftos produktų šalinimo, priklausomai nuo skirtingų pradinių koncentracijų, efektyvumas, kuris yra 60–88 %, taip pat įvertinta polipropileno modifikavimo galimybė, siekiant padidinti jo hidrofobiškumą.